CP v2

Tag: Varis

  • Žaliavų milžinė „Glencore“ taikosi į 5 mlrd. eurų pelną: brangstant angliai ir variui atsiveria proga

    Žaliavų prekybos ir gavybos grupė „Glencore“ šiemet tikisi, kad pelnas iš prekybos žaliavomis viršys 5 mlrd. eurų. Toks rezultatas įmonę priartintų prie vienų stipriausių metų per pastarąjį laiką, kai rinkose daugėja kainų šuolių ir regioninių skirtumų.

    Vertinant istorinį kontekstą, panašaus masto pelningumas buvo pasiektas po 2022 metais prasidėjusio plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą, kai energetikos rinkose kilo precedento neturintis chaosas. Tuomet staigiai pasikeitė tiekimo grandinės, o kainų svyravimai sukūrė išskirtinai palankią terpę didelės apimties prekybininkams.

    Kainų šuoliai ir prekybininkų galimybės

    Pastaruoju metu rinkose vėl daugėja veiksnių, kurie didina kainų nepastovumą: geopolitinės įtampos, energijos srautų persiskirstymas ir brangstantis logistinis grandžių aptarnavimas. Kai pristatymo maršrutai trikdomi arba rizika išauga, regionuose kainos ima skirtis dar labiau, o tai yra aplinka, kurioje tarpininkavimo ir arbitražo strategijos tampa pelningesnės.

    „Glencore“ rezultatams palankūs ir konkrečių žaliavų kainų pokyčiai. Brangstant variui, didėja šio metalo grandinės dalyvių suaktyvėjimas, nes jis laikomas vienu svarbiausių pramonės ir energetikos transformacijos metalų, o pasiūlos ir paklausos disbalansai rinkoje greitai atsispindi kainose.

    Anglies kainų kilimas taip pat prisideda prie bendro pelningumo, ypač tais laikotarpiais, kai elektros gamybos struktūra regionuose keičiasi greičiau nei planuota. Nors ilgalaikėje perspektyvoje anglis daugelyje valstybių stumiama iš energetikos, trumpuoju laikotarpiu jos paklausa gali staigiai išaugti dėl alternatyvių išteklių trūkumo ar kainų šuolių.

    Kodėl „Glencore“ nuolat viršija tikslus

    Įmonė pastaraisiais metais ne kartą viršijo ilgalaikius pelno tikslus, o tai siejama ne vien su palankiomis rinkos sąlygomis. Didelę reikšmę turi mastas, platus tiekimo grandinių tinklas, sandorių apimtys ir gebėjimas greitai reaguoti į kainų pokyčius skirtinguose regionuose.

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad tokiose situacijose prekybininkams naudą kuria ne vien bendra kainų kryptis, bet ir kainų skirtumai tarp geografinių zonų, skirtingos logistikos sąnaudos bei trumpalaikiai trūkumai. Kuo didesnis nepastovumas, tuo daugiau progų atsiranda įmonėms, turinčioms prieigą prie finansavimo, sandėliavimo, transporto ir rizikos valdymo instrumentų.

    Tuo pat metu investuotojams tokie rekordinių pelnų lūkesčiai reiškia didesnį jautrumą geopolitiniams įvykiams ir žaliavų ciklams. Jei įtampos atslūgtų ir kainų svyravimai sumažėtų, prekybos segmentų pelningumas galėtų grįžti arčiau istorinės normos, tačiau kol kas rinkos signalai rodo, kad nepastovumas greitai niekur nedings.

  • Kelno „Metycle“ užsitikrino 131,7 mln. eurų kreditą: sieks išplėsti antrinio vario ir aliuminio tiekimą

    Kelno „Metycle“ užsitikrino 131,7 mln. eurų kreditą: sieks išplėsti antrinio vario ir aliuminio tiekimą

    Kelne įsikūrusi antrinių metalų tiekėja „Metycle“ pranešė užsitikrinusi 131,7 mln. eurų kredito liniją. Šiuos pinigus bendrovė ketina skirti tam, kad galėtų sparčiau didinti antrinio vario ir aliuminio srautus pramonės pirkėjams Europoje ir už jos ribų.

    Kredito liniją suteikė Kalifornijoje įsikūręs privataus kapitalo valdytojas „Rivonia Road Capital“, besispecializuojantis užtikrinto turto paskolose. Šis finansavimas seka po ankstesnių „Metycle“ pritrauktų investicijų: 2025 metais bendrovė paskelbė apie 14 mln. eurų A serijos raundą, o 2023 metais buvo užbaigtas 4,7 mln. eurų pradinės stadijos finansavimas.

    Kam bus panaudotos lėšos

    Bendrovė teigia, kad kredito linija leis finansuoti didesnes fizines metalo partijas ir greičiau apyvartiniu kapitalu aptarnauti sandorius. Praktikoje tai reiškia galimybę vienu metu supirkti daugiau žaliavos, ją paruošti pagal pirkėjų specifikacijas ir stabiliau tiekti lydykloms bei pramonės įmonėms.

