Tag: Valstybinių miškų urėdija

  • Padangas metate miške? Viena klaida gali kainuoti iki 6 000 eurų ir dar daugiau

    Artėjant žieminių padangų sezonui Valstybinių miškų urėdija primena, kad senos padangos neturi atsidurti miškuose. Nors teisėtų priduoti būdų yra ne vienas, kasmet miškininkai vis dar surenka dešimtis ir šimtus tonų nelegaliai išmestų padangų.

    Urėdijos duomenimis, 2025 metais miškuose surinkta daugiau kaip 160 tonų padangų, 2024 metais jų buvo daugiau nei 192 tonos, o 2023 metais – daugiau nei 212 tonų. Vien per šiuos metus iš miškų jau išvežta daugiau nei 99 tonos, tad problema išlieka, nors bendras kiekis po truputį mažėja.

    Kodėl padangos miške pavojingos?

    Padangos suyra labai lėtai, todėl ilgai teršia aplinką ir darko kraštovaizdį. Irimo metu į dirvožemį ir gruntinius vandenis gali patekti teršalai, o smulkios dalelės ilgainiui prisideda prie mikroplastikų taršos, kuri tampa vis aktualesne aplinkosaugos tema Europoje.

    Ypač didelė rizika kyla gaisro atveju, nes degančias padangas sunku užgesinti. Degimo metu susidaro tiršti dūmai ir pavojingi junginiai, o užterštas gesinimo vanduo gali patekti į dirvožemį ir vandens telkinius.

    Miškininkai atkreipia dėmesį, kad atliekų tvarkymas kainuoja ir laiką, ir pinigus. Lėšos, kurios galėtų būti skiriamos miškų priežiūrai ar poilsiaviečių tvarkymui, tenka padangų surinkimui, išvežimui ir perdavimui teisėtiems atliekų tvarkytojams.

    Kur legaliai priduoti senas padangas?

    Paprasčiausias būdas yra padangas palikti autoservise jas keičiant: servisas privalo nemokamai priimti tiek senų padangų, kiek jų pakeičia. Ta pati logika taikoma ir prekybos vietoms, kai perkamos naujos padangos, tačiau gali būti prašoma pagrįsti pirkimo laiką.

    Kita galimybė yra didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose gyventojams priimamas savivaldybės nustatytas padangų kiekis. Prieš vykstant verta pasitikrinti konkrečios aikštelės darbo laiką ir priėmimo sąlygas, kad kelionė nebūtų veltui.

    Didesnių kiekių padangoms gali būti reikalingos atliekų tvarkytojų paslaugos, kurios kai kuriais atvejais būna mokamos. Vis dėlto svarbiausia įsitikinti, kad paslaugą teikiantis vežėjas ar įmonė turi teisę tvarkyti tokias atliekas, nes neteisėtas perdavimas gali baigtis problemomis ir pačiam atliekų turėtojui.

    Baudos ir ką daryti radus padangas miške

    Už padangų išmetimą į aplinką taikoma administracinė atsakomybė. Pagal galiojančią tvarką, už kiekvieną išmestą padangą gali būti skirta nuo 200 iki 500 eurų bauda, o bendra bauda gali siekti iki 6 000 eurų.

    Be baudos, papildomai gali būti paskaičiuota ir pareikalauta atlyginti aplinkai padarytą žalą, todėl galutinė suma neretai išauga. Dėl to nelegalus atsikratymas padangomis praktiškai niekada neapsimoka, lyginant su legaliu priduodimu.

    Pastebėjus miške išmestas padangas ar kitas atliekas, gyventojai raginami kuo tiksliau užfiksuoti vietą ir, jei saugu, padaryti nuotraukas. Jei matote pažeidėjus, rekomenduojama skambinti 112, o jeigu įmanoma, įsidėmėti ar užfiksuoti automobilio valstybinį numerį ir aplinkybes.

    Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad kiekvienas pranešimas padeda greičiau sutvarkyti užterštas vietas ir nustatyti teršėjus. Kuo mažiau atliekų miškuose, tuo daugiau resursų lieka miškų priežiūrai, biologinės įvairovės apsaugai ir visuomenės poilsiui skirtoms erdvėms.

  • Palikai padangas miške? Bauda gali siekti 6 000 eurų, o žala gamtai – ilgalaikė

    Palikai padangas miške? Bauda gali siekti 6 000 eurų, o žala gamtai – ilgalaikė

    Artėjant sezonui, kai vairuotojai keičia vasarines padangas į žiemines, miškininkai primena ir kitą pareigą – nebetinkamas naudoti padangas sutvarkyti teisėtai. Valstybinių miškų urėdija (VMU) fiksuoja, kad padangų keitimo laikotarpiais miškuose jų atsiranda tonomis, o tvarkymas kainuoja laiką ir lėšas.

    VMU duomenimis, 2025 metais miškininkai surinko daugiau kaip 160 tonų miškuose paliktų padangų. 2024 metais jų surinkta daugiau nei 192 tonos, o 2023 metais – daugiau nei 212 tonų, tad bendra tendencija lyg ir gerėja, tačiau problema išlieka.

    Miškuose pasitaiko ir vadinamųjų karštųjų taškų, kai vienoje vietoje randami ypač dideli kiekiai atliekų. Pavyzdžiui, 2025 metais spalį VMU Kuršėnų regioninio padalinio Gruzdžių girininkijoje surinkta per penkias tonas padangų, beveik dvigubai daugiau nei per visus 2024 metus šioje girininkijoje.

