CP v2

Tag: Vandentvarka

  • Varėnos taryba spręs biudžeto ir vandentvarkos klausimus: paaiškėjo rugpjūčio 25 dienos planas

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metais rugpjūčio 25 dieną rinksis į posėdį, kuriame numatoma svarstyti biudžeto pakeitimus ir kelis sprendimus dėl savivaldybės turto bei įgaliojimų. Darbotvarkės projekte taip pat įtraukti klausimai, susiję su vandentvarkos infrastruktūros saugumu ir socialinių paslaugų finansavimu.

    Vienas pagrindinių numatomų sprendimų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto patikslinimas. Tokie pakeitimai dažniausiai siejami su patikslintomis pajamų prognozėmis, valstybės dotacijomis, projektų kofinansavimo poreikiu ar metų eigoje atsiradusiomis išlaidomis, todėl tarybos sprendimas tiesiogiai lemia savivaldybės investicijų ir paslaugų apimtį.

    Darbotvarkėje taip pat numatytas įgaliojimo suteikimas atstovauti Varėnos rajono savivaldybės tarybai teismuose ir ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose. Praktikoje tai reikalinga, kai savivaldybė turi ginti savo interesus ginčuose dėl turto, viešųjų pirkimų, sutarčių vykdymo ar kitų administracinių sprendimų.

    Vandentvarka ir savivaldybės turtas

    Taryba planuoja pritarti projekto „Vandentvarkos infrastruktūros saugumo stiprinimas Varėnos rajono savivaldybėje“ įgyvendinimui. Pastaraisiais metais vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje vis didesnis dėmesys skiriamas infrastruktūros atsparumui, avarijų prevencijai ir paslaugų tęstinumui, nes sutrikimai gali turėti įtakos ne tik gyventojų patogumui, bet ir visuomenės sveikatai.

    Numatyta svarstyti ir klausimą dėl savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos vandenys“. Tokie sprendimai paprastai siejami su siekiu aiškiai priskirti atsakomybes už infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą, investicijų planavimą ir paslaugų kokybės užtikrinimą.

    Be to, darbotvarkėje įtrauktas valstybės nekilnojamojo turto perėmimas savivaldybės nuosavybėn ir šio turto perdavimas administracijai patikėjimo teise. Tai gali atverti galimybes savivaldybei efektyviau naudoti objektus viešosioms paslaugoms, o kai kuriais atvejais sprendimai leidžia aiškiau suplanuoti pastatų priežiūros bei remonto finansavimą.

    Švietimas, socialinės paslaugos ir aplinka

    Švietimo dalyje numatyti sprendimų pakeitimai dėl mokinių ir klasių skaičiaus 2026–2027 mokslo metams Varėnos r. Matuizų pagrindinėje mokykloje, Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinėje mokykloje ir Varėnos r. „Merkio“ gimnazijoje. Tokių dokumentų koregavimai dažniausiai susiję su pasikeitusiais mokinių srautais, klasių komplektavimo poreikiu ar jungtinių klasių formavimu.

    Socialinės srities darbotvarkėje įrašytas maksimalus socialinės globos paslaugų išlaidų finansavimo dydžių nustatymas Varėnos rajono savivaldybės gyventojams. Šie dydžiai svarbūs ir paslaugų gavėjams, ir savivaldybės biudžetui, nes apibrėžia, kokia dalis išlaidų gali būti kompensuojama ir kaip planuojamas finansavimas metų eigoje.

    Posėdyje taip pat numatoma tvirtinti 2026 metais nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų Varėnos rajone sąrašą. Tokie sąrašai savivaldybėms reikalingi siekiant turėti aiškų vaizdą apie problematiškas teritorijas ir taikyti teisės aktuose numatytas priemones, kurios skatina sklypų sutvarkymą ir mažina apleistų plotų poveikį aplinkai.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir sprendimas dėl pavadinimo suteikimo Matuizų seniūnijos Kukiškių kaimo gatvei, taip pat klausimas dėl individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo išlaidų dalinio kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimo. Šie sprendimai paliečia kasdienius gyventojų poreikius, nuo adresų administravimo iki investicijų į nuotekų tvarkymą privačiuose sklypuose.

    Darbotvarkės projekte nurodyta, kad posėdžio metu taip pat vyks mažumos valanda. Tai procedūrinė posėdžio dalis, kai opozicijos atstovai gali kelti klausimus ir prašyti paaiškinimų dėl savivaldybės veiklos.

    Darbotvarkės projektą pasirašė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė.

  • Kalnėnuose nutiestas nuotekų „greitkelis“: kas dabar pasikeis gyventojams ir vystytojams?

    Vilniaus Kalnėnų rajone baigtas vienas svarbiausių pastarųjų metų inžinerinės infrastruktūros projektų: bendrovė „Vilniaus vandenys“ įrengė magistralinius buitinių nuotekų tinklus ir naują siurblinę. Investicijos siekė 1 mln. eurų be PVM, o infrastruktūra skirta sparčiai augančiai teritorijai, kurioje planuojami nauji gyvenamieji kvartalai.

    Projekto metu nutiesta apie 1,1 kilometro savitakinių ir apie 5,3 kilometro slėginių nuotekų tinklų. Magistraliniai tinklai įrengti Minsko plento, Keltų ir Ukrainiečių gatvių atkarpose, todėl sklypų savininkai, kurių teritorijos ribojasi su naujais tinklais, jau gali pradėti prisijungimo procedūras.

    Iki šiol dalis Kalnėnų gyventojų ir naujakurių planuotojų buvo priversti rinktis individualius sprendimus, pavyzdžiui, nuotekų kaupimo talpas ar vietinius valymo įrenginius. Toks modelis, nors ir legalus, reikalauja nuolatinės priežiūros, periodinio išvežimo ir kelia didesnę riziką aplinkai, jei įranga eksploatuojama netinkamai.

    Centralizuotų nuotekų tinklų plėtra paprastai tampa vienu esminių veiksnių, lemiančių rajono urbanistinį augimą: vystytojams paprasčiau planuoti inžinerinius sprendinius, o gyventojams suteikiama stabilesnė paslauga. Prijungimas prie centralizuotos sistemos taip pat mažina situacijų, kai dėl netinkamai prižiūrimų individualių sistemų gali būti teršiami paviršiniai ar požeminiai vandenys.

    Kas konkrečiai įrengta Kalnėnuose

    „Vilniaus vandenys“ skelbia, kad naujajai sistemai būtina ne tik vamzdynų infrastruktūra, bet ir siurblinė, leidžianti patikimai transportuoti nuotekas slėginiais tinklais. Tokie sprendimai dažniausiai pasirenkami vietovėse, kur reljefas ar užstatymo struktūra neleidžia visko išspręsti vien savitaka.

