CP v2

Tag: Vėjo elektrinės

  • „Polenergia“ pajamos smuko, bet rezultatas apsivertė: po pusmečio – pelnas ir naujos investicijos

    Lenkijos energetikos grupė „Polenergia“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį sumažino pardavimo pajamas, tačiau rezultatas pagerėjo: nuostolį pakeitė pelnas. Bendrovė skelbia, kad finansinius rodiklius veikė prastesnės vėjo sąlygos ir mažiau palankios energijos bei kilmės sertifikatų kainos.

    Konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 409 000 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 542 000 000 eurų. EBITDA sudarė apie 50 000 000 eurų, o grynasis pelnas – maždaug 10 000 000 eurų, kai prieš metus fiksuotas apie 9 000 000 eurų nuostolis.

    „Už mūsų nugaros – pusmetis, kai solidūs rezultatai ėjo kartu su investicijomis, kurių mastas gerokai viršija dabartinius mūsų aktyvus“, – sakė „Polenergia“ vadovas Adamas Purwinas.

    Didžiausias dėmesys – Baltijos jūrai

    Bendrovė pabrėžia, kad didžiausią vaidmenį investicijų programoje šiuo metu atlieka jūrinio vėjo projektai Baltijos jūroje – Baltija 2 ir 3, kurių bendra planuojama galia siekia 1 440 MW. Įmonė prognozuoja, kad pirmoji elektra iš šių parkų turėtų būti pagaminta 2027 metais.

    Sausumoje labiausiai pažengęs „Polenergia“ naujų pajėgumų projektas – 35 MW galios fotovoltinis parkas Rajkovai. Bendrovė nurodo, kad šiam projektui anksčiau buvo užtikrintas kontraktas skirtumui padengti pagal atsinaujinančios energetikos aukciono mechanizmą.

    Gamyba, portfelis ir pardavimų stabilumas

    Šiuo metu „Polenergia“ valdo 13 vėjo ir 7 saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia viršija 640 MW. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį šie aktyvai pagamino 634 GWh elektros, o tai sugeneravo apie 64 000 000 eurų pajamų iš elektros pardavimo.

    Bendrovė taip pat akcentuoja kontraktavimo svarbą: 2027 metams jau yra užfiksuota 83 proc. prognozuojamos gamybos apimtis, o 2028 metams – 63 proc. Įmonė nurodo, kad didesnę portfelio dalį sudaro ne aukcioniniai kontraktai, o kitos priemonės, įskaitant ilgalaikes PPA sutartis.

    „Stabilumo pagrindas išlieka aukštas mūsų pagaminamos energijos kontraktavimo lygis, o reikšmingą dalį sudaro PPA susitarimai“, – teigė finansų vadovas Piotras Sujeckis.

    „Polenergia“ vertinimu, tokia pardavimų struktūra padeda mažinti rinkos svyravimų poveikį ir planuoti tolesnes didelio masto investicijas, ypač atsinaujinančios energetikos segmente. Bendrovė neatmeta, kad artimiausiais metais pagrindiniu augimo varikliu taps jūrinio vėjo projektų įgyvendinimo tempas ir jų prijungimas prie tinklo.

  • Milijardinės investicijos į energetiką: „Tauron“ paaiškino, kodėl pigesni pinigai ne visada pigina projektus

    Lenkijos energetikos sektoriui artimiausiais metais numatomos milžiniškos investicijos, o bendrovės vis aktyviau derina skirtingus finansavimo šaltinius. Viena didžiausių šalies energetikos grupių „Tauron“ teigia, kad mažesnės palūkanos dar nereiškia mažesnių bendrų projekto sąnaudų.

    Diskusijoje apie energetikos transformacijos finansavimą bendrovės „Tauron“ finansų ir prekybos viceprezidentas Krzysztofas Zawadzkis pabrėžė, jog įmonė naudojasi bankų kreditais ir lėšomis iš KPO. Pasak jo, skolinimasis iš bankų suteikia daugiau lankstumo, o viešasis finansavimas dažniau ateina su griežtesnėmis sąlygomis ir atskaitomybės reikalavimais.

