Tag: Varšuva

  • Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Rugpjūčio 15 dieną Varšuvoje vyksianti kariuomenės šventė taps proga iš arti pamatyti ginkluotę, kuri kasdienėje tarnyboje sutinkama retai. Lenkija pastaraisiais metais spartina modernizaciją, todėl paraduose vis dažniau demonstruojami tiek nauji, tiek dar tik į dalinius atkeliaujantys pajėgumai.

    Vienas ryškiausių projektų – 32 penktosios kartos naikintuvų F-35 įsigijimas su mokymo paketu ir atsarginių variklių rezervu. Sutartis pasirašyta 2020 metais, o bendra vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš pirminės sumos JAV doleriais pagal to meto kursą.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 žymimas kaip „Husarz“, o pirmieji lėktuvai jau pasiekė šalies bazes. Šie orlaiviai išsiskiria mažesniu radaro matomumu ir pažangiomis jutiklių sistemomis, leidžiančiomis rinkti žvalgybinę informaciją ir ja dalintis su kitais vienetais ore, jūroje ir sausumoje.

    Lenkija renkasi F-35A variantą, pritaikytą kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų, o orlaiviai turėtų būti tiekiami su naujausiais atnaujinimais. Modernizacijos paketuose didelis dėmesys skiriamas programinei įrangai, didesnei kompiuterių atminčiai ir ginkluotės integracijai, nes būtent tai lemia realias kovines galimybes.

    Retesnė, bet daug diskusijų kelianti technika – specialiųjų pajėgų naudojami S-70i „Black Hawk“ sraigtasparniai. Lenkija jų turi nedaug, nes jie pirmiausia skirti specifinėms užduotims, o ne masinei kariuomenės aviacijai, tačiau paraduose tokie vienetai dažnai tampa vienu labiausiai fotografuojamų akcentų.

    Sausumos pajėgų ateities stuburu turėtų tapti smogiamieji sraigtasparniai AH-64 „Apache“, kurių Lenkija planuoja įsigyti 96 vienetus E versijos. Pereinamuoju laikotarpiu naudojami ir anksčiau parengti modeliai mokymams, kad įgulos, technikai ir logistika būtų paruošti iki pilno naujos kartos sraigtasparnių atvykimo.

    Tarp mažiau plačiai žinomų, bet strategiškai svarbių sprendimų – minavimo sistema „Baobab-K“, sukurta Lenkijoje. Tai minų klojimo platforma, kuri automatiškai gali suformuoti plačius minų laukus, o toks pajėgumas pastaraisiais metais Europoje vėl vertinamas kaip itin reikšmingas gynybos planavime.

    Modernizacijos simboliu laikomas ir pėstininkų kovos automobilis „Borsuk“, kuriuo siekiama pakeisti senesnę techniką ir priartinti mechanizuotų dalinių standartą prie šiuolaikinių reikalavimų. Šis modelis išsiskiria tuo, kad derina sustiprintą apsaugą su plaukimo galimybe, o bokšto sistema pritaikyta automatinei patrankai ir valdomoms prieštankinėms raketoms.

    Žvalgybos grandyje numatomas ir naujas lengvas šarvuotas 4×4 tipo žvalgybinis transporteris „Kleszcz“, gamintojo taip pat siejamas su pavadinimu „Bóbr-3“. Tokios platformos skirtos veikti sudėtingame reljefe, priartėti prie stebėjimo vietų ir perduoti duomenis, o dalis jų sprendimų orientuoti į universalumą, įskaitant plaukimo savybes.

    Varšuvos paradas rugpjūčio 15 dieną dažnai tampa ne tik švente, bet ir viešu signalu apie ginkluotės prioritetus, pramonės pajėgumus bei sąjungininkams svarbią regiono gynybos kryptį. Dėl to ekspozicijoje matomi vienetai neretai atspindi ne tiek kasdienę statistiką, kiek tai, į ką valstybė investuoja didžiausius resursus ir kokių pajėgumų siekia artimiausiais metais.

