CP v2

Tag: Vėjo elektrinės

  • „Elektrum Lietuva“ pažadas Kupiškyje: šviesa kaimams ir 47 mln. eurų hibridinis parkas

    „Elektrum Lietuva“ Kupiškio rajono Puponių ir Paberžių gyvenvietėse iki metų pabaigos planuoja įrengti pagrindinių gatvių apšvietimą. Bendrovė šiam projektui skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų, o įrengtą infrastruktūrą po darbų neatlygintinai perduos Kupiškio rajono savivaldybei.

    Gyvenvietės yra šalia vystomo hibridinio vėjo ir saulės parko, kurio vertė siekia apie 47 mln. eurų. Tokia kaimynystė dažnai kelia klausimų dėl kasdienio komforto, todėl bendruomenėms aktualūs sprendimai tampa svarbia projekto dalimi.

    „Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus siekiame kurti vertę ne tik šalies energetikos sistemai, bet ir bendruomenėms, šalia kurių dirbame“, – sakė „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.

    Puponių kaime numatyta įrengti 35 LED šviestuvus, pakloti beveik 1,7 kilometro elektros kabelio ir apšviesti apie 1 150 metrų ilgio Juozo Baltušio gatvę. Tai pagrindinė gyvenvietės gatvė, kur apšvietimas tiesiogiai veikia eismo ir pėsčiųjų saugumą tamsiuoju paros metu.

    Paberžių kaime planuojama įrengti 12 LED šviestuvų, pakloti beveik 0,5 kilometro kabelio ir apšviesti apie 340 metrų pagrindinės gatvės. LED technologija dažniausiai pasirenkama dėl mažesnių elektros sąnaudų ir ilgesnio tarnavimo laiko, o tai svarbu vėlesnei infrastruktūros priežiūrai.

    Baigus darbus, apšvietimo infrastruktūrą perėmus savivaldybei, ji bus atsakinga už eksploatavimą ir remontą. Praktikoje tai reiškia, kad bendruomenės gauna naują viešą turtą, o jo išlaikymas tampa įprasta savivaldybės komunalinių paslaugų dalimi.

    Pirmasis hibridinis parkas Kupiškyje

    Kupiškio rajone „Elektrum Lietuva“ vystomas hibridinis parkas apjungs vėjo ir saulės elektrines bei energijos kaupimo sistemą. Projektą sudarys keturios vėjo jėgainės, kurių bendra galia sieks 24 MW, 6 MW galios saulės elektrinė ir 2,4 MW galios energijos kaupimo sistema.

    Planuojama, kad pirmosios parko pagamintos kilovatvalandės pasieks tinklą 2027 metų pradžioje. Bendrovės skaičiavimu, per metus parkas turėtų pagaminti apie 93 GWh elektros energijos, kurios pakaktų maždaug 32 tūkst. vidutinių namų ūkių poreikiui.

    Energetikos rinkoje hibridiniai projektai vertinami kaip būdas geriau išnaudoti skirtingų šaltinių gamybos profilius, o kaupimas padeda lankščiau valdyti pikus. Tai ypač aktualu sparčiai augant atsinaujinančios energetikos daliai ir stiprėjant poreikiui užtikrinti sistemos patikimumą.

    Ką tai reiškia vietos žmonėms?

    Vietos bendruomenėms artimiausias pokytis – apšviestos pagrindinės gatvės, kurios mažina avaringumo riziką ir didina saugumo jausmą. Ilgesnėje perspektyvoje svarbi ir aiški savivaldybės bei investuotojo komunikacija, nes būtent nuo jos priklauso, kaip sklandžiai sprendžiami praktiniai klausimai šalia didelių energetikos objektų.

    Tokie sprendimai kaip gatvių apšvietimas dažnai tampa ir bendruomenių dialogo forma, kai į konkrečius poreikius atsakoma apčiuopiamais darbais. Kartu tai rodo tendenciją, kad atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau siejama ne tik su gamybos pajėgumais, bet ir su vietos infrastruktūros stiprinimu.

  • Lenkijoje liepos elektros gamyba augo, bet daugiau nei pusę vis dar pagamino anglis

    Lenkijoje 2026 metų liepą elektros gamyba pasiekė 13,77 TWh ir buvo 5,31 proc. didesnė nei prieš metus, rodo perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) duomenys. Nors bendra gamyba augo, daugiau nei pusė elektros šalyje ir toliau buvo pagaminta deginant anglį.

