Tag: Verslo reguliavimas

  • Vilniaus rajonas sugriežtina išorinės reklamos kontrolę: be leidimų teks nukabinti iki 2026 pabaigos

    Vilniaus rajonas sugriežtina išorinės reklamos kontrolę: be leidimų teks nukabinti iki 2026 pabaigos

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija praneša stiprinanti išorinės reklamos įrengimo ir naudojimo kontrolę. Reklamos skleidėjai, neturintys galiojančių leidimų, raginami iki 2026 metų gruodžio 31 dienos susitvarkyti dokumentus arba pašalinti neteisėtai įrengtą reklamą.

    Savivaldybė primena, kad pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą išorinė reklama daugeliu atvejų gali būti įrengiama tik gavus savivaldybės leidimą. Leidimas turi galioti visą reklamos eksploatavimo laikotarpį, o pasibaigus jo galiojimui būtina jį pratęsti arba gauti naują.

    Pereinamas laikotarpis iki 2026 pabaigos

    Siekiant vienodo taisyklių taikymo ir suteikiant verslui daugiau laiko prisitaikyti, numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2026 metų pabaigos. Per šį laiką savivaldybė ketina daugiau dėmesio skirti informavimui ir konsultacijoms, o ne sankcijoms.

    „Visi norime gyventi gražesnėje, tvarkingesnėje ir patrauklesnėje aplinkoje. Todėl norime, kad reklama Vilniaus rajone būtų ne tik naudinga, bet ir tinkamai įrengta bei derėtų prie aplinkos“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Ką svarbu pasitikrinti reklamos skleidėjams?

    Savivaldybė ragina įmones ir gyventojus, kurie rajone naudoja iškabas, stendus, tentus, švieslentes ar kitus reklamos įrenginius, įsivertinti, ar jų reklamai reikalingas leidimas. Jei leidimas yra pasibaigęs, reikėtų pasirūpinti jo pratęsimu, o jei leidimo nėra, tačiau jis privalomas, jį gauti arba reklamą pašalinti.

    Kartu akcentuojama, kad daliai reklamos įstatymas numato išimtis, tačiau jos taikomos tik tada, kai reklama atitinka konkrečias sąlygas. Dėl to reklamos skleidėjams rekomenduojama neapsiriboti prielaida, kad leidimas nereikalingas, o pasitikslinti reikalavimus ir įsivertinti kiekvieną atvejį individualiai.

    Nuo 2027 metų – sistemingesni patikrinimai

    Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybė žada pereiti prie sistemingesnės išorinės reklamos kontrolės. Nustačius pažeidimus, gali būti taikomos teisės aktuose numatytos priemonės, įskaitant reikalavimą pašalinti neteisėtą reklamą ir baudų skyrimą.

    Dėl leidimų išdavimo, galiojimo ir taikomų reikalavimų savivaldybė kviečia kreiptis į administracijos Paslaugų ir dokumentų valdymo skyrių. Savivaldybė taip pat ragina nelaukti termino pabaigos ir dokumentus susitvarkyti iš anksto, kad metų pabaigoje nekiltų vėlavimų bei papildomos administracinės naštos.

  • 50 vadovų ir investuotojų įspėja Briuselį: nesusilpninkite EU Inc, kitaip planas žlugs

    50 vadovų ir investuotojų įspėja Briuselį: nesusilpninkite EU Inc, kitaip planas žlugs

    Įspėjimas Briuseliui dėl EU Inc

    50 Europos įmonių vadovų ir rizikos kapitalo investuotojų bendru laišku paragino ES teisėkūros institucijas nesusilpninti vadinamojo EU Inc pasiūlymo. Jų teigimu, šiuo metu Briuselyje derinamas modelis turi tapti realiu įrankiu, o ne dar vienu biurokratiniu sluoksniu.

    EU Inc iniciatyvos esmė yra sukurti visoje Europos Sąjungoje atpažįstamą bendrovės formą, kuri leistų pigiau ir greičiau steigti bei valdyti verslą tarpvalstybiniu mastu. Tikimasi, kad galutinis sprendimas galėtų būti priimtas iki metų pabaigos, tačiau derybos rodo riziką, jog bus pasirinktas kompromisas, neatitinkantis rinkos lūkesčių.

    Kodėl startuoliams tai svarbu

    Startuolių ir sparčiai augančių įmonių atstovai pabrėžia, kad Europoje verslui plėstis trukdo teisinis susiskaidymas į 27 nacionalines sistemas. Skirtingos taisyklės dėl registravimo, priežiūros, akcininkų teisių ar darbuotojų dalyvavimo sprendimuose reiškia didesnes administracines išlaidas ir lėtesnį augimą.

    Verslo bendruomenė EU Inc sieja su platesniu ES konkurencingumo paketu, kuriuo siekiama, kad Europos bendrovės lengviau konkuruotų su JAV ir Azijos rinkomis. Pastaraisiais metais politikos darbotvarkėje vis dažniau akcentuojama, kad vieningai rinkai vis dar trūksta vienodų taisyklių ten, kur verslui jos kritiškai reikalingos.

