Tag: Vengrija

  • Vengrijos ministrė skrenda pas Trumpą: Budapeštas siekia išimties rusiškoms dujoms ir naftai

    Vengrijos užsienio reikalų ministrė antradienį vyksta į Vašingtoną, kur numatyti pokalbiai su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Budapeštas siekia, kad rusiškų angliavandenilių tiekimui Vengrijai nebūtų taikomos JAV sankcijos.

    Šis vizitas vertinamas kaip vienas svarbiausių dvišalių kontaktų dėl energetikos per pastaruosius mėnesius, nes Vengrija atvirai įvardija sankcijų išimčių pratęsimą kaip prioritetą santykiuose su Donaldo Trumpo administracija. Vengrijos valdžia pabrėžia, kad be rusiškų tiekimų šalis artimiausiu metu esą dar neišsiverčia.

    Budapešto argumentas – priklausomybė dar neišnyko

    Vengrijos pareigūnai teigia, kad šalis tęsia energijos šaltinių ir tiekimo maršrutų diversifikavimą, tačiau perėjimas užtrunka. Todėl, jų vertinimu, išimtys sankcijoms reikalingos bent pereinamuoju laikotarpiu.

    Vengrija akcentuoja, kad rusiška nafta naudojama perdirbimui Vengrijos bendrovės „MOL“ gamyklose. Dėl šios priežasties bet koks staigus tiekimo ribojimas, pasak Budapešto, sukeltų rizikų vidaus rinkai ir pramonei.

    Kokiais keliais Vengriją pasiekia rusiški ištekliai

    Vengrija didžiąją dalį naftos vis dar gauna naftotiekiu „Družba“ pietine atšaka. Dujos į šalį, remiantis Vengrijos pateikiama informacija, keliauja per „Turkish Stream“ ir jo jungtis per Bulgariją bei Serbiją.

    Vengrijos duomenimis, 2025 metais į šalį iš Rusijos atgabenta daugiau kaip 8,5 milijono tonų naftos ir daugiau kaip 7 milijardai kubinių metrų gamtinių dujų. Šie skaičiai rodo, kad Vengrijos energetinis ryšys su Rusija išlieka reikšmingas.

    Energetika – politinių derybų centre

    Ekspertai pažymi, kad energijos tiekimas Europoje jau ne vienerius metus yra ne tik ekonominis, bet ir politinis klausimas, o sankcijų režimai tampa derybų objektu. Vengrijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis nuosekliai siekia specialių sąlygų, motyvuodama infrastruktūros ir perdirbimo priklausomybe.

    Numatomas ministrės susitikimas Vašingtone gali tapti svarbiu signalu, kiek JAV administracija pasirengusi taikyti išimtis sąjungininkėms dėl rusiškos naftos ir dujų. Tuo pat metu Budapeštui teks atsakyti į klausimą, kaip greitai realiai mažės priklausomybė nuo rusiškų tiekimų.

  • Vengrijoje užfiksuota itin reta didžioji zylė su lėicizmu: tokių gamtoje pasitaiko viena iš 30 000

    Šiaurės Vengrijos kaimelyje prie sodybos lesyklėlės pradėjo lankytis neįprastos išvaizdos didžioji zylė. Paukštį nufotografavusi gamtos fotografė Tímea Panny Miskolczi teigia greitai supratusi, kad tai ne šlapias ar pašiauštas plunksnų kailis, o reta genetinė ypatybė.

    Pasak jos, įprastai ryškiai juoda didžiosios zylės galvos viršugalvio „kepurė“ atrodė pilkšvai balta, tarsi paukštis būtų apšarmojęs. Sparnai buvo pastebimai šviesesni nei įprasta, o uodegoje matėsi aiškios baltos dėmės, nors nugara išliko įprastos alyvuogiškai žalios spalvos.

    Specialistai tokį reiškinį vadina daliniu lėicizmu. Tai pigmento trūkumas plunksnose, dėl kurio dalis plunksnų pabąla, tačiau, kitaip nei albinizmo atveju, akys, snapas ir kojos išlieka normalios spalvos.

    Ornitologų vertinimu, laukinėje gamtoje tikimybė sutikti paukštį su lėicizmu ar albinizmui artimu plunksnų pašviesėjimu siekia maždaug vieną atvejį iš 30 000. Vis dėlto skirtingoms rūšims tai būdinga nevienodai: dažniau tokie pakitimai fiksuojami juoduosiuose strazduose, varninėse ar naminiuose žvirbliuose, o didžiosioms zylėms jie laikomi retesniais.

