CP v2

Tag: Vengrija

  • Peče atidaryta 80-mečio dailininko Sándoro Pinczehelyi retrospektyva: 150 darbų ir dar nematyti kūriniai

    Peče atidaryta 80-mečio dailininko Sándoro Pinczehelyi retrospektyva: 150 darbų ir dar nematyti kūriniai

    Retrospektyva Zsolnay kultūros kvartale

    Vengrijos Pečo mieste, Zsolnay kultūros kvartale esančioje M21 galerijoje, atidaryta 80 metų sulaukusio dailininko Sándoro Pinczehelyi retrospektyvinė paroda. Ekspozicija lankytojams atvira iki 2026 metų lapkričio 8 dienos.

    Parodoje pristatoma apie 150 darbų, apimančių maždaug šešis kūrybos dešimtmečius. Kuratoriai žada platų žanrų ir technikų spektrą, leidžiantį nuosekliai sekti autoriaus idėjų ir formų kaitą.

    Nuo ankstyvųjų darbų iki šiandienos

    Paroda suskirstyta į devynias temines dalis ir aprėpia skirtingas raiškos formas – nuo tapybos bei grafikos iki erdvinių objektų, fotografijų ir emalio darbų. Toks išdėstymas leidžia ne tik pamatyti žinomiausius kūrinius, bet ir suprasti, kaip menininkas keitė priemones, reaguodamas į laikmetį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad greta plačiai reprodukuotų darbų rodomi ir anksčiau nepublikuoti kūriniai. Dalis jų siejami su autoriaus tarptautine patirtimi ir ankstesniais pristatymais Europos parodų erdvėse.

    Simboliai, kuriuose susiduria dvi sistemos

    Pinczehelyi kūryba dažnai aptariama kaip vizualus dialogas tarp politinių ženklų ir vartojimo kultūros simbolių. Dar prieš žlungant geležinei uždangai menininkas derino sovietinės sistemos insignijas su Vakarų gerovės vaizdiniais, taip formuodamas atpažįstamą, ironišką, bet tuo pačiu dokumentišką žvilgsnį į epochą.

    Ši tematika ypač aktuali šiandien, kai Europoje vėl aštrėja diskusijos apie propagandos mechanizmus, istorinių ženklų reikšmes ir jų naudojimą viešojoje erdvėje. Tokios parodos tampa ne vien kultūriniu įvykiu, bet ir proga per meną kalbėti apie atmintį bei tapatybę.

    „Europos meno aplinkoje esu žinomas kaip žmogus, kuris ankstesniu socialistiniu laikotarpiu dirbo su tokiais simboliais kaip kūjis ir pjautuvas, grindinio akmuo ir žvaigždė. Vienas tokių darbų yra mano ikoniškas kūrinys su kūju ir pjautuvu, kurį čia galite pamatyti“, – sakė Sándoras Pinczehelyi.

    Menininkas yra pelnęs Vengrijoje reikšmingą Munkácsy premiją, jam suteikti nuopelnų ir meistriškumo titulai, dažnai skiriami už išskirtinį indėlį į nacionalinę kultūrą. Peče surengta ekspozicija pateikiama kaip vienas išsamiausių bandymų vienoje vietoje aprėpti jo kūrybos visumą.

  • Maisto kainos šovė, algos bando vytis: Europos šalių reitingas atskleidė laimėtojus

    Maisto kainos šovė, algos bando vytis: Europos šalių reitingas atskleidė laimėtojus

    Kas nutiko maisto kainoms Europoje

    Per pastaruosius penkerius metus maisto kainos Europoje kilo itin sparčiai, tačiau daugelyje valstybių minimalus atlyginimas augo dar greičiau. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas dirbantis už minimumą realiai gali įsigyti daugiau maisto nei anksčiau.

    Eurostat duomenys rodo, kad maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Europos Sąjungoje nuo 2021 metų rugpjūčio iki 2026 metų rugpjūčio vidutiniškai padidėjo 34 proc. Tai vienas jautriausių rodiklių namų ūkiams, nes maistas sudaro reikšmingą būtinųjų išlaidų dalį.

    Didžiausias kainų šuolis fiksuotas Vengrijoje, kur maistas brango 57 proc., Bulgarijoje 54 proc., Rumunijoje 53 proc. Mažiausias augimas tarp ES šalių buvo Kipre, kur kainos kilo 21 proc.

