Tag: Varis

  • Kongo vario milžinė „Kamoa-Kakula“ vėl mažina prognozes: kitąmet lauks mažesnė gavyba

    Viena svarbiausių vario kasyklų Afrikoje – Kamoa-Kakula kompleksas Demokratinėje Kongo Respublikoje – dar kartą mažina planuojamos gamybos prognozes. Pagrindinis projekto savininkas „Ivanhoe Mines“ pranešė, kad kitais metais tikisi išgauti gerokai mažiau vario, nei buvo žadėta anksčiau.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas WNP, tai jau antras kartas šiais metais, kai bendrovė koreguoja lūkesčius. Kasykla, apie kurią anksčiau kalbėta kaip apie galinčią tapti trečia pagal dydį pasaulyje, susiduria su rimtais gamybiniais iššūkiais.

    Vienas pagrindinių sunkumų – prastesnė rūdos kokybė, dėl kurios gavybos planus tenka peržiūrėti. Tai didina neapibrėžtumą ir dėl šių metų rezultatų: tekste pažymima, kad pasiūla gali būti mažesnė net už pesimistines prognozes.

    Tokia informacija svarbi ne tik pačiam projektui ar regionui: varis yra strateginė žaliava energetikos transformacijai, elektrifikacijai ir pramonei, todėl didelių kasyklų problemos gali prisidėti prie kainų svyravimų pasaulinėje rinkoje.

    Gamybos tikslai mažėja antrą kartą

    „Ivanhoe Mines“ nurodė, kad kitais metais iš Kamoa-Kakula tikimasi 300–350 tūkst. tonų vario. Pavasarį bendrovė prognozavo 380–420 tūkst. tonų, o pirminiai lūkesčiai buvo dar didesni – 500–540 tūkst. tonų.

    Kompleksą valdo keli partneriai: „Ivanhoe Mines“, „Zijin Mining“, „Crystal River“ ir Demokratinės Kongo Respublikos vyriausybė. Skelbiama, kad pernai kasykla pagamino kiek daugiau nei 385,8 tūkst. tonų vario, tačiau rezultatas nuvylė ir pagal gamybos apimtis ji smuktelėjo iš trečios į septintą vietą pasaulyje.

    Brangsta gamyba ir ilgėja kelias iki ankstesnių planų

    Blogų naujienų sąrašą papildo ir kaštai. Bendrovė taip pat pakėlė 2027 metų grynųjų gamybos sąnaudų (vadinamų C1) prognozę – nuo 2,10 iki 2,50 JAV dolerio už vario svarą.

    Kaip priežastys nurodomos išliekamai aukštos dyzelino kainos, žemesnė rūdos kokybė ir mažesnė produkcija. Tekste cituojamas TD Cowen analitikas Craigas Hutchisonas, teigiantis, kad grįžimas prie maždaug 500 tūkst. tonų per metus gamybos tapo ilgesnis, brangesnis ir labiau priklausomas nuo būsimų investicijų.

    Kol kas nėra aišku, kada kasykla galėtų sugrįžti prie anksčiau planuotų gamybos lygių.

    Platesnis signalas vario rinkai

    Kamoa-Kakula problemos nėra vienišas atvejis. Tekste primenama, kad pastaraisiais mėnesiais ir kiti vario gamintojai susidūrė su trikdžiais: Indonezijos „Grasberg“ po nuošliaužų dar negrįžo į pilną pajėgumą, o sunkumų patiria ir dalis kasyklų Čilėje.

    Dėl šių aplinkybių dalis analitikų ima kalbėti apie galimą didesnį vario trūkumą. O jei pasiūla mažėja, rinkoje išlieka tikimybė, kad tai gali spausti kainas aukštyn, nors trumpuoju laikotarpiu metalų kainas veikia ir paklausos svyravimai.

  • KGHM akcijos smunka iki žemiausio lygio nuo balandžio: investuotojus neramina pardavimų duomenys

    Varšuvos biržoje penktadienį vyrauja korekcija po keturių iš eilės kilimo sesijų, o tarp didžiausių indekso WIG20 nuosmukių išsiskiria vario gamintojas KGHM. Bendrovės akcijos vienos prekybos metu smunka daugiau kaip 7 proc., o kaina priartėja prie maždaug 65 eurų už akciją.

    Toks kritimas grąžina KGHM kursą į žemiausius lygius nuo balandžio pradžios. Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad didesnių naujienų iš įmonės pastarosiomis dienomis nebuvo, todėl judėjimą stiprina bendra neigiama nuotaika biržoje, kai dauguma bendrovių raudonuoja.

    Ką rodo naujausi KGHM skaičiai?

    Paskutiniai bendrovės paskelbti pardavimų duomenys rodo, kad rugsėjį parduota 57,9 tūkst. tonų vario, tai yra 4 proc. mažiau nei prieš metus. Tuo pat metu vadinamojo mokėtino vario gamyba siekė 60,4 tūkst. tonų, o pardavimų sumažėjimas sietas su Čilėje veikiančia Sierra Gorda kasykla ir KGHM International veiklomis.

    Rinkose tokie signalai dažnai vertinami jautriai, nes vario sektoriuje investuotojai ypač stebi tiek gavybos stabilumą, tiek rūdos kokybę ir perdirbimo efektyvumą. Jei žaliavos parametrai prastesni nei planuota, tai gali didinti savikainą ir spausti pelningumą, net jei pardavimo apimtys trumpuoju laikotarpiu svyruoja nedaug.

