CP v2

Tag: Vėjo elektrinės

  • Vėjo parkas Vajominge ir ereliai: 110 turbinų stabdomos automatiškai, kai paukščiai priartėja

    Vėjo parkas Vajominge ir ereliai: 110 turbinų stabdomos automatiškai, kai paukščiai priartėja

    Vajomingo valstijoje, Converse apygardoje, įrengtas „Top of the World“ vėjo parkas iš pradžių atrodė kaip beveik idealus projektas: atvira vietovė, pastovūs vėjai ir didelė atsinaujinančios energijos gamyba. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ši teritorija yra ir svarbus erelių skrydžių koridorius, todėl elektrą gaminanti infrastruktūra susidūrė su laukinės gamtos apsaugos iššūkiu.

    Objekte įrengta 110 vėjo turbinų, išsidėsčiusių maždaug 17 000 akrų plote, o bokštai kyla iki maždaug 90 metrų aukščio. Tokie matmenys ir mentių greitis reiškia, kad susidūrimai su dideliais paukščiais, ypač plėšriaisiais, gali baigtis mirtinai, jei paukščiai reguliariai kerta tą pačią oro erdvę.

    Kas nutiko pradėjus veiklą?

    Pradėjus eksploatuoti parką, stebėsenos duomenys parodė, kad vietovė yra didelės rizikos zona dviem saugomoms rūšims: plikagalviams ir auksiniams ereliams. Šie paukščiai naudojasi stipriais oro srautais sklandymui, todėl vėjo elektrinių teritorija jiems tapo ne atsitiktine, o nuolatine skrydžių erdve.

    Situacija įgavo ir teisinį svorį, nes Jungtinėse Valstijose galioja atskira plikagalvių ir auksinių erelių apsauga, o projektams, kurie gali daryti poveikį, keliami aiškūs reikalavimai dėl rizikos mažinimo. Dėl to vystytojams teko ieškoti sprendimo, kuris vienu metu užtikrintų ir gamybą, ir paukščių apsaugą.

    Iš pradžių buvo taikytas rankinis stebėjimas: žmonės su žiūronais turėjo sekti dangų ir pastebėję erelį pavojingoje zonoje inicijuoti turbinų lėtinimą ar stabdymą. Praktikoje toks metodas pasirodė pernelyg nepatikimas, nes matomumą veikia nuovargis, atstumas, apšvietimas ir oro sąlygos.

    Automatinis stabdymas, kai priartėja erelis

    Vėjo parke įdiegta automatinė paukščių aptikimo sistema, paremta kelių kamerų bokštais ir nuolatine 360 laipsnių dangaus stebėsena. Aptikus judesį, didelės raiškos kameros priartina vaizdą, seka objektą ir vertina jo trajektoriją, kad būtų galima laiku įvertinti susidūrimo riziką.

    Čia panaudojamas ir dirbtinis intelektas, realiu laiku analizuojantis vaizdą ir atskiriantis saugomas rūšis nuo kitų paukščių. Jei erelis įskrenda į iš anksto nustatytą pavojingą zoną, sistema perduoda komandą vėjo parko valdymui ir sustabdo tik tas turbinas, kurioms konkrečiu momentu kyla rizika.

    Toks selektyvus stabdymas leidžia sumažinti prastovas, nes išjungiamos ne visos 110 turbinų, o tik būtinos. Praktikoje tokio tipo sprendimai siejami su reikšmingu susidūrimų rizikos mažėjimu, o vėjo energetikos sektoriuje tai laikoma viena iš krypčių, kaip plėsti atsinaujinančią gamybą kartu mažinant poveikį biologinei įvairovei.

    Kodėl tai svarbu vėjo energetikai?

    Ši istorija išryškina dažną problemą: vien geras vėjo potencialas dar nereiškia, kad vieta tinkama be papildomų priemonių. Plėšrieji paukščiai, ypač dideli, dažnai naudojasi tais pačiais oro srautais, kuriuos „gaudo“ ir turbinos, todėl rizika gali būti neatsiejama nuo konkrečios geografijos.

