CP v2

Tag: Valstybės saugumo departamentas

  • VSD ir policija įspėja: kaip atpažinti vaikų verbavimą internete ir ką daryti tėvams bei mokytojams

    Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas ir Nacionalinis krizių valdymo centras parengė rekomendacijas, skirtas stiprinti vaikų ir paauglių atsparumą verbavimui internete. Dokumente aiškinama, kaip atpažinti rizikingas situacijas socialiniuose tinkluose, žaidimų platformose ir susirašinėjimo programėlėse.

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekaltų kontaktų, o pasitikėjimas kuriamas palaipsniui. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį ne tik į atviras manipuliacijas, bet ir į elgesio modelius, kai su vaiku bandoma užmegzti nuolatinį, nuo tėvų ar mokytojų slepiamą ryšį.

    Į kokius ženklus atkreipti dėmesį?

    Rekomendacijose nurodoma, kad įtarimų turėtų kelti prašymai pereiti į privačius pokalbius, raginimas niekam nepasakoti apie bendravimą, spaudimas greitai priimti sprendimus ar vykdyti užduotis. Taip pat pavojingi bandymai išgauti asmeninę informaciją, nuotraukas, prisijungimus ar duomenis, kurie vėliau gali būti panaudoti šantažui.

    Dar vienas signalas yra kontaktai iš nepažįstamų asmenų, kurie apsimeta bendraamžiais, siūlo dovanas, apmokamą veiklą ar tariamas galimybes užsidirbti. Institucijos atkreipia dėmesį, kad manipuliuojant dažnai pasitelkiamas emocinis spaudimas, kaltės jausmas, grasinimai ar bandymai izoliuoti vaiką nuo artimos aplinkos.

    Ką daryti gavus įtartiną pasiūlymą?

    Jei vaikas ar paauglys sulaukė įtartinos žinutės, svarbiausia neskubėti atsakinėti ir neperduoti jokių asmens duomenų. Rekomenduojama išsaugoti susirašinėjimą ar ekrano nuotraukas, blokuoti asmenį ir pranešti suaugusiajam, kuriuo pasitikima.

    Tėvams ir pedagogams patariama reaguoti ramiai, nekaltinti vaiko ir nesukurti situacijos, kai jis ateityje bijotų kreiptis pagalbos. Kilus pagrįstiems įtarimams, raginama informuoti atsakingas institucijas, kad rizika būtų įvertinta ir prireikus būtų pradėti veiksmai dėl galimų nusikalstamų veikų.

    Kam skirtos rekomendacijos?

    Šios rekomendacijos parengtos vaikams ir paaugliams, taip pat jų tėvams, globėjams, mokytojams, socialiniams pedagogams, jaunimo darbuotojams ir kitiems su vaikais dirbantiems specialistams. Jose akcentuojama, kad veiksmingiausia prevencija yra nuolatinis, amžių atitinkantis pokalbis apie saugumą internete ir aiškios šeimos bei mokyklos taisyklės.

    Institucijos kviečia aptarti saugaus elgesio internete principus reguliariai, o ne tik incidento metu. Vaikams lengviau atpažinti rizikingus veiksmus, kai jie žino, jog visada gali kreiptis pagalbos ir nebus palikti vieni su problema.

  • Kaip atpažinti verbavimą internete: institucijų planas stiprina vaikų apsaugą ir pagalbą šeimoms

    Kaip atpažinti verbavimą internete: institucijų planas stiprina vaikų apsaugą ir pagalbą šeimoms

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys skiriamas socialiniams tinklams ir susirašinėjimo platformoms, kuriose jaunuoliai dažniausiai pirmąkart susiduria su manipuliacijomis.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevencija mokyklose, mokymai su vaikais dirbantiems specialistams ir aiškūs reagavimo algoritmai kilus įtarimams. Taip pat akcentuojama pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams, kurie dėl finansinių ar socialinių sunkumų dažniau tampa verbuotojų taikiniu.

    Kas dalyvauja ir kas koordinuoja?

    Įgyvendinant planą dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Taip pat prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijos, Jaunimo reikalų agentūra bei Generalinė prokuratūra.

    Bendrų veiksmų koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių turėtų būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o dalis veiklų bus tęsiamos pagal poreikį.

    Verbavimas prasideda nuo smulkių užduočių

    Institucijų vertinimu, priešiškų valstybių tarnybos vis dažniau bando įtraukti nepilnamečius, o verbavimas neretai pradedamas nuo iš pažiūros nekaltų pasiūlymų. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią užduotį, pavyzdžiui, užrašyti provokacinę žinutę viešoje vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie veiksmai gali būti palaipsniui eskaluojami, o jaunuoliai įtraukiami į vis rimtesnius pažeidimus. Dėl to prevencijoje svarbus ankstyvas atpažinimas, supratimas apie rizikas ir aiškus žinojimas, kur kreiptis pagalbos.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencinė žinutė „Atpažink. Nesivelk. Pranešk.“ taps pagrindu komunikacijai ir praktinėms priemonėms, skirtoms vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Akcentuojama, kad vaikai tokiose situacijose yra ne kaltininkai, o taikinys, todėl tikslas yra apsaugoti ir suteikti pagalbą kuo anksčiau.

    Planuojama platinti rekomendacijas ir rengti prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose bei savivaldybėse, stiprinti pagalbą per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Priemonių sąrašas bus koreguojamas atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką ir praktinę patirtį dirbant su vaikais bei specialistais.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos pateikė planą, kaip stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje pristatytas institucijų veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles, kuriose jauni žmonės dažniausiai pasiekiami greitai ir nepastebimai.

    Plane numatyta daugiau prevencijos mokyklose, aiškesnės rekomendacijos pedagogams ir tėvams, taip pat greitesnė pagalba, kai kyla įtarimų dėl verbavimo. Koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o dalis priemonių numatytos įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kas dalyvauja ir ką keičia?

    Į veiksmų planą įsitraukė Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

    Taip pat dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra. Esminė plano kryptis yra suderinti tarpinstitucinį reagavimą, kad mokyklos, socialiniai darbuotojai ir teisėsauga veiktų pagal vienodą, vaikui saugų algoritmą.

    Kaip veikia verbavimas internete?

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros menkų užduočių už atlygį: nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, platinti provokuojantį turinį ar palikti simbolius viešose vietose. Tokios užduotys gali būti pateikiamos kaip žaidimas, darbas ar greitas būdas užsidirbti.

    Vėliau rizika didėja, nes vaikai gali būti įtraukiami į neteisėtą veiklą, o ryšys su verbuotoju tampa spaudimo priemone. Praktikoje tam naudojamas psichologinis manipuliavimas, pažadai, grasinimai, šantažas dėl pokalbių ar nuotraukų, o kartais ir bandymas izoliuoti vaiką nuo artimųjų.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Svarbiausia suprasti, kad vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką reiškia Atpažink. Nesivelk. Pranešk.?

    Prevencinė žinutė Atpažink. Nesivelk. Pranešk. taps pagrindu informavimo priemonėms, kurios bus pritaikytos vaikams, tėvams ir su jaunimu dirbantiems specialistams. Akcentuojama, kad svarbu laiku pastebėti rizikos ženklus, neįsitraukti į siūlomas užduotis ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

    Plane numatytos rekomendacijos ir mokymų turinys ugdymo įstaigoms, taip pat aiškesnis kelias, ką daryti įtarus verbavimą: kaip fiksuoti situaciją, su kuo kalbėtis mokykloje ir kada įtraukti vaiko teisių specialistus ar policiją. Institucijos taip pat žada stiprinti paramą socialiai pažeidžiamiems vaikams, nes būtent jie dažniau tampa verbuotojų taikiniu.

    Pasak plano rengėjų, priemonės bus peržiūrimos ir atnaujinamos atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo situaciją ir naujas verbavimo taktikas internete. Tikimasi, kad vieningas institucijų veikimas padės greičiau atpažinti grėsmes ir sumažinti atvejų, kai vaikai įtraukiami į pavojingas veiklas.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Veiksmų planas: kas ir iki kada?

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti institucijų veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo platformose. Pagrindinis tikslas – laiku atpažinti grėsmes, sutarti dėl aiškaus reagavimo ir sustiprinti pagalbą vaikams, kurie tampa taikiniu.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai, nuoseklesnė komunikacija ir didesnis dėmesys socialiai pažeidžiamiems vaikams. Didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos, o prireikus veiklos tęsiamos ir vėliau.

    Į veiksmus įsitraukė Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra.

    Bendrą koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Institucijos pabrėžia, kad toks modelis leidžia greičiau keistis informacija, vienodinti veiksmus ir užtikrinti, kad signalai iš mokyklų ar šeimų neliktų be atsako.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip lengvas uždarbis ar žaidimas. Vaikų gali būti prašoma nufotografuoti objektą, palikti daiktą sutartoje vietoje ar atlikti provokacinį veiksmą viešoje erdvėje.

    Tokios užduotys neretai siūlomos per socialinius tinklus ir pokalbių programėles, o ryšys palaikomas anonimiškai. Ilgainiui prašymai gali būti eskaluojami, o vaikas, kartą sutikęs, tampa lengviau spaudžiamas tęsti, ypač jei pradeda jausti baimę ar gėdą.

    Didžiausia rizika, pasak institucijų, kyla tuomet, kai nepilnametis įtraukiamas į veiksmus, kurie jau turi nusikalstamos veikos požymių ir kelia grėsmę ne tik pačiam vaikui, bet ir valstybės saugumui. Dėl to prevencija orientuojama į ankstyvą atpažinimą, kad situacijos būtų stabdomos dar neperžengus pavojingos ribos.

    Kas numatyta mokykloms ir tėvams?

    Veiksmų plano pagrindas – vaikams ir jaunimui suprantama nuostata Atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus taikoma per prevencinius susitikimus, edukacijas ir informavimo priemones, kad vaikai aiškiai žinotų, ką daryti gavus įtartiną pasiūlymą.

    Institucijos parengė rekomendacijas vaikams, paaugliams, tėvams, pedagogams ir su jaunimu dirbantiems specialistams, kaip pastebėti verbavimo požymius ir kaip reaguoti saugiai. Taip pat numatyti veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarimai būtų sprendžiami nuosekliai ir nedelsiant.

    Planas akcentuoja, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunuoliams, nes jie dažniau tampa verbuotojų taikiniu dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar didesnio pažeidžiamumo internete. Stiprinama pagalba per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Pasak jo, vaikai tokiose situacijose nėra kaltininkai, o taikinys, todėl valstybės pareiga yra veikti iš anksto ir užtikrinti aiškius pagalbos kelius. Institucijos pabrėžia, kad priemonių paketas gali būti plečiamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į kintančią saugumo aplinką ir praktiką mokyklose bei savivaldybėse.

  • Kaip stabdomas vaikų verbavimas internete: institucijos pristatė planą ir aiškią schemą veiksmams

    Kaip stabdomas vaikų verbavimas internete: institucijos pristatė planą ir aiškią schemą veiksmams

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti bendrą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Pagrindinis tikslas – anksti atpažinti rizikas, stiprinti prevenciją ir užtikrinti greitą pagalbą, kai kyla įtarimų.

    Plane numatytas glaudesnis Vyriausybės kanceliarijos, Policijos departamento, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų bendradarbiavimas. Bendrą koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o didžioji dalis priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimo taktika dažnai pradedama nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip greitas uždarbis ar žaidimas. Tai gali būti prašymas nufotografuoti objektą, palikti daiktą sutartoje vietoje ar atlikti provokuojantį veiksmą viešoje erdvėje.

    Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, o įsitraukęs jaunuolis gali būti spaudžiamas, šantažuojamas ar verčiamas tęsti pradėtą veiklą. Dėl to akcentuojama, kad svarbiausia yra kuo anksčiau sustabdyti kontaktą ir pranešti suaugusiesiems bei atsakingoms institucijoms.

    Akcentas pažeidžiamiausiems vaikams

    Ypatingas dėmesys plane skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir paaugliams, nes jie dažniau viliojami finansiniais pažadais ar „paprastomis“ užduotimis. Institucijos pabrėžia, kad tokiose situacijose vaikai dažniausiai yra taikinys, o ne kaltininkas, todėl prioritetas teikiamas pagalbai ir apsaugai.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką darys mokyklos ir specialistai?

    Numatyta parengti ir įstaigoms išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Jose apibrėžiami verbavimo požymiai, saugaus reagavimo principai ir praktiniai veiksmai, kai kyla įtarimų.

    Taip pat bus taikomi aiškūs reagavimo algoritmai mokykloms ir su jaunimu dirbančioms tarnyboms, kad informacija būtų perduodama greitai, o sprendimai nebūtų paliekami vieno žmogaus iniciatyvai. Kartu planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o priemonių paketas bus atnaujinamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją.

    Prevencijos komunikacijoje naudojama paprasta ir įsimenama nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Institucijos tikisi, kad aiškus principas padės vaikams greičiau suprasti, kada kontaktas internete tampa rizikingas, ir paskatins nedelsti kreiptis pagalbos.

  • Vaikų verbavimas internete: institucijos sutaria dėl plano, kaip atpažinti, nesivelti ir pranešti

    Vaikų verbavimas internete: institucijos sutaria dėl plano, kaip atpažinti, nesivelti ir pranešti

    Kas keičiasi ir kas koordinuoja

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Jame numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevencija, mokymai ir kryptinga komunikacija, taip pat papildoma pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Įtrauktos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijos, prokuratūra bei partneriai.

    Bendrą veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių turi būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o dalis jų bus tęsiama ir vėliau, pagal situaciją ir poreikį.

    Kaip veikia verbavimas ir kodėl taikinys yra vaikai

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai pradedamas nuo užduočių, kurios atrodo menkos ir „nekenksmingos“: nupiešti grafitį su provokuojančia žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią paslaugą už atlygį. Tokie veiksmai gali tapti įžanga į rimtesnius nusikaltimus, keliančius grėsmę ir vaikui, ir valstybės saugumui.

    Didžiausia rizika įvardijama socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams, nes finansiniai sunkumai, atskirtis ar mažesnis suaugusiųjų dėmesys dažniau atveria kelią manipuliacijoms. Verbavimo schemose paprastai pasitelkiamas greitas atlygis, pažadai padėti, vėliau atsiranda spaudimas, gąsdinimas ar šantažas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencijos ašimi pasirinkta aiški žinutė vaikams ir jaunimui: atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus nuosekliai taikoma informavimo priemonėse, mokymuose ir institucijų komunikacijoje, siekiant, kad vaikai lengviau suprastų rizikas ir žinotų, kur kreiptis.

    Praktinėje dalyje numatytos rekomendacijos vaikams ir specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat kuriami veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarus riziką būtų aišku, ką daryti pirmiausia ir kaip įtraukti atsakingas institucijas.

    Planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o pagalba pažeidžiamoms grupėms bus stiprinama per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Priemonių sąrašas bus atnaujinamas pagal kintančią saugumo aplinką ir praktiką, sukauptą dirbant su vaikais bei specialistais.

    Institucijos pabrėžia, kad svarbiausia yra nereaguoti į nepažįstamų asmenų prašymus atlikti „smulkias užduotis“ ir nelikti vienam su įtartinomis žinutėmis. Tokiose situacijose rekomenduojama kalbėtis su tėvais, pedagogais ar kitais patikimais suaugusiaisiais ir kuo anksčiau pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti konsoliduotas veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo elektroninėje erdvėje. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir kitas platformas, kuriose nepilnamečiai dažniausiai pasiekiami tiesiogiai.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai ir aiškesnė komunikacija, taip pat pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams. Koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai pradedamas nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip greitas būdas užsidirbti. Tai gali būti prašymas nufotografuoti konkretų objektą, perduoti ar palikti daiktą, išplatinti provokuojančią žinutę ar atlikti kitą smulkią užduotį.

    Didžiausia rizika slypi tame, kad vėliau tokios veiklos gali būti eskaluojamos ir peraugti į nusikalstamas veikas, keliančias grėsmę tiek nepilnamečiui, tiek valstybės saugumui. Be to, vaikai gali būti spaudžiami, šantažuojami ar gąsdinami paviešinti jų asmeninę informaciją, nuotraukas ar pokalbių ištraukas.

    Kas daroma ir ką turi žinoti vaikai

    Institucijų veiksmų ašis – paprasta prevencinė nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk., kuri bus taikoma švietimo ir informavimo priemonėse. Tikslas – kad vaikai greitai atpažintų įtartiną kontaktą, nesileistų į užduočių vykdymą ir laiku kreiptųsi pagalbos.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Numatyta parengti ir išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, taip pat aiškius reagavimo algoritmus, jei kyla įtarimų dėl verbavimo. Praktikoje tai reiškia vienodesnius veiksmus mokyklose ir savivaldybėse, greitesnį informacijos perdavimą atsakingoms institucijoms ir stipresnę pagalbą vaikui bei jo šeimai.

    Kodėl išskiriami pažeidžiami vaikai

    Plane atskirai akcentuojama, kad dažnesniu taikiniu tampa socialiai pažeidžiami vaikai ir jaunuoliai, kuriems finansiniai pažadai ar tariamas dėmesys gali atrodyti patrauklūs. Tokiais atvejais verbuotojai išnaudoja ne tik materialinį pažeidžiamumą, bet ir emocinį, kai siekiama pelnyti pasitikėjimą, izoliuoti nuo artimųjų ar daryti įtaką ilgą laiką.

