CP v2

Tag: Valstybės kontrolė

  • Valstybės kontrolė įspėja: senjorams užkirstas kelias mokytis – atotrūkis tik didėja

    Spalio 1 dieną minima Besimokančių senjorų diena primena, kad mokymasis neturi amžiaus ribų, tačiau praktikoje vyresnių žmonių galimybės mokytis Lietuvoje išlieka nelygios. Valstybės kontrolės auditas apie aktyvaus senėjimo skatinimą rodo, kad mokymosi paslaugos dažniau pasiekia aktyviausius, o dalis senjorų lieka už borto.

    Audito duomenimis, 2024 metais mokėsi 2,7 proc. 65–74 metų gyventojų, kai 25–64 metų grupėje šis rodiklis siekė 9,8 proc. Skirtumas rodo ne tik kartų atotrūkį, bet ir sistemines kliūtis, kurios riboja vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą.

    „Mokymasis visą gyvenimą yra kur kas daugiau nei prasmingas laisvalaikis. Tai įrankis išlikti aktyviam, stiprinti savarankiškumą, o norintiems – ilgiau išlikti darbo rinkoje“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Audite pabrėžiama, kad mokymasis gali mažinti ir vienišumą, kuris, vertinant pateikiamus duomenis, paliečia reikšmingą dalį senjorų. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, jog vienišumo rizika per retai tampa aiškiai pamatuojamu prioritetu strateginiuose dokumentuose, nors ji tiesiogiai susijusi su vyresnio amžiaus žmonių psichologine gerove.

    Mokymosi krepšelis senjorams neprieinamas

    Vienas ryškiausių audito akcentų – vyresni nei 65 metų žmonės šiuo metu negali pasinaudoti valstybės skiriamu 500 eurų mokymosi krepšeliu individualių mokymosi paskyrų sistemoje „Kursuok“. Tai reiškia, kad daliai norinčiųjų mokytis tenka rinktis tik nemokamas iniciatyvas arba mokėti savo lėšomis.

    Valstybės kontrolės vertinimu, tai mažina sistemos teisingumą ir prieinamumą, nes finansinė kliūtis labiausiai paveikia mažesnes pajamas gaunančius, socialiai pažeidžiamus ar atokesnėse vietovėse gyvenančius senjorus. Audite taip pat nurodoma, kad iš 15,3 tūkst. praėjusiais metais sudarytų mokymosi sutarčių 65 metų ir vyresni gyventojai į mokymus dažniausiai pateko tik susimokėję patys.

    Tarptautiniame kontekste situacija taip pat išsiskiria ne Lietuvos naudai. Valstybės kontrolė remiasi EBPO duomenimis, pagal kuriuos mokymuose dalyvauja mažiau nei 20 proc. 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 34 proc., o atotrūkis tarp jaunesnių ir vyresnių dalyvavimo mokymuose yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

    Kur gyveni, lemia ir galimybes

    Auditas išryškino ir teritorinę nelygybę: mokymosi prieinamumą stipriai lemia geografinė padėtis ir savivaldybių praktika. Vertinant pateiktus dokumentus, vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikių analizė savivaldybėse atliekama retai, o poreikiai sistemingai vertinami tik pavieniais atvejais.

    Svarbią nišą užpildo trečiojo amžiaus universitetai, tačiau jų pasiekiamumas skiriasi kartais. Skirtingose savivaldybėse jų veiklose dalyvauja nuo 0,1 iki 9,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių, o tai rodo, kad gyvenamoji vieta iš esmės gali nulemti, ar senjoras turės realių galimybių mokytis.

    Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad trečiojo amžiaus universitetuose dažniau siūlomos sveikatos, kultūros ir psichologinės gerovės veiklos, tačiau skaitmeninis ir finansinis raštingumas išlieka mažiau išplėtotos sritys. Tai ypač aktualu, kai vis daugiau viešųjų ir privačių paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, o gebėjimas jomis naudotis tampa kasdiene būtinybe.

    Finansavimo stabilumas – dar viena problema. Didelė dalis trečiojo amžiaus universitetų nurodo, kad dėl nepakankamo ilgalaikio finansavimo trūksta galimybių kviestis lektorius, užtikrinti patalpas ir įrangą, ypač kaimiškose vietovėse, todėl mokymų pasiūla ir kokybė priklauso nuo vietinių išteklių bei projektinių galimybių.

    Ką siūlo Valstybės kontrolė

    Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomendavo sudaryti palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į mokymosi veiklas. Tarp siūlomų sprendimų – panaikinti amžiaus ribojimus 65 metų ir vyresniems žmonėms gauti finansavimą per „Kursuok“ ir aiškiau prioritetizuoti aktyviam senėjimui pritaikytas mokymosi programas.

