Vasarą avietės dažnai keliauja tiesiai į burną nuo krūmo, o jų aromatas ir „švarus“ vaizdas gali suklaidinti. Vis dėlto ant uogų paviršiaus neretai lieka žemių dalelių, dulkių, žiedadulkių, taip pat mikroorganizmų, kurie patenka rinkimo, pakavimo ir transportavimo metu. Todėl pagrindinė taisyklė paprasta: avietes verta nuplauti, tačiau daryti tai reikia labai švelniai.
Aviečių paviršius yra nelygus ir sudarytas iš daugybės smulkių „grūdelių“, kurių įdubose lengvai kaupiasi nematomi nešvarumai. Trumpas perplovimas padeda sumažinti bendrą taršą, o kartu ir riziką, kad su uogomis bus praryta nepageidaujamų bakterijų ar kitų mikroorganizmų. Tai ypač aktualu uogoms, pirktoms turguje ar prekybos centre, kur jų kelią iki virtuvės paliečia daugiau rankų.
Ypatingo atsargumo prireikia renkant miško ar pakelėse augančias uogas. Tokiose vietose uogos gali turėti kontaktą su laukinių gyvūnų paliktais teršalais, todėl higiena tampa ne tik estetika, bet ir saugumo klausimu. Taip pat svarbu žinoti, kad augalų apsaugos priemonių likučiai nuo paviršiaus ne visada pasišalina vien vandeniu, todėl plovimas yra tik viena iš rizikos mažinimo grandžių.
Kaip plauti, kad nesugadintumėte
Didžiausia aviečių problema ta, kad jos greitai prisigeria vandens ir lengvai susitrina. Ilgas mirkymas uogas suminkština, jos praranda stangrumą ir pradeda greičiau gesti, o drėgmė skatina ir pelėsio atsiradimą. Dėl to avietes geriausia plauti tik prieš pat valgymą ar naudojimą desertams.
Praktinis būdas paprastas: reikiamą kiekį suberkite į sietelį ir trumpai perplaukite po silpna, išsklaidyta šalto vandens srove. Uogų netrinkite ir nespauskite, leiskite vandeniui nubėgti, o jei reikia, švelniai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Jei planuojate dalį aviečių laikyti šaldytuve, neplaukite viso indelio iš anksto, nes drėgmė gali smarkiai sutrumpinti jų šviežumą.
Ar padeda soda?
Kai kurie žmonės uogas kelias minutes pamirko vėsiame vandenyje su nedideliu kiekiu valgomosios sodos, o paskui greitai perkelia į švarų vandenį ir nusausina. Toks būdas gali padėti pašalinti dalį paviršinių nešvarumų, tačiau jis neturi virsti ilgu mirkymu, nes avietės greitai praranda tekstūrą. Svarbiausia laikytis saiko ir atsiminti, kad skonis bei uogų tvirtumas priklauso nuo to, kiek laiko jos liečiasi su vandeniu.
Galiausiai, avietes verta plauti nepriklausomai nuo to, ar jos iš nuosavo daržo, ar pirktos. Skirtumas tik tas, kad svarbiau ne „ar plauti“, o „kaip plauti“: trumpai, švelniai ir tik prieš vartojimą. Taip sumažinsite nešvarumų kiekį ir kartu išsaugosite tai, dėl ko avietes labiausiai vertiname, jų skonį ir trapų šviežumą.
Leave a Reply