CP v2

Tag: Vėžio prevencija

  • Gydytojai įspėja: ši kasdienė mitybos klaida gali didinti vėžio riziką

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad nemaža dalis onkologinių ligų atvejų siejasi su keičiamais rizikos veiksniais, tarp jų ir mityba. Vis daugiau dėmesio skiriama kasdieniams pasirinkimams, kurie atrodo nekalti, tačiau ilgainiui gali didinti vėžio riziką.

    Viena dažniausiai minimų klaidų yra reguliarus itin apdorotų produktų vartojimas ir dažnas smarkiai apskrudinto, aukštoje temperatūroje kepto maisto valgymas. Tokia mityba neretai siejama su didesniu druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekiu, o kartu mažesniu skaidulų, vitaminų ir mikroelementų kiekiu.

    PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą yra priskyrusi pirmai kancerogenų grupei, tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu. Prie perdirbtos mėsos priskiriami, pavyzdžiui, dešrelės, dešros, kumpis, šoninė ir kiti sūdyti, rūkyti ar kitaip konservuoti gaminiai.

    Riziką gali didinti ir maisto ruošimas labai aukštoje temperatūroje, ypač kai mėsa ar kiti produktai smarkiai apskrunda ar apdega. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kepant ar grilinant aukštoje temperatūroje gali susidaryti junginiai, siejami su nepalankiais ilgalaikiais poveikiais, ypač jei taip ruoštas maistas valgomas dažnai.

    Specialistai pataria dažniau rinktis mažiau apdorotus produktus ir paprastesnius gaminimo būdus, pavyzdžiui, troškinimą, virimą ar kepimą žemesnėje temperatūroje. Taip pat rekomenduojama riboti perdirbtą mėsą, dažniau įtraukti ankštines kultūras, žuvį, daržoves, pilno grūdo produktus ir užtikrinti pakankamą skaidulų kiekį racione.

    Svarbu pabrėžti, kad vienas produktas ar vienas patiekalas vėžio nesukelia, tačiau ilgalaikiai įpročiai gali turėti reikšmės bendrai rizikai. Jei norisi realių pokyčių, efektyviausia pradėti nuo paprastų žingsnių: mažinti itin apdorotų užkandžių kiekį, rečiau rinktis perdirbtą mėsą ir vengti sudegusios plutelės.

  • Gydytojai įspėja: kritinis vėžio amžius – kada diagnozė nustatoma dažniausiai?

    Vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniame amžiuje, o daugiausia atvejų fiksuojama po 50 metų. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad bendras vėžio diagnozės amžiaus vidurkis pagal medianą siekia apie 66–67 metus, todėl tai laikoma vienu kritiškiausių laikotarpių.

    Medianinis amžius reiškia, kad maždaug pusė atvejų nustatoma jaunesniems, o kita pusė – vyresniems žmonėms. Dėl to 60–70 metų tarpsnis dažnai išskiriamas kaip laikas, kai tikimybė pirmąkart išgirsti diagnozę reikšmingai išauga.

    Kas lemia rizikos šuolį?

    Viena pagrindinių priežasčių – su amžiumi ląstelėse ilgainiui kaupiasi genetiniai pažeidimai, didėja mutacijų tikimybė ir silpnėja organizmo gebėjimas jas suvaldyti. Taip pat ilgėja ir bendras rizikos veiksnių poveikio laikas.

    Didelę įtaką turi gyvenimo būdas ir aplinka: rūkymas, alkoholio vartojimas, ultravioletiniai spinduliai, kai kurios cheminės medžiagos, oro tarša. Kuo ilgiau žmogus susiduria su šiais veiksniais, tuo didesnė tikimybė, kad susiformuos piktybiniai pakitimai.

    Kaip pasiskirsto atvejai pagal amžių?

    Pagal dažnai cituojamus nacionalinių registrų ir statistikos centrų skaičiavimus, iki 20 metų amžiaus vėžys sudaro tik apie 1 proc. visų atvejų. 20–34 metų grupėje tai sudaro apie 3 proc., o 35–44 metų – apie 5 proc.

    Nuo 45 metų kreivė ryškiai kyla: 45–54 metų grupėje minimi apie 11 proc. atvejų, 55–64 metų – apie 24 proc. Daugiausia atvejų dažniausiai tenka 65–74 metų amžiui – apie 30 proc.

