CP v2

Tag: Vėlinės

  • Chrizantemos po Vėlinių: kaip neišmesti ir sėkmingai peržiemoti iki kito sezono

    Chrizantemos po Vėlinių nebūtinai turi keliauti į bioatliekų konteinerį. Nors daugelis jas perka tik lapkričio 1-ajai, šios gėlės gali būti daugiametės, todėl jas įmanoma išsaugoti ir peržiemoti.

    Svarbiausia – kuo greičiau parsinešti vazonus iš kapinių, kol neprasidėjo stipresni šalčiai. Šaltis ypač greitai pažeidžia mažą, vazone neapsaugotą šaknų gumulą, o tada augalą atgaivinti būna gerokai sunkiau.

    Kapinėse paliktos chrizantemos dažnai nukenčia ir nuo išdžiūvimo: vėjas, nereguliarus laistymas bei maži plastikiniai indai dirvą išsausina itin greitai. Todėl pirmas žingsnis namuose – įvertinti augalo būklę ir gerai sudrėkinti substratą.

    Kai augalas atsigauna po laistymo, kitas būtinas darbas – ryškus antžeminės dalies patrumpinimas. Palikti nužydėję žiedai ir besibaigiantys pumpurai tik alina chrizantemą ir trukdo jai pereiti į ramybės būseną prieš žiemą.

    Kur ir kaip žiemoti chrizantemas

    Kaip tiksliai apsaugoti chrizantemas nuo šalčio, priklauso nuo veislės ir nuo to, kokias sąlygas turite namuose. Vienais atvejais augalas gali žiemoti sode, kitais – vėsesnėje patalpoje, pavyzdžiui, rūsyje.

    Bet kuriuo atveju esmė panaši: po laistymo ir apkarpymo chrizantemai reikia sudaryti sąlygas ramiai peržiemoti vėsiau, kad ji neaugintų naujų ūglių netinkamu metu. Taip augalas taupo jėgas pavasariui.

    Pavasarį – ženklai, kad augalas atsigauna

    Kovo–balandžio sandūroje chrizantemos paprastai pradeda rodyti atsigavimo ženklus – prie kerelio pagrindo pasirodo švieži žali ūgliai. Tai signalas, kad laikas pamažu grįžti prie aktyvesnės priežiūros.

    Jei chrizantema žiemojo patalpoje, ją verta perkelti į šiltesnę ir šviesesnę vietą, dažniau laistyti ir persodinti į naują, derlingą žemę. Augalui tai padeda sparčiau sustiprėti prieš sezoną.

    Kai nauji ūgliai paauga iki keliolikos centimetrų, galima reguliariai nugnybti jų viršūnes – taip chrizantema labiau šakojasi ir formuoja tankesnį, dailesnį kupstą. Tokia priežiūra praverčia, jei norite gausesnio žydėjimo.

    Kada grąžinti į lauką

    Į lauką – į sodą ar į vazonus balkone – chrizantemas geriausia išnešti tik po gegužės 15 dienos. Prieš paliekant lauke visam laikui, augalą verta kelias dienas palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų.

    Tokie veiksmai nėra sudėtingi, o rezultatą pajusite kitą rudenį: išsaugotos chrizantemos gali vėl gausiai žydėti, be papildomų išlaidų naujiems augalams. Dažniausiai pakanka laiku palaistyti, apkarpyti ir parinkti tinkamą vietą žiemojimui.

  • Po Vėlinių neskubėkite išmesti chrizantemų: persodinus į gruntą jos gali pražysti dar kartą

    Po Vėlinių neskubėkite išmesti chrizantemų: persodinus į gruntą jos gali pražysti dar kartą

    Daugeliui chrizantemos po Vėlinių tampa tik trumpalaike kapų puošmena – vazonai iškeliauja į šiukšliadėžę. Tačiau dalį jų galima išsaugoti: tinkamai prižiūrimos chrizantemos gali peržiemoti ir kitą sezoną vėl sukrauti žiedus.

