Tag: Vėjo elektrinės

  • „Tauron“ derasi dėl 5 įmonių: planuoja vėjo ir saulės projektus iki 366 MW

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ žengia dar vieną žingsnį plėsdama atsinaujinančios energetikos portfelį: bendrovė ketina įsigyti dalį projektų, susijusių su vėjo ir saulės elektrinėmis.

    „Tauron Zielona Energia“ pasirašė ketinimų protokolą su viena didžiausių Lenkijos sektoriaus bendrovių „Onde“ dėl bendros įmonės (joint venture) kūrimo. Numatyta, kad „Tauron“ iš „Onde“ pirktų 50 proc. akcijų penkiose specialios paskirties bendrovėse (SPV), kuriose „Onde“ šiuo metu valdo 100 proc.

    Preliminari tokio sandorio vertė – apie 4,5–5,4 mln. eurų. Kartu planuojama ne tik perimti dalį jau vystomų projektų, bet ir bendrai plėtoti naujus vėjo ir fotovoltinius projektus, kol jie pasieks statybų pradžiai reikalingą pasirengimo etapą.

    „Tauron“ nurodo, kad bendra šių projektų planuojama įrengtoji galia galėtų siekti iki maždaug 366 MW vėjo energetikoje ir apie 33 MW saulės elektrinėse, tačiau galutinis realizuojamų projektų mastas gali keistis dėl leidimų ir pasirengimo stadijos.

    Bendra įmonė ir projektų vystymas

    Pagal planuojamą modelį, bendroji įmonė turėtų užsiimti projektų vystymu SPV struktūroje, o priartėjus prie statybų fazės „Tauron Zielona Energia“ galėtų išpirkti likusias SPV dalis arba projektus parduoti rinkos pirkėjui.

    Tokie susitarimai energetikos sektoriuje dažnai leidžia greičiau sukaupti projektų „vamzdyną“: dalį rizikos ir darbo ankstyvoje stadijoje prisiima vystymo bendrovė, o stambus energetikos žaidėjas įsijungia, kai projektas tampa labiau apibrėžtas.

    Strategijos atnaujinimas – gruodžio 2 dieną

    „Tauron“ taip pat paskelbė, kad gruodžio 2 dieną pristatys atnaujintą veiklos strategiją iki 2035 metų. Joje, kaip nurodoma, turėtų būti didinami tikslai, susiję su energijos kaupimo sprendimais.

    Šiuo metu „Tauron“ valdo 583 MW vėjo elektrinių galios ir 255 MW fotovoltikos galios. Iki 2028 metų grupė planuoja papildomai išvystyti dar 212 MW vėjo parkų ir 352 MW saulės elektrinių.

    Be to, bendrovė vykdo 28 atsinaujinančios energetikos ir energijos kaupimo projektus, kurių bendra galia siekia 1,15 GW. Tarp svarbiausių numatomų projektų minima ir planuojama Rožnov II hidroakumuliacinė elektrinė, kurios galia – 767 MW, o vertė – apie 6,9 mlrd. zlotų.

    Dabartinėje strategijoje „Tauron“ iki 2035 metų yra numačiusi investicijas, siekiančias 100 mlrd. zlotų.

  • Vėjo ir saulės parkų kaimynams – daugiau nei 1 000 000 eurų: kur keliauja pinigai?

    Gyventojų ir bendruomenių kaimynystė su vėjo bei saulės elektrinėmis vis dažniau virsta apčiuopiama finansine nauda. Šiemet vietos projektams numatyta skirti daugiau nei 1 000 000 eurų, o dalis bendruomenių pinigus nukreipia į sprendimus, kurie mažina sąskaitas už elektrą.

    Lėšos surenkamos per gamybos įmoką: didesni elektros gamintojai moka po 1 eurą už kiekvieną pagamintą megavatvalandę. Šis mechanizmas sieja atsinaujinančios energetikos plėtrą su tiesiogine grąža aplinkinėms teritorijoms.

