Tag: Vėjo energetika

  • Tyrimas: žemi debesys gali keisti, kiek energijos pagamina jūriniai vėjo parkai

    Tyrimas: žemi debesys gali keisti, kiek energijos pagamina jūriniai vėjo parkai

    Debesys virš jūros gali turėti didesnę įtaką vėjo jėgainių pagaminamai elektrai, nei įprastai numatoma skaičiavimuose. Naujas tyrimas rodo, kad tam tikromis sąlygomis žemi debesys gali lemti, kiek energijos pavyksta „paimti“ iš vėjo.

    Daugelis vėjo energetikos modelių remiasi prielaida, kad dangus yra giedras ir sausas, tačiau realybėje, ypač virš vandenynų, dažniau vyrauja debesuotumas. Apie tai rašo „ScienceAlert“, aptardamas studiją, publikuotą „Journal of Renewable and Sustainable Energy“.

    Mokslininkai, remdamiesi palydoviniais duomenimis, pažymi, kad debesys vidutiniškai dengia apie 67 proc. Žemės paviršiaus. Virš vandenynų giedras dangus yra dar retesnis – tyrimai leidžia manyti, kad tam tikru metu mažiau nei 10 proc. „jūrinio“ dangaus būna be debesų.

    Didėjant investicijoms į jūroje statomus vėjo parkus ir šalims siekiant mažinti iškastinio kuro vartojimą, toks veiksnys tampa praktiškai svarbus: prognozuojant elektrinių našumą ir planuojant jų išdėstymą reikia kuo tiksliau suprasti, kas atmosferoje vyksta aplink turbinas.

    Kas tiriama ir kodėl tai svarbu

    Tyrime dėmesys sutelktas į stratokumulinius debesis – žemai esančius, dažnai didelius ir vientisus debesų sluoksnius. Jie paprastai formuojasi ties atmosferos ribinio sluoksnio viršumi – tai oro masė arčiausiai Žemės paviršiaus, kuriai didelę įtaką daro trintis ir paviršiaus nelygumai (tiek sausumoje, tiek virš jūros).

    Būtent ribiniame sluoksnyje „gyvena“ vėjo energetikai svarbiausi srautai, iš kurių turbinos ir renka kinetinę energiją. Tačiau šio sluoksnio aukštis gali keistis dėl įvairių meteorologinių priežasčių, o vėjo jėgainių aukštis – išlieka toks pats, todėl net nedideli atmosferos pokyčiai gali pakeisti sąlygas rotoriaus zonoje.

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Nyderlandų Tventės universiteto fiziko Davide Selvatici, modeliavo skirtingas situacijas, kai vėjo parkai veikia po stratokumulinių debesų danga. Tikslas buvo išsiaiškinti, kaip debesys veikia vėjo energijos „prieinamumą“ ir ar pačios turbinos gali paveikti debesis.

    Sausas ar drėgnas oras virš debesų – priešingi rezultatai

    Modeliavimas parodė, kad vėjo parkai gali surinkti daugiau energijos, kai stratokumulinius debesis iš viršaus dengia sausesnio oro sluoksnis. Tokiu atveju debesų viršus labiau „atšąla“, nes sausas oras mažiau grąžina šilumą atgal žemyn nei drėgnas.

    Atvėsęs oras tampa sunkesnis ir ima leistis, o šis judėjimas sujudina ribinį atmosferos sluoksnį. Dėl to ribinis sluoksnis gali „išsipūsti“, kilstelėdamas visą debesų sluoksnį aukštyn, o tokios sąlygos, tyrėjų teigimu, leidžia turbinoms pasiekti daugiau vėjo energijos.

    Priešingas efektas fiksuotas tada, kai virš debesų vyrauja drėgnesnis oras. Mažesnis energijos „gradientas“ tarp debesų ir virš jų esančio oro reiškia silpnesnį mechanizmą, galintį keisti ribinio sluoksnio struktūrą, o žemiau esantis sluoksnis labiau slopina vėją ir mažina jo energiją iki jam pasiekiant vėjo parką.

    Vėjo jėgainės gali paveikti ir pačius debesis

    Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į atvirkštinę sąveiką: ne tik debesys veikia turbinų darbą, bet ir vėjo parkai gali keisti žemus, plonus debesis. Teigiama, kad kai tokių debesų pagrindas yra arti rotoriaus viršaus, vėjo parkai gali mažinti skysto vandens kiekį debesyse ir bendrą debesuotumą – tai atitinka palydovinius stebėjimus.

