Tag: Varšuvos birža

  • Lenkijos „Energoinstal“ keičia veiklos kryptį: akcijos Varšuvoje šoktelėjo 21,89 proc.

    Lenkijos energetikos ir pramonės statybų bendrovė „Energoinstal“ skelbia iš esmės keičianti veiklos modelį – ir tai akimirksniu pakėlė investuotojų nuotaikas. Lapkričio 9 dieną bendrovės akcijos Varšuvos biržoje pabrango 21,89 proc.

    Kaip rašoma WNP.pl publikuotoje informacijoje, įmonė atsisako iki šiol dominavusios veiklos krypties ir orientuosis į naujas kompetencijas, tarp jų – techninį ir inžinerinį konsultavimą. Taip pat numatyti rebrandingas ir pavadinimo keitimas.

    Valdyba sprendimą dėl veiklos perorientavimo priėmė 2026 metų lapkričio 9 dieną. Aiškinama, kad jis gimė įvertinus ankstesnio verslo modelio ekonominį efektyvumą bei turimų operacinių aktyvų rinkos potencialą, atlikus strateginių pasirinkimų peržiūrą.

    Bendrovė pabrėžia, kad tradiciniai segmentai – pramoninių investicijų generalinė ranga ir stambiagabaričių konstrukcijų bei slėginių elementų gamyba – patiria struktūrinius rinkos pokyčius, didinančius sisteminę riziką.

    Ką planuoja daryti bendrovė

    Įmonė nurodo, kad vykstant dukterinių įmonių inkorporavimo procesui „Energoinstal“ tampa vieningu juridiniu vienetu. Integruotoje struktūroje būtų sutelkti inžineriniai-techniniai specialistai ir specializuota tyrimų bei analizės infrastruktūra.

    Strategijoje numatoma resursus ir kapitalą perkelti į didesnės maržos, pasikartojančius užsakymus generuojančią veiklą, kuri užtikrintų stabilesnius pinigų srautus. Kartu planuojama palaipsniui gesinti arba iš dalies „užmigdyti“ kapitalui imlias kryptis, ypač generalinę rangą ir sunkiųjų konstrukcijų gamybą.

    Bendrovės teigimu, konsultacinė veikla, inžinerinės analizės, poavarinių įvykių ekspertizės ir įrenginių likutinio resurso vertinimas reikalauja minimalios išorinės garantinės skolos ir pasižymi stabilesniu užsakymų kartojimusi.

    Nauji veiklos „stulpai“

    Pagal valdybos sprendimą vienu pagrindinių naujos veiklos ramsčių turėtų tapti aukštos specializacijos techninis ir inžinerinis konsultavimas. Minimos ir tokios paslaugos kaip poavarinių įvykių ekspertizė, pirminių priežasčių analizės (RCA) bei pramoninių procesų auditai.

    Kitas akcentuojamas segmentas – pažangios medžiagų analizės, eksploatacinė diagnostika ir pramonės bei energetikos įrenginių degradacijos bei likutinio tarnavimo laiko vertinimas.

    Tarp krypčių taip pat įvardijama pelningų segmentų išlaikymas: specializuotos užsienio paslaugos, įskaitant tiesioginę veiklą Nyderlanduose, bei aktyvų, susijusių su lazerinėmis technologijomis, monetizavimas.

    Įmonė priduria, kad jos turima tyrimų ir analizės infrastruktūra turėtų veikti kaip vidinis įrodymų pagrindas ekspertizėms ir analizėms, suteikiant daugiau autonomijos ir trumpesnį inžinerinių išvadų laiką.

    Rebrandingas ir planai keisti pavadinimą

    Siekiant komercializuoti inžinerinių konsultacijų ir techninių analizių kryptį, „Energoinstal“ planuoja sukurti ir rinkai pristatyti dedikuotą operacinį prekių ženklą. Skelbiama, kad jis veiktų tiesiogiai bendrovės struktūroje.

    Taip pat inicijuotos procedūros dėl pačios bendrovės pavadinimo keitimo. Konkretaus naujo pavadinimo žadama neatskleisti iki profesionalaus kūrimo ir patikrų proceso pabaigos, įskaitant patentinės ir registrinės „švaros“ vertinimą.

    Rinka sureagavo, bet metų vaizdas kitoks

    Bendrovės pranešimai buvo palankiai sutikti biržoje – lapkričio 9 dieną „Energoinstal“ tapo stipriausiai brangusia tądien Varšuvos biržos bendrove. Tačiau, atmetus šį šuolį, akcijų kaina daugiau nei metus judėjo žemyn, o nuo 2026 metų pradžios akcijos buvo atpigę 32,71 proc.

    Finansiniuose rezultatuose taip pat matomas pablogėjimas: per pirmus tris 2026 metų ketvirčius grupės pajamos siekė 30,6 mln. zlotų (metais anksčiau – 32,7 mln. zlotų). Grynasis nuostolis per tą patį laikotarpį sudarė 4,4 mln. zlotų, kai 2025 metų pirmus tris ketvirčius grupė buvo uždirbusi 3,4 mln. zlotų pelno.