    Ilgai yranti tarša ir gaisrų rizika

    Padangos yra ilgaamžės atliekos, todėl miške jos ne tik darko kraštovaizdį, bet ir ilgainiui teršia aplinką. Irimo metu į dirvožemį ir gruntinius vandenis gali patekti teršalai, įskaitant sunkiuosius metalus ir naftos produktų likučius.

    Ypač pavojinga, kai padangos užsidega: tokie gaisrai sunkiai gesinami, o degant susidaro tiršti dūmai ir kenksmingi degimo produktai. Užterštas gesinimo vanduo bei nuosėdos gali patekti į dirvožemį ir vandens telkinius, o pasekmės išlieka ilgai.

    Miškininkai pabrėžia, kad kuo daugiau atliekų paliekama miške, tuo daugiau resursų tenka nukreipti jų surinkimui, o ne miškų priežiūrai ar poilsiaviečių tvarkymui. Surinkimas apima ne tik fizinį darbą, bet ir išvežimą bei perdavimą teisėtiems atliekų tvarkytojams, o didesniems kiekiams kartais reikia specialios technikos.

    Kur priduoti senas padangas?

    Patogiausias būdas – padangas palikti ten, kur jos keičiamos: autoservisas privalo nemokamai priimti tiek susidėvėjusių padangų, kiek jų pakeičia. Tai reiškia, kad keičiant keturias padangas, tiek pat senų paprastai galima palikti iškart vietoje.

    Nemokamas priėmimas taikomas ir prekybos vietose, tačiau čia galioja sąlygos dėl kiekio bei įsigijimo fakto: pardavėjas turi priimti tos pačios rūšies padangų atliekas, kurios neviršija iš jo perkamų, arba pirktų ne seniau kaip prieš vienus metus. Jei padangos atiduodamos ne pirkimo metu, gali tekti įrodyti pirkimo laiką.

    Dar viena alternatyva – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose gyventojams nemokamai priimamas savivaldybės nustatytas padangų kiekis. Prieš vykstant verta pasitikrinti konkrečios aikštelės taisykles, darbo laiką ir priimamus kiekius, kad kelionė nebūtų veltui.

    Didesnius kiekius galima perduoti teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams, tačiau ši paslauga gali būti mokama. Specialistai pataria įsitikinti, kad paslaugos teikėjas turi leidimus, nes priešingu atveju rizika, kad atliekos atsidurs pamiškėje, išlieka, o atsakomybės klausimai gali komplikuotis.

    Kokios baudos gresia teršėjams?

    Už padangų išmetimą į aplinką numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už kiekvieną išmestą padangą gresia nuo 200 iki 500 eurų bauda, o bendra baudos suma negali viršyti 6 000 eurų.

    Be baudos, gali būti pareikalauta atlyginti ir aplinkai padarytą žalą, todėl galutinė suma neretai viršija tai, kiek kainuotų teisėtas atliekų perdavimas. VMU akcentuoja, kad neteisėtas atsikratymas padangomis dažniausiai tampa brangiausiu įmanomu sprendimu.

    Gyventojai, miške pastebėję išmestas padangas ar kitas atliekas, raginami kuo tiksliau užfiksuoti vietą ir aplinkybes bei pranešti atsakingoms tarnyboms. Jei pastebimi pažeidėjai, rekomenduojama skambinti 112, o jei saugu, užsirašyti automobilio valstybinį numerį ir kitą identifikuojančią informaciją.

  • Miškuose išmestos padangos atsieis brangiau nei manėte: žala gamtai ir baudos iki 6 000 eurų

    Miškuose išmestos padangos atsieis brangiau nei manėte: žala gamtai ir baudos iki 6 000 eurų

    Artėjant laikui, kai vairuotojai masiškai keičia vasarines padangas į žiemines, Valstybinių miškų urėdija primena ir kitą pareigą: nebetinkamos naudoti padangos negali atsidurti miške. Miškininkai kasmet randa ir išveža dešimtis ar net šimtus tonų tokių atliekų, o jų surinkimas kainuoja laiką ir pinigus.

    Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, 2025 metais miškininkai surinko daugiau kaip 160 tonų miškuose paliktų padangų. 2024 metais jų surinkta daugiau nei 192 tonos, o 2023 metais – daugiau nei 212 tonų, tad nors kiekiai mažėja, problema vis dar išlieka aktuali.

    Didžiausi atliekų kiekiai dažnai randami keičiantis sezonams, kai dalis žmonių bando atsikratyti senomis padangomis nelegaliai. Pasitaiko ir išskirtinių atvejų, kai vienoje vietoje aptinkama kelios tonos, o tai rodo, kad teršimas neretai būna tyčinis ir sistemingas.

    Kokia žala padaroma miškui

    Padangos yra ilgaamžės atliekos, todėl paliktos gamtoje ilgai neirsta, darko kraštovaizdį ir tampa nuolatiniu taršos šaltiniu. Joms dėvintis ir yrant, į aplinką gali patekti teršalai, kurie ilgainiui blogina dirvožemio būklę ir gali pasiekti gruntinius vandenis.

    Ypač didelė rizika kyla, jei padangos užsidega: tokie gaisrai sunkiai gesinami, o dūmai ir degimo produktai pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai. Be to, gesinimo metu užterštas vanduo gali pasklisti į dirvožemį ir vandens telkinius.