    Apie tai rašo deccoria.pl, pabrėždamas, kad chrizantemos yra daugiametės, nors ne visos veislės vienodai gerai atlaiko šaltį. Didžiausią sėkmės tikimybę paprastai turi lauko (sodo) chrizantemos, laikomos atsparesnėmis šalnoms.

    Šių augalų „išgyvenimo planas“ gana paprastas: žiemą antžeminė dalis gali nušalti, bet išlieka požeminė – šakniastiebis. Pavasarį iš jo gali atželti nauji ūgliai, jei augalas buvo pasodintas tinkamoje vietoje ir apsaugotas nuo šalčio.

    Vis dėlto verta nusiteikti realistiškai: nemažai prieš Vėlines parduodamų vazoninių chrizantemų auginamos kaip sezoninė dekoracija, todėl net ir stengiantis jos gali neperžiemoti. Vis tiek pabandyti verta, ypač jei augalas dar sveikas ir stiprus.

    Kaip chrizantemas persodinti į gruntą

    Po Vėlinių chrizantemas galima parsinešti ir persodinti į atvirą gruntą – tam tinkama pirmoji lapkričio pusė. Augalui labiausiai patinka derlinga, laidžiai drenuojama žemė; jei turite, dirvą galima praturtinti kompostu.

    Vietą rinkitės saulėtą, bet gerai, jei po pietų būna lengvas pavėsis. Prieš sodinimą žemę rekomenduojama perkasti ir išrinkti piktžoles, kad chrizantema lengviau prigytų.

    Sodinant svarbu išlaikyti tą patį gylį, kuriame augalas augo vazone. Tarp atskirų kerelių patariama palikti 30–40 cm atstumą, o pasodinus – gausiau palaistyti ir vėliau stebėti, kad žemė neišdžiūtų, kol chrizantema prigis.

    Kaip padėti chrizantemoms saugiai peržiemoti

    Kai chrizantemos peržydi, stiebus galima patrumpinti ir augalo pagrindą uždengti lapų sluoksniu arba žiemine agroplėvele. Tai paprasta priemonė, padedanti sumažinti šalčio žalą.

    Kitas būdas – stiebų rudenį visai nekirpti ir tai padaryti tik kovą, tačiau mulčiuoti augalo pagrindą vis tiek naudinga. Dangą reikėtų nuimti ankstyvą pavasarį, kad kerelis neimtų šusti.

    Atšalus orams laistymą verta riboti: ramybės laikotarpiu chrizantemoms vandens reikia mažiau, o drėgmės perteklius gali pakenkti šaknims. Pavasarį, pasirodžius naujiems ūgliams, galima grįžti prie reguliaraus laistymo ir tręšimo.

    Kai jauni ūgliai pasiekia 10–15 cm, juos galima švelniai patrumpinti – tai skatina krūmijimąsi ir didina šoninių ūglių, ant kurių vėliau formuojasi žiedai, skaičių. Šį veiksmą galima pakartoti 2–3 kartus iki liepos.

  • Po pusmečio nuo žūties: ant lenkų politiko Łukaszo Litewkos kapo nebetelpa žvakės ir gėlės

    Praėjus daugiau nei pusmečiui po tragiškos Łukaszo Litewkos žūties, į jo kapą Sosnoveco kapinėse Vėlinių laikotarpiu žmonės vis dar plūsta masiškai – ant kapavietės vos telpa žvakės ir gėlės.

    Lenkijos politikas žuvo 2026 metų balandžio 23 dieną per eismo nelaimę Dombrova Gurničoje, kai važiuodamas dviračiu buvo partrenktas automobilio. Apie kapo vaizdą lapkričio 1-ąją rašo lenkų portalas „SE.pl“.

