CP v2

Tag: Varšuvos birža

  • „Śnieżka“ skirs rekordinį dividendų mokėjimą: akcininkams išmokės apie 15 mln. eurų

    Dažų ir lakų gamintojo „Śnieżka“ akcininkai eiliniame visuotiniame susirinkime patvirtino didžiausią dividendų išmoką bendrovės istorijoje. Už 2025 metais uždirbtą pelną akcininkams numatyta išmokėti apie 15 mln. eurų.

    Vienai akcijai tenkanti išmoka sieks apie 1,20 euro. Dividendų teisės nustatymo diena numatyta 2026 metų birželio 2 dieną, o išmokėjimas planuojamas 2026 metų birželio 8 dieną.

    Dividendams skirs daugiau nei 90 proc. pelno

    Bendrovė nurodo, kad šiemet dividendams bus skiriama daugiau nei 90 proc. 2025 metais gauto grynojo pelno, tenkančio pagrindinės įmonės akcininkams. Tokia proporcija rodo aiškų sprendimą didžiąją uždirbto rezultato dalį grąžinti investuotojams, o ne kaupti balanse.

    „Išlaikome požiūrį, kad su akcininkais dalijamės pasiektais rezultatais. Šių metų dividendų suma bus rekordiškai didelė ir sudarys daugiau nei 90 proc. 2025 metų grynojo pelno“, – sakė „Śnieżka“ vadovas Piotras Mikrutas.

    Ką signalizuoja toks sprendimas

    „Śnieżka“ taip pat pabrėžia išlaikanti saugų skolų lygį, artimą maždaug vienų metų EBITDA rodikliui. Praktikoje tai reiškia, kad įmonė siekia balanso tarp konservatyvaus finansavimo ir galimybės, prireikus, pasitelkti skolą plėtrai ar pelningumui didinti.

    Dividendų politika investuotojams dažnai yra vienas svarbiausių stabilumo signalų, ypač brandesniuose, lėčiau augančiuose sektoriuose. Dažų ir statybinių apdailos medžiagų paklausą paprastai veikia būsto rinka, renovacijos tempas ir vartotojų išlaidos, todėl nuoseklios išmokos gali tapti svarbia grąžos dalimi.

    Ilgametė dividendų istorija ir rinkos pozicijos

    Bendrovė pelnu su akcininkais dalijasi nuo 2003 metais įvykusio debiuto Varšuvos biržoje. Įskaičiuojant ir 2026 metų birželio 8 dieną planuojamą išmoką, bendra dividendų suma per visą laikotarpį sudarys apie 150 mln. eurų.

    „Śnieżka“ grupė yra viena dekoratyvinių dažų rinkos lyderių Lenkijoje ir dirba keliolikoje užsienio rinkų. Bendrovė akcentuoja stiprias pozicijas Vengrijoje dekoratyvinių dažų segmente ir reikšmingą vaidmenį Ukrainoje, kur yra tarp dominuojančių dažų bei glaistų gamintojų.

  • „Mirbud“ siūlo akcininkams 5 mln eurų dividendų: kiek atiteks ir ką planuoja daryti su likusiu pelnu

    Lenkijos statybų grupė „Mirbud“ pranešė, kad valdyba siūlo akcininkams iš 2025 metais uždirbto grynojo pelno išmokėti dividendus. Pagal pateiktą projektą dividendams būtų skirta apie 5 mln eurų.

    Bendrovė nurodė, kad tai atitiktų maždaug 0,05 euro dividendą vienai akcijai. Likusi pelno dalis, apie 27 mln eurų, siūloma palikti įmonėje ir perkelti į atsargos (rezervinį) kapitalą.

    Rinkoje investuotojai dividendų dydį dažnai vertina per dividendinį pajamingumą, kuris priklauso nuo akcijos kainos biržoje. Remiantis bendrovės pateiktais skaičiavimais, siūlomas pajamingumas būtų apie 1,9 proc., tačiau galutinis rodiklis gali keistis kartu su akcijos kaina.

    Didžiausias „Mirbud“ akcininkas yra bendrovės vadovas Jerzy Mirgos, valdantis 37,93 proc. kapitalo. Tokia struktūra reiškia, kad sprendimai dėl pelno paskirstymo ir ilgalaikės strategijos reikšmingai priklauso nuo pagrindinio akcininko pozicijos.