    „Buvo nepaprastai džiugu tai užfiksuoti, nes dešimtys tūkstančių paukščių būna įprasti, o toks pasitaiko itin retai“, – sakė Tímea Panny Miskolczi.

    Tokiems paukščiams gamtoje išgyventi gali būti sunkiau. Šviesesnės plunksnos labiau išduoda plėšrūnams, o nusilpusi pigmentacija neretai siejama ir su mažesniu plunksnų atsparumu dėvėjimuisi.

    Kita problema gali išryškėti veisimosi laikotarpiu. Poravimosi metu plunksnų spalvos ryškumas ir raštai yra svarbūs signalai partneriui, rodantys individų būklę ir gyvybingumą, tad netipinė spalva kartais tampa trūkumu ieškant poros.

  • Orbano dukra išvyko į Londoną ir parduoda turtą Vengrijoje: kas vyksta šeimos užkulisiuose?

    Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano dukra Ráhel Orbán, kaip skelbia tiriamosios žurnalistikos atstovai, su šeima persikėlė į Londoną ir ėmėsi Vengrijoje turėto turto išpardavimo. Viešojoje erdvėje tai siejama su nerimu dėl galimų institucijų patikrinimų ir jautria informacija apie pasikeitusius kontaktus.

    Pasak publikacijose minimų šaltinių, persikėlimas į Jungtinę Karalystę nėra vien laikinas sprendimas: šeimos planai siejami su ilgesniu įsikūrimu Londone. Tuo pat metu Vengrijoje esą pradėti procesai, susiję su nekilnojamuoju turtu ir kitais aktyvais, kuriuos siekiama realizuoti.

    „Viskas yra parduodama“, – teigiama žurnalistų cituojamoje formuluotėje, apibūdinant turto išpardavimo mastą.

    Kodėl šis žingsnis kelia klausimų?

    Tiriamuosiuose pranešimuose akcentuojama, kad sprendimas išvykti sutapo su kalbomis apie didesnį atsargumą verslo aplinkoje ir baimę dėl galimų patikrų. Tokie signalai Vengrijoje dažnai vertinami per politinės įtakos ir verslo ryšių prizmę, ypač kai kalbama apie aukščiausios valdžios aplinką.

    Kontekstą sustiprina ir informacija apie pasikeitusius telefonų numerius bei komunikacijos kanalus. Nors tai gali turėti ir visiškai praktinių priežasčių, viešojoje erdvėje tokie pokyčiai neretai interpretuojami kaip bandymas sumažinti nepageidaujamo dėmesio riziką.

    V. Orbano šeima ir viešas dėmesys

    V. Orbano aplinka ne kartą buvo atsidūrusi žiniasklaidos dėmesio centre dėl ryšių su verslo projektais, viešųjų pirkimų ir turto klausimų, nors konkretūs atvejai skirtingais laikotarpiais vertinti nevienodai. Dėl to bet kokie su šeima siejami pokyčiai, ypač susiję su turtu ar gyvenamąja vieta, paprastai sukelia didelį rezonansą.

    Kol kas nėra oficialiai pateiktų išsamių paaiškinimų dėl persikėlimo motyvų ar turto pardavimo apimties. Situaciją atidžiai seka Vengrijos žiniasklaida, o papildomos detalės, tikėtina, paaiškės artimiausiu metu, jei bus patvirtinta daugiau faktų apie parduodamus aktyvus ir sandorių mastą.

  • „Fitch Ratings“ siunčia signalą Vengrijai: euro planas iki 2030-ųjų įmanomas, bet laukia kieti sprendimai

    „Fitch Ratings“ siunčia signalą Vengrijai: euro planas iki 2030-ųjų įmanomas, bet laukia kieti sprendimai

    Kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ teigia, kad Vengrijos 2027 metais planuojamas biudžetas ir vidutinės trukmės deficito mažinimo tikslai gali padėti šaliai priartėti prie euro įvedimo iki 2030-ųjų. Vertinime pabrėžiama, kad ambicija reali, tačiau jos įgyvendinimas pareikalaus nuoseklios fiskalinės drausmės.

    Pagal Vengrijos Vyriausybės pateiktą 2027 metų biudžeto projektą numatoma bendrojo valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reikštų ryškų kritimą, lyginant su šiems metams prognozuojamu 7,5 proc. lygiu.

