Tag: Varis

  • Varis ir sidabras iš „KGHM“: kodėl be šių žaliavų ES energetikos ir duomenų centrai strigtų

    Energetikos transformacija, elektromobilių bumas ir spartėjanti investicijų į duomenų centrus bei DI infrastruktūrą banga iš esmės pakeitė vario reikšmę pasaulio ekonomikai. Vario reikia elektriniams tinklams, vėjo ir saulės parkams, baterijų gamybai, įkrovimo infrastruktūrai ir serverių ūkiams, todėl paklausos augimas tapo struktūrinis, o ne ciklinis.

    Nors Lenkija sudaro tik apie 2–3 proc. pasaulinės vario gavybos, jos vaidmuo Europoje gerokai didesnis, nes gamyba yra arti pagrindinių vartotojų rinkų. ES pramonė vis dažniau akcentuoja tiekimo stabilumą ir geografinį artumą, ypač po pastarųjų metų tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Vario poreikis perrašomas

    Dar visai neseniai varis buvo laikomas metalu, kurio vartojimas didėja pamažu ir gana nuspėjamai. Tačiau elektros tinklų modernizacija, atsinaujinančių išteklių integravimas ir skaitmenizacijos plėtra reiškia, kad vario reikia daugiau tiek energijos perdavimui, tiek įrangai, tiek infrastruktūros atsargoms.

    Elektromobiliai čia yra vienas ryškiausių pavyzdžių: elektrinei transporto priemonei paprastai reikia kelis kartus daugiau vario nei automobiliui su vidaus degimo varikliu. Tuo pat metu auga ir vario poreikis įkrovimo stotelėms, elektros paskirstymo įrangai bei pramoniniams laidininkams.

    Rinkoje vis dažniau kalbama apie galimus deficito periodus, nes naujų kasyklų projektai yra ilgi, brangūs ir susiduria su aplinkosaugos bei leidimų išdavimo barjerais. Tai didina spaudimą turėti patikimus, regioniškai artimus tiekėjus ir plėsti perdirbimą bei antrinę žaliavą.

    ES kritinės žaliavos ir priklausomybės

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais kritinių žaliavų sąrašą išplėtė, kritiškumą vertindama ne vien per retųjų žemių elementų prizmę. Vis daugiau dėmesio skiriama ir negeležiniams metalams bei mineralams, kurių reikia energetikos ir pramonės transformacijai.

    Pagrindinis ES tikslas – mažinti priklausomybę nuo nedidelio skaičiaus tiekėjų, o kai kuriose pozicijose padidinti tiekimą iš Europos kasyklų, perdirbimo ir pakaitalų grandinių. Šiame kontekste varis tampa vienu kertinių metalų, nes alternatyvų jam infrastruktūroje yra nedaug, o poreikis auga keliuose sektoriuose vienu metu.

    „KGHM“ reikšmė ir plėtros klausimai

    Lenkijos koncernas „KGHM“ yra vienas svarbiausių vario gamintojų Europoje, o jo produkcija reikšmingai prisideda prie ES tiekimo saugumo. Bendrovės stiprybė – stabilus tiekimas ir artumas didžiausiems pramonės vartotojams, todėl dalis pirkėjų yra pasirengę mokėti daugiau už greitesnį ir patikimesnį tiekimą Europoje.

    „Kai kurie pirkėjai sutinka mokėti šiek tiek didesnę kainą mainais į saugumą ir greitesnį žaliavos gavimą Europoje“, – sakė „KGHM“ vadovas Remigiusz Paszkiewicz.

    Tuo pat metu kertinis klausimas lieka investicijos į naujus gavybos plotus ir technologijas. Gilėjant kasybai, didėja kaštai ir techninis sudėtingumas, todėl vis dažniau akcentuojama robotizacija, nuotolinės operacijos ir darbuotojų atitraukimas nuo pavojingiausių zonų.

    Regiono ištekliai traukia ir užsienio investuotojų dėmesį: vystomi ir nauji vario bei sidabro projektai, kuriems reikės ilgo leidimų, projektavimo ir finansavimo ciklo. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu ES vis tiek konkuruos dėl žaliavos globalioje rinkoje, o vietinių projektų sėkmė taps strateginiu pranašumu.

  • Paskutinės dienos registracijai į Future Mining Forum & Expo 2026: trys dienos apie kasybos ateitį

    Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre, 2026 metų rugsėjo 9–11 dienomis vyks Future Mining Forum & Expo 2026 – trijų dienų renginys, skirtas kasybos, žaliavų, energetikos ir pramonės ateičiai. Organizatoriai primena, kad registracijos langas artėja prie pabaigos, todėl dalyviams verta sprendimą priimti dabar.

