Tag: Viduržemio jūros dieta

  • Viduržemio jūros dietos pusryčiai visai savaitei: špinatų, pupelių ir fetos kiaušinių apkepas

    Pusryčius praleisti ryte gali atrodyti patogu, tačiau dienos eigoje tai neretai atsisuka mažesne energija, prastesne savijauta ar nuolatiniu užkandžiavimu. Ieškantiems sprendimo, kuris būtų sotus, bet lengvas ir nereikalautų kasryt stovėti prie viryklės, vienas paprastas pasirinkimas gali tapti tikru išsigelbėjimu.

    Tokia idėja – kiaušinių apkepas su špinatais, baltosiomis pupelėmis ir feta, derantis su Viduržemio jūros mitybos principais. Kaip rašo „EatingWell“, tai iš anksto paruošiamas patiekalas, kuriame daug maistingų medžiagų ir baltymų.

    Kiaušinių apkepai vertinami dėl to, kad juos galima lengvai pritaikyti pagal turimus produktus, o vieno kepimo dažnai pakanka kelioms dienoms. Šis variantas išsiskiria tuo, kad sujungia ryškų fetos skonį, špinatus ir pupeles, suteikiančias patiekalui daugiau sotumo bei tekstūros.

    Dar vienas privalumas – universalumas: tas pats apkepas gali tikti ne tik pusryčiams, bet ir greitiems pietums ar vakarienei. Paruoštas porcijomis jis patogiai laikosi šaldytuve, o prireikus gali būti užšaldomas.

    Kaip paruošti kiaušinių apkepą

    Gaminimas pradedamas nuo orkaitės įkaitinimo iki 350 °F (apie 175 °C) ir kepimo indo paruošimo – jis patepamas riebalais ar apipurškiamas kepimo purškikliu. Tuomet keptuvėje su dalimi aliejaus trumpai pakepinami špinatai, kol sukrenta, ir atidedami atvėsti.

    Toje pačioje keptuvėje su likusiu aliejumi pakepinamas svogūnas, kol suminkštėja, tada sudedami prieskoniai ir įmaišomos nuplautos baltosios pupelės. Mišinys trumpai pakaitinamas ir paliekamas kelioms minutėms pravėsti.

    Kad apkepas nebūtų vandeningas, špinatai nusausinami popieriniais rankšluosčiais ir sumaišomi su pupelių bei svogūnų mase. Atskirame inde išplakami 8 kiaušiniai, įmaišoma varškė (angl. cottage cheese), pienas ir feta.

    Paruoštas špinatų ir pupelių mišinys paskleidžiamas kepimo inde, ant viršaus užpilama kiaušinių masė, o likusi feta užbarstoma kaip viršutinis sluoksnis. Apkepas kepamas, kol vidurys sutvirtėja.

    Laikymas šaldytuve ir šaldiklyje

    Jei patiekalas valgomas ne iškart, jį rekomenduojama visiškai atvėsinti, supjaustyti gabalėliais ir laikyti sandariame inde šaldytuve. Tai patogu tiems, kurie nori turėti pusryčius paruoštus iš anksto visai darbo savaitei.

    Apkepą galima ir užšaldyti – tekste nurodoma, kad šaldiklyje jis gali išsilaikyti iki trijų mėnesių. Tai praverčia, kai iš anksto žinote, jog artimiausiu metu neturėsite laiko maisto ruošai.

    Kuo šis patiekalas išsiskiria

    Šis kiaušinių apkepas apibūdinamas kaip maistingas pasirinkimas, kuriame gausu baltymų ir kalcio, o sudėtyje nėra pridėtinio cukraus. Dėl naudojamų produktų jis siejamas ir su priešuždegiminėmis (antiuždegiminėmis) savybėmis, būdingomis Viduržemio jūros dietai.

    Be to, tai vienas tų patiekalų, kuriuos lengva įtraukti į kasdienybę: vieną kartą iškepus galima turėti kelių dienų porcijas ir išvengti skubotų, mažiau maistingų pasirinkimų rytais.

  • Tyrimas: 10 mitybos modelių siejami su lėtesniu biologiniu senėjimu – ką rinktis?

    Tyrimas: 10 mitybos modelių siejami su lėtesniu biologiniu senėjimu – ką rinktis?

    Biologinis amžius ne visada sutampa su tuo, ką rodo pasas: du vienmečiai žmonės gali senti skirtingu tempu, o skirtumai atsispindi organizmo būklėje ir ląstelių pokyčiuose.

