CP v2

Tag: Vasaros derlius

  • Marinuoti pomidorai per 15 minučių ir dar 2 skoniai: šios vasaros hitas stiklainyje

    Marinuoti pomidorai per 15 minučių ir dar 2 skoniai: šios vasaros hitas stiklainyje

    Pomidorai vasarą dažnai tampa pagrindiniu daržo derliumi, tačiau jų perteklius greitai virsta galvosūkiu. Marinuoti pomidorai yra vienas paprasčiausių būdų išsaugoti skonį, sumažinti maisto švaistymą ir turėti greitą garnyrą prie mėsos, žuvies ar sumuštinių.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija rinktis trumpesnio brandinimo marinatus ir mažiau cukraus, o skonį kurti žolelėmis, citrusais bei kokybišku aliejumi. Žemiau pateikiami trys variantai: greitas patiekimas, klasikinis laikymui šaldytuve ir Viduržemio stiliaus užkandis.

    Greitas marinatas per 15 minučių

    Šis receptas tinka, kai norisi rezultato čia ir dabar: pomidorai išlieka sultingi, o skonis tampa ryškesnis. Geriausiai tinka vyšniniai pomidorai arba kiti mažesni, prinokę, bet tvirti pomidorai.

    Reikės apie 400 gramų pomidorų, 2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus, 1 valgomojo šaukšto balzaminio acto, 1 arbatinio šaukštelio medaus, 1 smulkintos česnako skiltelės, 1/2 arbatinio šaukštelio druskos, žiupsnio juodųjų pipirų ir saujos baziliko.

    Pomidorus perpjaukite pusiau ir sudėkite į dubenį. Įmaišykite aliejų, actą, medų, česnaką, druską bei pipirus, galiausiai įdėkite baziliką ir švelniai išmaišykite.

    Leiskite pastovėti 10–15 minučių ir patiekite su duona, salotomis ar keptomis daržovėmis. Jei ruošiate iš anksto, laikykite šaldytuve, tačiau skaniausia suvalgyti tą pačią dieną.

    Klasikiniai pomidorai stiklainyje

    Šis variantas skirtas laikymui šaldytuve ir tinka, kai norisi švelnesnio, kiek saldesnio skonio su krapais ir česnaku. Patogu pasiruošti nedideliais kiekiais, kad pomidorai išliktų traškesni ir neprarastų aromato.

    Vienam 1 litro stiklainiu reikės apie 600–700 gramų mažų pomidorų, 300 mililitrų vandens, 100 mililitrų 6 proc. acto, 1 valgomojo šaukšto cukraus, 1 arbatinio šaukštelio druskos, 2 česnako skiltelių, 4–5 juodųjų pipirų grūdelių ir kelių krapų stiebelių.

    Nuplautus pomidorus subadykite dantų krapštuku ar iešmeliu, kad marinuojant nesutrūktų odelė. Į stiklainį dėkite pomidorus, krapus, česnaką ir pipirus.

    Vandenį užvirkite su cukrumi ir druska, nukelkite nuo kaitros ir įpilkite acto. Užpilkite marinatu, atvėsinkite ir laikykite šaldytuve, o geriausias skonis atsiskleidžia po 24–48 valandų.

    Viduržemio stiliaus skonis

    Ieškantiems gaivesnio, aromatingo varianto tinka marinatas su citrina ir raudonėliu. Jis ypač gerai dera prie makaronų salotų, keptos vištienos ar žuvies, o skonis labiau primena užkandį nei tradicinį konservavimą.

    Reikės apie 500 gramų pomidorų, 3 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus, 1 valgomojo šaukšto citrinos sulčių, 1 arbatinio šaukštelio džiovinto raudonėlio, 1/2 arbatinio šaukštelio druskos, 1/4 arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų, 1 arbatinio šaukštelio kaparėlių pagal skonį ir 1/2 svogūno plonais griežinėliais.

    Pomidorus supjaustykite ir sudėkite į indą. Atskirai sumaišykite aliejų, citrinos sultis, raudonėlį, druską ir pipirus, tuomet įmaišykite svogūną bei kaparėlius ir užpilkite pomidorus.

    Leiskite įsigerti bent 30 minučių, o prieš patiekdami dar kartą švelniai išmaišykite. Jei norisi ryškesnio skonio, mišinį galima palaikyti šaldytuve kelias valandas, tačiau pomidorų neperlaikykite, kad jie nepradėtų leisti per daug sulčių.

  • Kad rauginti agurkai būtų kieti ir traškūs: į stiklainį įberkite šį netikėtą priedą

    Kad rauginti agurkai būtų kieti ir traškūs: į stiklainį įberkite šį netikėtą priedą

    Rauginti agurkai daugelyje namų yra vasaros tradicija, tačiau rezultatas ne visada džiugina: agurkai gali suminkštėti ar net tapti tuščiaviduriai. Dažniausiai tai lemia ne vien receptas, o žaliavos šviežumas, druskos koncentracija ir net tai, kaip greitai agurkai atsiduria stiklainyje.

    Traškumui ypač svarbu pasirinkti tinkamus agurkus. Geriausiai tinka maži arba vidutiniai, maždaug 8–12 centimetrų ilgio, tvirti, ryškiai žali, be dėmių ir pažeidimų. Peraugę agurkai paprastai turi stambesnes sėklas ir didesnius sėklalizdžius, todėl rauginant dažniau atsiranda tuštumų.