    „Mirbud“ taip pat priminė 2025 metų veiklos rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 26 mln eurų, o pardavimo pajamos – apie 677 mln eurų. Palyginti su ankstesniais metais, pelnas ir pajamos mažėjo, o pati įmonė tai siejo su rinkos ciklu ir laukiamu investicijų aktyvumo atsigavimu.

    Vienu svarbiausių ateities pajamų stabilumo veiksnių „Mirbud“ įvardija užsakymų portfelį. 2025 metų pabaigoje statybos ir montavimo darbų užsakymų portfelis, kurį planuojama vykdyti iki 2029 metų, sudarė apie 1,94 mlrd. eurų (be PVM).

    „Toks užsakymų portfelis leidžia artimiausiais metais išlaikyti metines pajamas virš 690 mln eurų, tačiau mūsų tikslas išlieka augimas ir veiklos diversifikavimas, kad vėlesniais metais pajamos viršytų 1,15 mlrd. eurų“, – rašė Jerzy Mirgos laiške akcininkams.

    Bendrovė veikia kaip generalinis rangovas infrastruktūros ir pastatų statybų segmentuose: kelių ir geležinkelių infrastruktūroje, viešosios paskirties objektuose, pramoninėje ir gyvenamojoje statyboje. „Mirbud“ vykdo projektus tiek viešajam sektoriui, tiek privačioms įmonėms.

    Dividendų klausimas galutinai sprendžiamas akcininkų susirinkime, kuriame tvirtinamas metinis finansinių rezultatų paskirstymas. Jei siūlymui būtų pritarta, investuotojams svarbiausios detalės būtų dividendų mokėjimo data ir teisės į dividendus apskaitos (ex-dividend) momentas.

  • Šaltas dušas Varšuvos biržoje: WIG20 penktadienį smuko, o rekordo šįkart pasiekti nepavyko

    Penktadienio kritimas atšaldė nuotaikas

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje pažymėta ryškia kaita: optimizmą dėl galimo naujo pakilimo rekordo užgesino silpna penktadienio prekybos sesija. WIG20 indeksas tądien fiksavo didžiausią vienos dienos kritimą nuo kovo pradžios ir sugrąžino didelę dalį anksčiau sukaupto prieaugio.

    Nors savaitės pradžioje rinkoje dar buvo juntamos viltys priartėti prie šios bangos aukštumų, rekordo pagerinti nepavyko. Tai investuotojams tapo priminimu, kad net ir kylant rinkoms didesnis nepastovumas gali greitai pakeisti kryptį.

    Kaip baigėsi savaitė indeksams

    Per visą savaitę WIG20 prieaugis liko simbolinis ir siekė apie 0,3 proc., tačiau vien penktadienį indeksas smuko apie 2,4 proc. Platusis WIG pakilo apie 0,8 proc., o vidutinės kapitalizacijos mWIG40 ūgtelėjo apie 0,5 proc.

    Tuo metu mažųjų bendrovių indeksas sWIG80 savaitę užbaigė neigiamai ir krito apie 0,4 proc. Skirtingi segmentų rezultatai rodo, kad investuotojai labiau rinkosi likvidesnes ir aiškesnį pelningumą demonstruojančias įmones.

    Nuo metų pradžios Varšuvos biržos grąža išliko palyginti aukšta: WIG20 buvo pakilęs apie 11,4 proc., WIG apie 12 proc., mWIG40 apie 11,5 proc., o sWIG80 apie 4,2 proc. Tokia dinamika leidžia teigti, kad korekcija kol kas labiau panaši į atvėsimą po stipresnio periodo, o ne į aiškų tendencijos lūžį.

    Europos kontekste Varšuvos indeksai atrodė atsparesni: dalis didžiųjų Vakarų Europos indeksų savaitę užbaigė su ryškesniu minusu. Investuotojai tai dažnai vertina kaip signalą, kad regiono rinkos gali išlikti patrauklios, tačiau išlieka jautrios globaliems sentimentams.

    Bankai laikėsi tvirčiau, dėmesys krypo į rezultatus

    Tarp sektorių geriau išsiskyrė bankai: WIG-Banki per savaitę buvo pakilęs beveik 3 proc., nors penktadienį spaudimas pasiekė ir šį segmentą. Didesnis investuotojų dėmesys bankams įprastai siejamas su jų pelningumu ir aiškiau prognozuojamais pinigų srautais.

