Tag: Vėžio prevencija

  • Žalioji arbata rytais: onkologai aiškina, kodėl ji siejama su mažesne vėžio rizika

    Žalioji arbata vis dažniau minima kaip paprastas rytinis gėrimas, kurio galimas poveikis siejamas su mažesne kai kurių vėžio formų rizika. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra „stebuklinga“ priemonė, tačiau tyrėjai aktyviai nagrinėja joje esančių augalinių junginių reikšmę.

    Kaip rašoma „EatingWell“, onkologijos srities ekspertai atkreipia dėmesį į žaliojoje arbatoje esančius antioksidantus, įskaitant epigalokatechino galatą (EGCG). Būtent šis junginys dažniausiai minimas moksliniuose darbuose, kai kalbama apie ląstelių apsaugą nuo žalingų procesų.

    Vėžys vystosi dėl įvairių priežasčių – tam įtakos turi genetika, aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas. Nors dalies rizikos veiksnių pakeisti neįmanoma, mitybos ir gėrimų pasirinkimai yra viena iš sričių, kur žmogus gali daryti įtaką bendrai sveikatai.

    Ekspertų vertinimu, žalioji arbata labiausiai išsiskiria dviem aspektais: joje natūraliai yra biologiškai aktyvių medžiagų, o pats gėrimas dažnai tampa sveikesne alternatyva saldiems ar alkoholiniams pasirinkimams.

    Kuo išsiskiria žalioji arbata?

    Žaliojoje arbatoje esantys katechinai – augaliniai junginiai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Onkologijos dietologė Nichole Andrews aiškina, kad antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus – nestabilias molekules, kurios, susikaupusios per dideliais kiekiais, gali žaloti ląsteles ir DNR.

    Ekspertai pabrėžia, kad būtent DNR pažaida laikoma vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie vėžio vystymosi. Dėl to mokslininkai domisi, ar ilgainiui žaliosios arbatos antioksidantai gali turėti apsauginį vaidmenį.

    Straipsnyje minima, kad laboratoriniai ir gyvūnų tyrimai, taip pat kai kurie nedideli tyrimai su žmonėmis leidžia manyti, jog EGCG gali būti susijęs su apsauga nuo įvairių vėžio formų, tarp jų – krūties, prostatos, šlapimo pūslės, storosios žarnos, stemplės ir plaučių vėžio.

    Vis dėlto pabrėžiama ir svarbi išlyga: daug žadančių rezultatų nepakanka tvirtai išvadai, kad žaliosios arbatos vartojimas tiesiogiai mažina vėžio riziką. Tam, pasak specialistų, reikia daugiau aukštos kokybės tyrimų su žmonėmis.

    Uždegimas ir nenormalus ląstelių augimas

    Onkologė Julia Saylors atkreipia dėmesį, kad žalioji arbata tiriama ir dėl galimo poveikio uždegimui bei ląstelių procesams, susijusiems su vėžio vystymusi. Ilgalaikis (lėtinis) uždegimas gali sudaryti sąlygas aplinkai, palankiai nenormaliam ląstelių augimui.

    Pasak N. Andrews, laboratoriniuose tyrimuose EGCG buvo siejamas su signalinių kelių, svarbių uždegimui, nenormaliam ląstelių dauginimuisi ir apoptozei, veikimu. Apoptozė yra natūralus organizmo procesas, padedantis pašalinti pažeistas ar nebereikalingas ląsteles.

    Tačiau ir čia akcentuojama, kad laboratorinių tyrimų rezultatų negalima automatiškai perkelti į kasdienį žmogaus gyvenimą. Tai, kas veikia ląstelėse ar gyvūnų modeliuose, nebūtinai taip pat pasireiškia žmogaus organizme geriant arbatą.

    Praktiškiausia nauda – kuo ji pakeičia kitus gėrimus

    Viena realistiškiausių priežasčių rinktis nesaldintą žaliąją arbatą ryte – tai galimybė ja pakeisti mažiau palankius įpročius. Pavyzdžiui, atsisakant alkoholio, kurį ekspertai įvardija kaip nustatytą kancerogeną.

    Žalioji arbata taip pat gali būti alternatyva saldintoms šaltoms arbatoms, sultims ar kaloringiems kavos gėrimams. Straipsnyje primenama, kad perteklinis kūno svoris siejamas su 13 vėžio tipų, todėl mažiau kalorijų turintys pasirinkimai gali padėti palaikyti sveikesnį svorį.

    Kartu pabrėžiama, kad svorio kontrolė ir alkoholio ribojimas – vienos iš geriausiai pagrįstų ir plačiausiai pripažįstamų vėžio prevencijos rekomendacijų.

    Ką dar rekomenduoja ekspertai?

    Specialistai pabrėžia: nė vienas gėrimas pats savaime vėžio neapsaugo. Didesnę reikšmę turi bendras gyvenimo būdas ir nuosekliai taikomi, gerai ištirti įpročiai.

    Tarp svarbiausių krypčių minimas augalinių produktų įvairovės didinimas – daugiau daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo produktų, riešutų ir sėklų. Taip pat akcentuojamas skaidulų vartojimas: N. Andrews ragina siekti bent 30 gramų skaidulų per dieną su maistu.

