CP v2

Tag: Vėžio prevencija

  • Onkologai ragina atsisakyti namų oro gaiviklių: kuo pavojingi kvapai ir kaip vėdinti saugiau

    Dalis žmonių vėžio riziką sieja tik su genetika ar rūkymu, tačiau specialistai vis dažniau primena ir apie kasdienius veiksnius namuose. Vienas jų – patalpų oras ir tai, ką į jį išskiria buitinės priemonės, ypač kvapikliai.

    Gydytojai onkologai pabrėžia, kad tikslas nėra gąsdinti ar teigti, jog vienas papurškimas sukelia ligą. Esmė – mažinti ilgalaikę, nuolat pasikartojančią cheminių medžiagų ekspoziciją, kuri metų metus kaupiasi kaip papildoma našta organizmui.

    Purškiami, į elektros lizdą įstatomi ar automobiliui skirti oro gaivikliai dažnai veikia ne „gaivinimo“, o kvapų maskavimo principu. Malonus aromatas neretai reiškia, kad į patalpų orą patenka lakiųjų organinių junginių mišinys.

    Medicinos ir visuomenės sveikatos institucijos yra ne kartą atkreipusios dėmesį, kad patalpų oro tarša gali būti reikšminga, ypač blogai vėdinamose erdvėse. Tokia tarša siejama su kvėpavimo takų dirginimu, astmos paūmėjimu ir kitais ilgalaikiais poveikiais, o kai kurios medžiagos klasifikuojamos kaip kancerogeninės.

    Didžiausia problema – ne vienas konkretus prekės ženklas, o tai, kad kvapikliuose gali būti medžiagų grupių, kurios kelia klausimų dėl saugumo. Tarp jų minimi ftalatai (kvapo „ilgaamžiškumui“) ir terpenai, kurie ore gali reaguoti su kitais junginiais.

    Taip pat aptariamos tokios medžiagos kaip formaldehidas ar benzenas, kurios siejamos su sveikatos rizika ir yra griežtai vertinamos tarptautinių agentūrų. Net kai koncentracijos būna nedidelės, svarbus tampa pasikartojimas ir bendra ekspozicija per ilgą laiką.

    Onkologai ir visuomenės sveikatos specialistai dažniausiai siūlo paprastą principą: ne užmaskuoti kvapą, o pašalinti jo šaltinį. Tam pirmiausia padeda reguliarus vėdinimas, ypač po maisto gaminimo, valymo ar naudojant chemines priemones.

    Jei namuose norisi „gaivos“, saugesnė kryptis – neutralizuoti kvapus neį orą išskiriančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, soda ar aktyvinta anglimi. Taip pat padeda drėgmės kontrolė, nes pelėsis ir drėgnos patalpos yra vienas dažniausių užsitęsusio kvapo šaltinių.

    Ekspertai primena, kad kvapikliai yra tik viena dėlionės dalis: patalpų oro kokybei įtakos turi baldų ir apdailos medžiagų išskiriami junginiai, dažai, tirpikliai, intensyvūs valikliai. Dėl to verta rinktis mažiau kvapius produktus, o po remonto ar dažymo – ilgiau ir dažniau vėdinti.

    Galiausiai, onkologinės rizikos mažinimas dažniausiai remiasi visuma: nerūkymas, sveika kūno masė, fizinis aktyvumas, saulės spinduliuotės kontrolė ir dalyvavimas patikrose pagal amžių. Tačiau ir kasdieniai sprendimai namuose, tokie kaip atsisakymas kvapiklių, gali būti racionalus žingsnis mažinant nereikalingą cheminių medžiagų foną.

  • Ilgaamžiškumo genas iš plikųjų kurmiarausių: mokslininkai jį perkėlė pelėms ir prailgino jų gyvenimą

    JAV mokslininkai pranešė apie eksperimentą, kuriame vadinamasis ilgaamžiškumo genas iš plikųjų kurmiarausių buvo perkeltas laboratorinėms pelėms. Tyrėjų teigimu, genetiškai pakeistos pelės vidutiniškai gyveno ilgiau ir rodė ženklų sveikatos rodiklių pagerėjimą.