    „Po 2026 metų devynių mėnesių vario gamyba buvo apie 2 proc. mažesnė nei numatyta grupės biudžete, daugiausia dėl plano neįvykdymo KGHM International, susijusio su prastesnės kokybės rūdos perdirbimu. Tuo metu sidabro ir aukso gamybos planai įvykdyti su perviršiu“, – skelbė KGHM.

    Silpnesnė sesija ir kitoms bendrovėms

    Neigiama kryptis penktadienį matoma ne tik KGHM atveju, todėl dalis rinkos dalyvių kritimą sieja su platesne korekcija po ankstesnio kilimo. Tokiais momentais likvidžiausios ir daugiausia indekse sveriančios įmonės neretai tampa pagrindiniu pardavimų taikiniu.

    Prie išsipardavimo fono prisideda ir didesni svyravimai kitose didesnėse Varšuvos biržos bendrovėse. Tarp labiausiai krentančių jau antrą dieną minima ir Cyfrowy Polsat, kurio akcijos tęsia staigų smukimą po investuotojų kritiškai įvertintų strateginių planų ir dividendų perspektyvų nukėlimo į vėlesnius metus.

    Artimiausiu metu KGHM investuotojų dėmesys greičiausiai išliks sutelktas į pardavimų ir gamybos dinamiką, užsienio aktyvų rezultatus bei žaliavų rinkos foną. Tokiose situacijose svarbus ir bendras rizikos apetitas biržose, nes net ir be naujų pranešimų akcijų kainą gali stipriai veikti platesnės rinkos nuotaikos.

  • KGHM vario pardavimai smuktelėjo 4 proc.: įvardijo, kas labiausiai tempė žemyn rugsėjo rezultatą

    <p]Lenkijos kasybos ir metalų grupė KGHM pranešė, kad 2026 metais rugsėjo mėnesį pardavė 57,9 tūkst. tonų vario. Tai buvo 4 proc. mažiau nei prieš metus, kai pardavimai siekė 60,3 tūkst. tonų.

    <p]Tuo pat metu vadinamojo apmokamojo vario gamyba išliko stabili ir sudarė 60,4 tūkst. tonų, palyginti su 60,1 tūkst. tonų prieš metus. Bendrovė akcentuoja, kad pardavimų mažėjimas labiausiai siejamas su veikla už Europos ribų.

    <h2]Kur krito pardavimai?

    <p]KGHM nurodė, kad silpnesni rezultatai fiksuoti Čilėje veikiančioje Sierra Gorda kasykloje. Šiame projekte KGHM konsoliduoja finansinius rezultatus remdamasi 55 proc. turimų akcijų paketu.

    <p]Prastesnę dinamiką rodė ir JAV kasybos aktyvai, sutelkti KGHM International struktūroje. Būtent šių vienetų rezultatai, pasak bendrovės, labiausiai prisidėjo prie bendro pardavimų sumažėjimo.

    <h2]Gamybos planai ir kokybės faktorius

    <p]Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius vario pardavimai sudarė 533,2 tūkst. tonų. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau pardavimai siekė 536,4 tūkst. tonų.

    <p]Bendrovė taip pat informavo, kad per devynis 2026 metų mėnesius vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė nei numatyta grupės biudžete. Kaip pagrindinė priežastis įvardytas planų neįvykdymas KGHM International padalinyje dėl prastesnių, nei tikėtasi, perdirbamos rūdos kokybinių parametrų.

    <p]„Po devynių 2026 metų mėnesių vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė už KGHM grupės biudžetą daugiausia dėl KGHM International planų neįvykdymo, kurį lėmė žemesnių nei numatyta kokybinių parametrų rūdos perdirbimas. Tuo metu sidabro ir aukso gamybos planai buvo įvykdyti su perviršiu“, – teigiama bendrovės pranešime.

    <h2]Sidabras, taurieji metalai ir molibdenas

    <p]Rugsėjį KGHM pardavė 103,2 tonos sidabro, tai yra 2 proc. mažiau nei prieš metus. Sidabro gamyba per mėnesį siekė 108,9 tonos.

    <p]Kartu pateikti ir molibdeno rodikliai: jo pardavimai sudarė apie 90,7 tonos, o gamyba – taip pat apie 90,7 tonos. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, pardavimai buvo mažesni maždaug 272,2 tonos, o gamyba – maždaug 45,4 tonos.

    <p]Rinkos dalyviai vario sektoriuje pastaraisiais metais ypač akylai vertina rūdos kokybę ir gamybos stabilumą, nes kasybos projektų rezultatus vis dažniau veikia žaliavos sudėties svyravimai, energijos kaštai ir logistikos grandinių jautrumas. KGHM atveju paskelbti duomenys rodo, kad gamyba kol kas išlieka artima praėjusių metų lygiui, tačiau pardavimų dinamika priklauso nuo atskirų užsienio aktyvų darbo.

  • Pirmas nuosmukis per dešimtmetį: pasaulinė vario gavyba traukiasi, o paklausą kelia DI

    Pasaulinė vario gavyba 2026 metais, vertinant naujausias rinkos prognozes, pirmą kartą per maždaug dešimtmetį turėtų būti mažesnė nei metais prieš tai. Tai išskirtinis pokytis rinkoje, kuri nuo 2017 metų iš esmės augo, o varis tuo pat metu tapo vienu svarbiausių energetikos transformacijos metalų.