    „Turime bankų kreditus ir lėšas iš KPO. Skola iš bankų suteikia daugiau lankstumo, o KPO atveju didelis dėmesys skiriamas tam, kas tiksliai įgyvendinama. Dažnai pigesni pinigai nereiškia pigesnio proceso“, – sakė K. Zawadzkis.

    Kuo skiriasi bankų skola ir KPO?

    Pasak „Tauron“ atstovo, finansavimas iš KPO gali būti patrauklus dėl sąlyginai mažesnės kainos, tačiau kartu reikalauja daugiau vidinės kontrolės ir administracinio darbo. Tai apima detalesnį projektų atrankos procesą, pažangos stebėseną, atitikties tikrinimą ir išsamų atsiskaitymą už panaudotas lėšas.

    Tokie reikalavimai gali reikšti papildomas personalo, konsultantų, audito, ataskaitų rengimo ir procedūrų kaštų eilutes. Dėl to bendras projekto įgyvendinimo „kaina“ kartais išauga net ir tada, kai nominaliai finansavimo kaina atrodo mažesnė.

    „Tauron“ skolinasi vėjui ir refinansavimui

    Pastaruoju metu „Tauron“ pasirašė investicinės paskolos sutartį su Europos investicijų banku, kuri siekia apie 260 000 000 eurų. Šios lėšos skirtos vėjo jėgainių parko Miejska Górka projektui, kurio planuojama galia yra 190,8 MW.

    Taip pat suderinta refinansavimo paskola su banku PKO BP, kurios vertė siekia apie 210 000 000 eurų. Skelbiama, kad gautos lėšos turėtų pakeisti anksčiau sudarytą konsorciumo kreditą, sumažinti aptarnavimo išlaidas ir prailginti grąžinimo terminą penkeriais metais.

    Energetikos transformacijos sąskaita auga

    Lenkijoje skelbiama, kad energetikos transformacijos investicijų poreikis per artimiausią dešimtmetį gali siekti apie 234 000 000 000 eurų, arba vidutiniškai 23 000 000 000 eurų per metus. Ši suma apima atsinaujinančių išteklių plėtrą, energijos kaupimo sprendimus, skirstomųjų tinklų modernizavimą ir branduolinės energetikos projektus.

    „Tauron“ nurodo, kad per pirmąjį metų pusmetį investicijos siekė apie 560 000 000 eurų, o metų prognozėse buvo numatomas 20–30 proc. CAPEX augimas. Tai reikštų, kad metinės investicijos galėtų viršyti 1 600 000 000 eurų, o finansavimo struktūra taps vis svarbesne konkurencingumo dalimi.

  • Azerbaidžanas derasi su „ROX Group“ dėl 200 MW vėjo parko: aptaria vietą, tinklą ir plėtrą

    Azerbaidžanas pradėjo derybas su Vietnamo atsinaujinančios energetikos bendrove „ROX Energy Global“ dėl 200 MW galios vėjo elektrinių parko vystymo šalyje. Apie projektą aptarta energetikos ministro Parvizo Shahbazovo susitikime su „ROX Energy Global“ vadovu Pham Minh Tuanu.

    Pokalbių centre buvo galimos projekto vietos, planuojama galimybių studija bei vėjo matavimai, nuo kurių priklauso technologiniai sprendimai ir galutinė investicijų struktūra. Tokie matavimai paprastai trunka ne vieną mėnesį, o jų duomenys lemia prognozuojamą gamybą ir prijungimo prie tinklo poreikius.

    Šalys taip pat svarstė galimą saulės elektrinių projektą Nachičevanėje, siejant jį su regiono žaliosios energijos zonos koncepcija ir planuojamu atsinaujinančios energijos eksportu. Aptartos potencialios vietos, prijungimo prie elektros tinklo sprendiniai ir tai, kaip pagaminta elektra galėtų būti panaudojama vietoje.

    Nachičevanė yra Azerbaidžano eksklavas, todėl energetikos infrastruktūra čia ypač jautri jungčių klausimui. Derybose paliestos pastangos stiprinti regiono ryšį su pagrindiniu Azerbaidžano elektros tinklu ir planai kurti elektros jungtį tarp Nachičevanės ir Turkijos, kuri atvertų papildomas galimybes eksportui.