    Pagal galiojančią tvarką 15 proc. surinktų lėšų skiriama namų ūkiams, kurie nuo elektrinės nutolę ne daugiau kaip 1,5 kilometro. Dėl likusios dalies gali varžytis bendruomenės iki 15 kilometrų spinduliu, o finansavimą administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.

    Pirmojo kvietimo metu jau pasirašyta paramos sutarčių už 836 000 eurų. Aktyviausiai galimybe pasinaudojo Šakių ir Vilkaviškio rajonų bendruomenės, kurioms patvirtinta atitinkamai aštuoni ir septyni projektai.

    Dar vienas finansavimo etapas numatytas rudenį: antrajam kvietimui suformuotas beveik 148 000 eurų krepšelis iš nepanaudotų lėšų. Tai reiškia, kad dalis bendruomenių dar turės progą pretenduoti į paramą viešosioms erdvėms, infrastruktūrai ar energetiniams sprendimams.

    Augantis dėmesys saulės elektrinėms

    Finansuojami projektai atspindi skirtingus vietos poreikius: vienur atnaujinamos bendros erdvės, kitur įsigyjama renginiams reikalinga įranga ar tvarkomos bendruomenės patalpos. Vis dėlto ryškėja tendencija, kad vis daugiau pareiškėjų prioritetą teikia investicijoms, kurios ilgainiui mažina išlaidas energijai.

    Kelios bendruomenės planuoja įsirengti nuosavas saulės elektrines, kad dalį vartojamos elektros pasigamintų pačios. Tokie projektai dažnai vertinami ir kaip žingsnis link platesnio modelio, kai energiją kartu gamina ir ja naudojasi vietos gyventojai.

    „Gamybos įmoka leidžia dalį saulės ir vėjo elektrinių kuriamos naudos skirti vietos bendruomenėms. Šiomis lėšomis jos gali įgyvendinti gyventojų poreikius atitinkančius projektus“, – sakė VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.

    Kas keičiasi nuo lapkričio?

    Nuo lapkričio 1 dienos paprastinamos sąlygos atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms. Jei planuojama įrengti iki 100 kilovatų įrengtosios galios elektrinę ir veikti pagal gaminančių vartotojų parkų modelį, nebereikės leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumų.

    Tikimasi, kad paprastesnė tvarka paskatins daugiau bendruomenių rinktis ilgalaikes investicijas į energijos gamybą. Tokie sprendimai gali duoti finansinę grąžą daug metų ir kartu didinti vietos atsparumą kainų svyravimams elektros rinkoje.

    Pasak D. Tracevičiaus, konkurso sąlygos energetikos projektams yra palankios, nes jiems skiriami papildomi balai. Tai gali tapti pranašumu didėjant konkurencijai dėl paramos ir paskatinti platesnius pokyčius, pavyzdžiui, daugiau gyventojų rinktis šilumos siurblius ar elektromobilius.

  • Graikijos sala per 10 mėnesių apsivertė: 91 proc. elektros iš saulės ir vėjo

    Graikijos sala per 10 mėnesių apsivertė: 91 proc. elektros iš saulės ir vėjo

    Agios Efstratios, dar vadinama Ai Stratis, per maždaug 10 mėnesių iš esmės pakeitė elektros tiekimą: sala, anksčiau visiškai priklausiusi nuo iškastinio kuro, dabar apie 91 proc. elektros pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių. Nedidelėje ugnikalninės kilmės saloje šiaurės rytų Egėjo jūroje gyvena apie 250 žmonių.

    Projektas įgyvendintas pagal Europos Sąjungos finansuotą programą Ai Stratis – Green Island. Skaičiuojama, kad dėl perėjimo prie žaliosios energijos kasmet į atmosferą nepatenka apie 1 000 tonų anglies dioksido, o elektros gamybos savikaina tapo stabilesnė ir lengviau prognozuojama.

    „Dabar elektros gamybos kaina yra stabili ir prognozuojama. Agios Efstratios žmonėms neberūpi naftos rinkos, nes tai jų nebeveikia“, – sakė Dimitrios Kardomateas.

