CP v2

Tag: Valerijus Makūnas

  • Kauno rajono moksleiviai išvyko į „Buzelis Cup“: beveik 270 dalyvių su vėliavomis ir simbolika

    Penktadienio rytą prie Kauno rajono savivaldybės susibūrė moksleiviai ir mokytojai, pasirengę vykti į Vilniuje vykstantį tarptautinį renginį „Buzelis Cup“. Į vieną didžiausių Baltijos šalyse moksleivių krepšinio švenčių išvyko beveik 270 Kauno rajono mokinių ir 27 juos lydintys mokytojai iš 18 ugdymo įstaigų.

    Prieš kelionę jauniesiems dalyviams įteikti marškinėliai su užrašu Kauno rajonas – Lietuvos krepšinio sostinė 2026, o mokyklų bendruomenėms perduotos savivaldybės vėliavos. Moksleivius į renginį išlydėjo Kauno rajono savivaldybės vadovai, linkėję drąsos ir sportinio ryžto.

    „Krepšinio žvaigždės užauga ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nedideliuose miesteliuose, kaimuose. Tą puikiai įrodo Kauno rajono vardą garsinę krepšininkai, kurių kelias prasidėjo ten, kur šiandien savo svajonių siekiate jūs“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad 2026 metais Kauno rajonui suteiktas Lietuvos krepšinio sostinės vardas įprasminamas visus metus vykstančiomis iniciatyvomis. Vienas tikslų – stiprinti krepšinio bendruomenę, sudaryti daugiau galimybių vaikams ir paaugliams įsitraukti į sportą bei patirti varžybinę atmosferą.

    Dalyvavimas „Buzelis Cup“ įvardijamas kaip viena programos veiklų, leidžianti šimtams moksleivių pamatyti krepšinio renginį iš arčiau ir pasisemti motyvacijos. Savivaldybė taip pat praneša, kad vasarą planuojamas nemokamų stovyklų ciklas „Vasara su oranžiniu kamuoliu“, taip pat turnyrai, treniruotės ir susitikimai su žinomais krepšininkais.

  • Zapyškyje surengta Krepšinio diena: kaip sportas tapo pamokų dalimi ir įkvėpė mokinius judėti daugiau

    Zapyškio pagrindinėje mokykloje surengtas edukacinis projektas Krepšinio diena sukvietė mokinius, mokytojus ir svečius į bendras veiklas, kurios sportą integravo į kasdienį ugdymą. Renginio tikslas – stiprinti mokinių fizinį aktyvumą, formuoti sveikos gyvensenos įpročius ir parodyti, kad judėjimas gali būti natūrali mokyklos dienos dalis.

    Veiklos vyko mokyklos sporto salėje, pritaikytoje ne tik pamokoms, bet ir vietos bendruomenės renginiams bei varžyboms. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia infrastruktūra sudaro sąlygas vaikams reguliariai sportuoti, o mokyklai – kurti daugiau praktinių, įtraukiančių ugdymo patirčių.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kilęs iš Zapyškio, prisiminė laikus, kai mokykla neturėjo sporto salės ir moksleiviai sportuodavo kitose, tam nepritaikytose erdvėse. Jis akcentavo, kad sporto talentai užauga ne vien didmiesčiuose, o kryptingas darbas miesteliuose ir kaimuose gali atverti kelią į profesionalų sportą.

    „Kauno rajonas yra pavyzdys, kaip nuosekliai galima auginti ir puoselėti krepšinio kultūrą. Šis projektas jaunimui suteikia progą iš arčiau susipažinti su žmonėmis, kurie savo pasiekimais garsina Lietuvą“, – sakė asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas.

    Po oficialios dalies mokiniai į veiklas įsitraukė per skirtingas pamokas: istorijoje aptarta krepšinio raida Lietuvoje, biologijoje kalbėta apie sportininko kūną ir jo galimybes, o fizinis ugdymas virto praktinėmis krepšinio treniruotėmis. Toks formatas leido sportą matyti ne kaip atskirą discipliną, o kaip temą, natūraliai susijusią su įvairiais mokomaisiais dalykais.

