CP v2

Tag: Valstybinių miškų urėdija

  • VMU meta gelbėjimosi ratą šildymo sezonui: aukcionuose iškart dar 48 tūkst. kietmetrių biokuro

    Valstybinių miškų urėdija (VMU) skelbia didinanti biokuro gamybai tinkamos medienos žaliavos pasiūlą, reaguodama į įtampą biokuro rinkoje ir Vyriausybės numatytas priemones. Pasak urėdijos, tikslas yra greičiau papildyti rinką žaliava ir prisidėti prie stabilesnių energijos išteklių kainų artėjant šildymo sezonui.

    VMU teigia mobilizuojanti visus biokuro žaliavos gamybos rezervus, kad į rinką patektų daugiau tinkamų sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Tokia žaliava paprastai naudojama biokurui, kuris šilumos ūkyje tampa vienu svarbiausių vietinių energijos šaltinių.

    Artimiausiuose 2026 metais spalio 5–9 dienomis vyksiančiuose aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti VMU papildomai pateikė 48 tūkst. kietmetrių biokuro gamybai naudojamos žaliavinės medienos sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Urėdijos vertinimu, tai turėtų suteikti rinkos dalyviams galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų kiekių.

    „Tokiu būdu rinkos dalyviai turi galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų žaliavos kiekių įsigijimo“, – teigia VMU.

    VMU pabrėžia, kad didindama parduodamos žaliavos kiekius siekia efektyviau panaudoti valstybiniuose miškuose paruoštus medienos išteklius. Kartu, urėdijos vertinimu, didesnė pasiūla gali padėti energijos išteklių rinkos stabilumui ir sklandesniam pasirengimui šildymo sezonui.

    Šilumos sektoriuje biokuro kainą paprastai lemia keli veiksniai: žaliavos pasiūla, logistika, sandėliavimo galimybės ir sezoniškumas, kai rudenį ir žiemą paklausa išauga. Todėl papildomi aukcionuose siūlomi kiekiai rinkai dažniausiai yra svarbūs ne tik gamintojams, bet ir savivaldybių šilumos tiekėjams, planuojantiems kuro atsargas bei sutartinius įsipareigojimus.

  • „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia į nemokamus renginius: elnių baubimas ir šventė Neringoje

    „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia į nemokamus renginius: elnių baubimas ir šventė Neringoje

    Rugsėjį „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia gyventojus ir svečius į daugiau nei 30 nemokamų renginių įvairiuose šalies regionuose, skirtų Miškininko dienai. Organizatoriai žada ne tik pažintines veiklas miške, bet ir progas iš arti pamatyti, kaip prižiūrimi bei atkuriami valstybės miškai.

    Šių metų renginių žinutė – „Nepraeik pro šalį“. Ji skatina į mišką pažvelgti atidžiau ir pastebėti tai, kas dažnai lieka už kasdienio pasivaikščiojimo ribų: gyvūnų pėdsakus, buveines, senuosius medžius, miško atkūrimo etapus ir miškininkų darbus, kurių rezultatai ne visada matomi iš karto.

    Nuo elnių baubimo iki žygių

    Programoje numatyti renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. Viena labiausiai laukiamų patirčių – rudeniniai vakarai miške, kai galima išgirsti tauriųjų elnių baubimą ir kitus rudenėjančios gamtos garsus.

    Tokie klausymų ir pažintiniai susitikimai planuojami skirtinguose regionuose, kad juose galėtų dalyvauti kuo daugiau žmonių. „Valstybinių miškų urėdija“ pabrėžia, kad tai proga ne tik patirti įspūdingą gamtos reiškinį, bet ir sužinoti apie gyvūnų elgseną bei tai, kaip žmogaus veikla miške derinama su gamtos apsauga.

    Aktyvesnio laisvalaikio mėgėjų lauks pažintiniai ir orientavimosi žygiai miško takais. Kai kur numatyti maršrutai ves per rečiau lankomas vietas, kuriose atsiveria ir gamtos, ir istorinio paveldo sluoksniai, todėl dalyviai galės pažinti ne tik kraštovaizdį, bet ir vietovių istoriją.