    „Metycle“ veiklą apibūdina kaip vertikaliai integruotą modelį: įmonė ne tik prekiauja, bet ir fiziškai apdoroja žaliavą bei skaitmeniniu būdu dokumentuoja jos kilmę, kokybę ir logistiką. Bendrovę 2022 metais įkūrė Rafael Suchan ir Sebastian Brenner.

    Skaitmenizacija ir rūšiavimas su DI

    Įmonė savo veiklą grindžia trimis kryptimis: tarptautine prekybos operacija, „SmartSorting Hub“ rūšiavimo centrais ir „TrustTrack“ skaitmenine dokumentavimo sistema. „SmartSorting Hub“ centruose naudojamas DI paremta rūšiavimo logika, mechaninis atskyrimas ir lazerinės spektroskopijos metodai, kad mišrios metalo atliekos būtų paverstos vienodesne, pirkėjų reikalavimus atitinkančia žaliava.

    Pirmasis „SmartSorting Hub“ įkurtas Masmechelene, Belgijoje. Bendrovės vertinimu, tokie centrai padeda spręsti vieną didžiausių antrinių metalų rinkos problemų: nepastovias kokybės specifikacijas ir sunkiai palyginamą dokumentaciją.

    Kodėl svarbūs varis ir aliuminis

    Varis ir aliuminis laikomi strateginiais metalais elektrifikacijai ir infrastruktūros plėtrai, nes plačiai naudojami elektros tinkluose, gamyboje, duomenų centruose ir transporto sektoriuje. Augant paklausai, svarbus tampa ne tik žaliavos kiekis, bet ir tiekimo patikimumas, ypač kai pirminės kasybos projektai dažnai trunka daug metų.

    „Rivonia Road Capital“ atstovas Daniel Zinn pabrėžė, kad „Metycle“ išsiskiria skaidrumą ir efektyvumą didinančia platforma bei aiškia plėtros vizija. „Didžiuojamės galėdami paremti kitą „Metycle“ augimo etapą, nes jų modelis didina skaidrumą, patikimumą ir efektyvumą pasaulinėje perdirbtų metalų rinkoje“, – sakė D. Zinn.

    „Metycle“ generalinis direktorius Rafael Suchan teigia, kad rinka dažnai stringa ne dėl paklausos, o dėl prognozuojamumo trūkumo. „Mūsų galimybė yra paversti antrinę žaliavą panašesne į pramoninę žaliavą: su aiškia specifikacija, atsekamumu ir patikimu pristatymu. Ši kredito linija suteikia pajėgumų finansuoti gerokai daugiau medžiagos per tą sistemą“, – sakė R. Suchan.

    Bendrovė skelbia, kad per pastaruosius 12 mėnesių buvo suprekiauta antrinių metalų už daugiau nei 103 mln. eurų, o metinis augimas siekė 150 proc. Įmonė taip pat nurodo turinti komandą, veikiančią 15 šalių, ir tikisi, kad naujas finansavimo mechanizmas padės padidinti standartizuotos antrinės žaliavos srautus pramonės klientams.

    Tarp „Metycle“ investuotojų ir finansavimo partnerių minimi 2150, „Project A“, „Partech“, „Market One Capital“, „Dutch Founders Fund“, „Crédit Agricole Leasing and Factoring“ bei SCCF. Įmonės teigimu, tokia partnerių bazė padeda derinti prekybą, fizinį apdorojimą ir finansavimą, kuris antrinių metalų sektoriuje dažnai tampa augimo ribojančiu veiksniu.

  • Lenkija startuoja kritinių žaliavų paiešką: nauji telkiniai gali slypėti ir kasybos atliekose

    Lenkija pradeda įgyvendinti nacionalinę kritinių žaliavų paieškos programą, kuri siejama su Europos Sąjungos siekiu mažinti priklausomybę nuo importo. Pagrindiniu vykdytoju paskirtas Valstybinis geologijos institutas – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, telksiantis ir universitetų bei mokslinių centrų kompetencijas.

    Europos Sąjunga kritinėmis laiko žaliavas, būtinas pramonei ir energetikos pertvarkai, tačiau jų tiekimas laikomas rizikingu. Lenkijoje iš ES kritinių žaliavų sąrašo šiuo metu išgaunamos keturios: varis, koksinė anglis, lauko špatas ir helis, tačiau, geologų vertinimu, potencialas gali būti didesnis.

    Kur ieškos papildomų išteklių?

    Paieška neapsiribos vien gręžiniais: numatyti paviršiniai geologiniai tyrimai, mėginių ėmimas iš atodangų, geofiziniai matavimai ir tikslingi gręžiniai, kai reikės patikslinti struktūrą. Taip pat bus tikrinami anksčiau fiksuoti pavieniai mineralų pasireiškimai, kad būtų galima įvertinti, ar jie kartojasi didesniame plote ir ar koncentracijos galėtų būti ekonomiškai reikšmingos.

    Ypatingas dėmesys skiriamas polimetaliniams vario telkiniams, kuriuose gali būti lydinčių elementų, įskaitant retųjų žemių elementus. Praktikoje tai reikštų papildomus tyrimus ir daug didesnį mėginių skaičių, kad ankstesni signalai būtų patvirtinti ne pavieniais radiniais, o statistiškai patikima baze.

