CP v2

Tag: Vi Bilägare

  • Šie populiarūs 10–20 metų automobiliai rūdija greičiausiai: ekspertai įspėja pirkėjus

    Šie populiarūs 10–20 metų automobiliai rūdija greičiausiai: ekspertai įspėja pirkėjus

    Net ir palyginti jauni automobiliai kartais nustebina prastu atsparumu korozijai, o prastesnė antikorozinė apsauga ilgainiui gali virsti brangiais kėbulo ir važiuoklės remonto darbais. Specialistai pabrėžia, kad rūdys dažnai prasideda ne nuo matomų kėbulo vietų, o nuo sunkiau pasiekiamų ertmių ir apačios.

    Vienu autoritetingiausių šaltinių šia tema laikomas Švedijos automobilių žurnalas Vi Bilägare, kuris kartu su Stokholmo bendrove „Rostskyddsmetoder“ jau kelis dešimtmečius vertina naujų automobilių antikorozinę apsaugą. Per šį laiką įvertinta daugiau nei 500 modelių, o rezultatai skelbiami penkiabalėje skalėje nuo 1 iki 5.

    Bandymuose vertinamos ne tik bendros deklaracijos apie cinkavimą ar dažus, bet ir praktinės smulkmenos, kurios realiame gyvenime lemia, kaip greitai pradės kauptis drėgmė ir purvas. Tikrinama sandarinimo medžiagų kokybė, vandens nutekėjimo kanalų pralaidumas, dugno apsauginių dangų patvarumas, taip pat tai, kaip apsaugotos uždaros kėbulo ertmės.

    Kurie automobiliai kelia daugiausia rizikų

    Remiantis šių bandymų logika, didesnę riziką dažniau turi 10–20 metų amžiaus modeliai, kurių antikorozinė apsauga vertinta kaip ypač silpna. Tarp minimų markių dažniausiai atsiduria Alfa Romeo, Citroen, Fiat, Honda, Jeep, Lexus, Mazda, Mitsubishi, Nissan, Peugeot, Subaru, Suzuki ir Toyota.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sąraše pasitaiko ir vairuotojų pamėgtų japoniškų markių, kurios paprastai siejamos su patikimumu. Tai nereiškia, kad konkretus automobilis būtinai bus surūdijęs, tačiau pirkėjui tai yra signalas kruopščiau tikrinti būtent kėbulo apačią ir konstrukcines zonas.

    Kodėl vieni rūdija greičiau

    „Rostskyddsmetoder“ specialistai aiškina, kad gamintojai taiko skirtingas strategijas: dalis labiau pasikliauja cheminėmis dangomis dažymo etape, o kiti daugiau dėmesio skiria uždarų profilių užpildymui vašku ir galvaniniam cinkavimui. Pastarasis sprendimas dažnai laikomas atsparesniu mechaniniams pažeidimams, kurie atveria kelią korozijai.

    Prie rūdijimo prisideda ir eksploatacijos sąlygos: druska žiemą, dažnas važiavimas šlapiais žvyrkeliais, ilgai neišplauta važiuoklė, užsikimšę drenažai. Todėl net gerai suprojektuota apsauga per laiką praranda efektyvumą, ypač jei automobilis anksčiau patyrė kėbulo remontą ar buvo pažeistos dugno dangos.

    Ką tikrinti perkant naudotą

    Perkant 10–20 metų automobilį specialistai pirmiausia pataria apžiūrėti dugną, slenksčius, dugno skersinius, pakabos tvirtinimo vietas ir grindų zonas, kur kaupiasi purvas. Praktikoje kritinės vietos dažnai yra ten, kur metalas patiria nuolatinius smūgius nuo akmenukų, o apsauginė danga būna nutrinta.

    Taip pat verta įvertinti, ar nėra požymių, kad drėgmė laikosi kėbulo ertmėse: tai gali būti nevienodi tarpai, burbuliuojantys dažai, netipiniai sandariklių pėdsakai ar šviežiai užpurkštos dangos, kurios gali slėpti problemą. Dalis vairuotojų, ypač rinkdamiesi kai kurių japoniškų markių modelius, po pirkimo papildomai dengia dugną ir ertmes antikorozinėmis priemonėmis.

  • Švedų 30 metų testai atskleidė, kurie automobiliai greičiausiai rūdija: šių modelių venkite

    Švedų 30 metų testai atskleidė, kurie automobiliai greičiausiai rūdija: šių modelių venkite

    Rūdys automobilyje nėra vien estetinė bėda. Korozija, atsirandanti siūlėse, slenksčiuose, lonžeronuose ar kitose laikomosiose kėbulo vietose, ilgainiui gali mažinti konstrukcijos standumą ir bloginti pasyvaus saugumo savybes avarijos metu.