    Pagrindinė šventė Neringoje

    Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį. 2026 metais pagrindinė profesinės šventės programa numatyta rugsėjo 19 dieną Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu.

    Renginyje žadamos edukacijos, diskusijos ir pažintinės veiklos, supažindinančios su miško priežiūra bei miškininko profesija. Programos pabaigoje planuojamas koncertas, kuriame pasirodys Giedrė, o vėliau Andrius Mamontovas su grupe.

    Kaip užauga miškas?

    Dalis renginių skirta miškininkystės užkulisiams: lankytojai galės sužinoti, kaip nuo sėklos užauginamas sodmuo ir kaip planuojamas miško atkūrimas. Numatomos ekskursijos medelynuose, kur aiškinama, kaip paruošiami medeliai būsimiems miškams, o kai kur bus galima pamatyti ir specializuotą infrastruktūrą, naudojamą sėkloms paruošti.

    Taip pat planuojamos veiklos, susijusios su miškų apsauga nuo gaisrų: pristatoma stebėjimo, prevencijos ir gesinimo technika bei miškininkų darbo specifika. Organizatoriai primena, kad vis dažniau pasitaikant sausringiems laikotarpiams miškų gaisrų rizika auga, todėl prevencija ir gyventojų sąmoningumas tampa vis svarbesni.

    Šeimoms su vaikais numatytos kūrybinės ir pažintinės dirbtuvės, o kai kur suplanuotos ir edukacijos apie laukinių gyvūnų gyvenimą. „Valstybinių miškų urėdija“ tikisi, kad tokios veiklos padės jauniesiems lankytojams mišką suvokti ne tik kaip pasivaikščiojimų vietą, bet ir kaip sudėtingą ekosistemą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas visuose renginiuose nemokamas, tačiau daugelyje jų reikalinga išankstinė registracija dėl riboto dalyvių skaičiaus. Prieš vykstant rekomenduojama įvertinti renginio trukmę, sudėtingumą, vietą, oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga bei avalyne.

    Miškininko dienai skirti renginiai skirtinguose Lietuvos regionuose vyks nuo rugsėjo 9 dienos iki rugsėjo 25 dienos. „Valstybinių miškų urėdija“ ragina išsirinkti artimiausią veiklą ir šį rudenį mišką pamatyti iš arčiau.

  • Nepraeik pro šalį: rugsėjį nemokami miško žygiai ir elnių baubimas – finalas Neringoje

    Rugsėjį Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia į daugiau nei 30 nemokamų Miškininko dienai skirtų renginių visoje Lietuvoje. Lankytojams žadama proga mišką pamatyti kitaip: ne tik pasivaikščioti, bet ir suprasti, kaip jis prižiūrimas, atkuriamas bei saugomas.

    Šių metų renginių žinutė – Nepraeik pro šalį. Ji ragina atidžiau pastebėti tai, kas miške dažnai lieka nematoma: gyvūnų pėdsakus, buveinių įvairovę, senų medžių vertę, miško atkūrimo procesus ir sezoninius darbus, kurie daromi ilgalaikiam rezultatui.

    Nuo elnių baubimo iki žygių

    Programoje numatyti renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. Skirtinguose regionuose vyks pažintiniai pasivaikščiojimai, orientavimosi žygiai ir susitikimai su miškininkais, kurie paaiškins, kaip vertinamos miško būklės ir rizikos.

    Viena laukiamiausių patirčių rudenį – tauriųjų elnių baubimo klausymas. Tokie vakariniai renginiai planuojami keliuose šalies kraštuose, nes būtent rugsėjį dažniausiai sutampa rujos metas ir didžiausias gyvūnų aktyvumas, o miško garsai tampa tarsi natūralus rudens koncertas.

    Dalis veiklų atvers ir rečiau lankomas vietas, kuriose galima susipažinti su gamtos bei istorijos paveldu. Kai kur bus pasakojama apie senas fortifikacijas miškuose, kitur – apie sengirių ypatybes ir tai, kodėl tam tikrose teritorijose svarbu išlaikyti atvirą smėlį, reikalingą retoms rūšims.

