CP v2

Tag: Vėžys

  • Šie terminai painiojami nuolat: sužinokite, kuo iš tiesų skiriasi vėžys ir navikas

    Šie terminai painiojami nuolat: sužinokite, kuo iš tiesų skiriasi vėžys ir navikas

    Kasdienėje kalboje žodžiai vėžys ir navikas dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau medicinoje tai nėra tas pats. Navikas yra bendras terminas, apibūdinantis nenormaliai susiformavusį audinį, kuris auga dėl sutrikusios ląstelių kontrolės ir dauginimosi mechanizmų.

    Navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai, o jų elgesys organizme skiriasi iš esmės. Nuo pirmosios pakitusios ląstelės atsiradimo iki pastebimų simptomų neretai praeina daug laiko, kartais net dešimtmečiai, todėl ankstyvos stadijos gali būti nepastebimos.

    Navikas: gerybinis ar piktybinis?

    Gerybiniai navikai paprastai auga lėčiau, neplinta į kitus organus ir dažniau būna aiškiai apriboti nuo aplinkinių audinių. Vis dėlto jie gali kelti grėsmę, jei spaudžia gyvybiškai svarbias struktūras, pavyzdžiui, galvos smegenyse ar kvėpavimo takuose.

    Piktybiniai navikai pasižymi agresyvesniu biologiniu augimu, gebėjimu įaugti į aplinkinius audinius ir formuoti metastazes tolimuose organuose. Šios savybės dažnai lemia sudėtingesnį gydymą ir didesnę riziką sveikatai.

    Kodėl ne kiekvienas piktybinis navikas yra vėžys?

    Vėžys yra piktybinio naviko rūšis, kuri atsiranda iš epitelinių ląstelių. Epitelis dengia kūno paviršių ir iškloja daugelį vidaus organų, todėl vėžys gali vystytis, pavyzdžiui, plaučiuose, storojoje žarnoje, odoje ar kai kuriuose liaukiniuose audiniuose.

    Tuo tarpu piktybiniai navikai, kilę iš kitų audinių, vadinami kitaip. Iš raumenų, kaulų ar jungiamojo audinio kilę piktybiniai navikai yra sarkomos, o kraujodaros sistemos ligos, tokios kaip leukemijos ar limfomos, taip pat priskiriamos piktybinėms, bet nėra vėžys epitelio kilmės prasme.

    Simptomai dažnai vėluoja

    Svarbu žinoti, kad navikas, įskaitant piktybinį, ne visada sukelia aiškius požymius anksti. Tokie simptomai kaip nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, kraujavimas, užsitęsęs skausmas ar pakitimai odoje gali pasirodyti tik ligai pažengus.

    Dėl to gydytojai pabrėžia profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos svarbą: dalis dažnų onkologinių ligų gali būti aptinkamos atliekant patikras, kol simptomų dar nėra. Jei atsiranda užsitęsusių, neįprastų ar progresuojančių nusiskundimų, svarbu neatidėlioti konsultacijos.

    „Kiekvienas vėžys yra piktybinis navikas, tačiau ne kiekvienas piktybinis navikas yra vėžys“, – pabrėžia onkologijoje taikomas klasifikavimo principas.

  • Gydytojas įvardijo 4 mitybos veiksnius, kurie gali sparčiai trumpinti gyvenimą: daugelis daro kasdien

    Kardiologas ir širdies chirurgas Jeremy Londonas viešai atkreipė dėmesį į keturis mitybos įpročius, kurie, jo teigimu, gali pastebimai didinti lėtinių ligų riziką ir taip trumpinti gyvenimo trukmę. Nors atskiri produktai nėra vienintelė sveikatos priežastis, moksliniai duomenys rodo aiškias tendencijas.

    Specialistas išskyrė alkoholį, perdirbtą mėsą, saldžius gėrimus ir per didelį sočiųjų riebalų kiekį. Šios kategorijos siejamos su dažnesniais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, metabolinėmis ligomis bei kai kuriomis vėžio formomis.

    Alkoholis ir vėžio rizika

    Alkoholis tarptautiniu mastu pripažįstamas rizikos veiksniu: sveikatos institucijos pabrėžia, kad saugios dozės, kuri visiškai nepadidintų žalos tikimybės, iš esmės nėra. Alkoholis siejamas mažiausiai su keliomis onkologinėmis diagnozėmis, o rizika didėja kartu su vartojamu kiekiu.