    Minimalus atlyginimas: kur jis aplenkė kainas

    Lyginant minimalios algos pokyčius, daugelyje šalių matomas ryškus augimas, tačiau rezultatas gyventojams priklauso nuo to, kiek prekių už tą algą galima įsigyti. Būtent dėl to vertinamas ne vien procentinis atlyginimų didėjimas, o perkamoji galia maisto krepšelio atžvilgiu.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų maisto kainos per aptariamą laikotarpį kilo 25 proc. Prancūzijoje, 30 proc. Italijoje, 34 proc. Vokietijoje ir 35 proc. Ispanijoje. Tuo pat metu minimalus atlyginimas Vokietijoje augo 46 proc., Ispanijoje 29 proc., Prancūzijoje 20 proc.

    Skaičiuojant, kiek maisto už minimalų mėnesio atlyginimą galima nusipirkti, kai kurios valstybės išsiskyrė teigiamai. Serbijoje ir Juodkalnijoje minimali alga maisto atžvilgiu leido įsigyti apie 37 proc. daugiau nei 2021 metais, o ryškesnis nei 20 proc. šuolis fiksuotas ir keliose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, tarp jų Lietuvoje.

    Trys šalys, kur dirbantieji prarado

    Vis dėlto ne visur minimalios algos augimas atsvėrė maisto brangimą. Vertinant perkamosios galios pokytį, trijose iš analizuotų 26 šalių dirbantieji už minimumą prarado galimybę įsigyti tiek pat maisto kaip anksčiau.

    Didžiausias kritimas fiksuotas Maltoje, kur už minimalų atlyginimą buvo galima nusipirkti apie 6 proc. mažiau maisto nei prieš penkerius metus. Neigiamas pokytis užfiksuotas ir Ispanijoje bei Prancūzijoje, kur perkamoji galia maisto atžvilgiu sumažėjo atitinkamai apie 5 proc. ir 4 proc.

    Svarbu tai, kad šis palyginimas remiasi bendruoju, o ne grynuoju atlyginimu. Jis neatskleidžia, kiek lėšų žmogui lieka maistui po mokesčių, būsto nuomos ar paskolos įmokų, komunalinių paslaugų ir kitų būtinių išlaidų.

    „Vien procentais lyginti algų ir kainų augimą gali klaidinti, todėl svarbiau vertinti, ką iš tiesų galima nusipirkti už minimalų atlygį skirtingais laikotarpiais“, – pabrėžiama analizėje.

    Maisto brangimą Europoje dar prieš 2022 metų vasarį kurstė tiekimo grandinių sutrikimai ir energijos kainų šokas, o Rusijos karas prieš Ukrainą spaudimą sustiprino. Brango energija, trąšos, logistika, o tai per gamybos ir prekybos grandines persidavė galutinėms kainoms parduotuvėse.

    Atskiru atveju išsiskyrė Turkija, kur maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per penkerius metus šoktelėjo 752 proc., o minimalus atlyginimas padidėjo 823 proc. Nors skirtumas atrodo didelis, perkamoji galia maisto atžvilgiu augo gerokai kukliau, nes itin aukšta infliacija „suvalgo“ dalį nominalaus augimo.

  • ES gynybos paskolos SAFE: po Italijos ir Vengrijos korekcijų dar gali likti iki 20 mlrd. eurų

    Kas yra SAFE ir kiek lėšų gali likti?

    Europos Komisija nurodo, kad pagal ES gynybos paskolų instrumentą SAFE iš naujo paskirstymui gali likti nuo 10 iki 20 mlrd. eurų. Tai paaiškėjo po to, kai dalis valstybių narių pakoregavo planuojamas sumas, o galutinė nepanaudota dalis priklausys ir nuo pasirašytų paskolų sutarčių.

    SAFE yra 150 mlrd. eurų vertės ES instrumentas, skirtas finansuoti gynybos investicijas palankesnėmis paskolų sąlygomis. Pagrindinis akcentas dedamas į bendrus pirkimus ir projektus, kurie didintų Europos gynybos pramonės pajėgumus.

    Italija ir Vengrija mažina prašomas sumas

    Komisijos atstovas Thomas Regnier teigė, kad Italija pateikė atnaujintą planą, kuriame prašoma šiek tiek daugiau nei 8 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo kalbėta apie 14,9 mlrd. eurų. Šiuo metu šis planas vertinamas Europos Komisijoje.

    Vengrija taip pat sumažino poreikį: iš pradžių prašyta 16 mlrd. eurų, o dabar planuojama panaudoti 5,4 mlrd. eurų. Budapeštas artimiausiu metu turėtų pateikti atnaujintą planą Europos Komisijai.

    „Sprendimas, kokio dydžio paskolą imti, priklauso pačioms valstybėms narėms“, – sakė Thomas Regnier.