    Nelaimę sukėlusiu įtariamas 57 metų Sosnoveco gyventojas, kuriam pareikštas kaltinimas dėl neatsargaus eismo įvykio sukėlimo, pasibaigusio mirtimi. Vyras kaltę pripažino, tačiau aiškino, kad smūgio momentu esą buvo trumpam praradęs sąmonę – prokuratūra tokią versiją vertino kritiškai.

    Teismas 2026 metų balandžio 25 dieną įtariamajam skyrė trijų mėnesių suėmimą, tačiau po kelių dienų jis buvo paleistas, sumokėjus 40 tūkst. zlotų užstatą.

    Valstybinis atsisveikinimas ir visuomenės reakcija

    Litewkos mirtis sukėlė didelį atgarsį Lenkijos viešajame gyvenime: užuojautas reiškė aukščiausi valstybės pareigūnai, tarp jų – prezidentas Karolis Nawrockis, parlamento pirmininkas Włodzimierzas Czarzasty ir ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Sosnoveco savivaldybėje gyventojams buvo pateikta užuojautų knyga, o gedulo ženklan vėliavos prie pastato buvo nuleistos iki pusės stiebo. Užuojautų knyga buvo atverta ir Lenkijos parlamento pastatų komplekse.

    2026 metų balandžio 28 dieną parlamentarai jo atminimą pagerbė tylos minute.

    Laidotuvių ceremonija Sosnovce

    Litewkos laidotuvės vyko 2026 metų balandžio 29 dieną Sosnovce ir, kaip nurodoma, buvo valstybinio pobūdžio – jose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių.

    Gedulingos mišios buvo aukojamos šv. Joakimo bažnyčioje, joms vadovavo Sosnoveco vyskupas Arturas Ważny. Po ceremonijos politikas palaidotas parapinėse kapinėse Zuzannos gatvėje.

    Kapas be paminklo, bet pilnas atminimo ženklų

    Nors ant Litewkos kapo kol kas nėra paminklo – stovi tik paprastas medinis kryžius – pro šalį praeiti abejingai sunku. Iš tolo matyti, kad žmonės jo atminimą mini itin gausiai.

    Kapavietę nukloję įvairių formų ir dydžių žvakės, o tarp jų – chrizantemos ir viržiai, kurie, kaip aprašoma, vos sutelpa vienoje vietoje.

    Tarp paliktų atminimo ženklų matyti ir Litewkos nuotraukų bei grafinių atvaizdų, taip pat padėkų už jo veiklą. Šalia paliekami rožiniai ir net pliušiniai žaislai, rodantys, kiek žmonėms buvo svarbi jo veikla ir asmuo.

  • Praėjus pusmečiui po žūties: per Vėlines Łukaszo Litewkos kapas skęsta žvakėse ir gėlėse

    Lenkijos politiko Łukaszo Litewkos kapas per Vėlines atrodo taip, kad prie jo sunku praeiti nepastebėjus – žvakės ir gėlės vos telpa. Nors ant kapo dar nėra paminklo, žmonės jį gausiai lanko ir palieka įvairių atminimo ženklų.

    Łukaszas Litewka tragiškai žuvo 2026 metų balandžio 23 dieną eismo įvykyje Dąbrowoje Górniczoje. Jis važiavo dviračiu, kai buvo partrenktas automobilio, o ši žinia Lenkijoje sukėlė plačią gedulo bangą.

    Po avarijos 57 metų Sosnoveco gyventojui pareikšti įtarimai dėl neatsargaus mirtino eismo įvykio sukėlimo. Vyras prisipažino, o aiškindamas situaciją teigė, kad susidūrimo momentu esą trumpam prarado sąmonę, tačiau prokuratūra tokią versiją vertino atsargiai.

    Teismas Dąbrowoje Górniczoje 2026 metų balandžio 25 dieną buvo skyręs įtariamajam trijų mėnesių suėmimą, tačiau po kelių dienų jis buvo paleistas už 40 tūkst. zlotų užstatą.

