CP v2

Tag: Vėlinės

  • Prie kapinių įvyko tragedija: 69-erių vyrą partrenkė automobilis, į ligoninę skraidino sraigtasparnis

    Lenkijoje, Czaplineko mieste Vakarų Pamario vaivadijoje, šeštadienį spalio 31 dieną netoli komunalinių kapinių automobilis partrenkė 69 metų pėsčiąjį. Vyras patyrė galvos traumą, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta skubi medicinos pagalba, o nukentėjusįjį į ligoninę išskraidino gelbėjimo sraigtasparnis. Policija pranešė, kad 33 metų vairuotojas buvo blaivus.

    Incidentas prie kapinių

    Nelaimė įvyko valstybinės reikšmės kelyje, netoli kapinių teritorijos. Pirminiais duomenimis, pėsčiasis kirto važiuojamąją dalį vietoje, kur nebuvo pažymėtos perėjos, ir tuo metu jį kliudė lengvasis automobilis.

    Liudininkų ir tarnybų iškvietimas buvo operatyvus, tačiau dėl patirtų sužalojimų prireikė aukštesnio lygio pagalbos. Medikai įvertino, kad saugiausia ir greičiausia nukentėjusįjį gabenti oru, todėl buvo pasitelktas medicininis sraigtasparnis.

    Policija aiškinasi aplinkybes

    Policijos pareigūnai pradėjo tyrimą ir renka duomenis apie avarijos mechanizmą, matomumo sąlygas bei eismo situaciją incidento metu. Taip pat vertinama, ar vairuotojas turėjo realią galimybę išvengti susidūrimo.

    „Vairuotojas buvo blaivus, o dėl įvykio aplinkybių vyksta aiškinimasis“, – sakė policijos atstovė Monika Barcicka.

    Padidėjęs eismas prieš Vėlines

    Tokio pobūdžio incidentai dažniau fiksuojami laikotarpiu prieš Vėlines ir Visų Šventųjų dieną, kai prie kapinių smarkiai išauga transporto ir pėsčiųjų srautai. Dalis žmonių skuba, dažniau kertamos važiuojamosios dalys neleistinose vietose, o vairuotojams tenka važiuoti intensyvesniame eisme.

    Pareigūnai primena, kad kapinių prieigose vairuotojams svarbu mažinti greitį ir ypač atidžiai stebėti kelkraščius, o pėstiesiems rinktis pažymėtas perėjas ir įsitikinti, kad yra matomi. Net ir trumpas ėjimas kelkraščiu ar bandymas pereiti kelią neperžvelgiamoje vietoje gali baigtis sunkiais sužalojimais.

  • „Cracovia“ sirgaliai taip atsisveikino su Janu Fryczu: jo kapas prieš Vėlines traukia akis

    Lenkijoje prisimintas aktorius Janas Fryczas, kurį žiūrovai vertino už ryškius vaidmenis teatre ir kine, o futbolo gerbėjai – už ilgametę meilę Krokuvos klubui „Cracovia“. Artėjant Vėlinėms, jo amžino poilsio vieta sulaukė daugiau dėmesio, o sirgaliai dar kartą priminė, kokią vietą jis užėmė bendruomenėje.

    Janas Fryczas buvo laikomas vienu ryškiausių savo kartos aktorių, dirbusiu tiek valstybiniuose teatruose, tiek televizijos ir kino projektuose. Jo kūrybinis palikimas Lenkijoje aptariamas ir šiandien, o daugelis žiūrovų jį atpažįsta iš vaidmenų, tapusių populiariosios kultūros dalimi.

    Tačiau viešumoje ne kartą buvo minima ir kita jo gyvenimo pusė – nuoširdi parama „Cracovia“ klubui. Dėl to į atsisveikinimą susirinkę sirgaliai akcentavo, kad laiko jį ne tik žinomu aktoriumi, bet ir savos bendruomenės žmogumi, kuriam futbolas buvo svarbi tapatybės dalis.

    Artėjant lapkričio 1 dienai, kapinėse vis dažniau lankomi artimųjų ir žymių žmonių kapai, atsiranda daugiau žvakių ir gėlių. Šiuo laikotarpiu Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, sustiprėja tradicija tvarkyti kapus, prisiminti mirusiuosius ir viešai pasidalyti atminimo ženklais.