    Autorių išvada – planuojant ir diegiant didelius jūrinius vėjo parkus reikėtų vertinti dvipusę vėjo parkų ir debesų sąveiką. Nors tai techninis klausimas, jis gali turėti praktinių pasekmių: nuo to, kur ir kaip išdėstomos turbinos, iki to, kokio elektros kiekio realistiškai tikėtis skirtingomis orų sąlygomis.

    Tyrėjai nurodo, kad ateityje panašias simuliacijas norėtų pritaikyti platesniam meteorologinių situacijų spektrui ir įvertinti daugiau vėjo parkų projektavimo sprendimų.

  • Uzbekistane baigiamas 232 mln. eurų vėjo parkas su baterijomis – pirmasis toks Vidurinėje Azijoje

    Uzbekistane baigiamas 232 mln. eurų vėjo parkas su baterijomis – pirmasis toks Vidurinėje Azijoje

    Vakarų Uzbekistane prie pabaigos artėja 232 mln. eurų vertės vėjo energetikos projektas, kuriame elektros gamyba derinama su didelės talpos baterijų kaupikliais – tai pirmas toks sprendimas Vidurinėje Azijoje.

    Kaip rašo „Euronews“, „Nukus 2“ objekte jau dirba 25 iš 26 vėjo turbinų, o baterijų sistema dar pereina paleidimo ir saugos patikras.

    Tokia kombinacija sprendžia vis aktualesnį klausimą elektros tinklams: vėjo ir saulės gamyba priklauso nuo oro, o vartojimas kinta pagal visai kitą ritmą, todėl reikia priemonių pasiūlai ir paklausai subalansuoti.

    Projektas vystomas Karakalpakstane – autonominėje respublikoje šiaurės vakarų Uzbekistane – ir, pasak projekto vadovybės, pradėjęs veikti visu pajėgumu galėtų patenkinti daugiau nei 300 tūkst. žmonių elektros poreikius.

    Nuo vėjo turbinų iki energijos kaupimo

    „Nukus 2“ projektą įgyvendina Saudo Arabijos energetikos bendrovė ACWA. Objektą sudaro 200 megavatų galios vėjo parkas ir baterijų sistema, galinti sukaupti 100 megavatvalandžių elektros.

    Spalio 26 dieną skelbta, kad statybų pažanga siekė 94,2 proc. Vėjo parkas elektrą pradėjo tiekti dar rugpjūtį, o baterijų paleidimas vyksta etapais, nes keliami papildomi priešgaisrinės ir saugos reikalavimai.

    Pasak projekto direktoriaus Sardorbek Mahmudov, baterijos numatytos trumpalaikei pagalbai, kai vėjo gamyba sumažėja arba vartojimas staigiau padidėja.

    Jo vertinimu, priklausomai nuo paklausos, baterijų sistema galėtų tiekti elektrą maždaug tris–keturias valandas, tačiau reali trukmė priklausys nuo to, kokia galia bus imama iš kaupiklių.

    Projektas taip pat apima 44 kilometrų naują perdavimo liniją ir esamos elektros infrastruktūros atnaujinimą, kad objektas būtų prijungtas prie Uzbekistano nacionalinio tinklo.

    Finansavimas ir 25 metų sutartis

    Projektas įgyvendinamas per vietinę vystotojo įmonę ACWA Beruniy Wind. 2025 metų rugsėjį Azijos plėtros bankas (ADB) ir jo administruojamas fondas pasirašė maždaug 46 mln. eurų paskolų paketą.

    Tarp kitų finansuotojų minimi Azijos infrastruktūros investicijų bankas (AIIB), Nyderlandų plėtros bankas FMO, „Standard Chartered“ ir Saudo Arabijos EXIM. AIIB atskirai yra patvirtinęs apie 67 mln. eurų finansavimą.

    ADB taip pat suteikė valstybės garantuojamą kredito garantiją, skirtą sumažinti finansinę riziką ir paskatinti konkurenciją konkurso metu.

    Projekto komercinis pagrindas – 25 metų elektros pirkimo sutartis, pasirašyta 2024 metų kovą po konkurso. Pagal ją Uzbekistano tinklo operatorius pirks vėjo parke pagamintą elektrą.