    Laikas jautrus ir dėl to, kad metų pabaiga tradiciškai sutampa su tiekimo sutarčių derybomis ateinantiems mėnesiams. Dalis pramonės pirkėjų ir prekybininkų jau signalizuoja didesnę įtampą: esminis klausimas tampa ne tik kaina, bet ir fizinio metalo prieinamumas.

    Paklausa auga greičiau nei pasiūla

    Vario paklausą didina elektros tinklų plėtra, atsinaujinančios energetikos projektai ir transporto elektrifikacija. Elektromobiliams, priklausomai nuo modelio ir baterijos dydžio, vario paprastai reikia kelis kartus daugiau nei analogiškam vidaus degimo variklį turinčiam automobiliui, todėl vien gamybos masto didėjimas tiesiogiai kelia metalo poreikį.

    Dar vienas spartėjantis veiksnys yra duomenų centrai, ypač orientuoti į DI skaičiavimus. Pramonės vertinimuose dažnai minimi dešimčių tonų vario poreikiai vienam megavatui galios, o didžiausių objektų galia jau matuojama šimtais ar net tūkstančiais megavatų, todėl vienas projektas gali „suryti“ reikšmingą dalį atskiros kasyklos metinės produkcijos.

    Ilgesnio laikotarpio prognozės taip pat rodo struktūrinį poreikio augimą. Rinkos analitikai, tarp jų ir „S&P Global“, yra skelbę vertinimus, kad iki 2040 metų vario paklausa gali šoktelėti iki maždaug 42 mln. tonų, kai pastaraisiais metais ji siekė apie 28 mln. tonų, įskaitant perdirbimą.

    Kasyklų sutrikimai keičia prognozes

    Metų pradžioje rinkoje dar buvo daugiau optimizmo: International Copper Study Group skaičiavo, kad pirminio vario gamyba turėtų augti, o rafinuoto vario rinkoje net galėtų susidaryti nedidelis perteklius. Vėliau skaičiavimai prastėjo, o dalis finansų institucijų, įskaitant „J.P. Morgan“, ėmė kalbėti apie šimtus tūkstančių tonų siekiantį rafinuoto vario deficitą.

    Vienas ryškiausių smūgių pasiūlai siejamas su didelio masto sutrikimais kasyklose. Pavyzdžiui, Indonezijoje esanti „Grasberg“ kasykla susidūrė su rimtais veiklos apribojimais po incidento, kai į karjerą pateko didžiuliai purvo kiekiai. Dėl to jos gamyba kurį laiką veikė gerokai mažesniu pajėgumu, o rinkai tai reiškė šimtų tūkstančių tonų masto potencialų trūkumą.

    Ne mažiau svarbūs buvo signalai iš Čilės, kuri išlieka didžiausia vario tiekėja pasaulyje ir vien pati sudaro daugiau nei penktadalį globalios gavybos. Šalyje kasybą šiemet trikdė neįprastos oro sąlygos: smarkūs krituliai, sniegas ir su tuo susiję infrastruktūros sutrikimai, įskaitant nuošliaužų riziką.

    Prie trumpalaikių problemų prisideda ir ilgalaikės tendencijos. Čilėje dalis milžiniškų telkinių yra eksploatuojami jau dešimtmečius, gavyba keliasi į gilesnius horizontus, o rudos kokybė prastėja, todėl auga savikaina ir sunkėja gamybos palaikymas ankstesniame lygyje.

    „Čilė yra rimtoje kasybos recesijoje“, – sakė Čilės finansų ministras Jorge Quiroz.

    Analitikai pažymi, kad net ir be ekstremalių orų kai kurios atvirosios kasyklos patiria natūralų, apie kelis procentus per metus siekiantį gamybos mažėjimą. Papildomos įtampos kelia ir tai, kad pastaruoju metu rinkoje daugiau dėmesio skiriama duomenų patikimumui bei ataskaitų kokybei, nes buvo skelbta apie atvejus, kai gavybos statistika galėjo būti išpūsta.

    Kainos signalai ir strateginė reikšmė

    Mažėjanti pasiūla ir auganti paklausa didina spaudimą kainoms, nors trumpuoju laikotarpiu jos gali svyruoti dėl lūkesčių apie muitus ar bendrą pramonės ciklą. Vis dėlto dalis bankų ir tyrimų padalinių laikosi nuomonės, kad struktūriniai veiksniai gali kelti vario kainą aukštyn ir 2027 metais.

    Skaičiuojant pagal pastaraisiais metais dažnai cituotus orientyrus, 10 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių už svarą atitiktų apie 20 300 eurų už toną, tačiau tokie scenarijai priklausytų nuo to, kiek ilgai tęsis pasiūlos sutrikimai ir kaip greitai į rinką ateis nauji projektai.

    Vario vaidmuo taip pat keičiasi politiškai: jis vis dažniau įvardijamas kaip strateginis metalas, svarbus energetiniam saugumui, infrastruktūrai ir technologijų plėtrai. Dėl to valstybės ir didžiosios įmonės aktyviau domisi tiekimo grandinių atsparumu, o investicijos į gavybą ir perdirbimą vis dažniau vertinamos ne tik per grąžos, bet ir per saugumo prizmę.

    Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys kryps į tai, ar kasykloms pavyks stabilizuoti gamybą, kaip greitai atsistatys sutrikdyti pajėgumai ir ar rafinavimo grandis nepridės papildomų „butelio kaklelių“. Jei tiekimo problemos sutaps su sparčiu duomenų centrų ir elektros tinklų investicijų tempu, vario rinka gali likti įtempta ilgiau, nei tikėtasi metų pradžioje.

  • Čilės vario rinka įkaista: užsitęsęs streikas Centinela ir grėsmė sustabdyti Escondida gavybą

    Vario rinka pastarosiomis savaitėmis išgyvena padidėjusios įtampos laikotarpį: Čilėje tęsiasi streikas Centinela kasykloje, o tuo pat metu kyla grėsmė protestams didžiausioje pasaulyje vario kasykloje Escondida. Šios dvi vietos yra svarbios ne tik vietos ekonomikai, bet ir pasaulinei žaliavų rinkai, todėl bet koks gamybos sutrikimas greitai atsispindi kainose ir tiekimo grandinėse.

    Centinela kasykloje, priklausančioje „Antofagasta“, streikas kilo dėl atlyginimų politikos: darbuotojai teigia, kad tose pačiose pareigose dirbančių žmonių atlygis skiriasi, todėl profsąjungos siekia suvienodinimo. Nors vyko derybos su įmonės vadovybe, susitarimo pasiekti nepavyko, o protestas tęsiasi ir jau dabar pradeda veikti kasdienius darbus.

    Darbuotojų atstovai įspėja, kad pasekmės gali pasimatyti artimiausiuose mėnesio gamybos rezultatuose, nes streikuojantys sudaro didelę dalį personalo, dirbančio su gręžimo įranga ir stambia technika. Lėtėjant sprogdinimo darbams, mažėja išgautos uolienos kiekiai, o tai reiškia, kad perdirbimo grandinėje netrukus gali atsirasti žaliavos trūkumas ir gavyba pastebimai kristi.

    Escondida streikas pakeistų rinką

    Didžiausią nerimą investuotojams ir pramonės įmonėms kelia galimas streikas Escondida kasykloje, priklausančioje „BHP“. Tai didžiausias vario gavybos objektas pasaulyje, kurio metinė produkcija viršija 1 000 000 tonų, todėl net trumpalaikis sustojimas būtų juntamas tarptautinėje rinkoje.

    Profsąjungos teigia, kad derybos dėl naujo kolektyvinio susitarimo įstrigo, o vienas iš ginčo taškų esą susijęs su darbuotojų socialinėmis garantijomis ir reikalavimais dėl jautrių asmens duomenų. Jei konfliktas peraugtų į streiką, rinkai tai reikštų didelį smūgį, nes Escondida vaidmuo Čilės vario gamyboje yra itin reikšmingas.

    „Dominuojantis veiksnys, formuojantis vario kainą, greičiausiai yra spekuliacinis ir finansinis“, – teigė vienos investicijų analizės institucijos atstovai.

    Čilė yra viena svarbiausių vario tiekėjų pasaulyje, todėl bet koks sutrikimas šioje šalyje ypač greitai išpučia rizikos priedą kainose. Vario rinka pastaraisiais metais yra jautri ne tik darbo ginčams, bet ir menkesnėms atsargoms: kai pasiūla ir paklausa balansuoja arti ribos, net nedidelis gamybos kritimas tampa kainų šuolio katalizatoriumi.

    Problemos gilėja dėl saugos ir oro

    Be darbo ginčų, Čilės vario sektorius susiduria ir su kitais iššūkiais. Pastaruoju metu pranešta apie nelaimingus atsitikimus kasybos pramonėje, o saugos klausimai vėl atsidūrė dėmesio centre, nes didelėse kasyklose bet kokie incidentai reiškia ir reputacines, ir veiklos rizikas.

    Situaciją apsunkina ir nepalankios oro sąlygos: gausesni krituliai kai kuriose vietovėse trikdo atvirų kasyklų darbus, didina nuošliaužų bei užtvindymų riziką. Kasybai tai svarbu ne mažiau nei streikai, nes prastovos dėl oro dažnai yra sunkiai prognozuojamos, o padariniai infrastruktūrai gali užsitęsti.

    Paradoksalu, bet įtampą darbo santykiuose didina ir aukštesnės vario kainos. Kai metalas brangsta, darbuotojai dažniau siekia didesnės naudos iš įmonių pelno, o bendrovės, ypač spaudžiamos kaštų ir investicinių planų, ne visada linkusios greitai nusileisti, todėl derybos tampa kietesnės.

  • KGHM kasyklos Čilėje remiasi 500 tonų savivarčiais: kaip elektronika ir DI valdo milžinus

    Milžiniški savivarčiai – kasyklos kraujotaka

    Atvirose Čilės kasyklose rūdingoji uoliena juda ne konvejeriais, o milžiniškais savivarčiais, kurie per pamainą atlieka dešimtis ciklų. KGHM valdoma Sierra Gorda kasykla yra vienas pavyzdžių, kur našumas tiesiogiai priklauso nuo vadinamųjų kasybos vagonų ir jų judėjimo organizavimo.