    Vokietijos Neurodegeneracinių ligų centro (DZNE) mokslininkai išanalizavo 6 470 mažiausiai 30 metų amžiaus žmonių duomenis ir jų mitybą palygino su kraujyje nustatomais biologiniais žymenimis.

    Senėjimo tempą jie vertino pasitelkdami DNR metilinimo analizę ir vadinamuosius epigenetinius „laikrodžius“ – tyrime apėmė apie 850 tūkst. DNR vietų, susijusių su genų aktyvumo pokyčiais.

    Rezultatas – laikymasis sveikos mitybos principų visuose 10 analizuotų modelių buvo siejamas su lėtesniu biologiniu senėjimu. Panašios sąsajos matytos ir nepriklausomoje 1 034 žmonių grupėje.

    Dešimt vertintų mitybos modelių

    Tyrime įtraukti ir plačiai žinomi mitybos būdai, ir indeksai, kurie vertina bendrą raciono kokybę. Tai nereiškia, kad visi modeliai yra vienodi ar kad juos reikėtų taikyti vienu metu.

    Tarp aptariamų modelių – Viduržemio jūros dieta, paremta daržovėmis, vaisiais, ankštiniais, pilno grūdo produktais, riešutais ir alyvuogių aliejumi, taip pat su svarbia vieta žuviai ir mažesniu raudonos mėsos bei itin perdirbto maisto vaidmeniu.

    Į sąrašą pateko ir šiaurietiška (nordic) dieta, akcentuojanti Šiaurės Europoje įprastus produktus – šakniavaisius, kopūstines daržoves, uogas, pilno grūdo produktus, žuvį ir rapsų aliejų.

    Vertinta ir DASH dieta, sukurta pirmiausia kraujospūdžiui mažinti: joje pabrėžiami vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, liesi pieno gaminiai, taip pat ribojama druska ir sočiųjų riebalų perteklius.

    Taip pat analizuota MIND dieta, jungianti Viduržemio jūros ir DASH principus, bet papildomai išskirianti smegenų sveikatai svarbius produktus – žaliąsias lapines daržoves, uogas, riešutus, pilno grūdo produktus.

    Be konkrečių dietų, tyrėjai naudojo ir raciono kokybės indeksus: pavyzdžiui, AHEI-2010, kuris vertina, kiek racione yra daržovių, vaisių, pilno grūdo, riešutų, ankštinių ir sveikų riebalų, bei ar ribojama raudona ir perdirbta mėsa, saldinti gėrimai.

    Įtrauktas ir augalinės mitybos indeksas PDI (vertinantis, kiek racionas remiasi augaliniu maistu), taip pat jo „kokybiškesnė“ versija hPDI, kurioje daugiau dėmesio skiriama maistingiems augaliniams produktams, o ne vien mėsos atsisakymui.

    Tarp vertintų modelių buvo ir EAT-Lancet dieta, siejanti žmogaus sveikatą su aplinkos tvarumu: joje dominuoja augaliniai produktai, o mėsa ir gyvūninės kilmės produktai vartojami ribotai.

    Analizuotas ir „nesveikos“ augalinės mitybos indeksas uPDI, atkreipiantis dėmesį į augalinį, bet mažiau palankų racioną (daug saldumynų, saldintų gėrimų, rafinuotų grūdų). Šiuo atveju palankesni senėjimo rodikliai siejosi su žemesniu uPDI įverčiu.

    Dešimtuką užbaigė dietos uždegimiškumo indeksas DII – jis vertina, kiek mityba gali skatinti uždegiminius procesus. Mažesnės DII reikšmės tyrime taip pat buvo siejamos su lėtesniu biologiniu senėjimu.

    Ką bendro turi skirtingos dietos

    Nors modeliai skiriasi detalėmis, mokslininkai nurodė, kad daugiau kaip 70 proc. biologinių kelių, siejamų su šių dietų laikymusi, buvo bendri. Jie susiję su ląstelių sandara, tarpusavio komunikacija ir metabolizmu.

    Kai kurie ryšiai buvo specifiškesni: DASH dieta labiau sieta su širdies sveikatai aktualiais keliais, o MIND – su atmintimi ir pažinimo funkcijomis susijusiais procesais.

    Bendra žinutė gana praktiška: svarbiausia ne vienas „stebuklingas“ produktas ar itin griežtos taisyklės, o nuoseklus daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, riešutų ir ankštinių vartojimas bei saldintų gėrimų, saldumynų ir itin perdirbto maisto ribojimas.

