Rūdys automobilyje nėra vien estetinė bėda. Korozija, atsirandanti siūlėse, slenksčiuose, lonžeronuose ar kitose laikomosiose kėbulo vietose, ilgainiui gali mažinti konstrukcijos standumą ir bloginti pasyvaus saugumo savybes avarijos metu.
Skandinavijoje ši tema ypač aktuali dėl drėgmės, temperatūrų svyravimų ir kelių barstymo druskomis. Dėl to Švedijos automobilių žurnalas Vi Bilägare jau daugiau nei 30 metų sistemingai vertina automobilių antikorozinę apsaugą, remdamasis redakciniais bandymais ir laboratoriniais tyrimais.
Žurnalas dar 1989 metais pradėjo bendradarbiauti su Stokholmo bendrove „Rostskyddsmetoder“, kuri specializuojasi antikorozinių technologijų analizėje. Per šį laiką buvo ištirta daugiau nei 500 skirtingų automobilių, o rezultatai periodiškai sugula į reitingus.
Tyrimų esmė yra tai, kad vertinami ne tik lengvai matomi kėbulo paviršiai. Ekspertai endoskopu tikrina uždaras ertmes, sandūras, drenažo kanalus ir vietas, į kurias įprastai nepatenka nei pirkėjas, nei dalis servisų, nors būtent ten dažniausiai kaupiasi drėgmė.
Vertinama mastikų ir vaškų kokybė, cheminių dangų vientisumas, vandens nutekėjimo sprendimai ir medžiagų atsparumas. Specialistai taip pat prognozuoja, kiek laiko apsauginės medžiagos išliks elastingos, kada jos gali sutrūkinėti ir pradėti praleisti drėgmę.
Kas paaiškėjo iš naujausių įverčių
Naujausioje gamintojų suvestinėje vidurkis siekė 3,1 balo iš 5 galimų. Tarp įdomesnių detalių minimas faktas, kad žemiau vidurkio įvertintas Volvo, surinkęs 3,0 balo.
Netoli vidurio atsidūrė ir kiti gerai žinomi prekių ženklai, pavyzdžiui, Alfa Romeo su 3,0 balo bei Kia ir Hyundai, kurių vidurkis siekė 2,9 balo. Dar kuklesni įverčiai fiksuoti Peugeot ir Opel, kurių rezultatas siekė 2,6 balo.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad kai kurių gamintojų situacija gerėja. Pavyzdžiui, Mazdų antikorozinė apsauga, pasak vertintojų, pastaruoju metu pastebimai patobulėjo, nors vidurkis 2,3 balo vis dar laikomas silpnu.
Kodėl vieni rūdija greičiau
„Rostskyddsmetoder“ aiškina, kad skiriasi gamintojų strategijos. Dalis Japonijos gamintojų labiau remiasi gruntais ir cheminėmis dangomis dažymo etape, o dalis Europos gamintojų dažniau naudoja uždarų profilių užpildymą vašku ir galvaninį cinkavimą.
Ekspertų vertinimu, cinkavimas dažnai suteikia atsparesnę apsaugą, ypač nuo mechaninių pažeidimų, kurie realiomis eksploatavimo sąlygomis pasitaiko dažnai. Dėl šios priežasties kai kurių markių pirkėjai po įsigijimo neretai ryžtasi papildomai antikorozinei apsaugai.
Naujesnių automobilių problema
Vertintojai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniuose automobiliuose korozijos riziką gali didinti plastikinės apsaugos ir filcinės garso izoliacijos detalės. Jos gali kaupti drėgmę ir purvą, o ilgainiui sukurti palankias sąlygas rūdims atsirasti.
Dėl to kokybiška antikorozinė priežiūra, pasak specialistų, turėtų apimti ne tik purškimą iš apačios. Svarbu nuimti dalį apdailų ir apsaugų, įvertinti drenažo būklę bei naudoti priemones, kurios kuo ilgiau išlieka elastingos ir neturi polinkio trūkinėti.
Renkantis naudotą automobilį Skandinavijos metodika primena paprastą taisyklę: tikrinti reikia ne vien sparnų briaunas ar slenksčius. Daug svarbiau įvertinti kėbulo apačią, siūles, ertmes ir vandens nutekėjimo sprendimus, nes būtent ten prasideda brangiausiai kainuojanti korozija.
Leave a Reply