Tag: Vengrija

  • Vengrijoje tiriama, ar šimtai kelių neužteršti asbestu: nustatyta per 300 galimų vietų

    Vengrijoje tiriama, ar šimtai kelių neužteršti asbestu: nustatyta per 300 galimų vietų

    Vakarų Vengrijoje pradėtas tyrimas dėl galimo asbesto keliuose: matavimai ir mėginių analizė rodo, kad daugiau nei 300 vietų galėjo būti padengtos skaldos mišiniu, kuriame yra natūralaus asbesto. Dalis teritorijų, anot vietos pareigūnų, galėjo būti veikiamos dulkėtumo ne vienerius metus, nes skalda įvežta vykstant statyboms ir kelių tvarkymo darbams.

    Vienas iš minimų taškų yra Oladi plynaukštė – priemiestinė Szombathely dalis, kurioje vyksta statybos. Vietos bendruomenės dėmesį patraukė įtarimai, kad prieš 8–10 metų į teritoriją galėjo būti atgabenti akmenys iš Austrijos kasyklų, o kartu su jais į aplinką pateko ir asbesto skaidulų turinčių priemaišų.

    Kas pavojinga ir kada?

    Geologas, buvęs Eötvös Loránd universiteto mineralogijos padalinio vadovas Tamás Weiszburg pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla ne nuo pačios uolienos, o nuo į orą pakylančių mikroskopinių skaidulų. Jos gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir, priklausomai nuo poveikio intensyvumo bei trukmės, ilgainiui didinti sunkių ligų tikimybę.

    „Pavojinga yra forma: tai labai plona skaidula, galinti apeiti organizmo apsaugos mechanizmus ir būti stiprus kancerogenas“, – sakė T. Weiszburg.

    „Ji su oro srautu gali nusileisti iki bronchų ir neišsivalyti, o dėl ilgio ją sunku pašalinti fagocitams, todėl gali prasidėti nuolatinis uždegimas, kuris laikui bėgant gali virsti vėžiu“, – sakė jis.

    Specialistas akcentuoja, kad asbesto sukelti navikai ar kitos ligos dažnai vystosi lėtai, o pasekmės gali pasireikšti po dešimtmečių. Dėl to, net ir nesant akivaizdžių simptomų, svarbus ilgalaikis aplinkos stebėjimas ir aiškūs darbų saugos reikalavimai.

    Kada rizika sumažėja?

    Anot geologo, dalis kelių realios grėsmės gyventojams gali nekelti, jei kelio pagrindas yra tinkamai užsandarintas arba uždengtas asfaltu, taip sumažinant dulkių sklaidą. Problema kyla tuomet, kai asbesto turinti skalda paliekama atvira ir dulkės gali būti pakeliamos transporto, vėjo ar statybos darbų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir užsandarinti ruožai gali tapti rizikos šaltiniu, jei vėliau kelias ar pagrindas būtų ardomas. Tokiais atvejais būtina iš anksto patikrinti kelio konstrukciją, o darbuotojams užtikrinti tinkamas asmens apsaugos priemones, dulkių kontrolę ir saugų užterštų medžiagų tvarkymą.

    Valdžia žada sprendimus

    Szombathely rajone apsilankęs aplinkos ministras László Gajdos patvirtino, kad situacija gali paliesti tris apskritis. Pasak jo, šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma, kur konkrečiai buvo išvežta skalda iš Austrijos kasyklų, iš kurių kelios jau yra uždarytos.

    „Manau, šį klausimą ministerijos turi aptarti tarpusavyje ir greitai priimti sprendimą, todėl pirmadienį teiksiu jį Vyriausybei“, – sakė L. Gajdos.

    Vietos valdžia teigia jau ėmusi skubių priemonių dulkėtumui mažinti: ribojamas transporto greitis, kai kur teritorijos periodiškai laistomos. Visgi specialistai pabrėžia, kad laikinos priemonės nepakeičia ilgalaikio sprendimo – aiškaus užterštų vietų žemėlapio, nuoseklios mėginių programos ir skaidrių taisyklių, kaip tokias medžiagas naudoti ar šalinti.

    Ši istorija atkreipė dėmesį ir į platesnę problemą: pasak T. Weiszburg, Europoje trūksta prevencinių taisyklių, nukreiptų būtent į natūralų asbestą, kuris gali pasitaikyti kai kuriuose karjeruose ar kasyklose. Dėl to rizika gali kilti ne iš tyčinio aplinkos teršimo, o iš geologinės realybės ir nepakankamo išankstinio tikrinimo, kai statyboms ar keliams naudojama skalda perkama ir vežama dideliais kiekiais.