    Šis dialogas tęsia ankstesnį bendradarbiavimą: 2025 metais Azerbaidžanas ir „ROX Group“ buvo pasirašę susitarimo memorandumą dėl atsinaujinančios energetikos projektų. Tokie memorandumai paprastai apibrėžia ketinimus ir darbo kryptis, o konkretūs sprendimai priimami po techninio bei finansinio vertinimo.

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais aktyviau deklaruoja siekį didinti atsinaujinančios energijos dalį ir plėtoti eksporto maršrutus, ypač per regionines jungtis. 200 MW vėjo parkas būtų reikšmingas žingsnis ne tik vietos gamybos diversifikacijai, bet ir platesnei integracijai į kaimyninių rinkų elektros srautus.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energijos paramos aukcionus: ką siūlo vėjui ir saugykloms

    Ukrainoje pradedami nauji atsinaujinančios energijos paramos aukcionai, kuriuose bendra kvota siekia 850 megavatų. Juos paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o dalyviai varžysis dėl teisės gauti valstybės paramą naujiems projektams.

    Aukcionai vyks per elektroninę prekybos sistemą „Prozorro.Sale“ ir numatyti rugsėjį. Sprendimas skelbti šiuos konkursus siejamas su Vyriausybės žingsniu didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų, taip siunčiant signalą investuotojams dėl didesnio projektų portfelio.

    Atskiri konkursai vėjui ir saulės elektrinėms

    Didžiausia dalis numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų kvota bus aukcionuojama rugsėjo 30 dieną. Šiam konkursui nustatyta maksimali kaina siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną planuojamas atskiras 100 megavatų konkursas saulės elektrinėms, kurios būtų įgyvendinamos kartu su energijos kaupimo sprendimais. Šio aukciono kainos lubos siekia 0,12 euro už kilovatvalandę.

    Tą pačią dieną taip pat numatytas 50 megavatų saulės elektrinių konkursas be kaupimo, kuriam taikoma 0,08 euro už kilovatvalandę maksimali kaina. Toks skaidymas leidžia atskirai įvertinti skirtingų technologijų kaštus ir sistemos naudą.

    Kur galima vystyti projektus?

    Tinkamos teritorijos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Kartu nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į atranką neįtraukiamos, siekiant mažinti projektų įgyvendinimo riziką.

    Rinkos dalyviai šį paketą vertina kaip bandymą spartinti generacijos plėtrą ir kartu stiprinti sistemos lankstumą. Energijos kaupimas šiuo atveju tampa svarbiu elementu, nes padeda išlyginti gamybos svyravus ir efektyviau integruoti saulės bei vėjo elektrines į tinklą.

    Rinkos reakcija ir platesnis kontekstas

    Iniciatyvą palankiai įvertino Ukrainos vėjo energetikos asociacija. Organizacija pabrėžia, kad didesnės metinės kvotos ir atskiros paskatos kaupimo sprendimams yra tiesiogiai susijusios su elektros sistemos patikimumu.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už metinių kvotų didinimą ir realių galimybių atvėrimą naujiems atsinaujinančių išteklių projektams“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andrijus Konečenkovas.

    Jo teigimu, 700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos energijos kaupimo sistemoms yra būtent tokie sprendimai, kurių šiuo metu reikia Ukrainos elektros sistemai saugiam ir patikimam darbui. Aukcionų rezultatai taps svarbiu indikatoriumi, kiek sparčiai šalis gali pritraukti kapitalą į naują generaciją esant padidintai rizikai ir tinklo iššūkiams.

  • Rokiruotės Lenkijos klimato ministerijoje: OZE perima Sławomir Ćwik, Zielińska keičia sritį

    Kas keičiasi ministerijoje

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijoje perskirstomos viceministrų atsakomybės: atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) portfelį perima naujas viceministras Sławomir Ćwik. Iki šiol šią sritį kuravo viceministrė Urszula Zielińska, tačiau ji lieka ministerijoje ir pereina į kitą veiklos lauką.

    Pokyčiai vyksta po viceministro Mikołajo Dorożałos pasitraukimo iš pareigų. Vietoje naujo žmogaus jo vietai užpildyti nuspręsta užduotis perkelti jau dirbantiems vadovybės nariams, todėl Zielińskai tenka perimti dalį buvusio kolegos atsakomybių.