    Renginyje dėmesys skirtas ir mokslo argumentams, kodėl fizinis aktyvumas vaikams yra svarbus. Lietuvos sveikatos sporto universiteto profesorius Nerijus Masiulis pristatė tyrimų kryptis, rodančias, kad reguliarus judėjimas siejamas su geresne savijauta ir efektyvesne smegenų veikla, o kasdienė aktyvi rutina gali prisidėti prie mokymosi rezultatų.

    Vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų Valdemaras Chomičius mokiniams kalbėjo apie sporto vaidmenį formuojant charakterį ir įpročius. Jis pabrėžė, kad svarbiausia sąlyga siekiant progreso yra nuoseklus darbas, o skirtingų sporto šakų išbandymas padeda atrasti labiausiai tinkantį kelią.

    „Būdamas septyniolikos prašiau mamos leisti lankyti treniruotes, pažadėdamas, kad po trejų metų tapsiu Europos čempionu. Duotą žodį ištęsėjau“, – sakė Valdemaras Chomičius.

    Renginio metu priminta, kad asociacija „Lietuvos krepšinis“ Kauno rajono savivaldybei suteikė 2026-ųjų Lietuvos krepšinio sostinės vardą. Ceremonijoje merui įteiktas simbolinis krepšinio kamuolys, kuris lydi projekto iniciatyvas, o Zapyškyje ant jo pasirašė ir seniūnė Daiva Eidukynienė.

  • Raudondvario dvare pagerbti gabiausi Kauno rajono mokiniai: kiek jų pelnė prizines vietas?

    Raudondvario dvare surengtoje tradicinėje Kauno rajono gabiausių moksleivių pagerbimo šventėje įvertinti mokiniai, per mokslo metus pasižymėję aukštais rezultatais olimpiadose ir konkursuose. Kartu padėkota ir pedagogams, kurie jaunuosius talentus ruošė bei lydėjo į įvairaus lygmens varžytuves.

    Renginyje moksleivius ir jų mokytojus sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, labdaros ir paramos fondo steigėja Aurelija Makūnienė, vicemerė Snieguolė Navickienė bei kiti svečiai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokios šventės svarbios ne tik už pasiekimus, bet ir kaip aiškus signalas, jog pastangos, smalsumas ir nuoseklus darbas yra matomi.

    Rezultatai, kurie išsiskiria

    Kauno rajono savivaldybės duomenimis, per praėjusius mokslo metus rajono, šalies ir tarptautinėse olimpiadose bei konkursuose dalyvavo 1 119 atstovų. Iš jų 79 mokiniai pelnė nugalėtojų laurus, o tai rodo ne pavienius sėkmės atvejus, bet kryptingai kuriamą mokymosi kultūrą ir stiprėjančias akademines bendruomenes mokyklose.

    „Žinau, kad už kiekvieno jūsų diplomo slypi jūsų vertybės ir jūsų požiūris. Nes didžiosios pergalės ateina nuo mažų žingsnelių – nuo pilietiško poelgio, nuo perskaitytos knygos, nuo klausimo „kodėl?“, – šventės metu sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    Visiems laureatams įteiktos padėkos, atminimo medaliai ir dovanų čekiai. Papildomą paskatinimą daliai mokinių skyrė Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas, jau ne vienerius metus remiantis gabius mokinius ir skatinantis siekti aukštesnių mokymosi tikslų.

    Kurios mokyklos subūrė daugiausia laureatų?

    Daugiausia prizinių vietų šiemet iškovojo Garliavos Jonučių progimnazijos mokiniai, jų sąskaitoje 12 laimėjimų. Raudondvario gimnazijos mokiniai pelnė 11 laimėjimų, po 9 prizines vietas iškovojo VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Domeikavos gimnazijos ir Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos ugdytiniai, o Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokiniai pasiekė 8 pergales.

    Olimpiadų ir konkursų nugalėtojų turėjo net 18 Kauno rajono ugdymo įstaigų, tad lyderystė pasiskirstė plačiai. Pasak renginio dalyvių, tai atspindi augantį įvairių mokyklų įdirbį ir didėjančias galimybes moksleiviams atrasti savo stipriąsias puses skirtingose srityse.