    Pagrindinė šventė Neringoje

    Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį, o 2026 metais ji bus švenčiama rugsėjo 19 dieną. Pagrindinė šventė vyks Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu, kviečiant kurorto svečius ir vietos bendruomenę pažinti mišką kaip kraštovaizdžio, rekreacijos ir biologinės įvairovės dalį.

    Neringoje numatytos edukacijos, žaidimai ir pokalbiai apie miškų priežiūrą, taip pat veiklos, kurios priartina prie kasdienės miškininkų praktikos. Organizatoriai žada, kad programoje bus vietos ir ramesnėms patirtims, skirtoms sąmoningam buvimui gamtoje.

    Dienos programą užbaigs koncertas: scenoje pasirodys dainininkė Giedrė, o vėliau – Andrius Mamontovas su grupe. Organizatorių teigimu, muzika greta Kuršių marių turėtų tapti vienu ryškiausių šventės akcentų.

    Kaip užauga miškas ir kodėl reikia registruotis?

    Renginių dalis skirta miškininkystės „užkulisiams“ – lankytojai galės pamatyti kelią nuo sėklos iki sodmens medelynuose ir sužinoti, kaip paruošiama jaunuolynams skirta medžiaga. Tokios ekskursijos padeda suprasti, kad miško atkūrimas yra ilgas procesas, kuriame svarbūs ir genetiniai ištekliai, ir vietos sąlygos, ir priežiūra pirmaisiais metais.

    Taip pat pristatoma miškų priešgaisrinė apsauga ir gaisrų stebėjimo bei gesinimo darbai, ypač aktualūs šiltėjant klimatui ir dažnėjant sausringiems laikotarpiams. Miškininkai aiškins, kaip veikia prevencija, kuo svarbūs stebėjimo bokštai, technika ir greitas reagavimas.

    Visi renginiai yra nemokami, tačiau dėl riboto dalyvių skaičiaus dalyje veiklų būtina išankstinė registracija. Planuojama, kad Miškininko dienos renginiai įvairiuose regionuose vyks nuo rugsėjo 9 dienos iki 25 dienos, o dalyviams rekomenduojama įvertinti oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga.

  • Užsakė išvežimą per „Facebook“, bet šiukšlės baigėsi miške: kelionė per tris rajonus

    Gedinčių miške Šiaulių rajone Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio darbuotojai aptiko apie 5 kubinius metrus neteisėtai išpiltų buitinių atliekų. Apžiūrint krūvą rasti dokumentai leido atsekti neįprastą maršrutą, kuriuo šiukšlės pasiekė mišką.

    Surinkus pirminę informaciją paaiškėjo, kad atliekos buvo atgabentos iš Skuodo rajono, o joms vežti naudotas mikroautobusas, išnuomotas Joniškio rajone. Apie radinį informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.

    Kaip atliekos atsidūrė miške

    Tyrimo duomenimis, Skuodo rajono gyventojai atliekų išvežimo paslaugos ieškojo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasamdyti asmenys žadėjo šiukšles pristatyti teisėtai veikiantiems atliekų tvarkytojams, tačiau dalies buitinių ir pavojingų atliekų priėmimas aikštelėje buvo atsisakytas.

    Tuomet, kaip įtariama, vietoj alternatyvaus teisėto sprendimo pasirinkta paprasčiausia išeitis ir atliekos nugabentos daugiau kaip šimtą kilometrų. Jos išverstos valstybiniame miške, kurį prižiūri Kuršėnų regioninis padalinys, o už šių atliekų sutvarkymą galiausiai tenka mokėti visiems per viešuosius išteklius.

    Kokia žala daroma gamtai

    Miškuose paliekamos atliekos ne tik teršia kraštovaizdį, bet ir gali ilgai žaloti ekosistemas. Plastikas, tekstilė, buitinė chemija ar kitos mišrios atliekos yrant gali teršti dirvožemį, o lietaus vandeniui pernešant teršalus didėja rizika gruntiniams vandenims.