  • „PKP Intercity“ ruošiasi rekordui: 2026–2027 tvarkaraštyje žada iki 600 traukinių per dieną

    „PKP Intercity“ ruošiasi rekordui: 2026–2027 tvarkaraštyje žada iki 600 traukinių per dieną

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja „PKP Intercity“ šį sezoną jau fiksuoja rekordinį reisų skaičių: vasaros piko metu kasdien kursuoja iki 560 traukinių. Bendrovė tikisi, kad augantis keleivių srautas leis iki metų pabaigos priartėti prie simbolinės 100 mln. kelionių ribos.

    Dar ambicingesni planai numatomi 2026–2027 metų tvarkaraštyje, kuris turėtų įsigalioti gruodį. Pasak bendrovės vadovybės, vasaros sezono įkarštyje per parą galėtų būti vykdoma apie 600 reisų, tai būtų maždaug 40 daugiau nei dabartiniu laikotarpiu.

    Kur daugės reisų?

    Planuojama stiprinti komercinių maršrutų pasiūlą, ypač ten, kur keleivių paklausa nuosekliai auga. Tarp minimų krypčių yra papildomos traukinių poros iš Varšuvos į Ščeciną per Poznanę, taip pat nauji EIC reisai Varšuva–Vroclavas per Čenstakovą ir Opolę.

    Didesnis dažnis numatomas ir maršrute Krokuva–Trimiestis, kuris vasarą tradiciškai sulaukia itin didelio susidomėjimo. Vis dėlto dalis planų siejama su infrastruktūros ribojimais, nes kai kuriuose mazguose pralaidumas piko metu tampa kritiniu veiksniu.

    Kodėl planus gali stabdyti realybė?

    Platesniam tvarkaraščiui reikės ne tik daugiau įgulų, bet ir papildomo riedmenų parko. „PKP Intercity“ pabrėžia, kad be laiku gaunamų naujų vagonų ir lokomotyvų ambicingas augimas būtų sunkiai įgyvendinamas, o dalies užsakymų pristatymai vėluoja.

    Dėl to bendrovė ieško tarpinių sprendimų ir į parką įtraukia naudotą techniką, kad galėtų išlaikyti reisų skaičių. Tokia praktika geležinkelių rinkoje nėra neįprasta, tačiau ji kelia papildomų iššūkių priežiūrai ir patikimumui.

    Kitas jautrus klausimas yra punktualumas. Pastaruoju metu dalis reisų susiduria su vėlavimais, o vienas iš veiksnių siejamas su kai kurių vagonų eksploataciniais ribojimais, dėl kurių tenka mažinti maksimalų greitį iki 150 kilometrų per valandą.

    Vežėjas teigia, kad tvarkaraštyje vėlavimų rizika bus vertinama konservatyviau, o korekcijos turėtų padėti sumažinti trikdžių poveikį. Keleiviams tai reikštų realistiškiau suplanuotus kelionės laikus, tačiau kartu ir išbandymą, ar plėtra neatsirems į riedmenų bei infrastruktūros „lubas“.

  • Bachleda-Curuś netikėtai pasirodė Prezidentūroje: visų žvilgsnius patraukė ir Martos Nawrockos detalė

    Bachleda-Curuś netikėtai pasirodė Prezidentūroje: visų žvilgsnius patraukė ir Martos Nawrockos detalė

    Aktorė Alicja Bachleda-Curuś netikėtai pasirodė Varšuvos Prezidentūroje, kur vyko pirmosios ponios Martos Nawrockos susitikimas su Niujorko lenkų diasporos atstovėmis. Į vizitą atvykusios moterys Lenkijoje lankėsi minint Varšuvos sukilimo 82-ąsias metines.

    Susitikime dalyvavo daugiau nei 30 organizacijos Polish American Women’s Club BEYOND narių ir viešnių, o Bachleda-Curuś jame pasirodė kaip klubo garbės narė. Aktorė jau daug metų gyvena ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl jos dalyvavimas oficialiuose renginiuose Lenkijoje yra retas.