    „Energoinstal“ būstinė yra Katovicuose, o bendrovė Lenkijoje žinoma dėl darbų energetikos statybų segmente – ji buvo generalinis 75 MWe energetinio bloko Zofiuvekos šiluminėje elektrinėje Jastržembėje rangovas.

  • Varšuvos biržoje – smukimas: WIG20 krito 1,2 proc., „Orlen“ akcijos – beveik 13 proc.

    Praėjusi savaitė Varšuvos biržoje buvo neigiama – pagrindiniai indeksai traukėsi, o ryškiausiai tarp didžiųjų bendrovių išsiskyrė smukęs „Orlen“ kursas. Nors fone vyko panikos nuotaikos JAV technologijų sektoriuje, Lenkijos rinka, vertinant bendrai, reagavo santūriau.

    Per penkias sesijas WIG20 indeksas sumažėjo 1,2 proc., platesnis WIG krito 1 proc. Vidutinės kapitalizacijos mWIG40 neteko 0,8 proc., o smulkiųjų įmonių sWIG80 indeksas smuko 2 proc.

    Savaitės pabaigoje WIG20 užsidarė ties 4 131 punktu. Dar spalio 29 dieną indeksas buvo pasiekęs istorinį rekordą – 4 291 punktą, tad kritimas įvyko nuo neseniai fiksuotų aukštumų.

    Nuo metų pradžios iki lapkričio 6 dienos (imtinai) bendras vaizdas išlieka pozityvus: WIG yra pakilęs 33 proc., WIG20 – 30 proc., mWIG40 – 29,5 proc., tačiau sWIG80 rodiklis yra neigiamas ir siekia -2 proc.

    Drabužių sektorius kilo, o „Orlen“ ir KGHM – spaudžiami

    Tarp WIG20 įmonių geresniais rezultatais išsiskyrė drabužių sektorius, kurį palaikė skelbiami veiklos rezultatai. „Modivo“ akcijos per savaitę pabrango 7 proc., o LPP – 3 proc., be to, lapkričio 5 dieną LPP kaina pasiekė naują istorinę viršūnę – 28 000 zlotų už akciją.

    Tuo metu silpnumą tęsė KGHM: per savaitę bendrovės akcijos atpigo 2 proc., tačiau per pastarąjį mėnesį kritimas siekia jau 20 proc.

    Didžiausiu neigiamu išskirtinumu tapo „Orlen“ – jo akcijų vertė per savaitę smuko beveik 13 proc., o kaina nusileido iki žemiausio lygio nuo šių metų liepos pradžios ir siekė 130 zlotų.

    Skelbiama, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį „Orlen“ uždirbo 5,6 mlrd. zlotų grynojo pelno ir gavo 80,1 mlrd. zlotų pajamų. Bendrovė nurodo, jog užsienio rinkos sudaro 40 proc. visų koncerno pajamų.

    Esant 130 zlotų akcijos kainai, „Orlen“ rinkos vertė vertinama 152 mlrd. zlotų. Palyginimui, dar rugsėjo pradžioje bendrovės kapitalizacija viršijo 180 mlrd. zlotų.

    Dideli svyravimai technologijų akcijose

    Stiprių kainos šuolių netrūko ir tarp technologijų bendrovių. „Asbis“ akcijos ketvirtadienį, atkartodamos nuotaikas JAV rinkose, smuko beveik 10 proc. ir pasiekė daugiametes žemumas.

    Tačiau penktadienį „Asbis“ atsitiesė – sesijos pabaigoje akcijos brango 8 proc. iki 153 zlotų. Vis dėlto savaitės balansas liko neigiamas ir siekė -5 proc.

    Dar viena technologijų sektoriaus bendrovė „DataWalk“ per savaitę atpigo 16 proc., nors penktadienį jos akcijos fiksavo 12 proc. šuolį į viršų. Kritimas siejamas su paskelbtais silpnais rezultatais, kurie paskatino didesnį pardavėjų aktyvumą.

  • Drabužių milžinė LPP skelbia augimą: pajamos III ketvirtį šoktelėjo 20 proc., akcijos brangsta

    Lenkijos drabužių mažmenos grupė LPP paskelbė preliminarius trečiojo finansinių metų ketvirčio (rugpjūtis–spalis) rezultatus: įmonė fiksavo 20 proc. pajamų augimą pastoviomis valiutomis, o jos akcijų kaina Varšuvos biržoje kilo.

    Kaip nurodoma bendrovės pateiktuose pradiniuose duomenyse, didėjo ir palyginamųjų parduotuvių pardavimai (LFL) – jie augo 4,4 proc., o tai investuotojams tapo vienu svarbiausių signalų apie tęsiamą atsigavimą fiziniuose prekybos taškuose.