    Kur legalai priduoti senas padangas

    Patogiausias kelias yra padangų keitimas autoservise, nes servisas privalo nemokamai priimti tiek susidėvėjusių padangų, kiek jų pakeičia. Tai leidžia vairuotojui iš karto atsakingai sutvarkyti atliekas ir išvengti bet kokių papildomų rūpesčių.

    Padangų prekybos vietose taip pat taikoma priėmimo tvarka: pardavėjas privalo nemokamai priimti tos pačios rūšies padangų atliekas, kurios neviršija iš jo perkamų arba ne seniau kaip prieš vienus metus pirktų padangų skaičiaus. Jei padangos grąžinamos ne pirkimo metu, gali prireikti įrodyti pirkimo laiką.

    Dar viena galimybė yra didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose iš gyventojų nemokamai priimamas savivaldybės nustatytas padangų kiekis. Prieš vykstant verta pasitikslinti konkrečias priėmimo sąlygas ir darbo laiką, nes ribojimai skiriasi.

    Baudos teršėjams ir ką daryti radus atliekas

    Už padangų išmetimą į aplinką numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už kiekvieną išmestą padangą gresia nuo 200 iki 500 eurų bauda, o bendra bauda gali siekti iki 6 000 eurų, be to, gali būti pareikalauta atlyginti aplinkai padarytą žalą.

    Valstybinių miškų urėdija ragina apie miške rastas padangas ar kitas atliekas pranešti atsakingoms institucijoms, pateikiant kuo tikslesnę vietą ir, jei įmanoma, nuotraukas. Pastebėjus teršėjus veiksmo metu, rekomenduojama skambinti 112, o jei saugu, užfiksuoti automobilio valstybinius numerius ir aplinkybes.

  • Įžengėte į mišką, o ten medžioklė: VMU įspėja, kokių klaidų nedaryti ir kodėl tai svarbu

    Įžengėte į mišką, o ten medžioklė: VMU įspėja, kokių klaidų nedaryti ir kodėl tai svarbu

    Rudenį ir žiemą Lietuvos miškuose suintensyvėja medžioklės, todėl miško lankytojams verta iš anksto įvertinti rizikas ir planuoti maršrutą atsakingai. Valstybinių miškų urėdija (VMU) primena, kad miške vienu metu gali vykti kelios teisėtos veiklos, o saugumas priklauso ir nuo pačių lankytojų sprendimų.

    Miškai Lietuvoje daugeliu atvejų yra atviri visuomenei, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienoje vietoje visada bus ramu. Pamačius įspėjamuosius ženklus apie vykdomą medžioklę, protingiausia rinktis kitą kelią, o ne bandyti praeiti ar apeiti per tankmę.

    Kaip elgtis, jei girdite šūvius?

    VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Kornelijus Alekna pabrėžia, kad aiškūs medžioklės požymiai yra šūviai, šunų lojimas, varovų judėjimas ar matomi medžiotojai. Tokiose situacijose nereikėtų eiti į teritorijos gilumą, nes medžioklė varant apima didesnį plotą, o situacija greitai keičiasi.

    „Ypač svarbu neiti į teritoriją, kurioje girdėti šūviai, šunų lojimas, matyti medžiotojai ar vyksta medžioklė varant“, – sakė K. Alekna.

    Svarbu prisiminti, kad prastesnis matomumas padidina nelaimingų atsitikimų riziką, todėl daugiau atsargumo reikia anksti ryte, temstant, esant rūkui ar gausiai sningant. Tokiu metu verta rinktis atviresnes vietas, o miško takus planuoti taip, kad būtų galima greitai grįžti į saugią teritoriją.

    „Einant mišku taip pat nereikėtų garsiai klausytis muzikos per ausines, kad būtų galima laiku išgirsti perspėjimus, šūvius ar kitus netoliese vykstančios medžioklės požymius“, – sakė K. Alekna.

    Ryški apranga gali išgelbėti

    VMU ragina miške rinktis ryškiaspalvius aprangos elementus, ypač liemenę, striukę ar kepurę, kad žmogus būtų aiškiai matomas iš toliau. Tai aktualu ne tik pėsčiųjų žygių mėgėjams, bet ir gamtos fotografams, kurie neretai vilki aplinką maskuojančius drabužius ir ilgiau išbūna vienoje vietoje.

    Ryškūs drabužiai padeda būti pastebėtam ir kitose situacijose, pavyzdžiui, pasiklydus ar patyrus traumą, kai gelbėtojams svarbu žmogų greitai pamatyti. Susitikus medžiotoją, saugiausia pasiteirauti, kuria kryptimi geriausia pasitraukti, užuot bandžius savarankiškai kirsti medžioklės plotą.

    Fotografuojant gyvūnus svarbiausia atstumas

    Norint stebėti ar fotografuoti laukinius gyvūnus, patariama jų nepersekioti ir nebandyti prieiti kuo arčiau, nes tai keičia natūralų elgesį ir didina streso lygį. Jei gyvūnas ima žvalgytis, trauktis ar rodyti nerimo ženklus, tai aiškus signalas, kad atstumas per mažas ir reikia pasitraukti.

