CP v2

Tag: Vengrija

  • Šimtmečius dingusios Nyénye paslaptis įminta: Vengrijoje aptiko kaimą, minėtą dar 1548 metais

    Šimtmečius dingusios Nyénye paslaptis įminta: Vengrijoje aptiko kaimą, minėtą dar 1548 metais

    Vengrijoje archeologai pranešė identifikavę viduramžių kaimo Nyénye vietą, apie kurį iki šiol buvo žinoma beveik vien iš rašytinių šaltinių. Istoriniuose dokumentuose gyvenvietė minima kelis kartus, o paskutinė žinoma žinutė apie ją siekia 1548 metus, vėliau pavadinimas palaipsniui dingo iš aktų.

    Kaip skelbiama, lūžis įvyko vykdant archeologinius darbus netoli Szandaszőlős apylinkių. Pirminių žvalgymų metu tyrėjai pastebėjo gausybę keramikos šukių, kurių datavimas leido įtarti XV arba XVI amžiaus laikotarpio gyvenvietę, nors iš pradžių manyta, kad radimvietė bus nedidelė ir išsibarsčiusi.

    Vėlesni kasinėjimai atskleidė daugiau struktūrų: duobes, griovius ir kapus. Laidojimų orientacija rytų–vakarų kryptimi sustiprino prielaidą, kad tai krikščioniška kapavietė, o viduramžių kaimuose kapinės dažniausiai buvo susijusios su vietos bažnyčia.

    Įtarimai pasitvirtino aptikus buvusios šventovės liekanas. Gyvenvietės pėdsakai, kapinės ir bažnyčios fragmentai kartu rodo, kad čia veikė didesnė ir geriau organizuota bendruomenė, nei buvo spėjama pradžioje.

    Sprendžiant Nyénye lokalizacijos mįslę, svarbią rolę suvaidino ir dokumentų analizė. Tyrėjai lygino senųjų aktų informaciją, įskaitant su žemėvalda bei ginčais susijusius įrašus, su aplinkinių gyvenviečių padėtimi ir naujai atrastos radimvietės duomenimis, taip susiedami archeologinius pėdsakus su istoriniu pavadinimu.

    Tokie atradimai yra vertingi ne vien dėl geografinio tikslumo. Kasinėjimai gali suteikti naujų žinių apie vėlyvųjų viduramžių kasdienybę, kaimo planavimą, materialinę kultūrą ir laidojimo papročius, o kartu padėti tiksliau atkurti regiono gyvenviečių tinklą laikotarpiu, kai dalis vietovių dėl karų, epidemijų ar ekonominių pokyčių ištuštėjo.

    Archeologai ketina tęsti darbus, daugiau dėmesio skirdami bažnyčios ir kapinių tyrimams. Tikimasi, kad papildomi radiniai leis tiksliau datuoti gyvenvietės klestėjimo ir nykimo etapus bei geriau suprasti, kodėl Nyénye po 1548 metų dingo iš rašytinių šaltinių.

  • Vengrija skelbia vėjo elektrinių konkursą: 702 MVA prijungimo galia ir terminai iki 2032 metų

    Vengrija skelbia vėjo elektrinių konkursą: 702 MVA prijungimo galia ir terminai iki 2032 metų

    Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliuotojas MEKH paskelbė kvietimą teikti paraiškas vėjo elektrinių parkų statybai ir plėtrai. Paraiškas numatyta priimti iki 2026 metų spalio 30 dienos, o konkursas apima tiek naujus projektus, tiek esamų pajėgumų didinimą.

    Prieš skelbdama konkursą institucija atliko rinkos apklausą, kad įvertintų planuojamų investicijų brandą ir realius elektros tinklo prijungimo poreikius. Taip pat buvo derinamas konkurso projektas su sektoriumi, siekiant sumažinti neapibrėžtumą dėl taisyklių ir techninių reikalavimų.

    Tinklo taškai ir galios limitai

    Dalyviai galės varžytis dėl devynių prijungimo taškų šešiuose Vengrijos regionuose, o bendra siūloma į tinklą atiduodama galia siekia 702 megavoltamperus. Prijungimo mazgai numatyti Ács, Dunaújváros, Iváncsa, Kisbér, Komárom, Ócsa ir Székesfehérvár teritorijose, o Szombathely mieste suplanuoti trys atskiri taškai.

    Tokio tipo konkursuose tinklo pajėgumų paskirstymas tampa vienu svarbiausių veiksnių, nes būtent prijungimas dažnai yra didžiausias „butelio kaklelis“ atsinaujinančios energetikos projektams. Dėl to konkurso sąlygos iš esmės orientuotos į praktiškai įgyvendinamus projektus, o ne vien į deklaratyvius planus.