    OZE kryptį perims naujas viceministras

    Pagal žiniasklaidoje skelbtą informaciją, Sławomir Ćwik bus atsakingas už OZE ir su energetikos transformacija susijusias ministerijos kryptis. Tai svarbu sektoriui, nes būtent ministerijos politinė vadovybė dažnai lemia, kaip greitai derinami projektai, kaip dėliojami prioritetai ir kokiu tempu juda teisėkūros darbai.

    Iki šiol Zielińskos kuruojamoje darbotvarkėje buvo ne tik OZE, bet ir klimato strategijos klausimai, susiję su atsparumu klimato rizikoms. Dabar, pasikeitus atsakomybėms, sektoriui teks prisitaikyti prie naujo politinio kontaktinio asmens, kuris iki šiol parlamente nedirbo energetikos ar aplinkosaugos komitetuose.

    Biometanas, biogazas ir vėjo jėgainių taisyklės

    Vienas artimiausių praktinių darbų naujam viceministrui gali būti teisės aktų pakeitimai, susiję su biometano ir biogazo reguliavimu. Šios temos Lenkijoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl energetinio saugumo ir siekio mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.

    Taip pat išlieka vadinamasis dalyvavimo fondas, kuriuo numatoma finansinė nauda gyventojams, gyvenantiems teritorijose, kur būtų statomi vėjo parkai. Diskusijos dėl tokio mechanizmo Lenkijoje tęsiasi, nes jis vienu metu vertinamas ir kaip būdas didinti projektų priimtinumą, ir kaip papildoma reguliacinė našta vystytojams.

    Zielińska pereina prie miškų ir gamtos apsaugos

    Urszula Zielińska perima sritis, kurios buvo siejamos su Mikołaju Dorożała: miškų ūkį, medžioklės reguliavimą ir gamtos apsaugą. Tai jautrios temos, turinčios didelį politinį krūvį, nes interesų grupės – nuo miškininkų iki medžiotojų bendruomenės – Lenkijoje aktyviai dalyvauja viešose diskusijose.

    Toks paskyrimas gali reikšti griežtesnę ministerijos laikyseną gamtosaugos klausimais, ypač jei bus tęsiamos iniciatyvos, siekiančios stiprinti medžioklės kontrolę ir atsakomybę. Kita vertus, tai gali išprovokuoti naujas politines įtampas, nes daliai interesų grupių svarbus ne tik reguliavimo turinys, bet ir asmenys, kurie jį formuoja.

    „Oficialu“, – sakė Urszula Pasławska.

    Kontekstas svarbus ir platesniame vyriausybės paveiksle: pastaruoju metu Lenkijoje matyti aktyvus politinių pareigybių perskirstymas energetikos bei klimato politikoje. Tai sutampa su laikotarpiu, kai šalis sprendžia, kaip paspartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, kartu suvaldant visuomenės pasipriešinimą atskiriems projektams ir įgyvendinant teisėkūros pakeitimus laiku.

  • Vengrija skelbia vėjo elektrinių konkursą: 702 MVA prijungimo galia ir terminai iki 2032 metų

    Vengrija skelbia vėjo elektrinių konkursą: 702 MVA prijungimo galia ir terminai iki 2032 metų

    Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliuotojas MEKH paskelbė kvietimą teikti paraiškas vėjo elektrinių parkų statybai ir plėtrai. Paraiškas numatyta priimti iki 2026 metų spalio 30 dienos, o konkursas apima tiek naujus projektus, tiek esamų pajėgumų didinimą.

    Prieš skelbdama konkursą institucija atliko rinkos apklausą, kad įvertintų planuojamų investicijų brandą ir realius elektros tinklo prijungimo poreikius. Taip pat buvo derinamas konkurso projektas su sektoriumi, siekiant sumažinti neapibrėžtumą dėl taisyklių ir techninių reikalavimų.

    Tinklo taškai ir galios limitai

    Dalyviai galės varžytis dėl devynių prijungimo taškų šešiuose Vengrijos regionuose, o bendra siūloma į tinklą atiduodama galia siekia 702 megavoltamperus. Prijungimo mazgai numatyti Ács, Dunaújváros, Iváncsa, Kisbér, Komárom, Ócsa ir Székesfehérvár teritorijose, o Szombathely mieste suplanuoti trys atskiri taškai.