    Kita aiški kryptis – alkoholio ribojimas arba atsisakymas. Straipsnyje cituojamos Amerikos vėžio tyrimų instituto (AICR) rekomendacijos, kad vėžio prevencijai saugaus alkoholio kiekio nėra nustatyta.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į papildus: AICR rekomenduoja nenaudoti maisto papildų vėžio prevencijai, nes tyrimai neparodė nuoseklios naudos, o kai kurie didelėmis dozėmis vartojami papildai tam tikroms grupėms netgi didino riziką. Išimtys galimos, kai yra diagnozuotas trūkumas ar aiški medicininė priežastis.

    Galiausiai primenami ir kiti kasdieniai, tačiau svarbūs veiksmai: reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, odos apsauga nuo saulės, perdirbtos mėsos ribojimas ir dalyvavimas rekomenduojamose vėžio patikros programose.

    Žalioji arbata gali būti nedidelė šios visumos dalis – skanus, nekaloringas pasirinkimas, padedantis didinti augalinių medžiagų kiekį racione ir pakeisti mažiau sveikus gėrimus.

  • Tyrimai sieja alkoholį su krūties vėžio rizika: kodėl net taurė vyno nėra išimtis

    Taurė vyno vakarienės metu dažnai laikoma „nekaltu“ būdu atsipalaiduoti, tačiau moksliniai duomenys rodo ir kitą pusę: alkoholis siejamas su didesne krūties vėžio rizika.

    Kaip rašoma „EatingWell“, ryšys su krūties vėžiu nustatomas ne dėl konkretaus gėrimo rūšies – svarbiausias veiksnys yra pats alkoholis, nepriklausomai nuo to, ar geriamas vynas, alus ar stiprieji gėrimai.

    Svarbu tai, kad rizika didėja didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui, o kai kurių institucijų pateikiamuose apibendrinimuose minima, jog ji gali pradėti augti jau vartojant maždaug vieną standartinį gėrimą per dieną ar net mažiau.

    Tai nereiškia, kad viena proga išgerta taurė „nulemia likimą“, tačiau jei tikslas – mažinti krūties vėžio riziką, bendras principas paprastas: kuo mažiau alkoholio, tuo geriau.

    Kaip alkoholis gali didinti riziką

    Tekste pabrėžiama, kad vynas nėra „ypatingai pavojingas“ lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais. Riziką siejama su alkoholio poveikiu organizmui.

    Vienas iš galimų paaiškinimų – alkoholio poveikis hormonams. Nurodoma, kad alkoholis gali laikinai padidinti estradiolio (vienos iš estrogeno formų) kiekį, o hormonų pokyčiai laikomi viena iš galimų grandžių, aiškinančių ryšį su krūties vėžio rizika.

    Dar vienas mechanizmas – alkoholio skaidymas organizme. Minima, kad alkoholis skyla į acetaldehidą – junginį, galintį pažeisti DNR ir trukdyti ląstelių „taisymo“ procesams, o ilgainiui klaidų kaupimasis gali prisidėti prie nekontroliuojamo ląstelių dauginimosi.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į vyno „sveikumo“ įvaizdį. Nors raudonasis vynas dažnai siejamas su antioksidantais, pabrėžiama, kad kalbant apie vėžio riziką svarbiausias veiksnys vis tiek yra alkoholis, o ne gėrimo rūšis.

    Ką rinktis vietoj vyno

    Joks konkretus gėrimas nėra įrodytas kaip apsaugantis nuo krūties vėžio. Tačiau nauda gali būti paprasta: jei alternatyva padeda sumažinti alkoholio vartojimą, tai laikoma žingsniu palankesne kryptimi.

    Tarp paprasčiausių alternatyvų įvardijamas vanduo ar gazuotas vanduo – prireikus siūloma paįvairinti skoniu (pavyzdžiui, citrusais ar uogomis), kad išliktų „vakarinio gėrimo“ ritualas.

    Minima ir kava: kai kurie tyrimai siejo ją su šiek tiek mažesne krūties vėžio rizika, ypač po menopauzės, tačiau pabrėžiama, kad įrodymai nėra tokie stiprūs, jog būtų galima ją vadinti apsaugine priemone.

    Dar viena aptariama alternatyva – sojų pienas. Nurodoma, kad dabartiniai įrodymai nerodo, jog sojų produktai didintų krūties vėžio riziką, o kai kuriuose tyrimuose sojos vartojimas siejamas su mažesne rizika.

    Siūlomi ir mažai cukraus turintys nealkoholiniai kokteiliai ar nealkoholinis vynas, bet patariama tikrinti etiketes: dalis gėrimų gali turėti daug pridėtinio cukraus, o kai kuriuose nealkoholiniuose produktuose gali būti alkoholio pėdsakų.

    Kiti įpročiai, kurie gali padėti

    Ne visi rizikos veiksniai priklauso nuo žmogaus – pavyzdžiui, amžius ar šeiminė istorija. Vis dėlto dalį kasdienių įpročių galima koreguoti.

    Tekste akcentuojama fizinio aktyvumo svarba ir sveiko kūno svorio palaikymas, ypač po menopauzės, kai antsvoris siejamas su didesne krūties vėžio rizika.

    Taip pat primenama rūkymo žala ir raginama jo vengti. Be to, minimi mitybos principai – daugiau daržovių ir vaisių, o raudonos bei perdirbtos mėsos vartojimą siūloma mažinti, nors pabrėžiama, kad dalis tyrimų šioje srityje dar tęsiasi.