    Didžiausio Lenkijos banko PKO BP akcijos savaitę užbaigė su maždaug 3 proc. prieaugiu po paskelbtų ketvirčio rezultatų. Bankas pranešė, kad grupės konsoliduotas grynasis pelnas pirmąjį 2026 metų ketvirtį siekė 2,52 mlrd. zlotų, tai yra apie 590 mln. eurų, ir buvo maždaug 2 proc. didesnis nei prieš metus.

    Tuo metu KGHM akcijos elgėsi banguotai ir per savaitę buvo nusileidusios apie 0,8 proc., nors atskiromis dienomis svyravimai buvo ryškūs. Bendrovė rinkai siuntė žinutę apie rezultatus, kuriuos vadovybė apibūdino kaip stipriausius per daugiau nei dešimtmetį, tačiau žaliavų sektoriuje nuotaikos išlieka itin priklausomos nuo pasaulinių kainų.

    Ryškesniu savaitės akcentu tapo „Dino Polska“, kurios akcijos per savaitę buvo pakilusios apie 6 proc. Po paskelbtų rezultatų investuotojai reagavo į tai, kad pirmojo 2026 metų ketvirčio grynasis pelnas siekė 316 mln. zlotų, tai yra apie 74 mln. eurų, ir buvo didesnis nei tikėjosi rinka.

    „Dino Polska“ taip pat pranešė, kad grupės pajamos pasiekė 8,44 mlrd. zlotų, arba apie 2,0 mlrd. eurų, ir per metus išaugo apie 14,8 proc. Mažmeninės prekybos įmonėms rinkoje dažniausiai palankiai vertinamas stabilus apyvartų augimas, tačiau dėmesys dažnai krypsta ir į maržas bei kaštų kontrolę, ypač kai vartojimo tendencijos tampa mažiau nuspėjamos.

    Be didžiausių vardų, investuotojai vertino ir kitų įmonių ketvirčio ataskaitas, kurios tapo svarbiu trumpalaikių judesių katalizatoriumi. Tokiais laikotarpiais rinka dažnai reaguoja ne tik į pačius skaičius, bet ir į vadovų prognozes bei signalus apie paklausą, kainodarą ir investicijų planus.

  • „Asbis Enterprises“ akcijos šiemet šoktelėjo daugiau nei 100 proc.: kas stumia augimą?

    Varšuvos biržoje kotiruojamos Kipro kilmės IT ir IoT produktų platintojos „Asbis Enterprises“ akcijos nuo 2026 metų pradžios pabrango daugiau nei 100 proc. Investuotojų dėmesį kursto ne vien rinkos nuotaikos, bet ir sparčiai augantys bendrovės finansiniai rodikliai.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasiekė rekordinius rezultatus savo istorijoje. Augo ir pajamos, ir pelningumas, o vadovybė šį laikotarpį įvardija kaip geriausią ketvirtį per visą veiklą.

    Rekordiniai skaičiai per ketvirtį

    „Asbis Enterprises“ nurodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams, siekė apie 34 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė apie 7 mln. eurų, tad augimas buvo beveik penkiskart.

    EBITDA per metus taip pat šoktelėjo ir, bendrovės duomenimis, siekė apie 54 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 17 mln. eurų. Konsoliduotos pardavimo pajamos sudarė maždaug 1,16 mlrd. eurų, palyginti su apie 678 mln. eurų prieš metus.

    Įmonė praneša, kad bendrasis pelningumas pagerėjo iki 8,6 proc., kai 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo 7 proc. Bendrovė šį pokytį sieja su dideliu poreikiu produktams, skirtiems DI infrastruktūros plėtrai, kai kurių segmentų tiekimo ribojimais ir palankesne produktų struktūra.

    DI duomenų centrų infrastruktūra kelia paklausą

    Vienu svarbiausių augimo veiksnių tapo serverių ir serverių blokų pardavimai, kuriuos skatina DI duomenų centrų ir debesijos infrastruktūros plėtra. „Asbis Enterprises“ teigia, kad ši produktų kategorija dabar jau yra didžiausia pagal apimtį, aplenkusi išmaniuosius telefonus.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį serverių ir serverių blokų pardavimai, bendrovės skaičiavimu, pasiekė apie 375 mln. eurų ir per metus išaugo 233 proc. Tokia dinamika atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai įmonės ir valstybės didina investicijas į skaičiavimo pajėgumus DI sprendimams.