    Kol tyrimas tęsiasi, didžiausias dėmesys skiriamas trims labiausiai minimoms teritorijoms ir miestams: Szombathely, Sopron bei Kőszeg. Pareigūnai ir ekspertai siekia nustatyti, kur ir kokiais kiekiais galėjo būti panaudota asbesto priemaišų turinti skalda, bei kokių papildomų sveikatos ir darbų saugos priemonių reikės artimiausiu metu.

  • Vengrija atidaro degalų atsargas: į rinką leis 575 mln. litrų benzino ir dyzelino už ribotas kainas

    Vengrija atidaro degalų atsargas: į rinką leis 575 mln. litrų benzino ir dyzelino už ribotas kainas

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Vengrijos ekonomikos ir energetikos ministras István Kapitány nurodė atlaisvinti dalį šalies strateginių degalų atsargų. Sprendimas paskelbtas Vengrijos oficialiajame leidinyje ir siejamas su tarptautinės rinkos situacija, kuri, institucijų vertinimu, gali sutrikdyti tiekimą šalies viduje.

    Pagal įsakymą į vidaus rinką bus išleidžiama 150 mln. litrų 95 oktaninio benzino ir 425 mln. litrų dyzelino. Iš viso tai sudaro 575 mln. litrų degalų, kurie turi padėti stabilizuoti tiekimą ir sumažinti riziką, kad degalinėse pradės trūkti produktų.

    Kainų lubos ir pardavimo tvarka

    Įsakyme numatyta, kad atlaisvintos atsargos gali būti parduodamos tik taikant oficialiai nustatytas kainų lubas. Tokia sąlyga pasirinkta tam, kad degalai realiai pasiektų vietos vartotojus, o ne būtų panaudoti spekuliatyviai ar iškraipant rinką, kai didėja regioniniai kainų svyravimai.

    Nustatytos grynosios kainos prieš mokesčius siekia apie 0,75 euro už litrą benzino ir apie 0,83 euro už litrą dyzelino. Šie dydžiai taikomi kaip orientyras pardavimui iš strateginių rezervų, o galutinę kainą vartotojams įprastai lemia mokesčių dalis ir mažmeninės prekybos kaštai.

    Kas galės įsigyti ir kokie terminai

    Degalų įsigijimas numatytas per Vengrijos angliavandenilių atsargų kaupimo asociacijos narius, kurie turi teisę pasinaudoti atlaisvinamomis apimtimis iki 2026 metų birželio 30 dienos. Degalai bus skiriami Vengrijos mažmeninės prekybos tinklui ir galutiniams vartotojams šalies viduje.

    Kartu įpareigota nedelsiant pradėti strateginių atsargų atkūrimą, kad laikinas sumažinimas netaptų ilgalaikiu pažeidžiamumu. Galutinis terminas sugrąžinti atsargas iki pilnos apimties numatytas 2027 metų birželio 30 dieną, o pajamos iš dabartinio pardavimo turi būti naudojamos būsimam atsargų atpirkimui.

    Ką signalizuoja toks žingsnis

    Strateginių atsargų atlaisvinimas paprastai yra ne kasdienė priemonė, kurią valstybės taiko tada, kai tiekimo grandinėje atsiranda papildomų rizikų arba kai norima greitai sumažinti vidinį spaudimą rinkai. Tokie sprendimai dažnai siunčia žinutę tiekėjams ir prekybininkams, kad valstybė pasirengusi įsikišti, jei sutriktų tiekimas.

    Vis dėlto ilgesnėje perspektyvoje svarbiausia lieka atsargų atkūrimo disciplina ir aiški tvarka, kaip bus užtikrinamas strateginis saugumas, jei tarptautinės naftos produktų rinkos įtampa užsitęstų. Vengrijos sprendimas rodo, kad energetinio saugumo klausimas regione išlieka prioritetas, o kainų lubos tampa vienu iš įrankių vidaus rinkai apsaugoti.

  • „CATL“ Vengrijoje startavo baterijų modulių surinkimą: ką reiškia 5 GWh linija Europos EV rinkai

    „CATL“ Vengrijoje startavo baterijų modulių surinkimą: ką reiškia 5 GWh linija Europos EV rinkai

    Startas Debrecene

    Gegužės 6 dieną „CATL“ Debrecene, Vengrijoje, pradėjo baterijų modulių surinkimą naujai pastatytame pastate šalia elementų gamyklos. Įmonė nurodo, kad darbai startavo gavus visus reikalingus leidimus, o naujos surinkimo linijos metinis pajėgumas siekia 5 GWh.

