CP v2

Tag: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

  • Biržų regioninio parko ribos ir tvarkymas bus peržiūrėti: gyventojai kviečiami teikti pasiūlymus

    Biržų regioninio parko ribos ir tvarkymas bus peržiūrėti: gyventojai kviečiami teikti pasiūlymus

    Pradedamas rengti Biržų regioninio parko planavimo dokumentas, kuriuo bus tikslinamos parko ribos ir nustatomi tvarkymo sprendiniai. Planavimo eiga ir visa su dokumentu susijusi informacija viešinama Teritorijų planavimo dokumentų informacinėje sistemoje, kur gyventojai gali sekti procesą ir teikti pastabas.

    Planavimo kortelė sistemoje sukurta 2026 metais gegužės 14 dieną, jai suteiktas TPD numeris S-RJ-00-26-829. Viešumo principas reiškia, kad planavimo procese gali dalyvauti visi suinteresuoti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena parko teritorijoje, ar jo kaimynystėje.

    Pasiūlymai priimami visą dokumento rengimo laikotarpį naudojantis funkcija Pateikti pasiūlymą konkretaus dokumento kortelėje. Tokiu būdu gyventojai gali atkreipti dėmesį į jiems aktualius klausimus, susijusius su gamtos vertybių apsauga, rekreacijos galimybėmis, infrastruktūra ar ūkinės veiklos ribojimais.

    Kas organizuoja planavimą

    Planavimo organizatorius yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ši institucija koordinuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentus, kad jų sprendiniai atitiktų gamtosaugos tikslus ir būtų suderinti su visuomenės interesais bei teisės aktų reikalavimais.

    Planavimo pagrindas yra Vyriausybės 2026 metais balandžio 29 dieną priimtas nutarimas Nr. 303 dėl Biržų ir Gražutės regioninių parkų planavimo schemų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Dokumento rengimas paprastai apima derinimus su institucijomis, viešinimo procedūras ir sprendinių tikslinimą pagal gautas pastabas.

    Ką verta įvertinti teikiant pastabas

    Praktikoje tokie planavimo dokumentai daro įtaką tam, kaip saugomoje teritorijoje suderinami apsaugos ir naudojimo interesai, todėl gyventojams verta įsigilinti į numatomus ribų ir tvarkymo sprendinius. Pasiūlymai būna naudingiausi, kai jie konkretūs, susieti su vieta ir aiškiai pagrįsti, pavyzdžiui, nurodant, kokią problemą sprendinys sukeltų ar išspręstų.

    Kviečiama stebėti planavimo eigą ir aktyviai dalyvauti, nes viešas įsitraukimas dažnai padeda tiksliau identifikuoti realias situacijas vietoje. Galutiniai sprendiniai paprastai formuojami įvertinus tiek specialistų išvadas, tiek visuomenės pateiktus argumentus.

  • Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Kas parengta ir kada bus tvirtinama

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimų projektą. Pakeitimus planuojama tvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai nustato teritorijas, kuriose taikomi papildomi ūkinės veiklos ribojimai ar reikalavimai, skirti saugoti vertingas buveines. Pirminiai žemėlapiai patvirtinti 2023 metų pabaigoje ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    Kaip keičiasi duomenys ir kada jie įsigalios

    Šiuo metu viešinami tik planuojami žemėlapių pakeitimai, o ne visas žemėlapio turinys, todėl svarbu vertinti būtent naujai pažymėtas ar koreguojamas ribas. Pakeitimai rengiami VSTT iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktą informaciją.

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o įrašai registre bus tikslinami įstatymų nustatyta tvarka. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakeistose teritorijose pradedamos taikyti nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Jeigu teritorija iš žemėlapio išbraukiama, atitinkamos specialiosios sąlygos nebegalioja nuo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos. VSTT pabrėžia, kad žemėlapių tikslinimas yra tęstinis procesas, nes gamtinė situacija keičiasi, o ribos gali kisti dėl natūralių buveinių susiformavimo ar išnykimo.

    Ką tai reiškia ūkininkavimui ir kokie ribojimai galioja

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose, kaip numato specialiosios sąlygos, negalima tokių plotų suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Taip pat draudžiama kitais būdais keisti žolynų būklę ir sudėtį, išskyrus atvejus, kai atliekami darbai, palaikantys pievų būklę.

