CP v2

Tag: Varšuva

  • Kas yra Roberto Lewandowskio sesuo Milena: buvusi tinklininkė, šeima ir veikla šiandien

    Roberto Lewandowskio šeima kilusi iš Varšuvos, o sportas jų namuose buvo svarbi kasdienybės dalis dar gerokai prieš jam tampant vienu garsiausių Europos futbolininkų. Jo tėvas Krzysztofas Lewandowskis sportavo dziudo ir žaidė futbolą, o mama Iwona Lewandowska treniravo tinklinį ir buvo išbandžiusi jėgas lengvojoje atletikoje.

    Toks šeimos fonas natūraliai formavo ir vaikų interesus: sportą pasirinko ne tik Robertas, bet ir jo sesuo Milena. Nors ji viešumoje pasirodo gerokai rečiau nei brolis, Milenos biografijoje taip pat yra profesionalaus sporto etapas.

    Milena Lewandowska: sporto kelias

    Milena Lewandowska-Miros gimė 1985 metų vasario 8 dieną, todėl dabar jai 41 metai. Jaunystėje ji, kaip ir mama, pasirinko tinklinį ir kurį laiką žaidė klube AZS Politechnika Warszawska.

    Nors vėliau Milena baigė aktyvią sportininkės karjerą, sportas iš jos gyvenimo nedingo. Viešai matoma, kad ji išlaiko aktyvų gyvenimo būdą ir reguliariai renkasi įvairias fizinio aktyvumo formas.

    Šeima, veikla ir socialiniai tinklai

    Milena yra ištekėjusi už Radosławo Miros, siejamo su drabužių prekės ženklu, ir augina du vaikus. Skirtingai nei brolis, ji nėra nuolatinė pramogų ar sporto naujienų rubrikų herojė, tačiau kartais atsiduria dėmesio centre dėl ryšio su viena garsiausių Lenkijos sporto pavardžių.

    Jos socialinių tinklų paskyra taip pat traukia auditoriją: „Instagram“ ją seka daugiau nei 50 000 žmonių. Nors Milena nekuria įvaizdžio kaip viešas asmuo, ji dalijasi kasdienybės akimirkomis, treniruočių ir kelionių vaizdais, kurie atskleidžia aktyvų gyvenimo ritmą.

    Tokios istorijos dažnai domina sporto gerbėjus, nes leidžia pamatyti, kaip garsiausių atletų aplinka ir šeimos tradicijos prisideda prie ankstyvos motyvacijos, disciplinos ir pasirinkimų. Lewandowskių atvejis išsiskiria tuo, kad sportinė kryptis šeimoje buvo ne vieno žmogaus išimtis, o nuosekli tradicija.

  • Varšuvoje statomas NASK Kibernetinio saugumo centras: apie 84 mln. eurų skirs ES

    Varšuvoje pradedamas statyti NASK Kibernetinio saugumo centras, kuris sujungs dabar skirtingose vietose dirbančias kibernetinio saugumo komandas ir laboratorijas. NASK, dar žinomas kaip Mokslo ir akademinis kompiuterių tinklas, jau gavo statybos leidimą, o darbus planuojama pradėti šiais metais.

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija pabrėžia, kad investicijos į kibernetinį saugumą tampa vienu svarbiausių valstybės prioritetų dėl augančio atakų masto ir jų sudėtingumo. Tikimasi, kad naujasis centras sustiprins prevenciją, leis greičiau suvaldyti incidentus ir plės mokymų apimtis viešajam bei privačiajam sektoriui.

    Kam reikalingas naujas centras?

    Planuojama, kad NASK Kibernetinio saugumo centras taps svarbia atrama CSIRT NASK komandai, kuri atsakinga už reagavimą į kibernetinius incidentus nacionaliniu mastu. Vienoje vietoje sutelktos kompetencijos turėtų palengvinti informacijos apsikeitimą, greitesnį tyrimų vykdymą ir praktinį institucijų bei verslo konsultavimą.

    Centre numatytos ne tik operacinės funkcijos, bet ir edukacinė kryptis: didelė dalis investicijų bus skirta specialistų rengimui, mokymams bei pratyboms. Tai aktualu ir savivaldybėms, ir kritinės infrastruktūros valdytojams, nes realiose atakose dažnai nukenčia ne vien technologijos, bet ir procesai bei darbuotojų įpročiai.

    „Kibernetinis saugumas yra absoliutus vyriausybės prioritetas. Šiandien įgyvendiname pažadus ir tęsiame NASK Kibernetinio saugumo centro projektą“, – sakė Lenkijos skaitmeninimo viceministras Pawelas Olszewskis.

    Kiek kainuos ir kas finansuos?