    Plikosios kurmiarausės išsiskiria neįprastai ilga gyvenimo trukme tarp graužikų ir, kaip nurodo mokslininkai, rečiau serga vėžiu. Tyrime dėmesys sutelktas į geną, susijusį su didelės molekulinės masės hialurono rūgšties gamyba, kuri siejama su audinių apsauga ir atsparumu.

    Eksperimento duomenimis, pakeistų pelių gyvenimo trukmė padidėjo apie 4,4 proc. Taip pat fiksuotas mažesnis uždegiminių procesų aktyvumas, geresni žarnyno imuninės sistemos rodikliai ir didesnis atsparumas navikams, palyginti su įprastomis pelėmis.

    „Mūsų tyrimas patvirtina idėją, kad unikalūs ilgaamžiškumo mechanizmai, evoliucionavę ilgiau gyvenančiuose žinduoliuose, gali būti perkelti ir pagerinti kitų rūšių gyvenimo trukmę“, – sakė biologijos ir medicinos profesorė Vera Gorbunova.

    Tyrėjai pabrėžia, kad pagrindinis šio darbo tikslas yra ne vien pailginti gyvenimą, o prailginti sveiko gyvenimo laikotarpį, mažinant su amžiumi susijusių ligų riziką. Pastaraisiais metais ilgaamžiškumo tyrimuose vis dažniau akcentuojama, kad svarbiausia yra vėžinių, uždegiminių ir metabolinių ligų atitolimas, o ne vien papildomi metai.

    Mokslininkai taip pat teigia jau identifikavę molekules, kurios gali lėtinti hialurono rūgšties skaidymą, ir jas testuoja. Tokia kryptis laikoma potencialiai praktiškesne nei plataus masto genetinės intervencijos, nes vaistiniai junginiai teoriškai galėtų būti pritaikomi plačiau, tačiau jų veiksmingumą ir saugumą dar reikėtų patvirtinti.

    Vis dėlto pereiti nuo rezultatų su graužikais prie pritaikymo žmonėms paprastai užtrunka, nes būtini ilgalaikiai toksikologiniai, saugumo ir klinikiniai tyrimai. Be to, žmogaus senėjimas yra sudėtingas procesas, kurį lemia daugybė biologinių kelių, todėl vieno mechanizmo sustiprinimas ne visada reiškia analogišką rezultatą kitai rūšiai.

  • Gydytojai įspėja: net saikingas alkoholis gali didinti šių vėžių riziką

    Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad alkoholis yra susijęs su didesne kelių onkologinių ligų rizika. Tarptautinės sveikatos institucijos etanolį alkoholinėse gėrimuose priskiria 1 grupės kancerogenams, tai yra medžiagoms, kurių kancerogeniškumas žmonėms yra įrodytas.

    Pagrindinis žalingas mechanizmas siejamas su tuo, kaip organizmas skaido alkoholį. Etilo alkoholis virsta acetaldehidu – toksiška medžiaga, galinčia pažeisti DNR ir trukdyti ląstelėms taisyti genetinius pažeidimus, todėl ilgainiui gali didėti piktybinės ląstelių transformacijos tikimybė.

    Didžiausią tiesioginę žalą dažnai patiria audiniai, kurie pirmiausia kontaktuoja su alkoholiu. Tyrimuose alkoholis siejamas su didesne burnos ertmės, ryklės ir gerklų vėžio rizika, o rizika dar labiau išauga, jei vartojamas alkoholis derinamas su rūkymu.

    Ne mažiau pažeidžiamas ir stemplės audinys, nes alkoholis gali nuolat dirginti gleivinę. Ilgalaikis uždegimas ir mikrotraumos didina tikimybę, kad atsiras ikivėžinių pakitimų, kurie daliai žmonių gali progresuoti į stemplės vėžį.

    Aiškus ryšys nustatytas ir su kepenų vėžiu, ypač kai alkoholis vartojamas ilgai ir gausiai. Nuolatinis toksinis poveikis skatina lėtinį uždegimą, riebalinę kepenų ligą, fibrozę ir cirozę, o būtent cirozė laikoma vienu svarbiausių kepenų ląstelių karcinomos rizikos veiksnių.