    „Pirmoji ponia padėkojo viešnioms už svarbių nacionalinių datų atminimo puoselėjimą ir lenkiškų tradicijų tęstinumą. Ji pabrėžė, su kokia aistra ir drąsa jos kuria verslus už Atlanto, nors širdyje išlieka arti Lenkijos“, – rašoma oficialiame pranešime.

    Viešumoje aptarinėtas tapo ne tik netikėtas aktorės pasirodymas, bet ir abiejų moterų pasirinktas įvaizdis, atspindintis skirtingas oficialios elegancijos kryptis. Pirmoji ponia pasirinko klasikinį, moterišką derinį su juoda palaidine baltais taškais ir V formos iškirpte.

    Prie raštuoto viršaus ji priderino baltą, platėjančią A silueto sijoną, siekiantį blauzdos vidurį, ir klasikines juodas balerinas. Įvaizdį užbaigė subtilus makiažas bei lygiai sušukuoti plaukai, surišti į žemą kuodą.

    Tuo metu Bachleda-Curuś pasirinko minimalistinį, šiuolaikišką variantą ir pasirodė vilkėdama šviesiai pilką dvieilį kostiumą su laisvesnio kirpimo kelnėmis. Po švarku ji vilkėjo baltą viršutinę dalį, o bendrą įspūdį kūrė santūrūs aksesuarai ir natūralus makiažas.

    Stilistikos ekspertai pastaraisiais sezonais vis dažniau pabrėžia, kad kostiumai išlieka viena ryškiausių formalaus garderobo tendencijų, o juos renkasi ir karališkųjų šeimų atstovės bei politikės. Tokie deriniai vertinami dėl universalumo: kostiumas leidžia išlaikyti oficialumą, bet kartu suteikia modernumo, ypač derinant su paprastais, minimalistiniais akcentais.

    Renginys Prezidentūroje taip pat priminė apie aktyvią išeivijos organizacijų veiklą, siekiant išsaugoti istorijos atmintį ir stiprinti ryšius su kilmės šalimi. Šį kartą papildomo dėmesio susitikimui suteikė būtent Bachledos-Curuś dalyvavimas, kuris tapo reta proga aktorę išvysti oficialioje aplinkoje Lenkijoje.

  • Po Varšuvos Brühlo rūmais aptiko dingusį miestą: radiniai keičia istorinius planus

    Varšuvoje vykstant pasirengimui atkurti Saksų rūmų kompleksą archeologai atvėrė erdves, kurios nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo praktiškai nepasiekiamos. Tyrimai apėmė Brühlo rūmų kiemą, pagrindinio korpuso fragmentus, buvusias ūkines patalpas ir teritorijas greta Saksų sodo.

    Didžiausia sensacija tapo po griuvėsių sluoksniais aptikta išskirtinė vėjų rožė, siejama su architektu Bohdanu Pniewskiu. Ji buvo tiksliai kiemo centre, o kartu rasta ir autentiško grindinio, granitinių plokščių bei laiptų, menančių paskutinius rūmų veikimo metus prieš karą.

    Šie radiniai svarbūs ne tik kaip istorinė vertybė, bet ir kaip praktiškas orientyras atkūrimo projektui. Atsiradus tiksliam kiemo ašių ir dangų atskaitos taškui, projektuotojai gali patikslinti kitų komplekso elementų vietą ir pirminį erdvės išplanavimą.

    Ne mažiau reikšmingi pasirodė išlikusių pamatų matavimai: vienoje vietoje nustatyta, kad buvusio pastato fasadas buvo beveik metru ilgesnis, nei rodė archyviniai planai. Dėl to teko koreguoti skaitmeninį komplekso modelį, kuris bus naudojamas atkūrimo darbams, o pati situacija priminė, kad net kruopšti dokumentacija ne visada tiksliai atspindi realią statinio geometriją.