    Viešai skelbiama, kad bendra projekto vertė viršija 360 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 84 mln. eurų. Didžioji finansavimo dalis bus padengta Europos Sąjungos lėšomis, o likusi dalis – nacionalinio biudžeto pinigais.

    Pagal pateikiamus skaičiavimus, ES finansavimas sudaro apie 247,1 mln. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 57 mln. eurų ir beveik 80 proc. pirminio biudžeto. Nacionalinis prisidėjimas siekia apie 62,9 mln. Lenkijos zlotų, arba apie 15 mln. eurų, tačiau projekto suma gali didėti, nes planuojama papildomų lėšų dalis.

    Ką veiks centras ir kada jis atsiras?

    Numatoma, kad pastatas bus keturių aukštų, o bendras naudingasis plotas sieks 7 701,24 kv. m. Statybas planuojama užbaigti iki 2029 metų pabaigos, o viduje veiks kelios specializuotos laboratorijos ir padaliniai.

    Tarp suplanuotų veiklų minimi nacionalinis duomenų atkūrimo centras, kibernetinių operacijų centras, mokymų bazė, taip pat laboratorijos, orientuotos į programinės įrangos pažeidžiamumų paiešką ir grėsmių analizę. Viena iš krypčių – automatizuotas klaidų paieškos testavimas, kai programos apkraunamos dideliu kiekiu nestandartinių įvesčių, siekiant aptikti spragas dar iki joms tampant realių atakų pagrindu.

    Taip pat akcentuojama duomenų atkūrimo po incidentų infrastruktūra, kuri svarbi ne tik pavieniams vartotojams, bet ir didelėms organizacijoms, turinčioms masyvius duomenų saugojimo sprendimus. Tokiais atvejais būtina ne tik ekspertizė, bet ir reali logistika, kad įranga būtų saugiai pristatyta tyrimams bei atkūrimui.

    Be technologinės dalies, Varšuvos miesto valdžia skelbia apie platesnį bendradarbiavimą su NASK, įskaitant saugumo auditų planus savivaldybės įmonėse. Tai turėtų padėti įvertinti pasirengimą incidentams, nustatyti silpnąsias vietas ir greičiau įdiegti praktines apsaugos priemones.

  • Lenkai daro šuolį: „CPK“ planuoja iki 60 traukinių, galinčių skrieti 320 km/h greičiu

    Lenkai daro šuolį: „CPK“ planuoja iki 60 traukinių, galinčių skrieti 320 km/h greičiu

    Lenkijos centrinio transporto mazgo projektą vystanti bendrovė „CPK“ įsteigė ilgai planuotą riedmenų telkinį, per kurį ketinama centralizuotai pirkti naujus traukinius būsimiems greitojo geležinkelio maršrutams. Naujoji struktūra veiks kaip platforma, padėsianti suvienodinti pirkimus, priežiūros reikalavimus ir ilgalaikį riedmenų naudojimą.

    Pagrindinis pirmosios bangos tikslas ambicingas: planuojama įsigyti nuo 40 iki 60 itin greitų sąstatų, galinčių važiuoti ne mažesniu kaip 320 km/h greičiu. „CPK“ rinkai jau išsiuntė RFI užklausas, kuriomis siekiama įvertinti gamintojų galimybes, preliminarias kainas ir pristatymo terminus.

    „Norime, kad rinka pateiktų realistišką vaizdą apie tokių traukinių tiekimą ir jų išlaikymą ilgajame periode“, – sakė su procesu susipažinę projekto atstovai.

    Vienas svarbiausių reikalavimų – ne tik traukinių pristatymas, bet ir užtikrinta jų techninė priežiūra bei eksploatacinis palaikymas iki 30 metų. Toks modelis Europoje vis dažnesnis, nes leidžia tiksliau planuoti viso gyvavimo ciklo sąnaudas ir sumažinti riziką, susijusią su atsarginių dalių tiekimu bei kompetencijų išlaikymu.

    „CPK“ taip pat numato atrankos kartelę gamintojams: į procesą ketinama įtraukti tuos, kurie jau yra pristatę traukinius, sertifikuotus važiuoti bent 300 km/h greičiu. Praktikoje tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas patikrintiems sprendimams su aiškia homologacijos istorija ir patirtimi greitųjų geležinkelių rinkoje.

    Greta 320 km/h klasės sąstatų, riedmenų telkinyje numatomas ir atskiras pirkimas traukiniams, skirtiems susisiekimui su planuojamu nauju oro uostu. Šie traukiniai, įvardijami kaip „AeroExpress“, būtų orientuoti į dažnesnius reisus ir greitą keleivių srautų aptarnavimą maršrutu Varšuva–naujasis oro uostas–Lodzė.