    PSE skaičiai taip pat atskleidžia, kad nuo metų pradžios Lenkijoje pagaminta daugiau kaip 102,85 TWh elektros. Tai yra 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tokia dinamika rodo išlikusį didelį sistemos apkrovimą ir gamybos poreikį.

    Vartojimas auga lėčiau

    Elektros vartojimas 2026 metų liepą sudarė 13,47 TWh ir per metus padidėjo 0,77 proc. Nuo metų pradžios suvartojimas siekė 100,57 TWh, arba 4,03 proc. daugiau nei pernai.

    Skirtumas tarp gamybos ir vartojimo rodo, kad sistema turėjo daugiau pagaminamos energijos, tačiau tai nebūtinai reiškia didesnį lankstumą. Esant didesnei vietinei generacijai, ypač kai ji sutelkta tam tikruose regionuose, svarbūs tampa perdavimo tinklo pralaidumai ir balansavimo priemonės.

    Atsinaujinančiai generacijai teko ribojimai

    2026 metų liepą operatorius 276 valandas per 28 dienas taikė ne rinkos pagrindu vykdomą atsinaujinančių išteklių generacijos ribojimą. Tai praktikoje reiškia, kad saulės ir vėjo elektrinių gamyba buvo mažinama sistemos operatoriaus nurodymu, siekiant subalansuoti tinklą.

    Forumo Forum Energii duomenimis, dėl tokių ribojimų liepą nebuvo pagaminta 252,4 GWh elektros. Tokie sprendimai paprastai laikomi kraštine priemone, kai dėl tinklo apribojimų, per didelės momentinės generacijos ar balansavimo trūkumo neįmanoma saugiai priimti visos pagaminamos energijos.

    Ši situacija pabrėžia dvi lygiagrečias Lenkijos energetikos transformacijos problemas: priklausomybę nuo anglies ir augančios atsinaujinančios generacijos integraciją. Kuo greičiau plečiami vėjo ir saulės pajėgumai, tuo svarbesnės tampa investicijos į tinklų stiprinimą, energijos kaupimą ir lankstesnius balansavimo sprendimus.

  • „TotalEnergies“ perima „Shell“ žaliąjį portfelį Europoje: sandoris už šimtus milijonų eurų

    „TotalEnergies“ perima „Shell“ žaliąjį portfelį Europoje: sandoris už šimtus milijonų eurų

    Sandoris, stiprinantis pozicijas Europoje

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė pasirašiusi susitarimą su „Shell“ dėl šios įmonės Europos sausumos atsinaujinančios energetikos verslų įsigijimo. Sandorio suma oficialiai neatskleidžiama, tačiau su transakcija susijęs šaltinis ją vertino kaip siekiančią kelis šimtus milijonų eurų.

    Įsigijimas apima tiek jau veikiančius, tiek statomus saulės ir vėjo projektus, taip pat vystomą projektų portfelį keliuose svarbiausiuose Europos rinkose. Tokie aktyvai energetikos bendrovėms leidžia greičiau didinti žaliosios elektros gamybą, nelaukiant ilgų naujų leidimų ir plėtros ciklų.

    Ką „TotalEnergies“ perka iš „Shell“

    „TotalEnergies“ skelbia įsigysianti apie 4 gigavatų elektros gamybos pajėgumų portfelį, daugiausia saulės ir vėjo elektrinių, kurios jau veikia arba yra statomos Italijoje ir Nyderlanduose. Be to, į sandorį įtraukti saulės, vėjo ir baterijų kaupimo projektai Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje.

    Rinkoje tokie portfeliai paprastai vertinami kaip ypač patrauklūs dėl prognozuojamų pinigų srautų, ypač kai dalis projektų jau veikia ar yra arti komercinės eksploatacijos pradžios. Baterijų kaupimo projektai taip pat svarbūs, nes padeda mažinti vėjo ir saulės generacijos nepastovumą bei stabilizuoja tinklą.

    Lygiagrečiai – dalies turto pardavimas „KKR“

    Kartu „TotalEnergies“ pranešė sudariusi dar vieną sandorį: 50 proc. dalį vėjo ir saulės aktyvų portfelyje Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje ji parduos JAV investicijų bendrovei „KKR“. Šis sandoris visą portfelį įvertina maždaug 1,8 milijardo eurų.

    Parduodamas portfelis sudaro apie 1,2 gigavato elektros gamybos pajėgumų. Tokia struktūra leidžia energetikos grupei iš dalies susigrąžinti kapitalą ir finansuoti naujus projektus, kartu išlaikant dalyvavimą ir būsimą grąžą iš veikiančių aktyvų.

    „Šie du sandoriai leidžia mums optimizuoti kapitalo paskirstymą atsinaujinančioje energetikoje, tuo pat metu tęsiant integruotos elektros strategijos įgyvendinimą“, – sakė „TotalEnergies“ dujų, atsinaujinančios energetikos ir elektros padalinio vadovas Stephane Michel.

    Platesnė tendencija: naftos milžinės persitvarko

    „TotalEnergies“ teigia, kad sandoris su „Shell“ sustiprins jos atsinaujinančios energetikos veiklą Europoje. Bendrovės vertinimu, regione ji jau turi beveik 10 gigavatų pastatytų arba vystomų gamybos pajėgumų, o dar apie 27 gigavatus yra plėtros stadijoje.

    Pastaraisiais metais Europos energetikos rinkoje ryškėja tendencija, kai didžiosios naftos ir dujų bendrovės peržiūri atsinaujinančios energetikos portfelius, siekdamos didesnio efektyvumo, mažesnės rizikos ir aiškesnės grąžos. Dalis grupių renkasi aktyvų rotaciją: įsigyja brandesnius projektus, o dalį veikiančių portfelių parduoda finansiniams investuotojams.

    Tokia dinamika ypač suaktyvėja dėl Europoje augančių tinklo pajėgumų, spartėjančios elektrifikacijos ir didėjančio poreikio lanksčioms sistemoms, kurias papildo energijos kaupimas. Dėl to atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau vertinami ne kaip pavienės elektrinės, o kaip integruoti portfeliai, leidžiantys stabiliai tiekti elektrą skirtingomis rinkos sąlygomis.

  • ZE PAK gavo iki 80 mln eurų kreditą iš UniCredit: didžioji dalis – 500 MW vėjo parkams

    Lenkijos energetikos grupė ZE PAK pasirašė kredito sutartį su banku UniCredit, pagal kurią bendrovei gali būti suteikta iki maždaug 80 mln eurų finansavimo. Apie susitarimą įmonė pranešė liepos 25 dieną.

    Kreditas suskirstytas į dvi dalis: vadinamąją žaliąją dalį ir papildomą finansavimo tranšą kitiems poreikiams. Didžiausia lėšų dalis numatyta projektams, atitinkantiems tvarių investicijų kriterijus.

    Didžiausias tikslas – vėjo elektrinės

    Bendrovės teigimu, žaliąja tranša planuojama finansuoti arba refinansuoti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, pirmiausia vėjo elektrinių projektus Opolės vaivadijoje. Nurodoma, kad bendra numatoma prijungimo galia šiame regione turėtų siekti apie 500 MW.

    Kita kredito dalis bus skirta projekto Opolėje įgyvendinimui, bendriesiems įmonės tikslams ir apyvartinio kapitalo poreikiams. Tokia struktūra leidžia vienu metu užtikrinti ir strateginių investicijų, ir kasdienės veiklos finansavimą.

    Kada pradės grąžinti?

    Skelbiama, kad palūkanos bus kintamos ir priklausys nuo bazinės palūkanų normos bei banko maržos. Paskolos grąžinimas numatytas pusmečio įmokomis, kurios prasidės 2028 metų gruodžio 31 dieną.

    ZE PAK nurodo, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra ne vėliau kaip 2031 metų liepos 24 dieną. Toks grafikas paprastai derinamas prie ilgesnio ciklo energetikos investicijų, kai didesnės pajamos tikimasi pradėjus veikti naujiems pajėgumams.

  • Kinija iki 2030 metų didins vėjo ir saulės galią: planas su baterijomis, hidroakumuliacija ir vandeniliu

    Kinija paskelbė naują energetikos planą iki 2030 metų, kuriuo siekia sparčiai didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir padaryti vėjo bei saulės elektrą patikimesnę, ypač piko metu. Plane pirmą kartą įtvirtinami privalomi tikslai žaliajai energijai, o tai signalizuoja griežtesnį politinį įsipareigojimą.

    Pagal planą bendra atsinaujinančios energijos gamyba turėtų augti nuo maždaug 1,18 mlrd. tonų anglies ekvivalento iki 1,8 mlrd. tonų anglies ekvivalento 2030 metais. Toks augimas reikštų, kad vėjas, saulė, hidroenergija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai dar labiau stumtų į šalį iškastinio kuro generaciją.

    Patikimumo testas piko metu

    Didžiausias planų akcentas – ne vien naujų pajėgumų statyba, bet ir jų naudingumas tada, kai elektros labiausiai reikia. Numatyta, kad iki 2030 metų vėjo ir saulės elektrinės, paremtos energijos kaupimu, turėtų galėti piko laikotarpiais tiekti apie 8 proc. savo instaliuotos galios ir padengti apie 20 proc. pikinio vartojimo.

    Tai reiškia, kad Kinija atsinaujinančius išteklius vis labiau vertina kaip sisteminį sprendimą, o ne tik papildomą generaciją geru oru. Praktikoje tam reikės baterijų parkų, tinklo modernizavimo, paklausos valdymo ir lankstesnių balansavimo pajėgumų.

    Plane taip pat numatyta iki 2030 metų pridėti daugiau nei 300 gigavatų vadinamosios pikinės atsinaujinančios galios, kuri gali būti panaudota didesnio poreikio metu. Ši formuluotė rodo kryptį į projektus, kurių gamyba yra labiau valdoma arba kuriuos galima paremti kaupimu ir greitu dispečerizavimu.

    Vandenilis, šildymas ir pramonė

    Kinija planuoja didinti vėjo ir saulės energijos panaudojimą ne tik elektros sektoriuje. Iki 2030 metų numatoma apie 150 mln. tonų anglies ekvivalento atsinaujinančios energijos nukreipti į šildymo ir vėsinimo sprendimus bei pramonę.

    Atskirai įvardijama ir žaliojo vandenilio gamyba, kuri, pagal planą, turėtų pasiekti apie 2 mln. tonų per metus 2030 metais. Tokia apimtis vandenilį paverstų vienu iš įrankių mažinant emisijas sektoriuose, kuriuos elektrifikuoti sunkiausia, pavyzdžiui, dalyje chemijos ar metalurgijos procesų.

    Hidroenergija ir jūrinis vėjas

    Hidroenergetikai plane numatomi ambicingi tikslai: iki 2030 metų bendri pajėgumai turėtų pasiekti apie 570 gigavatų, palyginti su 450 gigavatų tikslu 2025 metams. Ypatingas dėmesys skiriamas hidroakumuliacinėms elektrinėms, kurių galia iki 2030 metų turėtų augti iki maždaug 160 gigavatų.

    Hidroakumuliacija yra vienas efektyviausių būdų kaupti energiją dideliu mastu, todėl ji tiesiogiai susijusi su siekiu sustiprinti tiekimo patikimumą piko metu. Kuo daugiau kintamos generacijos, tuo vertingesnės tampa greitai reaguojančios balansavimo priemonės.

    Plane minimos ir giliavandenės jūrinio vėjo bazės, leidžiančios vystymą perkelti į tolesnes jūrines zonas, kur vėjo sąlygos stabilesnės. Taip pat numatoma idėja integruoti jūrinį vėją su povandeniniais duomenų centrais, o tai atspindi augantį elektros poreikį skaitmeninei infrastruktūrai.

    Be to, Pekinas planuoja bandomuosius projektus, kai didelės atsinaujinančios energijos bazės perduotų šimtaprocentę žalią elektros energiją. Tokie sprendimai gali tapti svarbūs tiek pramonei, tiek regionams, norintiems mažinti emisijas ir tuo pačiu stabilizuoti tiekimą.

  • Palydovai virš Ilinojaus užfiksavo vėjo jėgainių šiluminį pėdsaką: naktimis oras šyla viena kryptimi

    Palydovai virš Ilinojaus užfiksavo vėjo jėgainių šiluminį pėdsaką: naktimis oras šyla viena kryptimi

    Virš JAV Ilinojaus valstijos skraidantys palydovai užfiksavo neįprastą vaizdą: didelių vėjo elektrinių teritorijose naktimis susidaro aiškiai matomas šiluminis pėdsakas. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra nei duomenų klaida, nei bendro klimato šiltėjimo „triukšmas“ – šilimas pasireiškia labai konkrečiu, kryptingu raštu.

    Pagrindinis signalas – nakties metu žemės paviršius po turbinais ir pavėjui tampa šiltesnis, o dieną tokio efekto beveik nematyti. Tai rodo, kad poveikis susijęs su tuo, kaip vėjo jėgainės keičia oro sluoksnių maišymą, kai po saulėlydžio atmosferoje susidaro stabilesnė temperatūros struktūra.

    Kaip palydovai pamatė pokytį

    Ilinojaus šiaurinėje dalyje, La Salle, Livingston ir Grundy apygardose, analizuoti trys dideli vėjo parkai. Duomenys rinkti 11 metų, remiantis NASA palydovų „Terra“ ir „Aqua“ stebėjimais, leidžiančiais vertinti žemės paviršiaus temperatūrą.