    Šalies vadovų reakcija ir valstybinės laidotuvės

    Litewkos mirtis neliko tik artimųjų skausmu – užuojautas pareiškė aukščiausi šalies pareigūnai, tarp jų prezidentas Karolis Nawrockis su žmona Marta, Seimo maršalka Włodzimierzas Czarzasty ir premjeras Donaldas Tuskas.

    Sosnoveco miesto savivaldybėje buvo sudaryta galimybė gyventojams pasirašyti užuojautų knygoje, o gedulo ženklan vėliavos nuleistos iki pusės stiebo. Užuojautų knyga buvo išdėliota ir Lenkijos Seimo komplekse, o 2026 metų balandžio 28 dieną parlamentarų posėdyje jo atminimas pagerbtas tylos minute.

    Valstybinio pobūdžio laidotuvės įvyko 2026 metų balandžio 29 dieną Sosnovce ir sutraukė kelis tūkstančius žmonių. Mišios buvo laikomos Šv. Joachimo bažnyčioje, joms vadovavo Sosnoveco vyskupas Arturas Ważny.

    Po ceremonijos Łukaszas Litewka palaidotas parapijos kapinėse Sosnovce, Zuzannos gatvėje.

    Kaip atrodo Litewkos kapas per Vėlines

    Nors kapavietėje kol kas nėra paminklo – stovi paprastas medinis kryžius – ji išsiskiria gausybe atneštų žvakių. Skirtingų formų ir dydžių žvakės sudėtos taip tankiai, kad kartu su chrizantemomis ir viržiais vietos beveik nebelieka.

    Tarp paliktų daiktų matyti ir Litewkos nuotraukos bei grafikos, prie kurių neretai pridedami padėkos žodžiai už jo veiklą. Taip pat paliekami rožiniai, o greta gėlių ir žvakių galima pastebėti ir minkštų žaislų.

    Tokie simboliai rodo, kad praėjus daugiau nei pusei metų po tragedijos, jo atminimas žmonėms išlieka svarbus – net ir be įspūdingo paminklo, pati kapavietė tapo ryškiu pagerbimo ženklu.

  • Ar lapkričio 2-ąją Lenkijoje dirba parduotuvės? Po Visų Šventųjų prekyba grįžta į įprastą ritmą

    Po lapkričio 1-osios, kai Lenkijoje minima Visų Šventųjų diena ir dalis prekybos vietų nedirba, daugelis planuoja apsipirkti jau kitą dieną. Dėl to kasmet kartojasi tas pats klausimas: ar lapkričio 2-ąją parduotuvės atviros, ar galioja ribojimai kaip švenčių ar sekmadienių metu?

    Atsakymas pirkėjams palankus: lapkričio 2 dieną parduotuvės Lenkijoje gali dirbti be jokių papildomų teisinių kliūčių. Tai reiškia, kad įprastai veikia ir prekybos centrai, ir maisto prekių tinklai.

    Ši data Lenkijoje siejama su Vėlinių diena (Dzień Zaduszny), tačiau ji nėra įtraukta į įstatymu nustatytų nedarbo dienų sąrašą. Todėl jai netaikomi ribojimai, numatyti prekybos draudimui sekmadieniais ir švenčių dienomis.

    Praktiškai tai reiškia, kad apsipirkti galima įprasta tvarka – tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek diskontuose, tiek vietinėse parduotuvėse ar franšizės tipo prekybos vietose.

    Kas numatyta teisės aktuose?

    Klausimas apie prekybą lapkričio 2-ąją kyla dėl artumo Visų Šventųjų dienai. Tačiau kadangi Vėlinės Lenkijoje nėra oficiali nedarbo diena, tai yra įprasta darbo diena ir biurams, ir prekybos sektoriui.

