Tag: Varna

  • Bulgarijoje rastas seniausias pasaulio aukso lobis: 3 000 dirbinių iš Varno nekropolio

    Bulgarijoje rastas seniausias pasaulio aukso lobis: 3 000 dirbinių iš Varno nekropolio

    Bulgarijos Varnos mieste aptiktas vienu seniausių ir didžiausių pasaulyje laikomas aukso lobis, siekiantis maždaug 6 500 metų senumą. Nekropolyje rasta apie 3 000 aukso dirbinių, o radiniai suteikia naujų žinių apie ankstyvąsias Europos bendruomenes ir metalurgiją.

    Kaip rašoma Varnos miesto turizmo informacijos svetainėje „Visit Varna“, atradimas įvyko atsitiktinai 1972 metų spalį. Pramoninėje miesto dalyje vykdant statybos darbus ekskavatoriaus operatorius aptiko neįprastus artefaktus, o vėlesni tyrimai atskleidė didelę kapavietę.

    Nekropolis siejamas su vario amžiumi, o jo pradžia datuojama maždaug 4600–4200 metais prieš mūsų erą. Tai laikotarpis, kai Europoje ėmė ryškėti sudėtingesnės socialinės struktūros, amatų specializacija ir tolimesni mainų ryšiai.

    Archeologai aptiko 294 kapus ir apie 3 000 aukso dirbinių, kurių bendra masė siekia maždaug 6 kilogramus. Tarp radinių – apyrankės, karoliukai, pakabučiai ir kiti papuošalai, taip pat vario dirbiniai, keramika, titnaginiai įrankiai bei kriauklių ornamentai.

    Auksas – ne kiekviename kape

    Vienas svarbiausių šios nekropolio istorijos aspektų – auksas buvo rastas ne visur. Tyrėjai jį aptiko 62 laidojimo kompleksuose, o didžiausia prabanga koncentravosi vos keliuose kapuose.

    Įspūdingiausiu laikomas kapas, pažymėtas 43 numeriu: jame palaidoto suaugusio vyro griaučius lydėjo maždaug 1,5 kilogramo aukso dirbinių. Tokia įkapių gausa leidžia manyti, kad žmogus užėmė išskirtinę padėtį savo bendruomenėje, nors tiksli jo rolė – vadovas, šventikas ar kitos galios turėtojas – nėra aiški.

    Radinių pobūdis rodo, kad auksas čia buvo ne tik puošmena. Jis, tikėtina, veikė kaip prestižo, socialinio statuso ir galbūt religinių praktikų simbolis, o laidojimo skirtumai leidžia kalbėti apie aiškesnę visuomenės stratifikaciją jau prieš daugiau nei šešis tūkstančius metų.

    Mįslingi kapai be palaikų

    Dar viena nekropolio paslaptis – kapai, kuriuose nerasta žmonių griaučių, nors juose buvo daug vertingų įkapių. Tokie laidojimai interpretuojami kaip simboliniai kapai, vadinami kenotafais.

    Manoma, kad jie galėjo būti skirti pagerbti žmonėms, kurių kūnai dėl įvairių priežasčių nebuvo palaidoti šioje vietoje, arba turėjo ypatingą ritualinę paskirtį. Kai kuriuose tokiuose kapuose aptiktos ir kaukės iš nedegto molio.

    Prekyba ir metalo apdirbimas dar prieš 6 000 metų

    Kartu su auksu rasti dirbiniai rodo, kad vietos bendruomenė greičiausiai turėjo plačius mainų ryšius. Tarp radinių minimos Viduržemio jūros kilmės kriauklės „Spondylus“, kurios turėjo atkeliuti iš tolimų regionų.

    Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į išvystytus metalo apdirbimo įgūdžius: varis, naudotas kai kuriems dirbiniams, siejamas ir su Stara Zagoros regionu. Skaičiuojama, kad maždaug 30 proc. nekropolio teritorijos dar nėra ištirta, todėl šioje vietovėje ateityje galima tikėtis ir naujų atradimų.