    Toks pajėgumas paprastai vertinamas kaip reikšmingas žingsnis, nes 5 GWh per metus gali atitikti dešimčių tūkstančių elektromobilių poreikį, priklausomai nuo baterijos dydžio. Tai svarbu Europai, kur gamintojai siekia trumpinti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo importo iš už Europos ribų.

    Gamyklos parengtis ir leidimai

    Pasak įmonės, pirmosios jos elementų gamyklos statybos Pietiniame pramonės parke Debrecene jau užbaigtos. Taip pat baigta diegti Pramonės 4.0 įranga, kuri paprastai apima automatizavimą, gamybos duomenų stebėseną realiu laiku ir kokybės kontrolės skaitmeninimą.

    Kitas etapas siejamas su leidimais, reikalingais pradėti pačių baterijų elementų gamybą. Gavus šiuos patvirtinimus, planuojama pradėti bandomąją elementų gamybą, kuri paprastai naudojama procesams suderinti, defektams mažinti ir stabiliai kokybei pasiekti prieš pilną gamybos apimtį.

    Moduliai jau buvo gaminami

    „CATL“ teigia, kad modulių gamyba Europoje vyko dar nuo 2024 metų rudens, nuomojamoje gamybinėje salėje, kur veikė dvi gamybos linijos. Iki šiol, įmonės duomenimis, pagaminta 240 000 modulių, kurie esą panaudoti 60 000 elektromobilių Europoje.

    Šis ankstesnis etapas leidžia spręsti, kad įmonė paraleliai kūrė kompetencijas ir tiekimo ryšius regione dar iki naujo objekto starto. Praktikoje tai gali sutrumpinti naujos linijos „įsibėgėjimo“ laiką ir palengvinti perėjimą prie didesnių apimčių, kai bus paleista elementų gamyba.

    Debreceno projektas laikomas vienu iš didesnių akumuliatorių pramonės plėtros pavyzdžių Vidurio Europoje. Europoje stiprėjant reikalavimams tiekimo skaidrumui ir gamybos lokalizavimui, tokios investicijos gali tapti papildomu argumentu automobilių gamintojams planuojant ilgalaikius baterijų tiekimo kontraktus.

  • Eurokomisarė Marta Kos siekia proveržio: iki liepos atverti Ukrainos derybų su ES skyrius

    Eurokomisarė Marta Kos siekia proveržio: iki liepos atverti Ukrainos derybų su ES skyrius

    Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos paragino ES valstybes nares iki liepos mėnesio formaliai atverti visus Ukrainos ir Moldovos stojimo derybų klasterius. Taip Briuselis siekia nutraukti kelis mėnesius trukusį sąstingį ir pasinaudoti politiniu momentu, kuris, Komisijos vertinimu, galėtų pagreitinti procesą.

    Stojimo derybose klasteriai apjungia atskiras derybų sritis ir reformas, kurias kandidatė turi įgyvendinti, kad jos teisė ir praktika atitiktų ES standartus. Galutiniams sprendimams reikia vieningo visų 27 valstybių narių pritarimo, todėl net ir vienos šalies prieštaravimai gali sustabdyti judėjimą į priekį.

    Kas yra derybų klasteriai?

    Klasterių sistema sugrupuoja derybų skyrius į platesnes temas, tokias kaip teisinės valstybės stiprinimas, teismų reforma, viešojo sektoriaus skaidrumas, ekonomikos ir konkurencijos taisyklės, taip pat žemės ūkio, energetikos ar aplinkosaugos reikalavimai. Paprastai pirmiausia atveriami su teisės viršenybe susiję klausimai, nes jie laikomi viso proceso pamatu.

    Europos Komisija pabrėžia, kad procesas išlieka grindžiamas nuopelnais: klasterių atvėrimas ir uždarymas priklauso nuo to, ar pasiekti konkretūs kriterijai. Kartu tai yra ir politinis signalas rinkoms bei visuomenei, kad integracija juda, net jei faktinis derybų kelias dažnai trunka ne vienerius metus.

    Vengrijos veiksnys ir naujas politinis langas

    Iki šiol vienu svarbiausių stabdžių laikyta Vengrijos pozicija, kai Budapeštas ne kartą blokavo sprendimus, susijusius su Ukrainos integracija ir finansavimu. Europos Komisija teigia matanti galimybę mažinti įtampą pasikeitus šalies politinei vadovybei ir tikisi konstruktyvesnio tono derybų darbotvarkėje.

    Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras yra viešai pabrėžęs paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui pagal tarptautinę teisę, tačiau taip pat pasisakė prieš pagreitintą Ukrainos narystės kelią. Jis yra akcentavęs, kad bet koks santykių „perkrovimas“ būtų siejamas su Kyjivo sprendimais dėl tautinių mažumų, įskaitant etninių vengrų teisių, apsaugos.

    Laiko planas ir finansinė parama

    Komisarė nurodė, kad pirmasis derybų klasteris galėtų būti atvertas jau birželį, o likusieji penki, jei valstybės narės pritartų, galėtų sekti iki liepos. Tokia seka reikštų, kad techniniai sprendimai diplomatiniais kanalais turėtų būti priimti sparčiau nei įprastai, o politinė valia turėtų virsti formaliais balsavimais.

    Šalia derybų klausimų Briuselyje aptariamas ir finansinis paketas Ukrainai. Komisarė taip pat sakė besitikinti, kad artimiausiu metu Ukraina gaus pirmąją maždaug 90 000 000 000 eurų paskolos, paremtos ES valstybių narių garantijomis, dalį, kai buvo panaikintas iki tol taikytas blokavimas.

    „Raginsiu visas valstybes nares formaliai atverti visus klasterius. Esame daug ką paruošę iš anksto, tad viskas tam pasirengta“, – sakė Marta Kos.

    Ukraina tuo pat metu siekia aiškesnio politinio grafiko ir nori, kad stojimo kelias būtų apibrėžtas konkretesniais etapais. Europos Komisija, savo ruožtu, vengia įvardyti narystės datą ir kartoja, kad sprendimai priklausys nuo reformų įgyvendinimo bei vieningo valstybių narių sutarimo.

  • ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo patvirtinti sankcijas vadinamiesiems smurtaujantiems Izraelio naujakuriams Vakarų Krante. Apie tai Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį pranešė aukščiausia ES diplomatė Kaja Kallas, pabrėžusi, kad politinis susitarimas „jau seniai yra ant stalo“.

    Pasak K. Kallas, proveržis tapo realesnis po valdžios pasikeitimo Vengrijoje: naujoji vyriausybė signalizavo nebesirengsianti blokuoti priemonių, kurias anksčiau stabdė Viktoro Orbáno kabinetas. Dėl tokios pozicijos ES viduje ilgą laiką nepavyko užbaigti derinimų, nors dauguma valstybių narių sankcijoms pritarė.

    „Tikiuosi, kad pasieksime politinį susitarimą dėl sankcijų smurtaujantiems naujakuriams“, – sakė Kaja Kallas.

    Kalbėdama apie platesnius siūlymus dėl Izraelio, K. Kallas pripažino, kad šiuo metu ES šalys dar neturi pakankamos daugumos griežtesnėms priemonėms. Tarp svarstytų idėjų buvo ir žingsniai, susiję su prekybos ribojimu produkcijai iš Vakarų Kranto gyvenviečių, tačiau kelioms valstybėms toks kelias kol kas atrodo per toli siekiantis.

    Į Briuselį atvykę kai kurių šalių ministrai taip pat akcentavo, kad ES sprendimų priėmimas užtrunka, kai dalis narių laikosi atsargesnės linijos. Vis dėlto bendra nuostata, kurią viešai kartojo keli diplomatai, yra ta, kad smurtas ir ekstremizmas turi turėti politinių ir praktinių pasekmių.

    Jeigu sankcijos būtų patvirtintos, jos tikėtina apimtų konkrečius asmenis, siejamus su smurtu Vakarų Krante, ir galėtų reikšti kelionių ribojimus bei turto įšaldymą ES. Tokios priemonės paprastai nukreipiamos į individualius veikėjus, o ne į valstybę, siekiant aiškiai įvardyti atsakomybę ir kartu išlaikyti erdvę diplomatijai.

    ES diskusijos dėl Vakarų Kranto ir Gazos situacijos pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo, augant tarptautiniam spaudimui reaguoti į civilių saugumo ir humanitarinius iššūkius regione. Briuselyje pabrėžiama, kad net ir sutarus dėl sankcijų paketo, debatų dėl tolesnių priemonių ir jų apimties artimiausiu metu greičiausiai nemažės.

  • Budapeštas mini 22 metus ES: po valdžios pasikeitimo gyventojai tikisi šiltesnių santykių su Briuseliu

    Budapeštas mini 22 metus ES: po valdžios pasikeitimo gyventojai tikisi šiltesnių santykių su Briuseliu

    Europos diena po politinių permainų

    Budapešte tūkstančiai žmonių minėjo Europos dieną ir 22-ąsias Vengrijos narystės Europos Sąjungoje metines. Šventė vyko praėjus vos dienai po to, kai darbą pradėjo naujasis parlamentas, o Péteris Magyaras prisiekė eiti ministro pirmininko pareigas.