    Hauldos ir šlakai gali tapti išteklių šaltiniu

    Viena svarbiausių kryptių – kasybos ir perdirbimo atliekų vertinimas. Tyrėjai planuoja analizuoti kasybos hauldas, perdirbimo likučius, metalurgijos šlakus bei istorinių lydyklų atliekas, kuriose anksčiau būdavo atskiriamas tik vienas metalas, o kiti elementai likdavo sąvartose.

    Tokie objektai gali būti vertingi ne dėl vieno konkretaus mineralo, o dėl plataus spektrą sudarančių elementų, kurių technologinė reikšmė išaugo per pastaruosius dešimtmečius. Vis dėlto lemiamas kriterijus bus ne tik buvimas, bet ir kiekiai, išgavimo technologinis sudėtingumas bei ekonominis pagrįstumas.

    Didžiausias iššūkis – visuomenės pritarimas

    Programa numatyta iki 2031 metų: per šį laikotarpį turi būti parengta ataskaita, kurioje bus įvardyta, kas patvirtinta, kas atmesta ir kur reikėtų papildomų darbų. Geologai pabrėžia, kad jų užduotis – nustatyti telkinių ribas, apskaičiuoti išteklius ir įvertinti kokybinius rodiklius, tačiau leidimų gavybai lygio dokumentacija jau būtų verslo atsakomybė.

    Didžiausia praktinė kliūtis, pasak programos rengėjų, gali būti ne techninė, o socialinė: naujų telkinių paieškai ir galimai gavybai reikės vietos bendruomenių pritarimo. Regionuose, turinčiuose ilgą pramonės istoriją, žmonių patirtys dviprasmiškos: darbo vietos ir pajamos konkuruoja su aplinkos taršos ir triukšmo baimėmis.

    „Didžiausia kliūtis bus visuomenės pritarimas – reikės kalbėtis su vietos bendruomenėmis ir paaiškinti, ką reiškia jų sprendimas“, – sakė programos atstovai.

    Preliminariai perspektyviausiais laikomi regionai, kuriuose istoriškai buvo stipriausi kasybos centrai: Žemutinė Silezija, Aukštutinė Silezija, Liublino aukštuma ir Šventojo Kryžiaus vaivadija. Būtent ten sukaupta daugiausia duomenų apie ankstesnę gavybą, o atliekų objektai jau yra inventorizuoti ir įvertinti jų apimtys.

  • Varis vadinamas XXI amžiaus kuru: paklausa auga, o analitikai perspėja dėl galimo deficito

    Varis vis dažniau vadinamas vienu svarbiausių XXI amžiaus metalų, nes be jo neįmanoma spartinti energetikos transformacijos ir elektrifikacijos. Konferencijoje Future Mining Forum & Expo vykusioje diskusijoje apie pasaulinę vario rinką pabrėžta, kad paklausa auga greičiau nei pasiūla, o tai didina kainų svyravimus.

    Vario poreikį itin didina elektromobiliai, atsinaujinančios energetikos infrastruktūra ir elektros tinklų plėtra. Skaičiuojama, kad vidaus degimo varikliu varomas lengvasis automobilis turi keliasdešimt kilogramų vario, o elektrinis gali turėti apie 50 kilogramų, o kai kuriais atvejais ir gerokai daugiau.

    Keičiasi vario tiekimo žemėlapis

    International Copper Study Group atstovė Kamila Slupek akcentavo, kad per pastaruosius 25 metus vario gavybos lyderių sąrašas pastebimai pasikeitė. Nors Čilė išlieka pirmoje vietoje, į aukščiausias pozicijas pakilo Demokratinė Kongo Respublika, o tai reiškia didesnę geopolitinių veiksnių įtaką žaliavų grandinėms.

    „2000 metais lyderių gretose buvo Čilė, Peru, Kinija, JAV, Rusija ir Indonezija“, – sakė Kamila Slupek.

    Pasak jos, ateityje dominuos valstybės, kurios turi ne tik išteklių, bet ir nuoseklią, stabilią kasybos politiką bei politinę valią juos eksploatuoti. Dalis šalių į varį žiūri kaip į strateginį turtą, kuriuo siekiama pritraukti investicijų ir didinti įtaką tarptautinėse rinkose.

    Kodėl Europai svarbi vietinė gavyba?

    Diskusijoje pabrėžta ir Europos priklausomybė nuo patikimų tiekėjų, ypač kai varis reikalingas ne tik energetikai, bet ir gynybos pramonei bei aukštosioms technologijoms. Kanados bendrovės „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas atkreipė dėmesį, kad NATO šalyse įvardijamas kelių milijonų tonų vario gavybos atotrūkis, kurį šiuo metu dengia importas iš Pietų Amerikos ir Afrikos.

    „Matome maždaug 3 milijonų tonų vario gavybos spragą NATO šalyse“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Jis teigė, kad Lietuvai aktuali žinutė yra platesnė: Europai svarbu išlaikyti bei didinti vietinę gamybą, nes žaliavos poreikis augant elektrifikacijai ir infrastruktūros projektams tampa vis labiau prognozuojamas ir sunkiai pakeičiamas alternatyvomis.