    Skelbiama, kad „AeroExpress“ traukiniai turėtų pasiekti apie 200 km/h greitį, o kai kuriuose scenarijuose svarstomas ir didesnis – iki 230 km/h – greitis. Tokie parametrai labiau pritaikyti intensyviam priemiesčio ir tarpmiestiniam susisiekimui, kuriame svarbiausia ne maksimalus greitis, o kelionės laikas nuo durų iki durų ir patikimas intervalas.

    Projektas siejamas su vadinamąja Y formos greitojo geležinkelio linija, kuri turėtų sujungti Varšuvą, naująjį oro uostą ir Lodzę, o vėliau turėti atšakas į Vroclavą bei Poznanę. Pagal viešai aptarinamus terminus, pirmasis ruožas Varšuva–oro uostas–Lodzė siejamas su 2032 metais, o tolesnės kryptys – su 2035 metais.

    Be to, „CPK“ mini ir „RegioExpress“ koncepciją – lėtesnių, regioniniam susisiekimui pritaikytų traukinių segmentą. Šių pirkimų užklausos rinkai turėtų būti teikiamos artimiausiu metu, kad riedmenų planavimas atitiktų infrastruktūros statybų eigą ir realius keleivių srautų scenarijus.

    Europos kontekste toks riedmenų telkinio modelis tampa vis aktualesnis, nes didelio greičio geležinkeliai reikalauja ne tik brangių traukinių, bet ir itin tikslios priežiūros, sudėtingų saugos sertifikacijų bei stabilios tiekimo grandinės. Ilgalaikiai priežiūros įsipareigojimai ir patikrinta homologacija yra vieni svarbiausių kriterijų, galinčių nulemti, kas taps pagrindiniais „CPK“ partneriais.

  • CPK prognozuoja: ši geležinkelio atkarpa iki 2035 metų taps populiariausia Lenkijoje

    CPK prognozuoja: ši geležinkelio atkarpa iki 2035 metų taps populiariausia Lenkijoje

    Lenkijos projektas CPK, apimantis naują oro uostą ir greitųjų geležinkelių tinklą, pateikė prognozes, kurios jau dabar kaitina diskusijas: populiariausia šalies geležinkelio kryptimi turėtų tapti maršruto Y atkarpa Varšuva–Port Polska–Lodzė. Skaičiuojama, kad ši linija per kelerius metus po atidarymo gali pritraukti didžiausius keleivių srautus visoje šalyje.

    Maršrutas Y suplanuotas taip, kad sujungtų keturis iš penkių didžiausių Lenkijos miestų ir sudarytų greitą koridorių tarp svarbiausių ekonominių centrų. Pirmuoju etapu numatoma prioritetą teikti ruožui Varšuva–Port Polska–Lodzė, nes jis tiesiogiai aptarnautų ir naujojo oro uosto srautus, ir kasdienį tarpmiestinį judėjimą.

    Pagal CPK vertinimus, būtent ši atkarpa iki 2035 metais turėtų tapti intensyviausiai naudojama geležinkelio linija Lenkijoje. Prognozuojama, kad vien oro uosto ekspresai ir papildomi reisai kasdien galėtų pervežti daugiau kaip 30 000 keleivių, o metinis srautas viršytų 6 000 000.

    Greta greitųjų traukinių, kurių projektinis greitis siektų daugiau nei 300 kilometrų per valandą, maršrutu kursuotų ir specialūs oro uosto ekspresai „AeroExpress“. Šiems sąstatams numatomas iki 200 kilometrų per valandą greitis ir itin dažni reisai, kad kelionė būtų patraukli ne tik skrydžių keleiviams, bet ir kasdien važiuojantiems tarp miestų.

    Planuojama, kad nuo Varšuvos centrinės stoties iki Port Polska būtų galima nuvykti maždaug per 22 minutes. Kelionė iš Varšuvos į Lodzę, į Lodzė Fabryczna stotį, turėtų trukti apie 1 valandą ir 8 minutes, o tai reikštų reikšmingą pokytį maršrutams, kuriuose šiandien didelę dalį laiko „suvalgo“ įvažiavimai į aglomeracijas ir persėdimai.

    CPK taip pat numato atskirą traukinių parko planą: greitiesiems reisams ketinama įsigyti 40 didelio greičio sąstatų, o oro uosto ir regioniniams maršrutams papildomai numatyta 16 oro uosto ekspresų ir 24 regioniniai ekspresai. Tokia struktūra turėtų leisti palaikyti tankų tvarkaraštį ir atsparumą piko valandomis.