    Viešumoje pasirodžius nuotraukoms iš laidotuvių ir vaizdams, kaip kapas atrodo prieš Vėlines, dėmesys vėl krypo į tai, kaip sporto sirgalių kultūra vis dažniau persikelia už stadiono ribų. Tokie atsisveikinimai neretai tampa ne tik asmeninio gedulo, bet ir bendruomeninio ryšio bei pagarbos simboliu.

  • Aplankė „Vedęs iš pirmo žvilgsnio“ žvaigždės kapą: jaudinantis vaizdas netoli Bydgoščiaus

    Buvęs laidos „Vedęs iš pirmo žvilgsnio“ dalyvis Adrianas Szymaniakas mirė būdamas 39 metų, po kovos su ketvirtos stadijos glioma. Jis paliko žmoną ir du vaikus, o artimųjų gedulas ir palaikymas atsispindi ir vietoje, kur jis atgulė amžinojo poilsio.

    Prieš Vėlines, kurios Lenkijoje tradiciškai minimos lapkričio 1 dieną, daug šeimų lanko kapines ir tvarko artimųjų kapus. Šiuo laikotarpiu ypač išryškėja bendruomeniškos tradicijos, kai kapai puošiami gėlėmis, žvakėmis ir simbolinėmis atminimo detalėmis.

    Adriano Szymaniako kapas yra Žoledove, netoli Bydgoščiaus, o atminimo ženklai kapavietėje rodo, kad jį prisimena ne tik šeima, bet ir žmonės, sekę jo istoriją viešojoje erdvėje. Ant kapo paliekamos žvakės ir gėlės Vėlinių laikotarpiu tampa tylia pagarba mirusiajam bei parama gedintiems artimiesiems.

    Ketvirtos stadijos glioma yra agresyvus galvos smegenų navikas, kurio gydymas dažniausiai apima operaciją, spindulinę terapiją ir chemoterapiją, o ligos eiga neretai būna sudėtinga. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas simptomų atpažinimas ir nuoseklus gydymas gali padėti geriau kontroliuoti būklę, tačiau pažengusios formos atvejais prognozės išlieka sunkios.

    Viešai žinomų žmonių netektys dažnai sukelia didelį visuomenės atgarsį, nes žiūrovai su dalyviais susitapatina ir jų gyvenimo istorijas priima asmeniškai. Tokiais atvejais žinutės socialiniuose tinkluose, užuojautos ir simboliniai gestai kapinėse tampa kolektyvinio atsisveikinimo dalimi.

  • Paaiškėjo, kaip atrodo „Vabank“ žvaigždės Leonardo Pietraszako kapas – ilsisi šalia mamos

    Artėjant Vėlinių laikui, Lenkijoje vėl prisimenamas aktorius Leonardas Pietraszakas – vienas ryškiausių šalies kino ir televizijos veidų. Jis mirė 2023 metais, būdamas 86 metų, o gerbėjai iki šiol aplanko jo amžino poilsio vietą Bydgoščiuje.

    Pietraszakas žiūrovams labiausiai įsiminė dėl vaidmenų kultiniuose filmuose ir serialuose. Daugelis jį atpažįsta iš serialo „Czterdziestolatek“, kuriame jis sukūrė Karolio Stelmacho personažą, taip pat iš „Czarne chmury“, kur pasirodė kaip pulkininkas Krzysztofas Dowgirdas.

    Didžiajame ekrane jis paliko ryškų pėdsaką kriminalinėje komedijoje „Vabank“, kuri Lenkijoje laikoma vienu žanro etalonų. Aktoriaus filmografijoje buvo ir kiti plačiai žinomi projektai, o jo elegantiška laikysena bei savitas braižas tapo atpažįstami kelioms kartoms.

    Amžino poilsio vieta Bydgoščiuje

    Skelbiama, kad Leonardas Pietraszakas mirė naktį iš sausio 31 dienos į vasario 1 dieną, paskutines akimirkas leisdamas namuose. Po žinios apie netektį kultūros bendruomenė pabrėžė, kad išėjo aktorius, kurio darbai formavo lenkiško kino aukso fondą.

    Atsisveikinimas su aktoriumi įvyko 2023 metų vasario 7 dieną Bydgoščiuje. Jis buvo palaidotas Senosios parapijos kapinėse, šalia mamos Janinos, taip įgyvendinant paties aktoriaus valią.