    LFL (Like-for-Like) rodiklis atspindi pardavimų pokytį tose pačiose parduotuvėse, kurios veikė ir prieš metus, toje pačioje vietoje. Tai leidžia geriau įvertinti realią paklausą, atskiriant ją nuo plėtros efekto.

    Bendrovė taip pat pabrėžia išlaikiusi palankų bendrojo pelningumo (bruto maržos) lygį, o sąnaudų drausmė, kaip teigiama, papildomai rėmė rezultatų gerėjimą. LPP skaičiuoja, kad pakoreguotas veiklos pelnas augo 30 proc., o grynasis pelnas didėjo panašiu tempu.

    Parduotuvės ir internetas: plėtra tęsiasi

    Per ketvirtį grupė atidarė 135 naujus salonus, iš jų net 109 – „Sinsay“ prekės ženklo. Nuo finansinių metų pradžios (po trijų ketvirčių) naujų atidarymų skaičius pasiekė 486, o 423 jų taip pat teko „Sinsay“.

    LPP skelbia, kad bendras prekybinis plotas išaugo iki 3,3 mln. kv. metrų. „Sinsay“ prekybinis plotas, bendrovės vertinimu, didėjo 27 proc., o naujų parduotuvių plotas visoje grupėje – 16 proc.

    Augimą toliau palaikė ir e. prekyba: internetinių pardavimų dinamika, pasak bendrovės, paspartėjo iki 21,1 proc. Pažymima, kad visuose regionuose, kuriuose LPP veikia, fiksuoti dviženkliai e. prekybos augimo tempai.

    Kas lėmė maržos dinamiką

    LPP nurodo, kad trečiojo ketvirčio pradžioje maržą teigiamai veikė palankus zlotų ir JAV dolerio kursas, tačiau pastarosiomis savaitėmis zlotui susilpnėjus šis efektas kiek sumažėjo.

    Taip pat pažymima, kad išpardavimų mastas buvo mažesnis, nes dalis jų buvo vykdyta dar antrąjį ketvirtį. Dėl to anksčiau į prekybą patekusios rudens kolekcijos, bendrovės vertinimu, galėjo būti parduodamos didesne marža.

    LPP prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį bendroji marža sieks mažiausiai 59 proc.

    Vienkartinės išlaidos ir kada bus pilna ataskaita

    Trečiąjį ketvirtį eilutėje „papildomos veiklos sąnaudos“ LPP įtraukė vienkartines 15 mln. zlotų išlaidas – tai bauda, kurią skyrė Lenkijos finansų priežiūros institucija KNF. Bauda susijusi su ankstesniu Ukrainoje esančio turto nuvertėjimo atvaizdavimu po Rusijos pradėtos agresijos 2022 metais.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimas nėra galutinis, o procesas tebevyksta.

    Visus ketvirčio finansinius duomenis LPP ketina pateikti ketvirtinėje ataskaitoje, kurios paskelbimas numatytas gruodžio 3 dieną.

  • Asbis rekordinis ketvirtis: pelnas šoktelėjo 4,5 karto, AI serveriai augo daugiau kaip 500 proc.

    Varšuvos biržoje kotiruojama Kipro informacinių technologijų įrangos gamintoja ir platintoja „Asbis Enterprises“ skelbia rekordinį trečiąjį 2026 metų ketvirtį: grupės grynasis pelnas per metus išaugo beveik 4,5 karto ir viršijo 50 mln. JAV dolerių.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, tai geriausias ketvirtis per daugiau nei 35 metų bendrovės istoriją, nors akcijos kaina tuo metu reagavo vangiai. Lapkričio 5 dieną apie vidurdienį viena „Asbis“ akcija kainavo apie 155 zlotus, o visa grupė buvo vertinama maždaug 8,6 mlrd. zlotų.

    Bendrovė teigia, kad rezultatus ypač stipriai kelia pasaulyje sparčiai plečiama dirbtinio intelekto infrastruktūra, kuri didina valstybių ir įmonių investicijas į duomenų centrus. „Asbis“ pabrėžia, jog nepaisant karo Ukrainoje (vienoje svarbiausių jos rinkų) ir neramumų Artimuosiuose Rytuose, pardavimų tempas trečiąjį ketvirtį išliko itin aukštas.

    Lietuvos skaitytojui ši tema aktuali tuo, kad DI bumas visame regione didina paklausą serveriams ir su duomenų centrais susijusiai įrangai, o tai keičia IT rinkos struktūrą ir stambiausių platintojų finansinius rezultatus.

    Kas augo greičiausiai

    „Asbis“ skelbia, kad trečiąjį 2026 metų ketvirtį pardavimo pajamos išaugo 135 proc. ir siekė beveik 2,2 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas – 51,6 mln. JAV dolerių. Palyginimui, per pirmus tris 2026 metų ketvirčius pardavimo pajamos beveik padvigubėjo iki maždaug 5,2 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas pakilo daugiau kaip keturis kartus iki 132,2 mln. JAV dolerių.

