Tag: Vėjo energetika

  • Lenkijoje angliakasiai mokomi dirbti su vėjo jėgainėmis: startavo paskutinė atranka į programą

    Lenkijoje prasidėjo šeštoji ir kartu paskutinė programos „Wiatr – kopalnia możliwości“ atranka, skirta angliakasiams, norintiems persikvalifikuoti ir dirbti vėjo energetikoje. Iniciatyvą inicijuoja, organizuoja ir finansuoja „EDF power solutions“, o partneriu nuo pat pradžių veikia Spółka Restrukturyzacji Kopalń (SRK).

    Programos tikslas – suteikti konkrečias, darbo rinkoje pritaikomas kvalifikacijas: dalyviai rengiami vėjo turbinų technikų darbui, apimančiam įrangos priežiūrą ir serviso darbus. Organizatorių teigimu, per visą projektą arti 60 žmonių turės galimybę pereiti iš anglies sektoriaus į atsinaujinančią energetiką.

    Paskutinė projekto laida

    Ši laida užbaigs 2023 metais pradėtą mokymų ciklą, kuris pristatomas kaip viena praktinių priemonių vadinamajai teisingai energetikos transformacijai regionuose, kur mažinamos anglies kasybos apimtys. Tokios iniciatyvos tampa vis svarbesnės didėjant vėjo energetikos projektų skaičiui ir augant kvalifikuotų technikų paklausai.

    Numatoma, kad mokymai vyks nuo birželio 22 dienos iki liepos 13 dienos. Kandidatams taip pat planuojamas nuotolinis informacinis susitikimas gegužės 20 dieną, kuriame bus pristatytos atrankos ir mokymų sąlygos.

    Ką išmoksta dalyviai?

    Mokymų turinys orientuotas ne tik į teoriją, bet ir į praktinius įgūdžius, reikalingus darbui su vėjo turbinomis. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos energetikos sektoriaus tendenciją – spartėjant naujų vėjo parkų plėtrai, didėja poreikis žmonėms, galintiems užtikrinti įrenginių patikimumą ir saugią eksploataciją.

    Programą įgyvendinančios pusės pabrėžia, kad dalyvių atsiliepimai yra vienas svarbiausių kokybės rodiklių. Ankstesnių laidų patirtis rodo, kad dalis persikvalifikavusių žmonių realiai įsidarbino atsinaujinančios energetikos sektoriuje, o patys dalyviai rekomendavo mokymus kolegoms.

    Partnerių vaidmuo transformacijoje

    SRK pristatoma kaip organizacija, padedanti pasiekti tuos darbuotojus, kurių darbo vietos kasybos sektoriuje numatytos uždaryti ar palaipsniui mažinti. Tai leidžia programą nukreipti į žmones, kuriems persikvalifikavimas tampa ne tik profesiniu pasirinkimu, bet ir būtinybe siekiant išlaikyti stabilias pajamas.

    „Daugeliui su kasyba susijusių žmonių sektoriaus keitimas yra ne tik persikvalifikavimo klausimas, bet ir galimybė susigrąžinti saugumo jausmą bei įtaką savo profesinei ateičiai“, – sakė SRK valdybos pirmininkas Jarosławas Wieszołekas.

    „Nuo pat pradžių programa „Wiatr – kopalnia możliwości“ mums buvo daugiau nei standartinė švietimo iniciatyva. Tai konkretus atsakas į besikeičiančius darbo rinkos poreikius ir energetikos sektoriaus transformaciją Lenkijoje“, – sakė „EDF power solutions“ vadovė Lenkijoje Alicja Chilińska-Zawadzka.

    Organizatorių duomenimis, per ankstesnes penkias laidas atrankoje dalyvavo penkios grupės, iš viso 45 žmonės. Visi jie gavo darbo pasiūlymus, o dalis jau pasirinko karjerą atsinaujinančios energijos srityje.

    Energetikos transformacijos kontekste tokie projektai vertinami kaip būdas mažinti socialinę įtampą anglies regionuose, kai kartu su pramonės pertvarka atsiranda realus tiltas į naujas profesijas. Praktinis rezultatas čia svarbiausias: kvalifikacija turi vesti ne į formalų pažymėjimą, o į apmokamą darbo vietą augančiame sektoriuje.