    Darbo vietos ir aplinkosauginiai įsipareigojimai

    Statybos, projekto vadovybės teigimu, suteikė darbo galimybių Karakalpakstane: darbų piko metu projekte dirbo apie 750–800 žmonių, iš jų daugiau nei 400 – vietos darbuotojai ir specialistai.

    Projekto socialinė vadybininkė Tarana Jafarova nurodė, kad darbuotojai buvo samdomi iš netoliese esančių bendruomenių, o numatytos ir procedūros skundams nagrinėti bei kompensacijoms žmonėms, kuriuos paveikė statybos.

    Taip pat atlikti aplinkos vertinimai identifikavo galimą poveikį žemės naudojimui ir laukinei gyvūnijai, todėl numatytos poveikio mažinimo ir stebėsenos priemonės.

    Pasak ADB, visiškai pradėjęs veikti vėjo parkas per metus turėtų pagaminti beveik 728 000 megavatvalandžių elektros. Vystytojas siekia baterijų sistemos paleidimą užbaigti iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

  • Karo su Iranu poveikis: iškastinio kuro emisijos pasaulyje gali kristi 0,4 proc., bet bendra tarša augs

    Pasaulinės anglies dioksido emisijos iš naftos, dujų ir anglies šiemet gali sumažėti 0,4 proc., tačiau tai nereiškia, kad klimato tikslai jau pasiekiami. Naujoje ataskaitoje pabrėžiama, kad nedidelį kritimą iš dalies nulėmė ir karo su Iranu sukelti energijos kainų šuoliai.

    Apie šias prognozes rašo „Live Science“, remdamasis 2026 metų „Global Carbon Budget“ ataskaita. Ji paskelbta lapkričio 10 dieną žurnale „Earth System Science Data“ ir šią savaitę turėtų būti pristatyta COP31 klimato konferencijoje Antalijoje (Turkija).

    Ataskaitoje prognozuojama, kad iškastinio kuro sektorius šiemet išmes apie 38,2 mlrd. metrinių tonų CO2. Tai būtų pirmas metinis iškastinio kuro CO2 emisijų sumažėjimas nuo 2020 metų, kai emisijos buvo kritusios dėl COVID-19 pandemijos ribojimų.

    Tačiau už šio skaičiaus slypi svarbi išlyga: bendras pasaulio CO2 kiekis iš visų šaltinių, tikėtina, vis tiek padidės iki rekordinio lygio. Prie to prisideda emisijos, susijusios su durpynų gaisrais, miškų kirtimu ir gaisrais, kuriuos stiprina sausesnės sąlygos, siejamos su „El Niño“.

    Kas lėmė nedidelį iškastinio kuro emisijų kritimą

    Ataskaitos autoriai nurodo dvi pagrindines priežastis: sparčiai augančius įdiegtų vėjo ir saulės elektrinių pajėgumus bei energijos kainų kilimą. Pastarasis siejamas su karo su Iranu poveikiu energijos rinkoms – ribojama kuro pasiūla, o didesnės kainos mažina paklausą.

    Imperial College London klimato mokslininkas Joeri Rogelj, kuris tyrime nedalyvavo, tokį pokytį vadina „drąsinančiu ženklu“, kad dekarbonizacijos pastangos ima duoti rezultatų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad 0,4 proc. kritimas yra labai mažas, todėl jo nepakanka laikyti ilgalaikio lūžio įrodymu.

    Alfredo Wegenerio instituto biogeomokslininkė Judith Hauck (viena iš darbo bendraautorių) atkreipia dėmesį, kad vien energijos paklausos augimas, jei ji būtų tenkinama tradiciniu būdu, šiemet būtų stūmęs emisijas į viršų. Jos teigimu, apie du trečdalius šio augimo padengė saulės ir vėjo energetika bei elektromobiliai, tačiau likusią dalį „suvalgė“ kainų šokas, sumažinęs paklausą.

    Skirtingos tendencijos didžiausiuose regionuose

    Tarp didžiausių teršėjų ataskaita prognozuoja emisijų mažėjimą Kinijoje (0,9 proc.), JAV (1,3 proc.), Europos Sąjungoje (1,5 proc.) ir Japonijoje (1 proc.). Tuo metu Indijos metinės CO2 emisijos, kaip nurodoma, turėtų augti 4,4 proc.