    Politinis lūžis suteikė renginiui papildomo svorio, nes pastaraisiais metais Vengrijos ir Europos Sąjungos institucijų santykiai buvo įtempti. Daliai dalyvių tai tapo proga viešai parodyti lūkestį, kad Budapešto ir Briuselio dialogas artimiausiu metu taps konstruktyvesnis.

    „Visi labai džiaugiamės. Anksčiau niekada nebuvau atėjusi į Europos dieną, bet šiemet tikrai jaučiasi gera nuotaika, ypač po vakarykščių įvykių“, – sakė viena renginio dalyvė.

    „Man atrodo, kad atmosfera tapo daug labiau entuziastinga ir motyvuota, nes atsirado šansas vėl judėti bendru keliu su Europa“, – pridūrė kitas dalyvis.

    Kodėl ši data svarbi Europai

    Europos diena minima gegužės 9 dieną, kai 1950 metais buvo paskelbta Schumano deklaracija, laikoma vienu svarbiausių žingsnių į šiandieninę Europos Sąjungą. Ši data daugelyje valstybių siejama su Europos integracijos idėja ir bendrų taisyklių bei vertybių paieška.

    Vengrija į Europos Sąjungą įstojo 2004 metais kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis. Narystė atvėrė prieigą prie bendrosios rinkos, judėjimo laisvių ir Europos finansavimo, tačiau politiniai ginčai dėl teisės viršenybės ir demokratijos standartų ilgainiui tapo nuolatiniu įtampos šaltiniu.

    Šventės programa: nuo bėgimo iki koncertų

    Renginio organizatoriai Budapešte parengė visos dienos programą, kurioje netrūko kultūrinių pasirodymų. Kaip ir įprasta, šventė pradėta bėgimu: šiemet dalyviai rinkosi pusmaratonį, o norintieji galėjo varžytis ir estafetėse.

    Europos dienos renginiai tęsėsi iki vakaro, numatyti koncertai ir kitos pramogos miesto centre. Šventės akcentas buvo ne tik laisvalaikio programa, bet ir aiškiai juntamas politinis fonas, skatinantis diskusiją, kokio kurso Vengrija laikysis Europos Sąjungoje po valdžios pasikeitimo.

  • Europos rekordas, kuris atima žadą: kur stovi ilgiausi pėsčiųjų kabantieji tiltai

    Europos rekordas, kuris atima žadą: kur stovi ilgiausi pėsčiųjų kabantieji tiltai

    Ilgi pėsčiųjų kabantieji tiltai Europoje pastaraisiais metais tapo ne tik inžinerijos pasiekimu, bet ir ryškiu turizmo magnetu. Vokietija, Čekija ir Vengrija šiandien turi konstrukcijų, kurios pagal ilgį ir aukštį konkuruoja su garsiausiais pasaulio objektais.

    Tokie tiltai dažniausiai statomi pramogų parkuose ar kalnų kurortuose, kad sujungtų šlaitus ir kartu sukurtų stiprų įspūdį lankytojams. Dėl siauro tako, grotelių ar stiklo intarpų ir natūralaus svyravimo vėjyje jie tampa išbandymu bijantiems aukščio.

    Vokietijos gigantai Hesėje

    Ilgiausiu pėsčiųjų kabančiuoju tiltu Vokietijoje laikomas Skywalk Willingen Hesėje, atidarytas 2023 metais. Jo ilgis siekia apie 665 metrus, o slėnį jis kerta maždaug 100 metrų aukštyje, todėl net ir patyrusiems keliautojams įspūdis būna stiprus.

    Hesėje 2024 metais atsirado ir dar vienas panašaus masto objektas – Highwalk, kurio ilgis apie 617 metrų. Tiltas įrengtas maždaug 58–60 metrų aukštyje virš slėnio, o pagrindinis akcentas čia yra atvira panorama į žemų kalnų kraštovaizdį.

    Tarp žinomiausių Vokietijos pėsčiųjų kabančiųjų tiltų minimas ir Titan RT Harco kalnuose. Jo bendras ilgis siekia 483 metrus, o didžiausio tarpatramio atkarpa yra viena įspūdingiausių regione, todėl objektas ilgą laiką buvo įvardijamas kaip vienas rekordininkų savo kategorijoje.

