CP v2

Tag: Vandens turizmas

  • Prienuose meras sukvietė verslą pusryčių: investiciniai sklypai, turizmo infrastruktūra ir parama

    Gegužės 20 dieną Prienų rajono savivaldybėje surengti mero Alvydo Vaicekausko inicijuoti pusryčiai su verslo atstovais. Susitikime aptartos investicijų pritraukimo kryptys, turizmo infrastruktūros plėtra, jaunimo užimtumas ir savivaldybės bei vietos įmonių bendradarbiavimas.

    Savivaldybė pabrėžė, kad verslas rajonui svarbus ne tik dėl darbo vietų ir mokestinių pajamų, bet ir dėl indėlio į viešąsias erdves bei bendruomenines iniciatyvas. Pasak administracijos atstovų, reguliarūs susitikimai leidžia greičiau identifikuoti kliūtis ir tikslinti planuojamus projektus pagal realius verslo poreikius.

    Turizmo infrastruktūros projektai

    Daug dėmesio skirta planuojamai infrastruktūrai prie Nemuno: kempingo, mažųjų laivų įleidimo vietos ir mobilios prieplaukos sprendiniams. Savivaldybės vertinimu, tokie projektai galėtų didinti Prienų kaip vandens turizmo krypties patrauklumą ir skatinti paslaugų verslus nuo apgyvendinimo iki inventoriaus nuomos.

    Susitikime akcentuota, kad infrastruktūros plėtra siejama ir su nuosekliu tikslu stiprinti kurortinės teritorijos perspektyvą. Tokiu atveju daugiau reikšmės įgytų viešųjų erdvių kokybė, susisiekimas ir paslaugų pasiūlos įvairovė, nes tai tiesiogiai lemia turistų srautus ir sezoniškumo mažinimą.

    Investiciniai sklypai ir aukcionai

    Verslo bendruomenei pristatyti investiciniai sklypai, kuriuos planuojama parduoti viešuose aukcionuose. Savivaldybė nurodė, kad pirmuoju etapu iš 11 pasiūlytų sklypų parduoti 8, iš jų 5 Prienuose ir 3 Jiezne.

    Taip pat informuota, kad Nacionalinei žemės tarnybai pateikta dar 20 valstybinės žemės sklypų, o aukcionų startas planuojamas birželio mėnesį. Sklypai numatomi įvairios paskirties, įskaitant komercinę, gyvenamąją ir pramoninę, todėl verslui siūloma iš anksto vertinti plėtros scenarijus ir pasirengti dokumentaciją.

    Parama ir darbo jėgos klausimai

    Susitikime priminta, kad aukcionuose sklypus galima įsigyti išsimokėtinai per 10 metų, o investuotojams konsultacijas teikia savivaldybės specialistai. Be to, aptartos Inovacijų agentūros kvietimų galimybės, kai finansuojamas infrastruktūros gerinimas, pavyzdžiui, privažiavimo keliai, apšvietimas ar elektros įvedimas, ypač jei projektai kuria darbo vietas.

    Kalbėta ir apie jaunimo užimtumo programą, kviečiant darbdavius vasaros laikotarpiu įdarbinti jaunuolius ir pasinaudoti taikoma parama. Savivaldybė pabrėžė, kad ankstyva darbo patirtis jaunimui didina galimybes įsitvirtinti vietos rinkoje, o verslui padeda spręsti sezoninio darbuotojų trūkumo problemą.

    Taip pat skatinta aktyviau dalyvauti savivaldybės viešuosiuose pirkimuose, nes tai gali tapti papildomu stabilios apyvartos šaltiniu vietos įmonėms. Savivaldybė teigė sieksianti tęsti dialogą su verslu ir kviesti teikti siūlymus dėl investicinės aplinkos gerinimo.

    „Tokie susitikimai padeda geriau suprasti verslo poreikius ir kryptingai kurti investicijoms atvirą aplinką Prienų rajone“, – sakė meras Alvydas Vaicekauskas.