    Per kasinėjimus surinkta daugiau kaip 2 000 radinių, tarp jų apie 700 architektūrinių detalių, tokių kaip lipdybos fragmentai, tinko likučiai ir dekoratyviniai fasado elementai. Rasta ir per 100 keraminių grindų plytelių, dalis jų siejama su tarpukariu veikusia Dziewulski ir Lange gamykla.

    Atrasti ir kasdieniai daiktai leidžia tiksliau atkurti tarpukario Varšuvos gyvenimo ritmą šiame kvartale. Kasinėjimuose aptikta daugybė indų šukių, butelių, taip pat maisto ir farmacijos prekių pakuočių, dalis jų priskiriama laikotarpiui, kai Brühlo rūmuose veikė Užsienio reikalų ministerija.

    Tyrėjai fiksavo ir infrastruktūros pėdsakus, susijusius su tarpukario įstaigų veikla: garažų liekanas, aptarnavimo kanalus, liftų šachtų elementus bei sodo fragmentus. Tokie radiniai padeda ne tik atkurti pastatų išvaizdą, bet ir suprasti, kaip buvo organizuotas darbas ir kasdienybė vienoje svarbiausių tuometės valstybės institucinių erdvių.

  • Nauja geležinkelio linija ir kelias į Lenkijos CPK: Vyriausybė pritarė projektui

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino projektą, kuriuo numatoma išplėsti susisiekimo infrastruktūrą prie planuojamo Centrinio transporto mazgo CPK. Pagrindinis tikslas – sukurti patogesnį ir greitesnį susisiekimą su nauju oro uostu bei šalia planuojamomis verslo zonomis.

    Projekte numatytas Varšuvos priemiestinio geležinkelio WKD linijos pratęsimas nuo Grodzisko Mazovieckio iki CPK. Dokumente akcentuojama, kad patikimas viešasis transportas į oro uostą ir šalia esančias ekonominės veiklos teritorijas gali tapti svarbiu veiksniu pritraukiant investuotojus ir kuriant darbo vietas.

    Valdžios teigimu, priemiestinis geležinkelis leistų pasiekti CPK maždaug per 20–30 minučių, o toks laiko intervalas laikomas reikšmingu įmonių vietos pasirinkimui. Kartu numatyta modernizuoti Grodzisk Mazowiecki Radońska stotį, atnaujinti aplinkines teritorijas ir techninę WKD bazę.

    Be geležinkelio, planuojamas ir naujas kelių sprendinys – alternatyva autostradoms ir esamam srautų pasiskirstymui tarp Varšuvos ir būsimo oro uosto. Projekte numatyta atlikti techninį, ekonominį ir aplinkosauginį vertinimą, kuris turėtų atsakyti, ar racionaliau tiesti visiškai naują trasą, ar plėsti ir rekonstruoti valstybinį kelią Nr. 92 bei įrengti aplinkkelius Teresinui, Błonie ir Ożarów Mazowiecki.

    Investicijų sąraše taip pat numatytas Guzów aplinkkelis ir papildomi kelių ryšiai, siejami su CPK krovinių ir logistikos zona Cargo City. Pabrėžiama, kad kelių tinklas aplink Varšuvą turi būti suderintas taip, kad perimtų dalį tranzito ir sumažintų spūstis pagrindiniuose įvažiavimuose.

    Dar vienas plane įvardytas ruožas – kelias tarp mazgo prie CPK terminalo ir Žyrardówo, kuris, kaip teigiama, turėtų perimti dalį eismo iš A2 atkarpų bei kitų iki šiol naudojamų maršrutų atvykstant iš pietinės pusės. Skelbiama, kad galutinius sprendimus dėl įgyvendinimo Vyriausybė planuoja priimti trečiąjį šių metų ketvirtį.

  • Varšuvos Barbakanas virto žaidimų galerija: legendiniai lenkų hitai – nemokamai iki rugsėjo

    Varšuvos Barbakanas virto žaidimų galerija: legendiniai lenkų hitai – nemokamai iki rugsėjo

    Varšuvos Barbakaną šią vasarą užėmė netikėta ekspozicija: ant istorinių sienų įrengta atvira paroda, skirta ryškiausiems Lenkijoje sukurtiems vaizdo žaidimams. Lankytojai mato 18 informacinių stendų lenkų ir anglų kalbomis, kuriuose pristatomi ir pasaulyje išgarsėję, ir kultiniais tapę kūriniai.