    Magistraliniai tinklai laikomi pagrindine jungtimi, prie kurios vėliau gali būti prijungiami atskirų sklypų įvadai ir mažesnės kvartalų trasos. Tai reiškia, kad teritorija įgauna techninę prielaidą plėstis nuosekliau, o jungimosi procesas tampa aiškesnis tiek gyventojams, tiek nekilnojamojo turto plėtotojams.

    „Nuosekliai plečiame vandentvarkos infrastruktūrą ten, kur jos labiausiai reikia. Kalnėnai yra viena sparčiausiai augančių Vilniaus teritorijų, todėl buvo svarbu sudaryti galimybę būsimiems naujakuriams naudotis centralizuota nuotekų tvarkymo sistema“, – sakė bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Saulius Savickas.

    Kodėl tai svarbu aplinkosaugai

    Centralizuotas nuotekų surinkimas ir nuotekų nukreipimas į valymo įrenginius yra vienas efektyviausių būdų mažinti taršos riziką. Kai nuotekos surenkamos ir išvalomos centralizuotai, sumažėja tikimybė, kad į aplinką pateks nepakankamai išvalytos nuotekos ar bus užteršti gruntiniai vandenys.

    Tokie projektai atitinka ir platesnes Europos Sąjungos vandens politikos kryptis, kuriomis siekiama gerinti vandens telkinių būklę ir mažinti taršą iš gyvenviečių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį infrastruktūrai sparčiai besiplečiančiuose priemiesčiuose, kur gyventojų skaičius auga greičiau nei istoriškai spėjo plėstis tinklai.

    Ką daryti norint prisijungti

    Gyventojai ir vystytojai, kurių sklypai ribojasi su naujai įrengtais tinklais, gali kreiptis į „Vilniaus vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų. Paprastai procesas apima techninių sąlygų gavimą, prisijungimo sprendinių suderinimą ir faktinį įvado įrengimą.

    Praktinė nauda gyventojams dažniausiai pasijunta ilgainiui: mažiau priežiūros rūpesčių, aiškesnės atsakomybės ribos ir stabilesnė paslauga. Kartu tai didina ir nekilnojamojo turto patrauklumą, nes centralizuotos paslaugos daugeliui pirkėjų tampa vienu svarbiausių kriterijų renkantis būstą.

    „Vilniaus vandenys“ aptarnauja daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovė taip pat nurodo, kad per parą patiekia apie 99 tūkst. kubinių metrų geriamojo vandens ir išvalo apie 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų.

  • Zarasai ruošiasi 520-mečiui: kas pasikeis per 4 dienų šventę ir kodėl turistų srautai muša rekordus?

    Zarasai ruošiasi 520-mečiui: kas pasikeis per 4 dienų šventę ir kodėl turistų srautai muša rekordus?

    Rugpjūčio 11 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko įstaigų ir įmonių vadovų pasitarimas, kuriam vadovavo merė Nijolė Guobienė. Aptarti per pastaruosius mėnesius atlikti darbai, vykdomi projektai, kasdienėje veikloje kylantys iššūkiai ir artimiausi planai.

    Didžiausias dėmesys skirtas Zarasų miesto 520 metų sukakčiai ir su ja susijusiai infrastruktūrai, saugumui bei paslaugų pasirengimui. Kartu apžvelgtos sveikatos ir socialinės paslaugos, vandentvarkos darbai, kibernetinio saugumo reikalavimai bei priešgaisrinės tarnybos pajėgumai.

    Šventė ir logistika mieste

    Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro laikinoji vadovė Valentina Biveinienė pristatė rugpjūčio 12–15 dienomis planuojamą miesto šventę-festivalį „Zarasai 2026“. Programa apims koncertus, parodas, ekskursijas, kūrybines dirbtuves, veiklas vaikams ir jaunimui bei tradicinius bendruomenės renginius.

    Pasitarime akcentuota, kad didžiausi iššūkiai kyla ne dėl scenos programos, o dėl miesto logistikos. Aptarti prekybininkų išdėstymo sprendimai, automobilių statymas, laikini tualetai, atliekų surinkimas, viešoji tvarka ir srautų valdymas, nes tokio masto renginiuose net ir nedideli trikdžiai greitai virsta realiomis problemomis gyventojams.

    Numatyta, kad šventės metu saugumu rūpinsis samdyta apsaugos komanda, o organizaciniai sprendimai derinami su Savivaldybės administracija, Zarasų seniūnija, Zarasų turizmo ir verslo informacijos centru bei kitais partneriais. Praktika rodo, kad aiškios eismo schemos ir sutarti atsakomybės taškai dažniausiai nulemia, ar didelė šventė praeina sklandžiai.

    Turizmas auga, bet ryškėja trūkumai

    Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Nijolė Elena Šukštulienė informavo apie sparčiai augantį lankytojų skaičių. Birželį centre apsilankė daugiau kaip 700 žmonių, liepą – daugiau kaip 1 200, o rugpjūčio pradžioje per dieną sulaukiama apie 30–50 lankytojų.

    Turistams aktualiausia informacija išlieka praktiška: ką pamatyti, kur pavalgyti ir kur apsistoti. Centras pažymi, kad vasaros piko metu ypač išryškėja apgyvendinimo vietų trūkumas, todėl vis dažniau tenka ieškoti alternatyvų ir raginti planuoti keliones iš anksto.

    Rugpjūčio 15 dieną numatytas Zarasų Didysis žygis, kurio maršrutai pritaikyti jubiliejui ir sieks 5,2, 10,4, 15,6 ir 26 kilometrus. Prie organizavimo prisideda ir Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, nes aktyvios veiklos renginiuose tampa svarbia turizmo patirties dalimi, o ne tik papildoma pramoga.

    Kultūra, sveikata ir kasdienės paslaugos

    Zarasų krašto muziejaus direktorius Arvydas Veikšra teigė, kad lankytojų srautai auga, o tai siejama su vasaros parodomis ir renginiais. Miesto šventės metu planuojama lauko galerija, o rugpjūčio 15 dieną muziejuje numatytas kunigo Jono Steponavičiaus bronzinio biusto atidengimas.

    Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Jolanta Lementauskienė pasidalijo, kad po stiprios liūties teko operatyviai spręsti pastato pažeidimus, kai vanduo pateko į Vaikų literatūros skyriaus patalpas. Gedimai pašalinti, tačiau kartu tęsiamas ir technologinis atnaujinimas, diegiant naują aptarnavimo bei apsaugos įrangą.

    Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovė Svetlana Vilkauskienė pristatė veiklas skirtingoms amžiaus grupėms. Vyresniems nei 65 metų gyventojams vyko miego ir judėjimo programos, o vaikams ir paaugliams organizuotos stovyklos, kuriose dėmesys skirtas emocinei sveikatai, fiziniam aktyvumui ir priklausomybių prevencijai.

    Sveikatos centro direktorė Aistė Sniečkuvienė pranešė, kad nuo rugsėjo 1 dienos komandą papildys du medikai. Sveikatos centre dirbti pradės akušerė ginekologė Agnė Pinauskaitė, o Dusetų ambulatorijoje visu darbo krūviu startuos šeimos gydytojas Vilius Kaupas.

    Pasak įstaigos vadovės, vasaros laikotarpiu paslaugų apimtys reikšmingai nesumažėjo, o dideli pacientų srautai išlieka Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje. Tokia situacija regionuose dažnai rodo ir platesnę tendenciją, kai dalis pacientų skubiosios pagalbos ieško dėl riboto planinių paslaugų prieinamumo ar vėluojamo kreipimosi.

    Saugumas: ugniagesiai, vandentvarka ir kibernetiniai reikalavimai

    Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas Aloyzas Varžgalys informavo, kad liepą rajone kilo trys gaisrai, degė dvi pirtys ir žemės ūkio technika. Tarnyba taip pat padėjo gesinant gaisrą kaimyniniame Ignalinos rajone.

    Ugniagesiai savo jėgomis remontuoja komandų patalpas Turmante, Dusetose ir Suvieke, o Suvieko komanda sulaukė naujesnio gaisrinio automobilio. Tokie atnaujinimai mažina reagavimo rizikas ir gerina darbuotojų sąlygas, ypač kai iškvietimų geografija apima didelius atstumus.

    UAB „Zarasų būstas“ vadovas Vidas Žvinys pristatė daugiabučių renovacijos situaciją, vandentvarkos projektus ir viešojo transporto iššūkius. Anot jo, laukiama naujo renovacijos kvietimo sąlygų, kurios galėtų sudaryti daugiau galimybių atnaujinti ir naujesnės statybos namus.

    Šį mėnesį planuojama skelbti vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbų pirkimus Antalieptėje, Užtiltėje ir trijose Dusetų miesto gatvėse. Dusetose ir Padustėlyje vykstant darbus, dalyje teritorijų procesus tenka derinti su archeologiniais tyrimais, todėl rangovai darbus tęsia ten, kur tai netrukdo eigai.

    Bendrovė taip pat informavo apie kibernetinio saugumo prievoles, kurios didėja visame viešųjų paslaugų sektoriuje, ypač infrastruktūros valdytojams. Įmonė pateko į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro tikrinamų įmonių sąrašą ir gavo 100 proc. atitikties įvertinimą dėl privalomos dokumentacijos, tačiau pabrėžta, kad priemonių įgyvendinimas reikalaus nuolatinių papildomų išlaidų.

    Socialinės paslaugos: kokybė ir plėtra

    Salako socialinės globos namų direktorė Vilma Zarakauskienė nurodė, kad paslaugos teikiamos įprastai, atnaujinti kokybės dokumentai, atliktas medicininis vidaus auditas. Įstaiga įsigijo defibriliatorių, o darbuotojams numatyti praktiniai mokymai, kad įranga kritiniu atveju būtų panaudota laiku ir teisingai.

    Zarasų rajono socialinių paslaugų centras, kuriam atstovavo laikinai vadovaujanti Asta Karosienė, pranešė apie materialinės bazės stiprinimą ir naujas sutartis su Europos socialinio fondo agentūra. Pasak jos, tai leis investuoti į darbuotojų kompetencijas ir paslaugų kokybės užtikrinimą, įskaitant intensyvesnę pagalbą krizių metu.

    Antazavės socialinių paslaugų centrui Kartų namai atstovavusi Marytė Šileikienė pristatė, kad po vykdomos rekonstrukcijos planuojama įrengti dar 16 vietų gyventojams. Kartu atkreiptas dėmesys į transporto statymą įstaigos kieme, nes užstatomas privažiavimas gali trukdyti greitosios medicinos pagalbos ar ugniagesių transportui, todėl bus ieškoma aiškių sprendimų srautams atskirti.

    Pasitarimo apžvalga parodė, kad Zarasų rajone vienu metu tenka spręsti ir didelės šventės organizavimo, ir kasdienių paslaugų tęstinumo klausimus. Savivaldybė pabrėžė, kad įstaigų, įmonių ir bendruomenių bendradarbiavimas išlieka esminė sąlyga, kad tiek jubiliejus, tiek regiono gyvenimas vyktų sklandžiai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Unikalus senovės inžinerijos stebuklas Sirijoje: kuo žavi ir kodėl nyksta Hamą garsinančios norijos

    Unikalus senovės inžinerijos stebuklas Sirijoje: kuo žavi ir kodėl nyksta Hamą garsinančios norijos

    Hama leży w zachodniej części Syrii, nad rzeką Orontes. Historia osadnictwa w tym rejonie sięga neolitu, a stopniowemu rozrastaniu się miasta w późniejszych wiekach sprzyjało właśnie położenie nad wodą, umożliwiające rozwój rolnictwa. Ludność mierzyła się jednak z pewnym wyzwaniem. Ze względu na fakt, że Orontes płynie w stosunkowo głębokim korycie, utrudniało to wykorzystanie zasobów mieszkańcom żyjącym na wyżej położonych terenach.

    Problem rozwiązano, budując konstrukcje wykorzystujące energię nurtu rzeki. Czym były i jak działały norie? “Wszystkie norie to koła wodne, ale nie wszystkie koła wodne to norie”, zaznacza Amerykańskie Stowarzyszenie Inżynierów Mechaników. Norie nie napędzały innych elementów, a służyły bezpośrednio do czerpania i transportu wody na wyższy poziom. Koła ustawiano w taki sposób, aby nurt rzeki wprawiał je w ruch. Obracające się elementy za pomocą przymocowanych pojemników nabierały wodę, a następnie przekazywały ją do kanałów, które rozprowadzały ją dalej. Umożliwiało to przemyślaną gospodarkę zasobami na długo przed upowszechnieniem się nowoczesnych systemów. Wystarczyło odpowiednie wykorzystanie naturalnego przepływu rzeki oraz precyzyjne wykonanie konstrukcji.