    „Fitch Ratings“ skaičiavimu, biudžeto plane numatyti išlaidų karpymai kitais metais sudarytų apie 1,5 proc. BVP. Papildomą efektą, agentūros vertinimu, galėtų duoti laikinų ir vienkartinių priemonių pabaiga, kuri leistų sutaupyti dar apie 1,4 proc. BVP.

    Kas numatyta biudžete?

    Biudžeto projekte akcentuojama ir mažesnių palūkanų išlaidų perspektyva, kuri, „Fitch Ratings“ teigimu, galėtų sudaryti iki 0,2 proc. BVP. Agentūra tai sieja su mažėjančiomis infliacijai susietų obligacijų sąnaudomis ir mažesnėmis Vengrijos skolinimosi palūkanomis rinkose.

    Kartu planuojama papildomų pajamų paieška per mokesčių pakeitimus ir kitas priemones, kurios, kaip teigiama, galėtų duoti apie 1 proc. BVP. Tarp numatytų krypčių minimi įmonių ir inovacijų apmokestinimo pokyčiai, turto mokestis bei papildomas mokestis energetikos įmonėms.

    Išlaidų mažinimas, pagal agentūros apžvalgą, paliestų dalį ekonomikos plėtros subsidijų, valdžios komunikaciją, visuomeninę žiniasklaidą ir valstybės investicijų bei veiklos kaštus. Taip pat numatoma bent 10 proc. mažinti ministerijų ir valstybės valdomų įmonių veiklos išlaidas.

    Įspėjimas dėl įgyvendinimo

    Vis dėlto „Fitch Ratings“ perspėja, kad plano įgyvendinimas gali būti sudėtingas, nes numatyta daug palyginti nedidelių priemonių, o konsolidacija turėtų būti tęstinė. Agentūra atkreipia dėmesį, kad dalis planuojamų sutaupymų nėra iki galo užtikrinti.

    Vertinime taip pat nurodoma, kad nauji įsipareigojimai ir mokesčių lengvatos, kurių apimtis siektų apie 1,4 proc. BVP, gali sumažinti dalį planuojamo fiskalinio efekto. Tai reiškia, kad realūs rezultatai priklausys nuo politinės valios ir priemonių vykdymo kokybės.

    Agentūra pabrėžia, kad 2027 metų fiskalinio tikslo pasiekimas būtų svarbus Vyriausybės strategijos patikimumo testas, ypač jeigu šalis rimtai siekia euro įvedimo kriterijų iki 2030-ųjų. Vengrijos plane numatoma, kad deficitas 2028 metais siektų 4 proc. BVP, 2029 metais mažėtų iki 3,4 proc., o 2030 metais iki 2,8 proc.

    Ne vien biudžetas: kokie dar kriterijai?

    „Fitch Ratings“ prognozėse Vengrijos deficitas taip pat turėtų mažėti panašia kryptimi, o iki 2030-ųjų nusileisti žemiau 3 proc. ribos. Tačiau agentūra primena, kad vien fiskalinė drausmė nėra pakankama sąlyga euro įvedimui.

    Norint įsivesti eurą, būtina atitikti ir kitus Mastrichto kriterijus, susijusius su infliacija, ilgalaikėmis palūkanų normomis, valiutos kurso stabilumu ir nacionalinės teisės suderinimu. Praktikoje svarbi dalis yra dalyvavimas ERM II mechanizme mažiausiai dvejus metus, išvengiant didelių kurso svyravimų.

    Agentūra taip pat pateikia platesnį kontekstą apie skolos ir augimo rizikas. „Fitch Ratings“ vertinimu, Vengrijos viešoji skola galėtų pasiekti piką 2027–2028 metais ir sudaryti apie 77,7 proc. BVP, o tai gerokai viršytų „BBB“ reitingo šalių medianą.

    Augimas, kaip pažymi agentūra, nuo 2023 metų atsiliko nuo panašaus reitingo šalių, tam įtakos turėjo silpnesnė išorės paklausa, didesnis politikos neapibrėžtumas, vėluojantys Europos Sąjungos finansavimo srautai ir deficito mažinimo poveikis investicijoms.

    Vengrijos Vyriausybė tikisi, kad BVP augimas 2027 metais sieks 2,4 proc., o iki 2030-ųjų viršys 3 proc. „Fitch Ratings“ prognozėse augimas taip pat turėtų paspartėti iki maždaug 3 proc. nuo 2028 metų, jei suaktyvėtų investicijos ir vartojimas, o išorės paklausa atsigautų.