    Europos rekordas Čekijoje

    Ilgiausias pėsčiųjų kabantysis tiltas Europoje yra Sky Bridge 721 Čekijoje, Dolní Morava poilsio regione netoli Lenkijos sienos. Kaip sufleruoja pavadinimas, jo ilgis yra 721 metras, o aukščiausiame taške konstrukcija pakyla iki maždaug 95 metrų virš slėnio.

    Tiltas sujungia dvi kalnagūbrių zonas, o lankytojų srautai valdomi taip, kad perėjimas vyktų viena kryptimi. Grįžimas paprastai organizuojamas aplinkiniu maršrutu gamtos taku, kuris papildomai išsklaido žmones ir leidžia vietovei išvengti spūsčių ant konstrukcijos.

    Ilgiausias pasaulyje – Vengrijoje

    Vengrijoje, Sátoraljaújhely mieste prie Slovakijos sienos, atidarytas Zemplén723, dar vadinamas Nacionalinės vienybės tiltu. Jo ilgis siekia 723 metrus, tad jis vos keliomis metromis lenkia Čekijos rekordą ir yra įvardijamas kaip ilgiausias tradicinis pėsčiųjų kabantysis tiltas pasaulyje.

    Konstrukcija kabo iki maždaug 82 metrų aukštyje, o dalyje tako įrengtas stiklinis intarpas, didinantis įspūdį žvelgiant žemyn. Skelbiama, kad tiltui panaudota dešimtys kilometrų plieninių lynų ir tūkstančiai tvirtinimo detalių, o pats takas yra tik apie 1,2 metro pločio.

    Šie projektai rodo aiškią tendenciją Europoje: investuojama į gamtinio turizmo infrastruktūrą, kuri lankytojams siūlo patirtį, o regionams – didesnius srautus ir ilgesnį sezoną. Keliaujant prie tokių objektų rekomenduojama įvertinti vėjo sąlygas, avalynę ir aukščio baimę, nes įspūdis čia dažnai būna stipresnis nei tikimasi.

  • Vengrijoje sausra smogia rekordiškai: Didžioji lyguma dulkėja, upės ir ežerai traukiasi

    Vengrijoje sausra smogia rekordiškai: Didžioji lyguma dulkėja, upės ir ežerai traukiasi

    Vengrijoje sausra sparčiai gilėja, o labiausiai nukenčia šalies pietryčiuose esanti Didžioji lyguma. Vietos agrometeorologų vertinimu, dirvožemyje trūksta drėgmės, o kritulių kiekis pastaraisiais mėnesiais buvo gerokai mažesnis už daugiametį vidurkį.

    HungaroMet skelbia, kad per pastarąsias 90 dienų kritulių kai kuriose teritorijose pritrūko nuo 20 iki 70 milimetrų. Viršutinis 20–30 centimetrų dirvos sluoksnis visoje šalyje yra kritiškai išdžiūvęs, o 30–60 centimetrų gylyje situacija taip pat blogėja.

    Sausra grasina derliui

    Ilgiau nei mėnesį kai kuriose vietovėse nefiksuojamas lietus kelia tiesioginę riziką pasėliams ir gyvulininkystei, nes mažėja pašarų bazė ir didėja laistymo poreikis. Toks fonas reiškia ne tik žemės ūkio nuostolius, bet ir platesnę vandens krizę, kai trūksta resursų tiek gamtai, tiek ekonomikai.

    Praėjusiais metais, vietos vertinimu, nuo sausros nukentėjo apie 550 000 hektarų, o draudikų išmokėtos kompensacijos siekė beveik 100 mln. eurų. Šiemet rizika dar didesnė, nes didelė dalis teritorijos jau laikoma pažeidžiama dėl ilgalaikio kritulių deficito.

    Vandens planai ir raginimai

    Politiniame lauke sausros tema taip pat tapo prioritetu. Tisza partija viešai kalba apie būtinybę skubiai stiprinti vandens sulaikymo priemones, labiau įtraukti gyventojus ir ūkininkus, o infrastruktūrą pritaikyti lankstesniam vandens paskirstymui.

    Vietos vandens ūkio atstovai pabrėžia, kad per pastaruosius penkerius metus susidarė beveik vienerių metų kritulių deficitas. Dėl to vis dažniau akcentuojami sprendimai, susiję su vandens sulaikymu kraštovaizdyje, kanalų priežiūra ir vietinių bendruomenių įsitraukimu.