    Leistina ir rekomenduojama veikla, padedanti išlaikyti natūralias pievas, yra reguliarus šienavimas arba ganymas, taip pat sumedėjusios augmenijos šalinimas ar retinimas. VSTT atkreipia dėmesį, kad tvarkant sumedėjusią augaliją būtina įvertinti saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą ar ardyti pelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka atliktas poveikio aplinkai vertinimas leidžia planuojamą veiklą. Taip pat draudžiama pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

    Tuo pačiu tokiose teritorijose gali būti leidžiama šienauti ir šalinti arba retinti medžius bei krūmus, jei darbai nesuardo pelkių augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams. Kai kuriose šlapynių ir žemapelkių vietose, kurios įtrauktos į šias teritorijas, gali būti galimas ekstensyvus ganymas.

    VSTT pabrėžia, kad tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms sąlygoms. Tokiais atvejais taip pat išlieka galimybės pretenduoti į atitinkamas išmokas, jei laikomasi nustatytų reikalavimų.

    Žemės sklypų savininkai ir jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus dėl žemėlapių tikslinimo, nurodydami sklypo unikalų numerį ir motyvus, kodėl ribos turėtų būti keičiamas. Prašymus priima VSTT, kuri konsultacijas teikia telefonu ir elektroniniu paštu.

  • Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapis: ką tai reiškia sklypų savininkams iki 2026 metų

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Šiuos pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Pirmieji šių teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje, o vėliau detalizuoti VSTT direktoriaus 2023 metų rugsėjo 21 dieną įsakymu. Tuomet žemėlapiuose buvo sužymėta apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    Kas ir kodėl keičiama

    Šiuo metu viešinami ne visi žemėlapiai, o būtent pakeitimų projektai, kuriuose pažymima, kur teritorijos būtų įtraukiamos, tikslinamos arba išbraukiamos. VSTT nurodo, kad pakeitimai rengiami jos iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat įvertinus suinteresuotų asmenų pranešimus.

    Pats tikslinimas neturi vienkartinio galutinio termino, nes gamtinė situacija kinta: pievos gali užželti krūmais, šlapynės išdžiūti ar, priešingai, atsikurti, o ribos gali pasislinkti dėl natūralių procesų ar tikslinant duomenis. Praktikoje tai reiškia, kad žemėlapių korekcijos gali būti vykdomos ir ateityje, kai atsiranda naujos informacijos.

    Kada įsigalios naujos sąlygos

    Patvirtinus naujausius pakeitimus, informacija bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakoreguotose teritorijose pradeda galioti nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Tuo metu teritorijose, kurios išbraukiamos iš žemėlapio, specialiosios sąlygos nustoja galioti nuo išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Dėl to sklypų savininkams svarbiausia sekti ne tik projekto viešinimą, bet ir registravimo faktą registre.

    Ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Natūraliose pievose ir ganyklose taikomi ribojimai yra susiję su jų būklės išsaugojimu: paprastai draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, apželdinti ar įveisti mišką, jeigu tai pakeistų pievos žolynų sudėtį ir būklę. Kartu leidžiama ir dažnai rekomenduojama pievas prižiūrėti šienaujant ar ganant, taip pat šalinti sumedėjusią augmeniją, kai tai daroma nepažeidžiant kitų aplinkosauginių reikalavimų.

    Pelkėse ir šaltinynuose ribojimai paprastai griežtesni, nes siekiama išsaugoti hidrologinį režimą ir jautrias buveines: draudžiami sausinimo darbai ar veiksmai, keičiantys vandens režimą, taip pat pelkių pavertimas ariama žeme ar miško naudmenomis. Vis dėlto tam tikrais atvejais leidžiama šienauti ar retinti krūmus ir medžius, jeigu tai neardo augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams.

    VSTT atkreipia dėmesį, kad tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų teritorijose galima vykdyti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Tai aktualu ūkininkams, nes, laikantis reikalavimų, galima deklaruoti plotus ir pretenduoti į paramą, susijusią su aplinką tausojančiais ūkininkavimo būdais.

    Sklypų savininkai ir jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti jau patvirtintus žemėlapius. Prašyme paprastai reikia nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir aiškius argumentus, kodėl teritorija turėtų būti įtraukta, patikslinta arba išbraukta.

  • Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų?

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai yra svarbūs žemės savininkams ir ūkininkams, nes nuo jų priklauso, kokie veiklos apribojimai taikomi konkrečioms teritorijoms. Patvirtinti pakeitimai vėliau perduodami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios sąlygos pradeda galioti nuo jų įregistravimo NTR dienos.