    Kada realiai galės prijungti?

    MEKH nurodo, kad ankstyviausia galima prijungimo data yra 2030 metų rugsėjo 30 diena. Konkreti data turės būti įrašyta į prijungimo planą ir sutartį, tačiau galutinis terminas negalės būti vėlesnis nei 2032 metų rugsėjo 30 diena.

    Tokie terminai signalizuoja, kad konkursas labiau susietas su vidutinės trukmės tinklo plėtros planavimu ir regioninių mazgų stiprinimu. Investuotojams tai reiškia poreikį iš anksto planuoti įrangos tiekimą, leidimus ir finansavimo struktūrą, kad projektas būtų pasirengęs startuoti dar iki faktinio prijungimo datos.

    Mokesčiai ir papildomos sąlygos

    Dalyvio mokestis nustatytas 3 000 000 Vengrijos forintų, tai yra apie 7 600 eurų. Konkurso laimėtojas taip pat turės kasmet prisidėti finansiškai prie savivaldybės, kurios teritorijoje bus įrengtas vėjo parkas.

    Be to, paraiškos teikėjas įsipareigoja dalintis prijungimo tašku ir susijusia gamintojo linija su kitu sėkmingu pareiškėju. Dar vienas kriterijus numato, kad investicija turi būti įgyvendinta pramoninėje arba anksčiau naudotoje teritorijoje, taip mažinant spaudimą naujoms gamtinėms vietovėms.

    Paraiškos bus teikiamos nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos per SZÜF platformą, o konkurso rezultatus planuojama paskelbti iki 2026 metų gruodžio 13 dienos. MEKH yra paskelbusi konkurso dokumentus ir procedūros aprašą, kuriuose detaliau apibrėžiami techniniai ir administraciniai reikalavimai.

    Vėjo energetikos plėtra Vengrijoje pastaruoju metu siejama ne tik su papildomos generacijos poreikiu, bet ir su tinklo patikimumu bei poveikio aplinkai valdymu. Energetikos politikos analitikai pabrėžia, kad didėjant vėjo elektrinių skaičiui svarbu užtikrinti aiškius ekologinius saugiklius, o taip pat įvertinti žiedinės ekonomikos principus įrangos gyvavimo cikle.

  • Vengrijoje žalias šviesoforas „CATL“ baterijų gamyklai: pirmasis cechas Debrecene gavo leidimą

    Vengrijoje žalias šviesoforas „CATL“ baterijų gamyklai: pirmasis cechas Debrecene gavo leidimą

    Vengrijos Hajdú-Bihar apskrities Vyriausybės biuras išdavė naudojimo leidimą pirmajam „CATL“ baterijų elementų gamybos pastatui Debrecene. Tai svarbus projekto etapas, tačiau jis dar nereiškia, kad gamyba startuos artimiausiomis dienomis.

    Kaip nurodo bendrovė, leidimas apima dvi gamybos linijas, o iki realaus gamybos paleidimo dar vykdomi papildomi parengiamieji darbai. „CATL“ taip pat tęsia kitus leidimų ir derinimo procesus, kurių reikalauja Vengrijos institucijos ir Europos Sąjungos reguliavimas.

    Didžiausia bazė už Kinijos ribų

    „CATL“ apie antrąją gamyklą Europoje Debrecene paskelbė 2022 metais, pabrėždama tikslą tapti svarbia Europos automobilių ir elektromobilumo tiekimo grandinės dalimi. Bendrovė jau turi veikiančią baterijų gamybą Vokietijoje, o pastaraisiais metais viešai kalbėjo ir apie plėtros planus Ispanijoje.

    Užbaigus statybas, Vengrijos projektas turėtų tapti didžiausia „CATL“ gamybos baze už Kinijos ribų. Debreceno gamykla įvardijama kaip strateginis centras, skirtas tiekti produkciją pagrindiniams Europos automobilių pramonės klientams.

    Ką reiškia leidimas ir kas toliau?

    Naudojimo leidimas yra vienas iš būtinų etapų, leidžiančių artėti prie gamybos starto, tačiau praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad objektas pripažintas tinkamu naudoti pagal paskirtį. Iki masinės gamybos įmonėms paprastai dar reikia užbaigti įrangos testavimą, darbuotojų parengimą, kokybės užtikrinimo procedūras ir kitus reguliacinius suderinimus.