    Praėjus maždaug dviem mėnesiams po laidotuvių ant kapo pastatytas paminklas. Vietos žiniasklaida pabrėžia, kad kapą lanko ne tik artimieji, bet ir žiūrovai, kuriems Pietraszako vaidmenys iki šiol siejasi su klasikiniu lenkiško kino laikotarpiu.

    Kodėl jo kūryba vis dar aktuali

    Pastaraisiais metais Lenkijoje ryškėja tendencija iš naujo atrasti senesnius filmus per skaitmenines platformas ir televizijų retrospektyvas. Tokios peržiūros dažnai sugrąžina į viešąją erdvę ir aktorius, kurių darbai buvo sukurti gerokai anksčiau, tačiau išlaikė žiūrovišką vertę.

    Pietraszako atvejis dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip vienas aktorius gali tapti epochos simboliu: jo personažai buvo ir charizmatiški, ir žmogiški, o dialogai daugeliui iki šiol skamba atmintyje. Dėl to apsilankymai jo kape tampa ne tik asmenine pagarba, bet ir savotišku kultūros atminties ženklu.

  • Praėjo 2 metai po trenerio Franciszeko Smudos mirties: štai kaip šiandien atrodo jo kapas

    Nuo legendinio trenerio Franciszeko Smudos mirties praėjo dveji metai, tačiau sirgaliai ir buvę auklėtiniai jo nepamiršta. Artėjant Vėlinių laikotarpiui vėl sugrįžo dėmesys į Krokuvos Rakovickių kapines, kur Smuda palaidotas šeimos kape.

    Franciszekas Smuda mirė 2024 metais rugpjūčio 18 dieną, jam buvo 76 metai. Atsisveikinimas su buvusiu Lenkijos rinktinės treneriu įvyko po keturių dienų Krokuvoje, į ceremoniją susirinko minios futbolo bendruomenės žmonių.

    Liga pasiglemžė per kelis mėnesius

    2024 metų pradžioje Smuda dar buvo matomas viešumoje ir komentavo futbolo aktualijas, nors aktyvų darbą klube buvo baigęs anksčiau. Situacija pasikeitė paaiškėjus diagnozei: treneriui nustatytas kraujo vėžys, o ligos eiga, kaip skelbta tuo metu, progresavo itin greitai.

    Gydymo viltys buvo siejamos su kaulų čiulpų transplantacija, tačiau ji nebuvo sėkminga. Vasaros pabaigoje pasirodė žinios apie kritinę Smudos būklę, o netrukus paskelbta apie jo mirtį.

    Valstybinis įvertinimas po mirties

    Į paskutinę kelionę trenerį palydėjo šeima, sirgaliai ir žinomi Lenkijos futbolo atstovai. Smudos indėlis į šalies sportą buvo įvertintas ir valstybiniu apdovanojimu: po mirties jam skirtas Lenkijos atgimimo ordino Karininko kryžius.

    Smuda daugeliui siejasi su ryškiu, tiesmuku charakteriu ir aiškia futbolo vizija. Jis treniravo ne vieną garsų klubą, o Lenkijos rinktinę vedė ir Europos čempionato laikotarpiu, todėl jo asmenybė iki šiol kelia diskusijų tarp sirgalių.

    Šeimos kapas Krokuvoje nelieka tuščias

    Treneris palaidotas šeimos kape Rakovickių kapinėse Krokuvoje. Lankytojai pastebi, kad vieta prižiūrima ir neapleidžiama net darbo dienomis, o ant kapo dažnai matyti šviežių gėlių ir degančių žvakių.

    Prie kapo priežiūros prisideda ir futbolo bendruomenė, o tai rodo, kad Smudos palikimas išlieka gyvas ne tik prisiminimuose, bet ir realiuose gestuose. Artėjant Vėlinėms, tokios vietos Lenkijoje tradiciškai sulaukia didesnio žmonių srauto, o sporto legendų kapai tampa ir simbolinėmis atminties stotelėmis.

