Tag: Vandens turizmas

  • Zarasuose prie Griežto ežero – naujovė, kuri pakeis žvejų ir vandens turistų planus

    Zarasuose prie Griežto ežero – naujovė, kuri pakeis žvejų ir vandens turistų planus

    Zarasuose, Griežto ežero pakrantėje, įrengta valčių nuleidimo vieta, turinti palengvinti patekimą į vandenį ir išplėsti galimybes aktyviam poilsiui. Tikimasi, kad nauja infrastruktūra bus naudinga vandens turizmo mėgėjams, rekreacinės žvejybos entuziastams ir visiems, planuojantiems laiką ant vandens.

    Zarasų kraštas išsiskiria ežerų gausa ir vaizdingomis pakrantėmis, todėl vandens pramogos čia tradiciškai yra viena svarbiausių laisvalaikio formų. Savivaldybės teigimu, patogesnė prieiga prie vandens telkinių padeda geriau išnaudoti vietos gamtinį potencialą ir skatina daugiau žmonių rinktis aktyvų poilsį gamtoje.

    Valčių nuleidimo vieta įrengta įgyvendinant projektą „Rekreacinės žvejybos ir turizmo plėtra Zarasų mieste“. Projektu siekiama gerinti viešąją infrastruktūrą prie vandens telkinių, sudaryti patogesnes sąlygas rekreacinei žvejybai ir skatinti vandens turizmo plėtrą.

    Projektas vykdomas pagal Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės 2023–2027 metais parengtą vietos plėtros strategiją, kurioje numatytas viešųjų erdvių pritaikymas rekreacinei žvejybai ir turizmui. Finansavimas skiriamas iš Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo, valstybės ir Zarasų rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

    Pasak projekto rengėjų, toks sprendimas yra praktinis žingsnis, didinantis vietovės patrauklumą atvykstantiems poilsiautojams ir vietos gyventojams. Tikimasi, kad patogesnė infrastruktūra prisidės prie darnesnio rekreacinių erdvių naudojimo ir stiprins Zarasų, kaip vandens pramogoms palankaus krašto, įvaizdį.

  • Pagavo bangą ežerų krašte: Zarasų ir Visagino projektai žada naujas darbo vietas ir turizmą

    Pagavo bangą ežerų krašte: Zarasų ir Visagino projektai žada naujas darbo vietas ir turizmą

    Spalio 15 dieną Vasaknų bendruomenės centre surengta Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės konferencija Pagauk bangą: ką jau sukūrėme ir kur judame toliau. Į vieną erdvę susirinko institucijų, savivaldos, bendruomenių ir verslo atstovai, aptarę, kaip toliau auginti ežerų krašto ekonomiką per žuvininkystę, turizmą ir paslaugas.

    Renginyje akcentuota, kad regiono projektų sėkmę lemia partnerystė ir aiškūs prioritetai: patraukli pakrančių infrastruktūra, geresnės sąlygos žvejams, daugiau rekreacinių paslaugų bei tvaresni vietos verslo modeliai. Diskusijose taip pat paliesta, kaip užtikrinti, kad investicijos tarnautų ne tik sezonui, bet ir ilgesniam laikotarpiui.

    Bendradarbiavimas ir strategija

    Konferencijos dalyvius sveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, Visagino savivaldybės vicemeras Vitalius Besakirskas, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento vadovas Tomas Keršys, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai ir ŽRVVG pirmininkas Arvydas Veikšra. Pabrėžta, kad vietos strategijos įgyvendinimas reikalauja ir administracinės kompetencijos, ir aktyvaus pareiškėjų įsitraukimo.

    ŽRVVG viešųjų ryšių specialistė Julija Goštautaitė-Adomavičienė priminė, kad organizacija veikia nuo 2009 metų ir jau įgyvendino ne vieną žuvininkystei skirtą vietos plėtros strategiją. Ji pristatė 2023–2027 metų strategijos priemones, kvietimų logiką ir ragino bendruomenes bei verslą laiku teikti paraiškas, nes konkurencija dėl finansavimo paprastai didėja artėjant kvietimų pabaigai.