    Tyrime nagrinėta 490 turbinų sistema: dalies bokštų aukštis siekė apie 80 metrų, o rotorių skersmuo – apie 87 metrus. Mokslininkai lygino vėjo parkų teritorijų duomenis su šalia esančiomis kontrolinėmis vietovėmis, palikdami maždaug 2 kilometrų atskyrimą, kad sumažintų gretimų zonų persidengimą.

    Net ir atmetus ryškius orų svyravimus, ilgalaikiuose matavimuose išliko nuoseklus žemo dažnio signalas: naktimis paviršius po jėgainėmis šilo. Be to, šilumos „dėmė“ nebuvo atsitiktinė – ji turėjo struktūrą, atitinkančią vėjo kryptis ir parkų išsidėstymą.

    Kodėl šyla būtent naktimis?

    Tyrėjai aiškina, kad dieną saulė įšildo žemę, šiltesnis oras kyla aukštyn ir natūraliai maišosi su aukštesniais atmosferos sluoksniais, todėl papildomas turbinų sukeltas maišymas mažiau pastebimas. Tačiau naktį dažnai susidaro temperatūros inversija: prie pat žemės įkalinamas vėsesnis oro sluoksnis, o kiek aukščiau laikosi šiltesnis.

    Vėjo turbinų mentės sukuria turbulenciją ir vadinamąjį pratekėjimo pėdsaką, kuris „sumaišo“ šiuos sluoksnius. Dalis šiltesnio oro iš aukščiau nuleidžiama žemyn, todėl fiksuojamas paviršiaus temperatūros padidėjimas būtent tamsiu paros metu.

    Šis efektas nėra vienodas visus metus. Didžiausias vidutinis naktinis šilimas stebėtas žiemą ir siekė apie 0,39 C laipsnio, o vasarą – apie 0,18 C laipsnio. Skirtumai aiškinami tuo, kad skirtingais sezonais inversijos stiprumas ir aukštis kinta, todėl keičiasi ir sąlygos turbinoms maišyti orą.

    Ką reiškia kryptinis šiluminis pėdsakas?

    Šiltesnis oras dažniausiai slenka pavėjui į šiaurės rytus, nes šiame regione vyrauja vėjai iš pietų ir vakarų. Papildomi vietos meteorologinių stočių ir meteorologinių balionų duomenys rodo, kad stipresnis vėjas susijęs su ryškesniu šiluminiu pėdsaku pavėjui.

    Mokslininkai taip pat tikrino, ar šilčiausi taškai galėtų „susiklijuoti“ virš vėjo parkų atsitiktinai. Vasarą, kai naktinė inversija gali būti palyginti žema ir ryški, šilčiausių pikselių sutapimas su turbinų išsidėstymu pasirodė statistiškai reikšmingas – tokia sankaupa atsitiktinai būtų mažai tikėtina.

    Nors šiluminis pėdsakas rodo aiškų mikroklimato pokytį, tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra tas pats, kas ilgalaikė klimato kaita. Veikiau kalbama apie lokalius, su konkrečiomis fizikinėmis sąlygomis susijusius pokyčius, kuriuos galima matyti net iš kosmoso.

    Praktiškai toks naktinis paviršiaus sušilimas gali turėti ir teigiamų pasekmių – pavyzdžiui, sumažinti šalnų riziką tam tikrose situacijose. Vis dėlto mokslininkai ragina poveikį vertinti kompleksiškai: vėjo energetika mažina iškastinio kuro poreikį, bet kartu keičia oro srautus ir temperatūros pasiskirstymą vietiniu mastu.

    Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Sensors“ straipsnyje „Observed Thermal Impacts of Wind Farms Over Northern Illinois“.

  • Kinijos vėjo jėgainių parkas pakeitė mikroklimatą: vėjas sulėtėjo, o naktimis atšilo apie 1 laipsnį

    Kinijos vėjo jėgainių parkas pakeitė mikroklimatą: vėjas sulėtėjo, o naktimis atšilo apie 1 laipsnį

    Šiaurės Kinijoje, netoli Pekino esančiame Džangdziakou regione, didelis Šangji vėjo jėgainių parkas ne tik gamina elektrą, bet ir pastebimai pakeitė vietos mikroklimatą. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad aplink parką kito vėjo greitis ir nakties temperatūra, nors kritulių bei oro drėgmės rodikliai iš esmės liko stabilūs.

    Mokslininkai analizavo kelių dešimtmečių meteorologinius duomenis ir papildomai rėmėsi palydoviniais stebėjimais. Tyrimų išvada paprasta, bet reikšminga: vėjo jėgainių fizinis poveikis atmosferai gali keisti sąlygas konkrečioje vietovėje, net jei platesnio regiono klimato tendencijų tai neperrašo.

    Ką parodė ilgalaikiai duomenys?

    Vertinant 1981–2018 metų laikotarpį, užfiksuota, kad vidutinis metinis vėjo greitis aplink parką sumažėjo apie 6 proc. Ryškiausias pokytis matytas pavasarį, kai vėjo greitis mažėjo apie 14 proc., o žiemą fiksuotas maždaug 8 proc. kritimas.

    Temperatūros pokyčiai buvo subtilesni, bet nuoseklūs: vidutinė metinė oro temperatūra paaugo maždaug 0,4 laipsnio, o metinė minimali temperatūra – apie 0,8 laipsnio. Didžiausias efektas pastebėtas vasaros ir rudens naktimis, kai oras tapdavo šiltesnis maždaug 1 laipsniu, tačiau dieną analogiško šuolio nefiksuota.

    Kodėl šyla būtent naktimis?

    Tyrėjai aiškina, kad lemiamas veiksnys yra ne papildoma šiluma iš žemės paviršiaus, o atmosferos sluoksnių maišymas. Naktimis oras dažniau „susisluoksniuoja“: arčiau žemės gali laikytis vėsesnis sluoksnis, o aukščiau – šiltesnis.

    Didelių turbinų mentės veikia kaip mechaninis maišytuvas, kuris suardo šiuos sluoksnius ir leidžia šiltesniam orui iš aukščiau lengviau nusileisti arčiau žemės. Kartu turbinos iš oro srauto paima dalį kinetinės energijos, todėl vidutinis vėjo greitis vietoje gali mažėti.

    „Vėjo jėgainių mentės naktį intensyviau maišo atmosferą, todėl šiltesnis oras lengviau pasiekia žemės paviršių“, – teigiama tyrėjų apibendrinime.

    Ką tai reiškia energetikai?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie mikroklimato pokyčiai nereiškia, jog vėjo energetika blogina regiono klimatą ar panaikina jos naudą mažinant iškastinio kuro naudojimą. Vis dėlto tai primena, kad didelės energetikos infrastruktūros projektai daro matuojamą poveikį aplinkai, todėl planuojant parkus svarbu įvertinti ne tik triukšmą, paukščių migraciją ar kraštovaizdį, bet ir vietines meteorologines sąlygas.

    Praktikoje tai gali būti aktualu prognozuojant vėjo išteklius, vertinant apledėjimo riziką, rūkų susidarymą ar net vietinius temperatūros minimumus, kurie svarbūs žemės ūkiui. Mokslininkai tikisi, kad tolesni tyrimai padės geriau suprasti, kokio masto parkai ir kokiomis sąlygomis sukelia didžiausius mikroklimato pokyčius.

  • Vėjo parkas Vajominge ir ereliai: 110 turbinų stabdomos automatiškai, kai paukščiai priartėja

    Vėjo parkas Vajominge ir ereliai: 110 turbinų stabdomos automatiškai, kai paukščiai priartėja

    Vajomingo valstijoje, Converse apygardoje, įrengtas „Top of the World“ vėjo parkas iš pradžių atrodė kaip beveik idealus projektas: atvira vietovė, pastovūs vėjai ir didelė atsinaujinančios energijos gamyba. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ši teritorija yra ir svarbus erelių skrydžių koridorius, todėl elektrą gaminanti infrastruktūra susidūrė su laukinės gamtos apsaugos iššūkiu.

    Objekte įrengta 110 vėjo turbinų, išsidėsčiusių maždaug 17 000 akrų plote, o bokštai kyla iki maždaug 90 metrų aukščio. Tokie matmenys ir mentių greitis reiškia, kad susidūrimai su dideliais paukščiais, ypač plėšriaisiais, gali baigtis mirtinai, jei paukščiai reguliariai kerta tą pačią oro erdvę.

    Kas nutiko pradėjus veiklą?

    Pradėjus eksploatuoti parką, stebėsenos duomenys parodė, kad vietovė yra didelės rizikos zona dviem saugomoms rūšims: plikagalviams ir auksiniams ereliams. Šie paukščiai naudojasi stipriais oro srautais sklandymui, todėl vėjo elektrinių teritorija jiems tapo ne atsitiktine, o nuolatine skrydžių erdve.