    Mokytojų indėlis ir bendruomenės palaikymas

    Prie mokinių pasiekimų prisidėjo 71 įvairių dalykų mokytojas, ruošęs vaikus olimpiadoms ir konkursams. Daugiausia laureatų parengė Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos mokytoja Ilona Mackevičiūtė, Domeikavos gimnazijos mokytojas Virginijus Karmonas, Garliavos Jonučių progimnazijos mokytoja Sonata Žilinskienė ir Kulautuvos pagrindinės mokyklos mokytoja Daiva Sasnauskienė, jie paruošė po tris mokinius.

    Šventėje akcentuota, kad už apdovanojimų ir diplomų dažnai stovi ne tik individualus talentas, bet ir nuoseklus darbas, tėvų palaikymas bei mokyklos bendruomenės sutelktumas. Renginio programą papildė muzikinis pasirodymas, o šventę vedė Paulius Skučas.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžė, kad auganti kūrybinga, pilietiška ir ambicinga jaunoji karta yra viso krašto ateities pagrindas. Tokie įvertinimai, anot organizatorių, padeda moksleiviams išlaikyti motyvaciją, o mokykloms kryptingai stiprinti ugdymo kokybę ir dalyvavimo konkursuose tradicijas.

  • Domeikavoje startavo naujo parko statybos: Neries šlaite suplanuotas 6 hektarų traukos centras

    Didžiausioje Lietuvos gyvenvietėje Domeikavoje oficialiai pradėtos naujo parko statybos. Darbų startą pažymėjo simbolinė kapsulės įkasimo ceremonija Neries šlaite, kurioje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės vadovai, projekto architektai, rangovai ir vietos bendruomenė.

    Parkas planuojamas daugiau kaip 6 hektarų teritorijoje, o jo tikslas – sukurti aiškų traukos centrą sparčiai augančiai ir urbanizuotai Domeikavai. Projektas numato erdves tiek ramiam poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui, o kartu ir vietą bendruomenės renginiams.

    Kas bus įrengta parke?

    Pagal projektinius sprendinius parke turėtų atsirasti centrinė aikštė ir žiedinė takų sistema, jungianti skirtingas funkcines zonas. Taip pat numatytos vaikų žaidimų aikštelės, sporto erdvės ir vadinamasis Kneipo terapijos takas, skirtas basų pėdų pojūčių ir kraujotakos stimuliacijai.

    Renginiams planuojamas amfiteatras ir atvira pieva, pritaikyta bendruomenės susibūrimams. Infrastruktūroje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių stotelė bei viešasis tualetas, o viena svarbiausių parko vertybių – atsiveriantys vaizdai į Neries slėnį ir Kleboniškio mišką.

    Kada projektas turėtų būti baigtas?

    Rangos darbus vykdanti bendrovė „Masaranga“ įsipareigojo projektą užbaigti iki 2027 metų liepos 1 dienos. Skelbiama, kad bendra projekto vertė viršija 1 500 000 eurų, o darbai apims ne tik takus ar mažąją architektūrą, bet ir visą parkui reikalingą inžinerinę infrastruktūrą.

    Domeikava yra didžiausia Kauno rajono seniūnija, kurioje gyvena apie 13 000 žmonių, todėl žaliųjų erdvių klausimas čia tampa vis aktualesnis. Savivaldybė pastaraisiais metais Domeikavoje nuosekliai plečia viešąją infrastruktūrą, o parkas turėtų tapti projektu, sujungiančiu šeimų, jaunimo, senjorų ir žmonių su negalia poreikius vienoje teritorijoje.

    „Tvari, žalia laisvalaikio infrastruktūra šiandien yra ne prabanga, o būtinybė. Parke atsiras vietos vaikams ir jaunoms šeimoms, senjorams ir žmonėms su negalia, kultūros renginiams, o svarbiausia – nuoširdžiam bendravimui“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

  • Kauno rajono moksleiviams – startas su Buzeliu ir NBA svečiais: vasara prasidės krepšiniu

    Kauno rajono savivaldybėje aptartos vaikų vasaros užimtumo ir sportinių veiklų galimybės: meras Valerijus Makūnas su komanda susitiko su prodiuseriu, vaikų krepšinio turnyro „Buzelis Cup“ rengėju Rolandu Skaisgyriu. Susitikime sutarta stiprinti bendradarbiavimą, kad vasara moksleiviams būtų aktyvi, turininga ir skatintų bendruomeniškumą.