    Taip pat siūloma keisti trečiojo amžiaus universitetų ir kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų finansavimo modelį, daugiau orientuojantis į žmogų ir jo pasirinkimą, o ne vien į projektinį finansavimą. Kartu rekomenduota nuosekliau informuoti vyresnio amžiaus žmones apie mokymosi galimybes ir jų naudą kasdieniam savarankiškumui, emocinei būklei bei dalyvavimui darbo rinkoje.

    Ministerija savo pozicijoje nurodė, kad dalies rekomendacijų įgyvendinimas šiuo metu susiduria su papildomų asignavimų poreikiu. Taip pat pažymėta, jog ne dėl visų informavimo priemonių numatomi aiškiai pamatuojami rezultatai, todėl Valstybės kontrolė ragina sprendimus susieti su konkrečiais tikslais ir poveikio vertinimu.

  • Valstybės kontrolė perspėja: švietimo pagalba vaikams Lietuvoje virsta loterija

    Valstybės kontrolė įspėja, kad vaiko galimybės gauti švietimo pagalbą neturėtų priklausyti nuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje įtvirtintas kaip valstybės įsipareigojimas, praktikoje pagalbos prieinamumas skirtingose vietovėse išlieka nevienodas.

    Audite „Švietimo pagalba mokyklose“ pabrėžiama, kad vien finansavimas problemos neišsprendžia, nes rezultatą lemia ir specialistų trūkumas, infrastruktūra bei paslaugų organizavimas. Dėl šių priežasčių net ir didesnės lėšos ne visada virsta realiai pasiekiama pagalba vaikui.

    Finansavimas auga, skirtumai išlieka

    Per pastaruosius metus švietimo pagalbai skiriamos lėšos ryškiai didėjo. 2025 metais mokyklose švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų, kai 2024 metais ši suma siekė 233,4 mln. eurų.

    Iš 2025 metų sumos 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos, o 87,9 mln. eurų pridėjo savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų. Tačiau savivaldybių įsitraukimas, kaip konstatuoja auditoriai, yra itin netolygus.

    Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 metais savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo 1 euro iki 648 eurų, o vidurkis siekė 190 eurų. Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių, o 93 proc. savivaldybių savo lėšų švietimo pagalbai skyrė mažiau nei valstybė.

    „Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas, tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Specialistų trūkumas stabdo net didmiesčius

    Auditas išskiria vieną didžiausių barjerų – švietimo pagalbos specialistų stoką visoje šalyje. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau.

    Ypač ryškus logopedų trūkumas: laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Dėl to net finansiškai stipresnės mokyklos ir didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti pareigybes, nes specialistų pasiūla darbo rinkoje yra per maža.

    Ne vien pinigai: patalpos, etatai ir atstumai

    Mokyklos audito metu nurodė, kad pagalbos prieinamumą riboja ir infrastruktūros bei darbo organizavimo problemos. Kai kur trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai darbuotojų tenka aptarnauti kelis mokyklos skyrius skirtingose vietovėse.

    Mažesniuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius dažnai nesudaro pilno etato, todėl specialistai nenoriai važinėja tarp nutolusių darbo vietų. Dalis laiko tokiu atveju prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o kelionėms ir derinimams.

    Valstybės kontrolė taip pat fiksavo atvejus, kai mokyklos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dėl patalpų ar specialistų trūkumo. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas kai kur stringa dar prieš pradedant teikti pagalbą.

    Dideliems poreikiams dabartinio modelio nepakanka

    Audito išvadose akcentuojama, kad dabartinis finansavimo modelis dažnai pakankamas tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vertinant konkrečius pagalbos teikimo atvejus, nustatyta, kad didelių ar labai didelių poreikių turinčių mokinių pagalbai vidutiniškai reikėtų apie du kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar.

    Pagal Valstybės kontrolės skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad be papildomų sprendimų dėl finansavimo, specialistų rengimo ir darbo sąlygų suvienodinimo, vienodų galimybių užtikrinimas gali likti tik deklaracija.

  • Valstybės kontrolės auditas: Alytaus apskrityje kultūrinėse veiklose dalyvauja per 70 proc. senjorų

    Valstybės kontrolės 2026 metų balandį paskelbtame audite Aktyvaus senėjimo skatinimas fiksuota, kad Alytaus apskritis išsiskiria visos šalies mastu pagal senjorų įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą. Audito duomenimis, kultūrinėse veiklose čia dalyvauja daugiau nei 7 iš 10 vyresnio amžiaus gyventojų.