    Naujas kvietimas paraiškoms ir Ukrainos vaidmuo

    Europos Komisija planuoja dar šiais metais paskelbti kvietimą teikti paraiškas dėl nepanaudotų SAFE lėšų. Norinčios valstybės turės kreiptis dėl papildomų sumų ir pateikti atnaujintus planus, o pinigai galėtų būti išmokami tik po patvirtinimo.

    Komisija pabrėžia, kad nepanaudotos lėšos galėtų remti ir bendrus ES valstybių projektus su Ukraina bei projektus Ukrainos naudai. Vis dėlto iš anksto neketinama nustatyti konkrečios dalies ar fiksuotos sumos, kuri būtų rezervuota būtent šiai krypčiai.

    SAFE Ukrainą įtraukia nuo pat pradžių, motyvuojant tiek Ukrainos gynybos pramonės patirtimi, tiek jos reikšme visos ES saugumui. Kadangi tai yra paskolų instrumentas, galutinį sprendimą dėl įsipareigojimų prisiima pačios valstybės narės.

    Lenkija tikisi papildomų pinigų

    Lenkijos gynybos sektorius jau anksčiau signalizavo ketinantis siekti papildomo finansavimo, jei atsiras laisvų SAFE lėšų. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos vadovybė yra patvirtinusi susidomėjimą dalyvauti antrame kvietime.

    Lenkijos pusė taip pat skelbė, kad yra sudariusi gynybos sutarčių už daugiau nei 27 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis turėtų atitekti vietos gynybos pramonei. Toks kontekstas rodo, kad šalys, turinčios dideles ir aiškiai suplanuotas investicijas, sieks pasinaudoti galimybe papildyti finansavimą, jei SAFE biudžete liks nepanaudotų sumų.

  • „Śnieżka“ pusmečio pelnas šoktelėjo 14,3 proc.: stabilios pajamos ir ryškus proveržis Vengrijoje

    Dažų gamintojo „Śnieżka“ grupė 2026 metais pirmąjį pusmetį uždirbo 8 410 000 eurų grynojo pelno – jis per metus padidėjo 14,3 proc. Pajamos iš pardavimų siekė 89 640 000 eurų ir, kaip nurodo bendrovė, išliko panašiame lygyje kaip pernai.

    Veiklos pelningumas taip pat augo: EBITDA sudarė 15 990 000 eurų, arba 2 proc. daugiau nei prieš metus. Įmonė pabrėžia, kad rezultatai pasiekti nepaisant sudėtingos makroekonominės aplinkos ir susilpnėjusios vartotojų paklausos.

    Pardavimai rinkose: kas tempė augimą

    Didžiausioje rinkoje – Lenkijoje – „Śnieżka“ pardavimai siekė 65 340 000 eurų, tai yra 0,7 proc. mažiau nei prieš metus. Toks pokytis rodo, kad vidaus rinka išliko stabili, tačiau augimo pagreitis joje buvo ribotas.

    Ryškiausiai išsiskyrė Vengrija: pajamos čia sudarė 12 580 000 eurų, o metinis augimas grupės valiuta siekė 12,3 proc. Bendrovės teigimu, būtent ši rinka jau ne pirmą ketvirtį demonstruoja pozityvią dinamiką ir padeda kompensuoti svyravimus kitose šalyse.

    Ukrainoje pardavimai siekė 7 980 000 eurų ir sumažėjo 14,1 proc. grupės valiuta. Toks kritimas siejamas su išliekančiu neapibrėžtumu, sudėtingesne logistika ir vartojimo struktūros pokyčiais.

    Sezoniškumas ir lūkesčiai antrai metų pusei

    „Śnieżka“ atkreipia dėmesį, kad antrasis ketvirtis dažų sektoriuje tradiciškai žymi sezono pradžią, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbūs tiek pardavimų tempai, tiek gamybos ir tiekimo grandinės efektyvumas. Bendrovė pabrėžia ir tvirtą balansą, kuris, jos vertinimu, sudaro prielaidas tęsti plėtrą.

    „Pirmojo 2026 metų pusmečio rezultatai patvirtina, kad pardavimus pavyko išlaikyti stabilius, nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų, didelio ekonominio neapibrėžtumo ir ribotos vartotojų paklausos“, – sakė Zdzisławas Czerwiecas.

    „Vertinant nevienodą pardavimų dinamiką pagrindinėse rinkose, džiugina dar vienas teigiamas rezultatas Vengrijoje. Stabilūs pardavimai, didesnis veiklos efektyvumas ir stiprus balansas yra gera bazė tolesniam augimui artimiausiais mėnesiais“, – pridūrė Zdzisławas Czerwiecas.