    Ypač pavojinga, kai tarp buitinių šiukšlių atsiranda pavojingų atliekų, pavyzdžiui, dažų, tepalų, baterijų ar elektronikos likučių. Tokios medžiagos gali būti toksiškos gyvūnams, didinti gaisrų riziką, o smulkios dalelės ilgainiui patenka į maisto grandinę.

    Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad nelegalių sąvartynų tvarkymas reikalauja papildomų žmonių ir lėšų, kurios galėtų būti skirtos miškų priežiūrai. Be to, palikta šiukšlių krūva neretai tampa signalu kitiems pažeidėjams, kad toje vietoje galima išmesti dar daugiau.

    Kaip išvengti tokių atvejų

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad paslaugos užsakymas socialiniuose tinkluose ar skelbimų grupėse pats savaime negarantuoja teisėto atliekų sutvarkymo. Renkantis vežėją svarbu aiškiai išsiaiškinti, kas teikia paslaugą, kur bus pristatytos atliekos ir ar priėmimo vieta turi teisę tvarkyti konkrečias atliekų rūšis.

    Pravartu išsaugoti susirašinėjimą, apmokėjimo įrodymus ir, kai įmanoma, atliekų perdavimo patvirtinimus. Neįprastai maža kaina, atsisakymas pateikti informaciją apie atliekų pridavimo vietą ar vengimas dokumentuoti paslaugą gali būti ženklai, kad atliekos gali atsidurti ne ten, kur turėtų.

    Aplinkos apsaugos departamentas tęsia tyrimą ir galutinę atsakomybę nustatys įvertinęs surinktas aplinkybes. Pastebėjus miške verčiamas atliekas rekomenduojama pranešti numeriu 112 ir, jei saugu, užfiksuoti transporto priemonės valstybinį numerį.

  • Audra šienauja valstybinius miškus: 150 000 kietmetrių nuostolių, įspėja VMU

    Savaitgalį Lietuvoje praūžusi audra smarkiai nuniokojo valstybinius miškus. Valstybinių miškų urėdija skelbia, kad pirminiais skaičiavimais užfiksuota apie 150 000 kietmetrių vėjavartų ir vėjalaužų, o žala dar tikslinama.

    Didžiausi pažeidimai nustatyti Dubravos, Kazlų Rūdos, Biržų ir Panevėžio regioniniuose padaliniuose. Miškininkai tęsdami apžiūras registruoja išverstus ir nulaužtus medžius, kad galėtų planuoti tvarkymo darbus ir įvertinti realų mastą.

    VMU duomenimis, plynai pažeistuose medynuose preliminariai suskaičiuota apie 17 000 kietmetrių medienos, o tokių teritorijų plotas siekia maždaug 80 hektarų. Likusi dalis yra pavieniai vėjo išversti ar išlaužyti medžiai, kurių tūris viršija 130 000 kietmetrių.

    Didžiausias audros pažeistos medienos kiekis fiksuotas Dubravos regioniniame padalinyje – 19 100 kietmetrių, Kazlų Rūdos – 17 900, Biržų – 16 800, Panevėžio – 9 000. Pasak VMU, šios audros padariniai jau daugiau nei du kartus viršija per visus 2025 metus iki šiol fiksuotą vėjo pažeistų medžių kiekį.

    Kodėl pirmiausia tvarkomos eglės

    Miškininkų skaičiavimu, spygliuočiai sudaro daugiau kaip 70 000 kietmetrių visos audros pažeistos medienos. Dėl to prioritetas teikiamas išverstų ir nulaužtų eglių sutvarkymui bei kuo greitesniam jų išgabenimui iš miško.

    Toks sprendimas susijęs su žievėgraužio tipografo rizika. Audros pažeistos ir nusilpusios eglės sudaro palankias sąlygas šiam kenkėjui daugintis, todėl operatyvus medžių pašalinimas laikomas viena svarbiausių priemonių, padedančių apsaugoti greta esančius sveikus eglynus.