    Koła wytwarzano z drewna, głównie orzecha i topoli, wykorzystując do tego tradycyjne techniki – nie używano gwoździ, poszczególne elementy łączono ze sobą za pomocą drewnianych klinów. Budowa norii wymagała ogromnej precyzji – koła musiały być wystarczająco wytrzymałe, aby przez lata znosić ciężar własnej konstrukcji, nacisk wody oraz regularną pracę.

    W przeszłości wzdłuż całego biegu rzeki Orontes funkcjonowało bardzo dużo norii. Co ciekawe, do odkrycia prawdopodobnie najstarszego przedstawienia takiego urządzenia przyczynili się badacze z Polski. Naukowcy z Wydziału Archeologii Uniwersytetu Warszawskiego we współpracy z Dyrekcją Generalną ds. Starożytności i Muzeów w Syrii analizowali mozaiki skradzione z tego kraju. Na rzymskiej mozaice figuralnej z IV wieku n.e., która pochodziła z Apamei niedaleko Hamy, badacze zauważyli ogromne koło hydrauliczne – może to być najstarsze przedstawienie norii, jakie dotąd odkryto.

    W późniejszych wiekach wynalazek został zaadaptowany przez cywilizację arabską. Wiele norii na terenie dzisiejszej Syrii zostało wzniesionych w średniowieczu, gdy panujące dynastie, jak Ajjubidzi, rozbudowywały infrastrukturę wodną. Drewniane koła wchodziły w skład większego systemu, obejmującego akwedukty, kanały, zapory i inne elementy regulujące przepływ wody. Była to przemyślana układanka, która przez setki lat pozwalała ludziom wykorzystywać zasoby rzeki na dużą skalę.

    Do dziś w Hamie zachowało się 17 oryginalnych norii, które zbudowano w okresie od XII do XIV wieku.

    Szczególne miejsce w Hamie zajmuje noria al-Muhammadiyya. Uznaje się ją za jedno z największych i najstarszych kół tego typu, które dotrwało do naszych czasów. Noria ta została zbudowana w 1361 roku n.e. przez Aydamara al-Sayhiego. Jej średnica to ok. 21 metrów – konstrukcję wyposażono w ok. 120 drewnianych czerpaków. Wydajność koła w okresie pełnej sprawności oszacowano na około 200 000 litrów wody na godzinę.

    Przy norii al-Muhammadiyya zachowała się inskrypcja, która wskazuje, że koło zaprojektowano, by podnosiło wodę z rzeki Orontes i dostarczało ją za pomocą systemu kamiennych akweduktów do Wielkiego Meczetu w Hamie oraz do pobliskich łaźni.

    Czternaście charakterystycznych łuków akweduktu przy tej norii zachowało się do dziś. Swoją skalą konstrukcja ta udowadnia, jak ambitne projekty hydrotechniczne realizowano na długo przed pojawieniem się współczesnych maszyn.

    W 1977 r. koło al-Muhammadiyya gruntownie odrestaurowano, dzięki czemu wciąż działa. W 2006 r. Amerykańskie Towarzystwo Inżynierów Mechaników, które prowadzi globalny program ochrony dziedzictwa, uznało tę rekordową norię za międzynarodowy historyczny zabytek inżynierii mechanicznej.

    Co niezwykłe, część norii w Hamie zachowała zdolność działania. Mieszkańcy Hamy bardzo dbają o swoje dziedzictwo – wiedzę o budowaniu i naprawach norii przekazywano z pokolenia na pokolenie. Dzięki temu dziś niewielka grupa wyspecjalizowanych cieśli wciąż dogląda zabytkowych kół, konserwuje je i naprawia. Lokalni specjaliści nie używają do tego nowoczesnych narzędzi – dbają o ciągłość dawnych metod.

    W związku z tym co jakiś czas wciąż można usłyszeć specyficzny “śpiew” norii. W odpowiednich warunkach koła mogą bowiem zostać wprawione w ruch przez nurt Orontesu, pokazując zasadę działania, która przez setki lat pozostawała niemal niezmieniona.

    Zawodzące, monotonne dźwięki norii zostały wyróżnione na liście “Sonic Wonders”, którą stworzył Trevor Cox, profesor inżynierii akustycznej na Uniwersytecie w Salford. Jak brzmi takie koło wprawione w ruch? Można posłuchać “śpiewu” norii np. na poniższym nagraniu:

    Choć wiekowe koła hydrauliczne wciąż mogą zostać wprawione w ruch, nie pełnią dziś dawnej funkcji – obecnie mają przede wszystkim znaczenie historyczne i edukacyjne.

    – Norie to dusza Hamy – podkreślał w rozmowie z agencją AFP Mohammed Sultan, jeden z rzemieślników, który od ponad 20 lat dba o zabytkowe koła.

    Znaczenie tych konstrukcji zostało dostrzeżone także przez UNESCO, które umieściło “Norie z Hamy” na swojej liście Informacyjnej – dotyczy ona kandydatur do wpisu na listę światowego dziedzictwa. Organizacja opisuje norie jako unikat na skalę światową – wyjątkowy przykład historycznego systemu gospodarowania wodą oraz cenne świadectwo rozwoju techniki.

    Sytuacja w Syrii jest jednak trudna ze względu na skutki wieloletniego konfliktu oraz trwające napięcia na Bliskim Wschodzie. Kraj mierzy się z niestabilnością, a także postępującymi zmianami środowiskowymi. Zabytkowe koła wymagają permanentnych napraw, tymczasem odpowiednie drewno stało się trudno dostępne i drogie. Coraz mniejsza jest również liczba osób znających ten wymagający fach. Syryjskie Obserwatorium Praw Człowieka podaje, że część specjalistów straciła życie podczas starć lub wyemigrowała, a młodsze pokolenia wykazują mniejsze zainteresowanie nauką tradycyjnego rzemiosła.

    Mimo wszystko wciąż jest nadzieja na wpisanie norii na listę światowego dziedzictwa UNESCO. W związku z niedawnymi zmianami politycznymi w Syrii oraz trwającym procesem odbudowy kraju, status ochrony tych wyjątkowych zabytków może w najbliższych latach ulec ponownej weryfikacji.

    Zabytkowe norie nie są standardowymi eksponatami zamkniętymi w muzeum. To unikatowy pomnik dawnej myśli inżynieryjnej, który przez stulecia skutecznie odpowiadał na codzienne potrzeby ludzi.

    Norie z Hamy to dowód na to, że przełomowe osiągnięcia techniczne nie zawsze wymagają nowoczesnych materiałów i skomplikowanych maszyn. Czasami wystarczy znajomość praw natury, precyzja wykonania i doświadczenie przekazywane z pokolenia na pokolenie.