    Todėl vis daugiau projektų remiasi ne vien statybų planavimu, bet ir nuolatine eksploatacine stebėsena bei technologijomis, kurios leidžia prisitaikyti realiu laiku. Automatinis turbinų stabdymas, kai prie mentių priartėja erelis, tampa praktiniu kompromisu tarp energetikos tikslų ir laukinės gamtos apsaugos.

  • Panevėžio rajono bendrasis planas keičiamas: gyventojų pasiūlymai ir svarbiausios plėtros kryptys

    Panevėžio rajono savivaldybėje pristatyti visos savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniai ir aptarti su visuomene. Viešinimo metu gyventojai teikė pastabas dėl planuojamų pokyčių, o dalis pasiūlymų jau įvertinti tolesniame rengimo etape.

    Bendrasis planas yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį nustatomos ilgalaikės rajono vystymo kryptys. Jis apima gyvenviečių plėtrą, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros vystymą, žemės naudojimo principus, aplinkosaugą ir kraštovaizdžio apsaugą.

    Kas keičiasi bendrajame plane?

    Pristatymo metu akcentuota siekis formuoti kompaktiškesnę gyvenviečių struktūrą ir aiškiau apibrėžti urbanistinės plėtros zonas. Savivaldybė pabrėžia, kad toks planavimas paprastai padeda efektyviau organizuoti paslaugas, viešąjį transportą ir inžinerinių tinklų plėtrą.

    Taip pat daug dėmesio skirta socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai: keliams, susisiekimo sprendiniams, vandentvarkai, viešosioms erdvėms. Tokie sprendiniai svarbūs ir investicijų pritraukimui, nes aiškios plėtros taisyklės mažina neapibrėžtumą gyventojams ir verslui.

    Daugiausia diskusijų sukėlę klausimai

    Viešinimo laikotarpiu gauta apie 100 pasiūlymų ir pastabų. Didžiausia jų dalis siejosi su žemės sklypų paskirties keitimo galimybėmis į gyvenamąją, pramonės ar sandėliavimo, taip pat su gamtinio karkaso ribų tikslinimu.

    Ryškiau aptartas ir vėjo elektrinių plėtros klausimas, kuris dažnai kelia diskusijas dėl kraštovaizdžio, triukšmo, atstumų iki gyvenamųjų teritorijų ir poveikio aplinkai vertinimo. Savivaldybė nurodo, kad visi pasiūlymai analizuojami, o sprendiniai bus tikslinami, atsižvelgiant į teisės aktus ir institucijų reikalavimus.

    „Šiuo dokumentu siekiame sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką, išsaugant rajono gamtinį ir kultūrinį savitumą bei sudarant sąlygas darniai ekonominei plėtrai. Svarbu ir tai, kad planavimo procese aktyviai dalyvavo gyventojai“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Donatas Malinauskas.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Įvertinus gyventojų ir institucijų pastabas, dalis sprendinių bus koreguojama, o pakoreguotas dokumentas bus derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Vėliau numatytas tikrinimas pagal teritorijų planavimo procedūras ir teikimas tvirtinti Panevėžio rajono savivaldybės tarybai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujintu bendruoju planu siekiama nuoseklios rajono raidos: saugios ir patogios gyvenamosios aplinkos, suderintos infrastruktūros plėtros, gamtos ir kraštovaizdžio apsaugos bei kultūros paveldo išsaugojimo. Dokumentas taps orientyru sprendžiant, kur ir kokiomis sąlygomis gali vykti statybos, plėtra ir investicijos.

  • „Anykščiai Renew“ planuoja vėjo elektrines Troškūnų ir Viešintų seniūnijose: ką turi žinoti gyventojai

    „Anykščiai Renew“ planuoja vėjo elektrines Troškūnų ir Viešintų seniūnijose: ką turi žinoti gyventojai

    UAB „Anykščiai Renew“ informuoja Anykščių rajono savivaldybės gyventojus apie planus Troškūnų ir Viešintų seniūnijose statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines. Bendrovė nurodo, kad projektas susijęs su elektros energijos gamyba ir būtų vystomas Anykščių rajono teritorijoje.