    Miško keliai ir lankytojų saugumas

    Nurimus stipriausiems vėjo gūsiams, VMU darbuotojai pirmiausia ėmėsi atlaisvinti nuvirtusiais medžiais užverstus miško kelius ir privažiavimus. Pabrėžiama, kad tai svarbu ne tik miško technikai, bet ir specialiosioms tarnyboms, kurios turi pasiekti atokias vietoves.

    VMU perspėja, kad lankytis audros smarkiai paveiktose teritorijose pavojinga, nors dabar pats grybavimo ir uogavimo sezonas. Miške pavojų kelia ne tik ant žemės gulintys kamienai, bet ir nulaužtos šakos, įstrigusios lajose, taip pat įskilę ar pavojingai pasvirę medžiai.

    Prieš vykstant į mišką rekomenduojama pasitikrinti orų prognozes ir vengti vietų, kuriose matomi akivaizdūs audros padariniai. Stiprėjant vėjui ar artėjant audrai, patariama nedelsti ir kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą.

    Duomenys dar gali keistis

    VMU nurodo bendradarbiaujanti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei savivaldybėmis, derinant padarinių šalinimo darbus ir terminus. Kadangi pateikti skaičiai yra pirminiai, po išsamesnio vertinimo jie gali būti patikslinti.

    Miškininkai prašo gyventojų kantrybės, nes kai kur pravažiavimas miško keliais vis dar gali būti apsunkintas. Taip pat primenama, kad atsargumo priemonių reikia laikytis tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose.

  • Rudaminoje vyks „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“: 12 edukacijų ir vaišės šeimai

    Rudaminoje vyks „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“: 12 edukacijų ir vaišės šeimai

    Rudaminos turgavietė liepos 4 dieną nuo 10 iki 14 valandos taps vietos ūkių, skonių ir praktinių patirčių erdve. Čia pirmą kartą rengiamas Vilniaus rajono savivaldybės renginys „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“, į kurį kviečiami gyventojai ir svečiai.

    Renginio idėja paprasta: parodyti, kaip gimsta vietinė produkcija ir kuo šiandien gyvena šiuolaikiniai ūkiai. Organizatoriai žada, kad tai bus ne tik mugės tipo susitikimas, bet ir gyva pažintis su žemdirbystės tradicijomis bei naujovėmis.

    „Vilniaus rajonas visada garsėjo giliomis ūkininkavimo tradicijomis ir darbščiais žmonėmis, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti naują renginį, kuriame gali dalyvauti visi“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Pasak renginio organizatorių, programa sudėliota taip, kad veiklų rastų skirtingo amžiaus lankytojai. Dalis užsiėmimų skirti degustacijoms ir kulinariniam paveldui, kiti orientuoti į praktinį dalyvavimą, kad žmonės galėtų ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti.

    „Tai gyva ir skani pamoka po atviru dangumi visai šeimai. Norime, kad mūsų vaikai ne tik matytų uogas ar sūrį prekybos centrų lentynose, bet ir patys suprastų, iš kur jie atkeliauja“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Danuta Narbut.

    Skoniai, amatai ir vietos ūkiai

    Renginyje numatyta 12 nemokamų edukacijų, kurios apima tris kryptis: paragauti, patirti ir pažinti. Lankytojai galės susipažinti su ožkų pieno sūriais, stebėti šakočio kepimo procesą, paragauti totorių virtuvės gaminių ir medžiotojų gaminamo žvėrienos troškinio.

    Norintiems daugiau praktikos žadamos veiklos, kuriose bus galima dekoruoti meduolius, susipažinti su bitininkyste ir iš natūralaus vaško nusilieti žvakę. Taip pat planuojama pažintis su vaistinėmis žolelėmis ir vietoje verdama žolynų arbata.

    Pažintinėje dalyje bus pristatomi ir šiuolaikinio ūkio pavyzdžiai: vynuogynai, egzotiniai grybai, modernizuotas bulvių auginimas, uogų ir grūdų ūkiai. Numatyta ir edukacija apie vaismedžių priežiūrą, o Valstybinių miškų urėdija pakvies į užsiėmimą apie miško auginimo ciklą.