    Pasak jo, sala pasirinkta kaip bandomoji bendruomenė dėl nedidelio masto ir izoliacijos nuo nacionalinio elektros tinklo. Pagrindinis tikslas buvo pasiekti beveik nulinį balansą, kai daugiau nei 90 proc. energijos poreikio padengiama atsinaujinančia energija.

    „Tai ideali maža bendruomenė pilotiniam projektui. Sala nėra prijungta prie tinklo, todėl tikslas buvo padengti daugiau nei 90 proc. gyventojų energijos poreikio atsinaujinančiais šaltiniais“, – sakė Dimitrios Kardomateas.

    Kaip veikia hibridinė sistema

    Energijos ūkio pagrindas – hibridinė schema: 900 kilovatų vėjo turbina, 225 kilovatų saulės elektrinė ir baterijų sistema energijai kaupti. Visa tai sujungta su automatizuotu realaus laiko energijos valdymu, kuris subalansuoja gamybą, vartojimą ir kaupimą.

    Pagamintos energijos perteklius pirmiausia kaupiamas baterijose, o kai gamyba sumažėja, sukaupta elektra grąžinama į tinklą. Toks sprendimas ypač svarbus saloms, kur tiekimo patikimumas anksčiau priklausė nuo dyzelinių generatorių ir kuro logistikos.

    Šiluma be mazuto

    Žiemos laikotarpiu dalis perteklinės atsinaujinančios energijos panaudojama šilumai gaminti. Ji sukaupiama keturiuose karšto vandens rezervuaruose, kurių bendra talpa siekia 500 kubinių metrų, taip mažinant priklausomybę nuo šildymui skirto kuro.

    Vietos gyventojai pastebi kasdienę naudą: šildymas tapo tylesnis ir ekonomiškesnis, o namuose nebereikia eksploatuoti katilų. Tai svarbu ne tik nuolatiniams gyventojams, bet ir apgyvendinimo paslaugas teikiantiems verslams, kurių sąnaudas anksčiau smarkiai veikdavo kuro kainų svyravimai.

    Kiek kainavo projektas

    Bendra Ai Stratis – Green Island biudžeto vertė siekė 7,23 milijono eurų. Iš jų 85 proc. finansuota Europos Sąjungos sanglaudos politikos lėšomis, o likę 15 proc. – Graikijos nacionaliniu finansavimu.

    Įgyvendinant projektą teko spręsti sudėtingus logistikos klausimus, įskaitant 77 metrų aukščio, beveik 30 tonų svorio vėjo turbinos transportavimą ir montavimą aukščiausiame salos taške. Projekto vadovai pabrėžė, kad ne mažesnis iššūkis buvo pritaikyti reguliavimą sistemai, kuri iš esmės skirta izoliuotai salai ir kombinuoja kelias technologijas.

    Agios Efstratios pavyzdys vis dažniau minimas kaip modelis kitoms saloms, siekiančioms mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir didinti energetinį saugumą. Graikijoje panašios krypties sprendimai jau taikomi ir kitose salose, o Europoje plačiai testuojami mikro tinklai bei baterijų kaupimas, kad atsinaujinančios energijos dalis augtų neaukojant patikimumo.

  • Azerbaidžano energetikos milžinė „SOCAR“ meta iššūkį naftai: rengia 1,5 GW šuolį į žaliąją energetiką

    Azerbaidžano energetikos milžinė „SOCAR“ meta iššūkį naftai: rengia 1,5 GW šuolį į žaliąją energetiką

    Azerbaidžanas, ilgą laiką siejamas su naftos ir dujų eksportu, vis aktyviau perbraižo savo energetikos strategiją. Šalies energetikos sektoriaus lyderė „SOCAR“ viešai deklaruoja, kad nori ne tik išlaikyti pozicijas tradiciniuose ištekliuose, bet ir sparčiai plėsti atsinaujinančių išteklių portfelį.

    Įmonės „SOCAR Green“ generalinis direktorius Elmyras Musajevas pristatė planus, pagal kuriuos vystoma daugiau kaip 1,5 gigavato atsinaujinančios generacijos. Portfelyje minimi saulės ir vėjo parkai, baterijų energijos kaupimo sprendimai ir naujos jungtys, galinčios atverti kelią prekybai elektra su regiono bei Europos rinkomis.