    Praktinis patarimas norintiems sumažinti vyno vartojimą – iš anksto apsispręsti, kuriomis dienomis bus vartojamas alkoholis, daugumą dienų paliekant be jo. Taip pat siūloma apsiriboti viena porcija su maistu ir susirasti „pakaitalą“, kuris vis tiek suteiktų mažą malonumą.

  • Atidėliojate tyrimus? Skaičiai šokiruoja: nemokama mamografija pasinaudojo tik 32,77 proc.

    Atidėliojate tyrimus? Skaičiai šokiruoja: nemokama mamografija pasinaudojo tik 32,77 proc.

    Krūties ir gimdos kaklelio vėžys išlieka viena didžiausių grėsmių moterų sveikatai, tačiau profilaktikos galimybės vis dar neišnaudojamos. Naujausi duomenys rodo, kad 2023 metais Lenkijoje krūties vėžys nustatytas 21 716 moterų, o 6 757 moterys nuo jo mirė. Gimdos kaklelio vėžys tais pačiais metais diagnozuotas 2 366 moterims, mirė 1 401.

    Specialistai pabrėžia, kad už kiekvieno skaičiaus slepiasi konkretus žmogus ir šeima, o dalies netekčių būtų galima išvengti, jei liga būtų diagnozuojama anksčiau. Krūties vėžys Lenkijoje ankstyvoje stadijoje nustatomas maždaug 41 proc. atvejų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 51 proc. Tai reiškia, kad daugiau moterų gydymą pradeda vėliau, kai pasirinkimų mažiau.

    Nemokami tyrimai, bet mažas aktyvumas

    Profilaktiniai tyrimai dažnai finansuojami valstybės, tačiau dalis moterų jų nepasirenka dėl baimių, gėdos, užimtumo ar klaidingo įsitikinimo, kad simptomų nebuvimas reiškia saugumą. Mamografiją galima atlikti kas dvejus metus 45–74 metų moterims be siuntimo, tačiau per pastaruosius dvejus metus ją atliko tik 32,77 proc. turėjusių teisę dalyvių.

    Kitas svarbus įrankis – žmogaus papilomos viruso tyrimas, skirtas gimdos kaklelio vėžio prevencijai. Nuo 2026 metų rugpjūčio mėnesio Lenkijoje jis tapo pagrindiniu tyrimu programoje 25–64 metų moterims, tačiau iki šiol juo pasinaudojo 15,22 proc. turėjusių teisę dalyvių. Ekspertai akcentuoja, kad tokie skaičiai rodo ne infrastruktūros, o motyvacijos ir informavimo spragas.

    Vietų yra, bet sprendimą atidėliojame

    Dažnas argumentas, kodėl tyrimai nukeliami, yra tariamas eilių trūkumas ar sudėtinga registracija. Vis dėlto pateikiami e. registracijos duomenys rodo priešingą vaizdą: rugpjūčio pradžioje buvo daugiau nei 384 000 laisvų vietų mamografijai ir daugiau nei 445 000 – žmogaus papilomos viruso tyrimui. Tai signalas, kad kliūtis dažniau yra ne paslaugos prieinamumas, o sprendimo priėmimas.

    Anksti nustatytas vėžys paprastai reiškia didesnę tikimybę pasveikti ir švelnesnį gydymo kelią, o vėlai nustatytas – sudėtingesnes procedūras ir didesnę riziką. Medicinos praktika rodo, kad būtent patikros programos leidžia aptikti pokyčius dar tada, kai nėra aiškių simptomų. Dėl to gydytojai primena paprastą principą: pasitikėti savijauta galima, bet ją verta patikrinti.

    „Į tyrimus ėjau reguliariai, tačiau vieną kartą išgirdau, kad neturėčiau lankytis taip dažnai ir nereikia panikuoti“, – sakė Laura, kuriai liga buvo diagnozuota būnant 29 metų amžiaus.

    „Guzelį pajutau sausio mėnesį, bet nusprendžiau palaukti. Kai po dviejų mėnesių pagaliau nuėjau, gydytoja pasakė, kad būtina skubi biopsija, o aš nebūčiau pagalvojusi, kad tai gali nutikti taip jauname amžiuje“, – sakė ji.

    Gydytojai pabrėžia, kad mamografija paprastai užtrunka kelias minutes, o žmogaus papilomos viruso tyrimas yra greitas tepinėlis. Svarbiausia – ne laukti, kol atsiras aiškūs simptomai, o tyrimus planuoti kaip reguliarią sveikatos priežiūros dalį, ypač tada, kai jie yra kompensuojami ir lengvai pasiekiami.

  • 5 infekcijos, kurios tyliai didina vėžio riziką: mokslininkai įvardijo, ką būtina žinoti

    5 infekcijos, kurios tyliai didina vėžio riziką: mokslininkai įvardijo, ką būtina žinoti

    Vėžio prevenciją dažniausiai siejame su rūkymu, alkoholiu, antsvoriu ar fizinio aktyvumo stoka. Tačiau vis daugiau įrodymų rodo, kad dalį piktybinių navikų sukelia ir ilgai užsitęsusios infekcijos, ypač kai jos lieka nediagnozuotos ar negydomos.

    Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) analizė, publikuota žurnale The Lancet Oncology, rodo, kad 2024 metais apie 2,3 mln. naujų vėžio atvejų pasaulyje, arba maždaug 12 proc. visų naujų diagnozių, galėjo būti siejami su infekcijomis. Didžioji dalis šio skaičiaus tenka keliems pagrindiniams sukėlėjams.

    Helicobacter pylori ir skrandis

    Viena svarbiausių su vėžiu siejamų bakterijų yra Helicobacter pylori. Ji kolonizuoja skrandžio gleivinę ir dažnai nesukelia ryškių simptomų, todėl žmogus gali metų metus nežinoti, kad yra užsikrėtęs.

    Ilgalaikė infekcija didina lėtinio gastrito ir opaligės riziką, o daliai žmonių ilgainiui gali prisidėti ir prie skrandžio vėžio išsivystymo. Pasauliniais vertinimais ši bakterija kasmet siejama su maždaug 850 000 vėžio atvejų, daugiausia skrandžio.

    Svarbu tai, kad vien H. pylori nustatymas dar nereiškia vėžio diagnozės, tačiau ankstyvas nustatymas ir gydymas gali sumažinti riziką. Europos kovos su vėžiu kodeksas pabrėžia, kad infekcijos gydymas dar iki pažengusių gleivinės pakitimų gali būti reikšminga prevencijos priemonė.

    HPV, HBV, HCV ir EBV

    Kitas itin reikšmingas veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (HPV) – tai ne vienas virusas, o maždaug 200 tipų grupė. Dauguma lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime susiduria su HPV, o organizmas dažnai infekciją pašalina savaime.

    Problema kyla tuomet, kai aukštos rizikos tipų infekcija užsitęsia: tai didina ikivėžinių pakitimų ir vėžio tikimybę. Skaičiuojama, kad HPV pasaulyje siejamas maždaug su 730 000 vėžio atvejų per metus, įskaitant gimdos kaklelio, išangės, varpos, vulvos, makšties, taip pat dalį burnaryklės navikų.

    Didelę prevencinę reikšmę turi skiepai nuo HPV ir reguliari gimdos kaklelio patikra. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, kad skiepijimas ir patikra papildo vienas kitą, o ne konkuruoja tarpusavyje.

    Ne mažiau svarbūs ir hepatito virusai. Hepatito B virusas (HBV) ir hepatito C virusas (HCV) gali sukelti lėtinį kepenų uždegimą, ilgainiui lemti cirozę ir didinti kepenų ląstelių karcinomos riziką, kuri yra dažniausia pirminio kepenų vėžio forma.

    Pagal IARC ankstesnius vertinimus HBV kasmet buvo siejamas su apie 380 000 vėžio atvejų, o HCV – su maždaug 160 000, daugiausia kepenų vėžio. Nuo HBV yra veiksminga vakcina, o HCV vakcinos šiuo metu nėra, tačiau šiuolaikinis antivirusinis gydymas daugeliu atvejų leidžia pasiekti visišką išgijimą ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką.

    Į šį penketuką patenka ir Epsteino–Barro virusas (EBV). Juo, IARC duomenimis, yra užsikrėtę apie 95 proc. suaugusiųjų pasaulyje, tačiau daugumai žmonių infekcija nesukelia onkologinių ligų.

    Vis dėlto EBV siejamas su kai kuriais limfomų tipais ir nosiaryklės vėžiu, o globaliai jam priskiriama apie 240 000 vėžio atvejų per metus. Tai dar kartą primena, kad riziką lemia ne vien pats sukėlėjas, bet ir infekcijos trukmė, imuninės sistemos būklė bei kiti veiksniai.

    Ką tai reiškia prevencijai?

    Ekspertai pabrėžia, kad infekcijos yra svarbus, bet tik vienas iš vėžio rizikos veiksnių. Prie vėžio vystymosi taip pat prisideda rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, ultravioletinė spinduliuotė, oro tarša, kai kurie profesiniai veiksniai ir genetika.

    Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad apie 10 proc. vėžio atvejų 2022 metais galėjo būti susiję su kancerogeninėmis infekcijomis, o naujesni 2024 metų vertinimai rodo didesnę dalį. Praktinė išvada paprasta: vakcinacija, patikra, savalaikis gydymas ir infekcijų kontrolė gali būti reali, apčiuopiama vėžio prevencijos dalis.

    Jei kyla įtarimų dėl infekcijos ar yra rizikos veiksnių, gydytojai rekomenduoja ne atidėlioti, o pasitarti su šeimos gydytoju dėl tyrimų ir, jei reikia, gydymo plano. Ankstyvas problemos nustatymas daugeliu atvejų yra svarbiausias žingsnis mažinant ilgalaikes pasekmes.

  • Kate grįžta į viešumą po ligos: 2 įvaizdžiai ir žinutės apie vėžį bei psichikos sveikatą

    Kate grįžta į viešumą po ligos: 2 įvaizdžiai ir žinutės apie vėžį bei psichikos sveikatą

    Velso princesė Kate po vasaros pertraukos pamažu grįžta prie oficialių pareigų, o pirmieji jos pasirodymai sulaukė didelio dėmesio. Kartu su princu Williamu ji dalyvavo sūnaus princo George’o mokslo pradžios proga, taip simboliškai pažymėdama sugrįžimą į įprastą darbotvarkę.