    Tyrėjai pabrėžia ir kitus aspektus – svarbi riebalų kokybė bei druskos kiekis racione. Vis dėlto tai nereiškia, kad visi turi maitintis identiškai: skirtingi modeliai gali vesti panašia kryptimi.

    Svarbus niuansas: ryšys dar nereiškia priežasties

    Ši analizė parodė ryšį tarp mitybos ir biologinio senėjimo žymenų, tačiau neįrodė, kad vien dietos pakeitimas tiesiogiai sulėtina ląstelių senėjimą. Duomenys buvo vertinti vienu laiko momentu, todėl reikalingi tolesni ilgalaikiai tyrimai.

    Taip pat akcentuojama, kad vien mityba negarantuoja apsaugos nuo demencijos, širdies ligų ar kitų su amžiumi siejamų sutrikimų. Įtakos turi ir fizinis aktyvumas, miegas, rūkymas, genetika bei sveikatos priežiūros prieinamumas.

  • 4 Viduržemio jūros gyvenimo būdo įpročiai, kurie gali padėti žarnyno sveikatai

    Group of friends enjoying a meal outdoors together

    Group of friends enjoying a meal outdoors together

    Credit:

    Design elements: Getty Images. EatingWell design.


    Key Points
    • The Mediterranean diet goes beyond simply food recommendations for gut-health benefits.
    • Habits like eating with others, mindful eating and movement, plus quality rest, support gut health.
    • These habits help to relieve stress and promote better growth of bacteria in the gut.

    One of the best diets for supporting your gut health is the Mediterranean diet. This popular and well-researched healthy eating pattern prioritizes fruits, vegetables, whole grains, beans and seeds. Those very same foods happen to be the ones that also support a healthy and thriving gut microbiome.

    But, the Mediterranean diet is more than just food recommendations. It embodies a whole way of life, and those lifestyle choices beyond food may have additional gut-health benefits. For example, enjoying your meals in the company of others or fitting in daily mindful movement might not be top of mind for gut health, but experts agree that they can offer additional gut-health perks. Read on to see what healthy Mediterranean diet habits you might want to try adopting for better gut health.

    Eating with Others

    Enjoying a meal with friends or family does more than just refill your social battery—it may be good for your gut too. “The Mediterranean lifestyle places a strong emphasis on slowing down, enjoying meals and connecting with others. This habit can benefit gut health in more ways than we might realize!” says Ashley Oswald, RDN, LD, IFNCP.

    Eating with others fosters connection and that can positively influence stress levels and overall well-being, which are important considerations for digestive health, per Oswald. “Research on brain-gut behavioral therapies also highlights how psychological and behavioral factors can influence digestive symptoms, particularly in individuals with disorders of gut-brain interaction, such as IBS,” she adds.

    The nutritional quality of meals eaten together is often better as well. “People are more likely to have a well-balanced meal when they eat together, and family meals are known to be associated with healthier eating,” says Amanda Sauceda, M.S., RD. “This variety in your diet can be supportive of a more diverse gut microbiome, which is thought to be a sign of good gut health,” she adds.

    Savoring Rather Than Rushing Meals

    From eating in the car to doomscrolling on your phone through lunch, most of us have become masters of distracted eating. The only problem is that this kind of rushed and mindless eating isn’t good for our gut health. “When we are constantly rushing, multitasking or eating under stress, our nervous system may be less supportive of optimal digestion,” says Oswald.

    If that sounds all too familiar, take a note from the Mediterranean region, where meals are more often savored rather than rushed. “Eating in a relaxed environment and taking time to enjoy meals may help support the gut-brain connection by reducing stress-related signaling and helping regulate the body’s digestive response,” says Oswald.

    That doesn’t mean you need to carve out an hour of time to eat every meal. Start with one meal or snack a day and eat without any distractions like the TV, cellphone or your computer. As you become better at slowing down at one meal, you may find yourself practicing it more often. “Slowing down allows us to be more mindful of our eating pace, chew our food more thoroughly and recognize hunger and fullness cues,” says Oswald.

    Daily Mindful Movement

    The Mediterranean lifestyle also encourages daily physical activity, but it looks much different than carefully planned gym sessions or HIIT classes. Instead, movement is naturally incorporated throughout the day, like walking to work, along with daily tasks of grocery shopping, gardening or household chores. By contrast, most of us spend a lot of our waking hours sitting, either in the car while commuting, at work in front of a computer, or at home binge-watching our favorite shows.