    Nuo vietinių parkų iki jungčių

    Vienu iš praktinių pavyzdžių įvardijamos investicijos į elektrą gaminančią infrastruktūrą, kuri tiesiogiai prijungiama prie nacionalinio tinklo. Azerbaidžano atsinaujinančios energetikos agentūros atstovas Faganas Abdurahmanovas aiškino, kad Gobustano saulės elektrinė saulės spinduliuotę verčia elektra ir ją perduoda į bendrą sistemą.

    Azerbaidžano kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją: po energetinių sukrėtimų didėja dėmesys tiekimo diversifikacijai, naujiems elektros srautams ir infrastruktūrai. Tokie projektai dažnai siejami su strateginiu tikslu sujungti skirtingus regionus ir mažinti priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Europai aktualus tampa ne tik naftos ar dujų klausimas, bet ir nauji elektros bei žaliosios energijos maršrutai. Viena iš dažniausiai aptariamų krypčių regione – technologinės ir fizinės jungtys, įskaitant povandeninius kabelius, kurie potencialiai galėtų didinti importo galimybes ir stabilizuoti kainas.

    Vis dėlto atsinaujinančios energetikos plėtra remiasi ne vien ambicijomis. Svarbiausiais iššūkiais tampa elektros tinklų pralaidumas, energijos kaupimo pajėgumai, leidimų procedūros, projektų finansavimas ir ilgalaikės sutartys, kurios užtikrina investicijų grąžą.

    Žaliosios energetikos lenktynės regione

    Azerbaidžano sprendimas intensyvinti atsinaujinančios energetikos projektus vertinamas ir kaip konkurencinis žingsnis regione. Kaukazo ir Kaspijos baseino šalys siekia pritraukti kapitalą bei technologijas, o tai reiškia didesnę konkurenciją dėl partnerystės su tarptautiniais investuotojais.

    „Mūsų tikslas – per atsinaujinančią energetiką stiprinti tiekimo saugumą ir kurti naujus ryšius su tarptautinėmis rinkomis“, – sakė Elmyras Musajevas.

    Artimiausiais metais pagrindinis klausimas bus, kaip greitai planuojami projektai virs realiai veikiančia generacija ir kaupimo pajėgumais. Nuo to priklausys, ar Azerbaidžanui pavyks iš naftos eksporto valstybės tapti reikšmingu žaliosios energetikos žaidėju regione.

  • „Tauron“ įsigijo 21 MW vėjo elektrinės projektą: kur Lenkijoje iškils Myślibórz parkas

    Lenkijos energetikos grupės „Tauron“ atsinaujinančios energetikos bendrovė „Tauron Zielona Energia“ įsigijo 21 MW galios vėjo elektrinės projekto bendrovę „Myślibórz Wind Farm“. Apie sandorį pranešė projektą vystžiusi „European Energy“, iki šiol rengusi projektą statyboms.

    Planuojamas Myślibórz vėjo parkas bus statomas šiaurės vakarų Lenkijoje. Projektą numatyta įgyvendinti su šešiomis „Vestas“ V126 turbinomis, kurių kiekvienos galia siekia 3,5 MW.

    „European Energy“ modelis dažnas atsinaujinančios energetikos rinkoje: įmonė išvysto projektą iki parengties statyboms ir tuomet jį parduoda investuotojui ar energetikos grupei. Toks sandoris leidžia vystytojui išlaisvinti kapitalą ir tęsti naujų projektų portfelio plėtrą.

    „Matome geras galimybes toliau vystyti projektus, kurie gali pateikti naujų atsinaujinančios energetikos galių Lenkijos rinkai“, – sakė „European Energy“ viceprezidentė ir regiono vadovė Vidurio Europai Olga Sypuła.

    Bendrovė taip pat priminė, kad 2025 metais „Enea Nowa Energia“ pardavė šešis veikiančius vėjo parkus, kurių bendra galia siekė 84,5 MW. Toks aktyvumas rodo, kad Lenkijos vėjo energetikos projektų rinka išlieka likvidi, o portfeliai pereina iš vystytojų į operatorius, galinčius užtikrinti statybų ir eksploatacijos finansavimą.

    „Tauron Zielona Energia“ grupėje atsakinga už atsinaujinančių išteklių projektų parengimą, plėtrą ir įsigijimus. Vienu svarbiausių jos vystomų projektų laikomas Miejska Górka vėjo parkas: 190 MW galia ir 53 vėjo turbinos.

    Tokie įsigijimai atspindi platesnę tendenciją Lenkijoje, kur didieji energijos tiekėjai ir gamintojai spartina perėjimą prie atsinaujinančių išteklių. Vėjo parkų projektų pirkimas dažnai leidžia greičiau didinti žaliąsias galias nei pradėti vystymą nuo nulio, ypač kai projektas jau turi pagrindinius leidimus ir yra parengtas statybų etapui.

  • „Polenergia“ pajamos smuko, bet rezultatas apsivertė: po pusmečio – pelnas ir naujos investicijos

    Lenkijos energetikos grupė „Polenergia“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį sumažino pardavimo pajamas, tačiau rezultatas pagerėjo: nuostolį pakeitė pelnas. Bendrovė skelbia, kad finansinius rodiklius veikė prastesnės vėjo sąlygos ir mažiau palankios energijos bei kilmės sertifikatų kainos.

    Konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 409 000 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 542 000 000 eurų. EBITDA sudarė apie 50 000 000 eurų, o grynasis pelnas – maždaug 10 000 000 eurų, kai prieš metus fiksuotas apie 9 000 000 eurų nuostolis.

    „Už mūsų nugaros – pusmetis, kai solidūs rezultatai ėjo kartu su investicijomis, kurių mastas gerokai viršija dabartinius mūsų aktyvus“, – sakė „Polenergia“ vadovas Adamas Purwinas.

    Didžiausias dėmesys – Baltijos jūrai

    Bendrovė pabrėžia, kad didžiausią vaidmenį investicijų programoje šiuo metu atlieka jūrinio vėjo projektai Baltijos jūroje – Baltija 2 ir 3, kurių bendra planuojama galia siekia 1 440 MW. Įmonė prognozuoja, kad pirmoji elektra iš šių parkų turėtų būti pagaminta 2027 metais.

    Sausumoje labiausiai pažengęs „Polenergia“ naujų pajėgumų projektas – 35 MW galios fotovoltinis parkas Rajkovai. Bendrovė nurodo, kad šiam projektui anksčiau buvo užtikrintas kontraktas skirtumui padengti pagal atsinaujinančios energetikos aukciono mechanizmą.

    Gamyba, portfelis ir pardavimų stabilumas

    Šiuo metu „Polenergia“ valdo 13 vėjo ir 7 saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia viršija 640 MW. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį šie aktyvai pagamino 634 GWh elektros, o tai sugeneravo apie 64 000 000 eurų pajamų iš elektros pardavimo.

    Bendrovė taip pat akcentuoja kontraktavimo svarbą: 2027 metams jau yra užfiksuota 83 proc. prognozuojamos gamybos apimtis, o 2028 metams – 63 proc. Įmonė nurodo, kad didesnę portfelio dalį sudaro ne aukcioniniai kontraktai, o kitos priemonės, įskaitant ilgalaikes PPA sutartis.

    „Stabilumo pagrindas išlieka aukštas mūsų pagaminamos energijos kontraktavimo lygis, o reikšmingą dalį sudaro PPA susitarimai“, – teigė finansų vadovas Piotras Sujeckis.

    „Polenergia“ vertinimu, tokia pardavimų struktūra padeda mažinti rinkos svyravimų poveikį ir planuoti tolesnes didelio masto investicijas, ypač atsinaujinančios energetikos segmente. Bendrovė neatmeta, kad artimiausiais metais pagrindiniu augimo varikliu taps jūrinio vėjo projektų įgyvendinimo tempas ir jų prijungimas prie tinklo.

  • Milijardinės investicijos į energetiką: „Tauron“ paaiškino, kodėl pigesni pinigai ne visada pigina projektus

    Lenkijos energetikos sektoriui artimiausiais metais numatomos milžiniškos investicijos, o bendrovės vis aktyviau derina skirtingus finansavimo šaltinius. Viena didžiausių šalies energetikos grupių „Tauron“ teigia, kad mažesnės palūkanos dar nereiškia mažesnių bendrų projekto sąnaudų.

    Diskusijoje apie energetikos transformacijos finansavimą bendrovės „Tauron“ finansų ir prekybos viceprezidentas Krzysztofas Zawadzkis pabrėžė, jog įmonė naudojasi bankų kreditais ir lėšomis iš KPO. Pasak jo, skolinimasis iš bankų suteikia daugiau lankstumo, o viešasis finansavimas dažniau ateina su griežtesnėmis sąlygomis ir atskaitomybės reikalavimais.

    „Turime bankų kreditus ir lėšas iš KPO. Skola iš bankų suteikia daugiau lankstumo, o KPO atveju didelis dėmesys skiriamas tam, kas tiksliai įgyvendinama. Dažnai pigesni pinigai nereiškia pigesnio proceso“, – sakė K. Zawadzkis.

    Kuo skiriasi bankų skola ir KPO?

    Pasak „Tauron“ atstovo, finansavimas iš KPO gali būti patrauklus dėl sąlyginai mažesnės kainos, tačiau kartu reikalauja daugiau vidinės kontrolės ir administracinio darbo. Tai apima detalesnį projektų atrankos procesą, pažangos stebėseną, atitikties tikrinimą ir išsamų atsiskaitymą už panaudotas lėšas.

    Tokie reikalavimai gali reikšti papildomas personalo, konsultantų, audito, ataskaitų rengimo ir procedūrų kaštų eilutes. Dėl to bendras projekto įgyvendinimo „kaina“ kartais išauga net ir tada, kai nominaliai finansavimo kaina atrodo mažesnė.

    „Tauron“ skolinasi vėjui ir refinansavimui

    Pastaruoju metu „Tauron“ pasirašė investicinės paskolos sutartį su Europos investicijų banku, kuri siekia apie 260 000 000 eurų. Šios lėšos skirtos vėjo jėgainių parko Miejska Górka projektui, kurio planuojama galia yra 190,8 MW.

    Taip pat suderinta refinansavimo paskola su banku PKO BP, kurios vertė siekia apie 210 000 000 eurų. Skelbiama, kad gautos lėšos turėtų pakeisti anksčiau sudarytą konsorciumo kreditą, sumažinti aptarnavimo išlaidas ir prailginti grąžinimo terminą penkeriais metais.

    Energetikos transformacijos sąskaita auga

    Lenkijoje skelbiama, kad energetikos transformacijos investicijų poreikis per artimiausią dešimtmetį gali siekti apie 234 000 000 000 eurų, arba vidutiniškai 23 000 000 000 eurų per metus. Ši suma apima atsinaujinančių išteklių plėtrą, energijos kaupimo sprendimus, skirstomųjų tinklų modernizavimą ir branduolinės energetikos projektus.

    „Tauron“ nurodo, kad per pirmąjį metų pusmetį investicijos siekė apie 560 000 000 eurų, o metų prognozėse buvo numatomas 20–30 proc. CAPEX augimas. Tai reikštų, kad metinės investicijos galėtų viršyti 1 600 000 000 eurų, o finansavimo struktūra taps vis svarbesne konkurencingumo dalimi.

  • Azerbaidžanas derasi su „ROX Group“ dėl 200 MW vėjo parko: aptaria vietą, tinklą ir plėtrą

    Azerbaidžanas pradėjo derybas su Vietnamo atsinaujinančios energetikos bendrove „ROX Energy Global“ dėl 200 MW galios vėjo elektrinių parko vystymo šalyje. Apie projektą aptarta energetikos ministro Parvizo Shahbazovo susitikime su „ROX Energy Global“ vadovu Pham Minh Tuanu.

    Pokalbių centre buvo galimos projekto vietos, planuojama galimybių studija bei vėjo matavimai, nuo kurių priklauso technologiniai sprendimai ir galutinė investicijų struktūra. Tokie matavimai paprastai trunka ne vieną mėnesį, o jų duomenys lemia prognozuojamą gamybą ir prijungimo prie tinklo poreikius.