    Medicinos bendruomenė taip pat išskiria krūties vėžio riziką: daliai moterų net nedideli alkoholio kiekiai gali būti susiję su rizikos augimu. Vienas paaiškinimų – alkoholio įtaka hormonų pusiausvyrai, įskaitant didesnę estrogenų koncentraciją, taip pat galimi mitybiniai veiksniai, kai suprastėja folatų pasisavinimas.

    Specialistai pabrėžia, kad saugiausio alkoholio kiekio, kalbant apie vėžio prevenciją, iš esmės nėra, o rizika priklauso nuo suvartojamo kiekio ir vartojimo trukmės. Jei žmogus nori mažinti tikimybę susirgti, didžiausią naudą paprastai duoda alkoholio mažinimas arba atsisakymas, rūkymo nutraukimas ir reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal amžių bei rizikos grupę.

  • Kardiologas įspėja: 4 kasdieniai produktai, kurie trumpina gyvenimo trukmę ir kodėl

    Kardiologijos srityje dirbantis gydytojas Jeremy Londonas įvardijo keturias produktų grupes, kurias, pasak jo, verta griežtai riboti, jei tikslas yra ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas.

    Jo sąraše atsidūrė alkoholis, perdirbta mėsa, saldinti gėrimai ir per didelis sočiųjų riebalų kiekis.

    Specialistai pabrėžia, kad čia svarbiausias ne vienas „uždraustas“ produktas, o tai, ar tokie pasirinkimai tampa kasdienybės norma.

    Pasak J. Londono, didžiausia saldintų gėrimų problema ta, kad jie suteikia daug kalorijų, bet beveik nesukelia sotumo jausmo.

    Dėl to dalis žmonių nesąmoningai viršija dienos energijos poreikį, o tai ilgainiui siejama su antsvoriu, prastesniais medžiagų apykaitos rodikliais ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    „Tiesiog negerkite jų. Viskas“, – sakė Jeremy Londonas.

    Kalbant praktiškai, gydytojai dažniausiai ragina saldintus gėrimus keisti vandeniu, nesaldinta arbata ar kava, o jei norisi skonio, rinktis vandenį su vaisių griežinėliais.

    Jei saldinti gėrimai vartojami retai, žala nebūtinai bus reikšminga, tačiau problema kyla tada, kai jie tampa kasdieniu įpročiu.

    Alkoholis ir perdirbta mėsa dažnai minimi ne tik dėl širdies sveikatos, bet ir dėl onkologinių rizikų.

    Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu.

    „Mes tiksliai žinome, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį. Dėl šio ryšio esame tokie pat tikri, kaip ir dėl tabako ar alkoholio“, – teigė „Cancer Research UK“ atstovai.

    Perdirbta mėsa – tai mėsa, kuri buvo apdorota sūdant, vytinant, fermentuojant, rūkant ar kitaip, siekiant pagerinti skonį ar pailginti galiojimą.

    Dažniausiai tai įvairios dešros, dešrelės, kumpis, šoninė, vytinti ar rūkyti gaminiai, taip pat dalis mėsos konservų ir paruoštų mėsos produktų.

    Dėl alkoholio vis dažniau akcentuojama, kad „saugios“ dozės klausimas nėra toks paprastas, kaip ilgą laiką manyta.

    Net ir nedidelis vartojimas kai kuriems žmonėms gali didinti tam tikrų ligų riziką, todėl medikai ragina bent jau mažinti dažnį ir porcijas, o ne „taupyti“ ir išgerti daugiau vienu kartu.

    Ketvirtoji grupė, kurią paminėjo J. Londonas, yra per didelis sočiųjų riebalų kiekis racione.

    Jis tai siejo su riebiomis mėsos dalimis, sviestu ir riebiais pieno produktais, tačiau mitybos mokslas pabrėžia, kad svarbus ne vienas produktas, o bendras raciono balansas.

    Dalies mokslininkų teigimu, pieno produktų poveikis širdies rizikai nėra vienareikšmis, o kai kurių produktų poveikis gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties ir vartojimo konteksto.

    Todėl dažna praktinė rekomendacija yra ne absoliutus atsisakymas, o protingas kiekio mažinimas ir sočiųjų riebalų keitimas nesočiaisiais, pavyzdžiui, iš žuvies, riešutų ar augalinių aliejų.