    Renginio programa orientuota į sprendimus, kurie artimiausiais metais darys tiesioginę įtaką žaliavų tiekimo grandinėms ir Europos pramonės konkurencingumui. Dėmesio centre – investicijos, technologinė transformacija, energetinis saugumas ir tai, kaip kinta kasybos sektoriaus vaidmuo platesnėje ekonomikoje.

    Pagrindinės temos ir kryptys

    Diskusijose numatytos kritinės žaliavos ir retieji metalai, kurie laikomi kertiniais baterijų, elektros tinklų, atsinaujinančios energetikos ir gynybos pramonės plėtrai. Šios medžiagos vis dažniau siejamos su tiekimo rizikomis, todėl verslas ir valstybės ieško patikimesnių, geografiškai artimesnių tiekimo šaltinių.

    Taip pat bus aptariama pasaulinė vario rinka ir jos perspektyvos, nes varis yra vienas svarbiausių elektrifikacijos metalų. Augant tinklų modernizavimo, elektromobilių ir duomenų centrų poreikiui, vario paklausa daugelyje scenarijų išlieka didelė, o naujų projektų įgyvendinimą riboja ilgi leidimų ir investicijų ciklai.

    Dar viena svarbi kryptis – Europos metalurgijos ir perdirbimo pramonės ateitis bei energijos kainų įtaka. Ši tema glaudžiai susijusi su gamybos kaštų konkurencingumu, dekarbonizacijos reikalavimais ir poreikiu užtikrinti, kad žaliavos būtų ne tik išgaunamos, bet ir apdorojamos regione.

    Technologijos, keičiančios kasybą

    Renginyje numatytos sesijos apie automatizaciją, našumą ir skaitmeninimą – kryptis, kurios daugelyje šalių laikomos atsaku į darbo jėgos trūkumą ir saugos reikalavimų griežtėjimą. Moderniose kasyklose vis svarbesni tampa nuotoliniai valdymo centrai, jutiklių duomenys, pažangi analizė ir DI sprendimai, padedantys mažinti prastovas bei gerinti įrenginių priežiūrą.

    Kartu bus kalbama apie energijos vartojimo efektyvumą ir procesų optimizavimą, nes tai tiesiogiai veikia savikainą ir emisijų mažinimo tikslus. Praktikoje tai apima elektrifikuojamą techniką, efektyvesnį vėdinimą, energijos kaupimą, o taip pat tikslesnį rūdos paruošimą ir atliekų mažinimą.

    Trijų dienų struktūra

    Pagal viešai skelbtą programos logiką pirmoji diena labiau orientuota į žaliavų saugumą, geopolitiką, varį ir metalurgiją. Antroji diena akcentuoja investicijas, kasybos efektyvumą ir technologijas, kurios formuoja vadinamąją ateities kasyklą.

    Trečioji diena skirta regioninei transformacijai ir klausimui, kokios naujos ekonominės specializacijos gali tapti augimo varikliu virsmo laikotarpiu. Tai aktualu ne tik Silezijai, bet ir kitiems pramoniniams regionams, kurie ieško būdų suderinti tradicinių sektorių kaitą su naujų kompetencijų kūrimu.

    Į renginį planuojama suburti įmonių vadovus, sektoriaus ekspertus, akademinės bendruomenės atstovus ir viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjus. Tokia sudėtis leidžia diskutuoti ne vien apie technologijas, bet ir apie reguliavimą, investicijų aplinką bei ilgalaikius pramonės strategijos pasirinkimus.

    Norintiems dalyvauti organizatoriai rekomenduoja neatidėlioti: registracija į Future Mining Forum & Expo 2026 artėja prie pabaigos, o vietų ir dalyvių srautų planavimas paprastai vykdomas iš anksto. Renginio dalyviams tai proga vienoje vietoje susidaryti aiškų vaizdą, kur link juda Europos kasybos ir žaliavų ekosistema.

  • KGHM plečia kasybą Afrikoje: kodėl renkasi Maroką, o ne vario juostą Zambijoje ir Konge

    Lenkijos vario ir sidabro milžinė KGHM vis aktyviau ieško galimybių augti už Europos ribų. Bendrovė strateginiuose planuose mini abi Amerikas ir Afriką, tačiau pastarojoje renkasi ne garsųjį vario telkinių regioną ties Zambijos ir Kongo Demokratinės Respublikos siena, o gerokai mažiau aptariamą kryptį Šiaurės Afrikoje – Maroką.

    Toks pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio gali stebinti, nes didžiausia Afrikos vario gavyba tradiciškai siejama būtent su Zambija ir Kongo Demokratine Respublika. Vis dėlto investuotojams kasyboje svarbūs ne vien geologiniai ištekliai, bet ir politinis stabilumas, reguliacinė aplinka, infrastruktūra bei galimybė prognozuoti kaštus dešimtmečiams į priekį.