    „Politikai turi užtikrinti, kad galutinis teisės aktas sukurtų tikrai europinę bendrovės formą, o ne papildytų 27 nacionalines sistemas dar viena pakopa“, – rašoma iniciatyvos rėmėjų pozicijoje.

    Pagrindiniai reikalavimai

    Laiško autoriai prašo išlaikyti laisvą registruotos buveinės pasirinkimą, kad steigėjai galėtų pasirinkti įmonės jurisdikciją neprivalėdami visų operacijų perkelti į tą pačią valstybę. Jų vertinimu, tai būtų vienas svarbiausių praktinių žingsnių mažinant išlaidas ir spartinant plėtrą.

    Taip pat siūloma neapriboti EU Inc vien tik inovatyviais startuoliais, nes tai, pasak rėmėjų, dirbtinai susiaurintų naudotojų ratą ir sumažintų iniciatyvos efektą. Kita derybų pusė argumentuoja, kad per platus taikymas galėtų sukelti didesnę administracinę naštą ir apsunkinti kontrolę.

    Dar viena esminė sąlyga yra vienas autoritetingas europinis registras, o ne vien tik techninė sąsaja, sujungianti nacionalines duomenų bazes. Verslo atstovų teigimu, vieningas registras supaprastintų įmonių duomenų patikrą, skaidrumą ir sandorių procesus visoje ES.

    Be to, laiške keliami mokesčių ir darbo teisės klausimai: darbuotojų apmokestinimas, susijęs su įmonės akcijomis, neturėtų atsirasti iki realaus akcijų pardavimo, o darbuotojų apsaugos taisyklės turėtų būti siejamos su faktine darbo vieta. Tai, iniciatyvos rėmėjų vertinimu, mažintų riziką, kad skirtingos sistemos taps kliūtimi darbuotojų pritraukimui ir dalyvavimui akcijų programose.

  • Naujas nekilnojamojo turto mokestis Lenkijoje: tvoros ir įranga prilyginamos statiniams

    Lenkijoje nuo 2025 metų sausio 1 dienos įsigaliojo atnaujintos nekilnojamojo turto mokesčio taisyklės, kurios jau kelia ginčus verslui. Pirmosios vaivadijų administracinių teismų nutartys rodo tendenciją: dalis infrastruktūros elementų gali būti priskiriami statiniams, o tai reiškia didesnį mokestį.

    Pokyčių esmė susijusi su naujomis pastato ir statinio sąvokomis. Įstatyme atsirado išplėstas statinių sąrašas, o kartu su juo ir platesnės galimybės savivaldybėms bei mokesčių administratoriams vertinti, kas laikytina apmokestinamu statiniu.

    Kur slypi mokesčio skirtumas?

    Praktikoje didžiausias skirtumas atsiranda dėl to, kaip skaičiuojamas mokestis. Pastatams mokestis paprastai siejamas su naudinguoju plotu, o tarifus nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į paskirtį, pavyzdžiui, gyvenamąją ar komercinę.

    Tuo tarpu statiniams, kurie naudojami ūkinei veiklai, dažnai taikomas nuo vertės skaičiuojamas tarifas. Pagal naująją tvarką tokiais atvejais gali būti taikomas 2 proc. tarifas nuo pradinės vertės, todėl mokestinė našta verslui gali šoktelėti, net jei kalbama apie palyginti „paprastus“ infrastruktūros elementus.

    Ką teismai linkę priskirti statiniams?

    Remiantis pirmaisiais administracinių teismų sprendimais, statiniais gali būti laikomi ne tik klasikiniai inžineriniai statiniai, bet ir atskiri įrenginiai ar jų dalys. Sprendimuose minimi transformatoriai, ventiliacijos įranga, įvairūs vandens ar sandėliavimo rezervuarai, šilumos punktai bei slėgį stabilizuojantys rezervuarai su pamatais.

    Didžiausio dėmesio sulaukė tvoros: kai kuriose bylose nurodoma, kad net ir žemesnės nei 2,20 metro tvoros gali būti vertinamos kaip statiniai. Tokia interpretacija reiškia, kad apmokestinimas gali paliesti ne tik gamybos ar energetikos objektus, bet ir sandėlių, logistikos centrų ar pramoninių teritorijų infrastruktūrą.

    Kodėl tai svarbu įmonėms?

    Verslui rizika kyla dėl plataus praktinio taikymo: infrastruktūra, kuri anksčiau buvo traktuojama kaip pagalbinė įranga, dabar gali patekti į apmokestinamų statinių kategoriją. Tai gali paveikti nekilnojamojo turto mokesčio biudžetus, turto apskaitą ir investicinių projektų finansinius modelius, ypač įmonėms, turinčioms daug techninės infrastruktūros.

    Dalis sprendimų dar nėra galutiniai, todėl tikėtina, kad ginčai persikels į aukštesnę instanciją. Galutinės aiškinimo krypties rinkai laukiama iš Lenkijos Vyriausiojo administracinio teismo, kuris gali suvienodinti praktiką ir nustatyti, kur baigiasi įranga ir prasideda apmokestinamas statinys.