    Bendrovė išskiria sparčiausiai augusį segmentą – serverius ir serverinius blokus, skirtus DI duomenų centrams. Pasak „Asbis“, šios krypties pardavimai trečiąjį ketvirtį šoktelėjo daugiau kaip 500 proc. per metus.

    Grupės vadovas Sergiej Kostewicz teigė, kad rugsėjį bendrovė peržengė 1 mlrd. JAV dolerių mėnesinių pajamų ribą. Jo vertinimu, tai po stipraus pirmojo pusmečio esą patvirtina bendrovės potencialą.

    Ko tikisi 2027 metais ir vėliau

    Žvelgdama į 2027 metus „Asbis“ nurodo, kad didžiausias jos augimo variklis turėtų likti tolesnė DI duomenų centrų infrastruktūros plėtra. Bendrovė teigia mananti, kad ši plėtra gali tęstis artimiausius penkerius metus, o centrų našumas per tą laiką gali išaugti net keturis kartus.

    Kaip papildomą augimo kryptį bendrovė mini ir „Apple“ produktų pardavimus – „Asbis“ yra išskirtinė šio prekės ženklo platintoja 25 EMEA regiono šalyse (Europa, Artimieji Rytai ir Afrika).

    Dividendų avansas: kada bus išmokėta

    „Asbis“ primena, kad bendrovės direktorių taryba nusprendė išmokėti dividendų avansą iš 2026 metų pelno – po 0,35 JAV dolerio už akciją. Išmokėjimo data numatyta 2026 metų lapkričio 26 dieną.

  • Ar krizė Konstituciniame Tribunole smogs zlotui? Ekspertas įvardijo investuotojų raudoną liniją

    Konflikto dėl Lenkijos Konstitucinio Tribunolo eskalacija artimiausiu metu neturėtų sukelti panikos finansų rinkose, tačiau ilgalaikės pasekmės gali būti gerokai rimtesnės. Tai vertindamas rinkos situaciją pabrėžia „XTB“ analizės padalinio vadovo pavaduotojas Michałas Stajniakas, atkreipdamas dėmesį į pasitikėjimo institucijomis kainą.

    Pasak jo, pirmasis realus testas zlotui, obligacijoms ir Varšuvos biržai turėtų būti kitos prekybos sesijos pradžia, kai investuotojai galės sureaguoti į politines naujienas. Vis dėlto bazinis scenarijus, anot eksperto, yra ribota ir trumpalaikė reakcija, nes užsienio rinkos dalyviai jau seniai į kainas įskaičiuoja įtampą dėl teisinės valstybės ir teismų sistemos stabilumo.

    Rinkoms svarbiausia ne emocijos

    Ekspertas pabrėžia, kad pastarosiomis dienomis zlotą labiau veikė tarptautiniai veiksniai nei vidaus politiniai ginčai. Prie spaudimo prisidėjo JAV dolerio stiprėjimas, globalios rizikos nuotaikos, taip pat lūkesčiai dėl palūkanų normų krypties JAV ir Lenkijoje.

    Jo vertinimu, ir Varšuvos akcijų rinkos svyravimai labiau siejami su bendra pasauline rizikingesnių aktyvų korekcija. Bankų sektorius išlieka jautriausias teisiniam neapibrėžtumui, tačiau trumpu laikotarpiu kainas dažniau stumdo makroekonomika ir tarptautinis kapitalo srautas.

    Kuo pavojingas užsitęsęs ginčas?

    Didžiausia rizika, anot analitiko, slypi ne vienos dienos valiutų ar akcijų grafikuose, o ilgalaikiame pasitikėjimo mažėjime. Užsitęsęs konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo gali didinti šalies rizikos priedą, branginti skolinimąsi ir mažinti užsienio investuotojų norą imtis projektų, kuriems reikia stabilios aplinkos ilgiems metams.

    Investuotojams, planuojantiems statyti gamyklą, finansuoti atsinaujinančios energetikos projektą ar pirkti ilgesnės trukmės valstybės obligacijas, esminė sąlyga yra taisyklių nuspėjamumas. Kai kyla abejonių, ar institucijos veiks nuosekliai, sprendimai dėl kapitalo paskirstymo gali būti atidedami arba nukreipiami į kitas rinkas.

    Raudona linija investuotojams

    M. Stajniakas aiškiai įvardija, kas, jo manymu, būtų tikroji raudona linija: jei politinis konfliktas persikeltų į Lenkijos centrinį banką. Centrinio banko nepriklausomumas rinkoms yra viena svarbiausių stabilumo garantijų, ypač vertinant valiutos ir obligacijų rinkos patikimumą.

    „Tikras lūžis užsienio investuotojams būtų momentas, kai politinė kova paliestų centrinio banko nepriklausomumą“, – sakė Michałas Stajniakas.