    Vario paklausa spaudžia plėstis

    Pasaulinė vario paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga, o tai siejama su energetikos transformacija ir elektros tinklų modernizavimu. Prie papildomo vartojimo prisideda ir duomenų centrų plėtra, kuri didina elektros infrastruktūros, aušinimo ir serverinių sprendimų poreikį.

    Tokioje aplinkoje kasybos bendrovėms vis sunkiau išlaikyti gavybos apimtis vien esamuose telkiniuose, todėl akcentuojama žvalgyba, nauji projektai ir įsigijimai. KGHM atvejis nėra išimtis: bendrovė ieško vietų, kuriose galėtų didinti išteklių bazę, bet kartu išvengti sunkiai valdomų rizikų.

    Kodėl ne Kongo Demokratinė Respublika?

    Kongo Demokratinė Respublika yra viena svarbiausių pasaulio žaliavų tiekėjų, ypač kai kalbama apie kobalto rinką ir didelę vario gavybą. Tačiau būtent šalis dažnai minima kaip pavyzdys, kur investicijas lydi saugumo, politinės ir reputacinės rizikos, galinčios tiesiogiai paveikti projektų tęstinumą.

    Pastarąjį dešimtmetį situaciją apsunkina užsitęsę konfliktai rytinėje šalies dalyje, o verslui tai reiškia brangesnę logistiką, didesnius draudimo kaštus ir sunkiau planuojamus eksploatacijos grafikus. Nors šalyje veikia tarptautiniai žaidėjai, jų sprendimai dažnai paremti išskirtinai didele rizikos tolerancija ir didesniais finansiniais užnugariais.

    Zambija atrodo stabiliau, bet Marokas patrauklesnis

    Zambija laikoma palankesne kryptimi nei Kongo Demokratinė Respublika, nes šalyje paprastai lengviau užtikrinamas reguliacinis nuoseklumas ir politinis prognozuojamumas. Vario pramonė čia telkiasi vadinamojoje Copperbelt zonoje, o valstybė deklaruoja tikslus didinti gavybą artimiausiais metais.

    Vis dėlto KGHM pasirinkimas labiau krypsta į Maroką, kur investuotojams svarbi ne vien gavybos perspektyva, bet ir bendra verslo aplinka, infrastruktūra bei platesni pramoniniai ryšiai. Šalis yra arčiau Europos rinkų, o tai gali mažinti tiekimo grandinės riziką ir palengvinti žaliavos perdirbimo ar metalurgijos bendradarbiavimo scenarijus.

    „Šiandien vienas įdomiausių krypčių mums yra Marokas“, – sakė KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius.

    Pasak bendrovės, Maroke jau atliktas pirminis geologinis įvertinimas, o kitas žingsnis gali būti paraiška žvalgybos licencijai gauti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dar ankstyvos stadijos, tačiau kryptis signalizuoja, jog KGHM prioritetą teikia vietoms, kuriose rizikos ir grąžos balansas labiau nuspėjamas.

    KGHM atsargumą Afrikoje stiprina ir ankstesnė patirtis regione: praeityje įgyvendintas projektas Kongo Demokratinėje Respublikoje bendrovei buvo nuostolingas. Ši pamoka dažnai lemia, kad įmonės renkasi lėtesnę, bet labiau kontroliuojamą plėtrą, ypač kai kalbama apie sudėtingus kasybos regionus.

    Jei vario paklausa ir toliau augs, konkurencija dėl stabiliose jurisdikcijose esančių telkinių stiprės. Tokiu atveju KGHM sprendimas dairytis į Maroką gali būti bandymas užsiimti poziciją regione anksčiau, nei kainos ir įėjimo barjerai dar labiau išaugs.

  • Čilė ir Argentina derasi dėl Andų metalų: ką keičia nauji protokolai ir investuotojų medžioklė

    Čilė ir Argentina pradėjo naują derybų etapą dėl bendro Andų pasienyje esančių metalų telkinių vystymo. Tikslas aiškus: sudaryti patrauklesnes sąlygas užsienio investuotojams ir pagreitinti projektus, kurie ilgus metus strigo dėl politikos ir ekonomikos rizikų.

    Pasienio zona tarp Čilės Atakamos regiono ir Argentinos San Chuano provincijos laikoma viena perspektyviausių vario ir tauriųjų metalų kryptžių Pietų Amerikoje. Šiame regione jau seniai veikia kasybos pramonė Čilės pusėje, o Argentinos teritorijos iki šiol išliko gerokai mažiau išvystytos.

    Kas pasikeitė dabar?