    Tokiose kasyklose vario kiekis uolienoje dažnai nėra didelis, todėl rezultatą lemia pervežamos masės apimtys. Dėl to parkas čia skaičiuojamas dešimtimis vienetų, o kiekvieno sunkvežimio prastova kainuoja brangiai.

    Komatsu 930E: namo dydžio mašina

    Sierra Gorda dirba 76 „Komatsu“ 930E savivarčiai, o dalis jų nuolat būna remonte ar profilaktikoje. Vieno ciklo, apimančio pakrovimą, iškrovimą ir daugiau nei 10 kilometrų maršrutą, trukmė siekia apie valandą, todėl eismo srautai kasykloje turi būti valdomi itin tiksliai.

    Šis modelis išsiskiria gabaritais: apie 15,6 metro ilgio, daugiau nei 9 metrų pločio ir beveik 7,5 metro aukščio. Įspūdį sustiprina 3,6 metro skersmens ratai, o vien matomumas iš kabinos dėl aklųjų zonų išlieka iššūkiu, todėl didelė dalis saugos sprendimų perkelta į elektroniką.

    Hibridinis principas ir milžiniškos apkrovos

    930E veikia dyzelinio-elektrinio pavaros principu: dyzelinis variklis suka generatorių, o ratų trauką užtikrina elektros pavara. Toks sprendimas kasyboje vertinamas dėl patvarumo, traukos kontrolės ir efektyvesnio darbo ciklų valdymo, ypač važiuojant į įkalnes su kroviniu.

    Pilnai pakrautas savivartis gali sverti apie 520 tonų: maždaug 230 tonų sudaro pati mašina, o apie 290 tonų – krovinys. Intensyvaus darbo metu degalų sąnaudos yra didžiulės ir gali siekti apie 700 litrų per valandą, todėl net nedideli maršruto ar eilių sutrumpinimai tiesiogiai mažina kaštus.

    Elektronika seka nuovargį, DI optimizuoja srautus

    Kasykloje taikomos nuovargio atpažinimo sistemos, kurios stebi operatoriaus veidą ir elgsenos signalus, įskaitant mirksėjimo dažnį ir akių vokų užsimerkimo trukmę. Aptikus mikro miego ar dėmesio praradimo riziką, vairuotojas perspėjamas, o tai ypač svarbu dirbant 12 valandų pamainomis.

    Dar svarbesnė grandis – visos flotilės valdymas realiu laiku. Parką koordinuoja dispečeriai ir flotilės valdymo sistema, kuri, naudodama GPS duomenis ir DI paremtą optimizavimą, parenka maršrutus, paskiria savivartį konkrečiai ekskavatoriaus vietai ar išvertimo taškui ir mažina spūstis.

    Toks algoritminis valdymas leidžia atsisakyti „pririšimo“ prie vienos trasos ar vieno ekskavatoriaus: kiekvienas kitas reisas gali turėti naują užduotį pagal eiles, poreikį tam tikram uolienos tipui ir technikos apkrovimą. Praktikoje tai reiškia mažiau tuščių kilometrų, trumpesnį laukimą ir stabilesnį gamybos ritmą.

    Didžiausias priešas – lietus, kurio daugėja

    Net pažangiausia logistika ne visada užtikrina darbą be pertrūkių. Didelės liūtys gali sustabdyti eismą kasykloje, nes ant šlapių rampų atsiranda slydimo rizika, o daugiau nei pusės tūkstančio tonų sąstatas su kroviniu tampa sunkiai suvaldomas.

    Nors Atakamos regionas laikomas vienu sausiausių pasaulyje, pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami intensyvesni krituliai, siejami su klimato kaitos tendencijomis. Kasybos bendrovėms tai reiškia papildomą rizikos valdymą: nuo kelių priežiūros ir dulkių slopinimo iki darbo planavimo pagal orų prognozes.

    Sierra Gorda pavyzdys rodo, kad atviroje kasyboje „geležis“ yra tik pusė istorijos. Kitą pusę sudaro duomenys, elektronika ir DI, kurie leidžia milžiniškiems savivarčiams judėti kaip vienai sistemai, o bet koks sutrikimas, nuo technikos gedimo iki lietaus, akimirksniu atsispindi visoje grandinėje.

  • Žaliavų milžinė „Glencore“ taikosi į 5 mlrd. eurų pelną: brangstant angliai ir variui atsiveria proga

    Žaliavų prekybos ir gavybos grupė „Glencore“ šiemet tikisi, kad pelnas iš prekybos žaliavomis viršys 5 mlrd. eurų. Toks rezultatas įmonę priartintų prie vienų stipriausių metų per pastarąjį laiką, kai rinkose daugėja kainų šuolių ir regioninių skirtumų.

    Vertinant istorinį kontekstą, panašaus masto pelningumas buvo pasiektas po 2022 metais prasidėjusio plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą, kai energetikos rinkose kilo precedento neturintis chaosas. Tuomet staigiai pasikeitė tiekimo grandinės, o kainų svyravimai sukūrė išskirtinai palankią terpę didelės apimties prekybininkams.

    Kainų šuoliai ir prekybininkų galimybės

    Pastaruoju metu rinkose vėl daugėja veiksnių, kurie didina kainų nepastovumą: geopolitinės įtampos, energijos srautų persiskirstymas ir brangstantis logistinis grandžių aptarnavimas. Kai pristatymo maršrutai trikdomi arba rizika išauga, regionuose kainos ima skirtis dar labiau, o tai yra aplinka, kurioje tarpininkavimo ir arbitražo strategijos tampa pelningesnės.