    Ne mažiau svarbus ir laikas: kuo ilgiau agurkai guli po nuskynimo ar pirkimo, tuo daugiau praranda drėgmės ir standumo. Dėl to rekomenduojama rauginimą pradėti tą pačią dieną, o prieš darbą agurkus gerai nuplauti ir apžiūrėti, ar nėra įtrūkimų.

    Vienas paprastas triukas, kurį naudoja patyrę šeimininkai, yra šaltas mirkymas. Nuvalytus agurkus verta panardinti į ledinį vandenį maždaug 1 valandai, prireikus įdedant ledo kubelių. Staigus atvėsinimas padeda atkurti stangrumą ir sumažina tikimybę, kad minkštimas fermentuojantis sukris.

    Klasikiniai priedai, tokie kaip krienai, krapai ir česnakas, svarbūs skoniui ir aromatui, tačiau traškumui dažnai ieškoma papildomos pagalbos. Kai kas į stiklainius deda ąžuolo, vyšnių ar serbentų lapų, tačiau jų ne visada lengva gauti, ypač gyvenant mieste.

    Netikėtas priedas iš virtuvės spintelės

    Yra ir paprastesnė alternatyva, kurią galima rasti beveik kiekvienuose namuose: džiovinta juodoji arbata. Į vieną stiklainį pakanka įberti maždaug 2 arbatinius šaukštelius natūralios juodosios arbatos be kvapiklių ir skoninių priedų.

    Juodojoje arbatoje esantys taninai siejami su tuo, kad augaliniai audiniai išlieka elastingesni, todėl agurkai rečiau suglemba ir ilgiau išlaiko traškumą. Svarbu nepadauginti ir rinktis kuo paprastesnę sudėtį, kad priedas nepakeistų įprasto raugintų agurkų skonio.

  • Klausimas, kuris kasmet skelia šeimas: ar reikia plauti avietes ir kaip tai daryti teisingai?

    Vasarą avietės dažnai keliauja tiesiai į burną nuo krūmo, o jų aromatas ir „švarus“ vaizdas gali suklaidinti. Vis dėlto ant uogų paviršiaus neretai lieka žemių dalelių, dulkių, žiedadulkių, taip pat mikroorganizmų, kurie patenka rinkimo, pakavimo ir transportavimo metu. Todėl pagrindinė taisyklė paprasta: avietes verta nuplauti, tačiau daryti tai reikia labai švelniai.

    Aviečių paviršius yra nelygus ir sudarytas iš daugybės smulkių „grūdelių“, kurių įdubose lengvai kaupiasi nematomi nešvarumai. Trumpas perplovimas padeda sumažinti bendrą taršą, o kartu ir riziką, kad su uogomis bus praryta nepageidaujamų bakterijų ar kitų mikroorganizmų. Tai ypač aktualu uogoms, pirktoms turguje ar prekybos centre, kur jų kelią iki virtuvės paliečia daugiau rankų.

    Ypatingo atsargumo prireikia renkant miško ar pakelėse augančias uogas. Tokiose vietose uogos gali turėti kontaktą su laukinių gyvūnų paliktais teršalais, todėl higiena tampa ne tik estetika, bet ir saugumo klausimu. Taip pat svarbu žinoti, kad augalų apsaugos priemonių likučiai nuo paviršiaus ne visada pasišalina vien vandeniu, todėl plovimas yra tik viena iš rizikos mažinimo grandžių.

    Kaip plauti, kad nesugadintumėte

    Didžiausia aviečių problema ta, kad jos greitai prisigeria vandens ir lengvai susitrina. Ilgas mirkymas uogas suminkština, jos praranda stangrumą ir pradeda greičiau gesti, o drėgmė skatina ir pelėsio atsiradimą. Dėl to avietes geriausia plauti tik prieš pat valgymą ar naudojimą desertams.

    Praktinis būdas paprastas: reikiamą kiekį suberkite į sietelį ir trumpai perplaukite po silpna, išsklaidyta šalto vandens srove. Uogų netrinkite ir nespauskite, leiskite vandeniui nubėgti, o jei reikia, švelniai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Jei planuojate dalį aviečių laikyti šaldytuve, neplaukite viso indelio iš anksto, nes drėgmė gali smarkiai sutrumpinti jų šviežumą.

    Ar padeda soda?

    Kai kurie žmonės uogas kelias minutes pamirko vėsiame vandenyje su nedideliu kiekiu valgomosios sodos, o paskui greitai perkelia į švarų vandenį ir nusausina. Toks būdas gali padėti pašalinti dalį paviršinių nešvarumų, tačiau jis neturi virsti ilgu mirkymu, nes avietės greitai praranda tekstūrą. Svarbiausia laikytis saiko ir atsiminti, kad skonis bei uogų tvirtumas priklauso nuo to, kiek laiko jos liečiasi su vandeniu.

    Galiausiai, avietes verta plauti nepriklausomai nuo to, ar jos iš nuosavo daržo, ar pirktos. Skirtumas tik tas, kad svarbiau ne „ar plauti“, o „kaip plauti“: trumpai, švelniai ir tik prieš vartojimą. Taip sumažinsite nešvarumų kiekį ir kartu išsaugosite tai, dėl ko avietes labiausiai vertiname, jų skonį ir trapų šviežumą.