    „Užbaigėme geriausią ketvirtį istorijoje ir dar kartą įrodėme gebėjimą prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų bei pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad plataus masto investicijos į debesiją ir DI gali išlikti svarbiu augimo varikliu ir vėlesniais metais. Kartu minimos plėtros kryptys naujose rinkose, įskaitant dalį Afrikos šalių ir Saudo Arabiją.

    Kainos rekordai ir geografinis augimas

    „Asbis Enterprises“ praneša, kad pardavimų augimas buvo matomas daugelyje geografinių segmentų, o didžiausią dalį pajamų tradiciškai generuoja Nepriklausomų Valstybių Sandraugos regionas ir Vidurio bei Rytų Europa. Tarp sparčiausiai augusių šalių minimi Taivanas, Nyderlandai ir Ukraina.

    Po rezultatų paskelbimo akcijos pasiekė naują istorinį maksimumą – apie 16,6 euro už akciją. Visa grupės rinkos vertė priartėjo prie 936 mln. eurų, o vien nuo 2026 metų pradžios akcijų kaina, bendrovės duomenimis, jau buvo pakilusi maždaug 108 proc.

  • „Asbis“ akcijos 2026 metais šovė daugiau nei 100 proc.: rekordinis ketvirtis ir DI serverių bumas

    Varšuvos biržoje kotiruojamos Kipro informacinių technologijų produktų ir sprendimų grupės „Asbis“ akcijos nuo 2026 metų pradžios pabrango daugiau nei 100 proc. Investuotojų dėmesį pakurstė paskelbti pirmojo ketvirčio rezultatai, kuriuos bendrovė vadina geriausiais savo istorijoje.

    Įmonė pranešė apie ryškiai išaugusį pelningumą ir rekordinę apyvartą, o pagrindiniu augimo varikliu įvardijo sparčiai didėjančią paklausą duomenų centrams skirtai įrangai. Ši tendencija pastaraisiais metais ypač sustiprėjo dėl pasaulinių investicijų į debesiją ir dirbtinis intelektas infrastruktūrą.

    Rekordiniai skaičiai per ketvirtį

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams, siekė 36,5 mln. JAV dolerių, kai prieš metus buvo 7,4 mln. JAV dolerių. Perskaičiavus pagal apytikrį valiutos kursą, tai sudaro apie 34 mln. eurų ir apie 7 mln. eurų.

    EBITDA per metus taip pat reikšmingai šoktelėjo iki 58,2 mln. JAV dolerių, palyginti su 18,4 mln. JAV dolerių. Pardavimo pajamos pasiekė 1,26 mlrd. JAV dolerių, kai prieš metus sudarė 736,4 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,16 mlrd. eurų ir 680 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat fiksavo geresnę bendrojo pelno maržą: 8,6 proc., kai prieš metus ji siekė 7 proc. Pasak „Asbis“, maržą kėlė didelė paklausa infrastruktūros plėtrai, tam tikrų produktų segmentų tiekimo ribojimai ir optimizuotas produktų krepšelis.

    DI duomenų centrai kelia serverių paklausą

    Didžiausiu augimo katalizatoriumi tapo serveriai ir serverių blokai, kurių pardavimai pirmąjį ketvirtį išaugo 233 proc. iki beveik 408 mln. JAV dolerių, arba maždaug 375 mln. eurų. Ši produktų grupė tapo didžiausia pagal vertę, aplenkdama išmaniuosius telefonus.

    Rinka, į kurią orientuojasi šis segmentas, pastaruoju metu sparčiai plečiasi, nes įmonės ir valstybės investuoja į skaičiavimo pajėgumus, reikalingus DI modelių mokymui ir jų veikimui. Praktikoje tai reiškia, kad auga ne tik serverių, bet ir susijusios ekosistemos paklausa: spartesnių tinklų, duomenų saugyklų, energijos efektyvumo ir aušinimo sprendimų.

    „Užbaigėme geriausią ketvirtį istorijoje ir dar kartą parodėme, kad gebame prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų bei išnaudoti atsirandančias galimybes“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

    „Tikime, kad plataus masto investicijos į debesijos ir dirbtinis intelektas infrastruktūrą išliks pagrindiniu augimo varikliu 2026 metais ir vėliau“, – nurodoma bendrovės komentare.

    Kur augimas buvo sparčiausias?