    „Gyvūno dėmesio nereikėtų mėginti patraukti maistu, ryškia šviesa, balso įrašais ar kitais garsais. Taip pat svarbu nesiartinti prie jauniklių, lizdų ir guoliaviečių“, – sakė K. Alekna.

    VMU atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugėja pranešimų apie rudųjų lokių pastebėjimus, todėl žmonėms svarbu žinoti bazinius saugaus elgesio principus. Pamačius lokį nereikėtų bėgti ar daryti staigių judesių, rekomenduojama išlikti ramiems ir lėtai trauktis, neprovokuojant gyvūno.

    Judant prasto matomumo vietose patariama neiti visiškoje tyloje, nes žmogaus garsai leidžia gyvūnui pasitraukti iš anksto. Dauguma laukinių gyvūnų vengia žmonių, todėl ramus elgesys ir pagarbus atstumas dažniausiai padeda išvengti konflikto.

    VMU taip pat ragina neviešinti tikslių retų ar jautrių rūšių buvimo vietų, nes koordinatės ar atpažįstami orientyrai gali pritraukti smalsuolių srautą. Didesnis lankytojų judėjimas trikdo gyvūnų poilsį, mitybą ir jauniklių priežiūrą, o kai kuriais atvejais verčia palikti įprastas buveines.

    Miške svarbiausia laikytis paprasto principo: jei matote įspėjimus apie medžioklę arba gyvūnas rodo nerimą, atsakingiausias sprendimas yra koreguoti planą ir pasitraukti. Toks elgesys saugo ir žmones, ir laukinę gamtą, o miške padeda išvengti situacijų, kurios baigiasi nelaimėmis.

  • Įžengėte į mišką ir išgirdote šūvius? VMU įspėja, ką būtina padaryti nedelsiant

    Įžengėte į mišką ir išgirdote šūvius? VMU įspėja, ką būtina padaryti nedelsiant

    Rudenį ir žiemą Lietuvos miškuose suintensyvėja medžioklės sezonas, todėl lankytojams verta iš anksto įvertinti rizikas. Valstybinių miškų urėdija (VMU) primena, kad miške tuo pačiu metu gali vykti kelios teisėtos veiklos, o saugumas pirmiausia priklauso nuo budrumo.

    Miškas Lietuvoje dažniausiai atviras lankytojams, tačiau tai nereiškia, kad visose vietose visada saugu. Jei pastebite įspėjamuosius ženklus, girdite šūvius, šunų lojimą ar matote medžiotojus, rekomenduojama nedelsiant keisti maršrutą ir nesileisti giliau į tą teritoriją.

    Kaip elgtis, jei vyksta medžioklė?

    VMU specialistai akcentuoja, kad pavojingiausia situacija susiklosto esant prastam matomumui: anksti ryte, temstant, rūko metu ar gausiai sningant. Tokiu metu žmogų miške sunkiau pastebėti, todėl saugiausia rinktis gerai matomas vietas arba apskritai atidėti išvyką.

    Miško lankytojams patariama nenaudoti ausinių taip, kad negirdėtumėte aplinkos. Gebėjimas išgirsti perspėjimus, šūvius ar artėjančius šunis gali būti lemiamas, ypač jei netyčia priartėjote prie medžioklės zonos.

    Dar viena svarbi rekomendacija yra ryški apranga. Ryškiaspalvė liemenė, striukė ar kepurė padeda būti matomiems tiek medžiotojams, tiek kitiems miško lankytojams, o nelaimės atveju palengvina paiešką gelbėtojams.

    Ypač atsargiai reikėtų vertinti medžioklę varant, kai juda ne tik medžiotojai, bet ir varovai bei šunys. Tokios medžioklės metu išbaidyti gyvūnai gali netikėtai pakeisti kryptį, todėl bandymas apeiti teritoriją per miško gilumą laikomas rizikingu sprendimu.

    Sutikus medžiotoją saugiausia trumpai pasiteirauti, kuria kryptimi geriausia pasitraukti. Praktikoje tai dažnai greičiausias būdas išvengti klaidų, kai žmogus netyčia juda link aktyvios medžioklės ruožo.

    Saugus atstumas nuo laukinių gyvūnų

    VMU primena, kad stebint ar fotografuojant laukinius gyvūnus svarbiausia nekelti jiems streso. Nereikėtų persekioti gyvūno, vilioti maistu, bandyti prieiti kuo arčiau ar užstoti pasitraukimo kelio, nes tai keičia natūralų elgesį ir gali išprovokuoti pavojingą reakciją.

    Jei gyvūnas sunerimo, pradėjo žvalgytis, trauktis ar akivaizdžiai keičia elgesį, tai signalas didinti atstumą. Miškininkai taip pat ragina nesinaudoti ryškia šviesa, garso įrašais ar kitais triukais, kurie gyvūną dirgina ir priverčia elgtis nenatūraliai.

    Atskirai pabrėžiama taisyklė nesiartinti prie jauniklių, lizdų ir guoliaviečių. Net jei jauniklis atrodo vienas, jo liesti ar nešti negalima, nes suaugęs gyvūnas dažnai būna netoliese ir grįžta žmogui pasitraukus.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau fiksuojami rudųjų lokių pastebėjimai, todėl gyventojams primenama ir bazinė elgesio taisyklė susidūrus su stambiuoju plėšrūnu. Panika ir bėgimas gali sukelti gynybinę reakciją, todėl rekomenduojama išlikti ramiems ir lėtai atsitraukti, neatsukant nugaros.