  • Vėlinėms artėjant vilkaviškiečiai sužinojo: artimųjų kapą rasi per kelias minutes internete

    Vėlinėms artėjant vilkaviškiečiai sužinojo: artimųjų kapą rasi per kelias minutes internete

    Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, kai daugelis vyksta aplankyti artimųjų kapų, Vilkaviškio rajono savivaldybė primena, kad rajono kapinės yra suskaitmenintos. Informaciją apie palaidotus asmenis gyventojai gali rasti internetinėje sistemoje „Cemety“.

    Skaitmeninėje paieškoje galima įvesti vardą ir pavardę, taip pat jų dalį, o kai kuriais atvejais paieškai praverčia ir šeimos pavardė, jei ji nurodyta ant paminklo. Suradus įrašą, pateikiama kapavietės vieta žemėlapyje ir papildoma informacija, padedanti ją atpažinti.

    Tokios sistemos ypač praverčia žmonėms, kurie kapinėse lankosi rečiau, yra persikėlę gyventi į kitą miestą ar tiesiog nebeprisimena tikslios kapavietės vietos. Prieš Vėlines kapinėse išauga lankytojų srautai, todėl aiškesnė paieška padeda sutaupyti laiko ir išvengti klaidžiojimo tarp kvartalų.

    Kartografavimo ir skaitmeninimo sprendimai Lietuvoje vis plačiau taikomi ir kapinių administravimui, nes leidžia tiksliau tvarkyti įrašus apie palaidojimus ir kapaviečių priežiūrą. Gyventojams tai reiškia paprastesnį pasiruošimą kelionei, o atvykus galima greičiau rasti reikiamą vietą net ir mažiau pažįstamose kapinėse.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad „Cemety“ platformoje pateikiama informacija gali būti prieinama ir apie kitų savivaldybių suskaitmenintas kapines. Prieš vykstant verta pasitikrinti duomenis iš anksto, ypač jei planuojama aplankyti kelias skirtingas kapines.

  • Artėjant Visų šventųjų dienai Vilkaviškyje pagerbti mirusieji: kas svarbu lankant kapus

    Artėjant Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugeliui tai tampa rimties ir susikaupimo laiku, kai prisimenami mirusieji ir lankomos artimųjų kapavietės. Šios dienos Lietuvoje tradiciškai siejamos su žvakių degimu, malda ir tylos akimirkomis, o kapinės tampa pagrindine atminimo vieta.

    Vilkaviškio rajone šią tradiciją tęsė ir savivaldybės vadovai. Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė ir administracijos direktorius Vitas Gavėnas apsilankė rajono kapinėse, kur uždegė žvakeles pagerbdami buvusių savivaldybės tarybos narių ir administracijos vadovų atminimą.

    Tokie vizitai savivaldoje dažnai tampa simboliniu dėmesio ženklu žmonėms, prisidėjusiems prie vietos bendruomenės sprendimų ir rajono raidos. Tai taip pat primena, kad Vėlinių laikotarpis apima ne tik šeimos tradicijas, bet ir platesnę pagarbos kultūrą viešajame gyvenime.

    Prieš didžiąsias lapkričio pradžios minėjimo dienas kapinėse paprastai suaktyvėja aplinkos tvarkymas, dažniau lankomi artimųjų kapai, atnaujinamos žvakidės ir gėlių kompozicijos. Savivaldybės ir kapinių prižiūrėtojai tuo metu dažnai ragina lankytojus planuoti keliones iš anksto, atvykti anksčiau dieną ir laikytis kapinių tvarkos reikalavimų.

    Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojamas ir tvaresnis šių dienų minėjimas, kai siūloma rinktis ilgaamžes žvakes, vengti perteklinių plastikinių dekoracijų ir atsakingai rūšiuoti atliekas. Tai ypač aktualu po masinių lankymų, kai kapinėse susidaro dideli žvakių indelių, gėlių pakuočių ir kitų atliekų kiekiai.

  • Spalvos ir vaikų apyrankės ant kapo: kaip prieš Vėlines atrodo Katarzynos Stoparczyk amžino poilsio vieta

    Prieš Vėlines žmonės dažniau užsuka į kapines ir tvarko artimųjų kapus. Lenkijoje dėmesio sulaukė ir žurnalistės bei vaikų laidų kūrėjos Katarzynos Stoparczyk kapas Varšuvoje, kuriame matyti ne tik gėlės, bet ir vaikystę primenantys simboliai.