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys į darbo laiko skaičiavimą: pagal Lenkijos darbo teisę darbo laiko norma mažinama tik tada, kai šventinė diena išpuola ne sekmadienį (pavyzdžiui, šeštadienį). Kadangi lapkričio 1-oji minima sekmadienį, lapkričio 2-oji lieka įprasta darbo diena.

    Kada geriausia planuoti apsipirkimą?

    Nors įstatymai nenumato jokių papildomų darbo laiko ribojimų, konkrečias darbo valandas gali koreguoti patys prekybos tinklai. Po vienos dienos pertraukos dalyje vietų gali būti didesni pirkėjų srautai.

    Tekste nurodoma, kad daugelis diskontų ir supermarketų dirba nuo ankstyvo ryto (dažnai nuo 6 ar 7 valandos) iki vėlaus vakaro. Norint išvengti eilių, patariama apsipirkimą planuoti ryte arba priešpiet.

  • Žaliojoje Gūroje prieš Vėlines girtos moters siautėjimas kapinėse baigėsi ligoninėje

    Žaliosios Gūros kapinėse, likus nedaug laiko iki Visų Šventųjų, kilo incidentas: neblaivi moteris tarp antkapių griuvinėjo, niokojo uždegtas žvakes ir garsiai keikėsi.

    Į įvykio vietą atvykus savivaldybės policijai (miesto sargybai), moteris tapo agresyvi ir puolė pareigūnus.

    Situacija dar labiau paaštrėjo, kai ji ėmė bandyti susižaloti – mėgino daužyti galvą į paminklą ir šaligatvio bortą.

    Pareigūnams teko panaudoti antrankius, o galiausiai agresyvi moteris greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę.

  • Po Vėlinių Lenkijos kapinėse nuo vieno kapo lieka iki 9 kg atliekų – daug jų prarandama dėl prasto rūšiavimo

    Po Vėlinių kapinėse susikaupia įspūdingas atliekų kiekis: sutvarkius vieną kapą vidutiniškai lieka nuo 3 iki 9 kilogramų panaudotų žvakių, įdėklų, vazonėlių, gėlių ir kitų šiukšlių. Atliekų tvarkytojai sako, kad didelė dalis jų galėtų būti perdirbama, tačiau tam trukdo netinkamas rūšiavimas.

    Kaip nurodo asociacija „Polski Recykling“, Lenkijos kapinės per metus sugeneruoja apie 500 tūkst. tonų atliekų. Skaičiuojama, kad net iki 100 tūkst. tonų jų sudaro žaliavos, kurios, tinkamai atskirtos, galėtų grįžti į ekonomiką.

    Didžiausia problema – atliekos dažnai metamos į bendrus konteinerius. Stiklinės ir plastikinės žvakidės, metaliniai dangteliai, vazonėliai ar plėvelės susimaišo su žeme, vašku ir augalų likučiais, todėl vertingos medžiagos užsiteršia.

    Tokiu atveju stiklo, plastiko ir metalo atgavimas tampa ekonomiškai neapsimokantis, o dalis medžiagų nukreipiama į alternatyvaus kuro gamybą arba keliauja į sąvartynus. Tai reiškia, kad prarandami ištekliai, kurie galėtų pakeisti pirmines žaliavas gamyboje.

    Tūkstančiai tonų žaliavų „iškrenta“ iš apyvartos

    Asociacijos skaičiavimais, maždaug trys ketvirtadaliai kapinėse susidarančių atliekų srauto yra gėlės, augalinės atliekos ir žemė. Likusi dalis – apie 130 tūkst. tonų – yra vadinamosios medžiaginės atliekos: daugiausia stiklas, plastikas ir metalai.

    Atliekų tvarkymo sektorius pabrėžia, kad būtent ši dalis galėtų tapti reikšmingu perdirbimo šaltiniu. Tačiau kai rūšiavimas nevyksta arba vyksta prastai, medžiagos praranda vertę dėl priemaišų.