    Vyresniame amžiuje atvejų dalis išlieka didelė: 75–84 metų grupėje nurodoma apie 19 proc., o 85 metų ir vyresnių – apie 8 proc. Kai kuriose šalyse ypač ryški dalis tenka 75 metų ir vyresniems, nes ilgėja gyvenimo trukmė ir daugėja vyresnio amžiaus gyventojų.

    Skirtingiems vėžiams – skirtingas amžius

    Atskiri vėžio tipai turi nevienodą diagnozės amžiaus profilį. Pavyzdžiui, krūties vėžio medianinis diagnozės amžius dažnai nurodomas apie 62–63 metus, o storosios ir tiesiosios žarnos vėžio – apie 66–67 metus.

    Plaučių vėžiui būdingas dar vėlesnis amžius – apie 71 metus, o šlapimo pūslės vėžio diagnozė dažnai nustatoma apie 73 metus. Prostatos vėžys daugeliu atvejų diagnozuojamas vyresniame amžiuje, dažnai minint 66–68 metų intervalą.

    Nors didžioji dalis piktybinių ligų atvejų tenka vyresniems žmonėms, dalis onkologinių susirgimų dažniau pasitaiko vaikams ir jauniems suaugusiesiems. Tarp jų minimos leukemijos, kai kurie smegenų navikai, taip pat osteosarkoma.

    Medikai pabrėžia, kad amžius pats savaime nėra nuosprendis, tačiau jis siejamas su didesne rizika, todėl ypač svarbus budrumas dėl simptomų ir profilaktiniai patikrinimai pagal amžių bei individualius rizikos veiksnius. Ankstyvas nustatymas daugeliu atvejų reikšmingai pagerina gydymo galimybes.

  • Tyrimas: beveik trečdalis Europos sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų darbe patiria vėžio riziką

    Tyrimas: beveik trečdalis Europos sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų darbe patiria vėžio riziką

    Ką parodė EU-OSHA apklausa?

    Europos sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriaus darbuotojai darbe dažnai susiduria su veiksniais, didinančiais vėžio riziką, rodo Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) atlikta Darbuotojų poveikio apklausa.

    Joje nustatyta, kad 29,5 proc. šio sektoriaus darbuotojų per paskutinę darbo savaitę patyrė bent vieno su vėžiu siejamo rizikos veiksnio poveikį, o 7,8 proc. nurodė susidūrę su dviem ar daugiau rizikų.

    EU-OSHA primena, kad vėžys išlieka pagrindine su darbu susijusių mirčių priežastimi Europos Sąjungoje. Skaičiuojama, jog kasmet tai lemia apie 100 000 mirčių, o milijonai žmonių kasdien dirba aplinkoje, kurioje galimas kancerogenų poveikis.

    Apklausa vykdyta 2022–2023 metais, telefonu apklausiant 24 402 darbuotojus Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje ir Ispanijoje. Vertintas kontaktas su 24 žinomais vėžio rizikos veiksniais, aktualiais ES darbo aplinkai.

    Dažniausios rizikos sveikatos sektoriuje

    Tyrimo duomenimis, sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojai dažniausiai minėjo jonizuojančiąją spinduliuotę (7,4 proc.). Toliau rikiuojasi dyzelinių variklių išmetamosios dujos (6,2 proc.) ir saulės ultravioletinė spinduliuotė (6,1 proc.).

    Tarp dažniau pasitaikančių cheminių veiksnių išskirtas formaldehidas (5,2 proc.) ir benzenas (4,8 proc.). Tyrime pažymėta, kad formaldehidas ir etileno oksidas dažniau buvo siejami su didesnio intensyvumo poveikiu, nes šios medžiagos naudojamos dezinfekcijai ir sterilizacijai.

    „Nepaisant reikšmės, rizikos, susijusios su kancerogenų poveikiu sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriuje, istoriškai buvo mažiau matomos nei kituose ekonomikos sektoriuose“, – sakė Barselonos pasaulinės sveikatos instituto (ISGlobal) tyrimo bendraautorė Michelle Turner.

    „Šis tyrimas parodo, kad reikia prevencijos strategijų, pritaikytų realioms darbo sąlygoms šiame sektoriuje“, – pridūrė ji.

    Kaip susidaro poveikis?