    Technikos ekspozicija ir programa

    Renginio metu planuojama technikos ekspozicija, kurioje lankytojai galės apžiūrėti žemės ūkio, miško, sodo ir vejos priežiūrai skirtą įrangą. Organizatoriai skelbia, kad bus pristatoma ir laisvalaikiui bei aktyviam poilsiui skirta technika.

    Taip pat dalyvaus asociacija Kurianti visuomenė, kuri žada įvairias užimtumo veiklas ir konsultacijas gyventojams. Šventinę nuotaiką palaikys kultūrinė programa su vietos kolektyvų pasirodymais.

    Kada ir kur vyks renginys?

    „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“ vyks liepos 4 dieną nuo 10 iki 14 valandos. Vieta: Rudaminos turgavietė, Gamyklos g. 16, Rudamina.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas renginyje ir visose edukacijose yra nemokamas. Atvykstantiems patariama planuoti laiką taip, kad užtektų ir degustacijoms, ir praktinėms veikloms.

  • Klaipėdos rajonas skiria 500 000 eurų gyventojų idėjoms: didėja sumos ir atsiveria naujos erdvės

    Klaipėdos rajonas skiria 500 000 eurų gyventojų idėjoms: didėja sumos ir atsiveria naujos erdvės

    Klaipėdos rajono savivaldybė šiemet didina Dalyvaujamojo biudžeto konkurso „Tavo idėja“ finansavimą iki 500 000 eurų. Tai 100 000 eurų daugiau nei praėjusiais metais, o kartu keičiamos ir taisyklės, kurios turėtų išplėsti galimybes teikti bei įgyvendinti gyventojų siūlymus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas tapo vienu matomiausių būdų, kaip bendruomenių iniciatyvos virsta apčiuopiamais pokyčiais viešosiose erdvėse. Per ankstesnius etapus jau įgyvendinta 28 idėjos iš 43 laimėjusių, o dalis ankstesnių metų projektų dar bus įgyvendinami šiemet.

    Didesnės sumos projektams

    Padidinus bendrą biudžetą, kartu auga ir maksimali vieno projekto vertė skirtingose kategorijose. Savivaldybė tikisi, kad tai leis gyventojams siūlyti ne tik mažus, bet ir didesnės apimties sprendimus, kuriems anksčiau nebūdavo pakankamo finansavimo.

    Didelės vertės projektams numatoma maksimali suma didėja nuo 120 000 iki 150 000 eurų. Mažos vertės projektams riba keliama nuo 50 000 iki 60 000 eurų, o mažų kaimų, kuriuose gyvena 250 ar mažiau gyventojų, projektams nuo 30 000 iki 35 000 eurų.

    Kur bus galima teikti idėjas?

    Vienas svarbiausių pokyčių – plečiamas teritorijų ratas, kuriose galima įgyvendinti gyventojų iniciatyvas. Nuo šiol idėjas bus galima teikti ne tik savivaldybei ar valstybei priklausančioje žemėje, bet ir urbanizuotose teritorijose esančioje miško paskirties žemėje, kuri priklauso valstybei arba yra valdoma Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise.

    Tokiose vietose numatomi sprendiniai turės būti skirti rekreacinėms arba aplinkosauginėms funkcijoms, o idėjai reikės Valstybinių miškų urėdijos pritarimo. Šiose teritorijose patvirtintiems projektams įgyvendinti būtų taikomas dvejų metų terminas.

    Aiškesni kriterijai ir startas rugpjūtį

    Savivaldybė akcentuoja, kad visi projektai turės būti įgyvendinami urbanizuotose teritorijose, tai yra miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų erdvėse, susijusiose su infrastruktūra, viešosiomis erdvėmis ir želdynais. Taip pat numatyta sąlyga, kad idėjai turi neprieštarauti greta veikiančios viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos.

    „Dalyvaujamasis biudžetas yra tas projektas, už kurį nuoširdžiai sergu. Kasmet sulaukiame vis įdomesnių idėjų, o rajonas puošiasi naujomis viešomis erdvėmis“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Konkursas „Tavo idėja“ šiemet turėtų startuoti rugpjūčio mėnesį. Savivaldybė ragina gyventojus iš anksto įsivertinti, ar siūloma iniciatyva atitinka atnaujintus reikalavimus, kad idėjų teikimo ir balsavimo etapas vyktų sklandžiai.