    Galiausiai nukenčia ir atliekų surinkimo bei apdorojimo grandinė: mišrios atliekos keliauja į komunalines įrenginius, kur jų panaudojimo galimybės gerokai siauresnės. O žiedinės ekonomikos požiūriu tai – praleista proga sumažinti žaliavų poreikį.

    Naujas iššūkis – LED žvakės ir baterijos

    Prie tradicinių kapinių atliekų vis dažniau prisideda ir elektronikos srautas – LED žvakės, neretai importuojamos iš Azijos. Asociacijos vertinimu, jos gali sudaryti nuo 2 iki 3 tūkst. tonų elektronikos atliekų per metus.

    Skirtingai nei įprastos žvakės, LED variantai turi elektronikos elementų ir baterijų, kurioms reikalingas atskiras surinkimas ir tvarkymas. Netinkamai išmestos baterijos kelia riziką atliekų tvarkymo įrenginiams – gali sukelti gaisrus transportavimo, rūšiavimo ar sandėliavimo metu, taip pat didina taršos pavojų.

    Dėl to pabrėžiama, kad panaudotos LED žvakės turėtų patekti į elektronikos atliekų surinkimo sistemą, o baterijos – jei jas galima saugiai išimti – į tam skirtus atskirus konteinerius.

    Siūlomi pokyčiai kapinėse: daugiau rūšiavimo ir surinkimo taškų

    Perdirbimo sektorius teigia, kad svarbiausia – sudaryti realias sąlygas selektyviam atliekų surinkimui kapinėse. Tai reikštų aiškiai atskirtus konteinerius žalioms atliekoms ir antrinėms žaliavoms, taip pat baterijų ir panaudotos elektronikos surinkimo vietas.

    Taip pat siūlomos vadinamosios „žvakių dalijimosi“ vietos, kur dar tinkamas naudoti žvakes būtų galima palikti pakartotiniam naudojimui, o ne iškart išmesti. Augalinės atliekos, kaip nurodoma, galėtų būti kompostuojamos, o kompostas panaudojamas kapinių želdynams prižiūrėti.

    „Tai smulkūs gestai, bet šalies mastu jie lemia, ar tūkstančiai tonų stiklo, plastiko ir metalo sugrįš į apyvartą, ar atsidurs sąvartyne arba, dar blogiau, terš aplinką“, – pabrėžia asociacijos „Polski Recykling“ prezidentas Sławomiras Pacekas.

    Atliekų tvarkytojai tikina, kad geresnė tvarka kapinėse leistų sumažinti žaliavų nuostolius ir padidinti perdirbimui tinkamų medžiagų dalį, ypač intensyviausiu laikotarpiu po Vėlinių.

  • Garsenybės su dėžutėmis Powązkų kapinėse: renka pinigus, nes istoriniai antkapiai nyksta

    Varšuvoje esančiose Senosiose Powązkų kapinėse Vėlinių laikotarpiu vyksta ilgametė paramos akcija, per kurią žinomi Lenkijos kultūros žmonės ir visuomenės veikėjai renka aukas istorinių kapaviečių tvarkymui. Užuot daliję autografus, jie kapinių alėjose kalbina lankytojus ir kviečia prisidėti prie nykstančio paveldo išsaugojimo.

    Ši tradicija Powązkose tęsiasi daugiau nei penkis dešimtmečius ir kasmet sutraukia didelę savanorių komandą. Organizatoriai skelbia, kad šiemet į aukų rinkimą įsitraukė apie 250 žmonių, o pati rinkliava numatyta iki lapkričio 1 dienos vakaro.

    Akcijos esmė paprasta, bet jautri: daug senųjų antkapių ir šeimos mauzoliejų dėl laiko, oro sąlygų ir akmens irimo reikalauja skubaus restauratorių įsikišimo. Kapinės yra ne tik laidojimo vieta, bet ir kultūrinės atminties erdvė, kurioje palaidota daug Lenkijos istorijai svarbių asmenybių.

    Kam skiriamos surinktos lėšos?

    Surinkti pinigai paprastai skiriami konservavimo ir restauravimo darbams: sutvirtinami paminklai, valomi ir atnaujinami užrašai, tvarkomos suskilusios plokštės, atstatomi dekoratyviniai elementai. Tokie darbai dažnai užtrunka ir reikalauja kvalifikuotų specialistų, todėl net ir nedidelės aukos tampa realia pagalba.

    Specialistai pabrėžia, kad paveldo objektams ypač kenkia drėgmė ir temperatūrų kaita, dėl kurių skilinėja akmuo, byrėja siūlės, atsiranda samanų bei kitų apnašų. Dėl to restauravimas neretai tampa ne estetiniu, o saugumo klausimu, kai nestabilūs elementai gali kelti riziką lankytojams.

    Kodėl įsitraukia žinomi žmonės?

    Žinomų aktorių, menininkų ar visuomenės veikėjų dalyvavimas padeda atkreipti dėmesį į problemą, kuri kasdienybėje lieka nematoma. Gyvas pokalbis su lankytojais ir viešas kvietimas prisidėti dažnai paskatina aukoti ir tuos, kurie į kapines ateina tik pagerbti artimųjų.

    Organizatoriai akcentuoja, kad ši iniciatyva turi ir bendruomeninę reikšmę: ji primena, jog istorinės kapinės yra bendras paveldas, o jo išsaugojimas priklauso ne vien nuo institucijų, bet ir nuo pačių žmonių įsitraukimo.

    Ilgametė tradicija Vėlinių dienomis

    Vėlinių ir Visų Šventųjų dienomis Powązkų kapinės sulaukia itin daug lankytojų, todėl būtent šis laikotarpis tampa palankiausias paramos rinkimui. Intensyvus žmonių srautas leidžia per trumpą laiką surinkti daugiau aukų ir kartu skleisti žinią apie paveldo būklę.

    Tokios iniciatyvos Europoje vis dažniau siejamos su platesnėmis paveldo apsaugos tendencijomis, kai visuomenė skatinama tapti aktyvia kultūros vertybių saugotoja. Powązkų pavyzdys rodo, kad ilgalaikė tradicija ir aiškus tikslas gali išlaikyti žmonių dėmesį dešimtmečiais.

  • Policija įspėja prieš Vėlines: kapinėse suaktyvėjo vagys, užtenka akimirkos

    Artėjant Vėlinėms policija perspėja, kad kapinėse ir jų prieigose dažnėja vagystės. Dažniausiai taikomasi į rankines, pinigines, telefonus ir dokumentus, o nusikaltėliams pakanka kelių sekundžių, kai žmogus nusisuka tvarkydamas kapą ar uždega žvakę.

    Vienas tipinių scenarijų yra tas, kai vyresnio amžiaus žmogus palieka rankinę ant suoliuko, prie paminklo ar automobilio bagažinės krašto. Pasinaudoję trumpu neatsargumu vagys pasiima daiktus ir greitai pasišalina minioje, todėl nukentėjusieji neretai vagystę pastebi tik po kelių minučių.

    Kur rizika didžiausia?

    Didesnė rizika fiksuojama didesnėse kapinėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač piko metu, kai daug žmonių ir daugiau chaoso. Policija atkreipia dėmesį, kad vagys neretai stebi lankytojus ir ieško tų, kurie atsineša daugiau daiktų ar yra užsiėmę tvarkymu.

    Taip pat pasitaiko atvejų, kai iš automobilių pavagiami palikti daiktai, ypač jei rankinės ar telefonai matomi salone. Net trumpam paliktas atrakintas automobilis ar praviras langas gali tapti lengvu taikiniu.

    Kaip apsisaugoti ir ką daryti nukentėjus?