    Pats J. Londonas pabrėžė, kad realiame gyvenime svarbu ne tobulybė, o nuoseklumas, todėl siūlė orientuotis į principą, kai didžiąją laiko dalį pasirenkamas sveikesnis maistas.

    Pasak jo, tikslas yra, kad šie produktai netaptų mitybos pagrindu, o būtų tik reti išimtiniai pasirinkimai.

  • Anglijoje jaunimui dažnėja 11 vėžio rūšių: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo būdo nepakanka paaiškinti

    Anglijoje jaunimui dažnėja 11 vėžio rūšių: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo būdo nepakanka paaiškinti

    Anglijoje daugėja 20–49 metų žmonėms diagnozuojamų kai kurių vėžio formų, o vien įprastais gyvenimo būdo veiksniais šio augimo paaiškinti nepavyksta. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, išanalizavę vėžio atvejų dinamiką 2001–2019 metų laikotarpiu.

    Tyrimą atliko Vėžio tyrimų instituto ir Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai, vertinę sergamumo rodiklius Anglijoje. Jie nustatė 11 vėžio rūšių, kurių dažnis jaunesnių suaugusiųjų grupėje per analizuotą laikotarpį augo.

    Kokios vėžio rūšys augo?

    Tarp dažnėjančių vėžio formų įvardyti krūties, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos, kasos bei inkstų navikai. Taip pat fiksuotas kepenų, tulžies pūslės, skydliaukės, burnos ertmės, gimdos gleivinės ir kiaušidžių vėžio atvejų augimas, be to, daugėjo ir daugybinės mielomos atvejų.

    Mokslininkai pabrėžė, kad daugumos šių vėžio rūšių rodikliai kilo ir vyresnėse amžiaus grupėse, kur vėžys apskritai yra gerokai dažnesnis. Tai gali rodyti dalį bendrų rizikos veiksnių skirtingiems amžiams, tačiau situacija skiriasi priklausomai nuo konkretaus naviko tipo.

    Išskirtinės buvo dvi diagnozės: storosios žarnos ir tiesiosios žarnos bei kiaušidžių vėžys. Tyrime pažymėta, kad šių dviejų vėžio formų augimas ryškiau matomas būtent jaunesnių suaugusiųjų grupėje, todėl ieškoma veiksnių, galinčių specifiniau veikti šį amžių.

    Kodėl vien gyvenimo būdas nepaaiškina?

    Analizėje vertinti gerai žinomi rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba, fizinis aktyvumas ir kūno svoris. Tyrėjai apskaičiavo, kad šie veiksniai, priklausomai nuo vėžio rūšies, gali lemti maždaug 7–65 proc. rizikos dalį.

    Tačiau pabrėžiama, kad dauguma šių rizikų tarp jaunesnių suaugusiųjų per pastaruosius dešimtmečius nedidėjo. Tyrime nurodoma, kad rūkymas mažėjo, alkoholio vartojimas krito arba išliko stabilus, fizinio neaktyvumo lygis paprastai mažėjo, o raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas taip pat traukėsi.

    Pagrindinė išimtis buvo nutukimas, kurio paplitimas augo skirtingose suaugusiųjų amžiaus grupėse ir laikomas svarbiu vėžio rizikos veiksniu. Vis dėlto tyrėjai teigia, kad vien nutukimo didėjimas nepaaiškina bendro vėžio atvejų augimo tarp jaunesnių žmonių.

    Net ir toms vėžio rūšims, kurios siejamos su didesniu kūno svoriu, pavyzdžiui, žarnyno, inkstų, kasos, kepenų, tulžies pūslės ar gimdos vėžiui, vien nutukimo rodiklių pokytis nepaaiškino stebėtos tendencijos. Tai reiškia, kad dalis veiksnių gali būti susiję su ankstyvo gyvenimo laikotarpio poveikiais, aplinkos rizikomis arba sveikatos sistemos pokyčiais.

    Ką dar gali reikšti šios tendencijos?

    Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį į galimą didesnio ištyrimo ir geresnės diagnostikos vaidmenį, nes plečiantis tyrimų prieinamumui dalis navikų gali būti nustatomi anksčiau. Kartu pabrėžiama būtinybė skubiai tirti kitus galimus paaiškinimus, įskaitant naujai išryškėjančius rizikos veiksnius ir ankstyvųjų metų įtaką sveikatai.