    Ežerų krašto turizmo potencialas

    VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro atstovai Natalija Sapožnikova ir Edgaras Bocevičius pristatė, kaip regiono vandens telkiniai ir pakrančių erdvės gali tapti stipriu traukos veiksniu. Dėmesys skirtas žvejybai pritaikytoms vietoms, poilsiautojų poreikiams bei tam, kaip paslaugų kokybė ir informacijos prieinamumas didina lankytojų srautus.

    Konferencijoje pabrėžta, kad rekreacinė žvejyba ir vandens turizmas vis dažniau siejami su tvarumo reikalavimais: mažesne tarša, triukšmo mažinimu, atsakingu elgesiu pakrantėse. Tai atsispindi ir naujuose vietos projektuose, kuriuose prioritetu tampa aplinkai draugiškesni sprendimai bei didesnė paslaugų įvairovė šeimoms.

    Projektai, kurie keičia kasdienybę

    Vasaknų bendruomenės pirmininkė Viktorija Šiukščiūtė pristatė projektą Vasaknos – žvejų Eldoradas, įgyvendintą ankstesnio laikotarpio lėšomis. Konferencijos dalyviai išgirdo bendruomenės kūrimosi istoriją ir pamatė, kaip nuoseklus darbas gali virsti realia infrastruktūra ir naujomis veiklomis vietoje.

    Taip pat pristatytas pirmasis pagal naująją strategiją įgyvendintas projektas „UAB „Vasaknos“ veiklos plėtra“. Įmonės vadovas Algirdas Šiukščius kartu su žmona Daiva supažindino su trumpalaikio apgyvendinimo ir žvejybos įrangos nuomos paslauga, kuriai įsigyti nupirkti trys moduliniai nameliai ir specializuota įranga, o projekto metu sukurtos dvi darbo vietos.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovė Joana Širvinskaitė pristatė projektus, susijusius su rekreacinės žvejybos ir turizmo plėtra Zarasų mieste bei viešųjų pakrančių pritaikymu. Pasak jos, dalis darbų jau matomi praktiškai, o suplanuoti sprendimai turėtų pagerinti prieigą prie vandens telkinių, atnaujinti pakrančių erdves ir sustiprinti regiono patrauklumą lankytojams.

    Apie naujo verslo pradžios planus kalbėjo Arnoldas Būga, pristatęs projektą Tvarios žvejybos sprendimai Paščio ežere. Jis akcentavo, kad pareiškėjui svarbu pačiam giliai įsigilinti į projektinius įsipareigojimus, nes atsakomybė už rezultatus ir jų išlaikymą tenka vykdytojui.

    Projektu numatyta teikti aplinkai draugiškesnes žvejybos ir vandens turizmo paslaugas, naudojant turistinius plaustus su elektriniais varikliais ir kita įranga. Planuojama sukurti 1,5 etato darbo vietų, iš jų viena numatoma asmeniui iki 40 metų amžiaus.

    Konferencijos pabaigoje aptartos galimybės teikti paraiškas galiojantiems kvietimams, įskaitant veiklų projektus, kuriems gali būti finansuojama iki 100 proc. Antroje renginio dalyje dalyviai lankėsi „UAB „Vasaknos““, kur susipažino su įmonės veikla ir tiesiosios maisto tiekimo grandinės modeliu, kuris tampa vis aktualesnis ieškant didesnės pridėtinės vertės vietos gamintojams.

    Konferencijos žinutė išliko aiški: ežerų kraštui svarbiausia ne pavienės iniciatyvos, o nuosekli kryptis, sujungianti infrastruktūrą, paslaugų kokybę ir tvarumą. Organizatoriai tikisi, kad tokie susitikimai paskatins naują projektų bangą ir dar glaudesnį bendradarbiavimą regione.