    Specialistai pabrėžia, kad per karjerą darbuotojai gali patirti kelių rizikos veiksnių poveikį, o būtent darbo vieta dažnai lemia ilgesnį kontaktą su pavojingomis medžiagomis. Tai svarbi vėžio prevencijos kryptis, nes kolektyvai gali būti veikiami didesnių koncentracijų ir ilgesnį laiką.

    Sveikatos priežiūroje poveikio šaltiniai įvairūs: nuo valymo chemikalų iki procedūrų, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos. Pavyzdžiui, darbas su rentgeno įranga ar radioizotopais didina jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tikimybę, o nepakankamos apsaugos atveju tai siejama su ląstelių pažeidimų rizika.

    Apklausoje įvardytos ir konkrečios situacijos, kuriose rizikos išryškėja labiausiai. Dyzelinių transporto priemonių vairuotojai ir mechanikai dažniau susiduria su dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, o anatomijos laboratorijose dirbantys žmonės gali patirti didesnį formaldehido poveikį.

    Taip pat paminėti dantų technikai, gaminantys vainikėlius, protezus ar tiltus, kurių darbe gali pasitaikyti įkvepiamų kristalinio silicio dalelių. Tyrėjai akcentuoja, kad prevencijos priemonės turi atitikti konkrečias darbo užduotis, o ne būti vien formalus reikalavimas.

    Sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius yra vienas didžiausių Europoje ir apima apie 11 proc. visos darbo jėgos, tai yra daugiau nei 21,6 mln. žmonių. Dėl to net ir santykinai nedidelis rizikų paplitimas gali reikšti didelį paveiktų darbuotojų skaičių.

  • Kūnas po 50-ies gali imti siųsti pavojingus signalus: gydytojai įvardijo kritinį laiką vyrams

    Gydytojai pabrėžia, kad vyrams perkopus 50 metų ribą dažniau išryškėja lėtinės ligos, o kai kurių būklių rizika ima augti sparčiau nei jaunystėje. Tai nereiškia, kad organizmas „sugriūva“ iš karto, tačiau šiame amžiuje sveikatos pokyčiai dažniau tampa kliniškai reikšmingi ir reikalauja reguliarios profilaktikos.

    Didžiausią grėsmę statistiškai kelia širdies ir kraujagyslių ligos, kurios Europoje išlieka viena pagrindinių priešlaikinės mirties priežasčių. Su amžiumi standėja kraujagyslės, dažniau nustatomas padidėjęs kraujospūdis, didėja aterosklerozės tikimybė, o net ir nedideli gyvenimo būdo veiksniai gali turėti didesnį poveikį nei anksčiau.

    Ne mažiau svarbūs ir onkologiniai rizikos veiksniai: vyresniame amžiuje dažniau diagnozuojami prostatos, storosios žarnos ir plaučių navikai. Specialistai primena, kad būtent po 50 metų profilaktiniai patikrinimai tampa itin svarbūs, nes ankstyvas nustatymas dažnai lemia gerokai paprastesnį gydymą ir geresnes prognozes.

    Šiame amžiuje taip pat dažniau išryškėja metaboliniai sutrikimai, įskaitant 2 tipo diabetą, padidėjusį cholesterolį ir pilvinį nutukimą. Tokie pokyčiai neretai vystosi tyliai, be aiškių simptomų, tačiau ilgainiui didina širdies infarkto, insulto ir inkstų pažeidimo riziką.

    Vyrų savijautą gali veikti ir palaipsniui mažėjantis testosterono kiekis, kuris daliai vyrų siejamas su energijos stoka, miego problemomis, nuotaikos svyravimais ar raumenų masės mažėjimu. Gydytojai akcentuoja, kad hormonų pokyčiai turėtų būti vertinami individualiai, o savarankiškas „gydymas papildais“ be tyrimų gali būti nenaudingas ar net žalingas.

    Po 50 metų dažnėja ir gerybinė prostatos hiperplazija, kuri gali sukelti dažnesnį šlapinimąsi, naktinius prabudimus ar silpnesnę srovę. Nors tai dažnai nėra onkologinė liga, simptomai gali reikšmingai bloginti gyvenimo kokybę, todėl svarbu laiku kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą.

    Specialistai pabrėžia, kad didelę dalį rizikų galima sumažinti paprastais sprendimais: nuosekliai didinant fizinį aktyvumą, koreguojant mitybą, metant rūkyti ir ribojant alkoholį. Ne mažiau svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį, tikrinti gliukozę ir lipidus, o dėl individualių patikrų plano tartis su gydytoju, ypač jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ar onkologinių ligų atvejų.