    Situacija įgavo ir teisinį svorį, nes Jungtinėse Valstijose galioja atskira plikagalvių ir auksinių erelių apsauga, o projektams, kurie gali daryti poveikį, keliami aiškūs reikalavimai dėl rizikos mažinimo. Dėl to vystytojams teko ieškoti sprendimo, kuris vienu metu užtikrintų ir gamybą, ir paukščių apsaugą.

    Iš pradžių buvo taikytas rankinis stebėjimas: žmonės su žiūronais turėjo sekti dangų ir pastebėję erelį pavojingoje zonoje inicijuoti turbinų lėtinimą ar stabdymą. Praktikoje toks metodas pasirodė pernelyg nepatikimas, nes matomumą veikia nuovargis, atstumas, apšvietimas ir oro sąlygos.

    Automatinis stabdymas, kai priartėja erelis

    Vėjo parke įdiegta automatinė paukščių aptikimo sistema, paremta kelių kamerų bokštais ir nuolatine 360 laipsnių dangaus stebėsena. Aptikus judesį, didelės raiškos kameros priartina vaizdą, seka objektą ir vertina jo trajektoriją, kad būtų galima laiku įvertinti susidūrimo riziką.

    Čia panaudojamas ir dirbtinis intelektas, realiu laiku analizuojantis vaizdą ir atskiriantis saugomas rūšis nuo kitų paukščių. Jei erelis įskrenda į iš anksto nustatytą pavojingą zoną, sistema perduoda komandą vėjo parko valdymui ir sustabdo tik tas turbinas, kurioms konkrečiu momentu kyla rizika.

    Toks selektyvus stabdymas leidžia sumažinti prastovas, nes išjungiamos ne visos 110 turbinų, o tik būtinos. Praktikoje tokio tipo sprendimai siejami su reikšmingu susidūrimų rizikos mažėjimu, o vėjo energetikos sektoriuje tai laikoma viena iš krypčių, kaip plėsti atsinaujinančią gamybą kartu mažinant poveikį biologinei įvairovei.

    Kodėl tai svarbu vėjo energetikai?

    Ši istorija išryškina dažną problemą: vien geras vėjo potencialas dar nereiškia, kad vieta tinkama be papildomų priemonių. Plėšrieji paukščiai, ypač dideli, dažnai naudojasi tais pačiais oro srautais, kuriuos „gaudo“ ir turbinos, todėl rizika gali būti neatsiejama nuo konkrečios geografijos.

    Todėl vis daugiau projektų remiasi ne vien statybų planavimu, bet ir nuolatine eksploatacine stebėsena bei technologijomis, kurios leidžia prisitaikyti realiu laiku. Automatinis turbinų stabdymas, kai prie mentių priartėja erelis, tampa praktiniu kompromisu tarp energetikos tikslų ir laukinės gamtos apsaugos.

  • Panevėžio rajono bendrasis planas keičiamas: gyventojų pasiūlymai ir svarbiausios plėtros kryptys

    Panevėžio rajono savivaldybėje pristatyti visos savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniai ir aptarti su visuomene. Viešinimo metu gyventojai teikė pastabas dėl planuojamų pokyčių, o dalis pasiūlymų jau įvertinti tolesniame rengimo etape.

    Bendrasis planas yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį nustatomos ilgalaikės rajono vystymo kryptys. Jis apima gyvenviečių plėtrą, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros vystymą, žemės naudojimo principus, aplinkosaugą ir kraštovaizdžio apsaugą.

    Kas keičiasi bendrajame plane?

    Pristatymo metu akcentuota siekis formuoti kompaktiškesnę gyvenviečių struktūrą ir aiškiau apibrėžti urbanistinės plėtros zonas. Savivaldybė pabrėžia, kad toks planavimas paprastai padeda efektyviau organizuoti paslaugas, viešąjį transportą ir inžinerinių tinklų plėtrą.

    Taip pat daug dėmesio skirta socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai: keliams, susisiekimo sprendiniams, vandentvarkai, viešosioms erdvėms. Tokie sprendiniai svarbūs ir investicijų pritraukimui, nes aiškios plėtros taisyklės mažina neapibrėžtumą gyventojams ir verslui.

    Daugiausia diskusijų sukėlę klausimai

    Viešinimo laikotarpiu gauta apie 100 pasiūlymų ir pastabų. Didžiausia jų dalis siejosi su žemės sklypų paskirties keitimo galimybėmis į gyvenamąją, pramonės ar sandėliavimo, taip pat su gamtinio karkaso ribų tikslinimu.