    Jos sugrįžimas sutapo su atsinaujinusiu susidomėjimu britų karališkąja šeima ir viešomis diskusijomis apie jos narių santykius. Vis dėlto Kate į komentarus nesileido ir dėmesį nukreipė į temas, su kuriomis pastaraisiais metais siejama vis dažniau: onkologinių ligų prevenciją, sveikimą ir emocinę gerovę.

    Ypatingu momentu tapo jos vizitas Londono ligoninėje Royal Marsden, kurioje ji pati gydėsi po onkologinės diagnozės, apie kurią pranešta 2024 metais. 2025 metų sausį Kate viešai paskelbė, kad liga yra remisijoje, o nuo tada jos pasirodymai vis dažniau susiję su pacientų patirtimi ir paramos iniciatyvomis.

    Royal Marsden ligoninėje princesė susitiko su medikais, personalu, pacientais ir jų artimaisiais. Pokalbiuose akcentuota holistinės onkologinės pagalbos svarba, kai klinikinis gydymas derinamas su psichologine, emocine ir fizine parama, o sveikimo kelias suprantamas plačiau nei vien medicininės procedūros.

    „Buvo labai prasminga susitikti su pacientais, personalu ir šeimomis Royal Marsden ligoninėje ir išgirsti jų holistinės pagalbos viziją“, – sakė Kate.

    Šiame kontekste dėmesio sulaukė ir jos pasirinktas ryškiai žalios spalvos įvaizdis, kuris viešojoje erdvėje buvo perskaitytas kaip subtili vilties ir atsinaujinimo nuoroda. Karališkosios šeimos komunikacijoje apranga dažnai tampa papildomu pasakojimo sluoksniu, kai detalės parenkamos ne vien pagal protokolą, bet ir pagal žinutę.

    Po kelių dienų Kate kartu su princu Williamu pasirodė Liverpulyje, kur lankėsi sporto bendruomenėje, o proga tapo Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Renginyje pristatytas sporto žmonėms skirtas prevencijos gidas, o Williamas pabrėžė, kad savižudybių tema paliečia šeimas ir bendruomenes, todėl pagalba turi būti lengviau pasiekiama.

    Šį kartą Kate vilkėjo mėlyną kostiumą, o didžiausią simbolinį krūvį turėjo aksesuarai. Ypač išskirti žvaigždės motyvo auskarai, susiję su asmenine istorija ir atminimu, o jų pasirinkimas viešame renginyje sustiprino žinutę apie psichikos sveikatos svarbą.

    Pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai emocinių sunkumų atpažinimo kultūrai, o sportas dažnai įvardijamas kaip erdvė, kurioje jauni žmonės gali gauti bendruomenės palaikymą. Tokios iniciatyvos rodo tendenciją jungti viešą žinomumą, praktinius įrankius ir realią pagalbos infrastruktūrą.

    Dvi naujausios Kate viešos išvykos parodė jos grįžimą ne tik į protokolinę rutiną, bet ir į kryptingą darbotvarkę, kurioje dominuoja sveikatos temos. Onkologinių ligų prevencija, sveikimo procesas ir psichikos sveikata šalia karališkųjų pareigų tampa aiškiai matoma jos veiklos ašimi.

  • Mokslininkai rado ryšį: antioksidantų gausi mityba siejama su retesniu gimdos kaklelio vėžiu

    Mokslininkai rado ryšį: antioksidantų gausi mityba siejama su retesniu gimdos kaklelio vėžiu

    Gimdos kaklelio vėžys išlieka viena dažniausių moterų onkologinių ligų pasaulyje, o didžiausią riziką lemia užsitęsusi infekcija didelės rizikos žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 metais nustatyta apie 660 000 naujų atvejų, o apie 350 000 moterų mirė nuo šios ligos.

    Naujas tyrimas atkreipė dėmesį į galimą mitybos vaidmenį. 2026 metų rugpjūčio 19 dieną paskelbtoje analizėje mokslininkai nagrinėjo, ar su maistu gaunamų antioksidantų kiekis siejasi su gimdos kaklelio vėžio paplitimu.

    Kas buvo tiriama?

    Analizei panaudoti JAV gyventojų sveikatos ir mitybos tyrimo NHANES 2003–2018 metų duomenys. Galutinėje imtyje buvo 1 044 moterys, iš jų 174 nurodė gimdos kaklelio vėžio istoriją, o 870 pateko į kontrolinę grupę.

    Tyrėjai nesirinko vieno produkto ar vienos „stebuklingos“ medžiagos. Jie taikė sudėtinį mitybos antioksidantų indeksą, kuris apėmė bendrą šešių grupių medžiagų suvartojimą: vitaminų A, C ir E, karotenoidų, cinko bei seleno.

    Ką parodė rezultatai?

    Rezultatai parodė statistinę sąsają: didesnis antioksidantų indeksas buvo siejamas su retesniu gimdos kaklelio vėžio paplitimu. Skaičiuota, kad indeksui padidėjus vienu punktu, fiksuotas apie 11,4 proc. mažesnis ligos dažnis tiriamoje populiacijoje.

    Lyginant kraštutines grupes, tarp daugiausiai ir mažiausiai antioksidantų su maistu gaunančių moterų skirtumas buvo ryškesnis. Daugiausiai antioksidantų vartojusių dalyvių grupėje gimdos kaklelio vėžys buvo fiksuojamas apie 55,8 proc. rečiau nei mažiausio indekso grupėje.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Svarbu pabrėžti, kad toks tyrimas rodo ryšį, bet neįrodo priežastinio poveikio. Kadangi analizė buvo skerspjūvio tipo, mityba ir ligos istorija vertintos panašiu metu, todėl neaišku, kaip dalyvės maitinosi prieš daugelį metų ir ar dalis jų nekeitė įpročių jau po diagnozės.