    Jei prognozės pasitvirtins, naujasis koridorius aplenktų dabartinį keleivių srautų lyderį Lenkijoje, kuriuo dažnai įvardijamas maršrutas tarp Gdansko ir Gdynės. CPK akcentuoja, kad didžiausią skirtumą šįkart sukurtų ne tik greitis, bet ir patogus oro uosto pasiekiamumas bei dažnas kursavimas.

  • Lenkijos geležinkelių pralaidumas gali nebespėti: 2034 metais planuojamas rekordinis traukinių augimas

    Lenkijos infrastruktūros ministerija įspėja, kad geležinkelių tinklo pralaidumas artimiausiais metais gali nebeatitikti augančių keleivių vežimo planų. Projektiniame 2031–2034 metų transporto plane numatoma smarkiai didinti tolimųjų reisų traukinių dažnį, tačiau dalis mazgų ir ruožų jau dabar veikia arti ribos.

    Dokumente prognozuojama, kad 2034 metais valstybės užsakomi ir subsidijuojami tolimųjų reisų traukiniai nuvažiuos daugiau kaip 117 milijonų kilometrų per metus, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei dabar. Kartu akcentuojama siekiamybė įdiegti ciklinį tvarkaraštį, kai traukiniai išvyksta pastoviomis minučių „pabaigomis“.

    Kur pralaidumo trūkumas bus didžiausias

    Didžiausias tolimųjų maršrutų traukinių skaičiaus augimas planuojamas iš Varšuvos išeinančiuose koridoriuose. Ypač jautrus įvardijamas Varšuva–Koliuškiai ruožas, kuriame prognozuojamas vienas ryškiausių papildomų reisų šuolių.

    Augimas numatomas ir pietinėje magistralėje, ypač tarp Vroclavo ir Opolės bei tarp Krokuvos ir Tarnuvo. Ministerija pabrėžia, kad panašias ambicijas deklaruoja ir regioninių bei aglomeracinių vežimų organizatoriai, todėl bendras spaudimas infrastruktūrai didės visais lygiais.

    „Nepaisant vykdomų modernizacijos darbų, geležinkelių tinklo pralaidumo didėjimas gali būti nepakankamas, palyginti su prognozuojamu eismo intensyvumo augimu“, – teigiama ministerijos parengtame transporto plano projekte.

    Problema neapsiriboja vienbėgiais ruožais

    Ministerija akcentuoja, kad kliūtys gali atsirasti ne tik tradiciškai pralaidumą ribojančiose vienbėgėse linijose. Rizikos matomos ir dalyje jau modernizuotų dvibėgių ruožų bei didžiuosiuose geležinkelio mazguose, kur susikerta skirtingų kategorijų traukiniai.

    Varšuvos mazge kaip vienas didžiausių iššūkių išskiriama miesto skersinė linija dėl didelio apkrovimo. Jos modernizacija numatoma 2031–2035 metais, o tai reiškia laikinus pralaidumo ribojimus ir tik vėliau pasimatysiančią naudą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepakankamą srautų atskyrimą, kai tolimieji ir priemiestiniai ar regioniniai traukiniai dalijasi tais pačiais keliais. Tokia situacija, anot ministerijos, gali apsunkinti tvarkaraščių sudarymą ir mažinti sistemos atsparumą vėlavimams.

    Ką tai gali reikšti keleiviams

    Ministerijos vertinimu, pralaidumo stoka ir lygiagrečiai planuojami darbai didžiuosiuose mazguose gali lemti, kad ne visus planuotus tarpregioninius reisus bus įmanoma „įtalpinti“ į tvarkaraštį. Dėl to gali mažėti galimybės suderinti ir komercinius, regioninius bei aglomeracinius reisus tokiais dažniais, kokių tikisi organizatoriai ir keleiviai.

    Kaip galimi sprendimai įvardijami apylankos maršrutai, kai kurių reisų maršrutų trumpinimas, pasirinktų sustojimų praleidimas arba laikinas atskirų jungčių stabdymas. Keleiviams tai gali reikšti ir mažiau patogius išvykimo laikus bei sunkiau išlaikomą ritmiškumą, kai vietoje tolygaus intervalo atsiranda nevienodi tarpai tarp traukinių.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vienas iš sisteminių veiksnių yra stotys ir infrastruktūra, kurios ne visur leidžia lėtesnius regioninius traukinius efektyviai praleisti greitesnius tolimuosius. Tai didina grandininio vėlavimo riziką ir mažina planuojamo dažnesnio eismo patikimumą.