    Kas ir kodėl keičiama

    Pirminiai natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje. Tuomet jie apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    VSTT nurodo, kad žemėlapiai tikslinami institucijos iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pranešimus. Pokyčius lemia ir natūrali gamtinė dinamika, kai buveinės susiformuoja, kinta arba išnyksta, o jų ribos pasislenka.

    Teisinis pagrindas yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir žemėlapių rengimo bei tvirtinimo tvarka. Praktikoje tai reiškia, kad ribų tikslinimas nėra vienkartinis sprendimas, o nuolat atnaujinamas procesas.

    Kada apribojimai pradeda galioti

    Naujai nustatytose arba pakeistose teritorijose specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Tuo tarpu panaikinamose teritorijose apribojimai nebegalioja nuo išregistravimo iš NTR dienos.

    Toks mechanizmas svarbus planuojantiems darbus sklype: vien projekto viešinimas savaime dar nereiškia, kad ribos jau įsigaliojo. Vis dėlto, jei sklypas patenka į viešinamus pakeitimus, verta įsivertinti galimą poveikį planams ir konsultuotis iš anksto.

    Kokie pagrindiniai draudimai taikomi

    Natūraliose pievose ir ganyklose iš esmės draudžiama jas suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką arba kitaip keisti žolynų būklę ir sudėtį. Kartu pabrėžiama, kad pievų ir ganyklų palaikymui reikalinga veikla, tokia kaip reguliarus šienavimas ar ganymas, dažnai yra ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama.

    VSTT atkreipia dėmesį ir į Europos Bendrijos svarbos buveines, kuriose sumedėjusi augmenija turi būti tvarkoma taip, kad būtų užtikrintas buveinių ilgalaikis išlikimas ir gera būklė. Natūralias pievas ir ganyklas taip pat leidžiama aptverti, jei veikla neprieštarauja taikomiems reikalavimams.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudimai susiję pirmiausia su hidrologiniu režimu ir augaline danga. Draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą, ardyti pelkių augalinę dangą, taip pat pelkes paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

    Kartu numatytos ir išimtys, kai tam tikra veikla galima, jei teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Kai kuriose žemapelkėse ir šlapynėse, įtrauktose į pelkių ir šaltinynų teritorijas, gali būti leidžiamas ekstensyvus ganymas.

    „Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino, nes jis priklauso nuo kintančios gamtinės situacijos ir teisinio reguliavimo pokyčių“, – nurodo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

    Žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti žemėlapius. Prašymuose paprastai prašoma nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir argumentus, kodėl ribos turėtų būti koreguojamos.

    VSTT taip pat pabrėžia, kad natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Konkrečios galimybės priklauso nuo taikomo režimo ir pasirinktų ūkininkavimo priemonių.

    Gyventojams, planuojantiems ūkinius darbus ar investicijas, svarbiausia yra laiku pasitikrinti, ar sklypas nepatenka į viešinamus pakeitimus, ir įvertinti, ar planuojama veikla atitinka nustatytus apribojimus. Tai leidžia išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi dėl vėliau paaiškėjusio specialiojo režimo.

  • Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapių projektas: kur tikrinti sklypą ir kas keisis NTR

    Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapių projektas: kur tikrinti sklypą ir kas keisis NTR

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimų projektą. Numatyta, kad pakeitimų paketas galėtų būti patvirtintas iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai nustato teritorijas, kuriose taikomi papildomi apribojimai žemės naudojimui, todėl pokyčiai aktualūs sklypų savininkams, ūkininkams ir planuojantiems statybas ar kitą veiklą. Patvirtinus pakeitimus, informacija bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios sąlygos įsigalios nuo jų įregistravimo NTR dienos.

    Kas ir kodėl tikslinama?

    Pirminiai natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje. Tuomet jie apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    VSTT pabrėžia, kad tikslinimas vyksta nuolat, nes kinta gamtinė situacija ir teritorijų ribos: vienur buveinės susiformuoja, kitur sunyksta, o kai kur pasikeičia jų būklė. Pakeitimai rengiami ir gavus suinteresuotų asmenų pranešimų bei įvertinus pagrįstas aplinkybes, o darbai vykdomi pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir žemėlapių rengimo bei tvirtinimo tvarką.

    Kur tikrinti, ar pokyčiai palies jūsų sklypą?

    VSTT viešina būtent žemėlapių pakeitimus, o ne visą jau patvirtintą sluoksnį. Sklypą galima rasti įvedus unikalų sklypo numerį paieškoje, o planuojami pakeitimai paprastai pažymimi atskirais sutartiniais ženklais.