  • Merkio maratonas grįžta su 35-uoju sezonu: Varėna kviečia į vasaros startą Dzūkijos upėje

    Merkio maratonas grįžta su 35-uoju sezonu: Varėna kviečia į vasaros startą Dzūkijos upėje

    Merkio maratonas šiemet skaičiuos 35-uosius metus ir pirmąjį birželio savaitgalį vėl suburs baidarių irklavimo bendruomenę Dzūkijoje. Renginys nuo 1991 metų tapo viena seniausių tęstinių vandens sporto tradicijų Lietuvoje, o pastaraisiais metais įgavo naują pagreitį, kai organizavimą perėmė entuziastų komanda „Lithuanian Kayak Marathon team“.

    Maratonas tradiciškai vyksta kartu su Varėnos vasaros turizmo atidarymu, tad į upę susirenka ne tik sportininkai, bet ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. Varėnoje birželio 6–7 dienomis taip pat numatytas vandeniui dedikuotas festivalis Nerk į vasarą gamtos ritmu, kuriame maratonas tampa vienu pagrindinių akcentų.

    Kaip maratonas buvo išgelbėtas

    Organizatoriai pasakoja, kad prieš kelerius metus renginys buvo atsidūręs ties riba, kai dėl mažėjančio dalyvių skaičiaus ir organizacinių sunkumų jo tęstinumas tapo neaiškus. Lūžio tašku tapo žinia apie ilgamečio organizatoriaus ir Lietuvos keliautojų sąjungos prezidento Algimanto Juocevičiaus sveikatos problemas, po kurios bendruomenė nusprendė tradiciją perimti į savo rankas.

    „Arba maratoną rengiame patys, arba jo neteksime“, – sakė vienas organizatorių Arnoldas Latvėnas.

    Pasak organizatorių, pirmą kartą rengiant maratoną naujai komandai pavyko pritraukti daugiau nei 100 dalyvių, o vėliau susidomėjimas augo. Prie starto linijos atvyko irklavimo mėgėjų ir iš užsienio, o varžybos buvo įtrauktos į Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos kalendorių.

    Nauja klasė ir aiški taisyklė

    Šių metų Merkio maratone išlieka tradicinis skirstymas į sportininkų ir turistų klases, tačiau organizatoriai žada ir papildomą galimybę tiems, kurie neturi savo įrangos. Kartu su „Upių labirintu“ planuojama nuomojamų baidarių klasė, kad startuoti galėtų ir naujokai, norintys išbandyti jėgas varžybų formatu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad maratonas orientuotas į sportinį irklavimą, todėl taisyklė dėl alkoholio yra griežta: jis netoleruojamas nei prieš startą, nei trasoje. Toks požiūris atspindi platesnę tendenciją vandens turizme, kur dalis bendruomenės siekia atskirti sportines varžybas nuo triukšmingo pramoginio plaukiojimo ir grąžinti ilgesniems maršrutams būdingą nuotykio elementą.

    Rekordai ir Merkio iššūkis

    Merkys laikomas techniška upe, kurioje svarbi trajektorija, posūkių įveikimas ir jėgų paskirstymas, todėl net trumpesnės distancijos čia gali pareikalauti daugiau nei ilgi, tolygesni maratonai kitur. Dalyviai šiemet turės progą taikytis ir į legendinį trasos rekordą, pasiektą 2008 metais, kai sportininkai atkarpą įveikė per 2 valandas ir 4 minutes.

    Vienas organizatorių A. Latvėnas pats taip pat planuoja startuoti ir dalyvauti renginio programoje: po plaukimo jis ketina prisijungti prie Varėnoje vyksiančių pokalbių apie vandens pramogas. Organizatoriai sako, kad maratonas kol kas laikosi ant bendruomenės ir savanorių pečių, o pagrindinė idėja išlieka paprasta: išsaugoti renginį tiems, kam jis tapo kasmetine vasaros pradžios tradicija.