CP v2

Tag: Valstybinė kultūros paveldo komisija

  • „Paveldo DNR“ startuoja vėl: iki 2027 metų kovo 1 dienos laukia paraiškų ir naujų herojų

    Valstybinė kultūros paveldo komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas antriesiems nacionaliniams kultūros paveldo apdovanojimams „Paveldo DNR“. Iniciatyva skirta išryškinti žmones, objektus ir darbus, kurie realiai keičia paveldo situaciją Lietuvoje.

    Paraiškos priimamos iki 2027 metų kovo 1 dienos, o siūlymus gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Numatytos trys kryptys: kultūros paveldo objektai, asmenybės ir darbai, todėl vertinamas ne tik rezultatas, bet ir ilgalaikis poveikis.

    Paveldas kaip išteklius

    Apdovanojimų idėja remiasi požiūriu, kad paveldas nėra vien apribojimai ar prievolės, o galimybė kurti vertę vietai ir bendruomenei. Tokios iniciatyvos dažnai prisideda prie vietos tapatumo, turizmo patrauklumo ir gyventojų įsitraukimo.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tvariam paveldo naudojimui: pastatų pritaikymui naujoms funkcijoms, bendruomenių įtraukimui ir prevencinei priežiūrai, kuri padeda mažinti nykimą dar iki brangių restauravimo darbų. Tai ypač aktualu medinei architektūrai, industriniam paveldui ir mažesnių miestelių objektams.

    „Paveldas nėra našta ar vien pareigų ir apribojimų rinkinys. Tai galimybė ir išteklius – vietai, bendruomenei, žmogui“, – sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

    Kas jau įvertinta?

    Pirmieji „Paveldo DNR“ apdovanojimai įvyko 2023 metais Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Tuomet buvo atrinkti devyni nominantai trijose kategorijose, o apdovanojimai padėjo platesnei visuomenei pamatyti, kaip skirtingai galima atgaivinti paveldą.

    Kultūros paveldo objektų kategorijoje laureatu tapo Medinės miesto architektūros muziejus, asmenybių kategorijoje įvertinti „Art deco“ ir Amsterdamo mokyklos muziejų įkūrėjai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Darbų kategorijoje apdovanotas Raubonių vandens malūnas-karšykla-verpykla ir jo puoselėtojas Vaidotas Gikys.

    Globėjas ir tikslas

    Iniciatyvą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Apdovanojimai rengiami kas ketverius metus, o jų tikslas yra suteikti nacionalinį matomumą geriesiems pavyzdžiams ir paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į paveldo saugojimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad laukiamos ne tik didelės restauracijos, bet ir nuoseklios, bendruomenę telkiančios iniciatyvos, kurios sugrąžina paveldą į kasdienį gyvenimą. Tokie projektai neretai tampa impulsu ir platesniems pokyčiams, kai paveldo objektas pradeda veikti kaip kultūros, edukacijos ar socialinių paslaugų erdvė.

  • Paveldo komisija įvardijo, kodėl Žemaitijoje paveldas nyksta net su pinigais: lemia žmonės

    Valstybinės kultūros paveldo komisijos atlikta analizė Telšių apskrities savivaldybėse parodė, kad didesnis finansavimas savaime negarantuoja geriau išsaugoto paveldo. Rietavo, Plungės, Mažeikių ir Telšių rajonų patirtys atskleidė, jog lemiami tampa ne tik biudžetai, bet ir žmonės, gebantys sutelkti bendruomenę bei „užkurti“ procesą.

    Išvados pristatytos Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“, vykusiame renginyje apie bendrakūrą paveldo valdyme. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip sprendimai gimsta tarp savivaldos, vietos bendruomenių, institucijų ir privačių savininkų, o ne vien kabinetuose.

    Kas iš tiesų pajudina paveldą?

    Paveldo komisijos atstovai akcentavo paprastą, bet dažnai pamirštamą taisyklę: paveldosauga prasideda nuo konkretaus žmogaus. Net ir turint teisinę apsaugą, parengtą projektą ar numatytą finansavimą, darbai stringa, jei nėra atsakomybę prisiimančio iniciatoriaus.

    Toks žmogus nebūtinai yra profesionalus paveldosaugininkas. Tai gali būti savivaldybės specialistas, seniūnas, klebonas, muziejininkas, bendruomenės lyderis ar privataus objekto savininkas, kuris sutinka ne tik tvarkyti, bet ir ieškoti ilgalaikės pastato funkcijos.

    „Universalaus recepto nėra. Yra ingredientai, tačiau jų proporcijos priklauso nuo konkrečios vietos“, – sakė Paveldo komisijos vyr. specialistas A. Stepanovič.

    Kodėl neužtenka sutvarkyti pastato?

    Analizėje pabrėžta, kad restauruotas ar sutvarkytas objektas dar nebūtinai tampa gyvu paveldu. Jei pastatas po remonto lieka tuščias, nenaudojamas ir be aiškios paskirties, jo būklė vėl ima prastėti, o investicijos nekuria ilgalaikės vertės.

    Gyvybingumą dažniausiai užtikrina nuolatinė veikla, lankytojai ir vietos žmonių ryšys su objektu. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su stogo ar fasado remontu turi atsirasti ir planas, kas vyks viduje, kas prižiūrės, kaip bus apmokamos kasdienės išlaidos.

    Pinigai atveria duris, bet negarantuoja rezultato

    Finansavimas išlieka būtina sąlyga daugeliui paveldo projektų, tačiau po lėšų skyrimo prasideda sudėtingiausia dalis. Projektavimas, derinimai, viešieji pirkimai, rangovų paieška, terminų laikymasis ir kokybės kontrolė reikalauja kompetencijų, kurių ne visos savivaldybės turi pakankamai.

    Analizėje akcentuota, kad svarbu vertinti ne tik, kiek lėšų galima gauti, bet ir ar yra pajėgumų jas įdarbinti. Dažnai sėkmę lemia gebėjimas derinti skirtingus šaltinius ir partnerius, kai valstybės, savivaldybės, savininkų, rėmėjų ar vietos verslo indėlis sujungiami į vieną planą.

    „Pinigai atveria duris, bet pro jas dar reikia įeiti“, – pabrėžė A. Stepanovič.

    Kitas pasikartojęs veiksnys yra dialogas, kuris neretai tampa pigiausiu ir greičiausiu įrankiu sprendžiant konfliktus. Praktika rodo, kad ankstyvas susitikimas su gyventojais ir aiškus reikalavimų paaiškinimas mažina įtampą, o paveldą iš baimę keliančio apribojimo paverčia suprantama vietos verte.

    Paveldo komisija primena, kad Telšių apskrities vertinimas yra platesnio darbo dalis. Komisija nuosekliai analizuoja savivaldybių veiklą kultūros paveldo srityje ir tobulina Savivaldybių paveldosauginį indeksą, kurio atnaujinimą planuojama pristatyti 2027 metais.