CP v2

Tag: Valerijus Makūnas

  • „LIDL Grand Prix“ Kačerginėje: Nemuno žiede dviratininkai subūrė šimtus dalyvių ir žiūrovų

    Gegužės 3 dieną Kačerginėje, Nemuno žiedo trasoje, surengtas pirmasis dviračių renginys „LIDL Grand Prix“ pritraukė sportininkus, mėgėjus ir šeimas iš visos Lietuvos. Organizatorių duomenimis, skirtingose distancijose varžėsi daugiau kaip 350 dalyvių, o renginį per dieną aplankė per 1 000 žiūrovų ir svečių.

    Renginys vyko vasariškomis oro sąlygomis, todėl trasa ir aplinkinės erdvės greitai prisipildė sirgalių, palaikymo šūksnių bei dviračių sporto šventės nuotaikos. Į Kačerginę atvyko ir svečių iš Latvijos bei Ukrainos, o tai organizatoriai įvardija kaip ženklą, kad formatas gali tapti įdomus ir regiono mastu.

    Startas šeimoms ir kova trasoje

    Simbolinį startą šeimoms skirtam važiavimui davė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. „Džiugu matyti, kad Nemuno žiedas tampa vieta, kur susitinka ir sporto profesionalai, ir šeimos, ieškančios aktyvios dienos“, – sakė jis.

    Dalyviai jėgas išbandė 72, 49 ir 29 kilometrų distancijose, o trasoje netrūko greičio, taktinės kovos ir finišo spurtų. Organizatoriai pažymi, kad sportinę intrigą sustiprino ir žinomų Lietuvos dviratininkų dalyvavimas, kuris pritraukė papildomo dėmesio bei žiūrovų.

    Expo zona ir planai tradicijai

    Šalia lenktynių vyko ir expo zona, kurioje lankytojams buvo siūlomos įvairios veiklos, pristatymai bei pramogos visai šeimai. Tokia renginio struktūra atliepė pastarųjų metų sporto renginių tendenciją, kai siekiama kurti ne tik varžybas, bet ir platesnę patirtį žiūrovams.

    Organizatoriai tikisi, kad „LIDL Grand Prix“ Kačerginėje taps kasmetine tradicija ir vienu ryškesnių pavasario dviračių sezono akcentų Kauno rajone. Pasak jų, tikslas yra auginti dalyvių skaičių, išlaikant saugumo ir kokybiškos varžybų organizacijos standartus.

  • Kauno rajonas pratęsė partnerystę su Užkarpate: dėmesys saugumui, vaikų stovykloms ir pagalbai

    Kauno rajono savivaldybė su Ukrainos Užkarpatės sritimi atnaujino ir pratęsė prieš dešimtmetį pasirašytą bendradarbiavimo sutartį. Per šį laiką formalus susitarimas išaugo į nuoseklią partnerystę, kuri Rusijos karo Ukrainoje kontekste įgavo dar didesnę praktinę ir simbolinę reikšmę.

    Kauno rajono delegaciją priėmęs Užkarpatės srities tarybos pirmininkas Romanas Sarajus pabrėžė, kad Ukrainai svarbiausia yra nuoseklus palaikymas. „Mums nereikia gailesčio, užtat labai reikia palaikymo, kad žiaurios lemties akivaizdoje nesijaustume vieniši, todėl tai, ką darote, mums labai svarbu“, – sakė R. Sarajus.

    Kas keičiasi atnaujintoje sutartyje

    Pratęstas dokumentas papildytas ketinimais aktyviau kartu dalyvauti Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse programose. Tokie projektai dažnai apima savivaldos kompetencijų stiprinimą, viešųjų paslaugų gerinimą, bendruomenių atsparumo didinimą ir pagalbą krizėse, todėl savivaldybių partnerystės Ukrainoje tampa ne tik moralinės paramos, bet ir konkrečių sprendimų kanalu.

    Šalys sutarė ir toliau rengti stovyklas Ukrainos karių vaikams, taip pat stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje. Kauno rajono ir Užkarpatės bendradarbiavimas apima ir turizmo, kultūrinių bei ekonominių ryšių plėtrą, kurią savivaldybės mato kaip būdą palaikyti kasdienį regionų gyvybingumą net ir karo sąlygomis.

    Delegacija ir humanitarinė pagalba

    Vizito metu į Užkarpatę atgabenta humanitarinė pagalba: du mokykliniai autobusiukai ir du automobiliai, skirti seniūnijų poreikiams. Tokia parama karo metu dažnai tampa kritiškai svarbi, nes užtikrina vaikų pavėžėjimą, socialinių paslaugų pasiekiamumą ir savivaldybių mobilumą sprendžiant kasdienius logistikos iššūkius.

    Kartu su meru Valerijumi Makūnu į Ukrainą vyko administracijos direktorius Mantas Rikteris, mero patarėja Loreta Navakauskienė ir Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas, parengties pareigūnas, Dainius Raubūnas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir Užkarpatės srities karinės administracijos vadovas Miroslavas Biletskis bei kiti regiono pareigūnai.

    Partnerystės prasmė karo fone

    Kauno rajono meras V. Makūnas akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje yra išbandymas visam demokratiniam pasauliui, o savivaldybių ryšiai tampa realiu solidarumo įrodymu. „Suprantame, kad gindami savo šalį, jūs ginate mus ir visą Europą. Žavimės jūsų nepalaužiama dvasia, todėl visa širdimi esame ir būsime su jumis“, – sakė V. Makūnas.

    Meras taip pat atkreipė dėmesį į Kauno rajone gyvenančių ukrainiečių integraciją, pabrėždamas, kad jie kuria savo buitį ir tampa svarbia bendruomenės dalimi. Toks vietos lygmens įsitraukimas dažnai yra esminis veiksnys, lemiantis sklandesnį žmonių įsiliejimą į darbo rinką, švietimo sistemą ir vietos bendruomenes.

    Vizito metu pristatyta knyga apie Kauno rajono ir Užkarpatės bendradarbiavimo dešimtmetį, o sutarties atnaujinimo proga V. Makūnas apdovanotas medaliu Už indėlį į Užkarpatės vystymąsi. Savivaldybė pabrėžia, kad partnerystė bus tęsiama, orientuojantis į ilgalaikę pagalbą, žmonių ryšius ir bendrus projektus.

  • Kauno rajonas semiasi civilinės saugos pamokų Ukrainoje: vaikams ruošia praktinius mokymus

    Kauno rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Valerijaus Makūno, lankėsi Ukrainos Užkarpatės srityje, kur domėjosi civilinės saugos ir nacionalinio pasipriešinimo rengimo patirtimi. Vizito metu daug dėmesio skirta ne tik suaugusiųjų pasirengimui krizėms, bet ir tam, kaip praktinių įgūdžių mokomi vaikai.

    Užkarpatės srities nacionalinio pasipriešinimo mokymo centro vadovas atsargos pulkininkas Jurijus Belyakovas pabrėžė, kad visuomenės pasirengimas turi būti kuriamas dar taikos metu. Ukrainos patirtis, anot jo, parodė, jog delsimas kainuoja laiką, o grėsmės gali tapti realybe net tada, kai jos atrodo neįmanomos.

    „Mums atrodė, kad tokio žiauraus karo šiais laikais negali būti, deja, jis atėjo į mūsų šalį“, – sakė Jurijus Belyakovas.

    Centre, kurį jis įkūrė sugrįžęs į gimtinę po tarnybos fronte, gyventojai mokomi topografijos, minų ir sprogmenų keliamų rizikų atpažinimo, pirmosios medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, veiksmų ekstremaliomis sąlygomis. Programoje taip pat numatyti praktiniai užsiėmimai su įranga, įskaitant dronus, kurie kare tapo vienu svarbiausių žvalgybos ir taktikos elementų.

    Mokymus veda karo veteranai ir instruktoriai, turintys realios patirties, kaip elgtis apšaudymų, evakuacijos ar infrastruktūros sutrikimų metu. Kursai yra nemokami, trunka tris mėnesius, o pats centras turi šaudyklą ir simuliacijų erdves, skirtas įgūdžiams lavinti kuo arčiau realių situacijų.

    Užkarpatėje veikiantis modelis paremtas ir prieinamumu: savivaldybės finansuojama įstaiga turi 9 filialus skirtingose vietovėse, kad mokymai būtų arčiau žmonių. Toks tinklas leidžia sparčiau pasiekti bendruomenes, o krizių atveju lengviau organizuoti vietinę koordinaciją.

    Kauno rajono atstovai taip pat aplankė Užhorodo ugniagesių gelbėtojų komandą, kuriai tenka gesinti raketų sukeltus gaisrus pramonės objektuose ir gyvenamuosiuose rajonuose. Ugniagesiai susiduria ir su papildomomis grėsmėmis, kai tenka dirbti teritorijose, kuriose gali būti sprogmenų ar užminuotų plotų.

    Vienu iš vizito akcentų tapo vaikams skirtas mokymų centras, įrengtas antrame ugniagesių pastato aukšte. Čia vaikai žaidimų ir praktinių užduočių forma supažindinami su gelbėjimo darbu, apsaugos priemonėmis, mokomi reaguoti į gaisrą, oro pavojų ar kitus incidentus.

    Skelbiama, kad šį vaikų centrą jau aplankė daugiau kaip 20 000 vaikų iš visos Ukrainos. Toks mastas rodo, jog civilinė sauga čia suprantama kaip ilgalaikė investicija, apimanti ne vien teorines pamokas, bet ir įgūdžių formavimą nuo ankstyvo amžiaus.

    Vizito metu V. Makūnas su Užkarpatės srities tarybos nariu Volodymyru Chubirko aptarė galimybes panašius sprendimus pritaikyti Kauno rajone. Svarstoma įrengti civilinės saugos mokymų klasę, kuri būtų skirta vaikams ir leistų ugdyti praktinius įgūdžius, pritaikytus realioms grėsmėms ir kasdienėms rizikoms.

    Delegacija susipažino ir su savanorių veikla, kuri Ukrainoje tapo svarbia civilinės gynybos dalimi: nuo pagalbos karo pabėgėliams iki paramos paskirstymo bendruomenėms. Vienas lankytų pavyzdžių buvo paramos fondas „Pelėdos lizdas“, įsikūręs Užhorodo senamiestyje, buvusiose vyno rūsių patalpose, kur koordinuojama humanitarinė pagalba.

  • Vilkijoje po renovacijos duris atveria kultūros centras ir bibliotekos padalinys: kas pasikeitė

    Vilkijai minint 600 metų jubiliejų, po atnaujinimo duris atveria Vilkijos kultūros centras ir Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vilkijos padalinys. Atnaujintas pastatas pristatomas kaip vietos bendruomenės traukos taškas, kuriame vienoje vietoje telksis kultūra, švietimas ir laisvalaikis.

    Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad miesteliui svarbios erdvės sugrįžta su naujomis galimybėmis. Jis akcentavo, kad atsinaujinęs kultūros židinys turėtų stiprinti bendruomeniškumą ir padėti išlaikyti krašto tapatybę.

    „Šiandien atveriame duris naujam kultūros židiniui, kuris telks bendruomenę ir padės įprasminti šio krašto praeitį bei kurti jo ateitį“, – sakė Valerijus Makūnas.

    Kas atnaujinta pastate

    Renovacijos metu modernizuotos inžinerinės sistemos: pakeisti vamzdynai, atnaujinta elektros instaliacija, įrengta gaisro aptikimo signalizacija. Taip pat įdiegtas grindinis šildymas ir šiuolaikinė vėdinimo sistema, skirta komfortui ir energiniam efektyvumui.

    Viduje sutvarkytos visos patalpos, įskaitant rūsį: įrengtos naujos pertvaros ir lubos, atliktas sienų, grindų bei lubų šiltinimas, įrengta scenos pakyla. Atnaujinti sanitariniai mazgai, o pastato prieigos pritaikytos žmonėms su negalia, sutvarkant takus ir įėjimus.

    Istorinis kontekstas ir veikla

    Pastatas Vilkijoje turi ilgą kultūrinę istoriją: 1938 metais čia pastatyti Šaulių kultūros namai ilgą laiką buvo svarbi miestelio susibūrimų vieta. Bėgant metams erdvės priėmė įvairius renginius, o kultūrinė veikla tapo vienu iš miestelio gyvenimo centrų.

    Biblioteka Vilkijoje įkurta 1957 metais ir ilgainiui išaugo į vietą, kurioje vyko ne tik knygų skolinimas, bet ir edukacijos, parodos bei susitikimai. Atnaujintose erdvėse tikimasi sustiprinti šį vaidmenį, daugiau dėmesio skiriant bendruomenės poreikiams ir veiklų įvairovei.

    Po rekonstrukcijos pastate toliau veiks kultūros kolektyvai, tarp jų linijinių šokių klubas Skrajūnė, folkloro ansamblis Rasa Rasoj, mišrus vokalinis ansamblis Nona, moterų vokalinis ansamblis Griežlė ir kiti. Atidarymo šventėje pasirodė ir svečiai, o atnaujintas patalpas pašventino Šventojo Jurgio parapijos bažnyčios klebonas Linas Šipavičius.

    Projektą parengė UAB „Ugnius ir architektai“, rangos darbus atliko UAB „Dauniškis ir Ko“. Skelbiama, kad bendra darbų vertė siekė 510 tūkst. eurų.