    Paklausa augs, kainos gali svyruoti

    Vario vartotojai pramonėje pabrėžia, kad rinkoje juntamas didelis kainų neapibrėžtumas, nes metalas dažnai perkamas pagal išankstinius kontraktus. Tokiais atvejais reikšmę turi ne tik biržos kainų dinamika, bet ir valiutų kursai bei tiekimo grandinių patikimumas.

    Ekonomistai varį neretai vadina ekonomikos termometru, tačiau pastaraisiais metais kainų ir realios paklausos ryšys tampa mažiau tiesioginis dėl geopolitikos, investuotojų lūkesčių ir energetikos politikos pokyčių. Kartu daugėja įspėjimų, kad be naujų kasybos projektų ir pajėgumų plėtros ateityje gali formuotis struktūrinis deficitas, ypač jei elektrifikacijos tempai išliks aukšti.

    KGHM siekia išnaudoti rinkos langą

    Lenkijos vario gamintojas KGHM diskusijoje pristatytas kaip bendrovė, siekianti didinti gamybą ir kartu plėsti lydinčių metalų portfelį. Įmonė pabrėžia, kad varis išlieka pagrindinis produktas, tačiau technologiniai procesai leidžia išgauti ir kitus metalus, o ilgalaikėje perspektyvoje svarstomos ir papildomos žaliavos, jei tai bus ekonomiškai pagrįsta.

    Konferencijoje akcentuota, kad technologijų pažanga keičia požiūrį į tai, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis: kai kuriuos šalutinius srautus galima paversti vertingų metalų šaltiniais. Tokios investicijos gali tapti vienu iš būdų mažinti priklausomybę nuo importo ir geriau išnaudoti jau turimą pramoninį potencialą.

  • Varis ir sidabras iš „KGHM“: kodėl be šių žaliavų ES energetikos ir duomenų centrai strigtų

    Energetikos transformacija, elektromobilių bumas ir spartėjanti investicijų į duomenų centrus bei DI infrastruktūrą banga iš esmės pakeitė vario reikšmę pasaulio ekonomikai. Vario reikia elektriniams tinklams, vėjo ir saulės parkams, baterijų gamybai, įkrovimo infrastruktūrai ir serverių ūkiams, todėl paklausos augimas tapo struktūrinis, o ne ciklinis.

    Nors Lenkija sudaro tik apie 2–3 proc. pasaulinės vario gavybos, jos vaidmuo Europoje gerokai didesnis, nes gamyba yra arti pagrindinių vartotojų rinkų. ES pramonė vis dažniau akcentuoja tiekimo stabilumą ir geografinį artumą, ypač po pastarųjų metų tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Vario poreikis perrašomas

    Dar visai neseniai varis buvo laikomas metalu, kurio vartojimas didėja pamažu ir gana nuspėjamai. Tačiau elektros tinklų modernizacija, atsinaujinančių išteklių integravimas ir skaitmenizacijos plėtra reiškia, kad vario reikia daugiau tiek energijos perdavimui, tiek įrangai, tiek infrastruktūros atsargoms.

    Elektromobiliai čia yra vienas ryškiausių pavyzdžių: elektrinei transporto priemonei paprastai reikia kelis kartus daugiau vario nei automobiliui su vidaus degimo varikliu. Tuo pat metu auga ir vario poreikis įkrovimo stotelėms, elektros paskirstymo įrangai bei pramoniniams laidininkams.

    Rinkoje vis dažniau kalbama apie galimus deficito periodus, nes naujų kasyklų projektai yra ilgi, brangūs ir susiduria su aplinkosaugos bei leidimų išdavimo barjerais. Tai didina spaudimą turėti patikimus, regioniškai artimus tiekėjus ir plėsti perdirbimą bei antrinę žaliavą.

    ES kritinės žaliavos ir priklausomybės

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais kritinių žaliavų sąrašą išplėtė, kritiškumą vertindama ne vien per retųjų žemių elementų prizmę. Vis daugiau dėmesio skiriama ir negeležiniams metalams bei mineralams, kurių reikia energetikos ir pramonės transformacijai.

    Pagrindinis ES tikslas – mažinti priklausomybę nuo nedidelio skaičiaus tiekėjų, o kai kuriose pozicijose padidinti tiekimą iš Europos kasyklų, perdirbimo ir pakaitalų grandinių. Šiame kontekste varis tampa vienu kertinių metalų, nes alternatyvų jam infrastruktūroje yra nedaug, o poreikis auga keliuose sektoriuose vienu metu.

    „KGHM“ reikšmė ir plėtros klausimai

    Lenkijos koncernas „KGHM“ yra vienas svarbiausių vario gamintojų Europoje, o jo produkcija reikšmingai prisideda prie ES tiekimo saugumo. Bendrovės stiprybė – stabilus tiekimas ir artumas didžiausiems pramonės vartotojams, todėl dalis pirkėjų yra pasirengę mokėti daugiau už greitesnį ir patikimesnį tiekimą Europoje.

    „Kai kurie pirkėjai sutinka mokėti šiek tiek didesnę kainą mainais į saugumą ir greitesnį žaliavos gavimą Europoje“, – sakė „KGHM“ vadovas Remigiusz Paszkiewicz.