    Analitikų požiūriu, tokio tipo vartojimo prekių segmentas kaip dažai išlieka jautrus būsto rinkos ir renovacijos aktyvumui, o paklausą gali veikti tiek palūkanų normų lūkesčiai, tiek namų ūkių perkamoji galia. Dėl to 2026 metų antroje pusėje daug lems sezoniškumas ir tai, ar pavyks išlaikyti kainų bei sąnaudų balansą skirtingose rinkose.

  • MOL Vengrijoje įjungė 37,4 MW saulės elektrinę ir baterijas: kiek energijos tai duos pramonei

    MOL investicija Vengrijoje

    Vengrijos energetikos ir naftos chemijos grupė MOL pradėjo eksploatuoti naują saulės elektrinę Algyő vietovėje. Jos įrengtoji galia siekia 37,4 MWp, o kartu įdiegtas energijos kaupimo sprendimas – 20 MW galios baterijų sistema, kurios talpa 40 MWh.

    Pasak bendrovės, šis derinys leidžia stabiliau naudoti pačios pasigamintą elektrą ir mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tokios investicijos pramonėje dažniausiai siejamos su elektros kainų svyravimų rizikos mažinimu ir veiklos kaštų optimizavimu.

    Ką reiškia 37,4 MWp ir 40 MWh?

    MOL skaičiuoja, kad metinė šios elektrinės generacija prilygsta maždaug 22 500 namų ūkių metiniam elektros suvartojimui regiono mastu. Praktikoje pramonei svarbiausia ne tik bendra pagaminama energija, bet ir tai, kiek jos galima sunaudoti vietoje, sumažinant pirkimą iš tinklo.

    40 MWh talpos baterijos leidžia sukaupti dalį dieną pagamintos energijos ir ją panaudoti vėliau, kai gamyba sumažėja arba kai elektros kaina rinkoje yra aukštesnė. 20 MW galia rodo, kokiu greičiu energija gali būti įkraunama ir iškraunama, tai ypač svarbu pikinėms apkrovoms ir momentiniams poreikiams.

    Platesnis saulės elektrinių ir baterijų portfelis

    MOL nurodo, kad šiuo metu Vengrijoje eksploatuoja 9 saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia siekia 405 MW. Taip pat valdoma 80 MWh bendros talpos energijos kaupimo infrastruktūra.

    Iki 2030 metų bendrovė planuoja Vengrijoje išplėsti energijos kaupimą iki 500 MWh. Toks tikslas atitinka visame regione matomą tendenciją, kai saulės ir vėjo generacija vis dažniau papildoma baterijomis, kad būtų galima efektyviau valdyti gamybos nepastovumą ir vartojimo pikus.

    Be Vengrijos, MOL vykdo saulės energetikos projektus Kroatijoje, kur šiuo metu veikia 10 MW bendros galios elektrinės, o planuojama plėtra turėtų didinti portfelį iki 23 MW. Įmonė skelbia, kad bendras grupės fotovoltinių įrenginių pajėgumas regione jau pasiekė 415 MWp.

    Grupė taip pat veikia Lenkijoje – ten valdo apie 460 degalinių. MOL viešai deklaruoja siekį spartinti augimą, o energetikos projektai tampa viena iš priemonių didinti atsparumą kainų šuoliams ir stiprinti savarankiškumą energijos srityje.

  • Mįslinga romėnų milžiniška budova Budapešte glumina archeologus: kas tai buvo iš tiesų?

    Mįslinga romėnų milžiniška budova Budapešte glumina archeologus: kas tai buvo iš tiesų?

    Radijo Aquincum šešėlyje

    Budapešto šiaurinėje dalyje, Óbuda rajone, buvusios distilerijos teritorijoje archeologai aptiko neįprastai gerai išlikusią romėnų laikų konstrukciją. Ši vieta patenka į senovinio Aquincum ribas, vieną svarbiausių Romos centrų prie Dunojaus dabartinės Vengrijos teritorijoje.

    Radinius išprovokavo planuojama naujo gyvenamojo kvartalo statyba, todėl prieš darbus atlikti žvalgomieji kasinėjimai. Aquincum muziejaus specialistai skelbia, kad išliko apie 40 proc. pirminės konstrukcijos, o tai šio regiono romėniškiems objektams yra retas atvejis.

    Ilga, siaura ir su keistu „bokštu“

    Tyrėjų vertinimu, statinys galėjo būti pastatytas III amžiaus pabaigoje arba IV amžiuje, vėlyvuoju Romos imperijos laikotarpiu. Pagrindinė dalis – ilgas, siauras objektas, kuris, sprendžiant iš atidengtų atkarpų, galėjo tęstis šimtais metrų.