    „Po 50 metų svarbiausia ne ieškoti stebuklingo metodo, o turėti aiškų profilaktikos planą ir laiku reaguoti į naujus simptomus“, – pabrėžia medikai.

  • Mokslininkai rado paprastą triuką gerti mažiau: padėjo viena žinutė ir vienas įprotis

    Mokslininkai rado paprastą triuką gerti mažiau: padėjo viena žinutė ir vienas įprotis

    Mokslininkų analizė rodo, kad žmones efektyviausiai mažina alkoholio vartojimą ne vien bauginant pasekmėmis, o sujungiant aiškią rizikos žinutę su konkrečiu veiksmu. Tyrime dalyviams buvo rodomi skirtingi sveikatos pranešimai ir reklaminiai klipai, o vėliau vertinta, ar keičiasi jų elgesys.

    Rezultatai išryškino vieną derinį, kuris išsiskyrė iš kitų: informacija apie alkoholio ryšį su vėžiu ir paprastas prašymas skaičiuoti kiekvieną išgertą gėrimą. Būtent šis metodas buvo susijęs ne tik su bandymu sumažinti vartojimą, bet ir su realiu, statistiškai reikšmingu sumažėjimu per maždaug šešias savaites.

    Kodėl skaičiavimas veikia?

    Tyrėjų teigimu, vien perspėjimas apie žalą dažnai sukelia trumpalaikę reakciją, tačiau nepadeda žmogui suprasti, ką daryti čia ir dabar. Skaičiavimas veikia kaip paprastas savikontrolės įrankis: jis didina sąmoningumą, mažina automatinį gėrimą ir leidžia lengviau pastebėti, kada peržengiama įprasta riba.

    Praktikoje tai gali atrodyti labai paprastai: vakaro metu pasižymėti, kiek standartinių gėrimų išgerta, ir sąmoningai sustoti anksčiau. Tyrime kiti metodai, pavyzdžiui, raginimas iš anksto nusistatyti gėrimų skaičių ir jo laikytis, taip pat skatino dalį žmonių mažinti vartojimą, tačiau bendrai nusileido skaičiavimo ir vėžio rizikos žinutės deriniui.

    Alkoholio rizikos kontekstas

    Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad alkoholis yra susijęs su didesne įvairių ligų rizika, įskaitant onkologinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas, kepenų pažeidimus bei miego ir psichikos sveikatos sutrikimus. Daliai žmonių ypač svarbu tai, kad apie alkoholio kancerogeniškumą vis dar žino ne visi, todėl aiški informacija gali tapti stipriu motyvu keisti įpročius.

    Pačiame tyrime buvo apklausta 7 995 žmonių grupė, vėliau dalis jų pakartotinai atsakė į klausimus po trijų savaičių, o dar kartą po dar trijų savaičių. Dalyviai buvo suskirstyti į grupes ir matė skirtingus pranešimus, o vienas derinys nuosekliai išsiskyrė kaip efektyviausias tiek motyvuojant, tiek keičiant realų vartojimą.

    Ką galima pritaikyti kasdien?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad visuomenės sveikatos kampanijoms dažnai trūksta išteklių, todėl itin svarbu pasirinkti veikiančias žinutes. Šio tyrimo išvada paprasta: žmogui neužtenka vien sužinoti riziką, jam reikia ir konkretaus, lengvai įgyvendinamo veiksmo, kuris padėtų tą riziką mažinti.

    Skaičiuoti gėrimus galima ir be programėlių ar sudėtingų metodikų, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra medicininė pagalba priklausomybei gydyti. Jei alkoholio vartojimas kelia rimtų problemų, dažnėja kontrolės praradimas ar atsiranda abstinencijos požymių, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar priklausomybių specialistus.

    „Pasakyti žmonėms, kad alkoholis susijęs su vėžiu, yra tik dalis sprendimo, taip pat būtina duoti aiškų būdą veikti ir mažinti riziką“, – sakė tyrime cituota sveikatos ekonomistė ir vartotojų psichologė Simone Pettigrew.

    „Kai informaciją apie alkoholio ir vėžio ryšį sujungėme su konkrečiu veiksmu, tai yra gėrimų skaičiavimu, dalyviai sumažino suvartojamo alkoholio kiekį“, – teigė ji.

  • PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkų apžvalga rodo, kad didelė dalis vėžio atvejų nėra neišvengiami: 2022 metais maždaug 38 proc. naujų diagnozių visame pasaulyje siejosi su pakeičiamais rizikos veiksniais. Tai reiškia, kad milijonų susirgimų būtų galima išvengti mažinant žinomus pavojus, stiprinant prevenciją ir laiku taikant medicinines priemones.

    Analizėje vertinta 30 modifikuojamų veiksnių grupė, apimanti elgseną, aplinką, profesines rizikas ir infekcijas. Daugiausia prevenciškai paveikiamų atvejų teko trims lokalizacijoms: plaučių, skrandžio ir gimdos kaklelio vėžiui, kurie kartu sudarė beveik pusę su pakeičiamais veiksniais susijusių atvejų.

    Du įpročiai išsiskiria labiausiai

    Pagrindinis prevencinis veiksnys išlieka tabako rūkymas. PSO skaičiavimu, 2022 metais jis buvo susijęs su 15 proc. visų naujų vėžio atvejų, o vyrų grupėje rūkymo indėlis buvo dar didesnis ir siekė 23 proc.

    Antrą vietą tarp gyvenimo būdo veiksnių užėmė alkoholio vartojimas: jis sudarė apie 3,2 proc. visų naujų atvejų, tai yra maždaug 700 000 diagnozių. Tyrėjai taip pat įvertino, kad rūkymas ir alkoholis kartu sudaro apie 48 proc. visų prevenciškai išvengiamų vėžio atvejų.

    „Šis reikšmingas tyrimas išsamiai įvertina pasaulinę išvengiamo vėžio naštą ir pirmą kartą kartu su elgsenos, aplinkos bei profesiniais veiksniais įtraukia ir infekcines vėžio priežastis“, – sakė PSO medicinos epidemiologė ir viena iš analizės autorių Isabelle Soerjomataram.

    Ką keičia aplinka ir infekcijos

    Be individualių įpročių, svarbūs ir aplinkos veiksniai, ypač oro tarša, kurios poveikis skiriasi pagal regionus. Pavyzdžiui, Rytų Azijoje apie 15 proc. moterų plaučių vėžio atvejų siejama su oro tarša, o Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje apie 20 proc. vyrų plaučių vėžio atvejų taip pat priskiriama šiam veiksniui.

    Infekcijos sudarė maždaug 10 proc. naujų vėžio atvejų, o moterų grupėje ryškiausia prevenciškai valdoma priežastis buvo didelės rizikos žmogaus papilomos viruso infekcija, galinti lemti gimdos kaklelio vėžį. PSO pabrėžia, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra viena efektyviausių priemonių mažinti šios lokalizacijos vėžio naštą, tačiau skiepijimo aprėptis daugelyje šalių vis dar nepakankama.

    Skrandžio vėžio atvejų našta didesnė tarp vyrų ir dažnai siejama su rūkymu bei infekcijomis, kurioms palankios sąlygos susidaro dėl perpildytų gyvenimo sąlygų, prastesnės sanitarijos ir ribotos prieigos prie švaraus vandens. Tai rodo, kad prevencija apima ne tik asmeninius sprendimus, bet ir visuomenės sveikatos infrastruktūrą.

    Kodėl prevencija vėl grįžta į pirmą planą

    PSO išvada aiški: rizikos veiksnių mažinimas yra viena galingiausių priemonių mažinti vėžio naštą. Praktikoje tai reiškia griežtesnę tabako kontrolę, alkoholio žalos mažinimo politiką, oro taršos mažinimą, darbo saugos stiprinimą ir infekcijų prevenciją skiepais bei patikromis.

    „Spręsdami šias išvengiamas priežastis turime vieną didžiausių galimybių sumažinti pasaulinę vėžio naštą“, – sakė PSO vėžio kontrolės komandos vadovas André Ilbawi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad prevencija reikalauja ne vien individualios valios: būtinos nuoseklios politinės priemonės, ilgalaikės investicijos ir sprendimai, pritaikyti skirtingų regionų rizikos profiliams. Tačiau pagrindinė žinutė išlieka paprasta: reikšminga dalis vėžio atvejų gali būti sustabdyta dar prieš jiems prasidedant.