  • Vėjo energetika Tauragėje: edukacijos „Vėjo spalva – žalia“ keičia požiūrį ir kuria vertę bendruomenėms

    Vėjo energetika Tauragėje: edukacijos „Vėjo spalva – žalia“ keičia požiūrį ir kuria vertę bendruomenėms

    Edukacija, kuri priartina technologiją

    Tauragės rajone jau trečius metus vyksta edukacinė programa ekskursijos „Vėjo spalva – žalia“, kviečianti iš arti susipažinti su vėjo energetika. Iniciatyvą įgyvendina VšĮ „Žaliasis regionas“, Tauragės rajono savivaldybė ir žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, finansuojanti edukacijas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai viena pirmųjų nuoseklių tokio tipo edukacijų Lietuvoje, orientuota į skirtingo amžiaus dalyvius. Lauksargiuose įkurtoje edukacijų klasėje per metus surengiama daugiau nei 100 ekskursijų, o dalyvių skaičius viršija 2 000.

    Į užsiėmimus atvyksta ne tik moksleiviai ir mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir svečiai iš užsienio. Praktiniai užsiėmimai ir gyvas kontaktas su infrastruktūra, pasak edukatorių, dažnai tampa svarbiausiu lūžio tašku keičiant išankstinį nusistatymą.

    Kas keičiasi žmonėms atvykus į vietą?

    Edukatorė Violeta Tribičienė sako, kad vietos bendruomenės iniciatyvą priėmė šiltai, o daliai gyventojų ji tapo proga geriau suprasti, kas vyksta šalia jų namų. Pasak jos, neretai ateinama su paprastu klausimu, kodėl apie vėjo energetiką iki šiol buvo žinoma taip mažai.

    „Mūsų bendruomenės nariai džiaugiasi, kad jų krašte kažkas vyksta. Dažnai vietiniai ateina sakydami, kad viskas šalia, o jie apie tai tiek mažai žinojo“, – sakė V. Tribičienė.

    Kita edukatorė Sandra Pakalniškienė pastebi, kad dalis lankytojų atvyksta su iš anksto susiformavusiomis baimėmis dėl triukšmo, poveikio paukščiams ar kraštovaizdžiui. Tačiau reali patirtis ir faktai apie modernių jėgainių veikimą dažnai padeda emocijas pakeisti argumentais.

    „Žmonės pamato tikrą vaizdą: gamta aplink parką gyva, o po apsilankymo daugelis išvyksta su geromis emocijomis“, – sakė S. Pakalniškienė.

    Per kelerius metus edukacijų turinys buvo papildytas praktiniais sprendimais, kad technologijos būtų suprantamos ne teoriškai, o per patirtį. Dalyviai naudoja VR akinius, stebi vizualizacijas, konstruoja vėjo jėgainių modelius, atlieka matavimus ir eksperimentus.

    Partnerystė ir investicijos į regioną

    Projekto rengėjai akcentuoja, kad „Ignitis renewables“ vaidmuo neapsiriboja finansavimu, nes įmonė prisideda ir turiniu, bei dalijasi technologiniais sprendimais. Programos tikslas siejamas su platesne kryptimi didinti energetinį raštingumą regionuose, kuriuose vystomi atsinaujinančios energetikos projektai.

    „Jaučiame didžiulį visuomenės susidomėjimą energetika, o Tauragė yra puikus regionas tokioms edukacijoms. Vietiniai gyventojai ne tik dalyvauja, bet ir tampa edukacijų vedėjais, už tai gaudami atlygį“, – sakė edukacinių programų vadovė Vaiva Rutkauskaitė.

    Per ketverius metus šalia bendrovės projektų esančios bendruomenės, kaip teigiama iniciatyvos aprašyme, sulaukė beveik 200 000 eurų paramos. Iš jų 145 000 eurų skirta programos „Vėjo spalva – žalia“ įgyvendinimui, o likusi dalis panaudota vietos projektams, įskaitant bendruomenės erdvių atnaujinimą ir kultūrines iniciatyvas.

