Biržų regioninio parko ribos ir tvarkymas bus peržiūrėti: gyventojai kviečiami teikti pasiūlymus

Pradedamas rengti Biržų regioninio parko planavimo dokumentas, kuriuo bus tikslinamos parko ribos ir nustatomi tvarkymo sprendiniai. Planavimo eiga ir visa su dokumentu susijusi informacija viešinama Teritorijų planavimo dokumentų informacinėje sistemoje, kur gyventojai gali sekti procesą ir teikti pastabas.

Planavimo kortelė sistemoje sukurta 2026 metais gegužės 14 dieną, jai suteiktas TPD numeris S-RJ-00-26-829. Viešumo principas reiškia, kad planavimo procese gali dalyvauti visi suinteresuoti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena parko teritorijoje, ar jo kaimynystėje.

Pasiūlymai priimami visą dokumento rengimo laikotarpį naudojantis funkcija Pateikti pasiūlymą konkretaus dokumento kortelėje. Tokiu būdu gyventojai gali atkreipti dėmesį į jiems aktualius klausimus, susijusius su gamtos vertybių apsauga, rekreacijos galimybėmis, infrastruktūra ar ūkinės veiklos ribojimais.

Kas organizuoja planavimą

Planavimo organizatorius yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ši institucija koordinuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentus, kad jų sprendiniai atitiktų gamtosaugos tikslus ir būtų suderinti su visuomenės interesais bei teisės aktų reikalavimais.

Planavimo pagrindas yra Vyriausybės 2026 metais balandžio 29 dieną priimtas nutarimas Nr. 303 dėl Biržų ir Gražutės regioninių parkų planavimo schemų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Dokumento rengimas paprastai apima derinimus su institucijomis, viešinimo procedūras ir sprendinių tikslinimą pagal gautas pastabas.

Ką verta įvertinti teikiant pastabas

Praktikoje tokie planavimo dokumentai daro įtaką tam, kaip saugomoje teritorijoje suderinami apsaugos ir naudojimo interesai, todėl gyventojams verta įsigilinti į numatomus ribų ir tvarkymo sprendinius. Pasiūlymai būna naudingiausi, kai jie konkretūs, susieti su vieta ir aiškiai pagrįsti, pavyzdžiui, nurodant, kokią problemą sprendinys sukeltų ar išspręstų.

Kviečiama stebėti planavimo eigą ir aktyviai dalyvauti, nes viešas įsitraukimas dažnai padeda tiksliau identifikuoti realias situacijas vietoje. Galutiniai sprendiniai paprastai formuojami įvertinus tiek specialistų išvadas, tiek visuomenės pateiktus argumentus.