    Ryškiau aptartas ir vėjo elektrinių plėtros klausimas, kuris dažnai kelia diskusijas dėl kraštovaizdžio, triukšmo, atstumų iki gyvenamųjų teritorijų ir poveikio aplinkai vertinimo. Savivaldybė nurodo, kad visi pasiūlymai analizuojami, o sprendiniai bus tikslinami, atsižvelgiant į teisės aktus ir institucijų reikalavimus.

    „Šiuo dokumentu siekiame sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką, išsaugant rajono gamtinį ir kultūrinį savitumą bei sudarant sąlygas darniai ekonominei plėtrai. Svarbu ir tai, kad planavimo procese aktyviai dalyvavo gyventojai“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Donatas Malinauskas.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Įvertinus gyventojų ir institucijų pastabas, dalis sprendinių bus koreguojama, o pakoreguotas dokumentas bus derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Vėliau numatytas tikrinimas pagal teritorijų planavimo procedūras ir teikimas tvirtinti Panevėžio rajono savivaldybės tarybai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujintu bendruoju planu siekiama nuoseklios rajono raidos: saugios ir patogios gyvenamosios aplinkos, suderintos infrastruktūros plėtros, gamtos ir kraštovaizdžio apsaugos bei kultūros paveldo išsaugojimo. Dokumentas taps orientyru sprendžiant, kur ir kokiomis sąlygomis gali vykti statybos, plėtra ir investicijos.

  • „Anykščiai Renew“ planuoja vėjo elektrines Troškūnų ir Viešintų seniūnijose: ką turi žinoti gyventojai

    „Anykščiai Renew“ planuoja vėjo elektrines Troškūnų ir Viešintų seniūnijose: ką turi žinoti gyventojai

    UAB „Anykščiai Renew“ informuoja Anykščių rajono savivaldybės gyventojus apie planus Troškūnų ir Viešintų seniūnijose statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines. Bendrovė nurodo, kad projektas susijęs su elektros energijos gamyba ir būtų vystomas Anykščių rajono teritorijoje.

    Tokie projektai paprastai apima kelis etapus: teritorijų ir sklypų atranką, poveikio aplinkai vertinimo procedūras, prisijungimo prie elektros tinklų derinimą, statybos leidimų gavimą ir tik tuomet statybos darbus. Vėjo energetikos plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį, nes šalies tikslas yra didinti vietinę, atsinaujinančią elektros gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Kodėl pranešimas kartojamas?

    Bendrovė teigia, kad dalis registruotų informacinių pranešimų nepasiekė kai kurių žemės sklypų savininkų. Kaip nurodoma, kai kuriais atvejais savininkams pranešimų nepavyko įteikti, o kai kur gyvenamoji vieta yra nežinoma.

    Dėl šios priežasties, vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 17 dalimi, įmonė pakartotinai skelbia informaciją apie žemės sklypus, kurių savininkai pranešimų negavo. Tokia praktika taikoma siekiant užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys laiku sužinotų apie planuojamą veiklą ir galėtų pasinaudoti savo teisėmis.

    Ką svarbu įsivertinti sklypų savininkams?

    Žemės sklypų savininkams ar naudotojams tokiose situacijose svarbiausia aiškiai suprasti, ar planuojami sprendiniai gali turėti įtakos jų sklypui ar gretimoms teritorijoms. Praktikoje tai dažniausiai susiję su servitutais, privažiavimo keliais, statybos darbų laikotarpiu taikomais apribojimais, galimomis kompensacijomis ar kitomis sutartinėmis sąlygomis.

    Taip pat aktualūs klausimai dėl triukšmo, šešėliavimo, kraštovaizdžio pokyčių ir poveikio biologinei įvairovei. Šie aspektai paprastai vertinami teisės aktų nustatyta tvarka, o gyventojai ir bendruomenės gali teikti pastabas institucijoms per viešinimo ir derinimo procedūras.

    Kur ieškoti oficialios informacijos?

    Bendrovė nurodo, kad pakartotinai teikia informaciją su sklypų adresais ir unikaliais numeriais, kad suinteresuoti savininkai galėtų identifikuoti, ar pranešimas susijęs su jų turtu. Tokiais atvejais patikimiausia remtis oficialiais dokumentais ir savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamais pranešimais.

    Jeigu gyventojams kyla klausimų dėl pranešime minimo sklypo, nuosavybės teisių ar galimų veiksmų, įprasta praktika yra kreiptis į projekto vystytoją arba konsultuotis su teisininkais bei institucijomis, prižiūrinčiomis teritorijų planavimo ir atsinaujinančios energetikos projektų procedūras.