    Konsultacijų bendrovė Eurasia Group savo vertinime taip pat neatmeta scenarijaus, kad Vengrija prie euro galėtų priartėti kiek vėliau, apie 2032 metus. Tokiu atveju kritinis momentas būtų sprendimas dėl stojimo į ERM II, be kurio euro įvedimo procesas neprasideda.

  • Sulaikytas buvęs Vengrijos banko vadovas Matolcsy: tyrimas dėl galimos aferos už 1 mlrd. eurų

    Sulaikytas buvęs Vengrijos banko vadovas Matolcsy: tyrimas dėl galimos aferos už 1 mlrd. eurų

    Sulaikymas ir įtarimai

    Buvęs Vengrijos centrinio banko vadovas György Matolcsy trečiadienio rytą buvo sulaikytas ir nuvežtas į Centrinę vyriausiąją prokuratūrą tyrimams. Pareigūnai aiškinasi galimus finansinius nusikaltimus, susijusius su viešųjų lėšų valdymu.

    Matolcsy, ilgą laiką laikytas artimu buvusio ministro pirmininko Viktoro Orbáno bendražygiu, Vengrijos nacionaliniam bankui vadovavo 12 metų, iki 2025 metų. Pats buvęs vadovas anksčiau neigė daręs pažeidimų.

    „Mano klientas įtariamas sunkiu finansiniu sukčiavimu, sukėlusiu didelę žalą, ir suklastoto privataus dokumento panaudojimu“, – sakė Matolcsy advokatas Pál Bátki.

    Prokuratūra nurodė, kad tuo pat metu vykdomi koordinuoti veiksmai keliose vietose, o tyrimas siejamas su įtariamu piktnaudžiavimu pasitikėjimu, galimai padarius itin didelę finansinę žalą. Daugiau detalių žadama pateikti vėliau, užbaigus pirminius veiksmus.

    Ką reiškia sulaikymas

    Teisiškai sulaikymas apklausai dar nereiškia, kad asmuo bus suimtas ar jam bus taikomas kardomasis kalinimas. Ar Matolcsy galės išvykti po apklausos, kol kas nėra aišku.

    Jei jis būtų oficialiai pripažintas įtariamuoju, teismas galėtų spręsti dėl suėmimo ikiteisminio tyrimo metu. Tokiais atvejais paprastai vertinama, ar yra rizika slapstytis, daryti poveikį liudytojams ar naikinti įrodymus.

    Šis epizodas nėra pirmas, kai buvęs centrinio banko vadovas atsiduria teisėsaugos akiratyje. Rugsėjo mėnesį jis buvo apklaustas kitoje byloje dėl galimo piktnaudžiavimo pareigomis, susijusio su spaudimu Vengrijos bankų sektoriui, tuomet kaltinimus taip pat neigė.

    Fondas, investicijos ir daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Dabartinė Vengrijos nacionalinio banko vadovybė ir Valstybės audito institucija pateikė baudžiamuosius skundus dėl centrinio banko įsteigtų fondų veiklos. Šie fondai buvo kuriami 2014 metais ir vėliau sujungti, o jų investicijas valdė turto valdytojas „Optima Investment“.

    Skelbiama, kad fondų investicinė struktūra administravo beveik 500 mlrd. forintų, tai yra daugiau nei 1 mlrd. eurų viešųjų lėšų. Auditas, kaip pranešama, fiksavo nepakankamai skaidrią įmonių ir investicijų schemą, valdymo spragas bei galimų nusikalstamų veikų požymius.

    Po fondų sujungimo ir vėlesnių sprendimų išryškėjo finansiniai sunkumai, o žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie galimas sąsajas su buvusio vadovo sūnaus Ádámo aplinka. Matolcsy šiuos įtarimus viešai atmetė.

    2026 metais Vengrijos parlamentas priėmė sprendimą steigti tyrimo komisiją, kuri nagrinėtų galimus piktnaudžiavimus centrinio banko sistemoje. Tyrėjai taip pat domėjosi projektais, siejamais su banko būstinės renovacija, ir atskiru pinigų plovimo tyrimu.

    Gegužę institucijos pranešė konfiskavusios grynuosius pinigus ir vertybinius popierius, kurių vertė siekė 91,8 mlrd. forintų, tai yra apie 230 mln. eurų. Ši suma vertinama kaip vienas reikšmingiausių epizodų tyrime, kuriame nagrinėjamas galimas viešųjų lėšų nukreipimas ir kontrolės spragos.