    Be to, mokslininkai ragina nenutraukti prevencijos priemonių ir daugiau dėmesio skirti nelygybėms. Tyrime akcentuojama, kad rūkymas ir nutukimas dažniau paplitę labiau nepasiturinčiose bendruomenėse, o nutukimo augimas jose gali būti staigesnis, todėl daliai gyventojų rizika didėja labiau.

    Gydytojams ši kryptis svarbi ir dėl praktinių sprendimų: jeigu kai kurios vėžio rūšys išties dažnėja jaunesniame amžiuje, gali tekti peržiūrėti budrumo kriterijus, simptomų vertinimą ir dalies patikrų amžiaus ribas. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vien tik iš šios analizės daryti išvadas apie konkrečias priežastis dar anksti.

  • Gydytojas įvardijo 5 produktus, galinčius mažinti vėžio riziką ir uždegimą

    Sveikatos tyrėjai vis dažniau pabrėžia, kad kasdienė mityba gali daryti įtaką lėtiniam uždegimui, o šis siejamas su didesne įvairių ligų, įskaitant dalį onkologinių susirgimų, rizika. Gydytojas ir mokslininkas Williamas Li, nagrinėjantis ryšį tarp mitybos ir sveikatos, išskyrė kelis produktus, kurių verta dažniau įtraukti į racioną.

    Specialistas akcentuoja, kad organizme nuolat atsiranda pakitusių ląstelių, tačiau daugeliu atvejų jas suvaldo natūralūs apsauginiai mechanizmai. Kai šie mechanizmai silpnėja, o audiniuose ilgiau išlieka uždegimas, sudaromos palankesnės sąlygos ligoms progresuoti.

    „Vėžio prevencija nėra vienas stebuklingas produktas ar papildas, o kasdieniai sprendimai, kurie padeda organizmui geriau susitvarkyti su uždegimu ir žala“, – sakė Williamas Li.

    Vienu iš dažniausiai minimų pasirinkimų jis įvardija sojos produktus, pavyzdžiui, tofu, edamames ar sojų gėrimus. Kai kuriuose stebėjimo tyrimuose didesnis sojos vartojimas siejamas su mažesniu mirtingumu nuo krūties vėžio, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio ir rezultatams įtakos gali turėti bendra mityba bei gyvenimo būdas.

    Į kasdienį meniu gydytojas ragina įtraukti ir pomidorus, ypač termiškai apdorotus, nes juose esantis likopenas geriau pasisavinamas su riebalais. Likopenas ir kiti antioksidantai siejami su uždegimo mažinimu, o dalis tyrimų rodo ryšį su mažesne kai kurių vėžio formų rizika, nors poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių.

    Tarp siūlomų produktų minimi ir obuoliai, vertinami dėl skaidulų ir polifenolių, įskaitant chlorogeno rūgštį. Didesnis skaidulų kiekis mityboje siejamas su geresne žarnyno mikrobiotos būkle ir mažesniais uždegimo rodikliais, o tai laikoma svarbia prevencijos grandimi.

    Dar viena grupė – uogos, tokios kaip mėlynės, avietės, braškės ar gervuogės, kuriose gausu antocianinų ir kitų antioksidantų. Jos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos nauda, o tyrimuose taip pat nagrinėjamas jų galimas vaidmuo mažinant oksidacinį stresą bei uždegimines reakcijas.

    Galiausiai gydytojas išskiria arbatą ir kavą, kuriose yra polifenolių ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Tyrimai rodo, kad saikingas kavos ir arbatos vartojimas gali būti siejamas su mažesne kai kurių ligų rizika, tačiau svarbu atsižvelgti į individualų jautrumą kofeinui, miego kokybę ir bendrą mitybos balansą.

    Medikai primena, kad mityba yra tik viena prevencijos dalis: reikšmę turi normalus kūno svoris, reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas, ribojamas alkoholio vartojimas ir dalyvavimas patikros programose. Pajutus neįprastus simptomus ar turint didesnę paveldimą riziką, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju.