CP v2

Tag: Venecijos kino festivalis

  • Venecijos kino festivalyje Auksinis liūtas atiteko „Woman Unknown“, o „NAZA“ pelnė žiuri prizą

    Venecijos kino festivalyje Auksinis liūtas atiteko „Woman Unknown“, o „NAZA“ pelnė žiuri prizą

    Ryškiausi 83-ojo festivalio laimėtojai

    83-ajame Venecijos kino festivalyje pagrindinis apdovanojimas Auksinis liūtas atiteko danų režisierei May el-Toukhy už dramą „Woman Unknown“. Tai vienas svarbiausių Europos kino sezono įvykių, dažnai nubrėžiantis kryptį ir artėjančių apdovanojimų lenktynėms.

    Režisierė šiemet buvo vienintelė moteris, konkursinėje programoje savarankiškai pristačiusi filmą kaip pagrindinė kūrėja. Tokia detalė akcentuoja lėtai, bet pastebimai besikeičiantį didžiųjų festivalių balansą, kuriame vis dar juntamas nelygus atstovavimas.

    „Woman Unknown“ pasakoja apie Daniją po Antrojo pasaulinio karo ir jaunos auklės bei namų šeimininkės Marie istoriją. Ji ruošiasi tekėti už turtingo ir vyresnio darbdavio, tačiau praeities paslaptis, susijusi su santykiais su vokiečių kariu, ima grasinti jos naujai reputacijai ir statusui.

    Pagrindinį vaidmenį sukūrusi Mathilde Arcel pelnė geriausios aktorės apdovanojimą, tad filmas iškovojo retą dvigubą pergalę. Aktorė pabrėžė, kad tai jos pirmasis pagrindinis vaidmuo ir pirmasis dalyvavimas kino festivalyje.

    Sidabriniai liūtai ir žiuri sprendimai

    Didysis žiuri prizas, dar vadinamas Sidabriniu liūtu, atiteko Pietų Korėjos režisieriui Lee Chang-dong už filmą „Possible Love“. Šis darbas žymi kūrėjo sugrįžimą po aštuonerių metų pertraukos nuo ankstesnio, kritikų liaupsinto filmo „Burning“, pasirodžiusio 2018 metais.

    Specialų žiuri prizą pelnė dokumentinis filmas „NAZA“, pasakojantis apie karo Gazos Ruože kontekste taikytas karines strategijas. Filmą sukūrė Izraelio kūrėjai Yuval Abraham ir Rachel Szor, o kūrinys į pagrindinę konkursinę programą buvo įtrauktas vėliau, pačių autorių prašymu.

    „Mums ypač svarbu, kad šį filmą pamatytų Izraelio žiūrovai“, – sakė Yuval Abraham.

    Festivalyje skelbta, kad „NAZA“ premjera sulaukė rekordinės, apie 25 minutes trukusios ovacijos. Filme pateikiami 24 Izraelio kariuomenės vidinių šaltinių liudijimai, įskaitant žvalgybos pareigūnus ir karius, kurie dalijasi įžvalgomis apie karo veiksmų logiką ir pasekmes civiliams.

    Režisūra, aktoriniai darbai ir kontekstas

    Sidabrinis liūtas už režisūrą atiteko Ilya Krzhanovsky už filmą „Dau“, kuriamas projektas apie sovietų fizikų aplinką ir atominės bombos kūrimo epochą, užtrukęs daugiau nei 20 metų. Kūrėjas, protestuodamas prieš karą Ukrainoje, yra atsisakęs Rusijos pilietybės ir apdovanojimą skyrė ukrainiečiams.

    Geriausio aktoriaus prizą laimėjo Johnas Malkovichius už vaidmenį tamsioje CŽV komedijoje „Wild Horse Nine“. Aktorius ceremonijoje nedalyvavo, tačiau perdavė vaizdo žinutę, kurioje teigė esantis pagerbtas įvertinimo, atitenkančio po daugelio iškilių aktorių.

    Žiuri šiemet vadovavo aktorė ir režisierė Maggie Gyllenhaal. Tarp kitų įvertinimų buvo ir scenarijaus prizas, atitekęs prancūzų režisieriui Stéphane Brizé už korporatyvinę dramą „A Good Little Soldier“, o Marcello Mastroianni prizas už kylantį aktoriaus talentą skirtas Malou Khebizi už vaidmenį filme „15/18 (A Place to Heal)“.

    Venecijos festivalis tradiciškai išsiskiria tuo, kad vienoje programoje susitinka autorinis kinas, politiškai aštrūs dokumentiniai pasakojimai ir žvaigždžių vedami projektai. Šių metų rezultatai tą tendenciją tik patvirtino: nuo istorinės dramos iki šiuolaikinio karo refleksijų ir satyriškos geopolitikos interpretacijos.