  • AeroExpress traukiniai važiuos į Lenkiją: CPK atskleidė maršrutus, dažnį ir planuojamą startą

    Lenkijos Centrinio komunikacijos uosto (CPK) projektas paskelbė planą, pagal kurį specialūs AeroExpress traukiniai turėtų tapti pagrindine jungtimi tarp Varšuvos, naujojo oro uosto ir Lodzės. Projekto atstovai teigia, kad šie reisai bus orientuoti ne tik į oro keleivius, bet ir į kasdienius važiuojančius į darbą ar mokslus.

    CPK įgaliotinis ir infrastruktūros viceministras Maciej Lasek nurodė, kad trumpa trasa ir greitųjų geležinkelių infrastruktūra turėtų užtikrinti patikimumą bei sumažinti apkrovas greičiausiems KDP traukiniams. AeroExpress idėja pristatoma kaip patogus „paskutinės mylios“ sprendimas didžiausiam šalies transporto projektui.

    Dažnis, stotelės ir kelionės laikai

    Pagal pristatytas prielaidas, AeroExpress traukiniai atkarpoje Varšuva Rytinė–oro uostas turėtų kursuoti kas 15 minučių. Tarp Varšuvos ir Lodzės numatomas reisas kas 30 minučių, todėl projektas iš karto taikosi į didelės paklausos priemiestinį ir tarpmiestinį srautą.

    Planuojamas tvarkaraštis numato sustojimus tokiose stotyse kaip Varšuva Centrinė, Varšuva Vakarų, oro uostas, Brzeziny, Lodzė Widzew ir Lodzė Niciarniana, taip pat visuose Lodzės vidinio skersinio tunelio sustojimuose. CPK tikisi, kad tai padidins geležinkelio pasiekiamumą pačioje Lodzėje, net jei greičiausi KDP sąstatai mieste sustotų tik Lodzė Fabryczna stotyje.

    Skelbiama, kad kelionė nuo Varšuvos Centrinės iki oro uosto turėtų trukti apie 22 minutes, iki Brzeziny apie 50 minučių, o iki Lodzė Fabryczna apie 1 valandą 8 minutes. Šie laikai pateikiami kaip argumentas, kodėl dalis keleivių galėtų rinktis traukinį vietoje automobilio.

    Koks bus traukinių greitis ir kodėl

    CPK pabrėžia, kad AeroExpress riedmenys būtų įprastiniai, pritaikyti greičiui iki 200 kilometrų per valandą, o ne iki 350 kilometrų per valandą kaip KDP traukiniai. Tokį pasirinkimą bendrovė aiškina siekiu mažinti įsigijimo ir eksploatacijos sąnaudas, kartu išlaikant didelį pralaidumą.

    CPK valdybos narys Piotr Rachwalski teigė, kad konvencinis parkas iki 200 kilometrų per valandą leistų efektyviai aptarnauti ryšį tarp Varšuvos, naujojo oro uosto ir Lodzės. Tuo metu 350 kilometrų per valandą greitis būtų skirtas ilgesniems maršrutams, pavyzdžiui, Varšuva–Lodzė Fabryczna–Vroclavas ar Poznanė.

    Prognozės, finansavimas ir grafikas

    CPK prognozuoja, kad 2035 metais maršrute Varšuva–Lodzė, įskaitant AeroExpress, KDP ir greituosius traukinius, keliaus daugiau nei 6 mln. keleivių per metus. Bendras AeroExpress srautas visuose ryšiuose, CPK vertinimu, galėtų siekti 10–12 mln. keleivių per metus, o vienas sąstatas pervežtų 400–600 žmonių.

    Numatoma, kad AeroExpress veiktų kaip dotuojama viešoji paslauga (PSO), o ne komercinis produktas, todėl šiuo metu tariamasi dėl organizavimo modelio ir bendro finansavimo. Tokia schema dažnai taikoma, kai siekiama užtikrinti dažną kursavimą ir fiksuotą paslaugos lygį, net jei dalis reisų neatsiperka vien bilietų pajamomis.

    CPK investicijų programa „Port Polska“ numato centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės. Pagal priimtą grafiką statybos Baranów, Wiskitki ir Teresin savivaldybių teritorijose turėtų prasidėti 2026 metais, 2031 metais planuojamos sertifikacijos, o 2032 metais oro uostas turėtų būti atidarytas.

  • Neįprastas vaizdas Lenkijos geležinkeliuose: „PKP Intercity“ vėl leidžia dvigubus „Pendolino“

    Neįprastas vaizdas Lenkijos geležinkeliuose: „PKP Intercity“ vėl leidžia dvigubus „Pendolino“

    Lenkijos keleivių vežėja „PKP Intercity“ per ilgąjį birželio savaitgalį vėl planuoja į reisus leisti dvigubai sujungtus „Pendolino“ sąstatus. Tokia praktika pasitaiko retai, tačiau ji leidžia greitai padidinti vietų skaičių populiariausiuose maršrutuose, kai kelionių paklausa šokteli.

