Tag: Vepriai

  • Veprių kalvos paslaptis griūva: tyrėjai atidengia rezidencinės pilies bokštą ir netikėtus radinius

    Veprių centre ant kalvos ilgą laiką buvo manoma stovėjus dvaro rūmams, tačiau naujausi tyrimai rodo kitokį vaizdą. 2025 metais, vietos bendruomenės iniciatyva ir bendradarbiaujant su Ukmergės rajono savivaldybe, pradėti archeologiniai darbai atskleidė, kad tai galėjo būti rezidencinė pilis.

    Pirmieji duomenys gauti atlikus neinvazinius žvalgymus georadaru, kai buvusios dvarvietės teritorijoje užfiksuotos aiškios mūrinių konstrukcijų anomalijos. Tyrėjai teigia, kad rūmų pastatas galėjo turėti du gynybinius bokštus, o 2026 metais tęsiant darbus jau atidengiamas šiaurinis bokštas.

    „Iki šiol Vepriuose kalbėjome apie dvarą, tačiau tyrimų duomenys leidžia vis garsiau sakyti, kad čia buvo rezidencinė pilis“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys iniciatoriai.

    Georadaras parodė tai, ko nesimatė

    Georadaro duomenys ir pirmieji kasinėjimai leidžia spėti, kad pirminis pastatas buvo stačiakampio plano, o bokštai galėjo būti pristatyti vėliau. Tokia raida būdinga Lietuvos didikų rezidencijoms, kurios laikui bėgant buvo pritaikomos ir reprezentacijai, ir gynybai.

    Atidengti pamatai mūryti iš akmenų ir raudonų molio plytų, naudojant kalkinį skiedinį. Fiksuojamas 1,4–2,1 metro storis, o kai kur konstrukcijos įgilintos iki 3,2 metro, tai rodo didelės apimties ir ambicingą statybą.

    Vidinėje korpuso pusėje aptiktas rūsys bei į jį vedantys laiptai, o pats rūsys, sprendžiant iš užpildo, buvo užverstas griuvėsiais jau likviduojant statinį. Tarp griuvėsių rasta koklių, čerpių ir plytų fragmentų, leidžiančių tikslinti perstatymų laikotarpius.

    Šemetų ir Tyzenhauzų pėdsakai

    Istoriniuose šaltiniuose Veprių valdos aiškiai minimos 1542 metais, kai jos priklausė Kęsgailoms. Vėliau, XVI amžiaus antroje pusėje, dvarą perėmė Šemetų giminė, su kuria siejamos ir galimos renesansinės rekonstrukcijos.

    Tyrėjai kontekstą sieja su to meto tendencija Lietuvoje didikų valdas stiprinti ir puošti renesanso stilistika, kai kūrėsi ar buvo perstatomos tokios rezidencinės pilys kaip Siesikų, Raudonės, Raudondvario ar Panemunės. Vepriai šiame žemėlapyje galėtų tapti dar vienu, iki šiol mažai žinotu, tokios architektūros tašku.

    Vėlesniais amžiais valdos, tikėtina, perėjo kitoms giminėms, o XVIII amžiaus pradžioje objektas galėjo smarkiai nukentėti per Šiaurės karą. Tai atitiktų ir radinių pobūdį, ir faktą, kad XIX amžiaus dokumentuose jau minimi kitoje vietoje pastatyti dvaro rūmai.

    Radiniai prabyla apie gyvenimą pilyje

    Kasinėjimų metu surinkta XVI amžiaus pabaigos–XVIII amžiaus pradžios medžiaga, kuri laikoma vertinga moksliniam pažinimui. Didžiausią dalį sudaro kokliai, priskiriami kelioms krosnims, taip pat buitinė keramika, langų stiklo fragmentai ir metalinės detalės.

    Dalis koklių dekoruota heraldiniais motyvais, tarp jų minimas Buivolas, siejamas su Tyzenhauzų giminės heraldika. Tokie radiniai ne tik padeda datuoti sluoksnius, bet ir leidžia tikslinti, kas ir kada valdė rezidenciją, kai rašytinių duomenų stinga arba jie fragmentiški.