    Abi šalys dar 1997 metais buvo pasirašiusios susitarimą dėl kasybos integracijos ir bendradarbiavimo, tačiau reali pažanga buvo ribota. Priežastys dažniausiai siejamos su politiniu cikliškumu, skirtingomis vyriausybių kryptimis ir sudėtingu tarpvalstybiniu projektų koordinavimu.

    Papildomą spaudimą darė ir Argentinos ekonominiai iššūkiai, įskaitant užsitęsusią infliaciją bei investicinio stabilumo stoką. Dėl to brangūs infrastruktūros sprendimai atokiuose Andų regionuose ilgą laiką buvo atidėliojami.

    Lūžiu tapo tai, kad pastaruoju metu suaktyvėjo politinė valia atnaujinti praktinį bendradarbiavimą ir greitinti procedūras. Derybose akcentuojama, kad be koordinuoto veikimo sunku išnaudoti pasienyje esančių telkinių mastą ir pritraukti didelius tarptautinius žaidėjus.

    Telkiniai įspūdingi, bet kliūčių netrūksta

    Pastarosiomis savaitėmis buvo patvirtinti operaciniai protokolai keliems pasienio projektams, tarp jų Vicuña, NexoAndino ir Filo Sur. Telkiniai driekiasi per sieną, todėl licencijavimas, logistika, aplinkosaugos reikalavimai ir infrastruktūros planavimas neišvengiamai tampa abiejų valstybių bendru klausimu.

    Geologiniai vertinimai rodo labai didelį potencialą: minima apie 32 mln. tonų vario, taip pat reikšmingi aukso ir sidabro kiekiai. Tokie skaičiai pasauliniame kontekste svarbūs, nes varis laikomas vienu kritinių metalų energetikos pertvarkai, tinklų plėtrai ir elektrifikacijai.

    Didžiausia problema išlieka ne telkinių buvimas, o jų įveiklinimas. Andų reljefas ir atstumas iki infrastruktūros reiškia, kad vien žvalgybos ir kasybos sprendimų nepakanka, reikia kelių, elektros, ryšio ir patikimų tiekimo grandinių.

    Logistika ir vanduo gali nulemti sėkmę

    Transporto kryptis čia turi kritinę reikšmę: nors telkiniai yra Argentinoje ir Čilėje, geografiškai patogiausias išvežimas dažnai veda į Ramiojo vandenyno pusę. Palyginti nedidelis atstumas iki Čilės uostų kontrastuoja su gerokai ilgesniais maršrutais iki Argentinos pagrindinių logistikos mazgų.

    Kita kertinė sąlyga yra vanduo, būtinas rūdos apdorojimui ir koncentravimui. Sausose Andų zonose vandens trūkumas yra struktūrinė problema, todėl investuotojams tenka vertinti brangius sprendinius, įskaitant vamzdynus, gėlinimo infrastruktūrą ar kitus tiekimo modelius.

    Ekspertai pabrėžia, kad bendra programa galėtų duoti daugiau nei vien kasybos pajamas: pagerėję keliai, ryšio tinklai ir energetikos infrastruktūra skatintų platesnę regiono plėtrą. Tačiau šių projektų sėkmę lems tai, ar pavyks sumažinti reguliacinę riziką ir užtikrinti aiškias taisykles investuotojams abiejose sienos pusėse.

  • Lenkija mažina vario ir sidabro gavybos mokestį: 2027 metais biudžetas neteks apie 320 mln. eurų

    Lenkijos valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už kai kurių naudingųjų iškasenų gavybą 2027 metais, kaip numatoma, sumažės iki maždaug 1,5 mlrd. eurų. Tai reikštų ryškų kritimą, palyginti su šių metų prognozuojamu maždaug 1,8 mlrd. eurų lygiu.

    Skirtumas sudaro apie 320 mln. eurų, todėl Finansų ministerijai teks ieškoti, kaip kompensuoti mažesnes įplaukas. Toks pokytis įrašytas į 2027 metų biudžeto projekto aiškinamuosius dokumentus.

    Minėto mokesčio surinkimas tiesiogiai priklauso nuo gavybos apimčių šalyje ir pagrindinių žaliavų kainų. Didžiausią reikšmę turi vario ir sidabro kotiruotės tarptautinėse rinkose, taip pat valiutų kursų svyravimai ir energijos išteklių kainos, kurios veikia gavybos savikainą bei įmonių investicinius planus.

    Dokumentuose pabrėžiama, kad prognozėse jau įvertinti nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalioję pakeitimai, kurie 2026–2028 metais koreguoja formulę, pagal kurią skaičiuojamas mokestis už vario ir sidabro gavybą. Praktikoje šie pakeitimai pirmiausia palankūs didžiausiam šalies vario sektoriaus žaidėjui KGHM.

