Bulgarijos Varnos mieste aptiktas vienu seniausių ir didžiausių pasaulyje laikomas aukso lobis, siekiantis maždaug 6 500 metų senumą. Nekropolyje rasta apie 3 000 aukso dirbinių, o radiniai suteikia naujų žinių apie ankstyvąsias Europos bendruomenes ir metalurgiją.
Kaip rašoma Varnos miesto turizmo informacijos svetainėje „Visit Varna“, atradimas įvyko atsitiktinai 1972 metų spalį. Pramoninėje miesto dalyje vykdant statybos darbus ekskavatoriaus operatorius aptiko neįprastus artefaktus, o vėlesni tyrimai atskleidė didelę kapavietę.
Nekropolis siejamas su vario amžiumi, o jo pradžia datuojama maždaug 4600–4200 metais prieš mūsų erą. Tai laikotarpis, kai Europoje ėmė ryškėti sudėtingesnės socialinės struktūros, amatų specializacija ir tolimesni mainų ryšiai.
Archeologai aptiko 294 kapus ir apie 3 000 aukso dirbinių, kurių bendra masė siekia maždaug 6 kilogramus. Tarp radinių – apyrankės, karoliukai, pakabučiai ir kiti papuošalai, taip pat vario dirbiniai, keramika, titnaginiai įrankiai bei kriauklių ornamentai.
Auksas – ne kiekviename kape
Vienas svarbiausių šios nekropolio istorijos aspektų – auksas buvo rastas ne visur. Tyrėjai jį aptiko 62 laidojimo kompleksuose, o didžiausia prabanga koncentravosi vos keliuose kapuose.
Įspūdingiausiu laikomas kapas, pažymėtas 43 numeriu: jame palaidoto suaugusio vyro griaučius lydėjo maždaug 1,5 kilogramo aukso dirbinių. Tokia įkapių gausa leidžia manyti, kad žmogus užėmė išskirtinę padėtį savo bendruomenėje, nors tiksli jo rolė – vadovas, šventikas ar kitos galios turėtojas – nėra aiški.
Radinių pobūdis rodo, kad auksas čia buvo ne tik puošmena. Jis, tikėtina, veikė kaip prestižo, socialinio statuso ir galbūt religinių praktikų simbolis, o laidojimo skirtumai leidžia kalbėti apie aiškesnę visuomenės stratifikaciją jau prieš daugiau nei šešis tūkstančius metų.
Mįslingi kapai be palaikų
Dar viena nekropolio paslaptis – kapai, kuriuose nerasta žmonių griaučių, nors juose buvo daug vertingų įkapių. Tokie laidojimai interpretuojami kaip simboliniai kapai, vadinami kenotafais.
Manoma, kad jie galėjo būti skirti pagerbti žmonėms, kurių kūnai dėl įvairių priežasčių nebuvo palaidoti šioje vietoje, arba turėjo ypatingą ritualinę paskirtį. Kai kuriuose tokiuose kapuose aptiktos ir kaukės iš nedegto molio.
Prekyba ir metalo apdirbimas dar prieš 6 000 metų
Kartu su auksu rasti dirbiniai rodo, kad vietos bendruomenė greičiausiai turėjo plačius mainų ryšius. Tarp radinių minimos Viduržemio jūros kilmės kriauklės „Spondylus“, kurios turėjo atkeliuti iš tolimų regionų.
Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į išvystytus metalo apdirbimo įgūdžius: varis, naudotas kai kuriems dirbiniams, siejamas ir su Stara Zagoros regionu. Skaičiuojama, kad maždaug 30 proc. nekropolio teritorijos dar nėra ištirta, todėl šioje vietovėje ateityje galima tikėtis ir naujų atradimų.
Leave a Reply