  • Irinos Shayk rudens stiliaus pamokos: ikoniniai deriniai, kuriuos lengvai pakartosite kasdien

    Irinos Shayk rudens stiliaus pamokos: ikoniniai deriniai, kuriuos lengvai pakartosite kasdien

    Irina Shayk, tikrasis vardas Irina Šajchlislamova, gimė Jemanželsinske Rusijoje. Jos mama dirbo pianiste ir mokytoja, tėvas buvo kalnakasys, o šeimoje augo ir vyresnė sesuo Tatjana. Ankstyvoje vaikystėje būsima manekenė daug dėmesio skyrė muzikai ir lankė muzikos mokyklą.

    Baigusi mokyklą Irina kurį laiką pasirinko marketingo studijas, tačiau jos karjera netrukus pasuko į madą. 2004 metais ji laimėjo regioninį grožio konkursą Čeliabinske, o tai tapo tramplinu į profesionalų pasaulį. Netrukus prasidėjo darbas su tarptautinėmis agentūromis ir prekių ženklais.

    Modelis tapo viena ryškiausių savo kartos podiumo ir kampanijų veidų, dažnai vadinama šiuolaikine stiliaus ikona. Didelio dėmesio sulaukia ir jos viešas gyvenimas: anksčiau ji buvo siejama su Cristiano Ronaldo, vėliau su aktoriumi Bradley Cooper, su kuriuo augina dukrą. Pastaraisiais metais pasirodę gandai apie romanus dažnai paaiškėja esantys filmavimo ar reklamos kampanijų dalis.

    Venesijoje pavogė dėmesį

    Šį rudenį Irina buvo tarp viešnių, pakviestų į Venecijos tarptautinį kino festivalį. Ant raudonojo kilimo ji pasirodė su įvaizdžiu, kuris akimirksniu tapo vienu aptarinėjamiausių vakarėlio pasirinkimų. Stilistai atkreipė dėmesį į aiškią nuorodą į mados archyvus ir klasikos sugrįžimą.

    Modelis pasirinko prigludusią juodą suknelę su giliu iškirpimu ir išraiškingu suvarstymu per šoną, o įvaizdį užbaigė aukštakulniais ir prie kaklo prigludusiu papuošalu su spindinčiomis detalėmis. Tokie sprendimai atitinka pastarųjų sezonų tendenciją: archyviniai siluetai ir ryškūs akcentai grįžta į kasdienę madą per paprastus, lengvai pritaikomus elementus.

    Deriniai, kuriuos lengva kopijuoti

    Kasdienybėje Irina dažnai remiasi kapsuliniu principu, todėl jos rudens garderobe dominuoja juoda spalva. Vienas saugiausių ir universaliausių pasirinkimų yra ilgas juodas paltas, derinamas su tiesaus kirpimo kelnėmis, paprastu viršumi ir sportiškesniais aksesuarais. Toks kontrastas išlieka vienu stipriausių miesto stiliaus kodų.

    Kai norisi laisvesnės nuotaikos, ji renkasi bomberio tipo striukes, kurios tinka tiek prie suknelių, tiek prie platesnių kelnių. Šaltėjant orams dažnai pasirodo ir odinė motociklininko striukė, kurią ji derina ne tik su džinsais, bet ir su sijonais ar suknelėmis. Ši kryptis atitinka šių metų rudens akcentą: praktiški viršutiniai drabužiai tampa pagrindiniu įvaizdžio centru.

    Nors juoda spalva išlieka jos vizitine kortele, Irina kartais ją keičia į rudus atspalvius ir klasikinius džinsus. Ruduo taip pat reiškia vilnonius paltus, didelius megztinius su aukštu kaklu ir patogius batus, kurie atrodo solidžiai, bet išlieka funkcionalūs. Tokie deriniai padeda išlaikyti balansą tarp patogumo ir elegancijos net permainingu oru.

  • Johnas Malkovichius laimėjo Venecijoje, bet atšaukė kelionę į Izraelį: priežastis nustebino

    Johnas Malkovichius laimėjo Venecijoje, bet atšaukė kelionę į Izraelį: priežastis nustebino

    Aktorius Johnas Malkovichius po Venecijos kino festivalio apdovanojimų atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl įvertinimo, bet ir dėl sprendimo atšaukti planuotą kelionę į Izraelį. Viešumoje tai susieta su jo vardu paskleista citata, kuri, pasak aktoriaus, buvo išgalvota ir paskelbta be leidimo.

    Venecijos kino festivalis tradiciškai laikomas vienu svarbiausių sezono orientyrų, dažnai nubrėžiančiu kelią į kitų metų JAV Kino akademijos apdovanojimus. Šiemet Malkovichius pelnė geriausio aktoriaus prizą už vaidmenį Martino McDonagh tamsiojoje komedijoje Wild Horse Nine.

    Filme pasakojama apie du JAV Centrinės žvalgybos valdybos pareigūnus, kurie iš Santjago siunčiami į Velykų salą prieš pat 1973 metų perversmą Čilėje. Kartu su Malkovichiumi juostoje vaidina ir kiti žinomi aktoriai, o filmas artimiausiu metu turėtų pasirodyti ir kitų festivalių programose.