    Tokio tipo konkursuose tinklo pajėgumų paskirstymas tampa vienu svarbiausių veiksnių, nes būtent prijungimas dažnai yra didžiausias „butelio kaklelis“ atsinaujinančios energetikos projektams. Dėl to konkurso sąlygos iš esmės orientuotos į praktiškai įgyvendinamus projektus, o ne vien į deklaratyvius planus.

    Kada realiai galės prijungti?

    MEKH nurodo, kad ankstyviausia galima prijungimo data yra 2030 metų rugsėjo 30 diena. Konkreti data turės būti įrašyta į prijungimo planą ir sutartį, tačiau galutinis terminas negalės būti vėlesnis nei 2032 metų rugsėjo 30 diena.

    Tokie terminai signalizuoja, kad konkursas labiau susietas su vidutinės trukmės tinklo plėtros planavimu ir regioninių mazgų stiprinimu. Investuotojams tai reiškia poreikį iš anksto planuoti įrangos tiekimą, leidimus ir finansavimo struktūrą, kad projektas būtų pasirengęs startuoti dar iki faktinio prijungimo datos.

    Mokesčiai ir papildomos sąlygos

    Dalyvio mokestis nustatytas 3 000 000 Vengrijos forintų, tai yra apie 7 600 eurų. Konkurso laimėtojas taip pat turės kasmet prisidėti finansiškai prie savivaldybės, kurios teritorijoje bus įrengtas vėjo parkas.

    Be to, paraiškos teikėjas įsipareigoja dalintis prijungimo tašku ir susijusia gamintojo linija su kitu sėkmingu pareiškėju. Dar vienas kriterijus numato, kad investicija turi būti įgyvendinta pramoninėje arba anksčiau naudotoje teritorijoje, taip mažinant spaudimą naujoms gamtinėms vietovėms.

    Paraiškos bus teikiamos nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos per SZÜF platformą, o konkurso rezultatus planuojama paskelbti iki 2026 metų gruodžio 13 dienos. MEKH yra paskelbusi konkurso dokumentus ir procedūros aprašą, kuriuose detaliau apibrėžiami techniniai ir administraciniai reikalavimai.

    Vėjo energetikos plėtra Vengrijoje pastaruoju metu siejama ne tik su papildomos generacijos poreikiu, bet ir su tinklo patikimumu bei poveikio aplinkai valdymu. Energetikos politikos analitikai pabrėžia, kad didėjant vėjo elektrinių skaičiui svarbu užtikrinti aiškius ekologinius saugiklius, o taip pat įvertinti žiedinės ekonomikos principus įrangos gyvavimo cikle.

  • „Tauron“ pelnas krito 24 proc., bet vadovybė patenkinta: kur investuoja ir kas tempė rezultatą

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ skelbia, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį jos grynasis pelnas sumažėjo 24 proc. ir siekė apie 373 mln. eurų. Nepaisant smukimo, bendrovės vadovybė šiuos rezultatus vertina kaip gerus ir pabrėžia, kad jie atitinka planą.

    Įmonės skaičiavimais, EBITDA per pusmetį sudarė apie 863 mln. eurų, o veiklos pelnas – apie 537 mln. eurų, abu rodikliai taip pat buvo mažesni nei prieš metus. Pardavimo pajamos, anot „Tauron“, išliko panašiame lygyje ir siekė apie 4,0 mlrd. eurų, tačiau pelningumas traukėsi.

    Kas labiausiai mažino pelną?

    Finansų vadovas Krzysztofas Surma aiškino, kad prastesnius rodiklius lėmė veiksniai, kuriems bendrovė turėjo ribotą įtaką. Tarp jų – mažesnis buitinių vartotojų tarifo lygis, kuris, pasak „Tauron“, ne visiškai padengė pardavimo įmonių patiriamas sąnaudas.

    Taip pat įtakos turėjo reguliaciniai ir finansiniai pokyčiai: sumažėjęs WACC, neigiamas reguliacinės sąskaitos atsiskaitymas skirstymo segmente bei gerokai silpnesnis vėjuotumas, sumažinęs vėjo parkų generaciją atsinaujinančių išteklių segmente.