    Lenkijos sprendimas mažinti vadinamąjį vario mokestį vertinamas kaip bandymas sustiprinti bendrovės galimybes finansuoti investicijas ir išlaikyti konkurencingumą žaliavų rinkose. Ankstesniais metais šis mokestis smarkiai ribojo įmonės investicinius pajėgumus, o valstybė per daugiau kaip dešimtmetį iš šios rinkliavos buvo surinkusi virš 6,9 mlrd. eurų.

    Naujovė numato ir papildomą paskatą ilgesniam laikotarpiui. Nuo 2029 metų įmonėms turėtų atsirasti galimybė dalį su gavyba susijusių investicinių išlaidų atskaityti iš mokėtino mokesčio, jei jos atitiks įstatyme nustatytus kriterijus.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos tendenciją derinti biudžeto interesus su strateginių žaliavų politika. Vario ir sidabro svarba auga dėl energetikos transformacijos, elektros tinklų plėtros ir pramonės elektrifikacijos, todėl valstybės vis dažniau ieško modelio, kuris vienu metu užtikrintų pajamas ir nepristabdytų investicijų.

  • KGHM pusmečio rezultatai stebina: rekordinis pelnas ir mažesni kaštai suteikia erdvės investicijoms

    Rekordinis pusmetis

    Viena didžiausių Lenkijos žaliavų bendrovių KGHM paskelbė pirmojo 2026 metų pusmečio finansinius rezultatus, kurie išsiskiria net ir pasaulinių metalų rinkų kontekste. Bendrovė, priklausanti svarbiausiems vario ir sidabro tiekėjams, užfiksavo ypač aukštą grynąjį pelną ir ryškų pajamų augimą.

    Įmonės pateiktais duomenimis, grynasis pelnas per šešis mėnesius siekė apie 1,3 mlrd. eurų. Toks rezultatas beveik prilygsta geriausių pastarojo dešimtmečio pilnų metų pelningumui ir signalizuoja, kad KGHM išnaudojo palankią žaliavų kainų bei pardavimo sąlygų aplinką.

    Kas lėmė šuolį?

    Grupės pajamos per pirmąjį pusmetį sudarė apie 5,7 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo maždaug 41 proc. Pajamų didėjimą skatino ne tik pardavimų apimtys, bet ir palankesni pagrindinių produktų kotiruočių lygiai bei realizuotos premijos, taip pat aktyvesnis rizikų valdymas sudarant kontraktus.

    Reikšmingas veiksnys buvo ir kaštų dinamika: vadinamasis C1 piniginių sąnaudų rodiklis, atspindintis vario gamybos savikainą, per metus sumažėjo apie 19 proc. Tai rodo, kad bendrovė ne vien pasinaudojo rinkos ciklu, bet ir sustiprino efektyvumą, o dalį sąnaudų spaudimo kompensavo didesnė lydinčių metalų, įskaitant sidabrą, vertė.

    „Pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai patvirtina labai gerą visos KGHM grupės būklę ir vykdomų plėtros veiksmų efektyvumą“, – sakė bendrovės vadovas Remigius Paszkiewiczius.

    „Siekiame vystyti KGHM kaip modernią, efektyvią kaštų prasme ir diversifikuotą kelių žaliavų grupę, galinčią pasinaudoti energetikos transformacijos ir naujų technologijų kuriamomis galimybėmis“, – teigė jis.

    Gamyba augo, o užsienio aktyvai prisidėjo

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KGHM grupė pagamino apie 351 000 tonų parduodamo vario, tai yra maždaug 2 proc. daugiau nei prieš metus. Sidabro gamyba augo sparčiau ir pasiekė apie 712 tonų, arba maždaug 8 proc. metinį augimą, o rezultatus palaikė stabilus kasybos bei metalurgijos padalinių darbas.

    Prie grupės rodiklių prisidėjo ir užsienio aktyvai. Čilėje veikiančios Sierra Gorda kasyklos indėlis, skaičiuojant KGHM tenkančią dalį, siekė apie 40 200 tonų vario, o KGHM International segmentas pagamino apie 19 300 tonų. Užsienio padaliniai taip pat generavo lydinčių metalų produkciją, įskaitant molibdeną ir tauriuosius metalus.

    Investicijos ir strategijos pagreitis

    Stiprūs finansiniai rezultatai, pasak bendrovės vadovybės, suteikia daugiau galimybių paspartinti strateginių planų įgyvendinimą. Prioritetais įvardijamos investicijos į esamą gavybos infrastruktūrą, metalurgijos grandinės plėtra bei ilgalaikiai projektai, susiję su išteklių bazės didinimu ir naujų telkinių paieška.