  • Pivonijos šilo „Šilo“ trasa po atnaujinimo: nauji įrenginiai ir aiškus priminimas lankytojams

    Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninis padalinys atnaujino Pivonijos šile esančią „Šilo“ sveikatingumo trasą. Tvarkymo darbais siekta, kad ši ukmergiškių pamėgta vieta būtų patogesnė judėjimui, poilsiui ir saugesnė kasdieniams lankytojų srautams.

    Atnaujinimo metu suremontuotos pavėsinės ir sporto įrenginiai, papildomai pastatyti suoliukai. Taip pat įrengtos supynės ir bokso kriaušė, todėl trasoje atsirado daugiau galimybių tiek aktyviai mankštai, tiek trumpam sustojimui pailsėti.

    „Šilo“ trasa jau seniai tapo viena populiariausių laisvalaikio erdvių mieste: čia bėgiojama, vaikštoma, važiuojama dviračiais, vedžiojami augintiniai. Tokios vietos ypač svarbios, nes skatina kasdienį fizinį aktyvumą arčiau namų ir mažina poreikį ieškoti infrastruktūros už miesto ribų.

    Trasa įrengta 2005 metais, o bendras takų ilgis siekia apie 5 kilometrus. Teritorijoje yra apie 30 įvairių infrastruktūros objektų, todėl ji pritaikyta skirtingo amžiaus ir fizinio pasirengimo lankytojams.

    Miškų prižiūrėtojai primena, kad tvarkinga aplinka priklauso ne vien nuo atnaujinimų, bet ir nuo lankytojų įpročių. Prašoma nešiukšlinti, saugoti gamtą, negadinti įrenginių ir gerbti kitus trasos naudotojus, kad erdvė išliktų jauki ir prieinama visiems.

  • Palangos bibliotekoje – pajūrio kopų apželdinimo 100-mečio istorija ir miškininko Daujoto palikimas

    Gegužės 13 dieną 17 valandą Palangos viešojoje bibliotekoje vyks renginys, skirtas pažymėti Palangos pajūrio kopų apželdinimo 100-metį ir prisiminti miškininką Marijoną Daujotą. Organizatoriai kviečia į susitikimą, kuriame istoriniai faktai bus sujungti su šiandienės miškininkystės praktika.

    Pranešimą skaitys gidė Gražina Banienė, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškininkė. Ji žada pristatyti, kaip per šimtmetį kito požiūris į kopų sutvirtinimą, miško įveisimą ir priežiūrą pajūrio sąlygomis.

    Renginyje bus apžvelgta, kaip jaunas miškas buvo auginamas prieš šimtą metų ir kokie sprendimai taikomi dabar, kai daugiau dėmesio skiriama biologinei įvairovei, vietinių rūšių parinkimui ir atsparumui klimato kaitos poveikiui. Taip pat bus kalbama apie tai, kas miškininkystėje išliko pastovu: nuosekli priežiūra, atsakomybė už ilgalaikį rezultatą ir darbas su jautriomis, vėjų bei smėlio judėjimo veikiamomis teritorijomis.

    Bus aptarti iššūkiai, su kuriais susidūrė Marijonas Daujotas, ir šiandieniniai kopų bei pajūrio želdynų priežiūros klausimai, kai lankytojų srautai, audros ir pakrantės erozija tampa kasdieniais veiksniais. Pranešime numatoma įvertinti, kokia Daujoto patirties dalis iki šiol atpažįstama dabartiniuose darbo principuose ir kokias pamokas pajūrio miškų tvarkymui suteikė ankstyvieji apželdinimo projektai.

    Bibliotekoje taip pat eksponuojama šiai sukakčiai skirta fotografijų ir dokumentų paroda. Ji suteiks progą pamatyti, kaip laikui bėgant keitėsi pajūrio kraštovaizdis, darbų mastas ir priemonės, kuriomis buvo formuojamas stabilesnis kopų ruožas.