    Katarzyna Stoparczyk (1970–2025) buvo ilgametė radijo ir televizijos žurnalistė, kūrusi turinį vaikams ir paaugliams. Ji daug metų dirbo Lenkijos radijo Trečiojoje programoje, vedė laidas, kuriose kalbėjo su vaikais jų kalba, o jos balsas daugeliui tapo vaikystės dalimi.

    Žurnalistė taip pat rašė knygas ir dalyvavo socialinėse iniciatyvose, susijusiose su vaikų emocine gerove. Dėl šios priežasties viešojoje erdvėje ji dažnai buvo pristatoma kaip žmogus, padėjęs vaikams jaustis išgirstiems, ypač sudėtingomis šeimoms ir paaugliams temomis.

    Atsisveikinimas Varšuvoje

    Po tragiškos žūties 2025 metų rugsėjo 5 dieną kelių eismo įvykyje, atsisveikinimas su Katarzyna Stoparczyk vyko 2025 metų rugsėjo 17 dieną Varšuvoje. Į gedulo mišias susirinko artimieji, kolegos ir klausytojai, o šeima ragino vietoj vainikų paremti su vaikų psichologine pagalba susijusią iniciatyvą.

    Viešas dėmesys tokioms aukoms taip pat atspindi platesnę tendenciją, kai po netikėtų netekčių visuomenė vis dažniau telkiasi paramai, skirtai psichikos sveikatai. Pastaraisiais metais Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, aktyviau kalbama apie emocinės pagalbos prieinamumą vaikams bei paaugliams.

    Kape daugiau nei gėlė

    Prieš Vėlines apžiūrėtas kapas išsiskiria ne vien gausiomis gėlėmis ir žaluma. Tarp puokščių pastebimi spalvingi, vaikiški akcentai, primenantys žurnalistės ryšį su jaunaisiais klausytojais ir jos kurtą pasaulį.

    Šalia gėlių palikti ir smulkūs simboliniai daiktai, tarp jų vaikų apyrankės bei mažos figūrėlės. Tokie ženklai kapinėse dažnai tampa tylia artimųjų ir gerbėjų žinute apie žmogaus gyvenimo prasmę, jo darbą ir paliktą emocinį pėdsaką.

    Kapų lankymo laikotarpis prieš Vėlines tradiciškai išaugina žmonių srautus kapinėse, o kartu keičiasi ir atminimo kultūra. Vis dažniau greta žvakių ir chrizantemų atsiranda asmeniškesnių, su velionio veikla ar pomėgiais susijusių detalių, kurios pasakoja istoriją be žodžių.

  • Kodėl lapkritį ant kapų visada nešame žvakes, chrizantemas ir vainikus: prasmės ištakos

    Lapkričio pradžioje kapinės Lietuvoje ir Lenkijoje akimirksniu pasikeičia: sužimba tūkstančiai žvakių, ant kapų nugula chrizantemos, atsiranda vainikai. Daugeliui tai savaime suprantamas ritualas, tačiau šių simbolių kilmė ir reikšmės dažnai lieka neaptartos.

    Žvakės šviesa, rudenį žydinčios chrizantemos ir apskritas vainikas nėra vien tik estetika ar įprotis. Tai ženklai, susiformavę per ilgą laiką, jungiantys senąsias paprotines praktikas, krikščionišką tradiciją ir šiuolaikinę atminties kultūrą.

    Žvakė: šviesa ir viltis

    Ugnis nuo seno laikyta ypatinga riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Senesniuose papročiuose šviesa siekta palydėti mirusiųjų vėles, simboliškai suteikti šilumos ir parodyti kelią, todėl prie kapų ar sodybose būdavo kūrenami laužai.

    Krikščioniškoje tradicijoje deganti žvakė siejama su malda, viltimi ir amžinojo gyvenimo idėja. Dėl to kapinėse paliekama šviesa dažnai suvokiama kaip gyvųjų buvimo ženklas ir tylus pažadas neužmiršti.

    Šiandien žvakės tapo ir masiniu reiškiniu, keliant diskusijas dėl atliekų bei taršos. Daugėja stiklo, perdirbamų ar daugkartinių žvakių sprendimų, taip pat populiarėja santūresnės, mažiau plastiko turinčios kompozicijos.

