Laikytis mitybos plano dažnai sunku, tačiau kai kurie pasirinkimai turi aiškiai didesnę kainą sveikatai.
Kardiologijos srityje dirbantis gydytojas Jeremy Londonas įvardijo keturias produktų grupes, kurias, pasak jo, verta griežtai riboti, jei tikslas yra ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas.
Jo sąraše atsidūrė alkoholis, perdirbta mėsa, saldinti gėrimai ir per didelis sočiųjų riebalų kiekis.
Specialistai pabrėžia, kad čia svarbiausias ne vienas „uždraustas“ produktas, o tai, ar tokie pasirinkimai tampa kasdienybės norma.
Saldinti gėrimai: daug kalorijų, mažai sotumo
Pasak J. Londono, didžiausia saldintų gėrimų problema ta, kad jie suteikia daug kalorijų, bet beveik nesukelia sotumo jausmo.
Dėl to dalis žmonių nesąmoningai viršija dienos energijos poreikį, o tai ilgainiui siejama su antsvoriu, prastesniais medžiagų apykaitos rodikliais ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
„Tiesiog negerkite jų. Viskas“, – sakė Jeremy Londonas.
Kalbant praktiškai, gydytojai dažniausiai ragina saldintus gėrimus keisti vandeniu, nesaldinta arbata ar kava, o jei norisi skonio, rinktis vandenį su vaisių griežinėliais.
Jei saldinti gėrimai vartojami retai, žala nebūtinai bus reikšminga, tačiau problema kyla tada, kai jie tampa kasdieniu įpročiu.
Alkoholis ir perdirbta mėsa: ryšys su vėžiu
Alkoholis ir perdirbta mėsa dažnai minimi ne tik dėl širdies sveikatos, bet ir dėl onkologinių rizikų.
Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu.
„Mes tiksliai žinome, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį. Dėl šio ryšio esame tokie pat tikri, kaip ir dėl tabako ar alkoholio“, – teigė „Cancer Research UK“ atstovai.
Perdirbta mėsa – tai mėsa, kuri buvo apdorota sūdant, vytinant, fermentuojant, rūkant ar kitaip, siekiant pagerinti skonį ar pailginti galiojimą.
Dažniausiai tai įvairios dešros, dešrelės, kumpis, šoninė, vytinti ar rūkyti gaminiai, taip pat dalis mėsos konservų ir paruoštų mėsos produktų.
Dėl alkoholio vis dažniau akcentuojama, kad „saugios“ dozės klausimas nėra toks paprastas, kaip ilgą laiką manyta.
Net ir nedidelis vartojimas kai kuriems žmonėms gali didinti tam tikrų ligų riziką, todėl medikai ragina bent jau mažinti dažnį ir porcijas, o ne „taupyti“ ir išgerti daugiau vienu kartu.
Sotieji riebalai: svarbus kiekis ir kontekstas
Ketvirtoji grupė, kurią paminėjo J. Londonas, yra per didelis sočiųjų riebalų kiekis racione.
Jis tai siejo su riebiomis mėsos dalimis, sviestu ir riebiais pieno produktais, tačiau mitybos mokslas pabrėžia, kad svarbus ne vienas produktas, o bendras raciono balansas.
Dalies mokslininkų teigimu, pieno produktų poveikis širdies rizikai nėra vienareikšmis, o kai kurių produktų poveikis gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties ir vartojimo konteksto.
Todėl dažna praktinė rekomendacija yra ne absoliutus atsisakymas, o protingas kiekio mažinimas ir sočiųjų riebalų keitimas nesočiaisiais, pavyzdžiui, iš žuvies, riešutų ar augalinių aliejų.
Pats J. Londonas pabrėžė, kad realiame gyvenime svarbu ne tobulybė, o nuoseklumas, todėl siūlė orientuotis į principą, kai didžiąją laiko dalį pasirenkamas sveikesnis maistas.
Pasak jo, tikslas yra, kad šie produktai netaptų mitybos pagrindu, o būtų tik reti išimtiniai pasirinkimai.