    Toks rodiklis siejamas ne su pavienėmis iniciatyvomis, o su nuosekliu savivaldybių, kultūros įstaigų ir bendruomenių darbu. Auditoriai taip pat pažymi bendrą problemą Lietuvoje: tik 2 iš 60 savivaldybių yra numačiusios specialias priemones, nukreiptas būtent į senjorų kultūrinį aktyvumą.

    Kodėl Alytaus senjorai tokie aktyvūs

    Alytuje senjorai dažnai renkasi ne tik būti žiūrovais, bet ir patys dalyvauti veiklose: mokytis, kurti, sportuoti ir jungtis į bendruomenes. Šis įsitraukimas mažina socialinę atskirtį, stiprina ryšius ir padeda spręsti vienišumo problemą, kuri vyresniame amžiuje tampa ypač jautri.

    Miesto savivaldybė pastaraisiais metais didino finansavimą kultūros sričiai. Skelbiama, kad 2022 metais kultūrai buvo skirta 2,9 mln. eurų, o 2026 metais suma išaugo iki 4,1 mln. eurų, tai yra apie 40 proc. augimas.

    Didžiausias šuolis fiksuojamas lėšose, skirtose pačiai kultūrinei veiklai: nuo beveik 300 000 eurų iki daugiau nei 890 000 eurų. Tai rodo kryptį investuoti ne tik į pastatus ar išlaikymą, bet ir į renginių turinį, edukacijas bei įtrauktį.

    Kas siūloma: nuo teatro iki skaitmeninių įgūdžių

    Alytaus miesto teatras senjorams siūlo daugiau nei kelias veiklas ar pavienius renginius: repertuare nurodoma bent dešimt vyresnio amžiaus žmonėms tinkamų spektaklių, o bilietams taikoma 50 proc. nuolaida. Taip pat vykdomas projektas Gyvenimo scena – senjorų įtrauktis į Alytaus miesto bendruomenę, orientuotas į kūrybines dirbtuves ir bendrą rezultatą.

    Alytaus kultūros centras reguliariai rengia senjorams skirtus šokius, kurie tapo atpažįstamu formatu ir pritraukia ne tik nuolatinius dalyvius. Tokios veiklos svarbios dėl paprastos priežasties: jos sukuria progą susitikti, pajudėti ir išlaikyti socialinį ritmą.

    Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dėmesys skiriamas ir praktiniams įgūdžiams, įskaitant skaitmeninį raštingumą. Senjorams siūlomi susitikimai, edukacijos, medijų ir informacinio raštingumo užsiėmimai, kurie padeda saugiau naudotis internetu ir kasdienėmis paslaugomis.

    Kino teatras „Dainava“ taip pat taiko senjorams palankesnes sąlygas, o savivaldybės iniciatyva rengiami nemokami seansai sulaukia didelio susidomėjimo. Nurodoma, kad 2026 metais suplanuoti penki tokie seansai, o salė paprastai būna pilna.

    Aktyvus senėjimas neapsiriboja kultūra

    Kultūrinis aktyvumas Alytuje glaudžiai siejamas su mokymusi ir sveikatingumu. Senjorai dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, kuriose populiarios šokių, dailės, kalbų ir kompiuterinio raštingumo programos, o kai kuriuose užsiėmimuose kasmet dalyvauja keli šimtai žmonių.

    Sveikatinimo srityje organizuojamos reguliarios mankštos, vykdomos prevencinės programos ir teikiamos psichologinės gerovės stiprinimo paslaugos. Papildomą bendruomenės trauką kuria ir Trečiojo amžiaus universitetas, „Bočių“ draugija bei kitos organizacijos, kurios užtikrina nepertraukiamą veiklų pasiūlą.

    Fizinio aktyvumo iniciatyvos apima lengvatines sąlygas lankytis baseine, mankštas kelis kartus per savaitę, sporto renginius ir stovyklas, į kurias senjorai kviečiami atvykti kartu su anūkais. Tokie sprendimai vienu metu sprendžia dvi užduotis: gerina sveikatą ir skatina kartų ryšį.

    Audito išvados ir Alytaus pavyzdys rodo, kad senjorų įtrauktis yra pasiekiama, kai paslaugos pritaikomos pagal realius poreikius, o veiklos vyksta nuosekliai. Tai taip pat primena, kad aktyvus senėjimas priklauso ne tik nuo asmeninės motyvacijos, bet ir nuo miesto politikos, infrastruktūros bei bendruomenės stiprumo.

    „Matydami, kokie yra aktyvūs Alytaus senjorai, siekiame jiems suteikti kuo daugiau galimybių saviraiškai, pasiūlyti įvairių prasmingo laisvalaikio formų, stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir bendruomene bei padėti išvengti vienatvės“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė.