Lietuvoje startavo koordinuotas institucijų veiksmų planas, skirtas mažinti vaikų ir paauglių verbavimo riziką elektroninėje erdvėje. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir bendruomenes, kuriose priešiškos jėgos gali ieškoti pažeidžiamų jaunuolių.
Prie plano prisideda Nacionalinis krizių valdymo centras, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Generalinė prokuratūra, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir kitos įstaigos. Numatyta, kad didžioji dalis priemonių bus įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o prireikus tęsiama ir vėliau.
Kaip dažniausiai prasideda verbavimas
Institucijos pabrėžia, kad verbavimas neretai pradedamas nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, išplatinti provokacinę žinutę ar atlikti kitą veiksmą, kurio pasekmės iš pradžių neatrodo pavojingos.
Vėliau užduotys gali sunkėti, o spaudimas didėti: nuo šantažo ir bandymų kompromituoti iki veiksmų, kurie jau turi nusikalstamos veikos požymių. Dėl to akcentuojama ankstyva prevencija ir aiški reakcija vos kilus įtarimams.
Prevencijos esmė ir kam skiriamas dėmesys
Plano ašis – paprasta ir vaikams suprantama žinutė: Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji numato, kad pirmas žingsnis yra atpažinti įtartiną kontaktą, antras – nesutikti vykdyti prašymų, o trečias – pasakyti patikimam suaugusiajam ar atsakingoms institucijoms.
Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir paaugliams, kurie dažniau tampa taikiniu dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar mažesnio skaitmeninio atsparumo. Kartu pabrėžiama, kad rizika nėra susijusi vien su socialine padėtimi: verbuotojai prisitaiko prie skirtingų jaunuolių interesų ir silpnesnių vietų.
„Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.
Ką planuojama daryti mokyklose ir savivaldybėse
Numatytos priemonės apima rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat rengiami aiškūs reagavimo algoritmai, kurie turėtų padėti mokykloms ir specialistams nepasimesti kilus įtarimams.
Institucijos planuoja prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o pagalbos priemonės pažeidžiamoms grupėms bus stiprinamos per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemą. Priemonių paketas gali būti plečiamas atsižvelgiant į kintančią grėsmių aplinką ir praktinę patirtį.
Akcentuojama ir principinė nuostata: vaikai tokiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys. Dėl to svarbiausia yra kuo anksčiau nutraukti kontaktą, išsaugoti įrodymus, nepasiduoti spaudimui ir kreiptis pagalbos į patikimus suaugusiuosius bei atsakingas institucijas.
Leave a Reply