    Tokie projektai paprastai apima kelis etapus: teritorijų ir sklypų atranką, poveikio aplinkai vertinimo procedūras, prisijungimo prie elektros tinklų derinimą, statybos leidimų gavimą ir tik tuomet statybos darbus. Vėjo energetikos plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį, nes šalies tikslas yra didinti vietinę, atsinaujinančią elektros gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Kodėl pranešimas kartojamas?

    Bendrovė teigia, kad dalis registruotų informacinių pranešimų nepasiekė kai kurių žemės sklypų savininkų. Kaip nurodoma, kai kuriais atvejais savininkams pranešimų nepavyko įteikti, o kai kur gyvenamoji vieta yra nežinoma.

    Dėl šios priežasties, vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 17 dalimi, įmonė pakartotinai skelbia informaciją apie žemės sklypus, kurių savininkai pranešimų negavo. Tokia praktika taikoma siekiant užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys laiku sužinotų apie planuojamą veiklą ir galėtų pasinaudoti savo teisėmis.

    Ką svarbu įsivertinti sklypų savininkams?

    Žemės sklypų savininkams ar naudotojams tokiose situacijose svarbiausia aiškiai suprasti, ar planuojami sprendiniai gali turėti įtakos jų sklypui ar gretimoms teritorijoms. Praktikoje tai dažniausiai susiję su servitutais, privažiavimo keliais, statybos darbų laikotarpiu taikomais apribojimais, galimomis kompensacijomis ar kitomis sutartinėmis sąlygomis.

    Taip pat aktualūs klausimai dėl triukšmo, šešėliavimo, kraštovaizdžio pokyčių ir poveikio biologinei įvairovei. Šie aspektai paprastai vertinami teisės aktų nustatyta tvarka, o gyventojai ir bendruomenės gali teikti pastabas institucijoms per viešinimo ir derinimo procedūras.

    Kur ieškoti oficialios informacijos?

    Bendrovė nurodo, kad pakartotinai teikia informaciją su sklypų adresais ir unikaliais numeriais, kad suinteresuoti savininkai galėtų identifikuoti, ar pranešimas susijęs su jų turtu. Tokiais atvejais patikimiausia remtis oficialiais dokumentais ir savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamais pranešimais.

    Jeigu gyventojams kyla klausimų dėl pranešime minimo sklypo, nuosavybės teisių ar galimų veiksmų, įprasta praktika yra kreiptis į projekto vystytoją arba konsultuotis su teisininkais bei institucijomis, prižiūrinčiomis teritorijų planavimo ir atsinaujinančios energetikos projektų procedūras.

  • Norvegijos vėjo parkas rado paprastą būdą saugoti erelius: viena turbinos mentė nudažyta kitaip

    Norvegijos vėjo parkas rado paprastą būdą saugoti erelius: viena turbinos mentė nudažyta kitaip

    Vėjo elektrinių parkai laikomi vienu svarbiausių energijos perėjimo sprendimų, tačiau kai kuriose vietovėse jie sukuria papildomą riziką paukščiams, ypač stambiems plėšriesiems. Norvegijoje atliktas bandymas parodė, kad net nedidelis turbinos dizaino pakeitimas gali reikšmingai sumažinti susidūrimų skaičių.

    Problema ypač aktuali jūrinėms ir pakrančių teritorijoms, kur vėjai palankūs gamybai, o tuo pačiu driekiasi migracijos keliai ir yra veisimosi plotai. Dėl to vystant naujus projektus vis dažniau ieškoma sprendimų, kurie leistų suderinti elektros gamybą ir biologinės įvairovės apsaugą.

    Kas nutiko ereliams?

    Tyrėjai fiksavo, kad baltauodegių jūrinių erelių žūčių nuo susidūrimų su veikiančiomis turbinomis kai kuriose teritorijose daugėja. Nors energetikos vystytojai naudoja įvairias atbaidymo priemones, vien jų ne visada pakanka, ypač kai paukščiai prie infrastruktūros pripranta.

    Vienas svarbiausių paaiškinimų siejamas su regos ypatumais: greitai besisukančios mentės gali tapti sunkiai atpažįstamos kaip kliūtis. Žmogui rotorius atrodo aiškiai matomas, tačiau paukščiui judesys gali susilieti į vizualinį efektą, kuris sumažina galimybę laiku pakeisti skrydžio trajektoriją.