    Warto znać takie miejsca i je chronić – są bowiem częścią wspólnej historii ludzkości. Dbając o nasze dziedzictwo, nie tylko ocalamy pamięć o przeszłości, ale też budujemy fundament dla przyszłości. Dzięki temu pamięć o ludzkiej pomysłowości, osiągnięciach i kulturze przetrwa również dla tych, którzy przyjdą po nas.

    Źródła: UNESCO – Norias of Hama, Uniwersytet Warszawski – Odkrycie najstarszego koła wodnego na rzymskiej mozaice z Apamei, L’ERMA di BRETSCHNEIDER – Water Architecture in the Lands of Syria: The Water-Wheels, American Society of Mechanical Engineers – Noria al-Muhammadiyya: Historic Mechanical Engineering Landmark.


  • Įspūdinga operacija Kinijoje: Xiaolangdi užtvanka per 19 dienų išplovė 179 mln. tonų sąnašų

    Įspūdinga operacija Kinijoje: Xiaolangdi užtvanka per 19 dienų išplovė 179 mln. tonų sąnašų

    Zapora Xiaolangdi to potężna konstrukcja hydrotechniczna wybudowana w pobliżu Luoyang w prowincji Henan w Chinach, spiętrzająca wody Rzeki Żółtej (Huang He). Zapora ta ma 154 m wysokości i 1317 m długości w koronie. Instalacja ta służy do kontroli powodzi, chroniąc okoliczne tereny przed wylewaniem Rzeki Żółtej oraz produkcji energii elektrycznej (zainstalowana moc elektrowni wynosi ok. 1836 MW).

    Ponieważ Rzeka Żółta niesie ogromne ilości osadów, bez regularnego usuwania osadów zbiornik szybko ulegałby zamuleniu, tracąc pojemność retencyjną i zdolność do skutecznej ochrony przeciwpowodziowej. Dlatego co roku przeprowadza się spektakularnie wyglądającą operację regulacji przepływu i wypłukiwania osadów. Niedawno zakończono taką akcję, a w sieci pojawiły się nagrania ukazujące masy wody.

    Chińskie instytucje państwowe podają, że zapora Xiaolangdi to kluczowy projekt w systemie kontroli powodzi i regulacji gospodarki wodno-sedymentacyjnej w środkowym i dolnym biegu Rzeki Żółtej. Kontroluje bowiem 91,2 proc. spływu wody i prawie 100 proc. transportu osadów. Każdego roku, przed nadejściem głównego sezonu powodziowego, przeprowadza się tego typu akcję oczyszczania.

    W mediach społecznościowych pojawiły się materiały filmowe z tegorocznego “uwolnienia białego smoka” – jak określiła widok po otwarciu śluz odprowadzających osady jedna z ambasad Chińskiej Republiki Ludowej.

    – Zapora Xiaolangdi na Rzece Żółtej uwalnia “białego smoka” o natężeniu 2600 metrów sześciennych na sekundę, aby zepchnąć w dół rzeki ponad 100 mln ton osadów! – informowano.

    2600 m³/s odnosi się do wczesnego etapu tegorocznej operacji – maksymalny zrzut podczas całej akcji był znacznie większy, wg. doniesień chińskich mediów wyniósł 4990 m³/s. Szybko zrzucane masy wody i osadów przybrały brązowe zabarwienie. Całą inicjatywę koordynowała Komisja Ochrony Rzeki Żółtej.

    Taki proceder jest przeprowadzany każdego roku i trwa około trzech tygodni – w tym roku zajął 19 dni. Chiński serwis “Bastille Post” po zakończeniu akcji opublikował więcej danych:

    – Ta runda działań regulujących poziom wody i osadów pozwoliła osiągnąć wiele celów, w tym opróżnienie zbiorników w ramach ochrony przeciwpowodziowej, usunięcie osadów ze zbiorników oraz uzupełnienie zasobów wodnych na potrzeby ekologiczne. Poziomy wody we wszystkich sześciu zbiornikach objętych operacją, takich jak Xiaolangdi, Sanmenxia i Wanjiazhai, zostały obniżone poniżej poziomu przeciwpowodziowego, co pozwoliło uwolnić łączną pojemność magazynową wynoszącą 4,172 mld m³. Ilość osadów wypłukanych ze zbiornika Xiaolangdi wyniosła 179 mln ton, co stanowi rekordowy wynik wśród wszystkich poprzednich operacji przeprowadzonych w tym samym okresie. Osiągnięto niezwykłe wyniki w zakresie ochrony środowiska. W trakcie procederu 165 milionów m³ wody zostało skierowanych do terenów podmokłych delty ujścia Rzeki Żółtej – powiedział Zhang Bingduo, dyrektor działu planowania w biurze ds. zapobiegania powodziom i suszom przy Komisji Ochrony Żółtej Rzeki podlegającej Ministerstwu Zasobów Wodnych.


  • 2025 metų Kelmės rajono savivaldybės ataskaita: kur nukeliavo biudžetas ir kokie darbai matosi jau dabar

    2025 metų Kelmės rajono savivaldybės ataskaita: kur nukeliavo biudžetas ir kokie darbai matosi jau dabar

    Kelmės rajono savivaldybė pristatė 2025 metais atliktų darbų ir pasiektų rezultatų apžvalgą, kurioje glaustai pateikiami svarbiausi projektai, investicijos ir pokyčiai rajone. Viešai skelbiamoje ataskaitoje akcentuojama, kaip buvo planuojami darbai ir kokiose srityse sutelktas didžiausias dėmesys.

    Ataskaitoje aptariamas savivaldybės biudžetas ir lėšų panaudojimo kryptys, taip pat infrastruktūros plėtra bei viešųjų paslaugų kokybė. Gyventojams pateikiama informacija apie švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos, kultūros, sporto ir turizmo sritis, išskiriant prioritetus ir įgyvendintus sprendimus.

    Vienas ryškesnių 2025 metų akcentų buvo pasirengimas didesnės apimties investiciniams projektams, kurie paprastai užtrunka ilgiau nei vienerius metus ir reikalauja išankstinių projektavimo bei derinimo etapų. Tokie darbai apima ne tik planavimą, bet ir konkursų organizavimą, techninių sprendinių parengimą bei finansavimo modelių suderinimą.