    Dar vienas svarbus aspektas – ataskaitoje minimi 40 valstybių, kurios per pastarąjį dešimtmetį mažino emisijas kartu augindamos ekonomiką. Tarp jų įvardijamos JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Jungtinė Karalystė, Japonija ir apie 30 Europos Sąjungos šalių.

    Likusiame pasaulyje iškastinio kuro CO2 emisijos, prognozuojama, mažės 0,7 proc., daugiausia dėl 1,9 proc. kritimo naftos emisijose. Autoriai tai sieja su trumpalaike reakcija į tiekimo suvaržymus ir kainų augimą.

    Kodėl klimato tikslai vis tiek tolsta

    Nors iškastinio kuro emisijos šiemet gali kiek mažėti, bendra CO2 emisijų suma iš visų šaltinių, prognozuojama, pakils nuo 42,8 mlrd. iki 43,3 mlrd. metrinių tonų. Tai reiškia, kad bendras taršos „paveikslas“ išlieka prastas net ir matant pažangą energetikos transformacijoje.

    Ataskaitoje teigiama, kad likęs CO2 kiekis, kurį pasaulis dar gali išmesti iki 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo ribos, siekia apie 150 mlrd. metrinių tonų – mažiau nei ketverių metų emisijos dabartiniu tempu. Judith Hauck taip pat svarsto, kad 1,5 laipsnio tikslas greičiausiai jau praleistas, o grįžti prie jo būtų įmanoma tik plačiai šalinant CO2 iš atmosferos.

    Joeri Rogelj pabrėžia, kad vienkartiniai ar krizių sukelti kritimai nėra sprendimas: norint išvengti didėjančios žalos, emisijas reikia nuosekliai mažinti iki nulio. Priešingu atveju visuomenėms teks spręsti „dvigubą uždavinį“ – pertvarkyti ekonomiką ir kartu susitaikyti su vis prastėjančio klimato padariniais.

  • Trumpas nesustabdys JAV perėjimo prie švarios energijos – bet tarifai gali ją pabranginti

    JAV perėjimo prie švarios energijos Donaldas Trumpas, anot apžvalgos, sustabdyti nebegali – technologijų kainos pasaulyje krenta ir tai veikia tarsi „reketas“, kuris judėjimo atgal nebeleidžia. Tačiau jo politika gali lemti kitą dalyką: amerikiečiai už šį perėjimą gali mokėti daugiau.

    Tokį argumentą pateikia „Live Science“ publikuota nuomonės skiltis, kurioje pabrėžiama, kad tarifai gali didinti saulės modulių ir baterijų kainą, nors pati kryptis – dėl pigimo ir rinkos logikos – išlieka ta pati. Kitaip tariant, klausimas esą ne „ar“, o „kaip greitai“ keisis energetikos sistema.

    Tekste primenama, kad nuo 2015 metų didžioji dalis naujai JAV pastatytos elektros gamybos galios buvo „švari“. Šių metų prognozė taip pat iškalbinga: 93 proc. naujos elektros gamybos galios tikimasi iš saulės, vėjo ir baterijų.

    Vis dėlto dabartinis JAV energetikos „paveldas“ dar ilgai temdys statistiką: apie 57 proc. elektros šalyje vis dar pagaminama deginant iškastinį kurą, o 43 proc. – iš švarių šaltinių. Tai reiškia, kad net sparčiai augant naujiems projektams, seną sistemą pakeisti užtrunka.

    Anglis brangi, bet senoji sistema dar laikosi

    Apžvalgoje teigiama, kad pirmas akivaizdžiausias taikinys – anglis, kuri jau dabar, vertinant sąnaudas, sunkiai konkuruoja su naujais saulės, vėjo ir energijos kaupimo sprendimais. Nurodoma, kad anglis sudaro apie šeštadalį JAV elektros gamybos.

    Tekste cituojamas vertinimas, kad 99 proc. JAV anglies elektrinių esą brangiau išlaikyti veikiančias, nei pakeisti naujais saulės, vėjo ir kaupimo projektais. Pateikiamas ir konkretus pavyzdys iš Mičigano, kur, anot publikacijos, sprendimas ilgiau išlaikyti seną anglies elektrinę vartotojams kainavo 600 000 JAV dolerių per dieną.

    Pažymima, kad 2026 metų rugsėjo 11 dieną federalinis teismas atmetė nurodymą dėl šios elektrinės veiklos pratęsimo. Kartu primenama, kad pati anglies pramonė JAV nuo 2010 metų yra smukusi 43 proc.