    Kas nutiko dėl citatos?

    Aktorius turėjo pasirodyti Tel Avive muzikiniame teatro pastatyme The Music Critic, tačiau savo dalyvavimo atsisakė, kai spaudoje pasirodė jo vardu priskirti žodžiai apie tariamą „solidarumą“ ir artumą Izraelio auditorijai. Malkovichius teigė, kad tokios frazės buvo parengtos ryšių su visuomene bendrovės ir paskelbtos neatsiklausus.

    „Man priskirta citata buvo parengta be mano žinios, o aš su ja nesutikau ir jos netvirtinau“, – sakė Johnas Malkovichius.

    Aktoriaus pozicija buvo aiški: jis nenori, kad jo pasirodymas bet kurioje šalyje būtų interpretuojamas kaip politinių sprendimų palaikymas. Malkovichius pabrėžė, kad per ilgą karjerą yra dirbęs skirtingose valstybėse ir auditorijose, tačiau tai nereiškia pritarimo valdžios veiksmams ar deklaruojamo priskyrimo kuriai nors pusei.

    Kodėl tai tapo platesne diskusija?

    Šis atvejis išryškino, kaip greitai kultūros renginiai įtraukiami į politinių žinučių ir reputacijos valdymo kovas. Pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama, ar menininkų pasirodymai konfliktų fone netampa bandymu gerinti šalies įvaizdį tarptautinėje erdvėje, o klaidingos citatos socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje neretai tampa tokio spaudimo įrankiu.

    Izraelio veiksmus Gazos Ruože ir Vakarų Krante įvairios tarptautinės organizacijos vertina itin kritiškai, o diskusijos dėl formuluočių ir teisinio įvardijimo tęsiasi. Dėl to kiekvienas garsesnis kultūros pasaulio sprendimas, susijęs su pasirodymais Izraelyje, neišvengiamai sulaukia platesnio politinio konteksto.

    Vėliau už neteisingai priskirtą citatą atsiprašė ir ryšių su visuomene bendrovė, siejama su renginio organizavimu. Vis dėlto Malkovichius pranešė, kad, atsižvelgdamas į situaciją, Tel Avive planuotame pasirodyme nedalyvaus.

  • Izraelio ministras grasina atimti pilietybę „NAZA“ režisieriams po pergalės Venecijoje

    Izraelio ministras grasina atimti pilietybę „NAZA“ režisieriams po pergalės Venecijoje

    Izraelio kultūros ministras Miki Zoharas pareiškė sieksiantis, kad iš Izraelio režisierių Yuvalo Abrahamo ir Rachel Szor būtų atimta pilietybė. Politiko reakciją sukėlė dokumentinis filmas „NAZA“, Venecijos kino festivalyje pelnęs Specialųjį žiuri prizą.

    „NAZA“ yra vienintelis dokumentinis filmas, atrinktas į pagrindinį šių metų Venecijos konkursą, o jo premjerą lydėjo itin didelis dėmesys. Pasak kūrėjų pateikiamos informacijos, juosta nagrinėja, kaip per Gazos karą priimami sprendimai dėl smūgių ir kokias pasekmes jie sukelia civiliams.

    Filme remiamasi 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnų, karių ir informatorių liudijimais. Kūrėjai teigia, kad dalis medžiagos buvo filmuota slapta, siekiant apsaugoti šaltinius, o pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu numatomą civilių aukų skaičių per smūgį.

    Politikų reakcija po apdovanojimo

    Po apdovanojimų ceremonijos ministras socialiniame tinkle paskelbė, kad imsis veiksmų režisierių pilietybei panaikinti, o filmo kritiką prilygino valstybės išdavystei. Tokią poziciją jis argumentavo tuo, kad, jo teigimu, filmas kenkia Izraelio įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje.

    „Kūrėjų pasiryžimas kenkti savo šaliai dėl plojimų užsienyje yra neįsivaizduojamas ir prilygsta valstybės išdavystei“, – sakė Miki Zoharas.

    Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, viešai užsipuolęs režisierius ir pareiškęs, kad jie esą sulauks palankaus priėmimo Gazos Ruože. Tuo metu teisiniai žingsniai, kuriais pilietybė galėtų būti atimta, viešai nebuvo detalizuoti.

    Palaikymas ir platesnis kontekstas

    Vis dėlto filmas sulaukė ir palaikymo Izraelyje. Buvęs Kneseto narys Yousefas Jabareenas pasveikino kūrėjus su apdovanojimu, teigdamas, kad juosta padeda atskleisti civilių patiriamas kančias Gazos Ruože.

    Izraelio laikraštis „Haaretz“ redakciniame tekste rašė, kad filmo demonstravimas Venecijoje verčia Izraelio visuomenę susidurti su moraliniais klausimais, kuriuos kelia karas. Pastaraisiais metais tokie kultūriniai ginčai Izraelyje tapo dažnesni, o menininkų ir valdžios konfliktai neretai persikelia į finansavimo, cenzūros ir lojalumo valstybei temas.