    Parodoje atskirai išskiriami tokie žaidimai kaip „The Witcher 3: Wild Hunt“, „Cyberpunk 2077“, „This War of Mine“, „Frostpunk“, „SUPERHOT“, „Medieval Dynasty“, „The Thaumaturge“ ir „Carrion“. Stenduose pateikiami ne tik aprašymai, bet ir pasakojimai apie kūrimo procesą bei ribojimus, su kuriais susidūrė kūrėjai.

    Organizatoriai pasirūpino ir nostalgijos mėgėjais: dalis ekspozicijos skirta 9-ojo dešimtmečio 8 bitų technikai ir to laikotarpio kūrybai. Tai priminimas, kad šiandienos tarptautiniai hitai atsirado ant ilgametės tradicijos, o technologiniai suvaržymai kadaise skatino kūrybiškumą ir nestandartinius sprendimus.

    Paroda yra nemokama ir pasiekiama visiems praeiviams, tačiau ji laikina: ekspoziciją planuojama rodyti iki rugsėjo pabaigos. Tokia forma pasirinkta neatsitiktinai, nes senamiesčio erdvės pritraukia didelius turistų srautus, o paroda kartu veikia ir kaip miesto vizitinė kortelė kūrybinių industrijų kontekste.

    Varšuva – vienas regiono centrų

    Varšuva vis dažniau minima kaip vienas svarbiausių regiono taškų žaidimų kūrimo ekosistemoje. Pastaraisiais metais Lenkija nuosekliai stiprino šį sektorių, o pasaulinį matomumą jam suteikė dideli projektai ir tarptautinės leidybos ambicijos.

    Ši paroda siunčia aiškią žinutę, kad vaizdo žaidimai Lenkijoje vertinami kaip kultūros dalis, o ne vien pramoga. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur žaidimų industrija vis dažniau pristatoma muziejuose, festivaliuose ir edukacinėse programose, o jų kūrimas siejamas su inovacijomis, technologijomis ir eksportu.

    Ekspozicija Barbakaną trumpam paverčia vieša galerija, kur istorinis paveldas susitinka su šiuolaikine skaitmenine kultūra. Užsienio turistams tai tampa paprastu ir suprantamu signalu, kad Lenkijos kūrėjai yra konkurencingi globalioje rinkoje, o jų darbai formuoja šiuolaikinį šalies įvaizdį.

    Kas laukia toliau?

    Paroda pristatoma kaip platesnių iniciatyvų dalis: rudenį Varšuvoje planuojamas renginys, skirtas lenkų vaizdo žaidimų dienoms ir jų tarptautinei sklaidai. Tokie renginiai paprastai orientuoti ne tik į žaidėjus, bet ir į verslo bendruomenę, investuotojus bei jaunimą, besidomintį karjera kūrybinėse industrijose.

    Žaidimų sektoriuje vis didesnę reikšmę įgauna ir DI sprendimai, keičiantys animacijos, testavimo, lokalizavimo ir turinio kūrimo procesus, tačiau kartu keliantys autorystės ir darbo rinkos klausimų. Tokios parodos ir vieši renginiai padeda plačiau paaiškinti, kaip gimsta žaidimai ir kodėl jų kūrimas šiandien laikomas viena dinamiškiausių kūrybinių industrijų sričių.

  • Lenkijoje atidarytas milžiniškas aerodinaminis tunelis: 360 km/h greitis keis mokslą ir gynybą

    Lenkijoje atidarytas milžiniškas aerodinaminis tunelis: 360 km/h greitis keis mokslą ir gynybą

    Naujas pajėgumas Varšuvoje

    Varšuvoje po modernizacijos atidarytas vienas didžiausių aerodinaminių tunelių Lenkijoje ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje. Investicija viršijo 23 mln. eurų, o objektas skirtas aviacijos, kosmoso ir gynybos technologijų bandymams.