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį KGHM investicijos siekė apie 334 mln. eurų ir buvo maždaug 9 proc. didesnės nei prieš metus. Didžiausia dalis teko kasybai, reikšmingas finansavimas skirtas ir metalurgijai, o visų 2026 metų investicijų planas siekia apie 953 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja veiksmus, susijusius su energetikos kaštų valdymu: vystomi nuosavi atsinaujinančios energijos projektai, vertinamos anglies dioksido surinkimo technologijų pritaikymo galimybės metalurgijos procesuose. Tokios kryptys tampa vis svarbesnės, nes pramonės įmonėms Europoje didėja reguliaciniai ir konkurenciniai spaudimai dėl emisijų.

  • Žaliavų rinka krypsta žemyn: baziniai metalai, CO2 leidimai ir anglis su daugiau minusų

    Trečiadienio, 2026 metais rugpjūčio 12 dieną, prekyba žaliavų rinkose buvo mišri, tačiau bendras tonas išliko labiau neigiamas. Londono metalų biržoje (LME) dalis bazinių metalų pigo, o investuotojų dėmesys krypo ir į ES apyvartinių taršos leidimų (EUA) kainą bei energijos išteklių ateities sandorius.

    Didžiausią dienos spaudimą tarp pagrindinių metalų patyrė aliuminis: tiek neatidėliotina kaina, tiek trijų mėnesių kontraktai smuko apie 1,6 proc. Varis taip pat judėjo žemyn, nors nuosmukis buvo nuosaikesnis: neatidėliotina kaina krito apie 0,4 proc., o trijų mėnesių kontraktai apie 0,2 proc.

    Cinkas išsiskyrė teigiama kryptimi ir brango beveik 0,9 proc., o nikelis kilo apie 0,7 proc. Alavas dieną baigė su simboliniu minusu, o švinas iš esmės išliko stabilus, rodydamas tik labai nedidelius svyravimus skirtinguose kontraktuose.

    CO2 leidimai ir anglis

    ES apyvartiniai taršos leidimai (EUA) 2026 metais rugpjūčio 12 dieną pigo apie 0,5 proc. Tokie svyravimai rinkoje paprastai siejami su lūkesčiais dėl pramonės aktyvumo, elektros gamybos struktūros ir sezoninės paklausos, kuri keičiasi priklausomai nuo oro sąlygų bei energijos vartojimo.

    Tuo metu energetinės anglies ARA (Amsderdamo, Roterdamo ir Antverpeno regiono) ateities sandorių kaina artimiausių metų laikotarpiui išliko beveik nepakitusi per dieną, tačiau mėnesio ir metų dinamika rodė augimą. Tai signalizuoja, kad dalis dalyvių vis dar vertina anglies segmentą kaip jautrų pasiūlos ir logistikos veiksniams, net ir tęsiantis Europos dekarbonizacijos krypčiai.

    Kuro kainos juda aukštyn

    Kuro segmente išryškėjo priešinga tendencija nei dalyje metalų: aviacinių degalų kaina šoktelėjo apie 6,3 proc. Dyzelino (0,1 proc. sieros) kaina kilo apie 3,4 proc., o ilgesnio laikotarpio pokyčiai išliko itin dideli, rodantys, kad rinkoje pastaruoju metu buvo patirta ryški kainų banga.

    Tokie judesiai dažnai sustiprėja, kai sutampa keli veiksniai: sezoniškai aktyvesnė paklausa, pasiūlos ribojimai atskiruose regionuose, rafinavimo pajėgumų planiniai sustabdymai ar geopolitinės rizikos priedas. Investuotojams tai reiškia didesnį nepastovumą ir būtinybę atidžiau vertinti tiek trumpalaikius, tiek ilgesnio laikotarpio rizikos scenarijus.

  • Vario kainos artėja prie rekordo: rinkos skuba užsitikrinti tiekimą prieš galimus JAV muitus

    Vario rinka vėl kaista: kainos tarptautinėse biržose artėja prie istorinių aukštumų, o Londone stipriai išaugęs artimiausių ir vėlesnių pristatymų kainų skirtumas rodo neįprastai didelę konkurenciją dėl greito metalo gavimo. Toks signalas dažniausiai reiškia, kad pirkėjai linkę mokėti daugiau vien tam, kad varis pasiektų sandėlius kuo greičiau.

    Šį judėjimą skatina ne tik paklausa, susijusi su energetikos transformacija, bet ir geopolitinė bei prekybos politikos rizika. Rinkos dalyviai vis aktyviau vertina scenarijų, kad JAV administracija gali įvesti muitus importuojamam variui, todėl dalis pirkėjų skuba persidėlioti tiekimo grandines ir sukaupti atsargas iš anksto.

    Kas vyksta biržose?