    Režisieriai Yuvalas Abrahamas ir Rachel Szor anksčiau išgarsėjo dokumentiniu filmu „No Other Land“, kuriame nagrinėtas smurtas prieš palestiniečių bendruomenes Vakarų Krante. Šis darbas pelnė Oskarą kaip geriausias dokumentinis filmas, o naujoji juosta „NAZA“ sustiprino jų kaip politiškai aštrių dokumentikos autorių reputaciją.

    Gazos karo foną toliau temdo didelis civilių aukų skaičius ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijų vertinimai. Šiame kontekste Venecijoje apdovanotas filmas tapo ne tik kino įvykiu, bet ir politiniu katalizatoriumi, išryškinusiu įtampą tarp kūrybos laisvės ir valstybės institucijų reakcijos.

  • Netanyahu stojo prieš Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kaltina kurstančiu antisemitizmą

    Netanyahu stojo prieš Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kaltina kurstančiu antisemitizmą

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo dokumentinį filmą „NAZA“, Venecijos kino festivalyje pelniusį specialųjį žiuri prizą. Premjeras teigė, kad kūrinys prisideda prie antisemitizmo kurstymo pasaulyje ir menkina Izraelio kariuomenę.

    Filmas „NAZA“ pasakoja apie taikinių parinkimo praktiką Gazos Ruože ir kelia klausimą, kaip planuojant smūgius vertinama civilių žūčių rizika. Kūrinyje remiamasi liudijimais apie sprendimų grandinę, kurioje, autorių teigimu, numatomas galimas civilių skaičius tampa planavimo dalimi.

    Kas yra dokumentika „NAZA“?

    Maždaug 80 minučių trukmės dokumentika buvo filmuojama slapta, daugiausia naktimis, o joje kalbinami 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnai, kariai ir pranešėjai. Jų tapatybės, pasak kūrėjų, apsaugotos skaitmeniniu balsų ir veidų pakeitimu.

    Pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu prognozuojamą šalutinę žalą, kai planuojami oro smūgiai. Filmo autoriai tvirtina siekiantys, kad diskusija vyktų pirmiausia Izraelio viduje, o ne tik tarptautinėje erdvėje.

    Politikų reakcija ir grasinimai

    Benjaminas Netanyahu savo pasisakyme akcentavo, kad kova su antisemitizmu tampa sudėtingesnė, kai, jo vertinimu, panašios žinutės sklinda iš Izraelio kūrėjų. Premjeras taip pat kritikavo tai, kad festivalyje režisieriams buvo plojama, nors, jo teigimu, filme Izraelio gynybos pajėgos vaizduojamos kaip nusikaltėliai.

    „Mes kovojame su antisemitizmo kurstymu pasaulyje, o kai tai ateina iš vidaus, tai nepriimtina“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Prie kritikos prisidėjo ir kultūros ministras Miki Zohar, filmą pavadinęs žalingu valstybei bei pareiškęs ketinantis siekti griežtų priemonių kūrėjų atžvilgiu. Nacionalinio saugumo ministras Itamar Ben-Gvir režisierius viešai išvadino gėda ir paragino juos palikti šalį.

    Kontekstas: karas Gazoje ir tarptautiniai vertinimai

    Karas Gazoje tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė ataką prieš Izraelį. Vėliau sekė plataus masto Izraelio karinė operacija, sukėlusi didelę humanitarinę krizę, o civilių aukų skaičiai ir karo metodai tapo nuolatinių tarptautinių ginčų objektu.

    Įvairios tarptautinės organizacijos, įskaitant Jungtines Tautas, ne kartą ragino užtikrinti civilių apsaugą ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Tuo pat metu Izraelis savo veiksmus grindžia būtinybe neutralizuoti „Hamas“ infrastruktūrą ir išlaisvinti įkaitus, paimtus per 2023 metų spalio 7 dienos išpuolį.

    Filmo kūrėjai pristatymuose pabrėžė, kad dokumentika remiasi žurnalistiniais tyrimais ir liudijimais, o jų tikslas yra viešas atsakomybės klausimų svarstymas. Kol kas nepranešta apie oficialią „NAZA“ premjeros kino teatruose datą, tačiau filmas jau planuojamas rodyti kituose tarptautiniuose festivaliuose.

  • Netanyahu puola Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kalbos apie pilietybės atėmimą

    Netanyahu puola Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kalbos apie pilietybės atėmimą

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo dokumentinio filmo NAZA kūrėjus po jų sėkmės Venecijos kino festivalyje. Pasak jo, filmas esą kursto antisemitizmą ir pateikia Izraelio kariuomenę kaip karo nusikaltėlius.

    Politiko pareiškimas pasirodė įsisiūbuojant vidaus ginčui Izraelyje dėl karo Gazos Ruože vaizdavimo tarptautinėje erdvėje. Ši tema tapo ypač jautri, kai filmas buvo apdovanotas specialiu žiuri prizu ir sulaukė išskirtinio dėmesio festivalyje.