    Šiaurinio bokšto tyrimai kol kas atskleidžia šešiakampio plano pamatus, o tokia forma dažnai siejama su ankstesnių laikotarpių gynybinėmis tradicijomis. Tyrėjai pabrėžia, kad bokšto sienos galėjo būti tinkuotos, puoštos architektūrinėmis detalėmis, o rastas strėlgalis sustiprina prielaidą apie gynybinę funkciją.

    Tyrimai Vepriuose tęsiami, o archeologai tikisi, kad tolesni kasinėjimai leis tiksliau nustatyti statybos etapus, rekonstrukcijų laiką ir tai, kaip dvaro rūmai virto rezidencine pilimi. Jei hipotezė pasitvirtins, Vepriai taps retu pavyzdžiu, papildančiu Lietuvos rezidencinių pilių istoriją.

  • Ukmergės taryba išrinko 15-ąjį Garbės pilietį: apdovanojimas muziejininkui Viktorui Ženteliui

    Sprendimas priimtas taryboje

    Ukmergės rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną nusprendė Ukmergės rajono Garbės piliečio vardą suteikti muziejininkui Viktorui Ženteliui. Jis taps 15-uoju šio vardo laureatu, o iškilmingas paskelbimas planuojamas per Miesto šventę.

    Ceremonija turėtų vykti gegužės 23 dieną Didžiojoje scenoje prie Ukmergės kultūros centro. Ten laureatas bus oficialiai pristatytas bendruomenei ir pasveikintas per pagrindinius šventės renginius.

    Už ką skiriamas įvertinimas

    Viktoras Žentelis dirba Ukmergės kraštotyros muziejuje administratoriumi-edukatoriumi, yra ilgametis Veprių muziejaus ir krašto istorijos puoselėtojas. Tarybos sprendime akcentuojamas jo indėlis į Ukmergės krašto kultūros paveldo įprasminimą, saugojimą, pilietiškumo ugdymą ir kūrybinę veiklą.

    Rekomendacijose pabrėžtas ir jo darbas, susijęs su Veprių piliavietės bei dvarvietės archeologiniais tyrimais. Taip pat išskiriama, kad jo pastangomis Veprių piliakalnis įgijo moksliškai pagrįstą valstybinės reikšmės kultūros paveldo objekto statusą.

    Kas teikė kandidatūrą ir kaip vyks apdovanojimas

    V. Žentelio kandidatūrą pasiūlė Veprių seniūnija, o rekomendacijas pateikė Ukmergės kraštotyros muziejus, Veprių kaimo bendruomenė ir Veprių mokykla-daugiafunkcis centras. Kandidatūrą taip pat parėmė Seimo narys Valdas Rakutis.

    Prieš tarybos sprendimą kandidatūrą svarstė Garbės piliečio vardo suteikimo komisija, kuri balandžio 2 dieną posėdyje vienbalsiai pritarė teikimui. Tokia procedūra leidžia savivaldybei atsiremti ne tik į formalų balsavimą, bet ir į komisijos vertinimą.

    Apdovanojimo metu laureatui bus įteiktas dailininko Nerijaus Treinio sukurtas 65 milimetrų skersmens paauksuotas ir pasidabruotas ženklas su Ukmergės rajono savivaldybės herbu bei užrašu Ukmergės rajono Garbės pilietis. Taip pat bus įteikta ženklo miniatiūra, pažymėjimas, o laureatas pasirašys Garbės piliečių knygoje.

    V. Žentelis prisijungs prie aukščiausiu savivaldos įvertinimu apdovanotų ukmergiškių, o šis įvertinimas turės ir simbolinį šeimos tęstinumo aspektą. Tarp Garbės piliečių yra ir jo tėvas Jonas Žentelis, muzikos pedagogas ir chorvedys, todėl tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai vardas sieja vienos šeimos narius.

    Savivaldybė nurodo, kad Ukmergėje Garbės piliečiai renkami nuo 2011 metų, o iki šiol šį vardą yra gavę dešimt vyrų ir keturios moterys. Tai laikomas aukščiausiu savivaldos ir bendruomenės įvertinimu už išskirtinius nuopelnus kraštui ir žmonėms.

    Tekstas parengtas pagal Ukmergės rajono savivaldybės pateiktą informaciją.