    Be to, mitybos duomenys buvo surinkti 24 valandų mitybos apklausa, kuri ne visada tiksliai atspindi ilgalaikius įpročius. Dėl šių priežasčių išvadų nereikėtų interpretuoti kaip rekomendacijos vartoti dideles vitaminų ar mikroelementų dozes papildų pavidalu.

    Antioksidantų šaltiniai dažnai yra kasdieniai produktai. Vitaminas C ir karotenoidai dažniausiai gaunami su vaisiais ir daržovėmis, vitaminas E siejamas su riešutais, sėklomis ir augaliniais aliejais, o cinkas ir selenas randami grūdinėse kultūrose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, sėklose bei gyvūninės kilmės produktuose.

    Gydytojai pabrėžia, kad gimdos kaklelio vėžio prevencijos pagrindas išlieka ŽPV vakcinacija ir patikros programos. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencijoje ypač svarbūs reguliarūs tyrimai, nes ankstyvi pokyčiai dažnai nesukelia simptomų, tačiau gali būti aptikti ir sėkmingai gydomi.

    Sveika, įvairi mityba gali būti svarbi bendros sveikatos dalis ir potencialiai prisidėti prie mažesnio uždegimo bei oksidacinio streso. Vis dėlto ji negali pakeisti patikros ir skiepų, kurie laikomi efektyviausiomis priemonėmis mažinant gimdos kaklelio vėžio naštą.

  • Mokslininkai įspėja: per karšta arbata ir kava gali didinti vėžio riziką – štai įprotis, kurį keiskite

    Įprotis gerti labai karštą arbatą ar kavą gali būti susijęs su didesne stemplės vėžio rizika, rodo Oksfordo universiteto mokslininkų atlikta didelės apimties analizė. Tyrėjai vertino maždaug 980 000 Jungtinės Karalystės gyventojų duomenis ir ieškojo sąsajų tarp gėrimų temperatūros, vartojimo dažnio bei onkologinių susirgimų.

    Nustatyta, kad žmonėms, kurie savo gėrimus apibūdino kaip geriamus karštus, stemplės vėžio rizika buvo apie 1,7 karto didesnė nei tiems, kurie rinkosi šiltus gėrimus. Tie, kurie gėrė labai karštus gėrimus, riziką turėjo beveik tris kartus didesnę, palyginti su šiltus gėrimus geriančiais dalyviais.

    Tyrimas daugiausia siejamas su plokščialąsteliniu stemplės vėžiu, kuris kai kuriose pasaulio šalyse sudaro didelę dalį šio organo piktybinių navikų atvejų. Aiškios sąsajos tarp gėrimų temperatūros ir stemplės adenokarcinomos mokslininkai nenustatė, todėl pabrėžiama, kad skirtingos stemplės vėžio formos gali turėti nevienodus rizikos veiksnius.

    Rizika didėjo ne tik dėl temperatūros, bet ir dėl vartojimo intensyvumo. Didesni rodikliai buvo fiksuojami ir tarp tų, kurie per dieną išgerdavo šešis ar daugiau karštų gėrimų, palyginti su žmonėmis, kurie jų vartojo mažiau.

    Svarbi detalė ta, kad tyrimo metu tiksli gėrimų temperatūra nebuvo matuojama, todėl vertinimas rėmėsi pačių dalyvių įpročių aprašymu. Vis dėlto ankstesnė tarptautinių ekspertų vertinimo praktika rodo kryptį: gėrimai, kurių temperatūra viršija 65 laipsnius Celsijaus, yra priskiriami prie tokių, kurie tikėtina didina vėžio riziką.

    „Tai didžiausias tokio pobūdžio tyrimas Jungtinėje Karalystėje, kur daugelis žmonių kasdien geria arbatą ir kavą. Jis papildo turimus įrodymus, kad labai karšti gėrimai gali didinti plokščialąstelinio stemplės vėžio riziką“, – sakė tyrimo autorė daktarė Keren Papjė iš Oxford Population Health.

    Mokslininkai galimą mechanizmą sieja su terminiam poveikiui jautria stemplės gleivine. Labai karšti gėrimai gali sukelti pasikartojančius mikropažeidimus, o nuolatinis dirginimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie piktybinių pakitimų atsiradimo.

    Specialistai nesiūlo atsisakyti arbatos ar kavos, tačiau rekomenduoja koreguoti įprotį, kuris dažnai atrodo nekaltas. Paprasčiausias žingsnis – negerti iš karto po užplikymo ir leisti gėrimui atvėsti iki maloniai šiltos temperatūros.

    Vėžio prevencijos kontekste ekspertai taip pat pabrėžia, kad stemplės vėžio riziką reikšmingai didina rūkymas ir dažnas alkoholio vartojimas. Todėl, net jei gėrimų temperatūra yra vienas iš galimų rizikos veiksnių, didžiausią poveikį bendrai rizikai dažnai daro būtent žalingų įpročių visuma.