    Gydytojai pabrėžia ir netiesioginį poveikį: alkoholis gali bloginti miego kokybę, skatinti kraujospūdžio augimą, didinti aritmijų tikimybę, o daliai žmonių prisidėti prie svorio augimo. Tai ypač aktualu, kai alkoholio vartojimas tampa reguliariu įpročiu, o ne reta išimtimi.

    Perdirbta mėsa ir kasdieniai pasirinkimai

    Perdirbta mėsa yra tokia mėsa, kuri buvo sūdyta, vytinta, fermentuota, rūkyta ar kitaip apdorota siekiant pailginti galiojimą ar sustiprinti skonį. Į šią grupę dažniausiai patenka dešros, dešrelės, kumpiai, šoninė ir įvairūs užkandžiai iš apdorotos mėsos.

    Tarptautinės sveikatos organizacijos perdirbtą mėsą sieja su didesne kai kurių vėžio formų rizika, o dažnas jos vartojimas taip pat gali reikšti didesnį druskos ir sočiųjų riebalų kiekį racione. Praktikoje tai neretai susiję su aukštesniu kraujospūdžiu ir didesne širdies ligų tikimybe.

    Saldūs gėrimai ir sotumo iliuzija

    Saldūs gėrimai, įskaitant gazuotus gaiviuosius gėrimus ir saldintus gėrimus, dažnai apibūdinami kaip tuščios kalorijos, nes suteikia daug energijos, bet mažai maistinių medžiagų. Be to, skystos kalorijos paprastai nesuteikia tokio sotumo kaip maistas, todėl bendras suvartojamas kalorijų kiekis gali augti nepastebimai.

    Tyrimai rodo ryšį tarp dažnai vartojamų saldintų gėrimų ir nutukimo, 2 tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Paprastas pokytis, kurį dažnai mini dietologai, yra vandens, nesaldintos arbatos ar kitų gėrimų be pridėtinio cukraus pasirinkimas kasdienėje rutinoje.

    Per daug sočiųjų riebalų

    Perteklinis sočiųjų riebalų kiekis racione dažniausiai ateina iš riebių mėsos produktų, sviesto ir riebių pieno produktų. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik atsisakyti, bet ir kuo pakeisti: didesnė dalis nesočiųjų riebalų dažnai siejama su palankesniais širdies rodikliais.

    Praktinis principas paprastas: kuo dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą, daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies ir augalinių riebalų šaltinių, o saldintus gėrimus bei dažnai vartojamus perdirbtus užkandžius palikti retesnėms progoms. Tokie pokyčiai paprastai turi didžiausią poveikį tada, kai tampa nuosekliu įpročiu.

    „Tai keturi dalykai, kurie, mano vertinimu, yra glaudžiai susiję su didesne lėtinių ligų rizika ir prastesne sveikatos prognoze“, – sakė Jeremy Londonas.

  • Anglijoje jaunimui dažnėja 11 vėžio rūšių: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo būdo nepakanka paaiškinti

    Anglijoje jaunimui dažnėja 11 vėžio rūšių: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo būdo nepakanka paaiškinti

    Anglijoje daugėja 20–49 metų žmonėms diagnozuojamų kai kurių vėžio formų, o vien įprastais gyvenimo būdo veiksniais šio augimo paaiškinti nepavyksta. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, išanalizavę vėžio atvejų dinamiką 2001–2019 metų laikotarpiu.

    Tyrimą atliko Vėžio tyrimų instituto ir Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai, vertinę sergamumo rodiklius Anglijoje. Jie nustatė 11 vėžio rūšių, kurių dažnis jaunesnių suaugusiųjų grupėje per analizuotą laikotarpį augo.

    Kokios vėžio rūšys augo?

    Tarp dažnėjančių vėžio formų įvardyti krūties, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos, kasos bei inkstų navikai. Taip pat fiksuotas kepenų, tulžies pūslės, skydliaukės, burnos ertmės, gimdos gleivinės ir kiaušidžių vėžio atvejų augimas, be to, daugėjo ir daugybinės mielomos atvejų.

    Mokslininkai pabrėžė, kad daugumos šių vėžio rūšių rodikliai kilo ir vyresnėse amžiaus grupėse, kur vėžys apskritai yra gerokai dažnesnis. Tai gali rodyti dalį bendrų rizikos veiksnių skirtingiems amžiams, tačiau situacija skiriasi priklausomai nuo konkretaus naviko tipo.

    Išskirtinės buvo dvi diagnozės: storosios žarnos ir tiesiosios žarnos bei kiaušidžių vėžys. Tyrime pažymėta, kad šių dviejų vėžio formų augimas ryškiau matomas būtent jaunesnių suaugusiųjų grupėje, todėl ieškoma veiksnių, galinčių specifiniau veikti šį amžių.