    Taip pat išskirtas vandentvarkos infrastruktūros gerinimas, kuris daugelyje savivaldybių siejamas su vandens kokybe, tinklų patikimumu ir nuotekų tvarkymo efektyvumu. Kartu minimas sveikatos paslaugų modernizavimas, kur dėmesys dažniausiai tenka patalpų ir įrangos atnaujinimui bei paslaugų prieinamumo gerinimui.

    Ataskaitoje akcentuojamas viešųjų erdvių atnaujinimas ir kultūros bei turizmo objektų pritaikymas lankytojams, siekiant didinti vietovių patrauklumą ir patogumą kasdieniams gyventojų poreikiams. Nurodoma, kad svarbi ataskaitos dalis skirta ir tarptautiniam bendradarbiavimui bei gyventojų įsitraukimui į savivaldybės gyvenimą, nes tokie procesai dažnai lemia greitesnį sprendimų priėmimą ir didesnį projektų tęstinumą.

  • Švenčionių tarybos posėdis gegužės 26 dieną: biudžeto ataskaitos, vandentvarka ir mokesčių lengvatos

    Gegužės 26 dieną įvyko Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 24 tarybos nariai. Darbotvarkėje buvo 36 klausimai ir 2 informaciniai pranešimai, apėmę nuo skaidrumo iki infrastruktūros ir socialinių paslaugų.

    Pirmojoje posėdžio dalyje pristatytos savivaldybės Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos 2025 metų veiklos ataskaitos. Taip pat patvirtinti Švenčionių rajono savivaldybės ir savivaldybės administracijos 2025 metų ataskaitų rinkiniai, kurie paprastai tampa pagrindu planuojant kitų metų veiklos prioritetus.

    Taryba patvirtino ir eilės biudžetinių įstaigų 2025 metų ataskaitas, tarp jų – kultūros centrų, muziejaus, švietimo, sporto, pagalbos tarnybos bei turizmo informacijos centro. Tokie sprendimai savivaldybėse dažniausiai susiję ne tik su finansine drausme, bet ir su paslaugų tinklo peržiūra, kai vertinamas įstaigų efektyvumas bei poreikiai.

    Vienas svarbesnių strateginių sprendimų – pritarimas savivaldybės dalyvavimui Rytų Lietuvos įgūdžių pakto partnerystėje. Tikimasi, kad įsitraukimas į partnerystę padės geriau stebėti regiono darbo rinkos tendencijas, stiprinti darbdavių ir mokymo įstaigų bendradarbiavimą bei rengti bendrus projektus finansavimui pritraukti.

    Socialinės politikos srityje pritarta, kad savivaldybės administracija partnerio teisėmis dalyvautų Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekte. Numatoma, kad kompleksines paslaugas bendruomenėje gautų ne mažiau kaip 22 vaikai, turintys vidutinę ar sunkią negalią, ir jų šeimos, o parama būtų pritaikyta individualiems poreikiams.

    Komunalinių paslaugų ir infrastruktūros klausimuose suderintas bendrovės „Gren Švenčionys“ 2026 metų investicinis planas. Tai svarbu gyventojams, nes tokie planai paprastai susiję su šilumos ūkio atnaujinimu, tinklų patikimumu ir ilgalaikėmis sąnaudomis.

    Taryba pritarė projekto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Švenčionių rajone“ įgyvendinimui, siekiant finansavimo pagal regionines priemones. Projektu numatoma plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus keliose gyvenvietėse, taip pat statyti ar rekonstruoti nuotekų valymo bei vandens gerinimo įrenginius, kad paslaugos būtų prieinamesnės ir kokybiškesnės.

    Švietimo srityje pritarta perimti Nacionalinės švietimo agentūros patikėjimo teise valdytą ilgalaikį turtą – kompiuterius su įkrovimo spintomis – ir perduoti jį savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms. Be to, nustatytas mokinių ir klasių skaičius 2026–2027 mokslo metams, taip pat priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius, kas tiesiogiai susiję su mokyklų tinklo planavimu ir finansavimu.

    Taryba atnaujino studijų programų sąrašą, kurias pasirinkę studentai galėtų pretenduoti į tikslinę stipendiją arba studijų kainos kompensavimą, papildydama jį medicinos krypties studijomis – ergoterapija ir kineziterapija. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su savivaldybės poreikiu pritraukti trūkstamus specialistus ir ilgainiui stiprinti vietos paslaugų prieinamumą.

    Pakeistas ir Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos aprašas, sudarant galimybę dalyvauti Švenčionių profesinio rengimo centro mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Tai išplečia dalyvių ratą ir gali didinti jaunimo įsidarbinimo patirtį dar mokyklos metais.

    Mokesčių ir lengvatų klausimu pritarta nekeisti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo 2026 metams. Taip pat nustatyti neapmokestinamieji žemės sklypų dydžiai ir žemės mokesčio lengvatos 2026 metais, numatant, kad lengvata būtų taikoma tik šeimoms be darbingų asmenų, o apleistiems sklypams ji negaliotų.

    Be to, nuspręsta 2026 metais sumažinti žemės mokestį 30 proc. savivaldybėje registruotiems juridiniams asmenims ir savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems fiziniams asmenims už žemės ūkio paskirties žemę. Toks sprendimas paprastai vertinamas kaip priemonė mažinti ūkinės veiklos kaštus ir skatinti žemės naudojimą.

    Komunalinių paslaugų kainų temoje pritarta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų subsidijavimui vartotojams ir abonentams, numatant 1,0 euro dydžio subsidiją. Sprendime įtvirtinta, kad ši nuostata taikoma nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki įsigalios ketvirtiems bazinių kainų galiojimo metams taikomos kainos.

    Taip pat nustatytas „Gren Švenčionys“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis 2026–2031 metams. Numatyta, kad be nuotolinės nuskaitymo sistemos mokestis sieks 0,88 euro per mėnesį, o su nuotoline sistema – 1,19 euro per mėnesį, nurodant, jog mokestis diferencijuojamas pagal rodmenų nuskaitymo būdą.

    Posėdyje priimti ir kiti sprendimai dėl savivaldybės turto bei žemės klausimų, įskaitant turto perdavimą patikėjimo teise, būsto pardavimą, statinių perleidimą ir pirmumo teisės įsigijimo procedūras. Kitas tarybos posėdis numatytas 2026 metų birželio 25 dieną.

  • Pagėgių meras pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą: kokius darbus seniūnijose gyventojai kelia pirmiausia

    Pagėgių meras pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą: kokius darbus seniūnijose gyventojai kelia pirmiausia

    Gegužės 5, 6, 7, 11 ir 12 dienomis Pagėgių savivaldybės seniūnijose vyko susitikimai su gyventojais, kuriuose meras Vaidas Bendaravičius su komanda pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą. Aptariant nuveiktus darbus ir planus, gyventojai taip pat kėlė jiems aktualiausius kasdienės infrastruktūros ir saugumo klausimus.