    Dujų elektrinės ir auganti paklausa: kas stabdo pokytį?

    Didelę likusių emisijų dalį, kaip rašoma, generuoja dujų elektrinės. Apžvalgoje teigiama, kad saulės, vėjo ir baterijų projektai tampa vis konkurencingesni, o saulės elektrinės su baterijomis kai kuriais atvejais gali būti pigesnės nei naujos dujų elektrinės – net ir be subsidijų.

    Kita vertus, skeptikai kelia dvi problemas: augančią elektros paklausą dėl duomenų centrų, dirbtinio intelekto ir elektrifikacijos, taip pat galimą „stabdį“ dėl Trumpo administracijos priešiškumo – pasibaigiančių mokesčių lengvatų ir tarifų saulės moduliams bei baterijoms.

    Tekste akcentuojama, kad dujų elektrinių projektų, siejamų su duomenų centrų elektros poreikiais, planai yra išaugę, tačiau daugiau nei trys ketvirtadaliai šių projektų esą dar ankstyvoje stadijoje. Taip pat nurodoma, kad dujų turbinų tiekimo eilės gali nusidriekti iki 2030-ųjų, o saulės ir baterijų projektai gali būti įgyvendinami greičiau – per mažiau nei dvejus metus.

    Kaip perėjimą spartinti be federalinės valdžios?

    Apžvalgoje teigiama, kad valstijų ir miestų lygmenyje yra priemonių, kurios galėtų pagreitinti pokytį net ir be Vašingtono sprendimų. Viena krypčių – mažinti biurokratines kliūtis „įkišamai“ (į rozetę jungiamai) saulės energetikai.

    Pateikiamas Vokietijos pavyzdys: daugiau nei milijonas namų ūkių įsirengė vadinamąją „balkono saulę“ – mažus modulius, kuriuos galima prijungti prie elektros lizdo, apeinant dalį leidimų ar tiekėjų procedūrų. Taip pat minimi JAV pavyzdžiai: Juta tokį sprendimą įteisino pernai, o Kalifornijos įstatymų leidėjai jį patvirtino neseniai.

    Tekste taip pat siūloma „sugerti“ švarios energijos perteklių dienos metu – kai saulės gamyba didžiausia – naudojant elektrinius prietaisus lanksčiau. Pavyzdžiui, vandens šildytuvas gali veikti kaip savotiška „baterija“: įkaitinti vandenį dieną, o naudoti vakare.

    Autorei tokios priemonės rodo bendrą išvadą: švaraus tinklo scenarijus yra realus, o pagrindinis klausimas – kiek greitai bus pakeista senoji infrastruktūra. Ir tai, pasak teksto, didele dalimi priklausys nuo sprendimų „apačioje“ – valstijų, savivaldybių ir pačių vartotojų.

  • JAV kuria milžinišką krovininį lėktuvą „WindRunner“: į vidų tilptų net 4 F-35

    JAV kuria milžinišką krovininį lėktuvą „WindRunner“: į vidų tilptų net 4 F-35

  • OZE Lenkijoje nestabdo, bet keičia žaidimo taisykles: daugiau kaupimo, naujos vėjo ir aukcionų sąlygos

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos plėtra nemažėja, tačiau rinka įžengė į brandesnį etapą, kuriame svarbiausi tampa ne vien nauji saulės ir vėjo parkai. Vis daugiau dėmesio skiriama elektros tinklų pralaidumui, energijos kaupimui ir sistemos lankstumui, be kurių sparčiai auganti generacija ima kelti iššūkių operatoriams ir investuotojams.

    Šias tendencijas akcentavo Katovicuose vykusioje konferencijoje Energy Days surengta diskusija apie OZE rinką po ankstesnio investicijų šuolio. Dalyviai pabrėžė, kad finansų institucijų ir investuotojų dėmesys išlieka, tačiau projektų pelningumą vis dažniau lemia ne vien pagaminamos kilovatvalandės, o gebėjimas patikimai tiekti elektrą tada, kai jos labiausiai reikia.

    Nuo plėtros prie balansavimo

    Pastaraisiais metais Lenkija sparčiai didino saulės elektrinių pajėgumus, tačiau dabar fotovoltikos augimas, tikėtina, bus nuosaikesnis. Rinkos dalyviai vis dažniau sutaria, kad naujiems projektams vien gamybos nebeužtenka, o papildomos investicijos į baterijų sistemas tampa beveik privalomu elementu.