    Ekspertas atkreipia dėmesį ir į praktinius rizikos taškus, susijusius su centrinio banko valdymo tęstinumu bei personaliniais sprendimais. Tokios detalės rinkose dažnai tampa jautrios tada, kai jos sutampa su platesniu politiniu neapibrėžtumu, nes investuotojai vertina ne tik šiandienos antraštes, bet ir institucijų gebėjimą veikti be trikdžių.

    Artimiausiu laikotarpiu, anot analitiko, investuotojai stebės euro ir dolerio kursus zlotui, Lenkijos obligacijų pajamingumą lyginant su Vokietijos skola bei bankų akcijų dinamiką. Vis dėlto ilgesnėje perspektyvoje lemiamas veiksnys išliks pasitikėjimas valstybės institucijomis ir teisės sistemos nuspėjamumu.

  • Nauji Asmeniniai investiciniai kontai Lenkijoje nuo 2027 metų: ką žada santaupoms ir biržai

    Lenkija ruošiasi pokyčiui, kuris gali iš esmės pakeisti gyventojų taupymo ir investavimo įpročius: nuo 2027 metų sausio 1 dienos turėtų startuoti Asmeniniai investiciniai kontai. Ši priemonė kuriama siekiant paskatinti daugiau žmonių dalį santaupų nukreipti į kapitalo rinkas, o ne laikyti vien bankuose.

    Iki šiol Lenkijos namų ūkių finansinio turto struktūroje dominuoja grynieji pinigai ir bankų sąskaitose laikomos lėšos. Remiantis Lenkijos plėtros fondo pateiktais duomenimis, 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje kiek daugiau nei 37 proc. namų ūkių finansinio turto sudarė grynieji ir lėšos einamosiose sąskaitose, dar apie 10 proc. – kiti bankiniai indėliai, įskaitant terminuotus indėlius.

    Tuo pat metu tiesiogiai valdomų biržoje listinguojamų akcijų dalis siekė tik apie 2,9 proc., o investicinių fondų vienetų – apie 6,2 proc. Abu rodikliai yra pastebimai mažesni už Europos Sąjungos vidurkį, todėl naujas instrumentas vertinamas kaip bandymas sumažinti šį atotrūkį.

    Ko tikimasi iš naujos schemos

    Lenkijos ekonomikos instituto vertinimu, jei Asmeniniai investiciniai kontai prigytų, iki 2040 metų į Varšuvos biržą galėtų papildomai nukeliauti apie 17 milijardų eurų naujų lėšų. Tokios prognozės remiasi prielaida, kad dalis gyventojų santaupų palaipsniui persiskirstytų iš mažai uždirbančių indėlių į investicinius produktus.

    „Užsienio patirtis rodo, kad investavimą plačiau paskatinti gali mokestinės lengvatos“, – teigiama instituto apžvalgose, kuriose analizuojami panašūs modeliai kitose šalyse.

    Vienu dažniausiai minimų pavyzdžių laikoma Japonijos sistema, leidžianti tam tikromis sąlygomis investuoti į akcijas ir fondus su palankesniu kapitalo prieaugio apmokestinimu. Lenkijos atveju pagrindinė idėja panaši: sukurti paprastą ir gyventojams suprantamą „vartus į investavimą“ modelį, kuris mažintų administracinę naštą.

    Kodėl svarbios paprastos taisyklės

    Analizuojant kitų valstybių praktiką pabrėžiama, kad didžiausią įtaką dalyvių skaičiui daro ne vien lengvatos, bet ir aiškios taisyklės. Šalyse, kur tokios sąskaitos paplito sparčiau, dažnai taikomas paprastas mokestinis režimas, lankstūs pinigų išėmimo sprendimai ir platus investicinių instrumentų pasirinkimas.

    Lenkijoje, kaip rodo rinkos tendencijos, investavimo infrastruktūra pamažu plečiasi. Skelbiama, kad 2026 metų birželį investicinių sąskaitų skaičius pasiekė 30,5 milijono ir buvo maždaug 8,1 proc. didesnis nei 2025 metų pabaigoje, tačiau vien sąskaitų augimas dar nereiškia proporcingai didėjančio aktyvaus investavimo.

    Poveikis ekonomikai ir gyventojams

    Galutinis Asmeninių investicinių kontų poveikis priklausys nuo to, kiek gyventojų nuspręs jais naudotis ir kokias sumas skirs investavimui. Didesnis santaupų nukreipimas į kapitalo rinkas teoriškai galėtų padidinti biržos likvidumą ir sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms pritraukti finansavimą.

    Kita vertus, šalia skatinimo priemonių lemiamu veiksniu išlieka finansinis raštingumas. Investavimas, skirtingai nei indėliai, reiškia kainų svyravimus ir riziką, todėl sėkmingam reformos įgyvendinimui svarbu, kad gyventojai aiškiai suprastų tiek galimą naudą, tiek galimus nuostolius.