    Konstrukcija orientuota maždaug lygiagrečiai Dunojui, o šiauriniame gale baigiasi neįprasta daugiakampio plano dalimi, primenančia bokštą. Kiek toli statinys driekėsi į pietus, kol kas neaišku, nes dalis jo, tikėtina, tebėra po žeme.

    Kodėl mokslininkai sutrikę

    Didžiausią nuostabą kelia mūrų būklė: kai kurios sienų atkarpos išlikusios beveik žmogaus ūgio. Vengrijoje dauguma romėniškų liekanų dažniausiai tėra iki kelių, todėl toks išsilaikymo lygis verčia kelti klausimą, kodėl būtent šis objektas nebuvo suardytas vėlesniais amžiais.

    Aquincum muziejaus vyriausiasis archeologas Gergely Kostyál teigia, kad tai vargu ar buvęs privatus namas – greičiau viešos paskirties statinys. Ekspertai taip pat mano, kad statyboje galėjo dalyvauti romėnų kariuomenė, nes vėlyvuoju imperijos laikotarpiu didelių projektų dažnai imdavosi kariniai inžineriniai daliniai.

    Vis dėlto archeologai atmeta tvirtovės versiją: apie 65 centimetrų storio sienos, jų vertinimu, būtų buvusios per plonos rimtai gynybinei paskirčiai net ir vėlyvojo laikotarpio standartuose. Tai palieka platų interpretacijų lauką – nuo administracinio ar logistikos objekto iki su kariniu gyvenimu susijusios, bet ne gynybinės infrastruktūros.

    „Turime statinį, kurio mastas ir išlikimas rodo viešą reikšmę, tačiau jo funkcijos kol kas negalime pagrįstai įvardyti“, – sakė Gergely Kostyál.

    Trūksta užuominų istoriniuose planuose

    Paslaptį didina tai, kad tokio masto konstrukcija neaptikta išlikusiuose romėnų planuose ir žinomuose to laikotarpio kariniuose žemėlapiuose. Tyrėjai nurodo tikrinę kelis žinomus karinius žemėlapius, tačiau juose nėra akivaizdžių nuorodų į šį objektą, nors Aquincum, kaip civilinis ir karinis centras, paprastai laikomas gana gerai dokumentuotu.

    Archeologai pabrėžia, kad atsakymus gali duoti tolesni kasinėjimų etapai ir po žeme likusių konstrukcijos dalių analizė. Šiuo metu atidengtos atkarpos buvo užpiltos žemėmis, siekiant jas apsaugoti nuo irimo, o miesto valdžia teritorijai jau pritaikė archeologinės apsaugos režimą.

    Tokie atradimai, ypač sparčiai plečiantis miestams, tampa vis dažnesni ir Europoje: prieš didelius statybų projektus atliekami tyrimai neretai atveria iki tol nežinotus istorijos sluoksnius. Budapešto atvejis išsiskiria tuo, kad radinys ne tik masyvus, bet ir netikėtai gerai išlikęs, todėl jo „biografiją“ gali tekti perrašyti remiantis naujais duomenimis.

  • Vengrija skuba taisyti vaikų apsaugos įstatymą: po ES teismo sprendimo – posūkis dėl LGBT

    Vengrija skuba taisyti vaikų apsaugos įstatymą: po ES teismo sprendimo – posūkis dėl LGBT

    Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras pranešė, kad jo Vyriausybė teiks pataisas vadinamajam vaikų apsaugos įstatymui, kuris jau ne vienerius metus kelia konfliktą su Briuseliu. Sprendimas paskelbtas po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šį teisės aktą įvertino kaip diskriminacinį.

    Įstatymas buvo priimtas 2021 metais, tuometinei Viktoro Orbáno Vyriausybei jį siejant su nepilnamečių apsauga nuo seksualinio išnaudojimo. Vėliau jis buvo papildytas nuostatomis, kurios praktiškai apribojo informacijos apie homoseksualumą ir lytinę tapatybę pateikimą nepilnamečiams, o tai sulaukė aštrios žmogaus teisių organizacijų kritikos.

    Praktikoje tai reiškė, kad dalis knygų, spaudos leidinių ar filmų buvo šalinami iš prekybos ar transliavimo grafikų, o turinio platintojams kilo papildomų ribojimų rizika. Europos Komisija dėl šių nuostatų pradėjo pažeidimo procedūrą, argumentuodama, kad jos nesuderinamos su ES teise ir pagrindinėmis teisėmis.

    Ką pasakė ES Teisingumo Teismas

    Šių metų balandį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Vengrijos teisės aktas pažeidžia ES teisę. Teismas nurodė, kad tokios nuostatos stigmatizuoja LGBTIQ asmenis, pažeidžia jų žmogaus orumą ir gali didinti socialinę atskirtį.