  • Vengrijos centrinis bankas pristabdė palūkanų mažinimą: ką tai signalizuoja regiono rinkoms

    Vengrijos centrinis bankas Magyar Nemzeti Bank nusprendė nekeisti pagrindinės palūkanų normos ir paliko ją 5,5 proc. Tai reiškia pauzę po kelių nuoseklių mažinimų, kurie vasarą buvo atliekami po 0,25 procentinio punkto. Sprendimas signalizuoja, kad kova su infliacija regione dar nėra baigta, o pinigų politika tampa labiau priklausoma nuo rizikų įvertinimo.

    Banko vadovybė pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad tolesni sprendimai bus priimami atsargiai, vertinant naujausius makroekonominius duomenis. Tokia kryptis būdinga daugeliui centrinių bankų, kai po spartesnių pokyčių pereinama prie pauzės, siekiant įvertinti ankstesnių sprendimų poveikį ekonomikai, kreditavimui ir valiutos kursui.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra infliacijos dinamika. Oficialiais duomenimis, 2024 metų rugsėjį metinė infliacija Vengrijoje pakilo iki 1,6 proc., todėl pinigų politikos laisvė mažinti palūkanas susiaurėjo. Nors infliacijos lygis išlieka santykinai žemas, kryptis į viršų didina riziką, kad per ankstyvas skatinimas vėl pakurstytų kainų augimą.

    Žaliavų kainos ir forinto jautrumas

    Magyar Nemzeti Bank sprendimuose didelę reikšmę turi išorės veiksniai, ypač energijos ir kitų žaliavų kainos pasaulinėse rinkose. Žaliavų brangimas tiesiogiai veikia importuojamą infliaciją ir gali greitai pakeisti kainų trajektoriją, ypač atviresnėse ekonomikose. Dėl to bankas akcentuoja, kad palūkanų kryptį ateityje lems ir tarptautinė aplinka, o ne vien vidaus rodikliai.

    Kitas jautrus klausimas yra forinto kursas. Santykinai aukštos palūkanos padeda palaikyti valiutą, bet kartu didina skolinimosi kainą ir gali slopinti vidaus paklausą. Kita vertus, ryškesnis forinto silpnėjimas paprastai greitai atsispindi importo kainose, todėl centrinis bankas priverstas balansuoti tarp augimo ir kainų stabilumo.

    Biudžeto disciplina ir euro perspektyva

    Vengrijos ekonominei darbotvarkei svarbi fiskalinė disciplina, nes ji siejama ir su ilgalaikiais tikslais dėl artėjimo prie euro zonos kriterijų. Euro įvedimui taikomi reikalavimai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturi viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o skola turėtų išlikti žemiau 60 proc. bendrojo vidaus produkto arba tvariai mažėti. Praktikoje tai reiškia, kad pinigų politika ir biudžeto politika turi veikti ta pačia kryptimi.

    Šiame kontekste palūkanų pauzė gali būti vertinama kaip signalas, kad centrinis bankas nori išlaikyti patikimumą ir neskubėti su papildomu skatinimu. Regiono investuotojams tai svarbu ir dėl to, kad sprendimai Vengrijoje dažnai tampa atskaitos tašku vertinant rizikos kainodarą Vidurio ir Rytų Europoje, ypač kai rinkos jautriai reaguoja į infliaciją, valiutų svyravimus ir energijos kainų pokyčius.

  • Vengrija pademonstravo lazerinį ginklą prieš dronus: ką tai reiškia Europai?

    Vengrija pademonstravo lazerinį ginklą prieš dronus: ką tai reiškia Europai?

    Vengrija pristatė šalies viduje kurtą lazerinį ginklą, skirtą kovai su skirtingų tipų dronais. Demonstracija įvyko spalio 17 dieną dviejų dienų gynybos inovacijų parodoje Honvédelmi Innovációs Szemle, surengtoje Nullponti poligone.

    Parodoje Vengrijos įmonės rodė ir kitas kariuomenei aktualias technologijas: autonomines transporto priemones, bepiločių sistemų sprendimus bei dronų aptikimo ir neutralizavimo priemones. Lazerinės sistemos bandymas prasidėjo nuo taikinio aptikimo ir drono sunaikinimo lazerio spinduliu.