    Kas yra filmas NAZA?

    80 minučių dokumentika, kaip skelbia kūrėjai, nagrinėja Izraelio taikinių parinkimo praktiką Gazos Ruože ir tai, kaip sprendimuose dėl smūgių vertinamos civilių žūties rizikos. Filme pateikiami interviu su 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnais, kariais ir pranešėjais, o jų tapatybės slepiamos skaitmeniniu būdu keičiant veidus ir balsus.

    Pasak kūrėjų, pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu numatomą civilių aukų skaičių per oro smūgį, kitaip tariant, šalutinius nuostolius. Būtent ši filmo ašis ir tapo pagrindiniu politinio konflikto taikiniu.

    Vyriausybės reakcija ir grasinimai kūrėjams

    Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad tokio pobūdžio kūriniai prisideda prie antisemitinės neapykantos kurstymo pasaulyje. Jis taip pat pabrėžė, kad kritika, kylanti iš šalies vidaus, jam atrodo ypač nepriimtina.

    „Mes kovojame su pasauliniu antisemitizmo kurstymu, o kai tai ateina iš mūsų pačių vidaus, tai yra nepakeliama“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio kultūros ministras Miki Zoharas, viešai pavadinęs filmą niekšišku ir pareiškęs ketinantis imtis veiksmų dėl režisierių pilietybės. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras režisierius taip pat išvadino gėda ir ragino juos palikti šalį.

    Kontekstas: karas Gazoje ir tarptautiniai vertinimai

    Filmas pasirodė tęsiantis ilgalaikiam Izraelio ir „Hamas“ karui, prasidėjusiam po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Gazos sveikatos ministerija skelbia, kad per kelerius metus trukusius smūgius žuvo daugiau nei 73 000 žmonių, tačiau šie skaičiai tarptautinėje erdvėje vertinami skirtingai dėl ribotų nepriklausomo patikrinimo galimybių karo zonoje.

    Tuo pat metu dalis tarptautinių organizacijų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus ir Jungtinių Tautų struktūras, viešai kėlė klausimus dėl Izraelio veiksmų atitikties tarptautinei humanitarinei teisei. Izraelis tokius kaltinimus atmeta ir teigia, kad jo taikiniai nukreipti į „Hamas“ infrastruktūrą, o civilių žūtys esą yra tragiška karo pasekmė.

    NAZA kūrėjai teigia siekiantys, kad filmą pamatytų Izraelio visuomenė ir kad diskusija vyktų šalies viduje, o ne tik tarptautiniuose festivaliuose. Kol kas oficiali filmo premjeros kino teatruose data nėra paskelbta, tačiau žinoma, kad jis planuojamas rodyti ir kituose festivaliuose Europoje bei JAV.

  • Johnas Malkovichius po pergalės Venecijoje atšaukė kelionę į Izraelį: priežastis – priskirta citata

    Johnas Malkovichius po pergalės Venecijoje atšaukė kelionę į Izraelį: priežastis – priskirta citata

    Venecijos kino festivalis, pasibaigęs šį savaitgalį, neretai laikomas ankstyvu apdovanojimų sezono barometru prieš kitų metų Akademijos apdovanojimus. Šiemet dėmesio centre atsidūrė aktorius Johnas Malkovichius, laimėjęs geriausio aktoriaus prizą ir kartu sukėlęs diskusiją dėl atšauktos kelionės į Izraelį.

    Apdovanojimą Venecijoje jis pelnė už vaidmenį tamsioje komedijoje Wild Horse Nine, kurią režisavo Martinas McDonagh. Filmo siužetas pasakoja apie du CŽV pareigūnus, išsiųstus iš Santjago į Velykų salą prieš pat 1973 metų perversmą Čilėje.

    Kartu su Malkovichiumi filme vaidina Samas Rockwellas, Steveas Buscemi, Parker Posey ir Tomas Waitsas. Pats aktorius apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo, nes tuo metu filmavosi Monrealyje, tačiau padėkojo vaizdo įrašu.

    „Man didelė garbė būti pasirinktam šiam apdovanojimui, kurį yra gavę tiek daug puikių aktorių“, – sakė Johnas Malkovichius.

    Atšaukta išvyka į Tel Avivą

    Netrukus po Venecijos apdovanojimų aktorius pateko į antraštes dėl sprendimo nevykti į Izraelį, kur 2027 metų balandį buvo numatyta jo viešnagė. Buvo skelbta, kad jis turėjo pasirodyti teatralizuotos muzikinės satyros spektaklyje The Music Critic Tel Avivo Charleso Bronfmano auditorijoje.

    Pasak aktoriaus, sprendimą nulėmė be jo sutikimo išplatintas pranešimas spaudai, kuriame jam priskirta citata apie tariamą „artumą ir solidarumą“ su Izraelio publika. Malkovichius tvirtino tokių žodžių nesakęs ir nebuvęs derinęs jokios formuluotės.