    Šis sprendimas sustiprino spaudimą Vengrijai peržiūrėti reguliavimą, nes ginčas su ES institucijomis jau buvo virtęs ne tik politiniu, bet ir finansiniu klausimu. Vengrija siekia atkurti pasitikėjimą dėl teisės viršenybės ir žmogaus teisių standartų, nuo kurių priklauso ir dalies ES lėšų prieinamumas.

    Vyriausybės planas: griežčiau vaikams, be diskriminacijos

    P. Magyaras nacionaliniam radijui pareiškė, kad pataisos turėtų išlaikyti tikslą riboti nepilnamečių prieigą prie smurtinio ir seksualinio turinio, tačiau kartu panaikinti diskriminacines nuostatas seksualinių mažumų atžvilgiu. Jo teigimu, siekiama, kad vaikų apsauga nebūtų naudojama kaip pagrindas riboti tam tikrų visuomenės grupių teises.

    „Yra didelė tikimybė, kad įstatymo pataisos, kartu su stipresne vaikų apsauga, leis Vengrijai išvengti baudos“, – sakė P. Magyaras.

    Europos Komisija, komentuodama planuojamas pataisas, nurodė, kad kol kas per anksti vertinti jų turinį, tačiau patvirtino palaikanti glaudų dialogą su Vengrijos institucijomis. Pataisos, kaip skelbiama, turėtų būti pateiktos parlamentui artimiausiu metu.

    ES pinigai ir spaudimas iš Briuselio

    Šis žingsnis Vengrijoje vertinamas ir platesniame kontekste, susijusiame su ES finansavimu. P. Magyaras teigia, kad tikslas yra atverti kelią papildomoms ES lėšoms, įskaitant paramą švietimui, kuri, jo teigimu, galėtų siekti apie 500 000 000 eurų.

    Vengrijos santykius su ES jau anksčiau komplikavo ir kitos bylos. Pavyzdžiui, atskiroje byloje dėl migracijos sistemos ES teismas Vengrijai buvo pritaikęs milijono eurų per dieną baudą, kuri, viešai skelbta, jau virto maždaug 1 000 000 000 eurų našta.

    Savaitgalį P. Magyaras taip pat pranešė apie ketinimus švelninti įvaikinimo ribojimus tos pačios lyties poroms, kurie ankstesnės valdžios laikotarpiu buvo faktiškai užkirsti. Šie pokyčiai rodo platesnę kryptį, kuria naujoji Vyriausybė siekia normalizuoti santykius su ES ir sumažinti ilgai trunkančių politinių konfliktų kainą.

    Kol kas lieka neaišku, kaip greitai pataisos bus priimtos ir ar jos visiškai atitiks ES teismo sprendimo logiką. Tačiau pats signalas apie atsitraukimą nuo diskriminacinių nuostatų jau vertinamas kaip reikšmingas posūkis Vengrijos vidaus politikoje ir jos santykiuose su Briuseliu.

  • Viduramžių pilyje aptiko keistą karščio išdegintą šachtą: archeologai pripažįsta – mįslė

    Viduramžių pilyje aptiko keistą karščio išdegintą šachtą: archeologai pripažįsta – mįslė

    Vengrijos Bánd gyvenvietėje, ant kalkakmenio kalvos stūksančios Essegvár pilies griuvėsiuose, archeologai aptiko nedidelę akmenimis išklotą šachtą, kurios sienos ir dugnas aiškiai paveikti itin aukštos temperatūros. Konstrukcija suformuota kruopščiai: dideli akmenys sustatyti vertikaliai, o viduje matyti intensyvaus kaitinimo palikti pėdsakai.

    Tokie radiniai paprastai leidžia įtarti amatų ar ankstyvosios pramonės veiklą, todėl viena pirmųjų hipotezių susijusi su metalų apdirbimu. Vis dėlto kol kas trūksta svarbiausių įrodymų: šalia nerasta šlako ir išlydyto metalo fragmentų, kurie patvirtintų kalvystę ar kitą metalurgiją.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad šachtos forma nepanaši į viduramžiais įprastus įrenginius, naudotus plytoms degti, kalkėms išgauti ar keramikai gaminti. Dėl šios priežasties tyrėjai kol kas vengia galutinių išvadų ir pabrėžia, kad vien karščio pėdsakų neužtenka tiksliai funkcijai nustatyti.

    Įdomiausia detalė paaiškėjo vertinant kontekstą: tyrėjai mano, kad konstrukcija galėjo būti naudojama dar iki to momento, kai šioje vietoje iškilo akmeninės pilies sienos. Tai reikštų, kad šachtą palikusi veikla yra senesnė už pačią viduramžių tvirtovę, o vieta turėjo reikšmę dar ankstesnei bendruomenei.