    Kauno rajono moksleivių vasara startuos sportiškai: apie 300 mokinių birželio 5 dieną vyks į Vilniuje organizuojamą vaikų krepšinio šventę „Buzelis Cup“. Šis renginys taps simboline vasaros krepšinio stovyklų pradžia ir Kauno rajono iniciatyvos Vasara su oranžiniu kamuoliu startu.

    Iniciatyva Vasara su oranžiniu kamuoliu skirta 12–16 metų jaunuoliams ir orientuota į praktinį įsitraukimą: treniruotes, aktyvias veiklas ir susitikimus su krepšinio žmonėmis. Savivaldybės teigimu, tikslas – ne tik užimti vaikus per atostogas, bet ir suteikti jiems aiškią, įkvepiančią kryptį: nuo reguliaraus judėjimo iki sporto kultūros pažinimo.

    Renginyje numatytos diskusijos ir susitikimai su žinomais krepšininkais bei sporto atstovais, o programoje – pramogos, žaidimai, prizai ir interaktyvios veiklos. Tarp dalyvių minimi NBA kylanti žvaigždė Matas Buzelis, Jonas Mačiulis, Augustas Marčiulionis, Robertas Javtokas, Linas Kleiza, Jonas Valančiūnas, broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai bei kiti sporto bendruomenės nariai.

    Kauno rajonas akcentuoja, kad tokie renginiai svarbūs ne vien kaip šventė, bet ir kaip motyvacinė patirtis jauniems sportininkams: gyvas pokalbis su profesionalais dažnai tampa postūmiu siekti disciplinos, nuoseklumo ir ilgalaikių tikslų. Savivaldybė taip pat pabrėžia tęstinį dėmesį jaunimo užimtumui ir sporto infrastruktūros plėtrai.

  • Kauno rajono trišalė taryba pradėjo darbą: savivalda, verslas ir profsąjungos dėlioja prioritetus

    Gegužės 13 dieną Kauno rajono savivaldybėje įvyko pirmasis atnaujintos sudėties Trišalės tarybos posėdis. Susitikime aptarta, kaip savivalda, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos toliau koordinuos bendrus sprendimus bei kokias veiklos kryptis išskirs artimiausiu metu.

    Savivaldybei posėdyje atstovavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, vicemeras Antanas Nesteckis ir tarybos narė Regina Lukoševičienė. Taip pat dalyvavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos bei Profesinių sąjungų asociacijos „Solidarumas“ atstovai.

    Kas aptarta pirmajame posėdyje

    Posėdžio metu pristatyta atnaujinta Trišalės tarybos sudėtis ir aptartas Kauno rajono savivaldybės Trišalės tarybos nuostatų projektas. Dalyviai sutarė dėl veiklos organizavimo principų ir numatė artimiausius darbus, kad taryba galėtų reguliariai teikti siūlymus savivaldybei.

    Trišalė taryba Kauno rajone veikia kaip socialinio dialogo platforma, skirta suderinti skirtingus interesus darbo rinkos ir socialinės politikos klausimais. Praktikoje tai reiškia siekį iš anksto derinti pozicijas dėl užimtumo, darbo sąlygų, darbuotojų saugos, kvalifikacijos kėlimo ir kitų temų, kurios tiesiogiai veikia vietos ekonomiką.

    Kodėl trišalė taryba svarbi?

    Toks formatas savivaldybėms svarbus dėl dviejų priežasčių: jis padeda greičiau identifikuoti įtampas darbo rinkoje ir leidžia priimti sprendimus, paremtus ne vienos pusės argumentais. Kai savivalda, verslas ir profesinės sąjungos tariasi viename formate, lengviau sutarti dėl priemonių, kurios vienu metu stiprina investicinę aplinką ir socialinį stabilumą.

    Kauno rajonui, kuriame vystosi pramonės, paslaugų ir logistikos sektoriai, socialinis dialogas tampa priemone suderinti plėtros poreikius su darbuotojų lūkesčiais. Artimiausi tarybos sprendimai ir siūlymai gali daryti įtaką tam, kaip savivaldybė planuos bendradarbiavimą su darbdaviais, reaguos į darbuotojų trūkumo problemas ir formuos vietos užimtumo iniciatyvas.