    „Glencore“ rezultatams palankūs ir konkrečių žaliavų kainų pokyčiai. Brangstant variui, didėja šio metalo grandinės dalyvių suaktyvėjimas, nes jis laikomas vienu svarbiausių pramonės ir energetikos transformacijos metalų, o pasiūlos ir paklausos disbalansai rinkoje greitai atsispindi kainose.

    Anglies kainų kilimas taip pat prisideda prie bendro pelningumo, ypač tais laikotarpiais, kai elektros gamybos struktūra regionuose keičiasi greičiau nei planuota. Nors ilgalaikėje perspektyvoje anglis daugelyje valstybių stumiama iš energetikos, trumpuoju laikotarpiu jos paklausa gali staigiai išaugti dėl alternatyvių išteklių trūkumo ar kainų šuolių.

    Kodėl „Glencore“ nuolat viršija tikslus

    Įmonė pastaraisiais metais ne kartą viršijo ilgalaikius pelno tikslus, o tai siejama ne vien su palankiomis rinkos sąlygomis. Didelę reikšmę turi mastas, platus tiekimo grandinių tinklas, sandorių apimtys ir gebėjimas greitai reaguoti į kainų pokyčius skirtinguose regionuose.

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad tokiose situacijose prekybininkams naudą kuria ne vien bendra kainų kryptis, bet ir kainų skirtumai tarp geografinių zonų, skirtingos logistikos sąnaudos bei trumpalaikiai trūkumai. Kuo didesnis nepastovumas, tuo daugiau progų atsiranda įmonėms, turinčioms prieigą prie finansavimo, sandėliavimo, transporto ir rizikos valdymo instrumentų.

    Tuo pat metu investuotojams tokie rekordinių pelnų lūkesčiai reiškia didesnį jautrumą geopolitiniams įvykiams ir žaliavų ciklams. Jei įtampos atslūgtų ir kainų svyravimai sumažėtų, prekybos segmentų pelningumas galėtų grįžti arčiau istorinės normos, tačiau kol kas rinkos signalai rodo, kad nepastovumas greitai niekur nedings.

  • Kelno „Metycle“ užsitikrino 131,7 mln. eurų kreditą: sieks išplėsti antrinio vario ir aliuminio tiekimą

    Kelno „Metycle“ užsitikrino 131,7 mln. eurų kreditą: sieks išplėsti antrinio vario ir aliuminio tiekimą

    Kelne įsikūrusi antrinių metalų tiekėja „Metycle“ pranešė užsitikrinusi 131,7 mln. eurų kredito liniją. Šiuos pinigus bendrovė ketina skirti tam, kad galėtų sparčiau didinti antrinio vario ir aliuminio srautus pramonės pirkėjams Europoje ir už jos ribų.

    Kredito liniją suteikė Kalifornijoje įsikūręs privataus kapitalo valdytojas „Rivonia Road Capital“, besispecializuojantis užtikrinto turto paskolose. Šis finansavimas seka po ankstesnių „Metycle“ pritrauktų investicijų: 2025 metais bendrovė paskelbė apie 14 mln. eurų A serijos raundą, o 2023 metais buvo užbaigtas 4,7 mln. eurų pradinės stadijos finansavimas.

    Kam bus panaudotos lėšos

    Bendrovė teigia, kad kredito linija leis finansuoti didesnes fizines metalo partijas ir greičiau apyvartiniu kapitalu aptarnauti sandorius. Praktikoje tai reiškia galimybę vienu metu supirkti daugiau žaliavos, ją paruošti pagal pirkėjų specifikacijas ir stabiliau tiekti lydykloms bei pramonės įmonėms.

    „Metycle“ veiklą apibūdina kaip vertikaliai integruotą modelį: įmonė ne tik prekiauja, bet ir fiziškai apdoroja žaliavą bei skaitmeniniu būdu dokumentuoja jos kilmę, kokybę ir logistiką. Bendrovę 2022 metais įkūrė Rafael Suchan ir Sebastian Brenner.

    Skaitmenizacija ir rūšiavimas su DI

    Įmonė savo veiklą grindžia trimis kryptimis: tarptautine prekybos operacija, „SmartSorting Hub“ rūšiavimo centrais ir „TrustTrack“ skaitmenine dokumentavimo sistema. „SmartSorting Hub“ centruose naudojamas DI paremta rūšiavimo logika, mechaninis atskyrimas ir lazerinės spektroskopijos metodai, kad mišrios metalo atliekos būtų paverstos vienodesne, pirkėjų reikalavimus atitinkančia žaliava.

    Pirmasis „SmartSorting Hub“ įkurtas Masmechelene, Belgijoje. Bendrovės vertinimu, tokie centrai padeda spręsti vieną didžiausių antrinių metalų rinkos problemų: nepastovias kokybės specifikacijas ir sunkiai palyginamą dokumentaciją.

    Kodėl svarbūs varis ir aliuminis

    Varis ir aliuminis laikomi strateginiais metalais elektrifikacijai ir infrastruktūros plėtrai, nes plačiai naudojami elektros tinkluose, gamyboje, duomenų centruose ir transporto sektoriuje. Augant paklausai, svarbus tampa ne tik žaliavos kiekis, bet ir tiekimo patikimumas, ypač kai pirminės kasybos projektai dažnai trunka daug metų.