    Einant per tankią augmeniją ar prasto matomumo ruožus patariama nejudėti visiškai tyliai. Net ir keliaujant vienam verta leisti apie save suprasti, nes dauguma laukinių gyvūnų, išgirdę žmogų, pasitraukia iš anksto ir taip sumažėja netikėto susidūrimo rizika.

    Kodėl neverta viešinti tikslių vietų?

    Gamtos fotografams ir aktyviems miško lankytojams primenama atsakingai elgtis socialiniuose tinkluose. VMU ragina neskelbti tikslių retų, saugomų ar jautrių rūšių buvimo vietų, nes tokia informacija gali pritraukti daugiau smalsuolių.

    Nereikėtų prie nuotraukų pridėti koordinačių, miško kvartalo numerio ar kitų lengvai atpažįstamų vietos nuorodų. Net ir be koordinačių fotografavimo vietą kartais galima nustatyti pagal fone matomus kelio ženklus, informacinius stendus ar išskirtinius kraštovaizdžio objektus.

    Nuolatinis žmonių srautas trikdo gyvūnų poilsį, mitybą, migraciją ir jauniklių priežiūrą, o jautresnes rūšis gali priversti palikti įprastas buveines. Todėl VMU ragina miške elgtis taip, kad apsilankymas paliktų kuo mažiau pėdsakų, o kilus abejonėms dėl saugumo tiesiog keisti planą.

  • Į mišką per medžioklės sezoną? VMU perspėja: kelios klaidos gali baigtis nelaime

    Rudenį ir žiemą Lietuvos miškuose suintensyvėja medžioklės, todėl Valstybinių miškų urėdija ragina lankytojus elgtis itin atsakingai. Miškai išlieka atviri visuomenei, tačiau tuo pat metu juose gali vykti teisėta veikla, įskaitant medžioklę, todėl svarbiausia yra saugumas ir pagarba aplinkai.

    Miško takus renkasi ne tik grybautojai ar žygeiviai, bet ir gamtos fotografai, neretai ilgiau užsibūnantys vienoje vietoje. Būtent dėl skirtingų veiklų sutapimo padidėja rizika nepastebėti įspėjamųjų ženklų, nepajusti, kad netoliese vyksta medžioklė, arba netyčia patekti į medžiotojų veiklos zoną.

    Atsargumas, kai matomumas prastas

    VMU atkreipia dėmesį, kad pavojingiausios situacijos dažniausiai kyla tada, kai matomumas miške sumažėja. Tam įtakos turi ankstyvas rytas, prietema, rūkas ar gausus snygis, kai žmogų iš tolo pastebėti sudėtingiau.

    Tokiu metu ypač svarbu stebėti aplinką ir reaguoti į požymius, rodančius, kad netoliese vyksta medžioklė. Jei girdimi šūviai, šunų lojimas, matomi medžiotojai ar vyksta medžioklė varant, saugiausias sprendimas yra nedelsiant pasirinkti kitą maršrutą.

    „Ypač svarbu neiti į teritoriją, kurioje girdėti šūviai, šunų lojimas, matyti medžiotojai ar vyksta medžioklė varant“, – sakė VMU specialistas Kornelijus Alekna.

    VMU taip pat ragina miške nenaudoti ausinių taip, kad būtų užgožti aplinkos garsai. Galimybė išgirsti perspėjimus, šūvius ar šunų lojimą leidžia anksčiau suprasti situaciją ir laiku pasitraukti.

    Ryškūs drabužiai ir aiški laikysena

    Vienas paprasčiausių būdų sumažinti riziką yra ryškiaspalvė apranga arba aiškiai matomas elementas, pavyzdžiui, liemenė, striukė ar kepurė. Tai ypač aktualu gamtos fotografams, kurie dažnai renkasi neryškias, su aplinka susiliejančias spalvas.

    Ryškūs drabužiai padeda būti pastebėtiems tiek medžiotojams, tiek kitiems miško lankytojams. Be to, prireikus pagalbos tokia apranga gali palengvinti paiešką ir pagreitinti gelbėtojų darbą.

    Medžioklė varant paprastai apima platesnę teritoriją, joje juda medžiotojai, varovai ir šunys, o išbaidyti gyvūnai kryptį gali pakeisti netikėtai. Dėl to bandymas apeiti medžioklės vietą miško giluma gali būti rizikingas, o praktiškiau yra rinktis kitą kryptį arba pasiteirauti sutikto medžiotojo, kur saugiausia išeiti.

    Fotografuojant svarbu netrikdyti gyvūnų

    VMU primena, kad laukinių gyvūnų stebėjimas ar fotografavimas turi vykti iš saugaus atstumo. Nereikėtų gyvūno persekioti, vilioti maistu, užstoti pasitraukimo kelio ar sąmoningai provokuoti jo reakcijų.

    Jei gyvūnas pradeda nerimauti, traukiasi, dažnai žvalgosi ar keičia įprastą elgesį, tai signalas padidinti atstumą. Taip pat pabrėžiama nesiartinti prie jauniklių, lizdų ir guoliaviečių, nes žmogaus įsikišimas gali sukelti papildomą stresą ir sutrikdyti natūralią gyvūnų priežiūrą.

    „Gyvūno dėmesio nereikėtų mėginti patraukti maistu, ryškia šviesa, balso įrašais ar kitais garsais. Taip pat svarbu nesiartinti prie jauniklių, lizdų ir guoliaviečių“, – sakė K. Alekna.