  • Ukrainos karo veteranai Kauno rajone: adaptacinis sportas tampa svarbia grįžimo į gyvenimą dalimi

    Kauno rajono savivaldybėje viešėjo Ukrainos karo veteranų sporto klubo „Gladiatoriai“ atstovai ir klubo nariai. Su delegacija taip pat atvyko Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondo vadovas Mindaugas Kolbinas, o svečius priėmė meras Valerijus Makūnas su komanda.

    Susitikimo metu pristatyta Ukrainoje kuriama adaptacinio sporto sistema, skirta karo metu sužeistų karių fizinei, psichologinei ir socialinei reabilitacijai. Pasak svečių, sportas padeda atkurti kasdienius įgūdžius, stiprinti pasitikėjimą savimi ir lengviau grįžti į bendruomeninį gyvenimą po traumų.

    Vienas delegacijos atstovų Kostia Kašula pasidalijo asmenine patirtimi: 2023 metais jis buvo sunkiai sužeistas fronte ir vėliau praėjo ilgą gydymo, protezavimo bei reabilitacijos kelią. Jo teigimu, nuoseklus sportas tapo esmine atrama, padėjusia susigrąžinti fizinį pajėgumą ir emocinį stabilumą.

    „Sportas šiandien tampa daug daugiau nei varžybomis – tai pagalba žmogui atsitiesti, grįžti į gyvenimą, susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir jausti bendruomenės palaikymą. Tokios iniciatyvos yra labai prasmingos ir svarbios“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

    Ukrainos atstovai pristatė „Gladiatorių“ veiklą ir infrastruktūros plėtrą regionuose, bendradarbiavimą su gydymo įstaigomis bei edukacines iniciatyvas mokyklose. Taip pat aptarti projektai „Užhorodo gladiatoriai“, „Karpatų iššūkis“ ir „Herojų žaidynės“, kuriuose sportas suvokiamas kaip ilgalaikė reabilitacijos dalis, o ne vien trumpalaikė veikla.

    Didelė pokalbio dalis skirta idėjai Kauno rajone surengti tarptautines adaptacinio sporto varžybas karo veteranams. Aptarta, kad toks renginys galėtų suburti sportininkus iš Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Vokietijos ir kitų šalių, stiprintų partnerystes bei atkreiptų visuomenės dėmesį į veteranų integraciją.

    Preliminariai svarstyta, kad varžybose galėtų būti įtrauktos štangos spaudimo gulint, svarmenų kilnojimo, irklavimo treniruokliu bei stalo teniso rungtys. Organizatoriai akcentavo, kad tokios disciplinos dažnai parenkamos dėl jų pritaikomumo skirtingoms traumoms ir galimybės objektyviai stebėti sportininkų progresą.

    Susitikime pabrėžta, kad adaptacinis sportas veteranams svarbus ir dėl socialinės dimensijos: treniruotės bei varžybos kuria tarpusavio ryšį, mažina izoliaciją ir suteikia aiškią motyvaciją siekti asmeninių tikslų. Kauno rajono savivaldybė nurodė esanti pasirengusi toliau tartis dėl konkrečių žingsnių, kad tarptautinė iniciatyva galėtų virsti realiu renginiu.

  • Olimpiniame forume Kaune – kaip Kauno rajono sporto investicijos duoda apčiuopiamų rezultatų

    Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinis forumas šiemet daug dėmesio skyrė klausimui, kaip valstybės ir savivaldybių sprendimai realiai keičia žmonių fizinį aktyvumą. Diskusijoje Sportas augina valstybę ar valstybė augina sportą? ryškiai išsiskyrė Kauno rajono pristatyti sporto politikos pavyzdžiai.

    Diskusijoje dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Povilas Saulevičius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis. Pašnekovai sutarė, kad sporto infrastruktūra ir fizinio aktyvumo programos vis dažniau tampa ne vien sporto, bet ir sveikatos, švietimo bei socialinės politikos dalimi.