    Tuo pat metu kertinis klausimas lieka investicijos į naujus gavybos plotus ir technologijas. Gilėjant kasybai, didėja kaštai ir techninis sudėtingumas, todėl vis dažniau akcentuojama robotizacija, nuotolinės operacijos ir darbuotojų atitraukimas nuo pavojingiausių zonų.

    Regiono ištekliai traukia ir užsienio investuotojų dėmesį: vystomi ir nauji vario bei sidabro projektai, kuriems reikės ilgo leidimų, projektavimo ir finansavimo ciklo. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu ES vis tiek konkuruos dėl žaliavos globalioje rinkoje, o vietinių projektų sėkmė taps strateginiu pranašumu.

  • Paskutinės dienos registracijai į Future Mining Forum & Expo 2026: trys dienos apie kasybos ateitį

    Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre, 2026 metų rugsėjo 9–11 dienomis vyks Future Mining Forum & Expo 2026 – trijų dienų renginys, skirtas kasybos, žaliavų, energetikos ir pramonės ateičiai. Organizatoriai primena, kad registracijos langas artėja prie pabaigos, todėl dalyviams verta sprendimą priimti dabar.

    Renginio programa orientuota į sprendimus, kurie artimiausiais metais darys tiesioginę įtaką žaliavų tiekimo grandinėms ir Europos pramonės konkurencingumui. Dėmesio centre – investicijos, technologinė transformacija, energetinis saugumas ir tai, kaip kinta kasybos sektoriaus vaidmuo platesnėje ekonomikoje.

    Pagrindinės temos ir kryptys

    Diskusijose numatytos kritinės žaliavos ir retieji metalai, kurie laikomi kertiniais baterijų, elektros tinklų, atsinaujinančios energetikos ir gynybos pramonės plėtrai. Šios medžiagos vis dažniau siejamos su tiekimo rizikomis, todėl verslas ir valstybės ieško patikimesnių, geografiškai artimesnių tiekimo šaltinių.

    Taip pat bus aptariama pasaulinė vario rinka ir jos perspektyvos, nes varis yra vienas svarbiausių elektrifikacijos metalų. Augant tinklų modernizavimo, elektromobilių ir duomenų centrų poreikiui, vario paklausa daugelyje scenarijų išlieka didelė, o naujų projektų įgyvendinimą riboja ilgi leidimų ir investicijų ciklai.

    Dar viena svarbi kryptis – Europos metalurgijos ir perdirbimo pramonės ateitis bei energijos kainų įtaka. Ši tema glaudžiai susijusi su gamybos kaštų konkurencingumu, dekarbonizacijos reikalavimais ir poreikiu užtikrinti, kad žaliavos būtų ne tik išgaunamos, bet ir apdorojamos regione.

    Technologijos, keičiančios kasybą

    Renginyje numatytos sesijos apie automatizaciją, našumą ir skaitmeninimą – kryptis, kurios daugelyje šalių laikomos atsaku į darbo jėgos trūkumą ir saugos reikalavimų griežtėjimą. Moderniose kasyklose vis svarbesni tampa nuotoliniai valdymo centrai, jutiklių duomenys, pažangi analizė ir DI sprendimai, padedantys mažinti prastovas bei gerinti įrenginių priežiūrą.

    Kartu bus kalbama apie energijos vartojimo efektyvumą ir procesų optimizavimą, nes tai tiesiogiai veikia savikainą ir emisijų mažinimo tikslus. Praktikoje tai apima elektrifikuojamą techniką, efektyvesnį vėdinimą, energijos kaupimą, o taip pat tikslesnį rūdos paruošimą ir atliekų mažinimą.

    Trijų dienų struktūra

    Pagal viešai skelbtą programos logiką pirmoji diena labiau orientuota į žaliavų saugumą, geopolitiką, varį ir metalurgiją. Antroji diena akcentuoja investicijas, kasybos efektyvumą ir technologijas, kurios formuoja vadinamąją ateities kasyklą.

    Trečioji diena skirta regioninei transformacijai ir klausimui, kokios naujos ekonominės specializacijos gali tapti augimo varikliu virsmo laikotarpiu. Tai aktualu ne tik Silezijai, bet ir kitiems pramoniniams regionams, kurie ieško būdų suderinti tradicinių sektorių kaitą su naujų kompetencijų kūrimu.

    Į renginį planuojama suburti įmonių vadovus, sektoriaus ekspertus, akademinės bendruomenės atstovus ir viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjus. Tokia sudėtis leidžia diskutuoti ne vien apie technologijas, bet ir apie reguliavimą, investicijų aplinką bei ilgalaikius pramonės strategijos pasirinkimus.

    Norintiems dalyvauti organizatoriai rekomenduoja neatidėlioti: registracija į Future Mining Forum & Expo 2026 artėja prie pabaigos, o vietų ir dalyvių srautų planavimas paprastai vykdomas iš anksto. Renginio dalyviams tai proga vienoje vietoje susidaryti aiškų vaizdą, kur link juda Europos kasybos ir žaliavų ekosistema.

