CP v2

Tag: Varšuvos birža

  • Lenkijos IT grupė „Sygnity“ smuko pelnas, bet pajamos augo: ko tikėtis iki gegužės 13 dienos

    Pirmo ketvirčio preliminarūs skaičiai

    Lenkijos informacinių technologijų paslaugų grupė „Sygnity“ paskelbė preliminarius pirmojo metų ketvirčio rezultatus. Bendrovė nurodė, kad per ketvirtį gavo apie 102 mln. zlotų pajamų, o grynasis pelnas siekė apie 18,8 mln. zlotų.

    Perskaičiavus pagal apytikslį 0,23 euro už 1 zlotą kursą, ketvirčio pajamos sudaro apie 23,5 mln. eurų, o grynasis pelnas apie 4,3 mln. eurų. EBITDA per ketvirtį, bendrovės teigimu, siekė apie 26,8 mln. zlotų, tai yra apie 6,2 mln. eurų.

    „Sygnity“ pabrėžė, kad tai yra pirminiai, dar ne galutiniai duomenys. Detalesnę ir galutinę pirmojo ketvirčio ataskaitą bendrovė planuoja paskelbti 2026 metais gegužės 13 dieną.

    Kaip atrodo metinis fonas

    Palyginimui bendrovė priminė ir ankstesnių metų rezultatus: per metus pajamos siekė beveik 350,3 mln. zlotų, o grynasis pelnas buvo arti 77,3 mln. zlotų. EBITDA per metus sudarė 103,4 mln. zlotų.

    Perskaičiavus į eurus, metinės pajamos sudaro apie 80,6 mln. eurų, grynasis pelnas apie 17,8 mln. eurų, o EBITDA apie 23,8 mln. eurų. Tokie skaičiai leidžia vertinti ketvirčio dinamiką, tačiau tiesioginis palyginimas gali būti iškraipomas sezoniškumo ir vienkartinių veiksnių.

    Ką daro „Sygnity“ ir kas ją valdo

    „Sygnity“ teikia kompleksinius IT sprendimus įvairiems ekonomikos sektoriams: kuria ir diegia informacines sistemas, integruoja skirtingas technologijas, taip pat teikia konsultavimo bei IT paslaugų perdavimo (outsourcingo) paslaugas.

    Bendrovė Varšuvos biržoje kotiruojama nuo 1995 metų spalio. Didžiausias „Sygnity“ akcininkas yra TSS Europe BV, valdantis 72,68 proc. kapitalo.

    Investuotojams artimiausias dėmesio taškas bus 2026 metais gegužės 13 dieną laukiama periodinė ataskaita, kurioje paaiškės, kas lėmė pelno pokyčius ir kokios yra vadovybės įžvalgos dėl likusios metų dalies. IT paslaugų rinkoje, ypač viešajame sektoriuje ir didelių organizacijų skaitmeninimo projektuose, rezultatams dažnai didelę įtaką daro projektų pripažinimo grafikai ir sutarčių vykdymo etapai.

  • Bank Pekao nusprendė dėl vadovo: Cezary Stypułkowski lieka banko prezidentu, patvirtinta ir valdyba

    Bank Pekao nusprendė dėl vadovo: Cezary Stypułkowski lieka banko prezidentu, patvirtinta ir valdyba

    Sprendimas priimtas balandžio 29 dieną

    Bank Pekao pranešė, kad 2026 metų balandžio 29 dieną banko stebėtojų taryba, vykdydama atvirą atrankos procedūrą ir atlikusi tinkamumo vertinimą, Cezary Stypułkowskį paskyrė Bank Pekao valdybos pirmininku.

    Kartu patvirtinta, kad pareigas tęs ir kiti valdybos nariai, todėl banko vadovų komandos sudėtis iš esmės nesikeičia. Tokie sprendimai rinkoje paprastai vertinami kaip signalas apie strategijos tęstinumą ir stabilumą.

    „2026 metų balandžio 29 dieną stebėtojų taryba, atlikusi tinkamumo vertinimą, paskyrė Cezary Stypułkowskį Bank Pekao valdybos pirmininku“, – pranešė Bank Pekao.

    Vadovų komanda lieka ta pati

    Banko komunikate nurodyta, kad į valdybą taip pat paskirti iki šiol joje dirbę nariai. Bank Pekao viceprezidentais toliau dirba Marcin Gadomski, Łukasz Januszewski, Michał Panowicz, Robert Sochacki, Błażej Szczecki, Dagmara Wojnar ir Marcin Zygmanowski.

    Finansų sektoriuje tokie sprendimai dažnai siejami su veiklos tęstinumu: pasikeitus vadovybei, bankams tenka iš naujo derinti prioritetus, rizikos apetitą ir kapitalo planavimą, todėl akcininkai paprastai vertina nuoseklumą.