    „Rivonia Road Capital“ atstovas Daniel Zinn pabrėžė, kad „Metycle“ išsiskiria skaidrumą ir efektyvumą didinančia platforma bei aiškia plėtros vizija. „Didžiuojamės galėdami paremti kitą „Metycle“ augimo etapą, nes jų modelis didina skaidrumą, patikimumą ir efektyvumą pasaulinėje perdirbtų metalų rinkoje“, – sakė D. Zinn.

    „Metycle“ generalinis direktorius Rafael Suchan teigia, kad rinka dažnai stringa ne dėl paklausos, o dėl prognozuojamumo trūkumo. „Mūsų galimybė yra paversti antrinę žaliavą panašesne į pramoninę žaliavą: su aiškia specifikacija, atsekamumu ir patikimu pristatymu. Ši kredito linija suteikia pajėgumų finansuoti gerokai daugiau medžiagos per tą sistemą“, – sakė R. Suchan.

    Bendrovė skelbia, kad per pastaruosius 12 mėnesių buvo suprekiauta antrinių metalų už daugiau nei 103 mln. eurų, o metinis augimas siekė 150 proc. Įmonė taip pat nurodo turinti komandą, veikiančią 15 šalių, ir tikisi, kad naujas finansavimo mechanizmas padės padidinti standartizuotos antrinės žaliavos srautus pramonės klientams.

    Tarp „Metycle“ investuotojų ir finansavimo partnerių minimi 2150, „Project A“, „Partech“, „Market One Capital“, „Dutch Founders Fund“, „Crédit Agricole Leasing and Factoring“ bei SCCF. Įmonės teigimu, tokia partnerių bazė padeda derinti prekybą, fizinį apdorojimą ir finansavimą, kuris antrinių metalų sektoriuje dažnai tampa augimo ribojančiu veiksniu.

  • Lenkija startuoja kritinių žaliavų paiešką: nauji telkiniai gali slypėti ir kasybos atliekose

    Lenkija pradeda įgyvendinti nacionalinę kritinių žaliavų paieškos programą, kuri siejama su Europos Sąjungos siekiu mažinti priklausomybę nuo importo. Pagrindiniu vykdytoju paskirtas Valstybinis geologijos institutas – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, telksiantis ir universitetų bei mokslinių centrų kompetencijas.

    Europos Sąjunga kritinėmis laiko žaliavas, būtinas pramonei ir energetikos pertvarkai, tačiau jų tiekimas laikomas rizikingu. Lenkijoje iš ES kritinių žaliavų sąrašo šiuo metu išgaunamos keturios: varis, koksinė anglis, lauko špatas ir helis, tačiau, geologų vertinimu, potencialas gali būti didesnis.

    Kur ieškos papildomų išteklių?

    Paieška neapsiribos vien gręžiniais: numatyti paviršiniai geologiniai tyrimai, mėginių ėmimas iš atodangų, geofiziniai matavimai ir tikslingi gręžiniai, kai reikės patikslinti struktūrą. Taip pat bus tikrinami anksčiau fiksuoti pavieniai mineralų pasireiškimai, kad būtų galima įvertinti, ar jie kartojasi didesniame plote ir ar koncentracijos galėtų būti ekonomiškai reikšmingos.

    Ypatingas dėmesys skiriamas polimetaliniams vario telkiniams, kuriuose gali būti lydinčių elementų, įskaitant retųjų žemių elementus. Praktikoje tai reikštų papildomus tyrimus ir daug didesnį mėginių skaičių, kad ankstesni signalai būtų patvirtinti ne pavieniais radiniais, o statistiškai patikima baze.

    Hauldos ir šlakai gali tapti išteklių šaltiniu

    Viena svarbiausių kryptių – kasybos ir perdirbimo atliekų vertinimas. Tyrėjai planuoja analizuoti kasybos hauldas, perdirbimo likučius, metalurgijos šlakus bei istorinių lydyklų atliekas, kuriose anksčiau būdavo atskiriamas tik vienas metalas, o kiti elementai likdavo sąvartose.

    Tokie objektai gali būti vertingi ne dėl vieno konkretaus mineralo, o dėl plataus spektrą sudarančių elementų, kurių technologinė reikšmė išaugo per pastaruosius dešimtmečius. Vis dėlto lemiamas kriterijus bus ne tik buvimas, bet ir kiekiai, išgavimo technologinis sudėtingumas bei ekonominis pagrįstumas.

    Didžiausias iššūkis – visuomenės pritarimas

    Programa numatyta iki 2031 metų: per šį laikotarpį turi būti parengta ataskaita, kurioje bus įvardyta, kas patvirtinta, kas atmesta ir kur reikėtų papildomų darbų. Geologai pabrėžia, kad jų užduotis – nustatyti telkinių ribas, apskaičiuoti išteklius ir įvertinti kokybinius rodiklius, tačiau leidimų gavybai lygio dokumentacija jau būtų verslo atsakomybė.