  • KGHM plečia kasybą Afrikoje: kodėl renkasi Maroką, o ne vario juostą Zambijoje ir Konge

    Lenkijos vario ir sidabro milžinė KGHM vis aktyviau ieško galimybių augti už Europos ribų. Bendrovė strateginiuose planuose mini abi Amerikas ir Afriką, tačiau pastarojoje renkasi ne garsųjį vario telkinių regioną ties Zambijos ir Kongo Demokratinės Respublikos siena, o gerokai mažiau aptariamą kryptį Šiaurės Afrikoje – Maroką.

    Toks pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio gali stebinti, nes didžiausia Afrikos vario gavyba tradiciškai siejama būtent su Zambija ir Kongo Demokratine Respublika. Vis dėlto investuotojams kasyboje svarbūs ne vien geologiniai ištekliai, bet ir politinis stabilumas, reguliacinė aplinka, infrastruktūra bei galimybė prognozuoti kaštus dešimtmečiams į priekį.

    Vario paklausa spaudžia plėstis

    Pasaulinė vario paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga, o tai siejama su energetikos transformacija ir elektros tinklų modernizavimu. Prie papildomo vartojimo prisideda ir duomenų centrų plėtra, kuri didina elektros infrastruktūros, aušinimo ir serverinių sprendimų poreikį.

    Tokioje aplinkoje kasybos bendrovėms vis sunkiau išlaikyti gavybos apimtis vien esamuose telkiniuose, todėl akcentuojama žvalgyba, nauji projektai ir įsigijimai. KGHM atvejis nėra išimtis: bendrovė ieško vietų, kuriose galėtų didinti išteklių bazę, bet kartu išvengti sunkiai valdomų rizikų.

    Kodėl ne Kongo Demokratinė Respublika?

    Kongo Demokratinė Respublika yra viena svarbiausių pasaulio žaliavų tiekėjų, ypač kai kalbama apie kobalto rinką ir didelę vario gavybą. Tačiau būtent šalis dažnai minima kaip pavyzdys, kur investicijas lydi saugumo, politinės ir reputacinės rizikos, galinčios tiesiogiai paveikti projektų tęstinumą.

    Pastarąjį dešimtmetį situaciją apsunkina užsitęsę konfliktai rytinėje šalies dalyje, o verslui tai reiškia brangesnę logistiką, didesnius draudimo kaštus ir sunkiau planuojamus eksploatacijos grafikus. Nors šalyje veikia tarptautiniai žaidėjai, jų sprendimai dažnai paremti išskirtinai didele rizikos tolerancija ir didesniais finansiniais užnugariais.

    Zambija atrodo stabiliau, bet Marokas patrauklesnis

    Zambija laikoma palankesne kryptimi nei Kongo Demokratinė Respublika, nes šalyje paprastai lengviau užtikrinamas reguliacinis nuoseklumas ir politinis prognozuojamumas. Vario pramonė čia telkiasi vadinamojoje Copperbelt zonoje, o valstybė deklaruoja tikslus didinti gavybą artimiausiais metais.

    Vis dėlto KGHM pasirinkimas labiau krypsta į Maroką, kur investuotojams svarbi ne vien gavybos perspektyva, bet ir bendra verslo aplinka, infrastruktūra bei platesni pramoniniai ryšiai. Šalis yra arčiau Europos rinkų, o tai gali mažinti tiekimo grandinės riziką ir palengvinti žaliavos perdirbimo ar metalurgijos bendradarbiavimo scenarijus.

    „Šiandien vienas įdomiausių krypčių mums yra Marokas“, – sakė KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius.

    Pasak bendrovės, Maroke jau atliktas pirminis geologinis įvertinimas, o kitas žingsnis gali būti paraiška žvalgybos licencijai gauti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dar ankstyvos stadijos, tačiau kryptis signalizuoja, jog KGHM prioritetą teikia vietoms, kuriose rizikos ir grąžos balansas labiau nuspėjamas.

    KGHM atsargumą Afrikoje stiprina ir ankstesnė patirtis regione: praeityje įgyvendintas projektas Kongo Demokratinėje Respublikoje bendrovei buvo nuostolingas. Ši pamoka dažnai lemia, kad įmonės renkasi lėtesnę, bet labiau kontroliuojamą plėtrą, ypač kai kalbama apie sudėtingus kasybos regionus.

    Jei vario paklausa ir toliau augs, konkurencija dėl stabiliose jurisdikcijose esančių telkinių stiprės. Tokiu atveju KGHM sprendimas dairytis į Maroką gali būti bandymas užsiimti poziciją regione anksčiau, nei kainos ir įėjimo barjerai dar labiau išaugs.

  • Čilė ir Argentina derasi dėl Andų metalų: ką keičia nauji protokolai ir investuotojų medžioklė

    Čilė ir Argentina pradėjo naują derybų etapą dėl bendro Andų pasienyje esančių metalų telkinių vystymo. Tikslas aiškus: sudaryti patrauklesnes sąlygas užsienio investuotojams ir pagreitinti projektus, kurie ilgus metus strigo dėl politikos ir ekonomikos rizikų.