    Jei naujoji sistema bus sukurta pakankamai aiškiai ir patogiai, ji gali tapti vienu reikšmingesnių žingsnių keičiant Lenkijos taupymo kultūrą. Tačiau rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės sėkmės nebus be nuoseklios edukacijos ir pasitikėjimo stiprinimo.

  • Naujos OKI taisyklės nuo 2027 metų: iki 23 000 eurų investicijų be „Belkos mokesčio“

    Nuo 2027 metų Lenkijoje įsigalios naujas modelis, turintis paskatinti gyventojus daugiau investuoti, o ne laikyti santaupas vien banko sąskaitose ar terminuotuose indėliuose. Tam numatoma startuoti su asmeninėmis investicinėmis sąskaitomis OKI, kurioms bus taikomos palankesnės apmokestinimo taisyklės.

    Pagrindinis pokytis siejamas su vadinamuoju Belkos mokesčiu, kuris dabar taikomas kapitalo prieaugiui ir palūkanoms, o jo tarifas siekia 19 proc. Pagal naująją tvarką investicijų grąža OKI sąskaitose iki nustatytos ribos būtų atleista nuo šio mokesčio, taip siekiant didinti gyventojų įsitraukimą į kapitalo rinkas.

    Kas keisis OKI sąskaitose?

    Pagal numatomas taisykles, neapmokestinamas limitas investicijoms turėtų siekti iki 100 000 Lenkijos zlotų, tai yra apie 23 000 eurų. Ši riba būtų taikoma investicinio pobūdžio priemonėms, pavyzdžiui, akcijoms ar investiciniams fondams, denominuotiems zlotais.

    Taip pat išskiriama atskira riba labiau taupomojo pobūdžio priemonėms, tokioms kaip obligacijos ar indėliai. Jai numatomas 25 000 zlotų limitas, tai yra apie 5 800 eurų, ir jis įeina į bendrą 100 000 zlotų ribą, o ne prisideda papildomai.

    Numatyta indeksacija ir naujas mokestis viršijus ribas

    Pagal įstatymo logiką, nuo 2030 metų šios ribos būtų kasmet indeksuojamos pagal infliaciją, skaičiuojant ją pagal pirmus tris praėjusių metų ketvirčius. Indeksuotos sumos būtų apvalinamos žemyn iki pilnų 100 zlotų, kad skaičiavimas būtų paprastesnis.

    Viršijus nustatytus limitus, visam perviršiui būtų taikomas naujas mokestis nuo turto vertės, kurio tarifas negalėtų viršyti 1 proc. Skelbiama, kad 2027 metais planuojamas 0,85 proc. tarifas, o skaičiavimo metodika turėtų atsižvelgti į kasdienes vertes, įmokų balansą ir laikymo trukmę.

    Kodėl tai daroma ir ko tikimasi?

    Sprendimas pristatomas kaip bandymas keisti gyventojų taupymo struktūrą, nes didelė dalis lėšų vis dar laikoma grynaisiais ar bankų depozituose. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad mažas gyventojų aktyvumas akcijų ir fondų rinkose riboja kapitalo rinkos gylį, o tai svarbu ir įmonių finansavimui.

    Finansų ministerija viešai sieja OKI su siekiu pritraukti daugiau ilgalaikio kapitalo į Varšuvos biržą. Kartu pabrėžiama, kad realus poveikis priklausys nuo to, kiek gyventojų iš tiesų rinksis šį instrumentą, ir nuo finansinio raštingumo, nes investicijos visada susijusios su rizika.

    Įstatymas taip pat leidžia turėti kelias OKI sąskaitas skirtingose finansų institucijose, tačiau bendra neapmokestinama riba išlieka ta pati. Todėl prieš atsidarant sąskaitą ar perskirstant santaupas gyventojams rekomenduojama įvertinti mokesčių taisykles, produktų kaštus ir investavimo horizontą.

  • KGHM akcijos smunka iki žemiausio lygio nuo balandžio: investuotojus neramina pardavimų duomenys

    Varšuvos biržoje penktadienį vyrauja korekcija po keturių iš eilės kilimo sesijų, o tarp didžiausių indekso WIG20 nuosmukių išsiskiria vario gamintojas KGHM. Bendrovės akcijos vienos prekybos metu smunka daugiau kaip 7 proc., o kaina priartėja prie maždaug 65 eurų už akciją.

    Toks kritimas grąžina KGHM kursą į žemiausius lygius nuo balandžio pradžios. Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad didesnių naujienų iš įmonės pastarosiomis dienomis nebuvo, todėl judėjimą stiprina bendra neigiama nuotaika biržoje, kai dauguma bendrovių raudonuoja.

    Ką rodo naujausi KGHM skaičiai?