    Skelbiama, kad baterijų elementų gamybos pastato plotas siekia 350 000 kvadratinių metrų, o planuojamas metinis pajėgumas turėtų būti 40 GWh. Toks mastas rodo, kad projektas orientuotas į didelius automobilių pramonės užsakymus ir ilgalaikį Europos rinkos poreikį.

  • Vengrija pasirinko naują antikorupcijos vadovę: ką reiškia Anna Unger paskyrimas?

    Vengrija pasirinko naują antikorupcijos vadovę: ką reiškia Anna Unger paskyrimas?

    Slaptas balsavimas ir dideli pažadai

    Vengrijos parlamentas slaptu balsavimu naujai kuriamos institucijos NVVH vadove išrinko Anną Unger. Ši tarnyba steigiama siekiant susigrąžinti neteisėtai prarastą valstybės turtą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui viešaisiais pinigais.

    Kartu paskirta ir pavaduotoja, kuri bus atsakinga už tyrimų kryptį, o pačiai institucijai numatyta penkių narių vadovybė. Toks modelis, valdžios teigimu, turėtų leisti sutelkti skirtingų sričių kompetencijas ir užtikrinti operatyvesnį darbą.

    Kas yra NVVH ir kokias galias ji turės

    NVVH mandatas apima ne tik turto paiešką ir apsaugą, bet ir plačią prieigą prie su viešaisiais finansais susijusių sprendimų. Tarnyba galės vertinti valstybės ir savivaldybių sprendimus, viešuosius pirkimus, koncesijas, subsidijas, taip pat Europos Sąjungos lėšų naudojimą.

    Skirtingai nei konsultaciniai ar priežiūros padaliniai, NVVH numatytos ir aktyvios funkcijos: ji galės rinkti ir sutikrinti duomenis, inicijuoti kitų institucijų veiksmus, o tam tikrais atvejais pati atlikti tyrimus. Tai reikštų, kad tarnyba taptų centriniu įrankiu nagrinėjant sudėtingas finansines schemas, kur svarbūs pinigų srautai ir tikrieji naudos gavėjai.

    Vienas reikšmingiausių pokyčių yra galimybė perimti dar nepasiekusias kaltinimo stadijos bylas, jei, NVVH vertinimu, taip būtų efektyviau apginti valstybės interesą. Tokiais atvejais tarnyba galėtų pati pareikšti kaltinimus ir teisme veikti kaip valstybinis kaltintojas, todėl prokuratūros monopolis tokiose bylose būtų apribotas.

    Ginčai dėl atrankos ir nepriklausomumo

    Kandidatų atranka sukėlė aštrias diskusijas tiek tarp ekspertų, tiek politinėje arenoje. Teisingumo ir konstitucinių reikalų komitetas išklausė kelis pretendentus, tarp jų ir Transparency International Hungary teisininką Miklósą Ligeti bei verslininką Nicholasą Sárvári, dirbantį tarptautinio turto susigrąžinimo srityje.

    Dalis kritikų tikino, kad labiausiai patyręs kandidatas buvo Miklósas Ligeti, todėl Annos Unger pasirinkimas esą kelia klausimų. Kiti akcentavo, kad ji yra politologė ir dėstytoja, neturinti prokurorinio ar ikiteisminio tyrimo vadovavimo patirties, kuri paprastai laikoma būtina tokio tipo institucijai.

    Šalininkai atkirto, kad NVVH vadovo užduotis pirmiausia bus sukurti instituciją, užtikrinti strateginę kryptį ir veikimo standartus, o ne asmeniškai vadovauti kiekvienam tyrimui. Vis dėlto, suteikus tokias plačias galias, pagrindinis klausimas išlieka tas pats: kokie vidaus kontrolės, teismų priežiūros ir atskaitomybės mechanizmai realiai ribos vadovybės diskreciją.

    Ryšys su Europos Sąjungos lėšomis ir pasitikėjimu

    NVVH sukūrimas formaliai nebuvo vienintelė teisinė sąlyga Europos Sąjungos finansavimui atlaisvinti, tačiau politiškai šios temos glaudžiai susijusios. Briuselis ilgą laiką reiškė abejones dėl korupcijos prevencijos, Europos Sąjungos subsidijų kontrolės ir nuoseklaus pažeidimų tyrimo.

    Naujajai valdžiai NVVH tampa signalu, kad siekiama ne tik apsaugoti būsimus pinigų srautus, bet ir ieškoti anksčiau neteisėtai panaudotų viešųjų lėšų. Vis dėlto vien institucijos sukūrimas pats savaime neįrodys jos veiksmingumo, o pasitikėjimą lems rezultatai, nepriklausomumas ir gebėjimas atlaikyti politinį spaudimą.

    Ką parodys pirmieji metai

    NVVH sėkmė bus matuojama ne garsiais pareiškimais, o teisiškai tvirtais kaltinimais, galutiniais teismų sprendimais ir realiai susigrąžintu turtu. Praktikoje tai dažnai reiškia ilgus procesus, ypač jei lėšos paslėptos užsienio bankuose, nekilnojamajame turte ar sudėtinguose įmonių tinkluose.

    Anna Unger pati yra įspėjusi, kad tikėtis galutinių nuosprendžių visose didelėse korupcijos bylose per vieną kadenciją gali būti nerealu. Dėl to didžiausias išbandymas bus ne pažadų skambumas, o gebėjimas sukurti veikiančią sistemą, kuri mažintų korupcijos prielaidas, o ne tik reaguotų į pavienius atvejus.

  • Maskva grasina Vengrijai užsukti naftos ir dujų kraną: Budapeštas Rusiją įvardijo grėsme

    Maskva grasina Vengrijai užsukti naftos ir dujų kraną: Budapeštas Rusiją įvardijo grėsme

    Rusijos Valstybės Dūmos deputatas viešai pagrasino Vengrijai galimu energetinių išteklių tiekimo ribojimu po to, kai Budapeštas naujoje užsienio politikos doktrinoje Rusiją įvardijo saugumo grėsme. Pareiškimai nuskambėjo Vengrijai keičiant ankstesnės valdžios kursą ir siekiant glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga bei NATO.

    Naujosios Vengrijos valdžios dokumente, parengtame prieš 81-ąją Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, teigiama, kad šalis smerkia Rusijos karinę agresiją ir palaiko Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą. Kartu akcentuojamas derybų poreikis dėl tvarios taikos ir saugumo garantijų.

    „Rusijos elgesys kelia grėsmę Vengrijai, Europai ir pasaulinei tvarkai, taip pat kelia pavojų Užkarpatėje gyvenančiai vengrų mažumai“, – teigiama dokumente.

    Oficialaus Maskvos atsako į doktriną iš karto nebuvo, tačiau Valstybės Dūmos Gynybos komiteto narys Andrejus Kolesnikas perspėjo, kad po tokių pareiškimų gali būti suabejota rusiškos naftos ir dujų tiekimu Vengrijai. Jis šiuos pokyčius aiškino išoriniu spaudimu ir kartojo Kremliui būdingas žinutes.

    Energetika Vengrijai išlieka jautri sritis, nes šalis yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių narių, vis dar didesniais kiekiais importuojančių rusišką naftą ir gamtines dujas sovietmečiu suformuotu vamzdynų tinklu. 2022 metais Europos Sąjungai uždraudus rusiškos naftos importą vamzdynais daugumai šalių, Vengrija kartu su Slovakija gavo išimtį, motyvuojant ribotomis alternatyvomis.

    Iki valdžios pasikeitimo Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas buvo laikomas artimiausiu Vladimiro Putino partneriu Europos Sąjungoje. Jo vyriausybė ne kartą blokavo griežtesnes Europos Sąjungos formuluotes ir sankcijų paketus Rusijai, argumentuodama, kad Maskva nekelia tiesioginės grėsmės Vengrijai, kuri yra NATO narė.

    Politinis lūžis Budapešte sustiprino įtampą, nes energetiniai svertai Kremliui tradiciškai išlieka viena svarbiausių spaudimo priemonių regione. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga didino suskystintų gamtinių dujų importą, plėtė jungtis ir saugyklų pajėgumus, tačiau kai kurios Vidurio Europos valstybės vis dar susiduria su infrastruktūriniais apribojimais, dėl kurių alternatyvos rusiškiems tiekimams kainuoja brangiau ir reikalauja laiko.

    Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau yra teigusi, kad yra pasirengusi pragmatiškiems santykiams su naująja Vengrijos administracija, tačiau pastarieji grasinimai rodo, jog politiniai signalai gali greitai persikelti į ekonominį lygmenį. Jei energetinės rizikos materializuotųsi, Vengrijai tektų skubiau ieškoti papildomų tiekimo maršrutų ir spartinti priklausomybės nuo vieno tiekėjo mažinimą.

  • Vengrijoje sudužo naikintuvas „Gripen“: pilotas katapultavosi, įvykio vieton skuba ministras

    Vengrijoje sudužo naikintuvas „Gripen“: pilotas katapultavosi, įvykio vieton skuba ministras

    Vengrijoje, netoli Szolnoko, sudužo Vengrijos ginkluotosioms pajėgoms priklausęs naikintuvas „Gripen“. Pirminiais duomenimis, pilotas sėkmingai katapultavosi, o įvykio priežastys kol kas nėra aiškios.

    Apie incidentą viešai pranešta praėjus kelioms minutėms po avarijos, pabrėžiant, kad pradėtas tyrimas. Taip pat skelbta, jog gynybos ministras vyksta į įvykio vietą, kad būtų įvertinta situacija ir koordinuojami tolesni veiksmai.

    Vengrijos gynybos ministerijos atstovai nurodė, kad pilotas greitosios pagalbos automobiliu nugabentas į ligoninę. Pranešama, kad daugiau žmonių per nelaimę nenukentėjo.

    Į viešumą pateko vaizdai, kuriuose matyti virš bazės kylantys juodi dūmai. Tokie kadrai paprastai rodo gaisrą po smūgio, tačiau oficialios institucijos detalios informacijos apie žalą infrastruktūrai kol kas nepateikė.

    Vengrija „Gripen“ naikintuvus naudoja nuo 2006 metų, kai pirmieji orlaiviai iš Švedijos buvo perduoti pagal nuomos sutartį. Vengrijos „Gripen“ parkas bazuojamas Kecskeméte, o šie orlaiviai pasitelkiami tiek šalies oro erdvės apsaugai, tiek NATO užduotims.

    2024 metais Vengrija paskelbė sprendimą įsigyti dar keturis „Gripen“ naikintuvus, taip didinant bendrą jų skaičių iki 18. Taip pat akcentuota, kad baigiantis nuomos laikotarpiui turimi orlaiviai pereis į pilną valstybės nuosavybę.

    JAS-39C/D „Gripen“ yra daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas oro erdvės patruliavimui ir greito reagavimo užduotims. NATO šalims tai svarbi platforma, nes tokio tipo orlaiviai reguliariai dalyvauja bendrose oro policijos misijose, įskaitant Baltijos oro policijos rotacijas.

    Ši avarija nėra pirmas tokio tipo incidentas Vengrijos karinėse oro pajėgose: anksčiau buvo fiksuota „Gripen“ netektis 2015 metais, kai vienas naikintuvas patyrė avariją Čekijoje. Dabartinis tyrimas turėtų atsakyti, ar šįkart nulėmė techninis gedimas, žmogiškasis veiksnys ar kitos aplinkybės.

  • Nufilmuotas retas vandens sūkurys Dunojuje: meteorologai paaiškino, ar tai kelia riziką

    Dunojuje netoli Ráckeve miesto Vengrijoje miškininkui pavyko užfiksuoti retai pastebimą reiškinį, vadinamą vandens sūkuriu arba vandens velniu. Vaizdo įrašas nufilmuotas tuo metu, kai upėje fiksuojamas itin žemas vandens lygis, o pakrantėse atsiveria įprastai po vandeniu slypinčios seklumos.

    Miškininkas pasakojo į pakrantę vykęs dokumentuoti neįprastai stipraus nusekimo, tačiau jo dėmesį patraukė netoliese besisukantis nedidelis dulkių viesulas. Kai oro srautas pasislinko link upės vagos, jis įjungė kamerą ir užfiksavo, kaip sūkurys, pasiekęs vandens paviršių, pradėjo kelti purslus.

    Įsibėgėjęs oro stulpas vandenį pakėlė į viršų ir trumpam suformavo aiškiai matomą purslų piltuvą. Nors pats sūkurys nebuvo aukštas, po jo liko ryškus bangų pėdsakas, kuris kurį laiką dar buvo matomas vandens paviršiuje.

    Vengrijos meteorologai aiškina, kad terminas vandens velnias dažnai vartojamas apibendrintai ir ne visada reiškia klasikinį vandens viesulą. Dažniausiai tai trumpalaikis, nedidelio masto sūkurys virš vandens, galintis susidaryti tiek iš sausumoje susiformavusio dulkių viesulo, tiek staiga sustiprėjus vėjui ties pat vandens paviršiumi.

    Tokiems sūkuriams susidaryti svarbūs keli veiksniai: įkaitęs paviršius, kylantys vertikalūs oro srautai, drėgmės kiekis ir vėjo krypties bei greičio pokyčiai. Dėl to reiškinys paprastai trunka trumpai, tačiau vizualiai atrodo itin įspūdingai.

    „Po savęs jis paliko bangas, tarsi būtų pravažiavęs nedidelis kateris“, – sakė įrašą padaręs miškininkas.

    Specialistai pabrėžia, kad mažas ir trumpalaikis vandens sūkurys savo galia neprilygsta tornadui ar stipriam vandens viesului. Vis dėlto priartėjus prie jo reikėtų išlikti atsargiems, nes staigūs vėjo gūsiai ir pakilę purslai gali trumpam pabloginti matomumą ir sukelti netikėtą bangavimą.

    Didžiausia rizika paprastai kyla mažoms valtims ir pramoginiams laivams: net ir trumpas sūkurys gali sukelti nestabilumą, ypač jei vandens telkinys seklus, o laivas lengvas. Žmonėms krante tokie reiškiniai dažniausiai grėsmės nekelia, tačiau saugiausia jų nestebėti iš labai arti.

    Dunojaus vandens lygio svyravimai dažni, tačiau pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami ilgesni sausrų periodai ir karščio bangos. Tokios sąlygos spartina upių nusekimą, didina vandens temperatūrą ir keičia vietines vėjo cirkuliacijas, todėl trumpalaikiai sūkuriai gali tapti dažniau pastebimi.

    Žemas vandens lygis Dunojuje turi ir praktinių pasekmių: sudėtingėja laivyba, kai kur ryškėja seklumos, o pakrantėse atsiveria naujai susiformavusios smėlio salos. Meteorologai pažymi, kad panašūs epizodai tampa svarbiu signalu stebėti hidrologinę situaciją ir ruoštis staigesniems gamtos reiškinių svyravimams.

  • Budapešte iš Dunojaus iškeltas Vermachto motociklas: DKW NZ 350-1 stebina išlikimu po 80 metų

    Budapešte iš Dunojaus iškeltas Vermachto motociklas: DKW NZ 350-1 stebina išlikimu po 80 metų

    Budapešte, nusekus Dunojaus vandeniui, iš upės dugno iškeltas Antrojo pasaulinio karo laikų Vermachto motociklas akimirksniu atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Vengrijos karo istorijos institucijos skelbia, kad radinys yra neįprastai gerai išsilaikęs, o jo būklė stebina net restauratorius.

    Pasak Vengrijos Karo istorijos instituto ir muziejaus, identifikuotas modelis yra DKW NZ 350-1. Tai vėlyvojo karo laikotarpio motociklas, sukurtas atsižvelgiant į fronto sąlygas, todėl anuomet buvo vertinamas dėl patikimumo ir paprastos konstrukcijos.

    Kas žinoma apie radinį?

    Motociklas iškeltas rugpjūčio 2 dieną Budapešte, Batthyány aikštės prieigose, kitapus parlamento. Ištraukus jis buvo stipriai prisigėręs vandens ir dumblų, todėl svėrė daugiau nei 200 kilogramų, o dabar muziejaus angare valomas ir konservuojamas.

    Muziejus nurodo, kad transporto priemonė yra beveik komplektiška, o kai kurios detalės išsaugojo formą taip, lyg motociklas būtų vandenyje praleidęs gerokai trumpiau. Prie išlikimo galėjo prisidėti dumblas, kuris ribojo deguonies patekimą ir lėtino koroziją, nors galutinės išvados paprastai daromos tik atlikus konservavimo ir medžiagų tyrimus.

    DKW NZ 350-1 buvo gaminamas 1944–1945 metais, o iki karo pabaigos pagaminta kiek mažiau nei 12 000 vienetų. Viena įdomesnių detalių, minimų specialistų, yra galiniame rėme įrengtas purvo ir sniego grandiklis, turėjęs mažinti nešvarumų patekimą į grandinės pavarą.

    DKW NZ 350-1 istorinis kontekstas

    DKW ištakos siejamos su inžinieriumi Jørgenu Skafte Rasmussenu, o pati įmonė išaugo į vieną svarbiausių Vokietijos motociklų gamintojų tarpukariu. 1932 metais DKW kartu su Audi, Horch ir Wanderer suformavo Auto Union, o gamybinis centras Zschopau mieste tapo reikšmingu motociklų ir variklių gamybos mazgu.

    Antrojo pasaulinio karo metais civilinė gamyba buvo ribojama, o pajėgumai vis labiau nukreipiami kariuomenei. NZ serijos motociklai buvo naudojami ryšiams, žvalgybai ir logistikai, o vėlesnės modifikacijos atspindėjo fronto patirtis, ypač eksploataciją sudėtingomis oro ir kelių sąlygomis.

    Po karo DKW gamyklą Zschopau demontavo sovietų okupacinė administracija, o dalis įrangos ir kompetencijų perkelta į Sovietų Sąjungą. Remiantis DKW NZ 350 konstrukcija, 1946 metais pradėtas gaminti IZh-350, o iki 1951 metų pagaminta daugiau nei 127 000 vienetų.

    Rasta ir karių palaikų

    Po motociklu aptikti dviejų vokiečių karių palaikai, o jų atpažinimo žetonai, kaip skelbiama, išliko pakankamai gerai, kad galėtų padėti nustatyti tapatybes. Tai galėtų suteikti naujų duomenų apie konkretaus įvykio aplinkybes, tačiau tokie tyrimai paprastai užtrunka, nes reikia tiek archyvinių, tiek ekspertinių patvirtinimų.

    Kartu pranešama apie papildomus radinius iš nusekusio upės dugno, tarp jų degalų kanistrą ir ekipuotės detales. Vis dėlto Vengrijos karo istorijos institucijos neatmeta alternatyvios versijos, kad vieta karo pabaigoje ar po apgulties galėjo būti naudojama kaip griuvėsių ar atliekų sąvartynas, kuriame buvo išmetama amunicija ir įranga.

    Dėl to vien tik radiniai dar neleidžia galutinai atsakyti, ar du kariai žuvo važiuodami šiuo motociklu, ar jų palaikai ir technika į vieną vietą pateko vėliau. Muziejus tęsia konservavimo darbus ir duomenų rinkimą, o daugiau aiškumo turėtų suteikti tyrimai ir identifikavimo procedūros.

  • Dunojus kyla, „Paks“ ruošiasi jungti dar vieną turbiną: po rekordinės sausros – griežtos sąlygos

    Dunojus kyla, „Paks“ ruošiasi jungti dar vieną turbiną: po rekordinės sausros – griežtos sąlygos

    Vengrijoje pradėtas etapinis Pakšo (Paks) atominės elektrinės pajėgumų atkūrimas, kai Dunojaus vandens lygis ties elektrine ėmė kilti. Po kritiškai žemo vandens laikotarpio į tinklą jau galima grąžinti dalį anksčiau sustabdytos gamybos.

    Skelbiama, kad vandens lygis ties Pakšu nuo ankstesnio minimumo pakilo maždaug 19 centimetrų. Tai sudarė technines prielaidas dar vienai turbinai atnaujinti darbą ir vėl tiekti elektrą į perdavimo tinklą, laikantis sustiprintų saugos procedūrų.

    Rugpjūčio pradžioje Dunojaus lygis buvo nukritęs iki istoriškai žemų reikšmių ir ties Pakšu pasiekė minus 134 centimetrus. Dėl to trys iš keturių elektrinės blokų buvo palaipsniui ir kontroliuojamai išjungti, paliekant veikti tik vieną turbiną.

    Galia didinama palaipsniui

    Atnaujinus dar vieną generavimo grandį, elektrinės atiduodama galia turėtų padidėti nuo maždaug 240 megavatų iki 500 megavatų. Tokie pokyčiai svarbūs ne tik Vengrijos vidaus rinkai, bet ir regionui, nes bazinė generacija padeda stabilizuoti sistemą didesnių vartojimo pikų metu.

    Elektrinė pabrėžia, kad branduolinė sauga yra absoliutus prioritetas, todėl įjungimas vykdomas tik įvykdžius techninius reikalavimus. Vandens lygio kilimas atstatė šalto vandens kanalo siurblių efektyvumą ir reikalingą slėgį, kad būtų užtikrintas kondensatorių aušinimas.

    Kodėl vandens lygis toks svarbus?

    Didžiosios dalies atominių ir šiluminių elektrinių darbas priklauso nuo patikimo aušinimo vandens šaltinio. Kai upė nusenka, kyla rizika, kad nebus galima užtikrinti reikiamų hidraulinių parametrų, o vandens temperatūra gali kilti, todėl operatoriams tenka mažinti apkrovas arba stabdyti įrenginius.

    Šį kartą situaciją pakeitė krituliai Austrijos baseinuose: vandens banga viršutiniame Dunojaus ruože palaipsniui pasiekė ir Pakšą. Operatoriai nurodo, kad net ir sustabdžius dalį generacijos, reaktoriaus šerdies bei panaudoto kuro baseinų aušinimo sistemos veikė nuolat.

    Įjungimas tik po patikrų

    Prieš paleidžiant turbiną turi būti sukurtas pakankamas vakuumas kondensatoriuje, taip pat tikrinama antrinės grandinės vandens kokybė. Reaktoriaus šiluminė galia ir garo kiekis reguliuojami ne iš karto, o sinchronizuojami žingsnis po žingsnio pagal griežtą grafiką, derinant generatoriaus prijungimą prie tinklo.

    Be to, elektrinėje numatyta atlikti plačios apimties diagnostiką: tikrinama iki maždaug pusės milijono komponentų. Specialistai vertina, ar šiluminiai režimai ir laikinas stabdymas nesukėlė mikroskopinių medžiagų pažeidimų, galinčių turėti įtakos patikimumui.

    Pastarųjų metų Europos patirtis rodo, kad sausros ir ekstremalūs upių hidrologiniai svyravimai vis dažniau tampa energetikos planavimo veiksniu. Tokiose situacijose operatoriai paprastai remiasi konservatyviais saugos kriterijais, o pajėgumų grąžinimas į tinklą vyksta tik įsitikinus, kad aušinimas užtikrinamas stabiliai.

  • Budapešte šventė persikėlė į išdžiūvusį Dunojaus dugną: vieni linksminasi, kiti bijo blogiausio

    Budapešte šventė persikėlė į išdžiūvusį Dunojaus dugną: vieni linksminasi, kiti bijo blogiausio

    Budapešte vis dažniau atsiveria Dunojaus upės dugnas, o vietos, kurios paprastai būna po vandeniu, virsta vaikščiojimo takais ir net spontaniškų vakarėlių erdvėmis. Prie Laisvės tilto vėl pasirodė vadinamoji Bado uola, kuri Vengrijoje laikoma aiškiu ženklu, kad upėje trūksta vandens.

    Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti naktinis vakarėlis išdžiūvusioje upės atkarpoje. Reakcijos išsiskyrė: daliai gyventojų tai pasirodė kaip netikėta pramoga, tačiau kiti įžvelgė niūrų signalą apie sparčiai besikeičiantį Europos vasarų klimatą.

    Dunojaus seklumas tampa nauja norma?

    Budapešto centre, ties Margit tiltu, po centrine atrama vis dažniau išnyra didelės dugno juostos. Vengrijos hidrologai ne kartą pabrėžė, kad žemi vandens lygiai Dunojuje paprastai siejasi su ilgais karščio laikotarpiais, mažesniu kritulių kiekiu baseine ir intensyvesniu garavimu.

    Pastarąjį dešimtmetį Europoje dažnėjančios karščio bangos ir užsitęsusios sausros vis labiau veikia didžiąsias upes. Dunojaus baseinas driekiasi per daugelį valstybių, todėl vandens lygį lemia ne tik vietiniai orai, bet ir situacija aukštupyje, įskaitant kritulius Alpėse ir sniego atsargas.

    Ką atidengia upės dugnas

    Miesto paveldosaugininkai anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad seklėjant upe dugne matyti įvairių laikotarpių palikimas. Išnyrantys seni metalo objektai ar konstrukcijų fragmentai gyventojams tampa tarsi istorijos ekspozicija po atviru dangumi, tačiau specialistai primena, kad tai kartu rodo ir neįprastai žemą vandens būklę.

    Didėjant sausų plotų apimčiai, vis daugiau žmonių pėsčiomis keliauja nuo Margit salos link miesto pusės, fotografuoja panoramą ir stebi neįprastą vaizdą. Vis dėlto dalis ekspertų perspėja, kad tokie laikotarpiai nėra vien estetinė naujiena: ilgalaikis seklumas apsunkina laivybą, kenkia vandens ekosistemoms ir gali didinti vandens temperatūrą.

    Vakarėlis kaip klimato nuotaikų veidrodis

    Viešojoje erdvėje šis epizodas apibūdinamas kaip dviejų nuotaikų susidūrimas: vieni renkasi gyventi šia diena, kiti tą patį vaizdą priima kaip perspėjimą. Klimato kaitos kontekste toks kontrastas vis dažnesnis, kai ekstremalūs reiškiniai vieniems tampa neįprasta pramoga, o kitiems priminimu apie augančias rizikas.

    Šiltėjantis klimatas regione didina tikimybę, kad sausros kartosis, o žemi upių lygiai kartais truks ilgiau. Dėl to miestams, pramonei ir transportui tampa svarbu planuoti prisitaikymo priemones, pradedant vandens išteklių valdymu, baigiant infrastruktūros sprendimais, kurie atlaikytų dažnesnes ekstremalias sąlygas.