    Tyrėjai akcentuoja, kad ateityje reikėtų daugiau darbų, kuriuose būtų tiksliai matuojama gėrimų temperatūra ir vertinamas realus vartojimo elgesys. Tai padėtų aiškiau nustatyti ribą, nuo kurios rizika pradeda pastebimai augti, ir suformuluoti dar tikslesnes rekomendacijas visuomenei.

  • Mokslininkai nustatė: mažiau cukraus pirmosiomis 1 000 dienų gali mažinti vėžio riziką

    Mokslininkai nustatė: mažiau cukraus pirmosiomis 1 000 dienų gali mažinti vėžio riziką

    Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad mažesnis cukraus kiekis nėštumo metu ir per pirmuosius dvejus vaiko gyvenimo metus gali būti siejamas su mažesne kai kurių vėžio formų rizika suaugus. Ryškiausias ryšys fiksuotas su kepenų vėžiu, tačiau signalų matyti ir kitoms dažnesnėms diagnozėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama ne apie saldumynų draudimą, o apie saikingumą jautriausiu vystymosi laikotarpiu. Pirmosios 1 000 dienų nuo pastojimo iki antrojo gimtadienio laikomos kritišku langu, kai formuojasi medžiagų apykaita, imuninės sistemos reakcijos ir ilgalaikiai mitybos įpročiai.

    Netikėta proga palyginti dvi kartas

    Tokio masto eksperimentų su kūdikiais atlikti neįmanoma dėl etikos, todėl tyrėjai pasinaudojo istorine situacija Jungtinėje Karalystėje. Po Antrojo pasaulinio karo cukrus buvo normuojamas, o 1953 metų rugsėjį apribojimams pasibaigus suvartojimas per trumpą laiką smarkiai išaugo.

    Dėl šio lūžio atsirado reta galimybė palyginti žmones, kurių ankstyvojo gyvenimo cukraus aplinka skyrėsi. Vieni gimė ir augo laikotarpiu, kai cukraus buvo mažiau, o kiti jau tada, kai jo tapo lengviau gauti.

    Mažesnis ryšys su keliais vėžiais

    Tyrimo autoriai analizavo daugiau nei 64 000 Jungtinėje Karalystėje gimusių žmonių duomenis, apimančius 1951–1956 metų gimimo laikotarpį. Rezultatai parodė, kad ilgesnis cukraus ribojimas ankstyvame amžiuje buvo susijęs su mažesne tikimybe susirgti krūties, prostatos, kepenų, storosios ir tiesiosios žarnos bei plaučių vėžiu.

    Stipriausias ryšys fiksuotas kepenų vėžio atveju, kai rizika buvo mažesnė apie 69 proc., o krūties vėžio atveju apie 36 proc. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad skirtumai išryškėjo tik po daugelio metų, todėl ankstyvos mitybos poveikis gali būti ilgalaikis.

    Kas galėtų paaiškinti šį ryšį?

    Tyrėjai taip pat aptiko biologinių rodiklių, galinčių sietis su lėtesniu biologiniu senėjimu. Žmonėms, kurie ankstyvoje vaikystėje vartojo mažiau cukraus, dažniau nustatytos ilgesnės telomeros, kurios laikomos vienu iš ląstelių senėjimo žymenų.

    Be to, šioje grupėje fiksuotas mažesnis granzimo B lygis. Tai fermentas, kurį gamina imuninės sistemos ląstelės, o jo padidėjimas gali rodyti ilgalaikį imuninės sistemos apkrovimą.

    Mokslininkai pabrėžia ir elgsenos veiksnį: ankstyvosios skonio patirtys gali formuoti pasirinkimus vėlesniame amžiuje. Tyrime pastebėta tendencija, kad vaikystėje mažiau cukraus gavę žmonės suaugę dažniau rinkosi mažiau saldų ir įvairesnį maistą, o tai taip pat gali prisidėti prie mažesnės lėtinių ligų rizikos.

    Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo sąsajas, o ne galutinai įrodo priežastinį ryšį, todėl išvados turėtų būti vertinamos atsargiai. Praktinis signalas tėvams ir būsimoms mamoms išlieka aiškus: mažiau pridėtinio cukraus ankstyviausiu laikotarpiu gali būti viena paprastų, ilgalaikei sveikatai palankių strategijų.

  • Ne širdis ir ne smegenys: šis organas gali lemti ilgaamžiškumą ir riziką mirti

    Ne širdis ir ne smegenys: šis organas gali lemti ilgaamžiškumą ir riziką mirti

    Ilgą laiką ilgaamžiškumas dažniausiai buvo siejamas su širdies ir smegenų sveikata, tačiau vis daugiau duomenų rodo, kad lemiamas gali būti imuninės sistemos „mokymo centras“ – užkrūčio liauka, dar vadinama grąžą. Būtent čia bręsta T limfocitai, padedantys atpažinti virusus, bakterijas ir pakitusias, į vėžį linkusias ląsteles.

    Užkrūčio liauka sparčiausiai aktyvi vaikystėje ir paauglystėje, o po lytinės brandos ima mažėti. Su amžiumi jos audinys palaipsniui pakeičiamas riebaliniu, todėl naujų T limfocitų „gamyba“ silpsta, o organizmui darosi sunkiau kurti ilgalaikę imuninę atmintį ir greitai reaguoti į grėsmes.