    Paprastas sprendimas: nudažyta viena mentė

    Bandymo metu dalyje turbinų viena mentė buvo nudažyta ryškiai kontrastinga tamsia spalva, kad besisukantis rotorius būtų aiškiau atskiriamas nuo dangaus fono. Idėja paprasta: asimetriškas, „mirksintis“ vaizdas padeda paukščiui greičiau suprasti, jog priešais yra judanti fizinė kliūtis.

    Rezultatai parodė didelį pokytį: susidūrimų sukeltų žūčių skaičius bandymo vietose sumažėjo apie 70 proc., palyginti su turbinomis, kurių mentės nebuvo dažytos. Tai rodo, kad vizualiniai sprendimai gali būti efektyvesni nei vien tik garsiniai atbaidikliai ar kitos papildomos priemonės.

    Ką tai reiškia vėjo energetikai?

    Praktinis šio metodo privalumas tas, kad jis yra palyginti pigus ir pritaikomas jau veikiančiuose parkuose, nereikalaujant sudėtingų konstrukcinių pertvarkų. Vertinimuose taip pat pabrėžiama, kad dažymas neturėtų reikšmingai pabloginti turbinos aerodinaminių savybių, todėl sprendimas gali būti diegiamas neaukojant elektros gamybos.

    Augant vėjo energetikos apimtims Europoje ir pasaulyje, poveikio gamtai vertinimas bei kompensacinės priemonės tampa vis svarbesnė leidimų ir visuomenės pasitikėjimo dalis. Tokie sprendimai kaip kontrastingai nudažyta mentė gali tapti vienu iš standartinių įrankių, ypač teritorijose, kur fiksuojama didesnė rizika saugomoms rūšims.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad universalaus recepto nėra: skirtingose vietovėse reikalingas vietinis monitoringas, skrydžių koridorių analizė ir priemonių derinimas. Tačiau Norvegijos pavyzdys rodo, kad kartais didžiausią efektą duoda ne sudėtingos technologijos, o taiklus ir aiškiai pamatuojamas pokytis.

  • Aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“ Klaipėdoje: dirbtuvės, 52 kv. m vėliava ir svečiai iš užsienio

    Aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“ Klaipėdoje: dirbtuvės, 52 kv. m vėliava ir svečiai iš užsienio

    Spalvingi aitvarai kils virš Melnragės

    Paskutinį gegužės savaitgalį Klaipėdos pajūryje vyks ketvirtasis paplūdimio Aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“. Renginys numatytas Melnragės Centriniame paplūdimyje, prie kavinės „Kupolas Klaipėda“, kur visą savaitgalį laukiami šeimos, miesto svečiai ir aitvarų entuziastai.

    Organizatoriai akcentuoja bendrystę ir atvirą, visiems prieinamą šventę: be reginio danguje bus siūlomos kūrybinės veiklos, edukacijos ir susitikimai. Esant ramesniam orui, programa gali keistis, o kai kurios veiklos bus perkeltos ar pritaikytos pagal sąlygas.

    Dirbtuvės ir didysis 52 kv. m aitvaras

    Gegužės 30 dieną festivalis startuos aitvarų dirbtuvėmis, kurios vyks nuo 10.00 iki 15.00 valandos. Dalyviai galės pasigaminti ir dekoruoti savo aitvarą jūrine tematika, o vėliau jį iškart išbandyti paplūdimyje.

    Nuo 12.00 valandos planuojamas didžiųjų aitvarų kėlimas ir oficiali renginio pradžia. Tuo metu į dangų turėtų pakilti ir 52 kv. m aitvaras-vėliava, skirtas Socialinės atsakomybės metams paminėti ir kurtas bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto bendruomenėmis.

    Edukacijos, muzika ir momentinė loterija

    Nuo 13.00 iki 16.00 valandos įvairios organizacijos kvies į edukacijas bei pažintines veiklas vaikams ir suaugusiesiems. Numatyti užsiėmimai apie emocijų pažinimą, kūrybiškumą, jūrinę simboliką, taip pat sveikatinimo veiklos skirtingoms amžiaus grupėms.