    „Asbis“ pabrėžia, kad pardavimų augimas buvo platus ir apėmė daugumą geografinių segmentų, o didžiausią tradicinę dalį pajamose ir toliau sudarė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bei Vidurio ir Rytų Europos regionai. Tokia struktūra reiškia, kad bendrovės rezultatams svarbūs tiek atskirų rinkų investicijų ciklai, tiek tiekimo grandinės ir kainodaros pokyčiai.

    Tarp sparčiausiai augusių šalių įvardyti Taivanas, Nyderlandai ir Ukraina. Šie šuoliai siejami su didesniais infrastruktūriniais užsakymais ir konkrečių produktų kategorijų paklausos banga, kuri dažnai pasižymi tuo, kad vienas stambesnis projektas gali reikšmingai išauginti ketvirčio statistiką.

    Po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijos pasiekė naują istorinį maksimumą, o „Asbis“ rinkos vertė priartėjo prie 4 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 930 mln. eurų. Vien nuo 2026 metų pradžios akcijų kaina, bendrovės duomenimis, buvo pakilusi apie 108 proc.

  • Vyriausybė pritarė OKI įstatymui: mokesčių lengvatos investicijoms ir nauja konkurencija fondams

    Lenkijos vyriausybė praėjusią savaitę pritarė įstatymo projektui dėl Asmeninių investicinių sąskaitų (OKI). Šios sąskaitos būtų nauja, mokesčių režimu išskirta priemonė, skirta paskatinti gyventojų taupymą nukreipti į kapitalo rinką, o ne laikyti vien bankuose.

    Idėjos šalininkai, tarp jų ir Lenkijos Individualių investuotojų asociacijos atstovai, teigia, kad OKI galėtų pritraukti į biržą papildomą kapitalą. Tačiau jie pabrėžia, kad sėkmę lems paprastos, aiškios taisyklės ir tai, kaip produktą realiai pasiūlys finansų įstaigos.

    Kas būtų atleidžiama nuo mokesčių

    Pagal projektą dalis investicijų OKI sąskaitoje būtų atleidžiama nuo kapitalo prieaugio apmokestinimo iki nustatytų ribų. Investicijoms į akcijas ar investicinius fondus lengvata būtų taikoma iki 100 000 zlotų, o indėliams ir taupomosioms obligacijoms iki 25 000 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus, tai sudarytų maždaug iki 23 000 eurų akcijoms ir fondams bei iki 5 800 eurų indėliams ir taupomosioms obligacijoms. Viršijus šias ribas būtų taikomas kitas modelis: numatomas mokestis nuo sąskaitoje laikomo turto vertės, kurio bazė susieta su Lenkijos centrinio banko referencine norma.

    Fondams – spaudimas mažinti mokesčius

    Asociacijos vertinimu, OKI atsiradimas gali sustiprinti finansų įstaigų kovą dėl klientų ir išprovokuoti kainų spaudimą investicinių fondų mokesčiams. Lenkijoje fondų mokesčiai jau buvo mažinti teisės aktais, tačiau rinkos dalyviai juos vis dar laiko palyginti aukštais Europos Sąjungos kontekste.

    „OKI yra žingsnis teisinga kryptimi ir galimybė plėtoti kapitalo rinką, jei galutinis sprendimas bus paprastas ir suprantamas milijonams lenkų“, – sakė Lenkijos Individualių investuotojų asociacijos atstovas Michałas Żuławińskis.

    Jis atkreipė dėmesį, kad masinei sėkmei prireiks ir informacinės kampanijos, ir laiko, panašiai kaip anksčiau diegiant darbuotojų kapitalo kaupimo programą PPK. Galutinis gyventojų aktyvumas, pasak jo, priklausys ir nuo pasitikėjimo nauju produktu, ir nuo situacijos Varšuvos biržoje.

    Kada galėtų startuoti

    Įstatymo projekto priėmimas vyriausybėje dar nereiškia, kad OKI įsigalios nedelsiant: laukia parlamentinis procesas ir įgyvendinimo detalės. Vis dėlto projekte numatyta, kad pirmaisiais OKI veikimo metais, tai yra 2027 metais, turto mokesčio tarifas siektų 0,85 proc.

    Šis sprendimas signalizuoja ambiciją perorientuoti dalį namų ūkių santaupų į investavimą, bet kartu kelia klausimų dėl taisyklių sudėtingumo ir realių sąnaudų, kurias pajus klientai. Būtent aiškumas, produktų palyginamumas ir mokesčių skaidrumas, anot rinkos dalyvių, lems, ar OKI taps masiniu sprendimu, ar liks nišine priemone patyrusiems investuotojams.