    Policija ragina svarbiausius daiktus laikyti kuo arčiau savęs, rankinę užsegti ir nepalikti jos ant suoliukų ar paminklų. Pinigų ir dokumentų patariama nesinešioti daugiau, nei reikia, o telefoną laikyti užsegamoje kišenėje ar vidinėje striukės kišenėje.

    Pastebėjus vagystę, svarbu nedelsti ir kuo greičiau pranešti skubios pagalbos numeriu 112, nurodant tikslią vietą ir laiką. Jei pavogti dokumentai ar banko kortelės, reikėtų nedelsiant blokuoti korteles ir kreiptis dėl dokumentų atkūrimo, kad būtų sumažinta tolimesnė žala.

    Ką verta žinoti apie policijos veiksmus?

    Per Vėlinių laikotarpį policija paprastai stiprina patruliavimą prie kapinių, reguliuoja eismą ir stebi viešąją tvarką. Kai kur pareigūnai dirba ir neuniformuoti, kad greičiau pastebėtų įtartiną elgesį ir užkirstų kelią kišenvagystėms.

    Pareigūnai primena, kad didžiausias pagalbininkas nusikaltėliams yra skuba ir išsiblaškymas. Dėl to žmonės raginami ne tik saugoti savo daiktus, bet ir atkreipti dėmesį į aplinką, ypač kai šalia būriuojasi nepažįstami asmenys ar kas nors bando nukreipti dėmesį.

  • Vėlinių savaitgalį vagys taikosi į tuščius namus: Zarasų policija išplatino aiškų įspėjimą

    Vėlinių savaitgalį vagys taikosi į tuščius namus: Zarasų policija išplatino aiškų įspėjimą

    Padidėja vagysčių rizika

    Artėjant Vėlinėms daug žmonių ilgesniam laikui išvyksta iš namų lankyti kapų, todėl vagys dažniau taikosi į laikinai neprižiūrimus būstus. Zarasų pareigūnai ragina gyventojus būti budrius ir iš anksto pasirūpinti turto apsauga.

    Policijos teigimu, šventiniu laikotarpiu tradiciškai padaugėja vagysčių iš butų, privačių namų, ūkinių patalpų ir automobilių. Dažniausiai nusitaikoma į lengvai realizuojamus daiktus, o nuostoliai gyventojams gali siekti reikšmingas sumas.

    Ką padaryti prieš išvykstant

    Prieš išeinant iš namų svarbu atidžiai patikrinti, ar užrakintos durys, sandariai uždaryti langai ir balkono durys, o kiemas ar įėjimas nelieka tamsus. Pareigūnai pabrėžia, kad net trumpas išvykimas gali tapti proga vagystei, jei paliekami akivaizdūs pažeidžiamumai.

    Jeigu yra galimybė, rekomenduojama pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis: vaizdo stebėjimu, judesio davikliais ar kokybišku lauko apšvietimu. Taip pat verta palaikyti ryšį su kaimynais, kad jie atkreiptų dėmesį į neįprastą judėjimą ir prireikus greitai sureaguotų.

    Automobilius ir daiktus saugokite prie kapinių

    Zarasų policija atkreipia dėmesį ir į automobilių stovėjimo aikšteles prie kapinių, kur žmonės dažnai palieka transporto priemones su vertingais daiktais viduje. Patariama automobilį statyti gerai apšviestoje vietoje, užrakinti ir įsitikinti, kad centrinis užraktas tikrai suveikė.

    Atvykus į kapines automobilyje nereikėtų palikti rankinių, dokumentų, telefonų ar kitų vertingų daiktų, nes tai viena dažniausių vagysčių priežasčių. Asmeninius daiktus patariama laikyti prie savęs ir stebėti aplinką, ypač didesnio žmonių srauto vietose.

    „Pastebėję įtartinus asmenis ar galimus teisės pažeidimus, nedelsdami praneškite skubiosios pagalbos telefonu 112“, – sakė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato atstovai.