    Renginyje dalyvavo gynybos ministras Romulusz Ruszin-Szendi ir Vengrijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas generolas Zsolt Sándor. Pasak ministro, šalis siekia stiprinti vietines technologines kompetencijas ir mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų.

    Lazerio detalės kol kas slepiamos

    Vengrijos gynybos institucijos neatskleidė lazerinės sistemos pavadinimo, gamintojo, spindulio galios ar efektyvaus veikimo nuotolio. Taip pat neaišku, ar pademonstruota įranga jau yra baigtas produktas, ar tai prototipas, kuriam dar reikės papildomų bandymų prieš diegiant į tarnybą.

    Parodos kontekstas rodo platesnę kryptį: pirmąją renginio dieną savo sprendimus pristatė beveik 50 Vengrijos gynybos pramonės dalyvių. Tolimesnis žingsnis, apie kurį kalbėjo ministras, būtų kariuomenės poreikių suformulavimas ir bendradarbiavimo modelio pasirinkimas, perkant parengtus sprendimus arba kuriant juos kartu.

    Kodėl lazeriai tampa vis svarbesni?

    Lazeriniai ginklai vis dažniau vertinami kaip atsakas į sparčiai plintančias bepiločių grėsmes. Dronai naudojami žvalgybai, smūgiams ir oro gynybos perkrovimui, o tradicinės perėmimo priemonės ne visuomet yra ekonomiškai racionalios, kai tenka reaguoti į masines ir palyginti pigias atakas.

    Vienas dažniausiai įvardijamų lazerinių sistemų pranašumų yra tai, kad taikiniai naikinami nenaudojant klasikinių raketų ar artilerijos sviedinių. Dėl to vieno panaudojimo kaina teoriškai gali būti mažesnė, tačiau praktikoje daug priklauso nuo sistemos galios, energijos tiekimo, aušinimo ir veikimo sąlygų, pavyzdžiui, dūmų, dulkių ar kritulių.

    Europa ir pasaulis jau investuoja

    Vengrijos demonstracija įsikomponuoja į platesnę tarptautinę tendenciją, kai lazerinės oro gynybos technologijos vystomos kaip papildoma priemonė greta raketinių kompleksų. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė plėtoja „DragonFire“, o Ukraina yra pranešusi apie darbus su „Trójząb“ sistema.

    Jungtinių Valstijų kariuomenė taip pat plečia priešdroninį arsenalą, įsigydama įvairias priemones, įskaitant sistemas, skirtas aptikimui ir neutralizavimui. Tokie pirkimai rodo, kad lazeriai vertinami ne kaip vienintelė išeitis, o kaip dalis sluoksniuotos gynybos, kur svarbi ir radaro, ir optikos, ir elektroninės kovos sąveika.

  • Zelenskis prašo leisti grūdų tranzitą per Lenkiją ir kaimynes: siūlo plombuotus vagonus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos sudaryti sąlygas ukrainietiškų grūdų tranzitui į Vakarų Europą per jų teritorijas. Apie tai, grįždamas iš Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje, televizijai RTL sakė Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras.

    Pasak jo, grūdų tranzitui jau yra taikyta ir patikrinta procedūra, kuri veikė prieš 3–4 metus. Tai leistų atskirti tranzitą nuo importo ir sumažinti riziką, kad kroviniai liks vietos rinkose.

    Magyaras teigė, kad per susitikimą Zelenskis pabrėžė ir konkretų sprendimą kukurūzų gabenimui: transportą geležinkeliu plombuotuose vagonuose. Tokia schema paprastai naudojama siekiant užtikrinti, kad krovinys nebus iškrautas pakeliui, o kontrolė būtų paprastesnė muitinėms ir priežiūros institucijoms.

    „Atsakiau, kad jei transportas tik važiuos per Vengrijos teritoriją, tam, žinoma, nėra jokių kliūčių“, – sakė Peteris Magyaras.

    Vengrijos premjeras pridūrė, kad po pokalbio su Ukrainos vadovu sutarta tęsti darbą ministerijų lygiu. Anot jo, šiose diskusijose taip pat numatoma atskirai aptarti mažumų padėties klausimus.

    Ukraina kasmet eksportuoja milijonus tonų grūdų į pasaulio rinkas, o prekyba su Europos Sąjunga vyksta laikantis nustatytų taisyklių ir kvotų. Vis dėlto dalis regiono valstybių yra ribojusios arba blokavusios ukrainietiškų grūdų importą, argumentuodamos būtinybe apsaugoti vietos ūkininkus nuo kainų spaudimo.