  • Varšuvos birža po įtampos fone: KGHM ir Orlen atsilaikė, WIG20 smuko 1,59 proc.

    Varšuvos biržoje savaitės pabaigą pažymėjo bendras akcijų pigimas, o investuotojų nuotaikas ir toliau veikė užsitęsusi JAV ir Irano karo įtampa. Rinkoje daugiausia dėmesio teko žaliavoms, nes naftos, dujų ir tauriųjų metalų kainų svyravimai iš karto atsispindi didžiausių sektoriaus bendrovių vertinimuose.

    Penktadienio prekyboje pagrindinis indeksas WIG20 krito 1,59 proc. iki 3 535,94 punkto, platesnis WIG smuko 1,57 proc. iki 130 226,11 punkto. Vidutinių bendrovių indeksas mWIG siekė 9 068,23 punkto, o bendra rinkos kryptis rodė didesnį atsargumą nei savaitės viduryje.

    KGHM ir Orlen išsiskyrė augimu

    Tarp didžiausių WIG20 bendrovių išsiskyrė dvi: KGHM akcijos kilo 1,39 proc. iki 338,65 zloto, o Orlen brango 0,21 proc. iki 140,30 zloto. Perskaičiavus pagal apytikslį 4,3 zloto už eurą kursą, tai atitinka maždaug 78,8 euro už KGHM ir 32,6 euro už Orlen akciją.

    Likusi didžioji indekso dalis fiksavo nuosmukį, o spaudimas buvo juntamas tiek finansų, tiek vartojimo, tiek energetikos segmentuose. Tokia struktūra rodo, kad investuotojai rinkosi aiškesnį ryšį su žaliavų ciklu turinčias pozicijas, o kitose srityse mažino riziką.

    Aktyviausiai prekiauta bankais

    Didžiausia apyvarta išsiskyrė Alior Bank: apie 254,46 mln. zlotų, tai yra maždaug 59 mln. eurų. Toliau rikiavosi KGHM su maždaug 233,64 mln. zlotų, arba apie 54 mln. eurų, taip pat Dino Polska, LPP ir PKO BP.

    Bendra akcijų rinkos apyvarta siekė 2,123 mlrd. zlotų, tai yra apie 494 mln. eurų. Palyginimui, aktyvesnę prekybą birža matė savaitės pradžioje, kai apyvarta buvo virš 2,9 mlrd. zlotų, arba apie 674 mln. eurų, tačiau vėliau dėl geopolitinių signalų rinka grįžo į gynybinį režimą.

    Rinkos plotis ir naujoko spaudimas

    Prekybos dieną brango 112 bendrovių akcijos, pigo 198, o 91 nekito, todėl bendras rinkos plotis buvo neigiamas. Tai paprastai signalizuoja ne vien atskirų sektorių judėjimą, o platesnį rizikos mažinimą.

    Dėmesio sulaukė ir naujokė Rex Concepts, kurios akcijų kaina po debiuto krito: nuo 14 zlotų emisijos kainos iki 13,60 zloto pirmos dienos pabaigoje, o vėliau dar 2,94 proc. iki 13,20 zloto. Tai atitinka kritimą nuo maždaug 3,26 euro iki 3,07 euro, ir rodo, kad investuotojai pirminėje rinkoje taip pat tapo atsargesni.

    Artimiausiu metu Varšuvos biržos kryptį, tikėtina, lems ne tik įmonių rezultatai, bet ir žaliavų kainų dinamika bei signalai apie konflikto Artimuosiuose Rytuose deeskalaciją. Kol aiškumo mažai, rinkoje dažniau matomas selektyvus pasirinkimas ir didesnis jautrumas naujienų srautui.

  • Lenkijos IT grupė „Sygnity“ smuko pelnas, bet pajamos augo: ko tikėtis iki gegužės 13 dienos

    Pirmo ketvirčio preliminarūs skaičiai

    Lenkijos informacinių technologijų paslaugų grupė „Sygnity“ paskelbė preliminarius pirmojo metų ketvirčio rezultatus. Bendrovė nurodė, kad per ketvirtį gavo apie 102 mln. zlotų pajamų, o grynasis pelnas siekė apie 18,8 mln. zlotų.

    Perskaičiavus pagal apytikslį 0,23 euro už 1 zlotą kursą, ketvirčio pajamos sudaro apie 23,5 mln. eurų, o grynasis pelnas apie 4,3 mln. eurų. EBITDA per ketvirtį, bendrovės teigimu, siekė apie 26,8 mln. zlotų, tai yra apie 6,2 mln. eurų.