    „Izraelio rengėjo pasamdyta viešųjų ryšių įmonė parengė citatą, kuri buvo priskirta man, nors aš tokių teiginių nesakiau ir prieš publikavimą nebuvau konsultuotas“, – sakė Johnas Malkovichius.

    Jis pabrėžė, kad tiesioginių citatų pateikimas be patvirtinimo yra nepriimtinas, todėl dalyvauti Tel Avivo pasirodyme nebegali. Aktorius taip pat siekė atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų, esą jo pasirodymas reikštų pritarimą valstybės politikai ar konkrečioms politinėms pozicijoms.

    Kur prasideda reputacijos rizika

    Malkovichius teigė, kad per ilgą karjerą yra pasirodęs įvairiose šalyse ir skirtingoms auditorijoms, o meninė veikla savaime nėra politinis patvirtinimas. Jo teigimu, kelionės ir pasirodymai dažniau suteikia progą klausytis, stebėti ir dalintis kūryba, o ne deklaruoti paramą kuriai nors pusei.

    Šis atvejis primena, kokią reputacijos riziką gali sukelti netikslūs arba suklastoti viešieji pareiškimai, ypač konfliktų kontekste. Viešųjų ryšių praktikoje tokios klaidos gali greitai tapti tarptautine naujiena, o menininkams tenka skubiai aiškintis, kad nebūtų priskirtos politinės pozicijos, kurių jie neįvardijo.

    Pranešama, kad su neteisingai priskirta citata siejama viešųjų ryšių įmonė vėliau atsiprašė ir pripažino, jog pareiškimas nebuvo suderintas su aktoriumi ar jo atstovais. Malkovichius Izraelyje paskutinį kartą lankėsi 2013 metais, kai pasirodė scenoje su projektu The Infernal Comedy: Confessions Of A Serial Killer.

    Wild Horse Nine laikomas vienu ankstyvųjų apdovanojimų sezono favoritų, o ypač išskiriamas Malkovichiaus vaidmuo. Filmas, kaip skelbiama, turėtų būti rodomas ir Londono kino festivalyje, o į kino teatrus planuojama išleisti lapkričio 6 dieną.

  • Venecijoje apdovanotas dokumentinis filmas NAZA: Izraelio ministras grasina atimti režisierių pilietybę

    Venecijoje apdovanotas dokumentinis filmas NAZA: Izraelio ministras grasina atimti režisierių pilietybę

    Venecijos kino festivalyje specialiuoju žiuri prizu įvertintas dokumentinis filmas NAZA sukėlė politinę audrą Izraelyje. Šalies kultūros ministras Miki Zoharas pareiškė sieksiąs, kad filmo režisieriams Yuvalui Abrahamui ir Rachel Szor būtų panaikinta Izraelio pilietybė.

    80 minučių trukmės juosta, pasak kūrėjų ir oficialaus pristatymo, nagrinėja Izraelio veiksmus Gazos kare ir civilių aukų mastą. Filmo pavadinimas siejamas su kariniu terminu, kuriuo, kaip teigiama filme, apibūdinama tikėtina civilių žūtis per oro smūgius.

    Ministro pareiškimas po apdovanojimo

    M. Zoharas savo viešame komentare filmą pavadino žalingu valstybei ir teigė, kad kūrėjai esą „kenkia tėvynei“ siekdami tarptautinių ovacijų. Jis taip pat kritiką Izraelio veiksmams siejo su antisemitizmo skatinimu.

    „Kaip kultūros ministras nedelsdamas imsiuosi veiksmų, kad šiems kūrėjams būtų panaikinta Izraelio pilietybė dėl valstybės išdavystės“, – sakė Miki Zoharas.

    Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, viešai užsipuolęs režisierius ir pareiškęs, kad jų pozicija esą naudinga Izraelio priešams. Šie pareiškimai pasklido praėjus vos parai po apdovanojimų ceremonijos.

    Filmas ir reakcijos Izraelyje

    NAZA Venecijoje sulaukė išskirtinio dėmesio: po premjeros publika, anot renginio apžvalgų, filmą palydėjo itin ilga ovacijų banga. Kūrėjai teigia, kad filmas kurtas slaptai, o jame pateikiami interviu su Izraelio kariuomenės žvalgybos pareigūnais, kariais ir informatoriais.

    Vis dėlto Izraelyje reakcijos nevienareikšmės. Kairiųjų pažiūrų politikas Yousefas Jabareenas pasveikino kūrėjus su apdovanojimu ir pabrėžė, kad filmas, jo vertinimu, atskleidžia Gazos karo realybę.

    Tuo metu laikraštis Haaretz redakciniame tekste akcentavo, kad tokie filmai gali priversti visuomenę susidurti su nepatogiais klausimais apie karo eigą ir jo kainą. Ši diskusija Izraelyje jau kurį laiką vyksta ne tik politinėje ar žiniasklaidos, bet ir kultūros erdvėje.