    Susitikimuose daugiausia dėmesio skirta kelių priežiūrai, privažiavimų prie daugiabučių asfaltavimui, vandentvarkos problemoms ir priedangų įrengimui. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad būtent šios sritys dažniausiai lemia tiesioginę gyvenimo kokybę, todėl jos lieka nuolatiniu prioritetu planuojant investicijas.

    Diskusijose dalyvavo vicemerė Greta Bušniauskaitė, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, seniūnijų seniūnai, savivaldybės skyrių vadovai ir UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ direktorius Raimondas Fridrikas. Prie aptarimų prisijungė ir Pagėgių policijos komisariato viršininkas Marius Jakštas bei Karo komendantūrų valdybos Klaipėdos regioninės karo komendantūros atstovas Vidmantas Žilakauskas.

    Projektai, kuriais remiasi ataskaita

    Savivaldybė nurodo 2025 metais tęsianti sveikatos, švietimo, transporto ir viešųjų erdvių gerinimo projektus. Tarp krypčių įvardyti sveikatos specialistų pritraukimas, sveikatos centro modelio diegimas ir ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtra, siekiant didesnio paslaugų prieinamumo vietoje.

    Švietimo ir susisiekimo srityse tęsiami visos dienos mokyklų erdvių pritaikymo darbai bei viešojo transporto infrastruktūros modernizavimas. Taip pat pažymėta, kad ugdymo įstaigas pasiekė trys elektriniai mokykliniai autobusai, pritaikyti ir vaikams su negalia.

    Turizmo ir aplinkos dalyje išskirtas projektas dėl Užlenkio ežero Panemunėje pritaikymo lankymui. Pasak savivaldybės, šiuo projektu siekiama gerinti turizmo infrastruktūrą ir viešąsias erdves pritaikyti skirtingų poreikių lankytojams.

    Kelių, apšvietimo ir vandentvarkos darbai

    Ataskaitoje akcentuojami kelių, apšvietimo ir vandentvarkos infrastruktūros gerinimo darbai: tvarkomos gatvės, įrengiamas ir atnaujinamas apšvietimas, rekonstruojami nuotekų tinklai bei valymo įrenginiai. Taip pat minimi melioracijos ir polderių sistemų tvarkymo darbai, aktualūs potvynių rizikos valdymui ir žemės ūkio teritorijoms.

    Lygiagrečiai vykdomi viešųjų erdvių, sporto ir švietimo įstaigų atnaujinimo projektai, gerinama socialinių paslaugų infrastruktūra ir plečiamas socialinio būsto fondas. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis darbų nukreipta į paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms ir žmonėms su negalia.

    Kas numatyta 2026 metais?

    2026 metais planuojama tęsti kelių ir daugiabučių kiemų tvarkymą, plėsti apšvietimo tinklus, įrengti dviračių takus ir modernizuoti vandentvarkos infrastruktūrą. Tarp svarbesnių saugumo krypčių įvardytas projektas „Priedangų infrastruktūros plėtra Pagėgių savivaldybėje“, orientuotas į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Susitikimuose gyventojai teikė pasiūlymus ir dalijosi pastebėjimais dėl konkrečių vietovių problemų, o savivaldybės atstovai žadėjo grįžtamąjį ryšį dėl sprendimų eigos. Nurodoma, kad Pagėgių savivaldybės 2025 metų metinių ataskaitų rinkiniai patvirtinti Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu 2025 metais gegužės 14 dieną.

    Su ataskaitų rinkiniais galima susipažinti savivaldybės dokumentų valdymo ir teisės aktų skelbimo sistemoje.

  • Zarasų vadovų susirinkimas: nauji autobusai, atsiskaitymas kortele ir pokyčiai globos įstaigoms

    Zarasų vadovų susirinkimas: nauji autobusai, atsiskaitymas kortele ir pokyčiai globos įstaigoms

    Zarasų rajono savivaldybėje gegužės 18 dieną vykusiame įstaigų ir įmonių vadovų susirinkime aptarti gyventojams svarbūs klausimai: socialinės ir sveikatos paslaugos, viešasis transportas, vandentvarka, renovacija, kultūros renginiai ir turizmo sezonas. Savivaldybė pabrėžė, kad daugumoje sričių darbai vyksta įprastu ritmu, tačiau kai kur ryškėja nauji iššūkiai.

    Vadovai pristatė einamuosius darbus ir artimiausius planus, o didžiausias dėmesys skirtas paslaugų prieinamumui ir kokybei. Susitikime taip pat aptarta, kaip rajono įstaigos ruošiasi vasarai, kai didėja tiek gyventojų aktyvumas, tiek atvykstančių turistų srautai.

    Socialinė globa: poreikis nemažėja

    Antazavės socialinių paslaugų centre „Kartų namai“ informuota, kad atsiradusi laisva vieta netrukus bus užpildyta, nes socialinės globos poreikis rajone išlieka didelis. Aptariant laukiančiųjų eilę akcentuota žmogaus teisė pasirinkti globos įstaigą ir tai, kad visoje šalyje globos vietų paklausa nemažėja.

    Susirinkime skambėjo ir nerimas dėl galimų teisės aktų pokyčių, kurie didesnes globos įstaigas galėtų priskirti ilgalaikės priežiūros įstaigoms. Tokiu atveju atsirastų papildomi reikalavimai slaugos personalui, medicininei įrangai ir kvalifikacijos kėlimui, todėl vadovai ragino aiškiai susieti pokyčius su finansavimo modeliu.

    Zarasų socialinių paslaugų centre pažymėta, kad pagalbos namuose paslaugų poreikis šiuo metu labai didelis, o turimi darbuotojų etatai užpildyti. Tuo metu Salako socialinės globos namai pranešė atnaujinę vidaus dokumentus ir parengę infekcijų kontrolės vadovą, o laisvos vietos čia taip pat nuolat užpildomos.

    Transportas: parkas atnaujinamas

    UAB „Zarasų būstas“ susitikime aptarė iššūkius, kilusius po eismo įvykio, kai buvo apgadintas vienas maršrutinis autobusas, taip pat dėl kito autobuso gedimo. Įmonė nurodė, kad situacija valdoma, tačiau laikini trikdžiai privertė operatyviau planuoti reisų organizavimą.