    Didžiausia praktinė kliūtis, pasak programos rengėjų, gali būti ne techninė, o socialinė: naujų telkinių paieškai ir galimai gavybai reikės vietos bendruomenių pritarimo. Regionuose, turinčiuose ilgą pramonės istoriją, žmonių patirtys dviprasmiškos: darbo vietos ir pajamos konkuruoja su aplinkos taršos ir triukšmo baimėmis.

    „Didžiausia kliūtis bus visuomenės pritarimas – reikės kalbėtis su vietos bendruomenėmis ir paaiškinti, ką reiškia jų sprendimas“, – sakė programos atstovai.

    Preliminariai perspektyviausiais laikomi regionai, kuriuose istoriškai buvo stipriausi kasybos centrai: Žemutinė Silezija, Aukštutinė Silezija, Liublino aukštuma ir Šventojo Kryžiaus vaivadija. Būtent ten sukaupta daugiausia duomenų apie ankstesnę gavybą, o atliekų objektai jau yra inventorizuoti ir įvertinti jų apimtys.

  • Varis vadinamas XXI amžiaus kuru: paklausa auga, o analitikai perspėja dėl galimo deficito

    Varis vis dažniau vadinamas vienu svarbiausių XXI amžiaus metalų, nes be jo neįmanoma spartinti energetikos transformacijos ir elektrifikacijos. Konferencijoje Future Mining Forum & Expo vykusioje diskusijoje apie pasaulinę vario rinką pabrėžta, kad paklausa auga greičiau nei pasiūla, o tai didina kainų svyravimus.

    Vario poreikį itin didina elektromobiliai, atsinaujinančios energetikos infrastruktūra ir elektros tinklų plėtra. Skaičiuojama, kad vidaus degimo varikliu varomas lengvasis automobilis turi keliasdešimt kilogramų vario, o elektrinis gali turėti apie 50 kilogramų, o kai kuriais atvejais ir gerokai daugiau.

    Keičiasi vario tiekimo žemėlapis

    International Copper Study Group atstovė Kamila Slupek akcentavo, kad per pastaruosius 25 metus vario gavybos lyderių sąrašas pastebimai pasikeitė. Nors Čilė išlieka pirmoje vietoje, į aukščiausias pozicijas pakilo Demokratinė Kongo Respublika, o tai reiškia didesnę geopolitinių veiksnių įtaką žaliavų grandinėms.

    „2000 metais lyderių gretose buvo Čilė, Peru, Kinija, JAV, Rusija ir Indonezija“, – sakė Kamila Slupek.

    Pasak jos, ateityje dominuos valstybės, kurios turi ne tik išteklių, bet ir nuoseklią, stabilią kasybos politiką bei politinę valią juos eksploatuoti. Dalis šalių į varį žiūri kaip į strateginį turtą, kuriuo siekiama pritraukti investicijų ir didinti įtaką tarptautinėse rinkose.

    Kodėl Europai svarbi vietinė gavyba?

    Diskusijoje pabrėžta ir Europos priklausomybė nuo patikimų tiekėjų, ypač kai varis reikalingas ne tik energetikai, bet ir gynybos pramonei bei aukštosioms technologijoms. Kanados bendrovės „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas atkreipė dėmesį, kad NATO šalyse įvardijamas kelių milijonų tonų vario gavybos atotrūkis, kurį šiuo metu dengia importas iš Pietų Amerikos ir Afrikos.

    „Matome maždaug 3 milijonų tonų vario gavybos spragą NATO šalyse“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Jis teigė, kad Lietuvai aktuali žinutė yra platesnė: Europai svarbu išlaikyti bei didinti vietinę gamybą, nes žaliavos poreikis augant elektrifikacijai ir infrastruktūros projektams tampa vis labiau prognozuojamas ir sunkiai pakeičiamas alternatyvomis.

    Paklausa augs, kainos gali svyruoti

    Vario vartotojai pramonėje pabrėžia, kad rinkoje juntamas didelis kainų neapibrėžtumas, nes metalas dažnai perkamas pagal išankstinius kontraktus. Tokiais atvejais reikšmę turi ne tik biržos kainų dinamika, bet ir valiutų kursai bei tiekimo grandinių patikimumas.

    Ekonomistai varį neretai vadina ekonomikos termometru, tačiau pastaraisiais metais kainų ir realios paklausos ryšys tampa mažiau tiesioginis dėl geopolitikos, investuotojų lūkesčių ir energetikos politikos pokyčių. Kartu daugėja įspėjimų, kad be naujų kasybos projektų ir pajėgumų plėtros ateityje gali formuotis struktūrinis deficitas, ypač jei elektrifikacijos tempai išliks aukšti.

    KGHM siekia išnaudoti rinkos langą

    Lenkijos vario gamintojas KGHM diskusijoje pristatytas kaip bendrovė, siekianti didinti gamybą ir kartu plėsti lydinčių metalų portfelį. Įmonė pabrėžia, kad varis išlieka pagrindinis produktas, tačiau technologiniai procesai leidžia išgauti ir kitus metalus, o ilgalaikėje perspektyvoje svarstomos ir papildomos žaliavos, jei tai bus ekonomiškai pagrįsta.

    Konferencijoje akcentuota, kad technologijų pažanga keičia požiūrį į tai, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis: kai kuriuos šalutinius srautus galima paversti vertingų metalų šaltiniais. Tokios investicijos gali tapti vienu iš būdų mažinti priklausomybę nuo importo ir geriau išnaudoti jau turimą pramoninį potencialą.