    Patirtis ir banko rezultatai

    Cezary Stypułkowskis Bank Pekao vadovybėje dirba nuo 2024 metų, kai buvo paskirtas viceprezidentu, o 2024 metų spalį tapo banko valdybos pirmininku. Anksčiau jis vadovavo kelioms didelėms finansų institucijoms ir yra gerai žinomas Lenkijos bankininkystės sektoriuje.

    Bank Pekao, kaip vienas didžiausių universalių bankų Lenkijoje, yra kotiruojamas Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Banko akcininkų struktūroje reikšmingą dalį sudaro PZU, turinti 20 proc. akcijų, ir Lenkijos plėtros fondas, valdantis 12,8 proc.

    Bankas taip pat skelbė, kad 2025 metais uždirbo daugiau nei 7 mlrd. zlotų grynojo pelno, o valdyba rekomendavo dalį jo skirti dividendams. Konvertuojant į eurus, toks pelno dydis atitinka maždaug 1 600 000 000 eurų, priklausomai nuo taikyto valiutos kurso.

    Investuotojams svarbu ne tik pelno augimas, bet ir kapitalo pakankamumas bei dividendų tvarumas, ypač aplinkoje, kur bankų rezultatus stipriai veikia palūkanų normų ciklas ir reguliaciniai reikalavimai. Dėl to vadovybės tęstinumas gali būti vertinamas kaip papildomas stabilumo veiksnys.

  • „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    Augimas išliko dviženklis

    „Žabka“ grupė paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: galutinio pirkėjo pardavimai augo 12 proc. per metus ir pasiekė apie 1,7 mlrd. eurų. Palyginamųjų pardavimų augimas (like for like) sudarė 3,2 proc.

    Bendrovė nurodė, kad pirmųjų metų mėnesių rezultatus slopino nepalankūs orai, mažinę pirkėjų srautus. Vėliau, gerėjant orams, pardavimų dinamika, pasak įmonės, spartėjo.

    Pelningumas gerėjo, nuostolis mažėjo

    Koreguota EBITDA per ketvirtį didėjo 13,1 proc. ir siekė apie 157 mln. eurų. Koreguotos EBITDA marža paaugo iki 9,1 proc. nuo 9,0 proc. prieš metus, o tai bendrovė sieja su masto efektu ir sąnaudų optimizavimu, įskaitant logistiką bei energijos vartojimą.

    „Žabka“ taip pat pranešė, kad koreguotas grynasis nuostolis sumažėjo iki maždaug 12 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 18 mln. eurų. Bendrovė tai aiškina geresniu veiklos rezultatu ir mažesnėmis finansavimo sąnaudomis.

    Plėtra Lenkijoje ir Rumunijoje

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Žabka“ atidarė 435 naujas parduotuves Lenkijoje ir Rumunijoje. Kovo pabaigoje tinklas, bendrovės duomenimis, turėjo 12 750 parduotuvių, tai yra 11,3 proc. daugiau nei prieš metus.

    Įmonė pakartojo anksčiau skelbtus plėtros planus: 2026 metais siekia atidaryti daugiau nei 1 300 naujų parduotuvių, o iki 2028 metų pabaigos tinklą išplėsti iki maždaug 16 000 taškų. Investicijos pirmąjį ketvirtį mažėjo 8 proc. ir sudarė apie 70 mln. eurų, daugiausia nukreiptos į naujų parduotuvių atidarymą ir esamų modernizavimą.

    „Pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtina mūsų verslo modelio atsparumą, o augantis mastas, kaštų disciplina ir investicijos į technologijas sudaro tvirtą pagrindą augimui“, – sakė „Žabka“ vadovas Tomasz Suchański.

    Nuo autonominių parduotuvių iki skaitmeninių paslaugų

    „Žabka“ veikia kaip convenience formato parduotuvių tinklas, didžiąja dalimi vystomas franšizės principu. Grupė taip pat plėtoja autonominių, be personalo veikiančių parduotuvių konceptą „Żabka Nano“.

    Be fizinio tinklo, grupė akcentuoja skaitmeninių paslaugų kryptį: į ją įtraukiami su maistu ir užsakymų valdymu susiję prekių ženklai, taip pat maisto prekių pristatymo ir e. prekybos sprendimai. 2024 metais grupė pradėjo veiklą Rumunijoje su prekės ženklu „Froo“, taip išplėsdama veiklą už Lenkijos ribų.

    „Žabka“ akcijos Varšuvos biržoje kotiruojamos nuo 2024 metų spalio 17 dienos, kai įvyko pirminis viešas akcijų siūlymas. Rinkos dalyviai šios bendrovės rezultatus dažnai vertina kaip indikatorių, kaip kinta kasdienio vartojimo paklausa ir pirkėjų srautai mažmeninės prekybos segmente.