    Ežerai ir upės traukiasi

    Sausros padariniai matomi ne tik laukuose, bet ir vandens telkiniuose: žemėja upių, ežerų ir požeminio vandens lygis. Ryškus pavyzdys yra Velencės ežeras, kur kai kuriose pakrantės atkarpose sausuma į priekį pasistūmėjo keliasdešimt metrų, o seklumose galima bristi ten, kur anksčiau buvo vanduo.

    Vietos valdžia perspėja, kad turizmo regionui ežeras yra gyvybiškai svarbus, tačiau vandens lygis išlieka gerokai per žemas. Savivaldybės atstovų teigimu, laikini sprendimai galėtų tik trumpam palengvinti situaciją, o ilgalaikiam stabilumui reikėtų naujų vandens tiekimo ir valdymo sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie epizodai regione tampa vis dažnesni, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik momentinėms priemonėms, bet ir prisitaikymo politikai. Praktikoje tai reiškia investicijas į vandens taupymą, dirvožemio drėgmės išsaugojimą ir atsparumo sausroms didinimą žemės ūkyje.

  • Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Komisijos tyrimas baigtas

    Europos Komisija pranešė užbaigusi vidinį tyrimą dėl galimo Vengrijos žvalgybos tinklo Briuselyje ir nurodė neradusi įrodymų, kad būtų galima priskirti asmeninę atsakomybę Vengrijos eurokomisarui Olivér Várhelyi.

    Komisijos sprendimu byla uždaroma, o Várhelyi gali toliau eiti Europos Komisijos nario, atsakingo už sveikatą ir gyvūnų gerovę, pareigas.

    Komisija aiškino, kad tiriant buvo vertinta turima informacija ir panaudotos institucijos dispozicijoje esančios vidinės priemonės. Vis dėlto, pasak institucijos, jos neleidžia nustatyti platesnio įsitraukimo nei patys žvalgybos pareigūnai, minimi įtarimuose.

    „Remiantis per šį tyrimą surinkta informacija ir priemonėmis, kurias turime Komisijoje, neįmanoma priskirti individualios atsakomybės ar įsitraukimo daugiau nei patiems žvalgybos pareigūnams“, – sakė Europos Komisijos atstovas Balázs Ujvári.

    Apie ką buvo įtarimai

    Istorija į viešumą iškilo po to, kai keli žiniasklaidos kanalai skelbė, jog Vengrijos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungai Briuselyje galėjo veikti žvalgybos pareigūnų tinklas, prisidengęs diplomatine veikla.

    Teigta, kad 2012–2018 metais šio tinklo taikiniu galėjo tapti Europos Komisijoje dirbę vengrų piliečiai: esą buvo siekiama gauti jautrių dokumentų, susijusių su Vengrija, ir užmegzti ryšius su pareigūnais.

    Komisija nurodė neradusi duomenų, kad Europos Komisijos darbuotojai būtų buvę sėkmingai užverbuoti. Tai tapo vienu iš pagrindinių argumentų, kodėl tyrimas užbaigtas be asmeninių kaltinimų Komisijos viduje dirbusiems asmenims.

    Kodėl minimas Várhelyi

    Olivér Várhelyi pavardė tyrime išryškėjo dėl jo ankstesnių pareigų: 2015–2019 metais jis buvo Vengrijos ambasadorius Europos Sąjungoje, t. y. dalį laikotarpio, kuriam taikyti įtarimai.

    Vėliau jis buvo paskirtas eurokomisaru, o viešojoje erdvėje dažnai įvardijamas kaip artimas buvusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno aplinkos žmogus.

    Dar anksčiau Várhelyi neigė žinojęs apie tariamo tinklo veiklą ir nurodė, kad nebuvo informuotas apie tokius veiksmus. Komisijos išvada reiškia, kad formalios kliūtys jam tęsti darbą šiuo metu nenustatytos.

    Sprendimas paskelbtas politiniu požiūriu jautriu metu, Vengrijoje formuojantis naujai valdžiai po rinkimų. Tai didina dėmesį Briuselio ir Budapešto santykiams, kuriuos pastarąjį dešimtmetį lydėjo aštrūs ginčai dėl teisės viršenybės ir demokratinių standartų.

  • Vengrija ruošiasi biomethano šuoliui: per kelerius metus planuoja 20–25 stambias gamyklas

    Vengrija ruošiasi biomethano šuoliui: per kelerius metus planuoja 20–25 stambias gamyklas

    Vengrija artimiausiais metais planuoja reikšmingą biomethano plėtrą ir svarsto galimybes į dujų tinklą integruoti daugiau atsinaujinančių dujų. Budapešte vykusiame Biogazo viršūnių susitikime sektoriaus atstovai teigė, kad šalyje realiai veikia apie 50 biogazo jėgainių, o dar panašus skaičius įrenginių yra susiję su nuotekų valymu.