    What’s more, all that sitting can negatively impact your gut. Constipation is often linked with inactivity, but there’s evidence that it may also cause negative changes in the makeup of your gut microbiome. Since activity may not be as easily ingrained into your routine as it is in Mediterranean regions, you might need to get more creative about prioritizing movement.

    For example, that might look like taking a walk after meals to break up sitting time while supporting gut health. “A 10- to 15-minute walk after a meal helps food move out of the stomach faster, and regular movement increases gut bacteria that make butyrate, a short-chain fatty acid that feeds the cells lining your colon and helps calm inflammation,” says Julie Balsamo, M.S., RDN.

    Prioritizing Rest

    In the U.S., 1 in 3 adults report not getting enough rest, which is a far cry from the Mediterranean region, where rest is prioritized and even daytime naps are a culturally embedded practice. Missing out on adequate zzz’s can have a negative impact on your gut due to the gut-brain connection. “Research suggests that inadequate or disrupted sleep may negatively influence the diversity and balance of gut bacteria, including bacteria responsible for producing short-chain fatty acids. These beneficial compounds help nourish the cells lining the colon, support intestinal barrier integrity and help regulate inflammation,” says Oswald.

    Even if you can only daydream about a midday nap, there are steps you can take to get not just enough sleep, but better-quality sleep, too. Aim for at least seven to nine hours of sleep per night and establish a consistent sleep schedule. Reserve one hour before bed for a nighttime routine. Incorporating rituals like dimming the lights, avoiding screens, stretching or deep breathing can be helpful for winding down at night and prepping your brain and body for rest.

    Meal Plan to Try

    Our Expert Take

    When you are looking to support your gut health, sometimes it may be worth looking beyond the food that is on your plate. Adopting principles of the Mediterranean lifestyle is something that is often overlooked, but could offer potential gut-health benefits. Habits like sharing meals with others, savoring rather than rushing your meals, engaging in mindful movement and prioritizing rest are habits that work synergistically with the Mediterranean diet to improve your gut health.

    Was this page helpful?


    Sources

    EatingWell is committed to using high-quality, reputable sources—including peer-reviewed studies—to support the facts in our articles. Read about our editorial policies and standards to learn more about how we fact check our content for accuracy.
    1. Ibeas-Pérez MV, Aguí-Ruiz B, Arias-Sánchez S, Martín-Monzón I. Mediterranean diet and gut microbiota: impact on memory and other cognitive functions: a systematic review. Front Mol Neurosci. 2026;19:1749308. doi:10.3389/fnmol.2026.1749308

    2. Guasch-Ferré M, Willett WC. The Mediterranean diet and health: a comprehensive overview. J Intern Med. 2021;290(3):549-566. doi:10.1111/joim.13333

    3. Chey WD, Keefer L, Whelan K, Gibson PR. Behavioral and diet therapies in integrated care for patients with irritable bowel syndrome. Gastroenterology. 2021;160(1):47-62. doi:10.1053/j.gastro.2020.06.099

    4. Ahmed F, Alhodieb FS, Alsanie SA, Rasheed M, Ndagire CT. Relationship between stress, diet, and gut microbiota: a cross-sectional study. Nutr Metab (Lond). 2025;22(1):122. doi:10.1186/s12986-025-01014-y

    5. Snuggs S, Harvey K. Family mealtimes: a systematic umbrella review of characteristics, correlates, outcomes and interventions. Nutrients. 2023;15(13):2841. doi:10.3390/nu15132841

    6. Sidossis A, Tambalis KD, Itsiopoulos C, et al. Effects of traditional mediterranean physical activity on physical and mental health: a systematic review. Am J Lifestyle Med. Published online April 15, 2026. doi:10.1177/15598276261441548

    7. Xu L, Li W, Ling L, et al. A sedentary lifestyle changes the composition and predicted functions of the gut bacterial and fungal microbiota of subjects from the same company. Curr Microbiol. 2023;80(12):368. doi:10.1007/s00284-023-03480-0

    8. National Heart, Lung, and Blood Institute. What are Sleep Deprivation and Deficiency?

    9. Ellis L, Barata BC, Conduit R, et al. Rest unassured: a systematic review on the impacts of daytime napping in the Mediterranean on health outcomes, quality of life, and lifespan. Am J Lifestyle Med. Published online September 11, 2026. doi:10.1177/15598276261481759

    10. Wu J, Zhang B, Zhou S, et al. Associations between gut microbiota and sleep: a two-sample, bidirectional Mendelian randomization study. Front Microbiol. 2023;14:1236847. doi:10.3389/fmicb.2023.1236847

    Key Points
    • The Mediterranean diet goes beyond simply food recommendations for gut-health benefits.
    • Habits like eating with others, mindful eating and movement, plus quality rest, support gut health.
    • These habits help to relieve stress and promote better growth of bacteria in the gut.