    Londono metalų biržoje (LME) vario kotiruotės priartėjo prie ankstesnio rekordo, o kainų dinamika pastarosiomis savaitėmis išliko auganti. JAV „Comex“ biržoje matomas panašus impulsas, o Azijos rinkose, įskaitant Šanchajų, kainos taip pat kyla, atspindėdamos globalų paklausos ir pasiūlos spaudimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjai konkuruoja ne vien dėl kainos, bet ir dėl pristatymo termino. Kai greitesnių pristatymų kaina atitrūksta nuo vėlesnių, rinka siunčia žinutę apie trumpalaikį trūkumą arba bent jau apie išaugusį poreikį varį turėti dabar, o ne po kelių mėnesių.

    Kodėl JAV veiksnys toks svarbus?

    Pastaruoju metu fiksuojamas intensyvesnis vario srautų nukreipimas į JAV, o tai mažina prieinamą pasiūlą kituose regionuose. Jei muitai būtų paskelbti, importuotojai patirtų papildomas sąnaudas, todėl logiška strategija tampa vario įsigijimas iki galimų tarifų įsigaliojimo.

    Toks „išankstinio apsipirkimo“ efektas gali laikinai dar labiau pakelti kainas ir sustiprinti įtampą fizinėje rinkoje, kur svarbiausia ne tik biržos kaina, bet ir realių krovinių prieinamumas. Ilgainiui muitai, jei jie atsirastų, gali perbraižyti prekybos srautus ir paskatinti naujas kainodaros anomalijas tarp regionų.

    Ilgalaikės tendencijos: paklausa auga, pasiūla stringa

    Vario paklausą struktūriškai palaiko elektros tinklų plėtra, atsinaujinančios energetikos projektai, elektromobilių infrastruktūra ir duomenų centrų plėtra. Varis yra viena pagrindinių elektrifikacijos žaliavų, todėl rinkos dalyviai šį metalą vertina kaip strategiškai svarbų tiek pramonei, tiek energetikos sistemoms.

    Tuo pat metu naujų kasyklų plėtra užtrunka, o finansavimas ir leidimų gavimas daugelyje šalių išlieka sudėtingas. Kai pasiūlos didinimas vėluoja, o paklausa auga, kainos tampa jautresnės bet kokiems papildomiems sukrėtimams, įskaitant prekybos apribojimus ar logistikos trikdžius.

    „Atrodo, kad rinka skuba link rekordo“, – sakė BNP Paribas metalų strategijos vadovas Davidas Wilsonas.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys išliks sutelktas į JAV sprendimus dėl muitų, vario atsargų pokyčius biržų sandėliuose ir fizinės rinkos įtampą. Jei „skubėjimo“ efektas neslops, kainos gali likti aukštos net ir be staigių paklausos šuolių, vien dėl tiekimo konkurencijos.

  • Vario kainos laikosi aukštai, bet 2027 metais gali laukti netikėtas lūžis: kalbama apie didelę pasiūlą

    Vario kainos tarptautinėse biržose išlieka tvirtos, nors rinkoje vis dažniau svarstomas scenarijus, kad 2027 metais gali susiformuoti rafinuoto vario perteklius. Investuotojai vertina signalus apie didėjančią pasiūlą ir rizikas, kurios gali pakeisti kainų kryptį.

    Londono metalo biržoje (LME) varis po pastarojo augimo laikosi netoli 14 110 JAV dolerių už toną, tai yra apie 12 970 eurų. Niujorko biržoje „Comex“ varis kainuoja apie 6,71 JAV dolerio už svarą, arba maždaug 13 580 eurų už toną, o nuo metų pradžios šis metalas ten yra pabrangęs daugiau nei 18 proc.

    Šanchajaus ateities sandorių biržoje (SHF) varis vertinamas maždaug 107 540 juanių už toną, tai yra apie 13 710 eurų, ir nuo metų pradžios yra pakilęs apie 9,1 proc. Toks kainų lygis rodo, kad rinka kol kas tebėra jautri paklausai, ypač pramonės ir energetikos sektoriuose.

    Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad vidutiniu laikotarpiu situacija gali pasikeisti: 2027 metais rafinuoto vario pasiūla gali viršyti paklausą. „Bloomberg Intelligence“ ekspertas Grantas Sporre nurodo, kad galimas perteklius galėtų siekti nuo 20 000 iki 100 000 tonų, o nepalankių aplinkybių atveju scenarijus gali išsiplėsti iki 500 000 tonų.

    Rizikas didina geopolitiniai veiksniai ir makroekonominė aplinka, ypač Artimųjų Rytų konflikto eskalacijos tikimybė bei Kinijos ekonomikos tempas. Būtent Kinija yra vienas didžiausių vario vartotojų pasaulyje, todėl bet koks pramonės aktyvumo sulėtėjimas gali greitai persiduoti metalų kainoms.