    Pasienio zona tarp Čilės Atakamos regiono ir Argentinos San Chuano provincijos laikoma viena perspektyviausių vario ir tauriųjų metalų kryptžių Pietų Amerikoje. Šiame regione jau seniai veikia kasybos pramonė Čilės pusėje, o Argentinos teritorijos iki šiol išliko gerokai mažiau išvystytos.

    Kas pasikeitė dabar?

    Abi šalys dar 1997 metais buvo pasirašiusios susitarimą dėl kasybos integracijos ir bendradarbiavimo, tačiau reali pažanga buvo ribota. Priežastys dažniausiai siejamos su politiniu cikliškumu, skirtingomis vyriausybių kryptimis ir sudėtingu tarpvalstybiniu projektų koordinavimu.

    Papildomą spaudimą darė ir Argentinos ekonominiai iššūkiai, įskaitant užsitęsusią infliaciją bei investicinio stabilumo stoką. Dėl to brangūs infrastruktūros sprendimai atokiuose Andų regionuose ilgą laiką buvo atidėliojami.

    Lūžiu tapo tai, kad pastaruoju metu suaktyvėjo politinė valia atnaujinti praktinį bendradarbiavimą ir greitinti procedūras. Derybose akcentuojama, kad be koordinuoto veikimo sunku išnaudoti pasienyje esančių telkinių mastą ir pritraukti didelius tarptautinius žaidėjus.

    Telkiniai įspūdingi, bet kliūčių netrūksta

    Pastarosiomis savaitėmis buvo patvirtinti operaciniai protokolai keliems pasienio projektams, tarp jų Vicuña, NexoAndino ir Filo Sur. Telkiniai driekiasi per sieną, todėl licencijavimas, logistika, aplinkosaugos reikalavimai ir infrastruktūros planavimas neišvengiamai tampa abiejų valstybių bendru klausimu.

    Geologiniai vertinimai rodo labai didelį potencialą: minima apie 32 mln. tonų vario, taip pat reikšmingi aukso ir sidabro kiekiai. Tokie skaičiai pasauliniame kontekste svarbūs, nes varis laikomas vienu kritinių metalų energetikos pertvarkai, tinklų plėtrai ir elektrifikacijai.

    Didžiausia problema išlieka ne telkinių buvimas, o jų įveiklinimas. Andų reljefas ir atstumas iki infrastruktūros reiškia, kad vien žvalgybos ir kasybos sprendimų nepakanka, reikia kelių, elektros, ryšio ir patikimų tiekimo grandinių.

    Logistika ir vanduo gali nulemti sėkmę

    Transporto kryptis čia turi kritinę reikšmę: nors telkiniai yra Argentinoje ir Čilėje, geografiškai patogiausias išvežimas dažnai veda į Ramiojo vandenyno pusę. Palyginti nedidelis atstumas iki Čilės uostų kontrastuoja su gerokai ilgesniais maršrutais iki Argentinos pagrindinių logistikos mazgų.

    Kita kertinė sąlyga yra vanduo, būtinas rūdos apdorojimui ir koncentravimui. Sausose Andų zonose vandens trūkumas yra struktūrinė problema, todėl investuotojams tenka vertinti brangius sprendinius, įskaitant vamzdynus, gėlinimo infrastruktūrą ar kitus tiekimo modelius.

    Ekspertai pabrėžia, kad bendra programa galėtų duoti daugiau nei vien kasybos pajamas: pagerėję keliai, ryšio tinklai ir energetikos infrastruktūra skatintų platesnę regiono plėtrą. Tačiau šių projektų sėkmę lems tai, ar pavyks sumažinti reguliacinę riziką ir užtikrinti aiškias taisykles investuotojams abiejose sienos pusėse.

  • Lenkija mažina vario ir sidabro gavybos mokestį: 2027 metais biudžetas neteks apie 320 mln. eurų

    Lenkijos valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už kai kurių naudingųjų iškasenų gavybą 2027 metais, kaip numatoma, sumažės iki maždaug 1,5 mlrd. eurų. Tai reikštų ryškų kritimą, palyginti su šių metų prognozuojamu maždaug 1,8 mlrd. eurų lygiu.

    Skirtumas sudaro apie 320 mln. eurų, todėl Finansų ministerijai teks ieškoti, kaip kompensuoti mažesnes įplaukas. Toks pokytis įrašytas į 2027 metų biudžeto projekto aiškinamuosius dokumentus.

    Minėto mokesčio surinkimas tiesiogiai priklauso nuo gavybos apimčių šalyje ir pagrindinių žaliavų kainų. Didžiausią reikšmę turi vario ir sidabro kotiruotės tarptautinėse rinkose, taip pat valiutų kursų svyravimai ir energijos išteklių kainos, kurios veikia gavybos savikainą bei įmonių investicinius planus.

    Dokumentuose pabrėžiama, kad prognozėse jau įvertinti nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalioję pakeitimai, kurie 2026–2028 metais koreguoja formulę, pagal kurią skaičiuojamas mokestis už vario ir sidabro gavybą. Praktikoje šie pakeitimai pirmiausia palankūs didžiausiam šalies vario sektoriaus žaidėjui KGHM.