  • „Eurovizija“ 2027 Bulgarijoje: keturi miestai varžosi dėl šeimininko vardo ir ką verta pamatyti

    „Eurovizija“ 2027 Bulgarijoje: keturi miestai varžosi dėl šeimininko vardo ir ką verta pamatyti

    Bulgarija ruošiasi „Eurovizijai“

    Po Bulgarijos pergalės „Eurovizijoje“ šalis pradeda realius pasirengimo darbus 2027 metų konkursui. Nacionaliniai transliuotojai ir valdžios institucijos paprastai pirmiausia vertina arenas, logistiką, saugumą, apgyvendinimo pasiūlą ir tarptautinio žiniasklaidos centro galimybes.

    Bulgarijoje ryškėja keturi kandidatų miestai: sostinė Sofija ir trys didieji miestai Plovdivas, Varna bei Burgasas. Toks pasirinkimas atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai konkursą rengia ne vien sostinės, o ir didieji regionų centrai su tinkama infrastruktūra.

    „Sostinė ir galimybės, kurias siūlo Sofija, neabejotinai yra tarp lyderių, tačiau rimtas ir ambicingas Burgaso, Plovdivo ir Varnos susidomėjimas yra geras ženklas“, – sakė kultūros ministras Evtimas Miloševas.

    Sofija: istorija ir miesto energija

    Sofija, antikiniais laikais žinoma kaip Serdika, dažnai laikoma stipriausia pretendente dėl tarptautinių skrydžių, didžiausios viešbučių pasiūlos ir renginių infrastruktūros. Mieste galima pamatyti romėnų laikų palikimą, kuris integruotas net į kasdienes erdves, pavyzdžiui, šalia viešojo transporto mazgų.

    Šiuolaikinė Sofija taip pat formuoja stiprų kultūrinį identitetą: nuo gatvės meno iki muzikos renginių ir festivalinės scenos. Prie miesto privalumų prisideda ir artima Vitošos kalno zona, kuri suteikia papildomų laisvalaikio galimybių atvykstantiems svečiams.

    Plovdivas: seniausias miestas, gyvas ir šiandien

    Plovdivas dažnai pristatomas kaip vienas seniausiai nuolat gyvenamų Europos miestų, todėl kultūrine prasme jis būtų išskirtinis pasirinkimas konkursui. Miestas patrauklus tuo, kad istorija čia nėra vien muziejinė: ji atsiveria senamiestyje, ant kalvų išsidėsčiusiuose kvartaluose ir archeologinėse vietose.

    Vienas ryškiausių simbolių – romėnų teatras, iki šiol naudojamas koncertams ir pasirodymams, todėl Plovdivas turi aiškų argumentą, kaip „Euroviziją“ sujungti su vietine kultūra. Tokiam miestui konkursas galėtų tapti proga dar labiau išplėsti tarptautinį žinomumą už įprastų turistinių maršrutų ribų.

    Varna ir Burgasas: Juodosios jūros korta

    Varna, trečias pagal dydį Bulgarijos miestas, remiasi Juodosios jūros kurorto statusu ir vasaros turizmo mastu. Miestui pranašumą suteiktų atpažįstamas pajūrio įvaizdis, o programą galima praturtinti archeologiniais akcentais, įskaitant romėnų laikų objektus ir muziejines kolekcijas.

    Burgasas taip pat sieja kandidatūrą su pajūriu, tačiau jo identitetas platesnis: greta paplūdimių jis išsiskiria ežerais ir gamtinėmis teritorijomis. Netoli miesto esantis Nesebaras, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, galėtų tapti vienu svarbiausių kultūrinių traukos taškų konkursą lydinčioms delegacijoms ir turistams.

    Kurį miestą pasirinks Bulgarija, priklausys nuo praktinių kriterijų: arenos talpos, transliacijų poreikių, transporto jungčių ir apgyvendinimo kainų piko metu. Vis dėlto pati konkurencija tarp keturių miestų signalizuoja, kad šalis sieks „Euroviziją“ išnaudoti ne tik kaip televizijos renginį, bet ir kaip ilgalaikę turizmo bei miesto įvaizdžio investiciją.