    Vėjo energetikoje vis daugiau kalbama apie repoweringą, kai senesnės, dažnai apie 1 MW galios turbinos keičiamos kelis kartus galingesniais įrenginiais, galinčiais siekti maždaug 4 MW. Tai leidžia didinti gamybą neplečiant tiek daug teritorijų, tačiau kartu kelia didesnius reikalavimus tinklams ir balansavimo priemonėms.

    „Rinka pasikeitė greičiau nei daugelio OZE projektų verslo modeliai: šiandien svarbu ne tik kiek pagamini, bet ir kiek kainuoja pagaminta energija konkrečiu momentu“, – sakė „Sunly Polska“ vadovas Marekas Motylis.

    Akcentas – kaupimas ir biometanas

    Diskusijoje daugiausia dėmesio sulaukė energijos kaupimo projektai, kurie laikomi vienu svarbiausių trūkstamų elektros sistemos elementų. Didelė saulės generacija dienomis ir ribotos galimybės perkelti energiją į vakaro piką didina poreikį baterijoms bei kitoms lankstumo priemonėms.

    „PGE“ grupės atstovai nurodė, kad energijos kaupimas tapo vienu pagrindinių investicinių prioritetų, nes be jo atsinaujinančių šaltinių gamyba dažniau susiduria su ribojimais. Kartu priminta, kad svarbų vaidmenį Lenkijoje jau atlieka hidroakumuliacinės elektrinės, tačiau lygiagrečiai plečiami ir baterijų parkai.

    Valstybės institucijos taip pat siekia paskatinti biogazo ir biometano plėtrą, kuri gali tapti papildomu lankstumo šaltiniu, ypač šildymo ir pramonės sektoriuose. Įvardyta, kad naujesni teisės aktų pakeitimai sudaro sąlygas aukcioniniu būdu remti didesnės galios biometano projektus, suteikiant rinkai aiškesnį investicinį signalą.

    Aukcionai ir dideli skaičiai iki 2026 metų

    Urząd Regulacji Energetyki (URE) atstovai informavo, kad OZE aukcionai planuojami 2026 metų lapkričio 2–10 dienomis, o jų taisyklės iš esmės išliks paremtos kainos kriterijumi. Akcentuota, kad paramos galėtų siekti bendra daugiau nei 76 TWh žaliosios energijos apimtis.

    Didžiausia aukcionų dalis numatyta didesniems nei 1 MW saulės ir sausumos vėjo projektams, kurių konkurencija dėl paramos tradiciškai yra aktyviausia. Tuo pačiu rinkoje daugėja diskusijų, ar vien kainos kriterijus dar atitinka sistemos poreikius, kai vis svarbesnės tampa kaupimo ir lankstumo paslaugos.

    „Neturėtume skatinti didelių fotovoltikos parkų be energijos kaupimo, nes sistemoje vis dažniau tenka riboti gamybą“, – sakė politikas Ireneuszas Zyska.

    Rinkos dalyviai taip pat atkreipia dėmesį į visuomenės pasipriešinimą daliai investicijų ir į tai, kad didelių, mažos rizikos sausumos vėjo projektų, esančių arti statybos pradžios, rinkoje kol kas trūksta. Prognozuojama, kad didesnė tokių projektų banga gali pasirodyti apie 2027–2029 metus, kai investuotojai priims daugiau galutinių sprendimų.

    Bendras diskusijos tonas išliko aiškus: OZE plėtra Lenkijoje nesibaigia, tačiau ji vis labiau priklausys nuo to, kaip greitai bus vystomi tinklai, kaupimas ir reguliavimas, leidžiantis mažinti priverstinius gamybos ribojimus ir geriau išnaudoti jau pastatytus pajėgumus.

  • Didžiausias pasaulio lėktuvas keičia taisykles: „Radia“ planas gali apversti kosmoso logistiką

    Didžiausias pasaulio lėktuvas keičia taisykles: „Radia“ planas gali apversti kosmoso logistiką

  • Nauja vėjo energetika Europoje 2026 metais: augimas 30 proc. ir mažesnis SGD importo poreikis

    Nauja vėjo energetika Europoje 2026 metais: augimas 30 proc. ir mažesnis SGD importo poreikis

    Europoje 2026 metų pirmąjį pusmetį į tinklą prijungta 8,8 gigavato naujų vėjo elektrinių galios, arba 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo „WindEurope“ duomenys. Didžiausią naujų įrengimų dalį sudarė sausumos parkai, o jūroje prijungta 2,3 gigavato.

    Bendra vėjo elektrinių įrengtoji galia Europoje jau viršija 311 gigavatų, iš kurių apie 270,5 gigavato tenka sausumai ir 40,9 gigavato jūrai. Europos Sąjungos 27 valstybėse narėse sukaupta beveik 252 gigavatų vėjo galios, didžioji dalis taip pat yra sausumoje.

    Rekordiniai metai ir poveikis dujų importui

    Prognozuojama, kad 2026 metai gali tapti rekordiniai: iki metų pabaigos Europoje gali būti įrengta apie 24 gigavatai naujos vėjo galios. „WindEurope“ skaičiuoja, kad vien šių metų naujai įrengtos elektrinės gali pagaminti tiek elektros, kiek jos pakaktų maždaug 7 milijonams Europos namų ūkių.

    Organizacijos vertinimu, toks papildomas generacijos kiekis gali sumažinti iškastinio kuro importą, prilygstantį maždaug 25 suskystintų gamtinių dujų tanklaiviams per metus. Tai ypač aktualu po pastarųjų metų energetikos kainų šuolių, kai Europa aktyviai didino tiekimo šaltinių įvairovę ir spartino atsinaujinančių išteklių plėtrą.

    Kur augimas sparčiausias?

    Didžiausią postūmį 2026 metų pirmąjį pusmetį suteikė Vokietija, kur įrengta apie 3,4 gigavato. Reikšmingas augimas fiksuotas ir Danijoje, Lenkijoje, Portugalijoje bei Prancūzijoje, o Ukraina, nepaisant karo sąlygų, prijungė daugiau nei 400 megavatų.

    „WindEurope“ prognozuoja, kad 2026–2030 metais Europoje gali būti įrengta 148 gigavatai naujos vėjo galios, o Europos Sąjungoje 27 valstybėse – 111 gigavatų, vidutiniškai po 22 gigavatus per metus. Toks mastas reikštų, kad iki 2030 metų vėjas galėtų patenkinti reikšmingą elektros poreikio dalį, stiprindamas energetinį saugumą ir mažindamas priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių.

    Investicijos ir aukcionų bumas

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį Europoje į naujus vėjo parkus investuota apie 9 milijardus eurų, o šie projektai bus įgyvendinami artimiausiais metais. Vyriausybės per tą patį laikotarpį aukcionuose paskirstė daugiau nei 17 gigavatų vėjo galios, o antrąjį metų pusmetį planuojama papildomai skelbti konkursus dar dėl 26 gigavatų.

    Jei šie planai bus įgyvendinti, 2026 metai gali tapti metais, kai Europoje aukcionuose paskirstyta daugiausia naujos vėjo galios per visą istoriją. Tai signalizuoja apie prasidedantį spartesnės plėtros etapą, kurio tikslas – 2030-aisiais pasiekti nuoseklų maždaug 30 gigavatų metinį įrengimų tempą.

  • Slovakija stabdo vėjo parkų plėtrą: atmetė 7 iš 8 zonų, įtampa dėl ES paramos didėja

    Slovakija stabdo vėjo parkų plėtrą: atmetė 7 iš 8 zonų, įtampa dėl ES paramos didėja

    Sprendimas, kuris keičia rinką

    Slovakijos aplinkos ministerija paskelbė nepritarusi septynioms iš aštuonių siūlytų vadinamųjų vėjo energetikos spartinimo zonų. Tai reiškia, kad didžioji dalis planuotų teritorijų, kuriose leidimų procesai turėjo vykti greičiau, kol kas nejudės į priekį.

    Sprendimas grindžiamas strateginio poveikio aplinkai vertinimo išvadomis, pagal kurias dauguma įvertintų zonų laikomos netinkamomis vėjo energetikos projektams. Ministerija akcentuoja ekspertinių studijų trūkumą ir vietos bendruomenių nepritarimą.

    Ministerijos argumentai ir politinis fonas

    Aplinkos ministras ir vicepremjeras Tomas Taraba viešai pabrėžė, kad sprendimas esą priimtas remiantis ekspertų vertinimais, savivaldybių pastabomis ir gyventojų nuomone. Pasak jo, Slovakija energetikos sistemoje pirmiausia remiasi branduoline ir hidroenergija, todėl vėjo projektams keliami itin aukšti reikalavimai.

    Pagal paskelbtą poziciją, spartinimo zonos neturėtų būti tvirtinamos, jei neįrodyta, kad konkretiose vietovėse poveikis aplinkai ir visuomenės interesams yra valdomas. Kartu tai signalas investuotojams, kad reguliacinė rizika šalyje išlieka didelė.

    Verslo atsakas ir ES lėšų klausimas

    Slovakijos tvariosios energetikos asociacija viešai nesutiko su sprendimu ir teigė, kad dalį visuomenės baimių kursto klaidinanti informacija, o ne techninės kliūtys. Asociacija akcentuoja, jog spartinimo zonų tikslas yra aiškiau apibrėžti aplinkosauginius kriterijus ir supaprastinti procedūras, nemažinant viešumo ar savivaldos įsitraukimo.

    Projekto šalininkai įspėja ir apie finansines pasekmes: vėjo energetikos stabdymas gali apsunkinti atsinaujinančios energetikos tikslų vykdymą, o kartu didinti riziką daliai ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Skelbiama, kad su atsinaujinančios energetikos įsipareigojimais siejama suma gali siekti apie 430 000 000 eurų.

    „Mes nepasidavėme jokiam lobistų spaudimui ir šiandien, remdamiesi ekspertų išvadomis, savivaldybių bei visuomenės pastabomis, galime konstatuoti, kad Slovakija neturi tinkamų sąlygų vėjo energetikos plėtrai“, – sakė aplinkos ministras ir vicepremjeras Tomas Taraba.

    Iš aštuonių numatytų teritorijų tolesniam vertinimo etapui palikta tik viena pilotinė zona Michalovcės rajone. Toks rezultatas reiškia, kad didžioji dalis būsimų vėjo parkų projektų šalyje bent artimiausiu metu lieka įšaldyti arba persikelia į ilgesnes, sudėtingesnes derinimo procedūras.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energetikos aukcionus: didžiausia kvota – vėjui

    Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energetikos aukcionus: didžiausia kvota – vėjui

    850 MW parama naujiems projektams

    Ukraina pradeda 850 megavatų atsinaujinančios energetikos paramos aukcionus, kuriais siekiama pritraukti naujas investicijas į vėjo ir saulės elektrines bei energijos kaupimą. Aukcionus paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o prekyba vyks per „Prozorro.Sale“ elektroninę sistemą.

    Sprendimas priimtas po Ukrainos Vyriausybės žingsnio didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų. Tai laikoma bandymu greičiau atnaujinti ir sustiprinti šalies energetikos sistemą, kuri karo sąlygomis patiria nuolatinius iššūkius.

    Kainų lubos ir aukcionų grafikas

    Didžiausia siūloma kvota numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų aukcionas planuojamas rugsėjo 30 dieną. Jam nustatytos kainų lubos siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną numatyti dar du aukcionai saulės energetikai: 100 megavatų saulės elektrinėms su energijos kaupimo sistemomis, kurių kainų lubos – 0,12 euro už kilovatvalandę. Tą pačią dieną bus siūloma ir 50 megavatų atskira saulės kvota su 0,08 euro už kilovatvalandę riba.

    Kur galės būti statomi projektai?

    Pagal aukcionų sąlygas, tinkamos vietos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Tuo pačiu aiškiai nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į šią geografiją neįtraukiamos.

    Tokia atranka atspindi praktinę rizikų valdymo logiką: vystytojams svarbus ne tik tarifas, bet ir fizinis saugumas, galimybė prisijungti prie tinklų bei prognozuojamas projekto įgyvendinimo grafikas.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už tai, kad padidino metines kvotas ir atvėrė realias galimybes diegti naujus atsinaujinančios energetikos projektus“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andriy Konechenkov.

    „700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos diegti energijos kaupimo sistemas yra būtent tie sprendimai, kurių Ukrainos elektros sistemai šiandien reikia saugiam ir patikimam darbui“, – sakė jis.

    Rinkai tai siunčia aiškų signalą, kad prioritetas teikiamas ne tik naujai generacijai, bet ir lankstumui, kurį suteikia kaupimo sprendimai. Tokia kombinacija tampa vis svarbesnė sistemoms, kuriose didėja vėjo ir saulės dalis, o balansavimo poreikis auga.