    Institucijos pabrėžia, kad prevencija nėra vien kampanija – tai kompleksas priemonių, apimančių švietimą, socialinę pagalbą, specialistų kompetencijų stiprinimą ir aiškesnius reagavimo mechanizmus. Priemonių sąrašą ketinama nuolat tikslinti pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį dirbant su vaikais.

    Gyventojai raginami kalbėtis su vaikais apie saugų elgesį internete, nepriimti nepažįstamų asmenų prašymų ir neperduoti jiems informacijos ar daiktų. Jei vaikui ar jo artimiesiems kyla įtarimų dėl verbavimo, svarbiausia kuo anksčiau kreiptis į suaugusiuosius, mokyklos administraciją ar atsakingas tarnybas.

  • Vaikų verbavimas internete: institucijos suvienijo planą, kaip atpažinti grėsmes ir pranešti

    Vaikų verbavimas internete: institucijos suvienijo planą, kaip atpažinti grėsmes ir pranešti

    Lietuvoje pradėtas įgyvendinti institucijų veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir kitas skaitmenines erdves, kuriose jaunuoliai dažniausiai sulaukia nepažįstamų asmenų kontaktų.

    Plane numatytos prevencijos, mokymų ir komunikacijos priemonės, taip pat aiškesni reagavimo veiksmai, kai kyla įtarimų dėl verbavimo. Koordinuojant veiksmus institucijos akcentuoja, kad vaikai tokiose situacijose yra taikinys, todėl svarbiausia yra ankstyvas atpažinimas ir savalaikė pagalba.

    Kas dalyvauja ir ką daro

    Veiksmų planą įgyvendina Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

    Į procesą taip pat įtrauktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra, Generalinė prokuratūra ir kiti partneriai. Bendrų veiksmų koordinaciją užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros smulkių, nekaltai pateikiamų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti daiktą, palikti siuntą, atlikti provokuojančius veiksmus viešoje erdvėje ar internete.

    Tokios užduotys gali tapti laipteliu į rimtesnius pažeidimus, kai asmuo palaipsniui įtraukiamas į neteisėtą veiklą, o vėliau spaudžiamas tęsti bendradarbiavimą. Institucijos pabrėžia, kad rizika didesnė socialiai pažeidžiamiems vaikams dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar menkesnių skaitmeninio saugumo įgūdžių.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencijos pagrindu pasirinkta paprasta ir jaunimui suprantama žinutė Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji bus naudojama informavimo priemonėse ir mokymuose, skirtuose mokykloms, tėvams, jaunimo darbuotojams bei socialinių paslaugų teikėjams.

    Praktinėje dalyje rengiamos rekomendacijos ir aiškesni veikimo algoritmai, kaip elgtis įtarus verbavimą: ką fiksuoti, kam pranešti ir kaip užtikrinti vaiko saugumą. Taip pat planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, kartu stiprinant pagalbos priemones pažeidžiamoms vaikų grupėms.

    Institucijos pažymi, kad priemonių paketas nėra „vienkartinis“ ir bus koreguojamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją bei sukauptą patirtį dirbant su vaikais ir specialistais. Tikslas išlieka tas pats: kuo anksčiau atpažinti verbavimo bandymus, sumažinti riziką ir užtikrinti, kad vaikai bei šeimos žinotų, kur kreiptis pagalbos.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkia pajėgas stabdyti vaikų verbavimą internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkia pajėgas stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje startavo koordinuotas institucijų veiksmų planas, skirtas mažinti vaikų ir paauglių verbavimo riziką elektroninėje erdvėje. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir bendruomenes, kuriose priešiškos jėgos gali ieškoti pažeidžiamų jaunuolių.

    Prie plano prisideda Nacionalinis krizių valdymo centras, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Generalinė prokuratūra, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir kitos įstaigos. Numatyta, kad didžioji dalis priemonių bus įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o prireikus tęsiama ir vėliau.

    Kaip dažniausiai prasideda verbavimas

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas neretai pradedamas nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, išplatinti provokacinę žinutę ar atlikti kitą veiksmą, kurio pasekmės iš pradžių neatrodo pavojingos.

    Vėliau užduotys gali sunkėti, o spaudimas didėti: nuo šantažo ir bandymų kompromituoti iki veiksmų, kurie jau turi nusikalstamos veikos požymių. Dėl to akcentuojama ankstyva prevencija ir aiški reakcija vos kilus įtarimams.