    Vienas „Pendolino“ traukinys Lenkijoje turi 402 sėdimas vietas, iš jų 45 yra pirmoje klasėje. Sujungus du tokius sąstatus į vieną, keleiviams pasiūloma maždaug 804 vietos, todėl mažėja rizika, kad bilietai bus išpirkti dar prieš kelionės datą.

    „PKP Intercity“ savo parke turi 20 ED250 tipo „Pendolino“ traukinių, tačiau dvigubi sąstatai įprastai formuojami tik išskirtinėmis progomis. Vežėjas tokį sprendimą dažniausiai taiko per vadinamuosius ilgus savaitgalius, kai srautai tam tikromis kryptimis tampa gerokai didesni nei įprastomis dienomis.

    Vežėjo pateiktais duomenimis, per ilgąjį birželio savaitgalį kasdien planuojama vykdyti daugiau nei 530 reisų, o toks mastas įvardijamas kaip rekordas. Didesnis reisų skaičius ir ilgesni sąstatai yra klasikinės priemonės, kuriomis geležinkeliai valdo pikines apkrovas, ypač kai kelionės planuojamos trumpu laikotarpiu.

    Dvigubai sujungti „Pendolino“ numatyti dviejuose pagrindiniuose maršrutuose: EIP 1502 reise Varšuva–Gdynė ir EIP 5353 reise Gdynė–Zakopanė per Krokuvą. Šie traukiniai turėtų išvykti birželio 3 dieną, o birželio 4 dieną suplanuotas dvigubas reisas iš Zakopanės į Gdynę.

    Dar vienas sustiprintas susisiekimas numatytas birželio 7 dieną, kai turėtų kursuoti EIC „Morskie Oko“ maršrutu Varšuva–Zakopanė–Varšuva. Bilietų prekyba papildomiems ir sustiprintiems reisams jau pradėta, juos galima įsigyti internetu ir stočių kasose.

    „PKP Intercity“ pastaraisiais mėnesiais fiksuoja augančius keleivių srautus. Vežėjas skelbia, kad balandį jo traukiniais pasinaudojo 7,63 mln. keleivių, tai yra 12,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o lyginant su 2023 metais augimas siekia beveik 46 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie sprendimai kaip dvigubi sąstatai tampa svarbūs, kai infrastruktūros pralaidumas ribotas, o poreikis keliauti didėja dėl turizmo, vidaus mobilumo ir kainų jautrumo. Geležinkeliams tai leidžia didinti pasiūlą greitai, nekeičiant tvarkaraščių iš esmės ir papildomai neapkraunant stočių grafiko.

  • Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje: ką davė projektas „YUNO“ ir bendras orkestras

    Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje: ką davė projektas „YUNO“ ir bendras orkestras

    Tarptautinės dirbtuvės Varšuvoje

    Gegužės 5–10 dienomis Vilniaus rajono Rudaminos meno mokyklos mokiniai kartu su Pagirių meno mokyklos jaunaisiais muzikantais dalyvavo tarptautinio jaunimo simfoninio orkestro projekto „YUNO – Young United Orchestra“ kūrybinėse dirbtuvėse Varšuvoje.

    Į vieną orkestrą suburti jaunuoliai atvyko iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos. Per savaitę dalyviai repetavo intensyviu grafiku, dalyvavo muzikinėse dirbtuvėse ir bendrose veiklose, kurios padėjo greitai susikalbėti net ir skirtingų patirčių bei mokyklų mokiniams.

    Kas vyko ir kuo tai svarbu?

    Rudaminos meno mokyklai projekte atstovavo smuiko dalyko mokinės Patricija Dolgopolova, Kamila Špakovska ir Viktorija Simonovič, klarnetininkas Raimond Blizniukevič, fleitininkės Sofija Rikevič ir Karina Blažukaitė. Kartu vyko smuiko mokytoja Diana Šivickienė, o išvyką lydėjo ir mokyklos direktorius Jurij Krupičevič.

    Toks formatas jauniesiems atlikėjams ypač vertingas dėl praktinių įgūdžių: reikia greitai įsilieti į didelę sudėtį, išmokti laikytis dirigento koncepcijos, derinti artikuliaciją ir dinamines detales su kitų šalių bendraamžiais. Tai artima profesionalaus orkestro kasdienybei ir kartu ugdo sceninę discipliną bei atsakomybę už bendrą skambesį.