    Svarbu įvertinti, kad viešinami pakeitimai gali būti tvirtinami ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo paskelbimo. Tai reiškia, jog iki patvirtinimo jie dar nėra galutiniai, tačiau leidžia iš anksto įsivertinti galimas pasekmes planuojamai veiklai.

    Kokie ribojimai taikomi natūralioms pievoms ir pelkėms?

    Natūraliose pievose ir ganyklose draudžiama keisti žolynų būklę taip, kad buveinė būtų pažeista, pavyzdžiui, suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas ar užsodinti želdiniais. Kita vertus, įprasta priežiūra, reikalinga pievoms išlaikyti, paprastai yra ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama, ypač kai ji padeda stabdyti užžėlimą krūmais.

    Pelkėse ir šaltinynuose taikomi griežtesni hidrologinio režimo apsaugos reikalavimai: draudžiami sausinimo darbai ir veiksmai, galintys pakeisti vandens režimą ar suardyti augalinę dangą, taip pat pelkių pavertimas ariama žeme ar miško naudmenomis. Kai kuriais atvejais leidžiama šienauti ar šalinti krūmus, jei darbai nesuardo pelkės augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių bei buveinių apsaugos tikslams.

    VSTT atkreipia dėmesį, kad šiose teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Praktikoje tai reiškia, kad daugeliu atvejų prioritetas teikiamas ekstensyviam tvarkymui, o konkrečios galimybės priklauso nuo teritorijos tipo ir nustatytų apribojimų.

    Žemės sklypų savininkai ir jų atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti patvirtintus žemėlapius. Prašyme svarbu nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir aiškiai išdėstyti argumentus, kodėl ribos ar priskyrimas turėtų būti koreguojami.

  • Keičiami natūralių pievų ir pelkių žemėlapiai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Šiuos pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos, o daliai sklypų tai gali reikšti naujus ribojimus arba, priešingai, jų panaikinimą.

    Pirminiai šių teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metais ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų. Tarnyba pabrėžia, kad žemėlapiai tikslinami atsiradus pagrįstoms aplinkybėms ir įvertinus suinteresuotų asmenų pranešimus, todėl ribos gali keistis ir vėliau.

    Kas pasikeis po patvirtinimo?

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios žemės naudojimo sąlygos pradės galioti nuo jų įregistravimo registre dienos. Jei teritorija iš žemėlapio bus išbraukta, atitinkami ribojimai nebegalios nuo išregistravimo dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad sklypo savininkams svarbu sekti ne tik viešinamus projektinius pakeitimus, bet ir registravimo momentą. Būtent registras tampa atskaitos tašku, nuo kada ribojimai taikomi teisiškai ir gali turėti įtakos planuojamiems darbams ar sandoriams.

    Kokie pagrindiniai ribojimai taikomi?

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką ar kitaip keisti žolynų būklę. Išimtys numatytos tikslinėms tvarkymo priemonėms, pavyzdžiui, krūmų šalinimui, invazinių rūšių naikinimui, ganymui ar šienavimui.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti hidrologinį režimą ar ardyti augalinę dangą, taip pat paversti pelkę ar šaltinyną ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais. Kai kuriais atvejais leidžiama šienauti ar retinti medžius ir krūmus, jei darbai nesuardo pelkės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių bei buveinių apsaugos tikslams.

    Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiose teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Tai ypač aktualu ūkininkams, planuojantiems šienavimo ar ekstensyvaus ganymo veiklas, kurios dažnu atveju laikomos palankiomis buveinių būklei palaikyti.

    Kaip savininkams pasitikrinti ir teikti prašymus?

    Viešinami būtent žemėlapių pakeitimų projektai, o sklypo paieškai paprastai naudojamas unikalus sklypo numeris. Projektiniai pakeitimai gali būti patvirtinti ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo paskelbimo, todėl tai yra laikotarpis, kai verta įvertinti, ar pakeitimas paliečia jūsų sklypą.

    Žemės sklypų savininkai arba jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Prašyme turėtų būti nurodytas sklypo unikalus numeris, atstovavimo pagrindas ir aiškūs argumentai, kodėl ribos turėtų būti keičiamos.

    Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino ir gali vykti nuolat, nes gamtinė situacija kinta: buveinės susiformuoja, nyksta arba pasislenka jų ribos. Dėl to savininkams, planuojantiems melioracijos, želdinimo ar žemės dirbimo darbus, svarbu reguliariai pasitikrinti sklypo statusą ir įsitikinti, kad planuojama veikla neprieštarauja galiojančioms sąlygoms.