    „Sygnity“ pabrėžė, kad tai yra pirminiai, dar ne galutiniai duomenys. Detalesnę ir galutinę pirmojo ketvirčio ataskaitą bendrovė planuoja paskelbti 2026 metais gegužės 13 dieną.

    Kaip atrodo metinis fonas

    Palyginimui bendrovė priminė ir ankstesnių metų rezultatus: per metus pajamos siekė beveik 350,3 mln. zlotų, o grynasis pelnas buvo arti 77,3 mln. zlotų. EBITDA per metus sudarė 103,4 mln. zlotų.

    Perskaičiavus į eurus, metinės pajamos sudaro apie 80,6 mln. eurų, grynasis pelnas apie 17,8 mln. eurų, o EBITDA apie 23,8 mln. eurų. Tokie skaičiai leidžia vertinti ketvirčio dinamiką, tačiau tiesioginis palyginimas gali būti iškraipomas sezoniškumo ir vienkartinių veiksnių.

    Ką daro „Sygnity“ ir kas ją valdo

    „Sygnity“ teikia kompleksinius IT sprendimus įvairiems ekonomikos sektoriams: kuria ir diegia informacines sistemas, integruoja skirtingas technologijas, taip pat teikia konsultavimo bei IT paslaugų perdavimo (outsourcingo) paslaugas.

    Bendrovė Varšuvos biržoje kotiruojama nuo 1995 metų spalio. Didžiausias „Sygnity“ akcininkas yra TSS Europe BV, valdantis 72,68 proc. kapitalo.

    Investuotojams artimiausias dėmesio taškas bus 2026 metais gegužės 13 dieną laukiama periodinė ataskaita, kurioje paaiškės, kas lėmė pelno pokyčius ir kokios yra vadovybės įžvalgos dėl likusios metų dalies. IT paslaugų rinkoje, ypač viešajame sektoriuje ir didelių organizacijų skaitmeninimo projektuose, rezultatams dažnai didelę įtaką daro projektų pripažinimo grafikai ir sutarčių vykdymo etapai.

  • Bank Pekao nusprendė dėl vadovo: Cezary Stypułkowski lieka banko prezidentu, patvirtinta ir valdyba

    Bank Pekao nusprendė dėl vadovo: Cezary Stypułkowski lieka banko prezidentu, patvirtinta ir valdyba

    Sprendimas priimtas balandžio 29 dieną

    Bank Pekao pranešė, kad 2026 metų balandžio 29 dieną banko stebėtojų taryba, vykdydama atvirą atrankos procedūrą ir atlikusi tinkamumo vertinimą, Cezary Stypułkowskį paskyrė Bank Pekao valdybos pirmininku.

    Kartu patvirtinta, kad pareigas tęs ir kiti valdybos nariai, todėl banko vadovų komandos sudėtis iš esmės nesikeičia. Tokie sprendimai rinkoje paprastai vertinami kaip signalas apie strategijos tęstinumą ir stabilumą.

    „2026 metų balandžio 29 dieną stebėtojų taryba, atlikusi tinkamumo vertinimą, paskyrė Cezary Stypułkowskį Bank Pekao valdybos pirmininku“, – pranešė Bank Pekao.

    Vadovų komanda lieka ta pati

    Banko komunikate nurodyta, kad į valdybą taip pat paskirti iki šiol joje dirbę nariai. Bank Pekao viceprezidentais toliau dirba Marcin Gadomski, Łukasz Januszewski, Michał Panowicz, Robert Sochacki, Błażej Szczecki, Dagmara Wojnar ir Marcin Zygmanowski.

    Finansų sektoriuje tokie sprendimai dažnai siejami su veiklos tęstinumu: pasikeitus vadovybei, bankams tenka iš naujo derinti prioritetus, rizikos apetitą ir kapitalo planavimą, todėl akcininkai paprastai vertina nuoseklumą.

    Patirtis ir banko rezultatai

    Cezary Stypułkowskis Bank Pekao vadovybėje dirba nuo 2024 metų, kai buvo paskirtas viceprezidentu, o 2024 metų spalį tapo banko valdybos pirmininku. Anksčiau jis vadovavo kelioms didelėms finansų institucijoms ir yra gerai žinomas Lenkijos bankininkystės sektoriuje.