    Dėl to tranzito tema tapo politiškai jautri: šalys siekia užtikrinti, kad kroviniai saugiai pasiektų galutines rinkas, bet nepersidengtų su vidaus prekyba. Plombuotų vagonų idėja ir iš anksto suderintos tranzito procedūros galėtų būti vienas iš būdų atnaujinti srautus, kartu sumažinant įtampą dėl importo.

  • Via Carpatia: Lenkija artėja prie sienos, bet Slovakijos „greitkelio“ grafikas grimzta į 2040–2050 metus

    Via Carpatia turėjo tapti aiškiu Šiaurės ir Pietų Europos kelių koridoriumi, tačiau realybėje projektas stringa ties valstybių darbų suderinimu. Lenkija dalį maršruto spartina, bet ties riba vairuotojus gali pasitikti „butelio kaklelis“, nes Slovakija savo atkarpai planuoja gerokai vėlesnius terminus.

    Lenkijos aukščiausioji audito institucija NIK savo ataskaitoje apie 2018–2025 metų laikotarpį vertino ne tik vidaus darbus, bet ir tai, kaip Via Carpatia juda kitose šalyse. Dokumente pabrėžiama, kad politinė idėja ir tarptautinės deklaracijos dar nereiškia vienodo tempo kiekvienoje grandyje.

    Koridorius TEN-T tinkle, bet tempai nevienodi

    NIK nurodo, kad Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, o vėliau ir Rumunijos bei Bulgarijos vyriausybių veiksmai iš esmės atitiko Via Carpatia idėją. Tai padėjo pasiekti, kad visas maršrutas būtų įtrauktas į transeuropinio transporto tinklo TEN-T rėmus atskirų valstybių teritorijose.

    Tačiau TEN-T statusas pats savaime neužtikrina, kad visos šalys darbus vykdys tuo pačiu grafiku ir tokiais pačiais prioritetais. Dėl to vienose atkarpose jau kalbama apie užbaigtą greitkelio standartą, o kitose vis dar dominuoja planavimo ir finansavimo diskusijos.

    Kur jau padaryta, o kur dar likę šimtai kilometrų

    Pasak NIK, Vengrija Via Carpatia trasą savo teritorijoje greitkelio ar automagistralės standartu užbaigė 2021 metais. Graikijoje dar 2010 metais buvo užbaigta 96 kilometrų atkarpa Salonikai–Seresai–Promachonas, nors ji nebuvo vystoma kaip atskiras projektas su Via Carpatia ženklu.

    Rumunijoje, remiantis šalies transporto institucijų viešinta informacija, 2023 metais projekto įgyvendinimas siekė apie 35 proc., o žiniasklaidoje tuo pačiu laikotarpiu minėtas ir didesnis progresas. Vis dėlto akcentuojama, kad iki pilno koridoriaus dar liko keli šimtai kilometrų, todėl vairuotojams tai reiškia ilgą pereinamąjį laikotarpį.

    Bulgarijos atvejis NIK ataskaitoje įvardijamas kaip formaliai egzistuojantis, bet ne kaip nuosekliai vykdoma, atskirai valdoma investicija. Realūs darbai dažniau siejami su nacionalinių kelių ruožais, kurie tik sutampa su Via Carpatia koridoriumi, o tai apsunkina vieningo grafiko ir atsakomybės klausimus.

    Lietuvoje Via Carpatia maršrutas siejamas su TEN-T ruožais, į kuriuos įeina keliai, jungiami ir su Via Baltica kryptimi. NIK minima, kad už kelių plėtrą atsakinga „Via Lietuva“ yra pradėjusi platesnę A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda remonto programą, o 2026 ir 2027 metais planuojama darbais apimti apie 170 kilometrų.

    Slovakijos terminai kelia didžiausią įtampą

    NIK išskiria Slovakiją kaip sudėtingiausią grandį, nes iki 2022 metų šis koridorius ten nebuvo laikomas aiškiu vyriausybės prioritetu. Tempo ribotuvais įvardijami finansiniai apribojimai ir konkurencija su kitais infrastruktūros projektais.

    Esminiu ruožu laikoma apie 70 kilometrų greitkelio R4 dalis nuo Prešovo iki Lenkijos sienos. NIK nurodo, kad 2023 metais atidarytas pirmasis šiaurinio Prešovo aplinkkelio ruožas, tačiau visa R4 dalis skaidoma į kelis etapus, kurių užbaigimas numatomas skirtingu laiku.