    Aerodinaminis tunelis leidžia saugiomis sąlygomis tirti, kaip oro srautas veikia įvairius kūnus: lėktuvų ir raketų modelius, transporto priemones ar atskiras jų dalis. Tokie bandymai padeda įvertinti pasipriešinimą, keliamąją jėgą, stabilumą ir kitus kritiškai svarbius parametrus.

    360 km/h srautas ir 20 tonų platforma

    Instituto teigimu, tunelyje oro srauto skersmuo siekia 5 metrus, o oro greitis gali pakilti iki 100 metrų per sekundę, tai yra maždaug 360 kilometrų per valandą. Tokie režimai leidžia tiksliau atkartoti sąlygas, su kuriomis realiai susiduria greitai judančios skraidyklės ar didelio greičio transporto sprendimai.

    Modernizacijos metu pertvarkyti oro srautą formuojantys elementai, įrengta nauja purkštuko tipo dalis ir srauto nukreipimo komponentai. Taip pat sumontuotas saugos ekranas, skirtas apsaugoti ventiliatoriaus mentes nuo galimų nuolaužų, ir pastatyta keliama platforma, atlaikanti iki 20 tonų apkrovą.

    Nauda gynybai ir kosmosui

    Tunelyje planuojami bandymai, kurie, kaip skelbiama, padės vykdyti projektus, susijusius su Europos kosmoso agentūros ir Europos gynybos fondo iniciatyvomis. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių prototipus tikrinti vietoje, trumpinti kūrimo ciklus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio laboratorijų.

    Atidarymo metu Lenkijos mokslo ministras Marcin Kulasek pabrėžė, kad tokia infrastruktūra mažina talentų nutekėjimo riziką ir suteikia inžinieriams sąlygas dirbti šalyje.

    „Mūsų geriausi inžinieriai jau nebeturi išvykti iš šalies, kad galėtų atlikti tyrimus ir bandyti savo idėjas. Jie gali likti čia, Varšuvoje“, – sakė Marcin Kulasek.

    Tuo metu Łukasiewicz tyrimų tinklo vadovas dr. Hubertas Cichocki nurodė, kad organizacija per kelerius metus reikšmingai perorientavo tyrimus į gynybos ir dvigubos paskirties technologijas. Anot jo, projektų dalis šiose srityse nuo 12,5 proc. 2023 metais išaugo iki 70 proc. 2026 metais.

    70 metų istorija ir naujas etapas

    Objektas veikia jau apie 70 metų, o jame anksčiau buvo bandyti įvairūs Lenkijos aviacijos sprendimai, taip pat atlikti aukštybinių pastatų aerodinaminiai vertinimai. Minima ir lenkiška raketa „Bursztyn“, kuri prieš dvejus metus pasiekė kosmoso ribą.

    Tunelis buvo naudojamas ir sporto tikslams: jame treniruodavosi Lenkijos slidinėjimo šuolininkų rinktinė, galėjusi ilgiau nei ant įprastos tramplino konstrukcijos išlaikyti stabilų skrydžio režimą kontroliuojamo oro srauto sąlygomis.

    Atidarymas sutapo su svarbia sukaktimi: rugpjūčio 1 dieną minimas Lenkijos aviacijos instituto įkūrimo šimtmetis. Modernizuotas tunelis tampa simboliniu šios institucijos etapo ženklu, siejant istoriją su augančiais gynybos ir kosmoso pramonės poreikiais Europoje.

  • Lenkijoje į bėgius grįžta retro traukinys „PKP Intercity“: paskelbė naujas kryptis vasarai

    Lenkijoje į bėgius grįžta retro traukinys „PKP Intercity“: paskelbė naujas kryptis vasarai

    Lenkijos geležinkelių vežėjas „PKP Intercity“ šiemet mini 25 metų jubiliejų ir ta proga į maršrutus sugrąžina retro sąstatą IC Nieśpieszny. Bendrovė paskelbė rugpjūčio tvarkaraštį: traukinys planuojamas visais savaitgaliais iki pat vasaros atostogų pabaigos, o vietų skaičius jame ribotas.