    Datavimui padeda ir kiti šių metų kasinėjimų radiniai. Aptiktos monetos, siejamos su Vengrijos karalių Belos III ir Andriaus II valdymo laikotarpiais, yra senesnės už dalį išlikusių pilies konstrukcijų ir tampa orientyrais, padedančiais atsekti atskirus tvirtovės raidos etapus.

    Tyrėjų vertinimu, šiaurinė pilies dalis galėjo būti pastatyta XIII amžiaus antroje pusėje, o paslaptingoji šachta veikė anksčiau. Dėl to kyla platesnis klausimas: kas šioje vietoje buvo iki mūrinės pilies ir kokią funkciją atliko įrenginys, kurį vėlesnių laikų statytojai, panašu, rado jau esantį.

    Šių metų tyrimai atskleidė ir vėlesnio pilies gyvenimo pėdsakus: keramikos šukes, gyvūnų kaulus, strėlių antgalius, geležinį peilį, sidabrines monetas bei aprangos detales. Tarp įdomesnių radinių minimi paauksuoto sidabro elementas, varinės detalės ir gotikinių durų puošybos fragmentai, įskaitant du šešiakampės žvaigždės formos apkalus.

    Istoriniai duomenys rodo, kad Essegvár viduramžiais priklausė Essegvár giminei, o pilies reikšmė mažėjo karų su Osmanų imperija laikotarpiu. Manoma, kad tvirtovė buvo sunaikinta po netoliese esančio Veszprémo užėmimo 1552 metais, tačiau dabartinių tyrimų centre atsidūrė ne griūties istorija, o gerokai senesnė, karščio išdeginta šachta.

    Archeologai pabrėžia, kad tokio tipo objektų paskirtį dažniausiai padeda nustatyti detalūs laboratoriniai tyrimai. Mikroskopinė dirvožemio ir nuosėdų analizė, cheminių elementų pėdsakai bei degėsių struktūra gali atskleisti, ar šachtoje buvo lydomas metalas, deginamos organinės medžiagos, ar atliktos visai kitokios, iki šiol neįvardytos technologinės operacijos.

  • Euro grįžta į politinės darbotvarkės viršų: Vengrija taikosi į 2030-uosius, Bulgarija skaičiuoja kainas

    Diskusijos dėl euro Europoje vėl kaista: vienur kalbama apie prisijungimą prie euro zonos, kitur – apie pasitraukimą. Vengrijoje vis garsiau minimas tikslas euro įsivedimą sieti su 2030 metais, o Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų AfD retorikoje atsiranda raginimų grįžti prie markės.

    Tuo pat metu Bulgarija, naujausia euro zonos narė, susiduria su jautriausiu klausimu – kaip suvaldyti kainų kilimą ir piktnaudžiavimą perėjimo laikotarpiu. Euro įvedimas ten tapo ne tik ekonomikos, bet ir vidaus politikos kovos tema.

    Vengrija kalba apie 2030 metus

    Vengrijos politinėje darbotvarkėje euro tema pastaruoju metu stiprėja, o siekis įsivesti bendrą valiutą įvardijamas kaip vidutinio laikotarpio tikslas. Norint prisijungti prie euro zonos, būtina atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus: kainų stabilumą, tvarų biudžeto deficitą ir skolą, palūkanų normų bei valiutos kurso stabilumą.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Vengrijai iššūkių kelia ne tik viešųjų finansų rodikliai, bet ir valiutos svyravimai. Dalis ekspertų taip pat pabrėžia Vengrijos pramonės ir eksporto priklausomybę nuo Vokietijos ekonomikos ciklų, todėl vien euro tikslas pats savaime neišsprendžia struktūrinių problemų.

    Vokietijoje – spaudimas eurui

    Vokietijoje euro klausimas vėl iškyla politinių ginčų centre: AfD retorikoje euro zona vaizduojama kaip ribojanti šalies ekonominį manevringumą. Nors ekonomistai dažnai tokias idėjas vertina kaip rinkiminės kovos elementą, pats faktas, kad diskusija grįžta į viešąją erdvę, rodo didėjantį visuomenės jautrumą infliacijai ir gyvenimo brangimui.

    Ekspertai sutaria, kad hipotetinis Vokietijos pasitraukimas iš euro zonos būtų milžiniškas sukrėtimas. Tokia permaina galėtų pakirsti bendros valiutos patikimumą, išprovokuoti finansų rinkų turbulenciją, kapitalo persiskirstymą ir didelį neapibrėžtumą visoje Europoje.