    Koncertai ir programa

    Projekto kulminacija tapo du koncertai Varšuvoje: Muzikos edukacijų centre ir Goclavo kultūros terminale. Programoje skambėjo ne tik klasikinė muzika, bet ir filmų kūriniai, leidžiantys orkestrui parodyti spalvingą dinamiką, ritminį tikslumą ir stilistinį lankstumą.

    Publika girdėjo kūrinius nuo Vivaldžio ir Griego iki muzikos iš „Aladino“, „Vaianos“, „Džiunglių knygos“ ir „Encanto“. Beveik 80 jaunuolių orkestrui dirigavo dirigentas Richard Ferret iš Vokietijos.

    „Dalyvavimas projekte tapo ne tik vertinga muzikine patirtimi, bet ir dideliu džiaugsmu, kuris įkvepia mokinius toliau kryptingai dirbti ir siekti ambicingų tikslų“, – sakė smuiko mokytoja Diana Šivickienė.

    Mokyklos bendruomenė pabrėžia, kad tokios tarptautinės iniciatyvos kuria ilgalaikę naudą: stiprina mokinių motyvaciją, plečia akiratį, ugdo kultūrinį atvirumą ir palieka realius ryšius, kurie vėliau gali virsti naujais mainų projektais ar bendrais koncertais.

    Organizatoriai akcentuoja, kad „YUNO – Young United Orchestra“ tęsiasi, o dalyviams tai dažnai tampa startu į platesnį tarptautinių scenų pažinimą. Rudaminos ir Pagirių jauniesiems muzikantams ši savaitė Varšuvoje tapo patirtimi, kurią jie parsivežė ne tik natose, bet ir bendrame orkestro skambesyje išmoktoje komandinėje kultūroje.

  • Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje su YUNO: savaitė repeticijų ir du tarptautiniai koncertai

    Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje su YUNO: savaitė repeticijų ir du tarptautiniai koncertai

    Gegužės 5–10 dienomis Vilniaus rajono Rudaminos meno mokyklos mokiniai kartu su Pagirių meno mokykla dalyvavo tarptautinio jaunimo simfoninio orkestro YUNO – Young United Orchestra kūrybinėse dirbtuvėse Varšuvoje. Tai buvo intensyvi savaitė, kurioje jaunieji muzikantai ne tik repetavo, bet ir mokėsi dirbti didelės sudėties orkestre, įprastame profesionalioms scenoms.

    Projektas suvienijo dalyvius iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos, todėl repeticijų procesas tapo ir tarpkultūrine patirtimi. Tokios stovyklos ir dirbtuvės Europoje laikomos viena efektyviausių formų jauniesiems atlikėjams greičiau įgyti orkestrinio muzikavimo discipliną, klausos tikslumą ir sceninį pasitikėjimą.

    Kas atstovavo Rudaminai

    Į Varšuvą vyko smuikininkės Patricija Dolgopolova, Kamila Špakovska ir Viktorija Simonovič, klarnetininkas Raimond Blizniukevič, fleitininkės Sofija Rikevič ir Karina Blažukaitė. Moksleivius lydėjo smuiko mokytoja Diana Šivickienė ir mokyklos direktorius Jurij Krupičevič.

    Mokytojai pastebi, kad tokie projektai jaunimui svarbūs ne vien dėl repertuaro ar meistriškumo pamokų, bet ir dėl gebėjimo greitai prisitaikyti prie naujų kolektyvų. Kai per trumpą laiką tenka suderinti skirtingas muzikavimo mokyklas ir įpročius, auga atsakomybė už bendrą rezultatą, o tai vėliau padeda ir konkursuose, ir stojant į aukštesnes meno pakopas.

    Du koncertai Varšuvoje

    Dirbtuvių kulminacija tapo du koncertai Varšuvoje: Muzikos edukacijų centre ir Goclavo kultūros terminale. Publikai buvo pristatyta programa, jungianti klasikinės muzikos ir filmų muzikos kūrinius, todėl koncerte atsirado erdvės ir akademiniam skambesiui, ir atpažįstamoms melodijoms.

    Skambėjo kūriniai nuo Antonio Vivaldi ir Edvardo Griego iki populiarių temų iš animacinių filmų „Aladinas“, „Vaiana“, „Džiunglių knyga“ ir „Encanto“. Beveik 80 jaunųjų muzikantų suburtam orkestrui dirigavo Richard Ferret iš Vokietijos, o tokio dydžio sudėtis tapo rimtu išbandymu tiek styginiams, tiek pučiamiesiems, reikalaujančiu tikslumo ir ištvermės.

    „Tai dar kartą parodė, kad muzika gali sujungti skirtingas kultūras ir žmones, net kai kasdienybėje kalbame skirtingomis kalbomis“, – sakė Diana Šivickienė.