    Tauragės rajone veikiantis 25 megavatų vėjo parkas ir 22 megavatų saulės parkas sudaro hibridinį derinį, kuris, organizatorių teigimu, gali pagaminti tiek elektros, kad jos pakanka Tauragės rajono namų ūkiams. Tokie projektai Lietuvoje vis dažniau siejami su vietos nauda per švietimą, darbo vietas ir bendruomenių įtraukimą.

    Programos rengėjai pabrėžia, kad edukacijos dalyviai išsiveža ne tik žinias, bet ir aiškesnį supratimą, kaip veikia atsinaujinanti energetika bei kodėl ji tampa kasdienybės dalimi. Tuo pat metu projektas kuria papildomą vertę regionui, nes į edukacijas atvykstantys dalyviai prisideda prie vietos paslaugų ir turizmo.

  • Kinijos dykumoje vėjo jėgainių parkas keičia temperatūrą: naktimis šilčiau, dienomis vėsiau

    Kinijos dykumoje vėjo jėgainių parkas keičia temperatūrą: naktimis šilčiau, dienomis vėsiau

    Kinijos Sindziango regione, sausringoje dykumų zonoje, dideli vėjo jėgainių parkai daro poveikį ne tik elektros gamybai, bet ir vietos mikroklimatui. Nuotolinių tyrimų duomenys rodo, kad teritorijose su tankiai išdėstytomis turbinosmis naktimis fiksuojamas šiltesnis paviršius, o dienomis kai kur pastebimas priešingas efektas.

    Tokie pokyčiai nereiškia, kad vėjo energetika „kaitina klimatą“ globaliu mastu, tačiau pabrėžia svarbią detalę: dideli atsinaujinančios energetikos projektai gali pakeisti oro masių judėjimą ir šilumos pasiskirstymą lokaliai. Mokslininkai šį reiškinį aiškina fizikiniais procesais, kuriuos sukelia besisukančios mentės.

    Kas vyksta virš dykumos?

    Pagrindinis mechanizmas siejamas su vadinamuoju vertikaliu oro sluoksnių maišymu. Vėjo turbinos išjudina orą ir „sumaišo“ skirtingų aukščių oro sluoksnius, todėl šiluma ir drėgmė pasiskirsto kitaip, nei būtų natūraliai be jėgainių.

    Dieną žemės paviršių kaitina Saulė, o šiltesnis oras kyla į viršų. Turbinų sukeliamas maišymas gali į paviršių atnešti kiek vėsesnio oro iš aukščiau, todėl kai kuriose vietose dienomis registruojamas mažesnis įšilimas.

    Naktį situacija dažnai apsiverčia. Dykumos paviršius greitai atvėsta, susidaro stabilesni oro sluoksniai, o viršuje gali išlikti šiltesnio oro „kišenės“. Turbinoms maišant sluoksnius, dalis šiltesnio oro nuleidžiama arčiau žemės, todėl naktimis fiksuojamas šiltesnis paviršius.

    Kodėl poveikis skiriasi?

    Rezultatai priklauso nuo paviršiaus tipo ir oro sąlygų: plikas, sausas gruntas reaguoja kitaip nei žolė ar dirbami laukai. Reikšmės turi ir vėjo greitis, oro drėgnumas bei paviršiaus šiurkštumas, kurie lemia, kaip lengvai formuojasi stabilūs naktiniai sluoksniai ir kaip intensyviai jie išmaišomi.

    Tokiuose regionuose kaip Sindziangas vėjo ištekliai dideli, todėl čia kuriami vieni stambiausių parkų, o tai leidžia aiškiau pamatyti statistinius dėsningumus palydoviniuose stebėjimuose. Kuo didesnė teritorija ir didesnis turbinų tankis, tuo ryškesnė tikimybė užfiksuoti nuoseklesnį signalą duomenyse.

    Ką tai reiškia planuojant vėjo parkus?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie mikroklimato pokyčiai paprastai vertinami kaip vietiniai ir palyginti nedideli, lyginant su iškastinio kuro deginimo sukeliamais klimato kaitos veiksniais. Vis dėlto jie svarbūs teritorijų planavimui, poveikio aplinkai vertinimams ir stebėsenai, ypač kai vėjo parkai plečiami dideliais mastais.