    Kartu paskelbta apie autobusų parko atnaujinimą: įsigytas 54 vietų autobusas, siekiama įsigyti ir dar vieną didesnį, apie 50 vietų, autobusą. Gyventojams aktuali naujiena ta, kad tolimųjų maršrutų autobusuose atsirado galimybė atsiskaityti banko kortele, pirmiausia Vilniaus ir Klaipėdos kryptimis.

    Vadovams pristatyta ir autobusų važiavimo sekimo sistema, kuri bendrovėms leidžia stebėti transporto judėjimą, matyti vėlavimus ir ateityje tikslinti tvarkaraščius. Tikimasi, kad tokie sprendimai prisidės prie patikimesnio informavimo keleiviams ir sklandesnio maršrutų planavimo.

    Vanduo, renovacija, saugumas ir vasaros ritmas

    Vandentvarkos srityje Dusetose pradėti suplanuoti darbai, dalinai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis, šiuo metu vykdomi prakalimo darbai. Taip pat ruošiami sprendimai vandenviečių fizinei saugai stiprinti: laukiama specialistų vertinimo, po kurio bus rengiamas saugumo planas ir ieškoma finansavimo priemonėms įgyvendinti.

    Daugiabučių renovacijoje daugiausia dėmesio skiriama defektų šalinimui: apžiūros atliktos kartu su rangovais, defektai užfiksuoti, suderinta darbų eiga. Savivaldybė pabrėžė, kad gyventojų lūkesčiai dėl kokybės yra pagrįsti, todėl įsipareigojimų vykdymas bus nuolat stebimas.

    Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnyba pranešė apie įtemptą laikotarpį: ugniagesiai vyko gesinti degančios žolės, Turmante degė du gyvenamieji namai, buvo išgelbėti trys žmonės. Taip pat pranešta, kad Suvieko ugniagesių komandai nupirktas gaisrinis automobilis, kuris po komplektavimo ir suderinimo darbų bus pradėtas naudoti.

    Kultūros ir turizmo srityse pristatyta, kad rajonas įžengia į aktyvų vasaros sezoną: vyko festivaliai, parodos, chorų ir šokių renginiai, planuojami kurortinio sezono atidarymo renginiai bei vasaros festivaliai. Turizmo informacijos centras pažymėjo, kad ekskursijų poreikis auga, autobusai greitai užsipildo, o tarp atvykstančių svečių daugėja užsieniečių, ypač iš Vokietijos.

    Susirinkime išskirtas ir infrastruktūros klausimas: rajone vis dar trūksta pilnai veikiančios infrastruktūros keliautojams su kemperiais, todėl tema išlieka aktuali prieš įsibėgėjant vasaros srautams. Sveikatos centre tuo metu laukiama specialistų pastiprinimo: birželį darbą planuoja pradėti naujas šeimos gydytojas, o nuo rugsėjo numatomas ginekologės ir dar vieno šeimos gydytojo atėjimas.

    Susitikimo pabaigoje akcentuota, kad savivaldybės įstaigų veikla apima platų kasdieniams poreikiams svarbių paslaugų spektrą, todėl tarpžinybinis koordinavimas ir aiškūs sprendimai dėl finansavimo bei žmogiškųjų išteklių išlieka esminiai. Vadovams padėkota už bendradarbiavimą ir darbą, užtikrinant paslaugų tęstinumą rajono gyventojams.

  • Mažeikių valdžia Sedoje pristatė 2025 metų planus: ką gyventojai kėlė į pirmą vietą?

    Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė su komanda Sedos kultūros centre susitiko su seniūnijos gyventojais ir pristatė savivaldybės 2025 metų veiklos kryptis. Susitikime aptarti tiek jau vykdomi darbai, tiek artimiausiems metams planuojami projektai, o gyventojai galėjo tiesiogiai užduoti klausimus ir teikti pasiūlymus.

    Kartu su mere dalyvavo vicemerė Kristina Juškevičienė, Savivaldybės administracijos direktorius Arvydas Pocius, skyrių vadovai, Sedos seniūnė Vita Domarkienė, savivaldybės įmonių atstovai bei policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Toks formatas leidžia vietoje atsakyti į praktinius klausimus ir aiškiau įvardyti, kas už ką atsakingas.

    Kas aktualiausia Sedos seniūnijai?

    Pristatant planus ir aptariant situaciją seniūnijoje daugiausia dėmesio skirta kelių ir gatvių būklei bei eismo saugumui. Gyventojai klausė apie gatvių asfaltavimą, remontuotinų atkarpų prioritetų sudarymą, žvyrkelių priežiūrą, apšvietimo plėtrą, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą.

    Ne mažiau klausimų sulaukė vandentvarkos temos: prisijungimas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, tinklų plėtra, vandens kokybė. Taip pat aptartos atliekų tvarkymo paslaugos ir praktiniai kasdieniai klausimai, kurie gyventojams dažniausiai tampa svarbūs ne tik planuojant, bet ir vertinant savivaldybės darbą.

    Įmonių ir tarnybų atsakymai vietoje

    Susitikime dalyvavusių savivaldybės valdomų įmonių vadovai trumpai apžvelgė teikiamas paslaugas ir planuojamus darbus. Kalbėta apie keleivių vežimą vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, stambiagabaričių atliekų išvežimą, vandentiekio ir kanalizacijos infrastruktūros plėtrą bei sąlygas, susijusias su vandens paėmimu ugniagesių automobiliams.

    Mažeikių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnas pristatė viešosios tvarkos ir eismo saugumo situaciją seniūnijoje, ragino gyventojus aktyviau pranešti apie problemas ir kreiptis į atsakingus pareigūnus. Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas apžvelgė gaisrų prevencijos klausimus ir priminė, kad rizikas dažnai lemia ne tik infrastruktūra, bet ir gyventojų įpročiai.

    Kada vyks paskutiniai susitikimai?

    Savivaldybė nurodo, kad kitą savaitę numatyti trys paskutiniai susitikimai su seniūnijų gyventojais. Jie vyks gegužės 18 dieną Židikų seniūnijoje, gegužės 19 dieną Mažeikių apylinkės seniūnijoje ir gegužės 20 dieną Mažeikių seniūnijoje, visais atvejais pradžia numatyta 17.30 valandą.

    Gyventojai kviečiami ne tik išklausyti planų pristatymą, bet ir įvardyti konkrečias problemas, aptarti sprendimo būdus bei pateikti pasiūlymus. Tokie susitikimai dažnai tampa vieta, kur aiškiau susidėlioja lūkesčiai, o savivaldybė gauna signalus, kurioms sritims bendruomenė prašo skirti didžiausią dėmesį.