    Kodėl vien gyvenimo būdas nepaaiškina?

    Analizėje vertinti gerai žinomi rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba, fizinis aktyvumas ir kūno svoris. Tyrėjai apskaičiavo, kad šie veiksniai, priklausomai nuo vėžio rūšies, gali lemti maždaug 7–65 proc. rizikos dalį.

    Tačiau pabrėžiama, kad dauguma šių rizikų tarp jaunesnių suaugusiųjų per pastaruosius dešimtmečius nedidėjo. Tyrime nurodoma, kad rūkymas mažėjo, alkoholio vartojimas krito arba išliko stabilus, fizinio neaktyvumo lygis paprastai mažėjo, o raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas taip pat traukėsi.

    Pagrindinė išimtis buvo nutukimas, kurio paplitimas augo skirtingose suaugusiųjų amžiaus grupėse ir laikomas svarbiu vėžio rizikos veiksniu. Vis dėlto tyrėjai teigia, kad vien nutukimo didėjimas nepaaiškina bendro vėžio atvejų augimo tarp jaunesnių žmonių.

    Net ir toms vėžio rūšims, kurios siejamos su didesniu kūno svoriu, pavyzdžiui, žarnyno, inkstų, kasos, kepenų, tulžies pūslės ar gimdos vėžiui, vien nutukimo rodiklių pokytis nepaaiškino stebėtos tendencijos. Tai reiškia, kad dalis veiksnių gali būti susiję su ankstyvo gyvenimo laikotarpio poveikiais, aplinkos rizikomis arba sveikatos sistemos pokyčiais.

    Ką dar gali reikšti šios tendencijos?

    Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį į galimą didesnio ištyrimo ir geresnės diagnostikos vaidmenį, nes plečiantis tyrimų prieinamumui dalis navikų gali būti nustatomi anksčiau. Kartu pabrėžiama būtinybė skubiai tirti kitus galimus paaiškinimus, įskaitant naujai išryškėjančius rizikos veiksnius ir ankstyvųjų metų įtaką sveikatai.

    Be to, mokslininkai ragina nenutraukti prevencijos priemonių ir daugiau dėmesio skirti nelygybėms. Tyrime akcentuojama, kad rūkymas ir nutukimas dažniau paplitę labiau nepasiturinčiose bendruomenėse, o nutukimo augimas jose gali būti staigesnis, todėl daliai gyventojų rizika didėja labiau.

    Gydytojams ši kryptis svarbi ir dėl praktinių sprendimų: jeigu kai kurios vėžio rūšys išties dažnėja jaunesniame amžiuje, gali tekti peržiūrėti budrumo kriterijus, simptomų vertinimą ir dalies patikrų amžiaus ribas. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vien tik iš šios analizės daryti išvadas apie konkrečias priežastis dar anksti.

  • Gydytojai įspėja: paprastas akių testas gali parodyti mirties riziką per artimiausias 24 valandas

    Pietų Korėjos mokslininkų grupė, dirbusi su hospiso pacientais, iškėlė hipotezę, kad labai paprastas patikrinimas prie lovos gali padėti įvertinti, ar žmogaus mirtis gali būti itin arti. Tyrime nagrinėtas ragenos refleksas, kai akis nevalingai sumirksi nuo lengvo prisilietimo prie ragenos.

    Tyrimo autoriai pabrėžė, kad ragenos refleksas yra susijęs su smegenų kamieno funkcija, todėl jo išnykimas gali rodyti ryškų organizmo silpimą gyvenimo pabaigoje. Darbas publikuotas žurnale „BMJ Supportive and Palliative Care“.

    Ką parodė stebėjimas hospise?

    Mokslininkai stebėjo 112 hospiso pacientų, kuriems buvo diagnozuotos pažengusios vėžio formos ir anksčiau nurodyta apytikslė, apie dvi savaites trunkanti prognozė. Medicinos personalas tris kartus per dieną tikrino ragenos refleksą, naudodamas sterilų tamponą arba marlę.

    Reakcija buvo vertinama kaip išlikusi, susilpnėjusi arba visai nepasireiškianti. Iš 112 stebėtų pacientų 110 mirė per 7 dienas nuo stebėjimo pradžios, todėl tyrėjai turėjo galimybę palyginti refleksą su artėjančios mirties laiku.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių ragenos refleksas buvo išnykęs, mirties per artimiausias 24 valandas tikimybė buvo apie penkis kartus didesnė nei tiems, kurių refleksas išliko ar buvo susilpnėjęs. Tarp pacientų be šio reflekso per 24 valandas mirė 70,7 proc. stebėtų asmenų.