    Pirmieji šio sezono važiavimai numatyti nuo liepos 31 dienos, o iki rugpjūčio 2 dienos imtinai sąstatas kursuos pagal vežėjo skelbiamas kryptis. Tokie trumpi, savaitgaliniai reisai pasirinkti tam, kad retro traukinį galėtų išbandyti kuo daugiau keliautojų skirtinguose regionuose.

    Kitą savaitgalį, rugpjūčio 7–9 dienomis, IC Nieśpieszny turėtų važiuoti maršrutais iš Varšuvos į Bydgoščę ir Tčevo kryptimi. Mėnesio viduryje planuojami reisai į Pšemyslį, Žešuvą, Krokuvą, Sandomiežą, Krynicą-Zdrój ir Kielcus.

    Priešpaskutinį rugpjūčio savaitgalį, rugpjūčio 21–23 dienomis, numatytos kryptys į Vroclavą, Žaliąją Gūrą, Poznanę ir Tarnowskie Góry. Nuo rugpjūčio 23 dienos vežėjas taip pat planuoja reisus maršrutu Varšuva Główna–Vroclavas Główny, o dalis kelionių vyks per Čenstochovą ar Kutną.

    Retro sąstatas buvo rengiamas kelis mėnesius, o atnaujinimo darbai vyko „PKP Intercity“ dirbtuvėse Remtrak Libišuve, netoli Opočnos. Traukinį sudaro istoriniai 1 klasės 112Ag bei 2 klasės 111Ag ir 111As vagonai, keleiviams numatytas ir restorano vagonas WARS.

    Traukinio priekyje važiuoja legendinė EP05-23 lokomotyva, o kai kuriuose reisuose naudojamos ir EP09, EP07 bei EP08 serijos. Vežėjas nurodo, kad maksimalus greitis siekia iki 120 kilometrų per valandą, tačiau pagrindinis šio projekto tikslas yra ne greitis, o kelionės patirtis ir geležinkelių paveldo pristatymas.

    Bilietai platinami oficialiais vežėjo kanalais, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus rekomenduojama planuoti iš anksto. Tokie retro reisai pastaraisiais metais tampa vis populiaresni Europoje, nes keliautojai ieško lėtesnių, patirtimi paremtų kelionių, o vežėjai tuo pačiu stiprina ryšį su istorija ir prekės ženklu.

  • CPK koreguoja greitojo geležinkelio maršrutą: Torunė ir Bydgoščius gali gauti naują jungtį

    Lenkijos valstybės valdoma bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) pranešė koreguojanti planuojamos greitojo geležinkelio linijos CMK-Północ trasą. Pagrindinis pokytis siejamas su noru geriau įtraukti Torunę ir Bydgoščiaus–Torunės aglomeraciją į greitųjų traukinių tinklą.

    Pasak CPK, atnaujinimas pirmiausia paliestų vidurinę planuojamos magistralės atkarpą tarp Lipno ir Grudziondzo. Ši korekcija turėtų leisti trasą suprojektuoti arčiau Torunės, kad regionas gautų patogesnes ir greitesnes keliones į kitus šalies centrus.

    Iki šiol viešai aptartas maršrutas buvo planuojamas kryptimi Varšuva – naujasis oro uostas – Plockas – Lipno – Grudziondzas – Gdanskas. Dabar, kaip nurodo CPK, vertinami alternatyvūs koridoriai, kurie pakeistų dalį šios trajektorijos ir sustiprintų susisiekimą su Kujavijos-Pamario regionu.

    Išliktų 100 minučių tikslas

    CPK pabrėžia, kad korekcija neturi pailginti kelionės laiko pagrindinėje ašyje tarp Varšuvos ir Gdansko. Strateginis tikslas ir toliau įvardijamas tas pats: maždaug 100 minučių kelionė greituoju geležinkeliu.