    Bulgarijoje – kainų kontrolės pamokos

    Bulgarija eurą įsivedė 2026 metų pradžioje, tačiau didžiausias iššūkis tapo kainų skaidrumas ir kontrolė pereinamuoju laikotarpiu. Taikant dvigubą kainų žymėjimą, vartotojams turi būti aiškiai pateikiama suma nacionaline valiuta ir eurais, o perskaičiavimas privalo būti atliekamas pagal nustatytą kursą.

    Praktikoje dalis verslų, ypač su turizmu susijusiuose sektoriuose, pasinaudojo proga kelti kainas, o tai smogė vartotojų pasitikėjimui ir išprovokavo politines diskusijas. Kainų šuoliai tapo patogia tema oponentams, siekiant atsakomybę dėl brangimo sieti su euro įvedimu, net jei infliaciją kartu kursto ir kiti veiksniai – nuo energijos kainų iki geopolitinių krizių.

    Bulgarijos patirtis dar kartą primena, kad euro įvedimas nėra vien techninis valiutos pakeitimas. Sėkmę lemia institucijų pasirengimas, rinkos priežiūra, aktyvi vartotojų informavimo kampanija ir greita reakcija į piktnaudžiavimą, kad pereinamasis laikotarpis nevirstų pasitikėjimo krize.

  • Vengrija artėja prie grįžimo į „Horizon Europe“: valdžia žada atverti įšaldytas ES mokslo lėšas

    Vengrija artėja prie grįžimo į „Horizon Europe“: valdžia žada atverti įšaldytas ES mokslo lėšas

    Vengrija skelbia pašalinusi teisinius barjerus, kurie pastaraisiais metais ribojo šalies dalyvavimą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizon Europe“. Šis žingsnis galėtų atverti kelią vėl naudotis ES finansuojamais projektais ir tarptautinėmis partnerystėmis.

    Vengrijos mokslo ir technologijų ministras Zoltán Tanács teigė, kad šalis pakeitė aukštojo mokslo valdymo modelį taip, kad jis atitiktų su Europos Komisija suderintus techninius kriterijus. Pasak jo, pertvarka turėjo panaikinti struktūras, kėlusiais interesų konflikto rizikas.

    „Teisiškai mes jau sugrįžome“, – sakė Zoltán Tanács.

    Europos Komisijos atstovas nurodė, kad Briuselis dar nėra oficialiai gavęs pranešimo apie užbaigtus pokyčius. Tai reiškia, kad sprendimai dėl praktinio dalyvavimo ir finansavimo atnaujinimo priklausys nuo formalaus vertinimo ir administracinių procedūrų.

    Vengrijos galimybės pilnai dalyvauti „Horizon Europe“ buvo apribotos 2022 metais, kai ES institucijos išreiškė susirūpinimą dėl vadinamųjų viešojo intereso patikos fondų, per kuriuos buvo valdoma dalis universitetų. Šios struktūros, pasak ES, galėjo sudaryti sąlygas interesų konfliktams ir nepakankamai skaidriam sprendimų priėmimui, todėl Vengrija buvo iš dalies atskirta nuo daugelio ES finansuojamų mokslinių konsorciumų.

    „Horizon Europe“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų programa 2021–2027 metų laikotarpiui, kurios bendra biudžeto apimtis siekia apie 95 milijardus eurų. Programoje finansuojami tiek fundamentiniai tyrimai, tiek taikomieji projektai, orientuoti į pramonės konkurencingumą, sveikatą, klimatą, energetiką ir skaitmeninę transformaciją.

    Ministro teigimu, dėl apribojimų Vengrijos mokslo institucijos patyrė didelių nuostolių, nes buvo prarastos galimybės dalyvauti bendruose Europos projektuose, pritraukti tarptautines komandas ir užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Jis prognozavo, kad lėšų atlaisvinimas galėtų įvykti iki metų pabaigos, jei administracinės procedūros bus užbaigtos sklandžiai.

    Vengrija taip pat sieja sugrįžimą į ES programas su ambicijomis stiprinti dirbtinio intelekto kryptį. Pasak Zoltán Tanács, šalis svarsto steigti šimtus naujų profesūrų ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, kad DI tyrimai ir kompetencijos vystymas vyktų kartu su Europos partneriais.

    Politinis kontekstas taip pat svarbus: po premjero Péter Magyar pergalės 2026 metais Budapeštas viešai deklaruoja siekį normalizuoti santykius su Briuseliu ir susigrąžinti užstrigusį finansavimą. ES signalizuoja, kad progresas vertinamas per realiai įgyvendinamas reformas, o ne vien viešus pažadus, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar pakeitimai bus laikomi tvariais ir įgyvendintais praktikoje.