    Slovakijos finansų ministerijos analizė, remdamasi nacionalinio kelių operatoriaus užsakytu pagrindimu, mini 2032 metus kaip labiausiai reikalingo ruožo tikslą, o kitoms dalims paliekama galimybė nusikelti iki 2050 metų. Vėlesnėse dokumentų versijose figūruoja ir 2040 metų riba, o tai praktiškai reiškia, kad greitkelio standartas iki sienos gali vėluoti dešimtmečiais.

    Lenkijos planai tuo metu numato greitesnį priėjimą prie sienos, todėl susidaro paradoksali situacija: modernus kelias gali „pasibaigti“ ties pasienio ruožu, o toliau vairuotojai bus nukreipiami į žemesnės kategorijos kelius. Būtent čia ir atsiskleidžia pagrindinė Via Carpatia problema: viso koridoriaus vertė priklauso nuo lėčiausios grandies.

  • „MOL“ Vengrijoje paleido pirmą biometano gamyklą: į dujų tinklą tieks atsinaujinančias dujas

    Vengrijos energetikos grupė „MOL“ pranešė Vengrijoje, Šarvašo mieste, pradėjusi eksploatuoti pirmąją savo biometano gamybos įrenginį. Projektas laikomas svarbiu žingsniu plečiant bendrovės atsinaujinančios energijos kryptį ir mažinant priklausomybę nuo importuojamų iškastinių dujų.

    Įrenginys biometaną gamina iš biogazo, kurį reikia išvalyti iki tokios sudėties, kad dujas būtų galima tiekti į nacionalinį gamtinių dujų tinklą. Bendrovės teigimu, taip kasmet planuojama pakeisti daugiau kaip 7 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų atsinaujinančios kilmės dujomis.

    Kaip veikia biometano gamyba

    Biometanas paprastai gaunamas iš organinių atliekų pagaminto biogazo, iš jo pašalinant priemaišas, įskaitant anglies dioksidą. Po tokio išvalymo dujos tampa artimos įprastoms gamtinėms dujoms, todėl jas galima naudoti tam pačiam tikslui: šildymui, pramonei ar transportui, taip pat tiekti į dujotiekį.

    Tokie projektai Europoje vertinami kaip viena iš priemonių greičiau didinti vietinę atsinaujinančių dujų pasiūlą. Biometanas leidžia panaudoti žemės ūkio ir maisto pramonės atliekas, o pati gamyba dažnai vystoma šalia regioninių atliekų srautų, kad logistika būtų kuo efektyvesnė.

    „MOL“: strateginis etapas

    Naujai paleista gamykla Šarvaše yra pirmoji „MOL“ biometano gamybos vieta ir trečias tokio tipo objektas Vengrijoje. Technologinį sprendimą projektui, kaip nurodoma, tiekė Italijos įmonė „Gruppo AB“.

    „Biometano gamyklos paleidimas Šarvaše yra strateginis etapas „MOL“ grupei. Šia pirmąja tokio tipo įranga stipriname energetinį saugumą, plečiame tvarių produktų portfelį ir žengiame dar vieną konkretų žingsnį įgyvendindami „Shape Tomorrow“ strategiją“, – sakė „MOL“ strategijos vadovas dr. György Bacsa.

    Atliekos iš mėsos pramonės ir ūkių

    „MOL“ nurodo, kad biogazo bazė Šarvaše buvo įsigyta 2023 metais. Iki šiol joje per metus buvo pagaminama apie 11–12 mln. kubinių metrų biogazo, kuris daugiausia naudotas kogeneracijai, gaminant elektrą ir šilumą.

    Pasak bendrovės, objektas kasmet perdirba daugiau kaip 40 000 tonų regioninės mėsos pramonės atliekų ir dar apie 53 000 tonų įvairių likučių, įskaitant srutas iš aplinkinių ūkių ir perdirbimo įmonių. Papildomai nurodoma, kad žaliavai naudojama ir apie 18 000 tonų žemės ūkio substratų.

    Įrengus biometano gamybą, biogazo panaudojimo galimybės išsiplėtė: vietoje vien elektros ir šilumos gamybos dalis energijos nuo šiol gali būti paverčiama į tinklui tinkamas dujas. Tai suteikia daugiau lankstumo, kai svarbu subalansuoti energijos poreikį, kainas ir infrastruktūros galimybes.