    Vaikams suplanuotos ir vėjo bei atsinaujinančios energijos edukacijos, kurias ves „Ignitis renewables“ komanda. Programa paremta praktiniais bandymais: vaikai galės konstruoti nedidelius vėjo elektrinių modelius, stebėti jų veikimą ir suprasti, kaip vėjas paverčiamas elektra.

    Popiet numatyta momentinė loterija su partnerių prizais, o šeštadienį nuo 15.00 iki 17.00 valandos renginio nuotaiką kurs DJ Mamania. Organizatoriai primena, kad festivalio metu gali būti filmuojama ir fotografuojama, taip pat skaičiuojami lankytojų srautai.

    Tarptautiniai svečiai ir japoniška tradicija

    „Vėjų vėjai“ pastaraisiais metais nuosekliai stiprina tarptautinį formatą, todėl šiemet Klaipėdoje laukiama aitvarų entuziastų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Estijos, Suomijos bei Vokietijos. Skelbiama, kad svečiai planuoja kelti daugiau nei 100 didelių figūrinių aitvarų, todėl reginys turėtų tęstis abi festivalio dienas.

    „Esame Ala ir Witek Klimkowski iš Lenkijos, jau dešimtmetį esame aistringi aitvarų entuziastai. Labai džiaugiamės, kad antrą kartą lankomės Klaipėdos aitvarų festivalyje ir nekantraujame kartu kelti aitvarus“, – sakė Witek Klimkowski.

    Šių metų naujiena – koinobori tradicija, kilusi iš Japonijos Vaikų dienos minėjimo. Festivalio metu bus pristatomos karpio formos vėjo kojinės, simbolizuojančios stiprybę, atkaklumą ir sėkmę.

    Antra diena: aitvarai ir DJ pasirodymas

    Gegužės 31 dieną programa tęsis nuo 13.00 valandos, kai vėl bus keliami didieji aitvarai. Numatyta, kad dar kartą bus keliamas ir 52 kv. m aitvaras-vėliava, dedikuotas Socialinės atsakomybės metams.

    Nuo 13.00 iki 15.00 valandos pasirodys Kajus Stasytis, o nuo 16.00 valandos planuojamas didžiųjų aitvarų nuleidimas ir oficialus festivalio užbaigimas. Organizatoriai pabrėžia, kad esant nepalankioms oro sąlygoms, programa gali keistis.

    Festivalį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, organizuoja VšĮ Klaipėdos šventės, partneris – „Ignitis renewables“. Renginio metu budės pirmąją pagalbą užtikrinsiantys Maltiečiai.

  • UAB „Troškūnų vėjas“ skelbia pranešimą sklypų savininkams: laiškų įteikti nepavyko

    UAB „Troškūnų vėjas“ skelbia pranešimą sklypų savininkams: laiškų įteikti nepavyko

    UAB „Troškūnų vėjas“ viešai paskelbė informaciją žemės sklypų savininkams, kurių gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas arba kuriems nepavyko įteikti registruoto laiško. Pranešime nurodoma, kad toks informavimo būdas taikomas vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 15 ir 17 dalimis.

    Bendrovė pažymi, kad sklypų savininkams buvo siųsti informaciniai pranešimai, tačiau jų įteikimas nebuvo sėkmingas. Dėl šios priežasties informacija skelbiama viešai, siekiant užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys galėtų su ja susipažinti ir laiku reaguoti.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad informuojami konkretūs žemės sklypai, pažymėti schemoje, kurioje sklypas išskirtas žalia spalva. Tokios schemos paprastai pateikiamos tam, kad būtų aiškiai identifikuojama teritorija ir nekiltų abejonių, kuriems savininkams pranešimas aktualus.

    Pagal galiojančią praktiką, kai registruotas laiškas neįteikiamas arba asmens deklaruotas adresas nėra žinomas, viešas paskelbimas tampa vienu iš būdų įvykdyti informavimo pareigą. Tai ypač aktualu atsinaujinančios energetikos projektuose, kai būtina užtikrinti procedūrų skaidrumą ir teisę suinteresuotiems asmenims gauti informaciją.