    Platesnis karo ir tarptautinių vertinimų kontekstas

    Karas paaštrėjo po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Gazos sveikatos apsaugos institucijos skelbia dešimtis tūkstančių žuvusiųjų, o tarptautinėje erdvėje daugėja skirtingų teisinės ir moralinės atsakomybės vertinimų.

    Dalies tarptautinių organizacijų, tarp jų „Amnesty International“, „Human Rights Watch“ ir Jungtinių Tautų institucijų, pareiškimuose Izraelio veiksmai Gazos Ruože apibūdinami kaip galimai atitinkantys genocido ar kitų sunkių tarptautinių nusikaltimų požymius. Izraelis tokius kaltinimus atmeta, pabrėždamas teisę gintis ir kovą su „Hamas“.

    Kol kas nėra paskelbta, kada NAZA pasirodys kino teatruose plačiu mastu, tačiau filmas numatytas rodyti ir kituose tarptautiniuose festivaliuose. Situaciją papildomai kaitina klausimas, ar ir kaip Izraelio valdžia galėtų teisiškai įgyvendinti grasinimus dėl pilietybės panaikinimo, nes tokie sprendimai paprastai turi aukštą teisinį slenkstį ir kelia žmogaus teisių diskusijas.

  • Venecijos kino festivalis: Auksinis liūtas atiteko Woman Unknown, NAZA pelnė specialų prizą

    Venecijos kino festivalis: Auksinis liūtas atiteko Woman Unknown, NAZA pelnė specialų prizą

    83-iajame Venecijos kino festivalyje pagrindinis apdovanojimas Auksinis liūtas atiteko režisierės May el-Toukhy dramai „Woman Unknown“. Filmas nukelia į Daniją po nacistinės okupacijos, kai socialinė padėtis ir asmeniniai pasirinkimai tampa pavojingai trapūs.

    Kūrinio centre jauna auklė ir namų tvarkytoja Marie, kuri ruošiasi tekėti už turtingo, vyresnio darbdavio našlio. Tačiau jos praeities ryšys su vokiečių kareiviu kelia grėsmę naujai reputacijai ir iškovotam statusui pokario chaose.

    „Woman Unknown“ sėkmę lydėjo ir aktorinis įvertinimas: Mathilde Arcel pelnė geriausios aktorės prizą, taip filmui atnešdama retą dvigubą pergalę. Jos herojės istorija išryškina, kaip greitai visuomenė linkusi teisti, o karo paliktos traumos persikelia į kasdienybę.

    Sidabrinis liūtas ir politinė dokumentika

    Sidabrinį liūtą, vadinamą didžiuoju žiuri prizu, laimėjo Pietų Korėjos režisieriaus Lee Chang-dong filmas „Possible Love“. Tai pirmasis autoriaus darbas per aštuonerius metus po 2018 metais pristatyto filmo „Burning“, o naujajame kūrinyje daug dėmesio skiriama klasei ir darbui.

    Specialų žiuri prizą pelnė dokumentinis filmas „NAZA“, kurį sukūrė Izraelio kino kūrėjai Yuval Abraham ir Rachel Szor. Jame nagrinėjamos karinės strategijos kare Gazoje, remiamasi liudijimais ir pasakojimais apie sprendimų logiką bei jų pasekmes civiliams.

    „Mums ypač svarbu, kad šį filmą pamatytų izraeliečiai“, – sakė Yuval Abraham.

    Filmas į pagrindinę konkursinę programą buvo įtrauktas vėliau ir parodytas vėlyvesniu laiku, tačiau, festivalio organizatorių ir žiūrovų vertinimu, jo efektas buvo didžiulis. Po premjeros skelbta apie maždaug 25 minučių trukmės ovacijas, kurios festivalio kontekste laikomos išskirtiniu atgarsiu.

    Kiti laureatai ir ryškiausi vakaro vardai

    Sidabrinis liūtas už režisūrą atiteko Ilya Krzhanovsky už filmą „Dau“, kuriamas projektas apie sovietų fizikų kelią į atominės bombos sukūrimą. Pasak kūrėjo, filmo gamyba užtruko daugiau nei 20 metų, todėl apdovanojimas tapo ir ilgo proceso įvertinimu.

    Geriausio aktoriaus prizas skirtas Johnui Malkovichui už vaidmenį tamsioje CŽV komedijoje „Wild Horse Nine“. Aktorius ceremonijoje nedalyvavo ir atsiuntė vaizdo žinutę, nes tuo metu filmavosi Monrealyje.

    „Esu dėkingas už šį įvertinimą, kurį prieš mane yra gavę tiek daug puikių aktorių“, – sakė Johnas Malkovichius.

    Scenarijaus prizas atiteko prancūzų režisieriui Stéphane Brizé už korporatyvinę dramą „A Good Little Soldier“. Tuo metu Marcello Mastroianni apdovanojimą kaip kylanti aktorė pelnė Malou Khebizi už vaidmenį Cédric Kahn filme „15/18 (A Place to Heal)“, kurio veiksmas vyksta paauglių psichiatrijos skyriuje viešojoje ligoninėje.