    „Nepaisant kritimo, rezultatus vertiname kaip gerus, o skirtumą daugiausia nulėmė išoriniai veiksniai ir reguliaciniai parametrai“, – sakė Krzysztofas Surma.

    Kur pinigai keliauja dabar?

    „Tauron“ pabrėžia didinanti investicijų mastą: kapitalo investicijos per pusmetį siekė apie 559 mln. eurų ir buvo maždaug 6 proc. didesnės nei prieš metus. Daugiau nei 80 proc. šių lėšų, bendrovės teigimu, nukreipta į skirstymo tinklo plėtrą ir modernizaciją bei į atsinaujinančią energetiką.

    Skirstymo segmente prioritetu įvardijami nauji prijungimai ir tinklo atnaujinimas, o atsinaujinančioje energetikoje – sausumos vėjo ir saulės elektrinės bei baterijų energijos kaupimo sprendimai. Bendrovė tokią kryptį sieja su sisteminiu poreikiu didinti tinklų pralaidumą ir lankstumą, kai auga nepastovių generacijos šaltinių dalis.

    Vadovybė akcentuoja stabilumą

    „Tauron“ nurodo, kad svarbus kreditoriams rodiklis – grynoji skola ir EBITDA santykis – birželio pabaigoje sumažėjo iki 1,2, kai prieš metus siekė 1,5. Bendrovė tai pateikia kaip signalą, kad investicijų didinimas vyksta išlaikant santykinai saugų finansinį profilį.

    Grupės vadovas Grzegorzas Lotas teigia, kad įmonė vykdo planą ir lygiagrečiai spartina energetikos transformaciją, įskaitant skirstymo plėtrą, atsinaujinančius išteklius ir kogeneraciją dujomis kūrenamuose įrenginiuose. Pasak jo, tai turi užtikrinti tiekimo stabilumą ir ilgalaikį vertės augimą akcininkams.

    „Pasiekiame planuotus rezultatus ir kartu reikšmingai didiname investicijas, kad transformacija vyktų sparčiau ir saugiai“, – sakė Grzegorzas Lotas.

  • „Elektrum Lietuva“ pažadas Kupiškyje: šviesa kaimams ir 47 mln. eurų hibridinis parkas

    „Elektrum Lietuva“ Kupiškio rajono Puponių ir Paberžių gyvenvietėse iki metų pabaigos planuoja įrengti pagrindinių gatvių apšvietimą. Bendrovė šiam projektui skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų, o įrengtą infrastruktūrą po darbų neatlygintinai perduos Kupiškio rajono savivaldybei.

    Gyvenvietės yra šalia vystomo hibridinio vėjo ir saulės parko, kurio vertė siekia apie 47 mln. eurų. Tokia kaimynystė dažnai kelia klausimų dėl kasdienio komforto, todėl bendruomenėms aktualūs sprendimai tampa svarbia projekto dalimi.

    „Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus siekiame kurti vertę ne tik šalies energetikos sistemai, bet ir bendruomenėms, šalia kurių dirbame“, – sakė „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.

    Puponių kaime numatyta įrengti 35 LED šviestuvus, pakloti beveik 1,7 kilometro elektros kabelio ir apšviesti apie 1 150 metrų ilgio Juozo Baltušio gatvę. Tai pagrindinė gyvenvietės gatvė, kur apšvietimas tiesiogiai veikia eismo ir pėsčiųjų saugumą tamsiuoju paros metu.

    Paberžių kaime planuojama įrengti 12 LED šviestuvų, pakloti beveik 0,5 kilometro kabelio ir apšviesti apie 340 metrų pagrindinės gatvės. LED technologija dažniausiai pasirenkama dėl mažesnių elektros sąnaudų ir ilgesnio tarnavimo laiko, o tai svarbu vėlesnei infrastruktūros priežiūrai.

    Baigus darbus, apšvietimo infrastruktūrą perėmus savivaldybei, ji bus atsakinga už eksploatavimą ir remontą. Praktikoje tai reiškia, kad bendruomenės gauna naują viešą turtą, o jo išlaikymas tampa įprasta savivaldybės komunalinių paslaugų dalimi.