    Gyventojams, kurie įtaria galintys būti susiję su nurodyta teritorija ar nuosavybės teise valdomais sklypais, rekomenduojama peržiūrėti bendrovės paskelbtą raštą ir, esant poreikiui, susisiekti su pranešimą paskelbusia įmone. Tai gali padėti patikslinti kontaktinius duomenis ir išvengti situacijų, kai svarbi informacija nepasiekia savininko.

  • „Orlen“ išplėtė Klečevo saulės parką iki 250 MW: hibridinė jėgainė keičia Lenkijos energetiką

    „Orlen“ išplėtė Klečevo saulės parką iki 250 MW: hibridinė jėgainė keičia Lenkijos energetiką

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė užbaigusi Klečevo (Wielkopolės vaivadija) regioninio saulės energijos centro plėtrą. Po darbų elektrinės įrengtoji galia pasiekė 250 megavatų, o projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių saulės objektų Vidurio ir Rytų Europoje.

    Bendrovės teigimu, tokios apimties gamyba per metus gali pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų iki 100 000 namų ūkių poreikiams. Projektas įgyvendintas rekultivuotoje buvusio atviro tipo lignito kasybos teritorijoje, todėl jis taip pat siejamas su pramoninių plotų pritaikymu naujai paskirčiai.

    Klečevo kompleksas vystomas kaip hibridinė jėgainė: be saulės modulių, čia įrengta ir 19,2 megavato vėjo elektrinių galia. Toks derinys leidžia efektyviau naudoti infrastruktūrą, o gamyba tampa stabilesnė, nes skirtingi šaltiniai dalinai kompensuoja vienas kito svyravimus permainingomis oro sąlygomis.

    „Orlen“ nurodo, kad objektas turi tinklo prijungimo ir reguliacinius suderinimus, kurie ateityje leistų didinti galią iki 334 megavatų. Tai reikštų, kad Klečevo mazgas galėtų tapti dar svarbesniu regioniniu generacijos tašku, jei bus priimti investiciniai sprendimai dėl tolesnės plėtros.

    Plėtra įsilieja į platesnę „Orlen“ strategiją iki 2035 metų viršyti 12 gigavatų atsinaujinančių išteklių įrengtąją galią. Į šį tikslą įtraukiami vėjo ir saulės parkai, taip pat biometano ir biodujų projektai, kurie energetikos sistemoje paprastai vertinami kaip galintys prisidėti prie lankstesnės generacijos.

    Įmonė taip pat yra viešai įvardijusi jūrinio vėjo plėtros kryptį Baltijos jūroje, o energetikos sistemos stabilumui didinti numato ir branduolinės energetikos projektus, tarp jų mažųjų modulinių reaktorių kryptį. „Orlen“ argumentuoja, kad didesnė vietinė, mažai emisijų sukelianti gamyba kartu su tinklų modernizavimu yra svarbi tiek energetiniam saugumui, tiek kainų stabilumui.

    „Nuosekliai įgyvendiname didžiausią investicijų programą Lenkijos energetikos istorijoje, kurią pavertėme didžiule statybų aikštele“, – sakė „Orlen“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.

    „Taip kuriama rytojaus energija: nepriklausomybė ir energetinis saugumas, taip pat kuo mažesnės energijos kainos Lenkijos gyventojams. Klečevo projektas rodo transformacijos mastą ir tempą“, – pridūrė jis.

  • Anykščių tarybos 48-ojo posėdžio darbotvarkė: biudžeto korekcijos, atliekų taisyklės, kelių remontai

    Anykščių tarybos 48-ojo posėdžio darbotvarkė: biudžeto korekcijos, atliekų taisyklės, kelių remontai

    Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis potvarkiu patvirtino Anykščių rajono savivaldybės tarybos 48-ojo posėdžio darbotvarkės projektą. Tarybos posėdis numatytas 2026 metų gegužės 28 dieną 9 valandą savivaldybės salėje.

    Darbotvarkėje – 37 sprendimų projektai ir papildoma informacija. Tarp svarbiausių klausimų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto pakeitimas bei pritarimas 2025–2027 metų strateginio veiklos plano įgyvendinimo 2025 metais ataskaitai.