    Atskiro atsargumo reikalauja stambieji plėšrūnai, kurių pasirodymų Lietuvoje pastaraisiais metais fiksuojama daugiau. VMU nurodo, kad susidūrus su lokiu ar kitu pavojingu žvėrimi nereikėtų panikuoti, bėgti ar daryti staigių judesių, o saugiausia yra ramiai atsitraukti.

    „Pamatę lokį, žmonės neturėtų panikuoti ar bėgti. Rekomenduojama išlikti ramiems ir lėtai atsitraukti, neatsukant gyvūnui nugaros“, – sakė K. Alekna.

    Keliaujant per tankmę ar prasto matomumo vietas patariama nejudėti visiškoje tyloje. Net ir einant vienam, tylus pasikalbėjimas ar žingsnių garsas leidžia gyvūnui žmogų išgirsti iš anksto ir pasitraukti.

    Socialiniuose tinkluose neskleiskite tikslių vietų

    VMU ragina miško lankytojus ir gamtos fotografus neviešinti tikslios retų ar jautrių rūšių buvimo vietos. Net ir gera intencija pasidalinti įspūdžiais gali paskatinti smalsuolių srautą į konkrečią teritoriją ir sukelti ilgalaikį trikdymą.

    Rekomenduojama prie nuotraukų nepridėti koordinačių, miško kvartalo numerių ar kitų lengvai atpažįstamų vietos nuorodų. Prieš skelbiant įrašą taip pat verta patikrinti, ar nuotraukoje neišliko geografinės vietos žymos.

    „Prie nuotraukų nereikėtų pridėti koordinačių, konkretaus miško kvartalo numerio, girininkijos pavadinimo ar kitų lengvai atpažįstamų vietos nuorodų“, – sakė K. Alekna.

    VMU pabrėžia, kad atsakingas elgesys miške reiškia ir gebėjimą pakeisti planus, jei situacija tampa neaiški ar rizikinga. Pastebėjus vykstančios medžioklės požymius ar matant, kad gyvūnai patiria stresą, saugiausias ir gamtai palankiausias sprendimas yra pasitraukti ir pasirinkti kitą maršrutą.

  • VMU meta gelbėjimosi ratą šildymo sezonui: aukcionuose iškart dar 48 tūkst. kietmetrių biokuro

    Valstybinių miškų urėdija (VMU) skelbia didinanti biokuro gamybai tinkamos medienos žaliavos pasiūlą, reaguodama į įtampą biokuro rinkoje ir Vyriausybės numatytas priemones. Pasak urėdijos, tikslas yra greičiau papildyti rinką žaliava ir prisidėti prie stabilesnių energijos išteklių kainų artėjant šildymo sezonui.

    VMU teigia mobilizuojanti visus biokuro žaliavos gamybos rezervus, kad į rinką patektų daugiau tinkamų sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Tokia žaliava paprastai naudojama biokurui, kuris šilumos ūkyje tampa vienu svarbiausių vietinių energijos šaltinių.

    Artimiausiuose 2026 metais spalio 5–9 dienomis vyksiančiuose aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti VMU papildomai pateikė 48 tūkst. kietmetrių biokuro gamybai naudojamos žaliavinės medienos sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Urėdijos vertinimu, tai turėtų suteikti rinkos dalyviams galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų kiekių.

    „Tokiu būdu rinkos dalyviai turi galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų žaliavos kiekių įsigijimo“, – teigia VMU.

    VMU pabrėžia, kad didindama parduodamos žaliavos kiekius siekia efektyviau panaudoti valstybiniuose miškuose paruoštus medienos išteklius. Kartu, urėdijos vertinimu, didesnė pasiūla gali padėti energijos išteklių rinkos stabilumui ir sklandesniam pasirengimui šildymo sezonui.

    Šilumos sektoriuje biokuro kainą paprastai lemia keli veiksniai: žaliavos pasiūla, logistika, sandėliavimo galimybės ir sezoniškumas, kai rudenį ir žiemą paklausa išauga. Todėl papildomi aukcionuose siūlomi kiekiai rinkai dažniausiai yra svarbūs ne tik gamintojams, bet ir savivaldybių šilumos tiekėjams, planuojantiems kuro atsargas bei sutartinius įsipareigojimus.

  • „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia į nemokamus renginius: elnių baubimas ir šventė Neringoje

    „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia į nemokamus renginius: elnių baubimas ir šventė Neringoje

    Rugsėjį „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia gyventojus ir svečius į daugiau nei 30 nemokamų renginių įvairiuose šalies regionuose, skirtų Miškininko dienai. Organizatoriai žada ne tik pažintines veiklas miške, bet ir progas iš arti pamatyti, kaip prižiūrimi bei atkuriami valstybės miškai.

    Šių metų renginių žinutė – „Nepraeik pro šalį“. Ji skatina į mišką pažvelgti atidžiau ir pastebėti tai, kas dažnai lieka už kasdienio pasivaikščiojimo ribų: gyvūnų pėdsakus, buveines, senuosius medžius, miško atkūrimo etapus ir miškininkų darbus, kurių rezultatai ne visada matomi iš karto.

    Nuo elnių baubimo iki žygių

    Programoje numatyti renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. Viena labiausiai laukiamų patirčių – rudeniniai vakarai miške, kai galima išgirsti tauriųjų elnių baubimą ir kitus rudenėjančios gamtos garsus.