    Kodėl tai svarbu paliatyviajai slaugai?

    Paliatyviojoje medicinoje tikslesnis artėjančios mirties laiko supratimas padeda planuoti priežiūrą ir mažinti paciento kančias. Tai taip pat leidžia artimiesiems laiku atvykti atsisveikinti ir priimti praktinius sprendimus dėl slaugos.

    Vis dėlto autoriai akcentuoja, kad tai nėra universalus ar visiems tinkamas būdas prognozuoti mirtį, o tik vienas iš galimų klinikinių ženklų labai specifinėje pacientų grupėje. Tokie požymiai turi būti vertinami kartu su bendra klinikine būkle, sąmonės lygiu, kvėpavimo pokyčiais ir kitais gyvenimo pabaigos rodikliais.

    Ką būtina žinoti apie ribotumus?

    Tyrimas atliktas su hospiso pacientais, sergančiais pažengusiu vėžiu, todėl išvadų negalima tiesiogiai perkelti į skubios pagalbos skyrius ar kitas ligas. Be to, ragenos refleksą gali veikti sedacija, stiprūs nuskausminamieji, neurologiniai sutrikimai ar akių būklės, todėl vien tik šis testas negali būti laikomas galutiniu sprendimu.

    Mokslininkai nurodo, kad reikalingi didesnės apimties tyrimai su platesnėmis pacientų grupėmis, kad būtų patikrintas metodo tikslumas ir praktinis pritaikomumas. Klinikinėje praktikoje tokie duomenys gali būti naudingi kaip papildoma informacija, bet ne kaip vienintelis prognozės pagrindas.

  • Mokslininkai nustebino: niekada nesusituokę turi gerokai didesnę riziką susirgti vėžiu

    Nauja didelės apimties analizė rodo, kad šeiminė padėtis gali būti susijusi su vėžio rizika. Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, kurie niekada nebuvo susituokę, dažniau susiduria su onkologinėmis ligomis nei tie, kurie yra arba buvo santuokoje.

    Tyrime vertinti 30 metų ir vyresni suaugusieji, o duomenys apėmė 2015–2022 metų laikotarpį. Palygintos dvi grupės: santuokoje esantys arba anksčiau susituokę (įskaitant išsiskyrusius ir našlius) bei niekada nesusituokę asmenys.

    „Rezultatai parodė, kad niekada nesusituokę žmonės susidūrė su reikšmingai didesniais vėžio rodikliais, o padidėjusi rizika matyta beveik visiems pagrindiniams vėžio tipams“, – teigė tyrėjai.

    Skaičiai išsiskyrė ir pagal lytį: niekada nesusituokę vyrai turėjo apie 70 proc. didesnę tikimybę susirgti vėžiu nei susituokę vyrai. Moterims skirtumas buvo dar didesnis – niekada neištekėjusios moterys turėjo apie 85 proc. didesnę riziką, palyginti su tomis, kurios turi arba turėjo šeimą.

    „Kai kurių specifinių vėžio rūšių atvejais skirtumai dar ryškesni: vyrams, kurie niekada nebuvo santuokoje, analinio kanalo vėžio rodikliai buvo apie penkis kartus didesni, o moterims, kurios niekada nebuvo santuokoje, gimdos kaklelio vėžio rodikliai buvo beveik tris kartus didesni“, – pažymėjo autoriai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį, tačiau išryškėjo galimi paaiškinimai. Santuokoje ar stabilioje partnerystėje gyvenantys žmonės dažniau sulaukia paskatinimo laiku tikrintis sveikatą, greičiau reaguoja į simptomus ir nuosekliau laikosi gydytojų rekomendacijų.

    Taip pat akcentuojami socialiniai ir ekonominiai veiksniai: didesnė finansinė stabilumo tikimybė, kasdienė emocinė parama ir praktinė pagalba gali palengvinti sveikų įpročių laikymąsi. Be to, tyrime pabrėžta, kad labiau išsiskyrė vėžiai, siejami su modifikuojamais rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, infekcijos ar reprodukcinės sveikatos aspektai.

    Specialistai primena, kad svarbiausia išlieka prevencija ir ankstyva diagnostika, nepriklausomai nuo šeiminės padėties. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, skiepai nuo žmogaus papilomos viruso, žalingų įpročių atsisakymas ir dėmesys simptomams gali reikšmingai sumažinti riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.