    Sportas kaip gyvenimo kokybė

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad sporto salės, stadionai, baseinai ar dviračių takai nėra prabanga, o kasdienės gyvenimo kokybės elementas. Jo teigimu, infrastruktūrą svarbiausia planuoti taip, kad ji būtų kuo arčiau gyventojų: mokyklose, darželiuose, gyvenvietėse ir bendruomenių erdvėse.

    Pasak mero, toks principas padeda judėjimą paversti įpročiu, o ne epizodiniu pasirinkimu. Savivaldybės praktika rodo, kad patogiai pasiekiamos erdvės didina sportuojančių žmonių srautus ir kartu mažina atotrūkį tarp aktyviai sportuojančių bei tų, kuriems trūksta motyvacijos ar galimybių.

    Skaičiai, kurie parodo kryptį

    Kauno rajonas šiandien dažnai minimas kaip vienas gerųjų savivaldos pavyzdžių, kai sportas auginamas nuo ankstyvo amžiaus. Čia fizinis aktyvumas skatinamas darželiuose, veikia sportinės klasės, organizuojamos plaukimo pamokos, o sveikatingumo projektai planuojami kaip ilgalaikės programos, o ne vienkartinės iniciatyvos.

    Forume meras pateikė ir konkrečius rodiklius: savivaldybė sportui kasmet skiria apie 3 proc. biudžeto, rajone įrengti 32 futbolo stadionai, veikia 26 sporto salės, nuosekliai plečiamas dviračių takų tinklas. Kauno–Kačerginės–Zapyškio kryptimi per praėjusius metus fiksuota apie 110 000 dviratininkų kelionių.

    Kodėl tai svarbu valstybei?

    Diskusijoje akcentuota, kad investicijos į sportą dažnai grąžą duoda ne tik per medalius ar aukšto meistriškumo atletų rengimą. Nuosekliai kuriama infrastruktūra ir programos prisideda prie geresnės visuomenės sveikatos, mažesnės lėtinių ligų rizikos bei didesnio vaikų ir jaunimo užimtumo.

    Forumo dalyviai pabrėžė, kad savivaldybių patirtys, paremtos aiškiais prioritetais ir pamatuojamais rezultatais, gali tapti orientyru planuojant platesnę sporto ir fizinio aktyvumo politiką. Tokie pavyzdžiai leidžia aiškiau atsakyti į diskusijos klausimą: dažniausiai sportą augina nuoseklūs sprendimai, kuriuos palaiko ir valstybė, ir vietos bendruomenės.

  • Kauno rajone apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: kiek dalyvių pritraukė iniciatyva

    Kauno rajono savivaldybėje pagerbti geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę rajono dalyviai. Nugalėtojus priėmė ir pasveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, pabrėžęs bendruomenės įsitraukimą ir tvarių įpročių svarbą.

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir kvietė pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyvos rengėjai akcentuoja, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių iškalimas, o kasdienis įprotis, kurį lengviausia stiprinti per aiškią informaciją ir praktinius pavyzdžius.

    Rekordinis aktyvumas visoje Lietuvoje

    Šiemet egzaminas sulaukė rekordinio dėmesio: registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o žinias pasitikrino per 17 000 gyventojų iš visos Lietuvos. Didžiausią dalyvių dalį tradiciškai sudarė moksleiviai – beveik 15 000 mokinių iš beveik 500 ugdymo įstaigų.

    Toks aktyvumas atspindi ir platesnę tendenciją: savivaldybės bei atliekų tvarkymo sektorius vis dažniau remiasi švietimu kaip priemone mažinti mišrių atliekų kiekius. Kuo geriau gyventojai supranta, kur turėtų keliauti pakuotės, popierius ar maisto atliekos, tuo didesnė tikimybė, kad mažės tarša ir augs perdirbimui tinkamų žaliavų srautai.

    Kauno rajono rezultatai ir aktyviausia mokykla

    Kauno rajone egzaminą sprendė 377 dalyviai. Aktyviausia rajono ugdymo įstaiga tapo Kauno r. Raudondvario gimnazija, kurioje žinias pasitikrino 85 mokiniai.

    Kaip ir kasmet, klausimai buvo parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių mokiniams ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas leidžia vertinti ne tik bendrą žinių lygį, bet ir tai, kaip anksti formuojasi rūšiavimo įpročiai.