  • Prienuose meras sukvietė verslą pusryčių: investiciniai sklypai, turizmo infrastruktūra ir parama

    Gegužės 20 dieną Prienų rajono savivaldybėje surengti mero Alvydo Vaicekausko inicijuoti pusryčiai su verslo atstovais. Susitikime aptartos investicijų pritraukimo kryptys, turizmo infrastruktūros plėtra, jaunimo užimtumas ir savivaldybės bei vietos įmonių bendradarbiavimas.

    Savivaldybė pabrėžė, kad verslas rajonui svarbus ne tik dėl darbo vietų ir mokestinių pajamų, bet ir dėl indėlio į viešąsias erdves bei bendruomenines iniciatyvas. Pasak administracijos atstovų, reguliarūs susitikimai leidžia greičiau identifikuoti kliūtis ir tikslinti planuojamus projektus pagal realius verslo poreikius.

    Turizmo infrastruktūros projektai

    Daug dėmesio skirta planuojamai infrastruktūrai prie Nemuno: kempingo, mažųjų laivų įleidimo vietos ir mobilios prieplaukos sprendiniams. Savivaldybės vertinimu, tokie projektai galėtų didinti Prienų kaip vandens turizmo krypties patrauklumą ir skatinti paslaugų verslus nuo apgyvendinimo iki inventoriaus nuomos.

    Susitikime akcentuota, kad infrastruktūros plėtra siejama ir su nuosekliu tikslu stiprinti kurortinės teritorijos perspektyvą. Tokiu atveju daugiau reikšmės įgytų viešųjų erdvių kokybė, susisiekimas ir paslaugų pasiūlos įvairovė, nes tai tiesiogiai lemia turistų srautus ir sezoniškumo mažinimą.

    Investiciniai sklypai ir aukcionai

    Verslo bendruomenei pristatyti investiciniai sklypai, kuriuos planuojama parduoti viešuose aukcionuose. Savivaldybė nurodė, kad pirmuoju etapu iš 11 pasiūlytų sklypų parduoti 8, iš jų 5 Prienuose ir 3 Jiezne.

    Taip pat informuota, kad Nacionalinei žemės tarnybai pateikta dar 20 valstybinės žemės sklypų, o aukcionų startas planuojamas birželio mėnesį. Sklypai numatomi įvairios paskirties, įskaitant komercinę, gyvenamąją ir pramoninę, todėl verslui siūloma iš anksto vertinti plėtros scenarijus ir pasirengti dokumentaciją.

    Parama ir darbo jėgos klausimai

    Susitikime priminta, kad aukcionuose sklypus galima įsigyti išsimokėtinai per 10 metų, o investuotojams konsultacijas teikia savivaldybės specialistai. Be to, aptartos Inovacijų agentūros kvietimų galimybės, kai finansuojamas infrastruktūros gerinimas, pavyzdžiui, privažiavimo keliai, apšvietimas ar elektros įvedimas, ypač jei projektai kuria darbo vietas.

    Kalbėta ir apie jaunimo užimtumo programą, kviečiant darbdavius vasaros laikotarpiu įdarbinti jaunuolius ir pasinaudoti taikoma parama. Savivaldybė pabrėžė, kad ankstyva darbo patirtis jaunimui didina galimybes įsitvirtinti vietos rinkoje, o verslui padeda spręsti sezoninio darbuotojų trūkumo problemą.

    Taip pat skatinta aktyviau dalyvauti savivaldybės viešuosiuose pirkimuose, nes tai gali tapti papildomu stabilios apyvartos šaltiniu vietos įmonėms. Savivaldybė teigė sieksianti tęsti dialogą su verslu ir kviesti teikti siūlymus dėl investicinės aplinkos gerinimo.

    „Tokie susitikimai padeda geriau suprasti verslo poreikius ir kryptingai kurti investicijoms atvirą aplinką Prienų rajone“, – sakė meras Alvydas Vaicekauskas.