    Tokie klausymų ir pažintiniai susitikimai planuojami skirtinguose regionuose, kad juose galėtų dalyvauti kuo daugiau žmonių. „Valstybinių miškų urėdija“ pabrėžia, kad tai proga ne tik patirti įspūdingą gamtos reiškinį, bet ir sužinoti apie gyvūnų elgseną bei tai, kaip žmogaus veikla miške derinama su gamtos apsauga.

    Aktyvesnio laisvalaikio mėgėjų lauks pažintiniai ir orientavimosi žygiai miško takais. Kai kur numatyti maršrutai ves per rečiau lankomas vietas, kuriose atsiveria ir gamtos, ir istorinio paveldo sluoksniai, todėl dalyviai galės pažinti ne tik kraštovaizdį, bet ir vietovių istoriją.

    Pagrindinė šventė Neringoje

    Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį. 2026 metais pagrindinė profesinės šventės programa numatyta rugsėjo 19 dieną Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu.

    Renginyje žadamos edukacijos, diskusijos ir pažintinės veiklos, supažindinančios su miško priežiūra bei miškininko profesija. Programos pabaigoje planuojamas koncertas, kuriame pasirodys Giedrė, o vėliau Andrius Mamontovas su grupe.

    Kaip užauga miškas?

    Dalis renginių skirta miškininkystės užkulisiams: lankytojai galės sužinoti, kaip nuo sėklos užauginamas sodmuo ir kaip planuojamas miško atkūrimas. Numatomos ekskursijos medelynuose, kur aiškinama, kaip paruošiami medeliai būsimiems miškams, o kai kur bus galima pamatyti ir specializuotą infrastruktūrą, naudojamą sėkloms paruošti.

    Taip pat planuojamos veiklos, susijusios su miškų apsauga nuo gaisrų: pristatoma stebėjimo, prevencijos ir gesinimo technika bei miškininkų darbo specifika. Organizatoriai primena, kad vis dažniau pasitaikant sausringiems laikotarpiams miškų gaisrų rizika auga, todėl prevencija ir gyventojų sąmoningumas tampa vis svarbesni.

    Šeimoms su vaikais numatytos kūrybinės ir pažintinės dirbtuvės, o kai kur suplanuotos ir edukacijos apie laukinių gyvūnų gyvenimą. „Valstybinių miškų urėdija“ tikisi, kad tokios veiklos padės jauniesiems lankytojams mišką suvokti ne tik kaip pasivaikščiojimų vietą, bet ir kaip sudėtingą ekosistemą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas visuose renginiuose nemokamas, tačiau daugelyje jų reikalinga išankstinė registracija dėl riboto dalyvių skaičiaus. Prieš vykstant rekomenduojama įvertinti renginio trukmę, sudėtingumą, vietą, oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga bei avalyne.

    Miškininko dienai skirti renginiai skirtinguose Lietuvos regionuose vyks nuo rugsėjo 9 dienos iki rugsėjo 25 dienos. „Valstybinių miškų urėdija“ ragina išsirinkti artimiausią veiklą ir šį rudenį mišką pamatyti iš arčiau.

  • Nepraeik pro šalį: rugsėjį nemokami miško žygiai ir elnių baubimas – finalas Neringoje

    Rugsėjį Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia į daugiau nei 30 nemokamų Miškininko dienai skirtų renginių visoje Lietuvoje. Lankytojams žadama proga mišką pamatyti kitaip: ne tik pasivaikščioti, bet ir suprasti, kaip jis prižiūrimas, atkuriamas bei saugomas.

    Šių metų renginių žinutė – Nepraeik pro šalį. Ji ragina atidžiau pastebėti tai, kas miške dažnai lieka nematoma: gyvūnų pėdsakus, buveinių įvairovę, senų medžių vertę, miško atkūrimo procesus ir sezoninius darbus, kurie daromi ilgalaikiam rezultatui.

    Nuo elnių baubimo iki žygių

    Programoje numatyti renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. Skirtinguose regionuose vyks pažintiniai pasivaikščiojimai, orientavimosi žygiai ir susitikimai su miškininkais, kurie paaiškins, kaip vertinamos miško būklės ir rizikos.

    Viena laukiamiausių patirčių rudenį – tauriųjų elnių baubimo klausymas. Tokie vakariniai renginiai planuojami keliuose šalies kraštuose, nes būtent rugsėjį dažniausiai sutampa rujos metas ir didžiausias gyvūnų aktyvumas, o miško garsai tampa tarsi natūralus rudens koncertas.

    Dalis veiklų atvers ir rečiau lankomas vietas, kuriose galima susipažinti su gamtos bei istorijos paveldu. Kai kur bus pasakojama apie senas fortifikacijas miškuose, kitur – apie sengirių ypatybes ir tai, kodėl tam tikrose teritorijose svarbu išlaikyti atvirą smėlį, reikalingą retoms rūšims.

    Pagrindinė šventė Neringoje

    Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį, o 2026 metais ji bus švenčiama rugsėjo 19 dieną. Pagrindinė šventė vyks Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu, kviečiant kurorto svečius ir vietos bendruomenę pažinti mišką kaip kraštovaizdžio, rekreacijos ir biologinės įvairovės dalį.

