CP v2

Tag: Vandenynai

  • Rekordinė kuprotojo banginio migracija: perplaukė daugiau nei 15 000 km ir nustebino mokslininkus

    Mokslininkai užfiksavo neįprastai tolimą kuprotojo banginio migraciją: vienas gyvūnas perplaukė daugiau nei 15 000 km ir taip, kaip teigiama, pagerino iki šiol žinomą rekordą. Kelionė identifikuota lyginant skirtingais metais darytas nuotraukas iš Australijos pakrantės ir Pietų Amerikos.

    Tokie atvejai ypač svarbūs, nes kuprotieji banginiai paprastai būna prisirišę prie konkrečių veisimosi ir jauniklių auginimo rajonų, į kuriuos sugrįžta kasmet. Nauji duomenys rodo, kad bent dalis individų gali keisti įprastus maršrutus ir net „apsikeisti“ skirtingų vandenynų populiacijoms būdingomis teritorijomis.

    Kaip banginiai atpažįstami?

    Kelionė nustatyta naudojant fotoidentifikaciją: mokslininkai lygina banginių uodegos peleko apatinės dalies raštus, kurie yra unikalūs kiekvienam individui. Šis juodai baltas pigmento raštas per gyvenimą kinta minimaliai, todėl veikia tarsi piršto atspaudas.

    Analizuojant archyvą, kuriame sukauptos nuotraukos nuo 1984 iki 2025 metų, aptikti mažiausiai du banginiai, užfiksuoti tiek Australijos vandenyse, tiek prie Brazilijos. Toks sutapimas dideliu atstumu laikomas reta sėkme, nes tam reikia ne tik, kad banginis iš tiesų nukeliautų, bet ir kad jis būtų nufotografuotas abiejose vietose.

    „Žinojome, kad kuprotieji banginiai geba įveikti įspūdingus atstumus, bet tokio masto sutapimas pagal fotoidentifikaciją buvo tai, ko tikrai nesitikėjau“, – sakė kuprotųjų banginių tyrėja Stephanie Stack.

    Maršrutai per du vandenynus

    Vienas banginis buvo pastebėtas Hervey Bay regione Australijoje 2007 ir 2013 metais, o vėliau užfiksuotas prie San Paulo pakrantės Brazilijoje 2019 metais. Tiesia linija toks atstumas siektų apie 14 200 km, tačiau realus kelias vandenyne paprastai būna dar ilgesnis.

    Kitas atvejis laikomas dar įspūdingesniu: banginis pirmą kartą užfiksuotas 2003 metais Brazilijoje, o po daugiau nei dviejų dešimtmečių, 2025 metais, nufotografuotas jau Australijoje. Skaičiuojama, kad atstumas tarp stebėjimų vietų siekė apie 15 100 km.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokios migracijos verčia iš naujo vertinti kuprotųjų banginių populiacijų ryšius ir judėjimą tarp regionų. Tai taip pat gali turėti reikšmės apsaugos planams, nes tarptautiniai migruojančių rūšių maršrutai priklauso nuo daugelio valstybių sprendimų, žvejybos reguliavimo ir laivybos intensyvumo.

  • Davidui Attenborough sukanka 100: nuo pirmųjų BBC laidų iki įtakingiausio gamtos balso Europoje

    Davidui Attenborough sukanka 100: nuo pirmųjų BBC laidų iki įtakingiausio gamtos balso Europoje

    Gamtos dokumentikos legenda seras Davidas Attenborough švenčia 100-ąjį gimtadienį. Per daugiau nei septynis dešimtmečius jis tapo vienu atpažįstamiausių balsų pasaulyje, o jo pasakojimai daugeliui atvėrė gamtos grožį ir trapumą.

    Karjera televizijoje prasidėjo 1952 metais, kai jis prisijungė prie BBC kaip jaunas prodiuseris. Nuo nespalvotų transliacijų laikų jis prisidėjo prie gamtos istorijos laidų proveržio, o vėliau dirbo ir su ankstyvais spalvotos televizijos sprendimais, pakeitusiais žiūrovų patirtį Europoje.

    Attenborough filmuota medžiaga vedė žiūrovus į atokiausius Žemės kampelius: nuo atogrąžų miškų iki vandenynų gelmių. Kartu su mokslininkais ir filmavimo komandomis jis padėjo išpopuliarinti naujus gyvūnų elgsenos fiksavimo metodus, leidusius užfiksuoti kadrus, kurių anksčiau praktiškai nebuvo įmanoma parodyti.

    Ne tik pasakotojas, bet ir perspėjantis balsas

    Pastaraisiais dešimtmečiais jo dėmesys vis dažniau krypsta į klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir vandenynų būklę. Attenborough akcentuoja, kad vien grožėtis planeta nebepakanka, o sprendimai turi būti paremti mokslu ir politine valia.

    Ši žinutė sutapo su platesnėmis Europos ir pasaulio tendencijomis: vis griežtesniais klimato tikslais, diskusijomis dėl iškastinio kuro atsisakymo ir didėjančiu dėmesiu ekosistemų atkūrimui. Gamtos dokumentika, ilgą laiką laikyta pramoginiu žanru, tapo ir svarbia visuomenės švietimo priemone.

    Kodėl jo įtaka išliko tokia didelė?

    Žiūrovai dažnai išskiria jo ramų, smalsų pasakojimo toną ir gebėjimą sudėtingus reiškinius paaiškinti paprastai. Būtent tai padėjo sukurti pasitikėjimą, o daugeliui žmonių jis tapo autoritetu, formavusiu požiūrį į gamtos apsaugą.

    Net ir sulaukęs 100 metų, Attenborough išlieka aktyvus viešojoje erdvėje, primindamas, kad sprendimų langas siaurėja, o kiekviena prarasta rūšis ar sunaikinta buveinė yra negrįžtamas praradimas. Jo jubiliejus tampa proga prisiminti, kaip stipriai vienas pasakotojas gali pakeisti visuomenės santykį su planeta.