    Rudaminos meno mokykla pabrėžia, kad dalyvavimas YUNO formato orkestre mokiniams tapo reikšminga patirtimi: jie grįžo su aiškesniu supratimu, kaip gimsta bendras orkestro skambesys, ir su naujomis pažintimis, kurios dažnai perauga į tolesnius mainus bei bendrus pasirodymus. Organizatoriai taip pat akcentuoja, jog tokios tarptautinės iniciatyvos yra tvari investicija į jaunųjų atlikėjų motyvaciją ir ilgalaikį domėjimąsi profesionalia muzika.

  • Varšuva įregistravo pirmą tos pačios lyties santuoką: kaip ES teismo sprendimas pakeitė praktiką

    Varšuva įregistravo pirmą tos pačios lyties santuoką: kaip ES teismo sprendimas pakeitė praktiką

    Varšuvos civilinės metrikacijos įstaiga 2026 metų gegužės 14 dieną įregistravo pirmą Lenkijoje tos pačios lyties poros santuoką, sudarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Tai tapo precedentu, nes Lenkijos teisė šiuo metu nenumato nei tos pačios lyties santuokų, nei civilinės partnerystės, tačiau institucijos privalo įgyvendinti teismų sprendimus dėl užsienyje sudarytų santuokų pripažinimo.

    Pokytį nulėmė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas, kuriuo Lenkija įpareigota registruoti kitose ES šalyse sudarytas tos pačios lyties santuokas nacionaliniuose registruose. Praktikoje tai reiškia, kad tokios poros gali lengviau įrodyti savo šeiminį statusą tvarkydamos paveldėjimo, sveikatos informacijos, gyvenamosios vietos ar kitus administracinius klausimus.

    Kas pasikeitė teisiškai

    2026 metų kovą Lenkijos Vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis ES teismo pozicija, nurodė institucijoms pripažinti dviejų lenkų vyrų Vokietijoje sudarytą santuoką. Šis sprendimas tapo aiškiu signalu savivaldybėms ir civilinės būklės aktų registrams, kad atsisakymas perrašyti užsienio santuokos liudijimą gali būti laikomas neteisėtu.

    Vis dėlto šie sprendimai nereiškia, kad Lenkija privalo įteisinti tos pačios lyties santuokas šalies viduje. Teismų praktika siejama su pareiga užtikrinti ES teisėje įtvirtintą asmenų laisvą judėjimą ir teisinių statusų pripažinimą, kai jie įgyti kitoje ES valstybėje.

    Varšuvos žingsnis ir politinis fonas

    Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis pranešė, kad miestas išdavė pirmą santuokos liudijimo perrašą tos pačios lyties porai, vadovaudamasis teismų sprendimais. Jis taip pat deklaravo, kad sostinė ketina aktyviau pripažinti ir kitas užsienyje sudarytas tos pačios lyties lenkų santuokas, nelaukdama kiekvienu atveju atskiro teismo nurodymo.

    „Šįryt išdavėme pirmą santuokos liudijimo perrašą tos pačios lyties porai, vadovaudamiesi teismų sprendimais“, – sakė Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis.

    Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pastarosiomis dienomis taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė ieškos būdų kuo greičiau įgyvendinti teismų išaiškinimus, nes tai tampa ne vien politiniu, bet ir administracinio teisėtumo klausimu. Kartu šalies valdantieji susiduria su vidine koalicijos trintimi ir prezidento institucijos skeptiška pozicija, o tai lėtina platesnius civilinių sąjungų ar partnerystės įstatymo projektus.

    „Atsiprašau visų, kurie daugelį metų jautėsi atstumti ir pažeminti“, – sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Ką tai reiškia poroms ir kas toliau

    Praktinis pripažinimas per registrų sistemą dažniausiai svarbus kasdienėse situacijose, kai reikia aiškaus dokumento: tvarkant paveldėjimą, mokesčių ir turto klausimus, atstovavimą ligoninėje ar sprendžiant su vaiko priežiūra susijusius procesus, jei teisės aktai leidžia. Tuo pačiu tai gali sumažinti atvejų, kai poroms tenka bylinėtis vien dėl dokumento, nors jų santuoka teisėtai sudaryta kitoje ES valstybėje.

    Viešosios nuomonės pokyčiai Lenkijoje jau kelis metus matomi ir apklausose: reikšminga visuomenės dalis palaiko arba tos pačios lyties santuokas, arba bent jau teisinį sąjungų pripažinimą. Tačiau politiniai sprendimai vis dar stringa, todėl artimiausiu metu didžiausią realų poveikį greičiausiai darys būtent teismų praktika ir savivaldybių pasirengimas ją taikyti nuosekliai.