    Neringoje numatytos edukacijos, žaidimai ir pokalbiai apie miškų priežiūrą, taip pat veiklos, kurios priartina prie kasdienės miškininkų praktikos. Organizatoriai žada, kad programoje bus vietos ir ramesnėms patirtims, skirtoms sąmoningam buvimui gamtoje.

    Dienos programą užbaigs koncertas: scenoje pasirodys dainininkė Giedrė, o vėliau – Andrius Mamontovas su grupe. Organizatorių teigimu, muzika greta Kuršių marių turėtų tapti vienu ryškiausių šventės akcentų.

    Kaip užauga miškas ir kodėl reikia registruotis?

    Renginių dalis skirta miškininkystės „užkulisiams“ – lankytojai galės pamatyti kelią nuo sėklos iki sodmens medelynuose ir sužinoti, kaip paruošiama jaunuolynams skirta medžiaga. Tokios ekskursijos padeda suprasti, kad miško atkūrimas yra ilgas procesas, kuriame svarbūs ir genetiniai ištekliai, ir vietos sąlygos, ir priežiūra pirmaisiais metais.

    Taip pat pristatoma miškų priešgaisrinė apsauga ir gaisrų stebėjimo bei gesinimo darbai, ypač aktualūs šiltėjant klimatui ir dažnėjant sausringiems laikotarpiams. Miškininkai aiškins, kaip veikia prevencija, kuo svarbūs stebėjimo bokštai, technika ir greitas reagavimas.

    Visi renginiai yra nemokami, tačiau dėl riboto dalyvių skaičiaus dalyje veiklų būtina išankstinė registracija. Planuojama, kad Miškininko dienos renginiai įvairiuose regionuose vyks nuo rugsėjo 9 dienos iki 25 dienos, o dalyviams rekomenduojama įvertinti oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga.

  • Užsakė išvežimą per „Facebook“, bet šiukšlės baigėsi miške: kelionė per tris rajonus

    Gedinčių miške Šiaulių rajone Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio darbuotojai aptiko apie 5 kubinius metrus neteisėtai išpiltų buitinių atliekų. Apžiūrint krūvą rasti dokumentai leido atsekti neįprastą maršrutą, kuriuo šiukšlės pasiekė mišką.

    Surinkus pirminę informaciją paaiškėjo, kad atliekos buvo atgabentos iš Skuodo rajono, o joms vežti naudotas mikroautobusas, išnuomotas Joniškio rajone. Apie radinį informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.

    Kaip atliekos atsidūrė miške

    Tyrimo duomenimis, Skuodo rajono gyventojai atliekų išvežimo paslaugos ieškojo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasamdyti asmenys žadėjo šiukšles pristatyti teisėtai veikiantiems atliekų tvarkytojams, tačiau dalies buitinių ir pavojingų atliekų priėmimas aikštelėje buvo atsisakytas.

    Tuomet, kaip įtariama, vietoj alternatyvaus teisėto sprendimo pasirinkta paprasčiausia išeitis ir atliekos nugabentos daugiau kaip šimtą kilometrų. Jos išverstos valstybiniame miške, kurį prižiūri Kuršėnų regioninis padalinys, o už šių atliekų sutvarkymą galiausiai tenka mokėti visiems per viešuosius išteklius.

    Kokia žala daroma gamtai

    Miškuose paliekamos atliekos ne tik teršia kraštovaizdį, bet ir gali ilgai žaloti ekosistemas. Plastikas, tekstilė, buitinė chemija ar kitos mišrios atliekos yrant gali teršti dirvožemį, o lietaus vandeniui pernešant teršalus didėja rizika gruntiniams vandenims.

    Ypač pavojinga, kai tarp buitinių šiukšlių atsiranda pavojingų atliekų, pavyzdžiui, dažų, tepalų, baterijų ar elektronikos likučių. Tokios medžiagos gali būti toksiškos gyvūnams, didinti gaisrų riziką, o smulkios dalelės ilgainiui patenka į maisto grandinę.

    Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad nelegalių sąvartynų tvarkymas reikalauja papildomų žmonių ir lėšų, kurios galėtų būti skirtos miškų priežiūrai. Be to, palikta šiukšlių krūva neretai tampa signalu kitiems pažeidėjams, kad toje vietoje galima išmesti dar daugiau.

    Kaip išvengti tokių atvejų

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad paslaugos užsakymas socialiniuose tinkluose ar skelbimų grupėse pats savaime negarantuoja teisėto atliekų sutvarkymo. Renkantis vežėją svarbu aiškiai išsiaiškinti, kas teikia paslaugą, kur bus pristatytos atliekos ir ar priėmimo vieta turi teisę tvarkyti konkrečias atliekų rūšis.

    Pravartu išsaugoti susirašinėjimą, apmokėjimo įrodymus ir, kai įmanoma, atliekų perdavimo patvirtinimus. Neįprastai maža kaina, atsisakymas pateikti informaciją apie atliekų pridavimo vietą ar vengimas dokumentuoti paslaugą gali būti ženklai, kad atliekos gali atsidurti ne ten, kur turėtų.

    Aplinkos apsaugos departamentas tęsia tyrimą ir galutinę atsakomybę nustatys įvertinęs surinktas aplinkybes. Pastebėjus miške verčiamas atliekas rekomenduojama pranešti numeriu 112 ir, jei saugu, užfiksuoti transporto priemonės valstybinį numerį.