  • Tyrimas perspėja: svarbu ne tik svoris, bet ir kada priaugate – vėžio rizika gali keistis

    Tyrimas perspėja: svarbu ne tik svoris, bet ir kada priaugate – vėžio rizika gali keistis

    Naujas Švedijos mokslininkų darbas primena seniai žinomą faktą: antsvoris ir nutukimas siejami su didesne daugelio vėžio rūšių rizika. Tačiau šįkart akcentuojama kita detalė – svarbi ne vien kūno masė, bet ir amžius, kada svoris pradeda augti.

    Tyrėjai analizavo daugiau nei 630 000 žmonių sveikatos duomenis, kuriuose buvo keli svorio matavimai nuo 17 iki 60 metų. Šie rodikliai buvo sugretinti su vėžio atvejais, kad būtų galima įvertinti skirtingas svorio kitimo trajektorijas per gyvenimą.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad daug ankstesnių darbų rėmėsi vienu matavimu, dažniausiai vidutinio ar vyresnio amžiaus. Šį kartą pasirinktas požiūris leidžia matyti, ar rizika susijusi su pradiniu svoriu jauname amžiuje, ar su vėlesniu priaugimu, ir ar svarbus pokyčių greitis.

    Kada priaugtas svoris siejamas su didesne rizika

    Duomenys parodė, kad spartus svorio augimas bet kuriuo gyvenimo etapu buvo susijęs su didesne kelių vėžio formų rizika. Vyrams ryškiausiai išsiskyrė kepenų vėžio ir stemplės adenokarcinomos sąsajos, moterims – endometriumo vėžio, o abiem lytims – inkstų ląstelių karcinomos ir hipofizės navikų.

    Vyrams stipresnės sąsajos nustatytos tuomet, kai svoris augo iki 45 metų. Tyrėjai svarsto, kad reikšmės gali turėti lėtinis uždegimas, atsparumas insulinui ir gastroezofaginio refliukso liga, kuri siejama su stemplės pažeidimais.

    Moterims didesnė rizika labiau siejosi su svorio augimu po 30 metų. Kaip galimą paaiškinimą autoriai mini hormoninių pokyčių laikotarpį, kuris daliai moterų sutampa su kūno masės didėjimu ir metaboliniais pokyčiais.

    Jauno amžiaus svoris ir ilgalaikės pasekmės

    Kai kurių vėžio rūšių, įskaitant kasos vėžį, rizika labiausiai siejosi su svoriu 17 metų amžiuje, o ne su vėlesniais pokyčiais. Tai rodo, kad ankstyvos su kūno mase susijusios būklės gali turėti ilgalaikį biologinį pėdsaką.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo bendrą tendenciją: kuo anksčiau žmogui išsivysto nutukimas, tuo didesnė vėžio rizika vėlesniame amžiuje. Toks ryšys dera su platesniu moksliniu kontekstu, siejančiu ilgalaikį perteklinį riebalinį audinį su hormonų pusiausvyros pokyčiais, uždegiminiais procesais ir metaboliniais sutrikimais.

    Ką svarbu žinoti interpretuojant rezultatus

    Šis darbas yra stebimasis, todėl jis neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Be to, tyrėjai neturėjo visų detalių, kurios galėtų daryti įtaką rezultatams, pavyzdžiui, išsamios informacijos apie mitybą, fizinį aktyvumą ar kitus gyvenimo būdo veiksnius.

    Vis dėlto tyrimas papildo vis gausėjančius duomenis, kad vėžio prevencijoje svarbus gyvenimo eigos požiūris: ne tik siekti sveikesnio svorio, bet ir kuo anksčiau sustabdyti spartų svorio augimą. Autoriai teigia, kad ateityje prevencinės priemonės gali būti tikslinamos pagal amžių ir lytį, atsižvelgiant į skirtingas rizikos kreives.

    Tyrimo rezultatai pristatyti Europos nutukimo kongrese, o pats darbas paskelbtas kaip išankstinė publikacija ir dar nėra recenzuotas. Tai reiškia, kad išvados gali kisti po vertinimo, tačiau pateikta analizė jau dabar kelia svarbių klausimų sveikatos politikai ir asmeninei prevencijai.

  • Onkologai ragina atsisakyti namų oro gaiviklių: kuo pavojingi kvapai ir kaip vėdinti saugiau

    Dalis žmonių vėžio riziką sieja tik su genetika ar rūkymu, tačiau specialistai vis dažniau primena ir apie kasdienius veiksnius namuose. Vienas jų – patalpų oras ir tai, ką į jį išskiria buitinės priemonės, ypač kvapikliai.