    Paskutiniai bendrovės paskelbti pardavimų duomenys rodo, kad rugsėjį parduota 57,9 tūkst. tonų vario, tai yra 4 proc. mažiau nei prieš metus. Tuo pat metu vadinamojo mokėtino vario gamyba siekė 60,4 tūkst. tonų, o pardavimų sumažėjimas sietas su Čilėje veikiančia Sierra Gorda kasykla ir KGHM International veiklomis.

    Rinkose tokie signalai dažnai vertinami jautriai, nes vario sektoriuje investuotojai ypač stebi tiek gavybos stabilumą, tiek rūdos kokybę ir perdirbimo efektyvumą. Jei žaliavos parametrai prastesni nei planuota, tai gali didinti savikainą ir spausti pelningumą, net jei pardavimo apimtys trumpuoju laikotarpiu svyruoja nedaug.

    „Po 2026 metų devynių mėnesių vario gamyba buvo apie 2 proc. mažesnė nei numatyta grupės biudžete, daugiausia dėl plano neįvykdymo KGHM International, susijusio su prastesnės kokybės rūdos perdirbimu. Tuo metu sidabro ir aukso gamybos planai įvykdyti su perviršiu“, – skelbė KGHM.

    Silpnesnė sesija ir kitoms bendrovėms

    Neigiama kryptis penktadienį matoma ne tik KGHM atveju, todėl dalis rinkos dalyvių kritimą sieja su platesne korekcija po ankstesnio kilimo. Tokiais momentais likvidžiausios ir daugiausia indekse sveriančios įmonės neretai tampa pagrindiniu pardavimų taikiniu.

    Prie išsipardavimo fono prisideda ir didesni svyravimai kitose didesnėse Varšuvos biržos bendrovėse. Tarp labiausiai krentančių jau antrą dieną minima ir Cyfrowy Polsat, kurio akcijos tęsia staigų smukimą po investuotojų kritiškai įvertintų strateginių planų ir dividendų perspektyvų nukėlimo į vėlesnius metus.

    Artimiausiu metu KGHM investuotojų dėmesys greičiausiai išliks sutelktas į pardavimų ir gamybos dinamiką, užsienio aktyvų rezultatus bei žaliavų rinkos foną. Tokiose situacijose svarbus ir bendras rizikos apetitas biržose, nes net ir be naujų pranešimų akcijų kainą gali stipriai veikti platesnės rinkos nuotaikos.

  • „Budimex“ ir Kruk akcijos smuko po rezultatų: investuotojai nusivylė ketvirčio dinamika

    Trečiadienį Varšuvos biržoje ryškiau atpigo dviejų WIG20 indekso bendrovių „Budimex“ ir Kruk akcijos. Rinkos reakciją išprovokavo paskelbti ketvirčio finansiniai rezultatai, kuriuos dalis investuotojų įvertino prasčiau, nei tikėtasi.

    Prekybos sesijos pabaigoje „Budimex“ akcijų kaina buvo kritusi apie 5,5 proc., o Kruk – apie 7 proc. Nepaisant šių nuosmukių, platesnis rinkos fonas buvo mišrus, o indeksų pokyčius dalinai amortizavo stipresnis bankų sektoriaus aktyvumas.

    „Budimex“: rezultatai neblogi, bet lūkesčiai buvo aukšti

    „Budimex“ paskelbė kelių ketvirčių veiklos rodiklius, kurie formaliai neatrodė dramatiškai prasti, tačiau rinka akivaizdžiai tikėjosi daugiau. Tokiose situacijose akcijų kaina dažnai reaguoja ne į absoliučius skaičius, o į tai, kiek jie atitinka analitikų prognozes ir valdybos anksčiau signalizuotą tempą.

    Papildomą įtampą galėjo kelti ir tai, kad investuotojai vertina ne tik praėjusį ketvirtį, bet ir artimiausių mėnesių perspektyvą: naujų užsakymų portfelį, maržų tvarumą bei kaštų spaudimą. Bendrovė artimiausiu metu numato pristatyti strategiją, todėl dalis rinkos dalyvių galėjo mažinti pozicijas prieš šį įvykį.

    Kruk: pelnas traukėsi, daugėja klausimų dėl augimo

    Kruk atveju nuosmukį sustiprino tai, kad bendrovės pelningumas, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, mažėjo. Investuotojams ypač svarbu, kaip tokio profilio įmonėms sekasi išlaikyti pinigų srautų augimą ir planuotą skolų portfelių grąžą, nes rezultatai smarkiai priklauso nuo skolų išieškojimo tempo.

    Bendrovė atkreipė dėmesį į silpnesnes, nei planuota, įplaukas iš turimų portfelių. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip signalas, kad ateinančiais ketvirčiais gali tekti atsargiau kalbėti apie pelno dinamiką arba peržiūrėti kai kurias prielaidas, nuo kurių priklauso vertinimas.

    „Nesame patenkinti šių metų pelno lygiu“, – sakė Kruk vadovas Piotr Krupa.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Staigesni akcijų kainų kritimai po rezultatų paprastai rodo ne vien emociją, bet ir lūkesčių persikainojimą. Rinka iš naujo įvertina, ar dabartinė kaina atspindi augimo tempą, rizikas ir tai, kaip greitai įmonės gali grįžti prie ankstesnio pajėgumo.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys kryps į abiejų bendrovių komentarus apie perspektyvą: „Budimex“ – į strategijos gaires ir užsakymų portfelio kokybę, Kruk – į įplaukų iš portfelių dinamiką ir pelningumo atsigavimo prielaidas. Būtent šios detalės dažniausiai nulemia, ar kritimas išsilaikys, ar taps tik trumpalaikiu rinkos epizodu.

  • Varšuvos birža po rekordo: WIG20 smuko per savaitę, bankai ir KGHM tempė indeksus žemyn

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje priminė klasikines rinkų sūpynes: WIG20 indeksas trumpam pasiekė naują istorinį rekordą, tačiau penkių prekybos sesijų rezultatas liko neigiamas. Galutinis balansas rodo, kad investuotojų apetitas rizikai sumažėjo, o spaudimą indeksams didino kelių didžiųjų bendrovių kritimai.

    Per penkias sesijas WIG20 smuko 1,9 proc., o platesnis WIG indeksas krito 1,7 proc. Vidutinės kapitalizacijos mWIG40 nusileido 1,4 proc., o smulkesnes įmones apimantis sWIG80 prarado 2,3 proc., tad korekcija palietė ne vien didžiausias bendroves.

    WIG20 savaitę baigė ties 4 167 punktų riba, nors savaitės viduryje buvo trumpam pakilęs iki maždaug 4 267 punktų. Rinkos dalyviai tokius judesius dažnai vertina kaip ženklą, kad įtampa tarp pirkėjų ir pardavėjų didėja, o kainos jautriau reaguoja į išorinius impulsus.

    „Pakanka nedidelio pagrindinių pasaulio biržų nuotaikų pagerėjimo, kad GPW silpnumas būtų greitai paneigtas ir WIG20 vėl bandytų kilti į naujas aukštumas“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Bankai ir KGHM didino spaudimą

    Vienas ryškiausių silpnumo židinių buvo bankų sektorius, turintis didelį svorį WIG20 struktūroje. Sektoriaus indeksas WIG-Banki per penkias sesijas krito daugiau nei 5 proc., o tai reikšmingai prisidėjo prie bendro WIG20 nuosmukio.

    Dar skaudesnę savaitę fiksavo KGHM: bendrovės akcijos per savaitę atpigo apie 10 proc. Rinką pasiekę prastesni vario gamybos ir pardavimų duomenys pablogino sentimentą, tačiau kritimas tęsėsi ir dėl to, kad didžioji dalis pastarųjų sesijų šiai pozicijai buvo aiškiai nepalankios.

    Tuo metu dalis didžiųjų bendrovių sugebėjo atsilaikyti ir kilti. Tarp ryškesnių brangusių vardų išsiskyrė „Allegro“, „CD Projekt“ ir „Dino Polska“, kurios per savaitę fiksavo keliais procentais siekiančius prieaugius ir švelnino bendrą indekso kritimą.

    Asseco Poland rekordinė kaina, Asbis staigi korekcija

    Antroje biržos linijoje dėmesį traukė Asseco Poland, kurios akcijos pasiekė naują visų laikų aukštumą. Savaitės prieaugis siekė apie 8 proc., o investuotojų susidomėjimą stiprino žinia apie projektus, susijusius su pažangiomis ryšio technologijomis ir dronų aptikimo bei sekimo sprendimais.

    Priešingą paveikslą demonstravo Asbis Enterprises: nors bendrovė paskelbė rekordinę mėnesio apyvartą, akcijos patyrė ryškią korekciją. Tokiose situacijose rinkos dalyviai dažnai aiškina kritimą pelnų fiksavimu po itin spartaus kainos šuolio per metus, kai daliai investuotojų svarbiau tampa užrakinti grąžą, o ne laukti tolimesnio augimo.

    Asbis pranešė, kad 2026 metų rugsėjį konsoliduotos pajamos siekė apie 1 000 000 000 eurų, o tai būtų daugiau nei triskart didesnis rezultatas nei prieš metus. Nepaisant to, per savaitę akcijos atpigo apie 13 proc., nes ankstesnis kilimas buvo itin staigus ir paliko mažiau erdvės nusivylimui rinkos lūkesčiais.

    Bendrai vertinant, savaitė Varšuvos biržoje parodė, kad net ir rekordai ne visada reiškia tvarią kryptį aukštyn. Kol svarbiausiuose sektoriuose tęsiasi spaudimas, o pasaulinės nuotaikos išlieka permainingos, indeksų judesiai gali ir toliau priminti sūpynes.