    Naujesnė mokslinė kryptis pabrėžia, kad skirtingi organai gali senti nevienodu tempu, ir tai turi tiesioginių pasekmių ligų rizikai. Tyrimai, kuriuose biologinis amžius vertinamas pagal kraujyje randamus baltymus, rodo, kad pagreitėjęs konkretaus organo senėjimas siejamas su didesne to organo ligų tikimybe ir didesne ankstyvos mirties rizika.

    Ypač daug dėmesio sulaukė didelės apimties analizės, kuriose užkrūčio liaukos būklė vertinta vaizdiniais tyrimais, o rizikos veiksniai, tokie kaip amžius, lytis, rūkymas ir gretutinės ligos, suvaldyti statistiškai. Tokiuose darbuose DI metodai padėjo apdoroti didelius duomenų kiekius ir ieškoti ryšių, kurių tradicinė analizė gali nepastebėti.

    Rezultatai leidžia daryti praktinę išvadą: suaugusio žmogaus užkrūčio liaukos „jaunumas“ gali būti susijęs su mažesne bendrąja mirtingumo rizika per ilgą stebėseną. Taip pat fiksuojamos sąsajos su mažesne kai kurių onkologinių ligų, įskaitant plaučių vėžį, rizika, nors mokslininkai pabrėžia, kad ryšiai nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį ir pasekmę.

    Imuninė sistema svarbi ne tik kovojant su infekcijomis. Ji dalyvauja šalinant pažeistas ląsteles, kontroliuojant lėtinį uždegimą ir vykdant vadinamąją navikų priežiūrą, kai organizmas atpažįsta ir stabdo pavojingai pakitusias ląsteles.

    Senstant imunitetui dažnėja reiškinys, vadinamas imunoseneškumu, kai atsakas į infekcijas ir skiepus silpnėja, o organizme lengviau įsiplieskia ilgalaikis mažo intensyvumo uždegimas. Būtent toks foninis uždegimas siejamas su ateroskleroze, 2 tipo cukriniu diabetu, neurodegeneracinėmis ligomis ir dalimi vėžio atvejų.

    Nors patikimos, rutiniškai taikomos terapijos, galinčios „atjauninti“ užkrūčio liauką, kol kas nėra, vyksta intensyvūs tyrimai. Tiriamos audinių regeneraciją veikiančios kryptys, imuninę signalizaciją moduliuojantys sprendimai ir eksperimentiniai metodai, įskaitant kamieninių ląstelių taikymo galimybes, tačiau tai dar nėra standartinė klinikinė praktika.

    Specialistai pabrėžia, kad net ir atsiradus naujoms technologijoms, ilgaamžiškumo pagrindas išliks kasdieniai įpročiai. Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesniu lėtiniu uždegimu, geresniu metabolizmu ir stipresniu imunitetu, o rūkymo atsisakymas išlieka vienu svarbiausių sprendimų, mažinančių plaučių ligų ir vėžio riziką.

    Mitybos požiūriu dažniausiai rekomenduojamas įvairus racionas, kuriame dominuoja daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, ankštiniai, žuvis ir nesočiosios riebalų rūgštys. Tokia mityba padeda palaikyti normalesnį uždegimo lygį ir suteikia mikroelementų, reikalingų imuninėms ląstelėms sklandžiai veikti.

  • Alkoholis siejamas su 7 vėžio rūšimis: medikai įspėja – riziką didina net mažos dozės

    Alkoholis priskiriamas prie veiksnių, didinančių riziką susirgti keliomis onkologinėmis ligomis, o saugios jo dozės, vertinant vėžio prevenciją, nėra. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad rizika gali augti net vartojant nedidelius kiekius, nepriklausomai nuo to, ar renkamasi alus, vynas, ar stiprieji gėrimai.

    Tarptautinės sveikatos institucijos alkoholį sieja su mažiausiai septynių rūšių vėžiu: krūties, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos, burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės ir kepenų. Rizika nėra vienoda visiems, ją lemia vartojimo dažnis, kiekiai, genetika, bendra sveikatos būklė ir kiti įpročiai.

    Vienas pagrindinių mechanizmų – alkoholiui organizme skylant susidarantis acetaldehidas, laikomas toksiška ir kancerogenine medžiaga. Jis gali pažeisti ląstelių DNR ir trikdyti natūralius DNR taisymo procesus, o tai ilgainiui didina piktybinių pakitimų tikimybę.

    Alkoholis taip pat siejamas su hormonų pusiausvyros pokyčiais: pavyzdžiui, gali didėti estrogenų koncentracija, o tai svarbu vertinant krūties vėžio riziką. Be to, vartojant alkoholį silpnėja gleivinių apsauginės funkcijos, todėl burnos ertmės ir gerklės audiniai gali tapti jautresni kitiems kancerogenams.

    Gydytojai atkreipia dėmesį į ypač pavojingą derinį, kai alkoholis vartojamas kartu su tabaku. Tokiu atveju reikšmingai didėja burnos ertmės, ryklės ir stemplės vėžio rizika, nes tabako dūmų kancerogenai lengviau pažeidžia audinius, o alkoholis sustiprina jų poveikį.

    Be onkologinių ligų, reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas siejamas su kepenų pažeidimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei kitais sveikatos sutrikimais. Specialistai pabrėžia, kad rizikos mažinimas prasideda nuo vartojimo mažinimo, o žmonėms, kurie jau turi padidėjusią riziką, gali būti rekomenduojama alkoholio atsisakyti visiškai.