    Biudžetas, strategijos ir projektai

    Politiniame lygmenyje biudžeto korekcijos paprastai reiškia perskirstymus pagal metų eigoje kintančius poreikius: nuo viešųjų paslaugų finansavimo iki investicinių projektų grafikų. Sprendimų paketą savivaldybėje lydės ir Anykščių miesto 2024–2028 metų vietos plėtros strategijos keitimo svarstymas.

    Tarybai taip pat teikiami keli projektiniai klausimai, susiję su socialinės atskirties mažinimu ir infrastruktūra. Numatyta svarstyti pritarimą projektui dėl pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinių skirtumų mažinimo antruoju etapu, taip pat iniciatyvas dėl aplinkosaugos infrastruktūros Svėdasų seniūnijoje.

    Atliekos, kapinės ir vietinės rinkliavos

    Atskirą darbotvarkės dalį sudaro komunalinių atliekų tvarkymo tema: planuojama tvirtinti atliekų tvarkymo taisykles ir atnaujinti skundų bei ginčų nagrinėjimo tvarką dėl įmokos, lengvatų ir paslaugos kokybės. Tokie sprendimai yra svarbūs, nes tiesiogiai lemia gyventojų aptarnavimo standartą ir procedūras, kaip sprendžiami nesutarimai.

    Taip pat numatytas sprendimo projektas dėl kapinių sąrašo pakeitimo ir klausimas dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra pakeitimo. Šie pakeitimai paprastai siejami su paslaugų apimtimi, administravimo aiškumu ir savivaldybės taikomų taisyklių atnaujinimu.

    Mokesčiai, keliai ir energetika

    Darbotvarkėje įrašyti sprendimai dėl 2026 metų neapmokestinamųjų žemės sklypų dydžių fiziniams asmenims bei 2027 metų žemės mokesčio tarifų nustatymo. Numatytas ir skolų už valstybinės žemės nuomą pripažinimo beviltiškomis klausimas, kuris savivaldybėse paprastai susijęs su skolos išieškojimo galimybių įvertinimu ir apskaitos tvarkymu.

    Susisiekimo infrastruktūros dalyje taryba svarstys vietinės reikšmės kelių ir gatvių rekonstravimo bei kapitalinio remonto prioritetinių sąrašų pakeitimą, taip pat sprendimą dėl kelių, vedančių prie vėjo elektrinių parkų vietų, remonto ir laikinų privažiavimų įrengimo bei rekultivavimo. Darbotvarkę papildo informacija apie energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose programos įgyvendinimo ataskaitą už 2026 metų pirmąjį ketvirtį.

    Prieš tarybos posėdį numatytas jungtinis komitetų posėdis, kuriame aptariami darbotvarkės klausimai. Jis planuojamas 2026 metų gegužės 26 dieną 8 valandą pirmame aukšte, 108 kabinete.

  • Turkija sparčiai augina vėjo ir saulės gamybą, bet elektra vis dar labiausiai remiasi anglimi

    Atsinaujinanti energija lenkia hidroenergetiką

    2025 metais Turkijoje vėjo ir saulės elektrinės pirmą kartą šalies istorijoje pagamino daugiau elektros nei hidroenergetika. Bendra vėjo ir saulės dalis elektros gamyboje pasiekė 22 proc., rodo analitinio centro Ember apžvalga.

    Šis pokytis siejamas su sparčiu naujų pajėgumų diegimu: per 2025 metus šalis prijungė apie 6,5 gigavato naujos vėjo ir saulės galios. Dėl to bendra įrengtoji vėjo ir saulės galia priartėjo prie 40 gigavatų.

    Anglis išlieka pagrindinis ramstis

    Nepaisant rekordinio atsinaujinančios energetikos augimo, didžiausias elektros šaltinis Turkijoje 2025 metais išliko anglis. Jos dalis sudarė apie 34 proc., o iš anglies pagamintos elektros apimtis siekė 121 teravatvalandę.

    Gamyba iš anglies buvo tik nežymiai mažesnė nei 2024 metais, kai fiksuotas apie 122 teravatvalandžių lygis. Tai rodo, kad auganti saulės ir vėjo generacija kol kas labiau keičia kitus šaltinius, o ne anglies vaidmenį.