    Prevencijos esmė ir kam skiriamas dėmesys

    Plano ašis – paprasta ir vaikams suprantama žinutė: Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji numato, kad pirmas žingsnis yra atpažinti įtartiną kontaktą, antras – nesutikti vykdyti prašymų, o trečias – pasakyti patikimam suaugusiajam ar atsakingoms institucijoms.

    Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir paaugliams, kurie dažniau tampa taikiniu dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar mažesnio skaitmeninio atsparumo. Kartu pabrėžiama, kad rizika nėra susijusi vien su socialine padėtimi: verbuotojai prisitaiko prie skirtingų jaunuolių interesų ir silpnesnių vietų.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką planuojama daryti mokyklose ir savivaldybėse

    Numatytos priemonės apima rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat rengiami aiškūs reagavimo algoritmai, kurie turėtų padėti mokykloms ir specialistams nepasimesti kilus įtarimams.

    Institucijos planuoja prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o pagalbos priemonės pažeidžiamoms grupėms bus stiprinamos per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemą. Priemonių paketas gali būti plečiamas atsižvelgiant į kintančią grėsmių aplinką ir praktinę patirtį.

    Akcentuojama ir principinė nuostata: vaikai tokiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys. Dėl to svarbiausia yra kuo anksčiau nutraukti kontaktą, išsaugoti įrodymus, nepasiduoti spaudimui ir kreiptis pagalbos į patikimus suaugusiuosius bei atsakingas institucijas.

  • Institucijos vienijasi stabdyti vaikų verbavimą internete: startavo planas Atpažink. Nesivelk. Pranešk.

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Didžiausias dėmesys skiriamas socialiniams tinklams ir susirašinėjimo programoms, kuriose užmezgamas kontaktas, mezgamas pasitikėjimas ir vėliau siekiama paveikti jaunuolių sprendimus.

    Planą apibendrina žinutė Atpažink. Nesivelk. Pranešk., kuri orientuota į ankstyvą rizikos ženklų atpažinimą ir greitą reagavimą. Numatoma stiprinti prevenciją, institucijų tarpusavio informacijos apsikeitimą, mokymus bei komunikaciją, kad mokyklos, tėvai ir patys paaugliai žinotų, kur kreiptis kilus įtarimų.

    Kas dalyvauja ir kaip koordinuojama

    Veiksmų plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Taip pat įtrauktos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra bei Generalinė prokuratūra.

    Bendrų veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių numatyta įgyvendinti iki šių metų pabaigos, o prireikus jos bus tęsiamos ir vėliau.

    Kodėl verbavimas taikosi į paauglius

    Vaikai ir paaugliai yra viena pažeidžiamiausių auditorijų skaitmeninėje erdvėje, nes socialiniuose tinkluose ir pokalbių programėlėse dažnai bendrauja su nepažįstamais žmonėmis. Verbavimo taktika paprastai prasideda nuo nekaltų pokalbių, dėmesio, pagyrų ar siūlomų smulkių užduočių, o vėliau gali pereiti į prašymus rinkti informaciją, skleisti tam tikras žinutes ar atlikti kitus veiksmus.

    Institucijos pabrėžia, kad ypač svarbu laiku pastebėti bandymus izoliuoti vaiką nuo artimųjų, skatinti slaptumą ar perkelti bendravimą į uždaresnius kanalus. Ne mažiau reikšminga ir socialinė pagalba vaikams, kurie dėl asmeninių ar šeimos aplinkybių yra labiau pažeidžiami ir lengviau įtraukiami į manipuliacinius ryšius.

    Akcentas prevencijai ir pranešimui

    Veiksmų planas numato ne tik reagavimą į jau įvykusius atvejus, bet ir prevenciją per švietimą bei mokymus. Siekiama, kad informacija pasiektų mokyklų bendruomenes ir tėvus, o paaugliai žinotų, jog įtartinais atvejais svarbu kuo anksčiau pasitarti su suaugusiaisiais ir pranešti atsakingoms institucijoms.

    Tokiu būdu siekiama sumažinti riziką, kad priešiškų valstybių ar jų interesams veikiančių asmenų bandymai daryti įtaką jaunuoliams liks nepastebėti. Institucijos akcentuoja, kad laiku gautas signalas leidžia greičiau sustabdyti kontaktą, įvertinti grėsmes ir suteikti pagalbą vaikui.