    Chrizantemos: rudens tradicijos gėlė

    Chrizantemos išpopuliarėjo pirmiausia dėl sezoniškumo: jos žydi vėlai rudenį, kai dauguma gėlių jau nebeatlaiko šalnų. Dėl to jos tapo patogiausiu ir patikimiausiu pasirinkimu, kai artimųjų kapus lankome spalio pabaigoje ir lapkritį.

    Prigijo ir simbolinė reikšmė: chrizantemos asocijuojasi su pagarba, rimtimi, atminimu. Skirtingos spalvos dažnai pasirenkamos pagal šeimos tradiciją, o pats gėlės patvarumas padeda ilgiau išlaikyti sutvarkyto kapo įspūdį.

    Kartu kinta ir floristikos mados: šalia chrizantemų dažniau matyti mišrios kompozicijos su viržiais, spygliuočių šakelėmis, džiovintais augalais. Vis dažniau pabrėžiama, kad svarbiausia ne puošnumas, o tvarka, pagarba ir saikas.

    Vainikas: amžinybės ratas

    Vainiko forma išsiskiria savo aiškia simbolika: apskritimas neturi pradžios ir pabaigos, todėl siejamas su amžinybe ir nenutrūkstančia atmintimi. Dėl to vainikas tapo vienu atpažįstamiausių gedulo ženklų tiek kapinėse, tiek oficialiuose minėjimuose.

    Tradiciškai vainikai būdavo pinami iš visžalių spygliuočių, kurie ir žiemą nepraranda spalvos. Toks pasirinkimas simbolizavo tvarumą, ištvermę ir viltį, o ši prasmė išliko net tada, kai kompozicijose daugėjo įvairių medžiagų.

    Šiandien greta natūralių vainikų dažni dirbtiniai, ilgaamžiai sprendimai, tačiau jų poveikis aplinkai vertinamas kritiškai. Dėl to vis daugiau žmonių renkasi mažesnes, natūralesnes puošmenas ir tvarkingą kapo priežiūrą vietoje perteklinių dekoracijų.

    Nors formos keičiasi, žvakė, gėlės ir vainikas iš esmės atlieka tą pačią funkciją: padeda apčiuopiamu ženklu išreikšti pagarbą mirusiesiems. Tai tradicija, kuri lapkritį sujungia šeimos atmintį, tikėjimą ir bendruomeniškumą.

  • Vėlinės artėja: „Kelių priežiūra“ įspėja dėl rūko ir šalnų – kur bus pavojingiausia

    Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, keliuose tradiciškai išauga automobilių srautai, o kelionės dažnai vyksta tamsiu paros metu. Kelininkai primena, kad rudenį eismo sąlygos kinta greitai: prastesnis matomumas, drėgna danga ir pirmosios šalnos didina avarijų riziką.

    Bendrovė „Kelių priežiūra“ ragina kelionę planuoti iš anksto ir numatyti daugiau laiko, ypač vykstant į kapines didmiesčių prieigose ar pagrindiniais magistraliniais keliais. Dėl intensyvesnio eismo tikėtinos spūstys, o bet koks incidentas gali sukelti ilgesnius vėlavimus.

    Vairuotojams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti automobilio techninę būklę: padangas ir jų slėgį, žibintus, valytuvus bei langų apiplovimo skystį. Drėgna kelio danga ir šalnos mažina sukibimą, todėl saugus greitis ir didesnis atstumas nuo kitų transporto priemonių tampa būtinybe.

    Rūkas ir lietus trumpina matomumo nuotolį, todėl svarbu naudoti tinkamas šviesas ir vengti staigių manevrų. Miškingose vietovėse ir užmiesčio keliuose vairuotojai turėtų būti ypač atidūs dėl galimo laukinių gyvūnų pasirodymo, ypač sutemose ir ankstų rytą.

    „Kelių priežiūra“ informuoja nuolat stebinti meteorologines ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose ir pagal poreikį organizuoti priežiūros darbus. Apie pavojingas kliūtis, plikledį ar pažaidas vairuotojai kviečiami pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001, taip pat pažymėti situaciją programėlėje „Waze“.

    Kelionėms rekomenduojama rinktis poilsio pertraukas, o pajutus nuovargį sustoti saugioje vietoje. Kelininkai pabrėžia, kad didžiausią riziką per šį laikotarpį sukuria skuba, todėl saugiausia taktika yra ramus važiavimas ir atidi reakcija į kintančias oro sąlygas.