    Gydytojai onkologai pabrėžia, kad tikslas nėra gąsdinti ar teigti, jog vienas papurškimas sukelia ligą. Esmė – mažinti ilgalaikę, nuolat pasikartojančią cheminių medžiagų ekspoziciją, kuri metų metus kaupiasi kaip papildoma našta organizmui.

    Purškiami, į elektros lizdą įstatomi ar automobiliui skirti oro gaivikliai dažnai veikia ne „gaivinimo“, o kvapų maskavimo principu. Malonus aromatas neretai reiškia, kad į patalpų orą patenka lakiųjų organinių junginių mišinys.

    Medicinos ir visuomenės sveikatos institucijos yra ne kartą atkreipusios dėmesį, kad patalpų oro tarša gali būti reikšminga, ypač blogai vėdinamose erdvėse. Tokia tarša siejama su kvėpavimo takų dirginimu, astmos paūmėjimu ir kitais ilgalaikiais poveikiais, o kai kurios medžiagos klasifikuojamos kaip kancerogeninės.

    Didžiausia problema – ne vienas konkretus prekės ženklas, o tai, kad kvapikliuose gali būti medžiagų grupių, kurios kelia klausimų dėl saugumo. Tarp jų minimi ftalatai (kvapo „ilgaamžiškumui“) ir terpenai, kurie ore gali reaguoti su kitais junginiais.

    Taip pat aptariamos tokios medžiagos kaip formaldehidas ar benzenas, kurios siejamos su sveikatos rizika ir yra griežtai vertinamos tarptautinių agentūrų. Net kai koncentracijos būna nedidelės, svarbus tampa pasikartojimas ir bendra ekspozicija per ilgą laiką.

    Onkologai ir visuomenės sveikatos specialistai dažniausiai siūlo paprastą principą: ne užmaskuoti kvapą, o pašalinti jo šaltinį. Tam pirmiausia padeda reguliarus vėdinimas, ypač po maisto gaminimo, valymo ar naudojant chemines priemones.

    Jei namuose norisi „gaivos“, saugesnė kryptis – neutralizuoti kvapus neį orą išskiriančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, soda ar aktyvinta anglimi. Taip pat padeda drėgmės kontrolė, nes pelėsis ir drėgnos patalpos yra vienas dažniausių užsitęsusio kvapo šaltinių.

    Ekspertai primena, kad kvapikliai yra tik viena dėlionės dalis: patalpų oro kokybei įtakos turi baldų ir apdailos medžiagų išskiriami junginiai, dažai, tirpikliai, intensyvūs valikliai. Dėl to verta rinktis mažiau kvapius produktus, o po remonto ar dažymo – ilgiau ir dažniau vėdinti.

    Galiausiai, onkologinės rizikos mažinimas dažniausiai remiasi visuma: nerūkymas, sveika kūno masė, fizinis aktyvumas, saulės spinduliuotės kontrolė ir dalyvavimas patikrose pagal amžių. Tačiau ir kasdieniai sprendimai namuose, tokie kaip atsisakymas kvapiklių, gali būti racionalus žingsnis mažinant nereikalingą cheminių medžiagų foną.

  • Ilgaamžiškumo genas iš plikųjų kurmiarausių: mokslininkai jį perkėlė pelėms ir prailgino jų gyvenimą

    JAV mokslininkai pranešė apie eksperimentą, kuriame vadinamasis ilgaamžiškumo genas iš plikųjų kurmiarausių buvo perkeltas laboratorinėms pelėms. Tyrėjų teigimu, genetiškai pakeistos pelės vidutiniškai gyveno ilgiau ir rodė ženklų sveikatos rodiklių pagerėjimą.

    Plikosios kurmiarausės išsiskiria neįprastai ilga gyvenimo trukme tarp graužikų ir, kaip nurodo mokslininkai, rečiau serga vėžiu. Tyrime dėmesys sutelktas į geną, susijusį su didelės molekulinės masės hialurono rūgšties gamyba, kuri siejama su audinių apsauga ir atsparumu.

    Eksperimento duomenimis, pakeistų pelių gyvenimo trukmė padidėjo apie 4,4 proc. Taip pat fiksuotas mažesnis uždegiminių procesų aktyvumas, geresni žarnyno imuninės sistemos rodikliai ir didesnis atsparumas navikams, palyginti su įprastomis pelėmis.