    Bank Pekao, kaip vienas didžiausių universalių bankų Lenkijoje, yra kotiruojamas Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Banko akcininkų struktūroje reikšmingą dalį sudaro PZU, turinti 20 proc. akcijų, ir Lenkijos plėtros fondas, valdantis 12,8 proc.

    Bankas taip pat skelbė, kad 2025 metais uždirbo daugiau nei 7 mlrd. zlotų grynojo pelno, o valdyba rekomendavo dalį jo skirti dividendams. Konvertuojant į eurus, toks pelno dydis atitinka maždaug 1 600 000 000 eurų, priklausomai nuo taikyto valiutos kurso.

    Investuotojams svarbu ne tik pelno augimas, bet ir kapitalo pakankamumas bei dividendų tvarumas, ypač aplinkoje, kur bankų rezultatus stipriai veikia palūkanų normų ciklas ir reguliaciniai reikalavimai. Dėl to vadovybės tęstinumas gali būti vertinamas kaip papildomas stabilumo veiksnys.

  • „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    Augimas išliko dviženklis

    „Žabka“ grupė paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: galutinio pirkėjo pardavimai augo 12 proc. per metus ir pasiekė apie 1,7 mlrd. eurų. Palyginamųjų pardavimų augimas (like for like) sudarė 3,2 proc.

    Bendrovė nurodė, kad pirmųjų metų mėnesių rezultatus slopino nepalankūs orai, mažinę pirkėjų srautus. Vėliau, gerėjant orams, pardavimų dinamika, pasak įmonės, spartėjo.

    Pelningumas gerėjo, nuostolis mažėjo

    Koreguota EBITDA per ketvirtį didėjo 13,1 proc. ir siekė apie 157 mln. eurų. Koreguotos EBITDA marža paaugo iki 9,1 proc. nuo 9,0 proc. prieš metus, o tai bendrovė sieja su masto efektu ir sąnaudų optimizavimu, įskaitant logistiką bei energijos vartojimą.

    „Žabka“ taip pat pranešė, kad koreguotas grynasis nuostolis sumažėjo iki maždaug 12 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 18 mln. eurų. Bendrovė tai aiškina geresniu veiklos rezultatu ir mažesnėmis finansavimo sąnaudomis.

    Plėtra Lenkijoje ir Rumunijoje

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Žabka“ atidarė 435 naujas parduotuves Lenkijoje ir Rumunijoje. Kovo pabaigoje tinklas, bendrovės duomenimis, turėjo 12 750 parduotuvių, tai yra 11,3 proc. daugiau nei prieš metus.

    Įmonė pakartojo anksčiau skelbtus plėtros planus: 2026 metais siekia atidaryti daugiau nei 1 300 naujų parduotuvių, o iki 2028 metų pabaigos tinklą išplėsti iki maždaug 16 000 taškų. Investicijos pirmąjį ketvirtį mažėjo 8 proc. ir sudarė apie 70 mln. eurų, daugiausia nukreiptos į naujų parduotuvių atidarymą ir esamų modernizavimą.

    „Pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtina mūsų verslo modelio atsparumą, o augantis mastas, kaštų disciplina ir investicijos į technologijas sudaro tvirtą pagrindą augimui“, – sakė „Žabka“ vadovas Tomasz Suchański.

    Nuo autonominių parduotuvių iki skaitmeninių paslaugų

    „Žabka“ veikia kaip convenience formato parduotuvių tinklas, didžiąja dalimi vystomas franšizės principu. Grupė taip pat plėtoja autonominių, be personalo veikiančių parduotuvių konceptą „Żabka Nano“.

    Be fizinio tinklo, grupė akcentuoja skaitmeninių paslaugų kryptį: į ją įtraukiami su maistu ir užsakymų valdymu susiję prekių ženklai, taip pat maisto prekių pristatymo ir e. prekybos sprendimai. 2024 metais grupė pradėjo veiklą Rumunijoje su prekės ženklu „Froo“, taip išplėsdama veiklą už Lenkijos ribų.

    „Žabka“ akcijos Varšuvos biržoje kotiruojamos nuo 2024 metų spalio 17 dienos, kai įvyko pirminis viešas akcijų siūlymas. Rinkos dalyviai šios bendrovės rezultatus dažnai vertina kaip indikatorių, kaip kinta kasdienio vartojimo paklausa ir pirkėjų srautai mažmeninės prekybos segmente.