    Skandinavijoje ši tema ypač aktuali dėl drėgmės, temperatūrų svyravimų ir kelių barstymo druskomis. Dėl to Švedijos automobilių žurnalas Vi Bilägare jau daugiau nei 30 metų sistemingai vertina automobilių antikorozinę apsaugą, remdamasis redakciniais bandymais ir laboratoriniais tyrimais.

    Žurnalas dar 1989 metais pradėjo bendradarbiauti su Stokholmo bendrove „Rostskyddsmetoder“, kuri specializuojasi antikorozinių technologijų analizėje. Per šį laiką buvo ištirta daugiau nei 500 skirtingų automobilių, o rezultatai periodiškai sugula į reitingus.

    Tyrimų esmė yra tai, kad vertinami ne tik lengvai matomi kėbulo paviršiai. Ekspertai endoskopu tikrina uždaras ertmes, sandūras, drenažo kanalus ir vietas, į kurias įprastai nepatenka nei pirkėjas, nei dalis servisų, nors būtent ten dažniausiai kaupiasi drėgmė.

    Vertinama mastikų ir vaškų kokybė, cheminių dangų vientisumas, vandens nutekėjimo sprendimai ir medžiagų atsparumas. Specialistai taip pat prognozuoja, kiek laiko apsauginės medžiagos išliks elastingos, kada jos gali sutrūkinėti ir pradėti praleisti drėgmę.

    Kas paaiškėjo iš naujausių įverčių

    Naujausioje gamintojų suvestinėje vidurkis siekė 3,1 balo iš 5 galimų. Tarp įdomesnių detalių minimas faktas, kad žemiau vidurkio įvertintas Volvo, surinkęs 3,0 balo.

    Netoli vidurio atsidūrė ir kiti gerai žinomi prekių ženklai, pavyzdžiui, Alfa Romeo su 3,0 balo bei Kia ir Hyundai, kurių vidurkis siekė 2,9 balo. Dar kuklesni įverčiai fiksuoti Peugeot ir Opel, kurių rezultatas siekė 2,6 balo.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad kai kurių gamintojų situacija gerėja. Pavyzdžiui, Mazdų antikorozinė apsauga, pasak vertintojų, pastaruoju metu pastebimai patobulėjo, nors vidurkis 2,3 balo vis dar laikomas silpnu.

    Kodėl vieni rūdija greičiau

    „Rostskyddsmetoder“ aiškina, kad skiriasi gamintojų strategijos. Dalis Japonijos gamintojų labiau remiasi gruntais ir cheminėmis dangomis dažymo etape, o dalis Europos gamintojų dažniau naudoja uždarų profilių užpildymą vašku ir galvaninį cinkavimą.

    Ekspertų vertinimu, cinkavimas dažnai suteikia atsparesnę apsaugą, ypač nuo mechaninių pažeidimų, kurie realiomis eksploatavimo sąlygomis pasitaiko dažnai. Dėl šios priežasties kai kurių markių pirkėjai po įsigijimo neretai ryžtasi papildomai antikorozinei apsaugai.

    Naujesnių automobilių problema

    Vertintojai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniuose automobiliuose korozijos riziką gali didinti plastikinės apsaugos ir filcinės garso izoliacijos detalės. Jos gali kaupti drėgmę ir purvą, o ilgainiui sukurti palankias sąlygas rūdims atsirasti.

    Dėl to kokybiška antikorozinė priežiūra, pasak specialistų, turėtų apimti ne tik purškimą iš apačios. Svarbu nuimti dalį apdailų ir apsaugų, įvertinti drenažo būklę bei naudoti priemones, kurios kuo ilgiau išlieka elastingos ir neturi polinkio trūkinėti.

    Renkantis naudotą automobilį Skandinavijos metodika primena paprastą taisyklę: tikrinti reikia ne vien sparnų briaunas ar slenksčius. Daug svarbiau įvertinti kėbulo apačią, siūles, ertmes ir vandens nutekėjimo sprendimus, nes būtent ten prasideda brangiausiai kainuojanti korozija.