    Šių metų apdovanojimus paskelbė žiuri, kuriai vadovavo aktorė ir režisierė Maggie Gyllenhaal. Festivalio programa dar kartą parodė, kad Venecija išlieka vieta, kur greta autorinio kino telpa politinė dokumentika, o svarbiausi prizai dažnai atitenka filmams, keliantiems nepatogius klausimus apie visuomenę, atmintį ir atsakomybę.

  • Venecijos kino festivalyje dokumentika „NAZA“ aplenkė visus: 24,5 min. ovacijos ir aštri tema

    Venecijos kino festivalyje dokumentika „NAZA“ aplenkė visus: 24,5 min. ovacijos ir aštri tema

    Venecijos kino festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje parodytas dokumentinis filmas „NAZA“ po premjeros sulaukė 24,5 minutės trukusių ovacijų. Tai ilgiausias iki šiol viešai fiksuotas stovimų ovacijų laikas festivalio istorijoje, o kūrinys iškart įvardijamas kaip realus pretendentas į Auksinį liūtą.

    „NAZA“ yra vienintelis dokumentinis filmas, atrinktas į šių metų Venecijos festivalio pagrindinį konkursą. Juostą sukūrė režisieriai Yuval Abraham ir Rachel Szor, anksčiau pristatę dokumentiką „No Other Land“, kuri buvo įvertinta „Oskaru“ kaip geriausias dokumentinis filmas.

    Naujajame filme dėmesys sutelkiamas į Gazos karo kontekstą ir į tai, kaip, pasak kūrėjų bei oficialaus pristatymo, veikia sprendimų priėmimo ir taikinių parinkimo sistema. 80 minučių trukmės dokumentika filmuota slapta, daugiausia naktimis, ant Tel Avivo stogų, o pasakojimo ašimi tampa interviu su 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnais, kariais ir informatoriais.

    Filmo pavadinimas „NAZA“ siejamas su kariniu trumpiniu, kuriuo esą apibūdinamas numanomas civilių žūčių skaičius per aviacijos smūgį Gazoje. Kūrinyje aiškinama, kad tai reiškia Nezek Agavi, lietuviškai dažniausiai verčiamą kaip šalutinė žala.

    „Mes tiesiog prašėme šių pareigūnų ir karių detaliai aprašyti, ką jie darė. Pagrindinis klausimas buvo apie detales, parodykite mums, kaip tai veikė“, – sakė Yuval Abraham.

    Režisierius taip pat pabrėžė, kad filmą kūrę autoriai siekė pasinaudoti galimybe pasiekti žmones savo visuomenėje, kurie tarnavo kariuomenėje, ir per jų liudijimus pažvelgti į sistemą iš vidaus. „NAZA“ tęsia ankstesnių žurnalistinių tyrimų liniją, kuri buvo plėtota 2023–2025 metais ir prisidėjo prie platesnių debatų apie karo veiksmų teisėtumą bei civilių apsaugą.

    Iki šiol ovacijų rekordas, kaip skelbta, priklausė režisierei Kaouther Ben Hania ir jos Gazoje vykstantį pasakojimą turinčiam filmui „The Voice of Hind Rajab“, kuris Venecijoje buvo sutiktas 22 minutes trukusiomis ovacijomis. „NAZA“ šią ribą peržengė, o emocinga premjeros reakcija sustiprino spėliones dėl galimo festivalio žiuri sprendimo.

    Filmą prodiusavo „The Guardian“, taip pat James Wilson ir Jonathan Glazer, žinomi dėl darbo su „The Zone of Interest“. Kol kas oficiali kino teatrų premjeros data neskelbiama, o pasaulinių platinimo teisių pardavimus koordinuoja Prancūzijos kompanija „MK2 Films“.

    Po Venecijos „NAZA“ numatyta rodyti San Sebastiano tarptautiniame kino festivalyje rugsėjo 23 dieną, o vėliau ir Niujorko kino festivalyje rugsėjo 26 dieną. Venecijos kino festivalio Auksinio liūto laureatas turėtų paaiškėti rugsėjo 12 dieną.

    Kodėl ovacijų rekordas svarbus

    Nors ilgos ovacijos pačios savaime negarantuoja apdovanojimo, Venecijoje jos dažnai tampa aiškiu signalu apie kritikų ir industrijos dėmesį. Festivalio aplinkoje tai gali reikšti didesnį susidomėjimą tarptautiniu platinimu, papildomus seansus ir spartesnes derybas dėl rodymo skirtingose rinkose.

    Dokumentikai tai ypač reikšminga, nes pagrindinio konkurso erdvė tradiciškai palankesnė vaidybiniams filmams. „NAZA“ atvejis primena, kad dokumentinis kinas vis dažniau vertinamas kaip lygiavertė didžiųjų festivalių konkurso dalis, ypač kai kūrinys remiasi vidiniais liudijimais ir aktualiu geopolitiniu kontekstu.