    Praktikoje tai reiškia, kad šalia įprastų kriterijų, tokių kaip triukšmas, šešėliavimas ar poveikis paukščiams, vis dažniau analizuojami ir meteorologiniai rodikliai. Šiuolaikinė stebėsena remiasi palydoviniais matavimais, vietinėmis meteorologinėmis stotimis ir skaitmeniniais modeliais, kurie padeda įvertinti, kur poveikis gali būti labiau tikėtinas.

    Vėjo energetika išlieka viena svarbiausių priemonių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau nauji tyrimai primena, kad dideli infrastruktūros projektai neišvengiamai įsiterpia į aplinkos procesus. Dėl to reikalingas nuoseklus duomenų rinkimas ir aiškus poveikio įvertinimas, kad žaliosios energijos plėtra vyktų kuo atsakingiau.

  • Jūriniai vėjo parkai keičia paukščių maršrutus: tyrimai fiksuoja iki 256 000 pradingusių jūrinių paukščių

    Jūriniai vėjo parkai keičia paukščių maršrutus: tyrimai fiksuoja iki 256 000 pradingusių jūrinių paukščių

    Jūroje statomi vėjo parkai padeda mažinti iškastinio kuro naudojimą, tačiau nauji tyrimai rodo ir kitą pusę: kai kuriose teritorijose jūriniai paukščiai ima vengti vietų, kuriose anksčiau maitinosi ar ilsėjosi. Mokslininkai pabrėžia, kad poveikis priklauso nuo vietos, rūšių ir parko dydžio, tačiau tendencija kai kuriose akvatorijose kartojasi.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė vertinimai, kad zonose prie jūrinių vėjo parkų gali būti fiksuojamas reikšmingas paukščių gausos sumažėjimas. Skaičius iki 256 000 dažniausiai minimas kaip apibendrintas įvertis, rodantis galimą paukščių pasitraukimą iš įprastų buveinių, o ne tiesioginį žuvimą vienoje vietoje.

    Kodėl paukščiai traukiasi?

    Tyrėjai dažniausiai išskiria vadinamąjį buveinių išstūmimą, kai paukščiai vengia teritorijų dėl pasikeitusio kraštovaizdžio ir trikdžių. Vėjo turbinų bokštai ir mentės keičia atvirą horizontą, o kai kurioms rūšims tai tampa kliūtimi navigacijai, maitinimuisi ar skrydžio maršrutams.

    Reikšmės gali turėti ir triukšmas bei vibracija, ypač statybų etape, kai vyksta gręžimo ar kalimo darbai. Net ir eksploatacijos metu dalis rūšių elgiasi atsargiau, o tai gali lemti, kad paukščiai nebesirenka tradicinių maitinimosi plotų.

    Ką tai reiškia populiacijoms?

    Didžiausia rizika siejama ne tik su tuo, kad paukščiai pakeičia maršrutą, bet su energijos sąnaudomis. Jei maitinimosi vietas tenka rasti toliau, paukščiai daugiau skrenda, daugiau konkuruoja dėl maisto ir gali prasčiau pasirengti perėjimui.

    Moksliniuose modeliuose ir stebėsenos darbuose akcentuojama, kad ilgalaikis poveikis gali pasireikšti per mažesnį jauniklių išgyvenamumą ir prastesnį perėjimo sėkmingumą. Dėl to kai kurioms rūšims, ypač jautresnėms trikdžiams, svarbi ne tik turbinų gausa, bet ir jų išdėstymas, atstumai bei sutapimas su svarbiausiomis maitinimosi ir migracijos zonomis.

    Kokie sprendimai siūlomi?

    Ekspertai pabrėžia, kad išvados nebūtinai reiškia, jog jūrinės vėjo energetikos reikia atsisakyti. Dažniau akcentuojama, kad būtina tiksliau parinkti vietas, atsižvelgiant į paukščių migracijos kelius, koncentracijos zonas ir sezoninius pokyčius.

    Praktikoje vis dažniau taikomi pažangesni erdviniai modeliai, stebėsena prieš statybas ir po jų, taip pat priemonės, mažinančios statybų trikdžius jautriausiais laikotarpiais. Tyrėjai sutaria, kad kuo anksčiau poveikis įtraukiamas į planavimą, tuo daugiau galimybių suderinti atsinaujinančią energetiką su biologinės įvairovės apsauga.