  • Merkio maratonas grįžta su 35-uoju sezonu: Varėna kviečia į vasaros startą Dzūkijos upėje

    Merkio maratonas grįžta su 35-uoju sezonu: Varėna kviečia į vasaros startą Dzūkijos upėje

    Merkio maratonas šiemet skaičiuos 35-uosius metus ir pirmąjį birželio savaitgalį vėl suburs baidarių irklavimo bendruomenę Dzūkijoje. Renginys nuo 1991 metų tapo viena seniausių tęstinių vandens sporto tradicijų Lietuvoje, o pastaraisiais metais įgavo naują pagreitį, kai organizavimą perėmė entuziastų komanda „Lithuanian Kayak Marathon team“.

    Maratonas tradiciškai vyksta kartu su Varėnos vasaros turizmo atidarymu, tad į upę susirenka ne tik sportininkai, bet ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. Varėnoje birželio 6–7 dienomis taip pat numatytas vandeniui dedikuotas festivalis Nerk į vasarą gamtos ritmu, kuriame maratonas tampa vienu pagrindinių akcentų.

    Kaip maratonas buvo išgelbėtas

    Organizatoriai pasakoja, kad prieš kelerius metus renginys buvo atsidūręs ties riba, kai dėl mažėjančio dalyvių skaičiaus ir organizacinių sunkumų jo tęstinumas tapo neaiškus. Lūžio tašku tapo žinia apie ilgamečio organizatoriaus ir Lietuvos keliautojų sąjungos prezidento Algimanto Juocevičiaus sveikatos problemas, po kurios bendruomenė nusprendė tradiciją perimti į savo rankas.

    „Arba maratoną rengiame patys, arba jo neteksime“, – sakė vienas organizatorių Arnoldas Latvėnas.

    Pasak organizatorių, pirmą kartą rengiant maratoną naujai komandai pavyko pritraukti daugiau nei 100 dalyvių, o vėliau susidomėjimas augo. Prie starto linijos atvyko irklavimo mėgėjų ir iš užsienio, o varžybos buvo įtrauktos į Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos kalendorių.

    Nauja klasė ir aiški taisyklė

    Šių metų Merkio maratone išlieka tradicinis skirstymas į sportininkų ir turistų klases, tačiau organizatoriai žada ir papildomą galimybę tiems, kurie neturi savo įrangos. Kartu su „Upių labirintu“ planuojama nuomojamų baidarių klasė, kad startuoti galėtų ir naujokai, norintys išbandyti jėgas varžybų formatu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad maratonas orientuotas į sportinį irklavimą, todėl taisyklė dėl alkoholio yra griežta: jis netoleruojamas nei prieš startą, nei trasoje. Toks požiūris atspindi platesnę tendenciją vandens turizme, kur dalis bendruomenės siekia atskirti sportines varžybas nuo triukšmingo pramoginio plaukiojimo ir grąžinti ilgesniems maršrutams būdingą nuotykio elementą.

    Rekordai ir Merkio iššūkis

    Merkys laikomas techniška upe, kurioje svarbi trajektorija, posūkių įveikimas ir jėgų paskirstymas, todėl net trumpesnės distancijos čia gali pareikalauti daugiau nei ilgi, tolygesni maratonai kitur. Dalyviai šiemet turės progą taikytis ir į legendinį trasos rekordą, pasiektą 2008 metais, kai sportininkai atkarpą įveikė per 2 valandas ir 4 minutes.

    Vienas organizatorių A. Latvėnas pats taip pat planuoja startuoti ir dalyvauti renginio programoje: po plaukimo jis ketina prisijungti prie Varėnoje vyksiančių pokalbių apie vandens pramogas. Organizatoriai sako, kad maratonas kol kas laikosi ant bendruomenės ir savanorių pečių, o pagrindinė idėja išlieka paprasta: išsaugoti renginį tiems, kam jis tapo kasmetine vasaros pradžios tradicija.