    Lenkijos sprendimas mažinti vadinamąjį vario mokestį vertinamas kaip bandymas sustiprinti bendrovės galimybes finansuoti investicijas ir išlaikyti konkurencingumą žaliavų rinkose. Ankstesniais metais šis mokestis smarkiai ribojo įmonės investicinius pajėgumus, o valstybė per daugiau kaip dešimtmetį iš šios rinkliavos buvo surinkusi virš 6,9 mlrd. eurų.

    Naujovė numato ir papildomą paskatą ilgesniam laikotarpiui. Nuo 2029 metų įmonėms turėtų atsirasti galimybė dalį su gavyba susijusių investicinių išlaidų atskaityti iš mokėtino mokesčio, jei jos atitiks įstatyme nustatytus kriterijus.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos tendenciją derinti biudžeto interesus su strateginių žaliavų politika. Vario ir sidabro svarba auga dėl energetikos transformacijos, elektros tinklų plėtros ir pramonės elektrifikacijos, todėl valstybės vis dažniau ieško modelio, kuris vienu metu užtikrintų pajamas ir nepristabdytų investicijų.

  • KGHM pusmečio rezultatai stebina: rekordinis pelnas ir mažesni kaštai suteikia erdvės investicijoms

    Rekordinis pusmetis

    Viena didžiausių Lenkijos žaliavų bendrovių KGHM paskelbė pirmojo 2026 metų pusmečio finansinius rezultatus, kurie išsiskiria net ir pasaulinių metalų rinkų kontekste. Bendrovė, priklausanti svarbiausiems vario ir sidabro tiekėjams, užfiksavo ypač aukštą grynąjį pelną ir ryškų pajamų augimą.

    Įmonės pateiktais duomenimis, grynasis pelnas per šešis mėnesius siekė apie 1,3 mlrd. eurų. Toks rezultatas beveik prilygsta geriausių pastarojo dešimtmečio pilnų metų pelningumui ir signalizuoja, kad KGHM išnaudojo palankią žaliavų kainų bei pardavimo sąlygų aplinką.

    Kas lėmė šuolį?

    Grupės pajamos per pirmąjį pusmetį sudarė apie 5,7 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo maždaug 41 proc. Pajamų didėjimą skatino ne tik pardavimų apimtys, bet ir palankesni pagrindinių produktų kotiruočių lygiai bei realizuotos premijos, taip pat aktyvesnis rizikų valdymas sudarant kontraktus.

    Reikšmingas veiksnys buvo ir kaštų dinamika: vadinamasis C1 piniginių sąnaudų rodiklis, atspindintis vario gamybos savikainą, per metus sumažėjo apie 19 proc. Tai rodo, kad bendrovė ne vien pasinaudojo rinkos ciklu, bet ir sustiprino efektyvumą, o dalį sąnaudų spaudimo kompensavo didesnė lydinčių metalų, įskaitant sidabrą, vertė.

    „Pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai patvirtina labai gerą visos KGHM grupės būklę ir vykdomų plėtros veiksmų efektyvumą“, – sakė bendrovės vadovas Remigius Paszkiewiczius.

    „Siekiame vystyti KGHM kaip modernią, efektyvią kaštų prasme ir diversifikuotą kelių žaliavų grupę, galinčią pasinaudoti energetikos transformacijos ir naujų technologijų kuriamomis galimybėmis“, – teigė jis.

    Gamyba augo, o užsienio aktyvai prisidėjo

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KGHM grupė pagamino apie 351 000 tonų parduodamo vario, tai yra maždaug 2 proc. daugiau nei prieš metus. Sidabro gamyba augo sparčiau ir pasiekė apie 712 tonų, arba maždaug 8 proc. metinį augimą, o rezultatus palaikė stabilus kasybos bei metalurgijos padalinių darbas.

    Prie grupės rodiklių prisidėjo ir užsienio aktyvai. Čilėje veikiančios Sierra Gorda kasyklos indėlis, skaičiuojant KGHM tenkančią dalį, siekė apie 40 200 tonų vario, o KGHM International segmentas pagamino apie 19 300 tonų. Užsienio padaliniai taip pat generavo lydinčių metalų produkciją, įskaitant molibdeną ir tauriuosius metalus.

    Investicijos ir strategijos pagreitis

    Stiprūs finansiniai rezultatai, pasak bendrovės vadovybės, suteikia daugiau galimybių paspartinti strateginių planų įgyvendinimą. Prioritetais įvardijamos investicijos į esamą gavybos infrastruktūrą, metalurgijos grandinės plėtra bei ilgalaikiai projektai, susiję su išteklių bazės didinimu ir naujų telkinių paieška.

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KGHM investicijos siekė apie 334 mln. eurų ir buvo maždaug 9 proc. didesnės nei prieš metus. Didžiausia dalis teko kasybai, reikšmingas finansavimas skirtas ir metalurgijai, o visų 2026 metų investicijų planas siekia apie 953 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja veiksmus, susijusius su energetikos kaštų valdymu: vystomi nuosavi atsinaujinančios energijos projektai, vertinamos anglies dioksido surinkimo technologijų pritaikymo galimybės metalurgijos procesuose. Tokios kryptys tampa vis svarbesnės, nes pramonės įmonėms Europoje didėja reguliaciniai ir konkurenciniai spaudimai dėl emisijų.