    Pirmasis hibridinis parkas Kupiškyje

    Kupiškio rajone „Elektrum Lietuva“ vystomas hibridinis parkas apjungs vėjo ir saulės elektrines bei energijos kaupimo sistemą. Projektą sudarys keturios vėjo jėgainės, kurių bendra galia sieks 24 MW, 6 MW galios saulės elektrinė ir 2,4 MW galios energijos kaupimo sistema.

    Planuojama, kad pirmosios parko pagamintos kilovatvalandės pasieks tinklą 2027 metų pradžioje. Bendrovės skaičiavimu, per metus parkas turėtų pagaminti apie 93 GWh elektros energijos, kurios pakaktų maždaug 32 tūkst. vidutinių namų ūkių poreikiui.

    Energetikos rinkoje hibridiniai projektai vertinami kaip būdas geriau išnaudoti skirtingų šaltinių gamybos profilius, o kaupimas padeda lankščiau valdyti pikus. Tai ypač aktualu sparčiai augant atsinaujinančios energetikos daliai ir stiprėjant poreikiui užtikrinti sistemos patikimumą.

    Ką tai reiškia vietos žmonėms?

    Vietos bendruomenėms artimiausias pokytis – apšviestos pagrindinės gatvės, kurios mažina avaringumo riziką ir didina saugumo jausmą. Ilgesnėje perspektyvoje svarbi ir aiški savivaldybės bei investuotojo komunikacija, nes būtent nuo jos priklauso, kaip sklandžiai sprendžiami praktiniai klausimai šalia didelių energetikos objektų.

    Tokie sprendimai kaip gatvių apšvietimas dažnai tampa ir bendruomenių dialogo forma, kai į konkrečius poreikius atsakoma apčiuopiamais darbais. Kartu tai rodo tendenciją, kad atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau siejama ne tik su gamybos pajėgumais, bet ir su vietos infrastruktūros stiprinimu.

  • Lenkijoje liepos elektros gamyba augo, bet daugiau nei pusę vis dar pagamino anglis

    Lenkijoje 2026 metų liepą elektros gamyba pasiekė 13,77 TWh ir buvo 5,31 proc. didesnė nei prieš metus, rodo perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) duomenys. Nors bendra gamyba augo, daugiau nei pusė elektros šalyje ir toliau buvo pagaminta deginant anglį.

    PSE skaičiai taip pat atskleidžia, kad nuo metų pradžios Lenkijoje pagaminta daugiau kaip 102,85 TWh elektros. Tai yra 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tokia dinamika rodo išlikusį didelį sistemos apkrovimą ir gamybos poreikį.

    Vartojimas auga lėčiau

    Elektros vartojimas 2026 metų liepą sudarė 13,47 TWh ir per metus padidėjo 0,77 proc. Nuo metų pradžios suvartojimas siekė 100,57 TWh, arba 4,03 proc. daugiau nei pernai.

    Skirtumas tarp gamybos ir vartojimo rodo, kad sistema turėjo daugiau pagaminamos energijos, tačiau tai nebūtinai reiškia didesnį lankstumą. Esant didesnei vietinei generacijai, ypač kai ji sutelkta tam tikruose regionuose, svarbūs tampa perdavimo tinklo pralaidumai ir balansavimo priemonės.

    Atsinaujinančiai generacijai teko ribojimai

    2026 metų liepą operatorius 276 valandas per 28 dienas taikė ne rinkos pagrindu vykdomą atsinaujinančių išteklių generacijos ribojimą. Tai praktikoje reiškia, kad saulės ir vėjo elektrinių gamyba buvo mažinama sistemos operatoriaus nurodymu, siekiant subalansuoti tinklą.

    Forumo Forum Energii duomenimis, dėl tokių ribojimų liepą nebuvo pagaminta 252,4 GWh elektros. Tokie sprendimai paprastai laikomi kraštine priemone, kai dėl tinklo apribojimų, per didelės momentinės generacijos ar balansavimo trūkumo neįmanoma saugiai priimti visos pagaminamos energijos.

    Ši situacija pabrėžia dvi lygiagrečias Lenkijos energetikos transformacijos problemas: priklausomybę nuo anglies ir augančios atsinaujinančios generacijos integraciją. Kuo greičiau plečiami vėjo ir saulės pajėgumai, tuo svarbesnės tampa investicijos į tinklų stiprinimą, energijos kaupimą ir lankstesnius balansavimo sprendimus.