    Importuojama anglis ir priklausomybės klausimas

    Ember vertinimu, maždaug du trečdaliai anglimi kūrenamose elektrinėse sudeginamo kuro buvo importuota. Tai reiškia, kad dalis elektros sektoriaus stabilumo ir kainų jautrumo persikelia į tarptautinę anglies rinką bei logistiką.

    Remiantis S&P Global duomenimis, pagrindinė energetinės anglies tiekėja Turkijai buvo Rusija. Anglis taip pat buvo importuojama iš Kolumbijos, Kazachstano, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano.

    Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu mažino gamtinių dujų vaidmenį elektros gamyboje, tačiau anglis išliko svarbiausia „bazės“ generacija. Dėl to Turkijos energetikos transformacija artimiausiais metais greičiausiai bus vertinama ne tik pagal naujų vėjo ir saulės parkų apimtis, bet ir pagal tai, ar pavyks realiai sumažinti anglies deginimą bei importo priklausomybę.

  • Kaišiadorių rajone planuojamos trys iki 8 000 kW vėjo elektrinės: ką gali padaryti sklypų savininkai

    Kaišiadorių rajone planuojamos trys iki 8 000 kW vėjo elektrinės: ką gali padaryti sklypų savininkai

    Energetikos bendrovė „Gryna Energija“ pranešė apie planus Kaišiadorių rajone statyti tris vėjo elektrines, kurių kiekvienos įrengtoji galia neviršytų 8 000 kW. Projektas numatomas keliuose žemės sklypuose Kaišiadorių apylinkės ir Žaslių seniūnijose, o kartu būtų įrengiami ir visi reikalingi inžineriniai bei technologiniai priklausiniai.

    Pagal atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas, toks pranešimas aktualus ne tik tiesiogiai planuojamų statybų sklypų savininkams, bet ir aplinkinių teritorijų žemės savininkams. Įstatymas numato zonas su statybos apribojimais ir papildomomis sąlygomis, kurios siejamos su atstumu nuo vėjo elektrinės ir jos stiebo aukščiu.

    Kam skirtas pranešimas?

    Pranešimas skelbiamas ir tiems žemės sklypų savininkams, kuriems registruotos pašto siuntos nebuvo įteiktos arba kurių deklaruota gyvenamoji vieta nežinoma. Dokumente nurodoma, kad dalis sklypų patenka į teritorijas, kuriose taikomi statybos apribojimai, taip pat į teritoriją tarp vieno ir keturių vėjo elektrinės stiebo aukščių.

    Tai reiškia, kad informaciją turėtų įsivertinti ir tie gyventojai ar žemės savininkai, kurių sklypai nėra tiesiogiai numatyti elektrinių statybai, tačiau patenka į įstatyme apibrėžtas ribas. Praktikoje tokiose situacijose dažniausiai kyla klausimai dėl galimų apribojimų ateities statyboms, sklypo naudojimui ar planuojamai rekreacinei veiklai.

    Kokios savininkų teisės ir terminai?

    Bendrovė nurodo, kad šio pranešimo adresatai turi teisę raštu pateikti prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Taip pat numatyta galimybė sudaryti susitarimą su „Gryna Energija“ dėl įstatyme apibrėžtų sąlygų.

    Pranešime atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas numato ir išimtis, kada naujų pastatų statyba, patalpų įrengimas ar teritorijų rekreacijai planavimas tam tikrais atvejais galimas. Kartu pabrėžiama, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai negali teikti prieštaravimo dėl didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių statybos.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos, dokumentų pateikimo ar prieštaravimų teikimo nurodoma kreiptis į „Gryna Energija“. Įmonės korespondencijos adresas yra Konstitucijos prospektas 9-125, Vilnius, LT-09308, o kontaktiniai duomenys pateikiami oficialiame pranešime.

    Gyventojams ir sklypų savininkams, kurių turtas patenka į įstatyme apibrėžtas teritorijas, paprastai rekomenduojama įsivertinti planuojamas veiklas sklype ir, jei kyla klausimų dėl teisinių pasekmių, kreiptis paaiškinimų per nustatytą terminą. Tokie projektai dažnai vystomi etapais, todėl ankstyvas situacijos įvertinimas gali padėti išvengti neaiškumų vėlesnėse procedūrose.