  • Švedų testai atskleidė labiausiai rūdijančius automobilius: kai kurių markių geriau vengti

    Švedų testai atskleidė labiausiai rūdijančius automobilius: kai kurių markių geriau vengti

    Korozija automobiliui dažnai tampa ne kosmetine bėda, o realiu nuosprendžiu: rūdys ardo slenksčius, dugną, arkų briaunas ir konstrukcinius mazgus, nuo kurių priklauso kėbulo standumas bei saugumas avarijos metu. Skirtingai nei daugumą mechaninių gedimų, įsisenėjusios korozijos pašalinimas neretai kainuoja neproporcingai brangiai, o rezultatas būna laikinas.

    Šį klausimą daugiau nei tris dešimtmečius sistemingai analizuoja Švedijos automobilių žurnalas Vi Bilägare, bendradarbiaujantis su Stokholmo tyrimų bendrove „Rostskyddsmetoder“. Skandinavijoje, kur žiemą keliuose gausiai naudojamos druskos ir automobiliai dažnai važinėja šlapiomis dangomis, antikorozinė apsauga laikoma vienu svarbiausių ilgaamžiškumo kriterijų.

    Reitingai sudaromi remiantis nepriklausomais bandymais: vertinama ne tik tai, ką mato vairuotojas, bet ir sunkiai pasiekiamos vietos. Specialistai endoskopu apžiūri uždarus profilius, ieško dažų pažeidimų, tikrina siūles, mastikų būklę, drenažo angų išdėstymą ir tai, ar vanduo iš kėbulo ertmių pasišalina taip, kaip numatyta gamykloje.

    Kas lemia, ar automobilis rūdys?

    Ekspertų vertinime svarbi ne viena detalė, o visa apsaugos sistema: cinkavimas, chemijos sluoksniai, vaško ar mastikos padengimas, siūlių sandarinimas ir konstrukcijos sprendimai. Net geri dažai nepadės, jei uždarose ertmėse ilgai laikysis drėgmė, o drenažo kanalai bus suprojektuoti taip, kad purvas juos greitai užkimštų.

    Skirtingi gamintojai renkasi nevienodą filosofiją. Bandymuose dažnai pabrėžiama, kad dalis gamintojų labiau remiasi cheminėmis dangomis dažymo etape, o kiti daugiau dėmesio skiria uždarų profilių užpildymui vašku ir cinkavimui, kuris paprastai geriau atlaiko mechaninius pažeidimus nuo akmenukų ar smėlio.

    Naujesnių automobilių paradoksas

    Nors šiuolaikiniai automobiliai iš pirmo žvilgsnio atrodo geriau apsaugoti, problemų gali pridėti konstrukcinės detalės, skirtos aerodinamikai ir triukšmo izoliacijai. Plastikinės apdailos, dugno skydai ar filcinės garso izoliacijos elementai kartais sulaiko drėgmę ir nešvarumus, o tai sudaro palankias sąlygas korozijai vystytis nepastebimai.

    Dėl šios priežasties papildoma antikorozinė apsauga daugeliui vairuotojų tampa racionaliu sprendimu, ypač jei automobilis eksploatuojamas žiemą, dažnai važiuojama žvyrkeliais arba planuojama transporto priemonę išlaikyti ilgiau. Specialistai pabrėžia, kad kokybiška apsauga paprastai apima ir paslėptų zonų apdorojimą, o tai dažnai neįmanoma neardant dalies apsauginių apdailų.

    Ką rodo švedų reitingai?

    Pagal Vi Bilägare ir „Rostskyddsmetoder“ vertinimus, gamintojų vidurkis siekia apie 3,1 balo iš 5. Tarp pastebėjimų minima, kad kai kurie plačiai su ilgaamžiškumu siejami prekių ženklai ne visada viršija vidurkį, o dalies gamintojų apsaugos lygis skiriasi priklausomai nuo modelio, kėbulo tipo ir gamybos metų.

    Švedai skelbia duomenis ir apie senesnius, net 15 ar 20 metų automobilius, todėl reitingai tampa naudingi ne tik naujo, bet ir naudoto automobilio pirkėjams. Vis dėlto pabrėžiama, kad galutinį rezultatą lemia ir eksploatacijos sąlygos bei priežiūra: reguliarus dugno plovimas žiemą, drenažo kanalų švara ir laiku sutvarkyti dažų pažeidimai gali pastebimai pristabdyti korozijos progresą.

    „Rūdys dažnai prasideda ten, kur vairuotojas jų nemato, todėl svarbiausia yra ne blizgantis kėbulas, o tai, kas vyksta slenksčių, siūlių ir uždarų profilių viduje“, – sakė korozijos tyrimų specialistai.