  • „TotalEnergies“ perima „Shell“ žaliąjį portfelį Europoje: sandoris už šimtus milijonų eurų

    „TotalEnergies“ perima „Shell“ žaliąjį portfelį Europoje: sandoris už šimtus milijonų eurų

    Sandoris, stiprinantis pozicijas Europoje

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė pasirašiusi susitarimą su „Shell“ dėl šios įmonės Europos sausumos atsinaujinančios energetikos verslų įsigijimo. Sandorio suma oficialiai neatskleidžiama, tačiau su transakcija susijęs šaltinis ją vertino kaip siekiančią kelis šimtus milijonų eurų.

    Įsigijimas apima tiek jau veikiančius, tiek statomus saulės ir vėjo projektus, taip pat vystomą projektų portfelį keliuose svarbiausiuose Europos rinkose. Tokie aktyvai energetikos bendrovėms leidžia greičiau didinti žaliosios elektros gamybą, nelaukiant ilgų naujų leidimų ir plėtros ciklų.

    Ką „TotalEnergies“ perka iš „Shell“

    „TotalEnergies“ skelbia įsigysianti apie 4 gigavatų elektros gamybos pajėgumų portfelį, daugiausia saulės ir vėjo elektrinių, kurios jau veikia arba yra statomos Italijoje ir Nyderlanduose. Be to, į sandorį įtraukti saulės, vėjo ir baterijų kaupimo projektai Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje.

    Rinkoje tokie portfeliai paprastai vertinami kaip ypač patrauklūs dėl prognozuojamų pinigų srautų, ypač kai dalis projektų jau veikia ar yra arti komercinės eksploatacijos pradžios. Baterijų kaupimo projektai taip pat svarbūs, nes padeda mažinti vėjo ir saulės generacijos nepastovumą bei stabilizuoja tinklą.

    Lygiagrečiai – dalies turto pardavimas „KKR“

    Kartu „TotalEnergies“ pranešė sudariusi dar vieną sandorį: 50 proc. dalį vėjo ir saulės aktyvų portfelyje Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje ji parduos JAV investicijų bendrovei „KKR“. Šis sandoris visą portfelį įvertina maždaug 1,8 milijardo eurų.

    Parduodamas portfelis sudaro apie 1,2 gigavato elektros gamybos pajėgumų. Tokia struktūra leidžia energetikos grupei iš dalies susigrąžinti kapitalą ir finansuoti naujus projektus, kartu išlaikant dalyvavimą ir būsimą grąžą iš veikiančių aktyvų.

    „Šie du sandoriai leidžia mums optimizuoti kapitalo paskirstymą atsinaujinančioje energetikoje, tuo pat metu tęsiant integruotos elektros strategijos įgyvendinimą“, – sakė „TotalEnergies“ dujų, atsinaujinančios energetikos ir elektros padalinio vadovas Stephane Michel.

    Platesnė tendencija: naftos milžinės persitvarko

    „TotalEnergies“ teigia, kad sandoris su „Shell“ sustiprins jos atsinaujinančios energetikos veiklą Europoje. Bendrovės vertinimu, regione ji jau turi beveik 10 gigavatų pastatytų arba vystomų gamybos pajėgumų, o dar apie 27 gigavatus yra plėtros stadijoje.

    Pastaraisiais metais Europos energetikos rinkoje ryškėja tendencija, kai didžiosios naftos ir dujų bendrovės peržiūri atsinaujinančios energetikos portfelius, siekdamos didesnio efektyvumo, mažesnės rizikos ir aiškesnės grąžos. Dalis grupių renkasi aktyvų rotaciją: įsigyja brandesnius projektus, o dalį veikiančių portfelių parduoda finansiniams investuotojams.

    Tokia dinamika ypač suaktyvėja dėl Europoje augančių tinklo pajėgumų, spartėjančios elektrifikacijos ir didėjančio poreikio lanksčioms sistemoms, kurias papildo energijos kaupimas. Dėl to atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau vertinami ne kaip pavienės elektrinės, o kaip integruoti portfeliai, leidžiantys stabiliai tiekti elektrą skirtingomis rinkos sąlygomis.