    Kas tapo nugalėtojais?

    1–4 klasių kategorijoje geriausiai pasirodė Kauno r. Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“ 3C klasės mokinė Ugnė Anakurdovaitė. 5–10 klasių kategorijoje nugalėjo Kauno r. Raudondvario gimnazijos 9A klasės mokinė Deimantė Laučytė.

    11 klasių ir vyresnių dalyvių kategorijoje geriausią rezultatą pasiekė Kauno r. Raudondvario gimnazijos mokytoja Silvija Ališauskaitė. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skatina ne tik pasitikrinti žinias, bet ir jas perduoti šeimose bei mokyklose, kur sprendimai dėl rūšiavimo priimami kasdien.

  • Kauno rajono savanorių ugniagesiai mini 10-metį: 106 nariai ir pagalba gaisruose nuo ūkių iki karjero

    Kauno rajone sukanka 10 metų pirmajai Lietuvoje savanorių ugniagesių komandai, kuri buvo kuriama remiantis Vakarų Europos šalių patirtimi. Jubiliejus pažymėtas renginiais Raudondvaryje, kur susirinko ugniagesiai, partneriai ir bendruomenės atstovai.

    Minėjimas prasidėjo mišiomis Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje, o vėliau vyko šventinė eisena su orkestru. Renginio dalyviai persikėlė į Raudondvario dvaro menų inkubatorių, kur surengta konferencija ir pagerbti labiausiai nusipelnę ugniagesiai savanoriai.

    Į šventę atvyko ir Kauno rajono policijos komisariato vadovė Monika Puškovienė, taip pat delegacija iš Punsko valsčiaus. Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys akcentavo ilgalaikę partnerystę su Lenkijos kolegomis, kuri apima bendras pratybas, mokymus ir įvairius projektus.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad savanorystės idėja brendo stebint šalis, kur tokia tradicija gyvuoja šimtmečius. „Nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Kauno rajone susikūrė pirmoji savanoriška ugniagesių komanda. Ir tai – ne atsitiktinumas, nes mūsų krašto žmonės labai bendruomeniški“, – sakė V. Makūnas.

    Šiuo metu Kauno rajono savanorių ugniagesių komandoje yra 106 nariai, tarp kurių yra verslininkų, savivaldybės tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų atstovų. Į iškvietimus jie neretai vyksta pasitelkdami turimą techniką, įskaitant traktorius ir kitus ūkio darbus palengvinančius įrenginius, kai to prireikia gaisrams ar stichinių įvykių padariniams likviduoti.

    Per dešimtmetį fiksuota ne viena situacija, kai savanorių veiksmai turėjo lemiamos reikšmės. Tarp ryškesnių pavyzdžių minimas atvejis Drąseikių karjere, kai savanoris Gražvydas Prostenas kartu su Lapių komandos ugniagesiu Viliumi Galinausku išgelbėjo skendusį jauną vyrą.

    Kitu atveju savanorio Vytauto Šniaukos pastangomis nuo ugnies buvo apsaugota saulės elektrinė. Savanoriai taip pat ne kartą gesino laukuose įsiplieskusius gaisrus, vykdė pagalbos darbus po įvairių nelaimių ir talkino užtikrinant saugumą renginių ar ekstremalių situacijų metu.

    Savanorių ugniagesių gretose yra ir Kauno rajono savivaldybės atstovų, tarp jų meras V. Makūnas, jo pavaduotojas Laurynas Dilys, administracijos direktorius Mantas Rikteris. Į komandą įsitraukę ir kiti vietos valdžios bei valstybės institucijose dirbantys žmonės, o savivaldybė prisideda prie iniciatyvų, skirtų ugniagesių aprūpinimui ir jaunimo motyvavimui rinktis savanorystę.

    Jubiliejaus proga simboliškai pasodintas ąžuolas, pabrėžiant ilgalaikės partnerystės ir bendruomeniškumo idėją. Kauno rajono pavyzdys dažnai įvardijamas kaip praktinis modelis, kaip savanoriška veikla gali papildyti profesionalių tarnybų pajėgumus, ypač vietovėse, kur greita reakcija priklauso ir nuo vietos žmonių įsitraukimo.