    Šalys taip pat svarstė galimą saulės elektrinių projektą Nachičevanėje, siejant jį su regiono žaliosios energijos zonos koncepcija ir planuojamu atsinaujinančios energijos eksportu. Aptartos potencialios vietos, prijungimo prie elektros tinklo sprendiniai ir tai, kaip pagaminta elektra galėtų būti panaudojama vietoje.

    Nachičevanė yra Azerbaidžano eksklavas, todėl energetikos infrastruktūra čia ypač jautri jungčių klausimui. Derybose paliestos pastangos stiprinti regiono ryšį su pagrindiniu Azerbaidžano elektros tinklu ir planai kurti elektros jungtį tarp Nachičevanės ir Turkijos, kuri atvertų papildomas galimybes eksportui.

    Šis dialogas tęsia ankstesnį bendradarbiavimą: 2025 metais Azerbaidžanas ir „ROX Group“ buvo pasirašę susitarimo memorandumą dėl atsinaujinančios energetikos projektų. Tokie memorandumai paprastai apibrėžia ketinimus ir darbo kryptis, o konkretūs sprendimai priimami po techninio bei finansinio vertinimo.

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais aktyviau deklaruoja siekį didinti atsinaujinančios energijos dalį ir plėtoti eksporto maršrutus, ypač per regionines jungtis. 200 MW vėjo parkas būtų reikšmingas žingsnis ne tik vietos gamybos diversifikacijai, bet ir platesnei integracijai į kaimyninių rinkų elektros srautus.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energijos paramos aukcionus: ką siūlo vėjui ir saugykloms

    Ukrainoje pradedami nauji atsinaujinančios energijos paramos aukcionai, kuriuose bendra kvota siekia 850 megavatų. Juos paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o dalyviai varžysis dėl teisės gauti valstybės paramą naujiems projektams.

    Aukcionai vyks per elektroninę prekybos sistemą „Prozorro.Sale“ ir numatyti rugsėjį. Sprendimas skelbti šiuos konkursus siejamas su Vyriausybės žingsniu didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų, taip siunčiant signalą investuotojams dėl didesnio projektų portfelio.

    Atskiri konkursai vėjui ir saulės elektrinėms

    Didžiausia dalis numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų kvota bus aukcionuojama rugsėjo 30 dieną. Šiam konkursui nustatyta maksimali kaina siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną planuojamas atskiras 100 megavatų konkursas saulės elektrinėms, kurios būtų įgyvendinamos kartu su energijos kaupimo sprendimais. Šio aukciono kainos lubos siekia 0,12 euro už kilovatvalandę.

    Tą pačią dieną taip pat numatytas 50 megavatų saulės elektrinių konkursas be kaupimo, kuriam taikoma 0,08 euro už kilovatvalandę maksimali kaina. Toks skaidymas leidžia atskirai įvertinti skirtingų technologijų kaštus ir sistemos naudą.

    Kur galima vystyti projektus?

    Tinkamos teritorijos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Kartu nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į atranką neįtraukiamos, siekiant mažinti projektų įgyvendinimo riziką.

    Rinkos dalyviai šį paketą vertina kaip bandymą spartinti generacijos plėtrą ir kartu stiprinti sistemos lankstumą. Energijos kaupimas šiuo atveju tampa svarbiu elementu, nes padeda išlyginti gamybos svyravus ir efektyviau integruoti saulės bei vėjo elektrines į tinklą.

    Rinkos reakcija ir platesnis kontekstas

    Iniciatyvą palankiai įvertino Ukrainos vėjo energetikos asociacija. Organizacija pabrėžia, kad didesnės metinės kvotos ir atskiros paskatos kaupimo sprendimams yra tiesiogiai susijusios su elektros sistemos patikimumu.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už metinių kvotų didinimą ir realių galimybių atvėrimą naujiems atsinaujinančių išteklių projektams“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andrijus Konečenkovas.

    Jo teigimu, 700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos energijos kaupimo sistemoms yra būtent tokie sprendimai, kurių šiuo metu reikia Ukrainos elektros sistemai saugiam ir patikimam darbui. Aukcionų rezultatai taps svarbiu indikatoriumi, kiek sparčiai šalis gali pritraukti kapitalą į naują generaciją esant padidintai rizikai ir tinklo iššūkiams.

  • Rokiruotės Lenkijos klimato ministerijoje: OZE perima Sławomir Ćwik, Zielińska keičia sritį

    Kas keičiasi ministerijoje

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijoje perskirstomos viceministrų atsakomybės: atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) portfelį perima naujas viceministras Sławomir Ćwik. Iki šiol šią sritį kuravo viceministrė Urszula Zielińska, tačiau ji lieka ministerijoje ir pereina į kitą veiklos lauką.

    Pokyčiai vyksta po viceministro Mikołajo Dorożałos pasitraukimo iš pareigų. Vietoje naujo žmogaus jo vietai užpildyti nuspręsta užduotis perkelti jau dirbantiems vadovybės nariams, todėl Zielińskai tenka perimti dalį buvusio kolegos atsakomybių.

    OZE kryptį perims naujas viceministras

    Pagal žiniasklaidoje skelbtą informaciją, Sławomir Ćwik bus atsakingas už OZE ir su energetikos transformacija susijusias ministerijos kryptis. Tai svarbu sektoriui, nes būtent ministerijos politinė vadovybė dažnai lemia, kaip greitai derinami projektai, kaip dėliojami prioritetai ir kokiu tempu juda teisėkūros darbai.

    Iki šiol Zielińskos kuruojamoje darbotvarkėje buvo ne tik OZE, bet ir klimato strategijos klausimai, susiję su atsparumu klimato rizikoms. Dabar, pasikeitus atsakomybėms, sektoriui teks prisitaikyti prie naujo politinio kontaktinio asmens, kuris iki šiol parlamente nedirbo energetikos ar aplinkosaugos komitetuose.

    Biometanas, biogazas ir vėjo jėgainių taisyklės

    Vienas artimiausių praktinių darbų naujam viceministrui gali būti teisės aktų pakeitimai, susiję su biometano ir biogazo reguliavimu. Šios temos Lenkijoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl energetinio saugumo ir siekio mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.

    Taip pat išlieka vadinamasis dalyvavimo fondas, kuriuo numatoma finansinė nauda gyventojams, gyvenantiems teritorijose, kur būtų statomi vėjo parkai. Diskusijos dėl tokio mechanizmo Lenkijoje tęsiasi, nes jis vienu metu vertinamas ir kaip būdas didinti projektų priimtinumą, ir kaip papildoma reguliacinė našta vystytojams.

    Zielińska pereina prie miškų ir gamtos apsaugos

    Urszula Zielińska perima sritis, kurios buvo siejamos su Mikołaju Dorożała: miškų ūkį, medžioklės reguliavimą ir gamtos apsaugą. Tai jautrios temos, turinčios didelį politinį krūvį, nes interesų grupės – nuo miškininkų iki medžiotojų bendruomenės – Lenkijoje aktyviai dalyvauja viešose diskusijose.

    Toks paskyrimas gali reikšti griežtesnę ministerijos laikyseną gamtosaugos klausimais, ypač jei bus tęsiamos iniciatyvos, siekiančios stiprinti medžioklės kontrolę ir atsakomybę. Kita vertus, tai gali išprovokuoti naujas politines įtampas, nes daliai interesų grupių svarbus ne tik reguliavimo turinys, bet ir asmenys, kurie jį formuoja.

    „Oficialu“, – sakė Urszula Pasławska.

    Kontekstas svarbus ir platesniame vyriausybės paveiksle: pastaruoju metu Lenkijoje matyti aktyvus politinių pareigybių perskirstymas energetikos bei klimato politikoje. Tai sutampa su laikotarpiu, kai šalis sprendžia, kaip paspartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, kartu suvaldant visuomenės pasipriešinimą atskiriems projektams ir įgyvendinant teisėkūros pakeitimus laiku.