Graikijos vyriausybė rengia teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti vartotojų apsaugą mažmeninės bankininkystės rinkoje. Pagrindinis siūlymas – nustatyti maksimalią galutinę grąžintiną sumą vartojimo paskoloms iki 100 000 eurų, į ją įskaičiuojant palūkanas ir visus mokesčius.
Planą pristatė ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis, pabrėžęs, kad tikslas – apriboti piktnaudžiavimą ir sutarčių sąlygose paslepiamus kaštus. Jo teigimu, aiškesnės taisyklės turėtų sukurti sąžiningesnę sistemą tiek klientams, tiek skolintojams.
Pagal siūlomą modelį bendra vartotojo grąžinama suma būtų „užrakinama“ taip, kad viršytų pasiskolintą kapitalą tik 30–50 proc. Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, pasiskolinus 10 000 eurų, bendra suma su palūkanomis ir mokesčiais negalėtų peržengti 13 000–15 000 eurų ribos.
Numatoma, kad didžiausias poveikis bus jaučiamas neužtikrintoms vartojimo paskoloms ir kredito kortelių skoloms, kur palūkanos ir papildomi mokesčiai paprastai būna didžiausi. Tokios finansavimo formos dažnai naudojamos kasdienėms išlaidoms ar netikėtiems pirkiniams, todėl rizika įsiskolinti sparčiai didėja.
„Reikia sustabdyti praktiką, kai žmogus sužino tikrąją paskolos kainą tik įsigilinęs į smulkų šriftą“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.
Kartu svarstomas ir 14 dienų apsisprendimo laikotarpis nuo sutarties pasirašymo, per kurį klientas galėtų atsisakyti įsipareigojimo. Tokia priemonė Europos Sąjungoje laikoma svarbia vartotojų apsaugos dalimi, nes sumažina skubotų sprendimų ir agresyvios rinkodaros poveikį.
Iniciatyva pristatoma tuo metu, kai vartojimo kreditavimas Graikijoje po ilgų stagnacijos metų pamažu atsigauna. Po skolos krizės ir griežto finansų sektoriaus valymo bankai grįžo į stabilesnio pelningumo kelią, tačiau namų ūkiams skolinimosi kaina išlieka jautri tema.
Viešojoje erdvėje Graikijoje ne kartą kelti klausimai dėl sudėtingų įkainių struktūrų, sunkiai suprantamų sutarčių sąlygų ir ribotos konkurencijos mažmeninėje bankininkystėje. Taip pat kritikuota, kad palūkanų normoms kylant bankai ne visada pakankamai greitai didino indėlių palūkanas, o dalį naudos išaugusių bazinių normų aplinkoje pasiliko sau.
Vyriausybės planas rodo platesnę Europos tendenciją ieškoti griežtesnių vartotojų apsaugos saugiklių kreditavimo rinkoje, ypač kai namų ūkių biudžetą spaudžia brangus skolinimasis ir augančios pragyvenimo išlaidos. Galutiniai siūlymo parametrai dar turės būti įtvirtinti teisės aktuose, tačiau kryptis aiški – daugiau skaidrumo ir aiškesnės lubos tam, kiek paskola gali realiai kainuoti.