    „Mūsų tyrimas patvirtina idėją, kad unikalūs ilgaamžiškumo mechanizmai, evoliucionavę ilgiau gyvenančiuose žinduoliuose, gali būti perkelti ir pagerinti kitų rūšių gyvenimo trukmę“, – sakė biologijos ir medicinos profesorė Vera Gorbunova.

    Tyrėjai pabrėžia, kad pagrindinis šio darbo tikslas yra ne vien pailginti gyvenimą, o prailginti sveiko gyvenimo laikotarpį, mažinant su amžiumi susijusių ligų riziką. Pastaraisiais metais ilgaamžiškumo tyrimuose vis dažniau akcentuojama, kad svarbiausia yra vėžinių, uždegiminių ir metabolinių ligų atitolimas, o ne vien papildomi metai.

    Mokslininkai taip pat teigia jau identifikavę molekules, kurios gali lėtinti hialurono rūgšties skaidymą, ir jas testuoja. Tokia kryptis laikoma potencialiai praktiškesne nei plataus masto genetinės intervencijos, nes vaistiniai junginiai teoriškai galėtų būti pritaikomi plačiau, tačiau jų veiksmingumą ir saugumą dar reikėtų patvirtinti.

    Vis dėlto pereiti nuo rezultatų su graužikais prie pritaikymo žmonėms paprastai užtrunka, nes būtini ilgalaikiai toksikologiniai, saugumo ir klinikiniai tyrimai. Be to, žmogaus senėjimas yra sudėtingas procesas, kurį lemia daugybė biologinių kelių, todėl vieno mechanizmo sustiprinimas ne visada reiškia analogišką rezultatą kitai rūšiai.

  • Gydytojai įspėja: net saikingas alkoholis gali didinti šių vėžių riziką

    Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad alkoholis yra susijęs su didesne kelių onkologinių ligų rizika. Tarptautinės sveikatos institucijos etanolį alkoholinėse gėrimuose priskiria 1 grupės kancerogenams, tai yra medžiagoms, kurių kancerogeniškumas žmonėms yra įrodytas.

    Pagrindinis žalingas mechanizmas siejamas su tuo, kaip organizmas skaido alkoholį. Etilo alkoholis virsta acetaldehidu – toksiška medžiaga, galinčia pažeisti DNR ir trukdyti ląstelėms taisyti genetinius pažeidimus, todėl ilgainiui gali didėti piktybinės ląstelių transformacijos tikimybė.

    Didžiausią tiesioginę žalą dažnai patiria audiniai, kurie pirmiausia kontaktuoja su alkoholiu. Tyrimuose alkoholis siejamas su didesne burnos ertmės, ryklės ir gerklų vėžio rizika, o rizika dar labiau išauga, jei vartojamas alkoholis derinamas su rūkymu.

    Ne mažiau pažeidžiamas ir stemplės audinys, nes alkoholis gali nuolat dirginti gleivinę. Ilgalaikis uždegimas ir mikrotraumos didina tikimybę, kad atsiras ikivėžinių pakitimų, kurie daliai žmonių gali progresuoti į stemplės vėžį.

    Aiškus ryšys nustatytas ir su kepenų vėžiu, ypač kai alkoholis vartojamas ilgai ir gausiai. Nuolatinis toksinis poveikis skatina lėtinį uždegimą, riebalinę kepenų ligą, fibrozę ir cirozę, o būtent cirozė laikoma vienu svarbiausių kepenų ląstelių karcinomos rizikos veiksnių.

    Medicinos bendruomenė taip pat išskiria krūties vėžio riziką: daliai moterų net nedideli alkoholio kiekiai gali būti susiję su rizikos augimu. Vienas paaiškinimų – alkoholio įtaka hormonų pusiausvyrai, įskaitant didesnę estrogenų koncentraciją, taip pat galimi mitybiniai veiksniai, kai suprastėja folatų pasisavinimas.

    Specialistai pabrėžia, kad saugiausio alkoholio kiekio, kalbant apie vėžio prevenciją, iš esmės nėra, o rizika priklauso nuo suvartojamo kiekio ir vartojimo trukmės. Jei žmogus nori mažinti tikimybę susirgti, didžiausią naudą paprastai duoda alkoholio mažinimas arba atsisakymas, rūkymo nutraukimas ir reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal amžių bei rizikos grupę.