    Pasak Vengrijos Nacionalinės biomethano, biogazo ir bioenergijos pramonės asociacijos eksperto Ádámo Ragonczos, biomethano gamyba šiuo metu siekia apie 5,4 mln. kubinių metrų per metus ir ją užtikrina tik dvi gamyklos. Tuo pat metu šalies tikslas iki 2030 metų yra pasiekti 180 mln. kubinių metrų per metus, todėl ypač akcentuojamas energetikos ir žemės ūkio sektorių bendradarbiavimas.

    Kas stabdo projektus?

    Šiuo metu Vengrija pagamina apie 200 mln. kubinių metrų biogazo per metus, daugiausia naudojamo elektros gamybai. Iki 2030 metų siekiama šį kiekį padidinti iki 600 mln. kubinių metrų, tačiau prioritetu įvardijamas biomethanas, o esamos biogazo jėgainės turėtų toliau veikti.

    Įvardijama, kad per artimiausius kelerius metus šalyje galėtų būti pastatyta 20–25 didesnės biomethano gamyklos. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, jog vien tik tikslų nepakanka, reikia aiškesnių investicinių signalų ir veikiančių kainodaros mechanizmų.

    Dujų tinklas ar elektros tinklas?

    Gas Infrastructure Europe (GIE) atstovas Jakubas Przyborowiczius atkreipė dėmesį į neatitikimus Europos Sąjungos reguliavime: ambicingi biomethano tikslai, įskaitant REPowerEU kryptį, ne visada atsispindi infrastruktūros planavimo ir finansavimo logikoje. Tai, jo teigimu, apsunkina ilgalaikių investicijų planavimą.

    Jo pateikta analizė rodo, kad biomethano integravimas į esamą dujų tinklą gali pareikalauti gerokai mažesnių investicijų nei elektros tinklų plėtra. Skaičiuojama, kad dujų infrastruktūros pritaikymo poreikis galėtų siekti apie 2,5 mlrd. eurų, o tai, anot pranešėjo, būtų keliasdešimt kartų pigiau nei analogiška elektros tinklų plėtra.

    Didelis susidomėjimas, mažai sutarčių

    Vengrijos perdavimo sistemos operatoriaus FGSZ verslo plėtros vadovas Gáboras Miklósas Dudás teigė, kad pastaruoju metu daugėja užklausų dėl prisijungimo prie tinklo. Operatorius, pasak jo, pateikė siūlymus teisėkūrai, dalis jų priimti, o FGSZ paskirtas koordinuoti prisijungimo prašymų procesą.

    „Šiuo metu turime apie 13–15 prašymų, tačiau dar nepasiekėme prisijungimo sutarčių etapo“, – sakė Gáboras Miklósas Dudás.

    Jo teigimu, rengiami techniniai reikalavimai, tačiau daug kas priklauso nuo pačių pareiškėjų pasirengimo pereiti prie praktinių sprendimų. Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu prie tinklo jau prijungtos dvi biomethano gamyklos, o dar vienos prijungimas turėtų įvykti artimiausiu metu.

    Reguliacinę aplinką aptaręs „Bureau Veritas“ atstovas Indy Vatteroth pabrėžė, kad biomethano ir atsinaujinančių dujų sektoriuje taisyklių daugėja ir jos griežtėja. Esminiais tampa atsinaujinančios kilmės įrodymai, kilmės garantijos, emisijų patikra bei matavimo ir sertifikavimo grandinės, kurios, tikėtina, bus dar detalesnės.

    „MVM ONEnergy“ atstovas Zsoltas Borsányi akcentavo, kad dabartinėje rinkos ir reguliacinėje aplinkoje kainodaros mechanizmai, susieti su atsinaujinančiais tikslais, neveikia taip, kad skatintų realią rinkos plėtrą. Jo vertinimu, su Jedlik Ányos programa siejama daug projektų ir investicijų apimčių, tačiau didelė dalis jų dar neperėjo į įgyvendinimo stadiją, todėl rinka išlieka vangoka.

    Ekspertų vertinimu, Vengrijos planams svarbiausia bus užtikrinti nuoseklias taisykles, greitesnį prisijungimo procesą ir aiškesnę paklausos pusę, kad projektai nevirstų vien paraiškomis. Jei šie elementai susidėlios, biomethanas gali tapti reikšminga energetikos ir žemės ūkio jungtimi, mažinančia iškastinių dujų poreikį.