    Kita vertus, pastarųjų metų kainų stiprumą palaiko struktūrinė paklausa, susijusi su elektros tinklų plėtra, atsinaujinančia energetika ir elektrifikacija. Šios kryptys didina vario poreikį kabeliams, transformatoriams ir infrastruktūrai, todėl net ir galimas perteklius 2027 metais nebūtinai reikštų staigų kainų kritimą, jei paklausa išliks atspari.

    Nuo 2026 metų pradžios vario kaina LME yra pakilusi apie 13,58 proc., o rinkos dalyviai dabar stebi, ar dabartinį kainų lygį labiau palaikys energetikos ir pramonės paklausa, ar vis dėlto persvers signalai apie artėjantį pasiūlos šuolį.

  • „KGHM“ birželį padidino vario ir sidabro pardavimus: rinkos reakcija teigiama, akcijos brangsta

    Lenkijos kasybos ir metalų grupė „KGHM“ paskelbė, kad 2026 metų birželį pardavė 63,6 tūkst. tonų vario ir 140,7 tonos sidabro. Abiejų metalų pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo, o investuotojai į naujienas sureagavo optimistiškai.

    Įmonė nurodė, kad vario pardavimai per metus padidėjo 1 proc., o mokėtino vario gamyba ūgtelėjo 3 proc. ir šiek tiek viršijo 59,3 tūkst. tonų. Tokie skaičiai rodo stabilų pagrindinės veiklos tempą, nors bendras sektoriaus fonas išlieka jautrus kainų svyravimams ir paklausos prognozėms.

    Sidabro pardavimai šoktelėjo ryškiau: iki 140,7 tonos, tai yra 21,6 tonos daugiau nei prieš metus, arba 18 proc. Augimą daugiausia lėmė „KGHM Polska Miedź“ ir bendrovės valdoma Sierra Gorda S.C.M. kasykla Čilėje, tuo metu „KGHM International“ segmentas fiksavo silpnesnius rezultatus.

    Kas labiausiai tempė rezultatą

    „KGHM“ komunikate pabrėžiama, kad pardavimų didėjimą varė būtent Lenkijos ir Čilės veikla. Tuo pačiu tai išryškina grupės priklausomybę nuo kelių pagrindinių aktyvų ir regioninių sąlygų, įskaitant rūdos kokybę, gavybos efektyvumą bei logistikos grandines.

    Molibdeno pardavimai siekė 0,4 mln. svarų ir buvo 0,1 mln. svarų didesni nei prieš metus, tai yra 33 proc. Didesnė dalis šio augimo taip pat siejama su Sierra Gorda S.C.M. rezultatais.

    Kita vertus, bendras kitų tauriųjų metalų rodiklis TPM (Total Precious Metals) pardavimų prasme siekė 21,8 tūkst. trojos uncijų ir buvo 36 proc. didesnis. Tai signalizuoja, kad kai kurių šalutinių produktų segmentuose įmonė sugebėjo išnaudoti palankesnes pardavimo apimtis.

    Per pusmetį – varis žemiau plano

    Bendrovė taip pat pateikė platesnį pusmečio vaizdą: po 6 mėnesių 2026 metais vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė už biudžete numatytą. Pagrindine priežastimi įvardijami „KGHM International“ nukrypimai, susiję su prastesniais nei planuota perdirbamos rūdos kokybės parametrais.

    „Po 6 mėnesių 2026 metų vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė už grupės biudžetą, daugiausia dėl to, kad „KGHM International Ltd.“ neįvykdė plano, perdirbdama žemesnių nei numatyta kokybės parametrų rūdą. Tuo metu sidabro gamybos planas įvykdytas su pertekliumi“, – nurodė bendrovė pranešime.

    Birželį mokėtino sidabro gamyba siekė 125,5 tonos ir buvo 13 proc. didesnė nei prieš metus. Tuo pat metu TPM gamyba sudarė 12,2 tūkst. trojos uncijų, tai yra 9 proc. mažiau, tad skirtingų metalų dinamika išliko nevienoda.

    Kodėl akcijos brango?

    Rinka dažnai jautriai reaguoja į pardavimų ir gamybos duomenis, ypač kai kalbama apie varį, laikomą vienu svarbiausių energetikos ir elektros tinklų modernizavimo metalų. Todėl net ir nuosaikus vario pardavimų augimas, kartu su ryškesniu sidabro šuoliu, gali būti vertinamas kaip teigiamas signalas artimiausio laikotarpio pinigų srautams.

    Pranešimo paskelbimo dieną Varšuvos vertybinių popierių biržoje „KGHM“ akcijų kaina kilo iki 313,00 Lenkijos zlotų, tai yra apie 74 eurus už akciją. Bendrovė taip pat informavo, kad konsoliduotą 2026 metų pirmojo pusmečio ataskaitą planuoja skelbti rugpjūčio 19 dieną.