    Tokie laiko rodikliai Lenkijoje siejami su naujos kartos infrastruktūra, didesniais projektiniais greičiais ir mažesniu sustojimų skaičiumi. Dėl to bet koks trasos priartinimas prie didesnių miestų paprastai reikalauja kompromisų: reikia suderinti regioninį pasiekiamumą ir magistralinio greičio logiką.

    Kas vyks toliau?

    Bendrovė nurodo, kad šiuo metu vyksta ekspertų analizės, kurių metu lyginami keli galimi trasos variantai. Pasibaigus vertinimams turėtų būti pasirinktas galutinis sprendimas ir parengtas tolesnių darbų grafikas.

    CMK-Północ laikoma viena svarbiausių geležinkelių investicijų, numatytų CPK programoje, kuri sieja šalies transporto sistemos pertvarką su naujo centrinio oro uosto ir greitųjų geležinkelių tinklo plėtra. Projektus rengia CPK kartu su PKP Polskie Linie Kolejowe, darbus koordinuojant Infrastruktūros ministerijai.

  • Paragavau Magdos Gessler šnicelio „U Fukiera“: porcija kaip keptuvė ir kaina verčia kilstelėti antakį

    Kai kurie patiekalai sukuria įspūdį dar prieš pirmą kąsnį. Taip nutiko ir užsisakius garsųjį Magdos Gessler šnicelį restorane „U Fukiera“ Varšuvos senamiestyje: ant stalo atsidūrė milžiniška lėkštė su kotletu, jaunomis bulvėmis ir troškintais kopūstais.

    Porcija atrodė tokia didelė, kad akimirką kilo klausimas, ar tai tikrai vienam žmogui. Vis dėlto šis patiekalas traukia ne vien dydžiu: akivaizdu, kad čia daug dėmesio skiriama klasikinei technikai ir produktų kokybei.

    Porcija dviem, kaina viena

    Komplekto kaina siekia apie 21 eurą, todėl pirmas įspūdis gali būti skeptiškas. Tačiau įvertinus porcijos dydį, ši suma labiau primena pasiūlymą dalintis dviem, o ne vieno žmogaus pietus.

    Tokį kainodarą pastaraisiais metais dažnai mato didmiesčių restoranų lankytojai: kainą lemia ne tik mėsa lėkštėje, bet ir vieta, aptarnavimas bei patirtis. „U Fukiera“ akivaizdžiai parduoda ne tik patiekalą, bet ir vakarą istoriniame interjere.

    Traškumas, kuris nenuvilia

    Svarbiausias klausimas – ar dydis dera su kokybe. Šiuo atveju dera: mėsa buvo plonai ir tolygiai išmušta, bet išliko sultinga, o paniruotė – aromatinga, auksinė ir tiksliai apskrudinta.

    Ypač įsiminė tai, kad džiūvėsėlių pluta laikėsi prie mėsos ir neatsiskyrė pjaunant. Traškumas išliko iki paskutinio kąsnio, o krašteliai buvo maloniai parudę ir trapūs.

    Klasikiniai garnyrai ir restorano atmosfera

    Prie šnicelio patiekiamos keptos jaunos bulvės ir kopūstai. Bulvės buvo išorėje apskrudusios, viduje minkštos, o garnyras nepritempė dėmesio, bet gerai palaikė pagrindinį patiekalą.

    Kopūstai buvo sodraus skonio, gerai pagardinti ir maloniai subalansavo riebesnį kotletą. Vienintelis trūkumas – jų norėjosi daugiau, nes būtent jie geriausiai „nuima“ paniruotės sunkumą.

    Pats „U Fukiera“ palieka teatrališką, bet neperkrautą įspūdį: tai elegantiškas, istoriją menantis restoranas Varšuvos senamiestyje, kuriame pietūs lengvai virsta mažu įvykiu. Čia žmonės ateina ne tik greitai pavalgyti, o pasimėgauti atmosfera ir klasikine lenkiška virtuve reprezentaciniame formate.