    One of the best diets for supporting your gut health is the Mediterranean diet. This popular and well-researched healthy eating pattern prioritizes fruits, vegetables, whole grains, beans and seeds. Those very same foods happen to be the ones that also support a healthy and thriving gut microbiome.

    But, the Mediterranean diet is more than just food recommendations. It embodies a whole way of life, and those lifestyle choices beyond food may have additional gut-health benefits. For example, enjoying your meals in the company of others or fitting in daily mindful movement might not be top of mind for gut health, but experts agree that they can offer additional gut-health perks. Read on to see what healthy Mediterranean diet habits you might want to try adopting for better gut health.

    Eating with Others

    Enjoying a meal with friends or family does more than just refill your social battery—it may be good for your gut too. “The Mediterranean lifestyle places a strong emphasis on slowing down, enjoying meals and connecting with others. This habit can benefit gut health in more ways than we might realize!” says Ashley Oswald, RDN, LD, IFNCP.

    Eating with others fosters connection and that can positively influence stress levels and overall well-being, which are important considerations for digestive health, per Oswald. “Research on brain-gut behavioral therapies also highlights how psychological and behavioral factors can influence digestive symptoms, particularly in individuals with disorders of gut-brain interaction, such as IBS,” she adds.

    The nutritional quality of meals eaten together is often better as well. “People are more likely to have a well-balanced meal when they eat together, and family meals are known to be associated with healthier eating,” says Amanda Sauceda, M.S., RD. “This variety in your diet can be supportive of a more diverse gut microbiome, which is thought to be a sign of good gut health,” she adds.

    Savoring Rather Than Rushing Meals

    From eating in the car to doomscrolling on your phone through lunch, most of us have become masters of distracted eating. The only problem is that this kind of rushed and mindless eating isn’t good for our gut health. “When we are constantly rushing, multitasking or eating under stress, our nervous system may be less supportive of optimal digestion,” says Oswald.

    If that sounds all too familiar, take a note from the Mediterranean region, where meals are more often savored rather than rushed. “Eating in a relaxed environment and taking time to enjoy meals may help support the gut-brain connection by reducing stress-related signaling and helping regulate the body’s digestive response,” says Oswald.

    That doesn’t mean you need to carve out an hour of time to eat every meal. Start with one meal or snack a day and eat without any distractions like the TV, cellphone or your computer. As you become better at slowing down at one meal, you may find yourself practicing it more often. “Slowing down allows us to be more mindful of our eating pace, chew our food more thoroughly and recognize hunger and fullness cues,” says Oswald.

    Daily Mindful Movement

    The Mediterranean lifestyle also encourages daily physical activity, but it looks much different than carefully planned gym sessions or HIIT classes. Instead, movement is naturally incorporated throughout the day, like walking to work, along with daily tasks of grocery shopping, gardening or household chores. By contrast, most of us spend a lot of our waking hours sitting, either in the car while commuting, at work in front of a computer, or at home binge-watching our favorite shows.

    What’s more, all that sitting can negatively impact your gut. Constipation is often linked with inactivity, but there’s evidence that it may also cause negative changes in the makeup of your gut microbiome. Since activity may not be as easily ingrained into your routine as it is in Mediterranean regions, you might need to get more creative about prioritizing movement.

    For example, that might look like taking a walk after meals to break up sitting time while supporting gut health. “A 10- to 15-minute walk after a meal helps food move out of the stomach faster, and regular movement increases gut bacteria that make butyrate, a short-chain fatty acid that feeds the cells lining your colon and helps calm inflammation,” says Julie Balsamo, M.S., RDN.

    Prioritizing Rest

    In the U.S., 1 in 3 adults report not getting enough rest, which is a far cry from the Mediterranean region, where rest is prioritized and even daytime naps are a culturally embedded practice. Missing out on adequate zzz’s can have a negative impact on your gut due to the gut-brain connection. “Research suggests that inadequate or disrupted sleep may negatively influence the diversity and balance of gut bacteria, including bacteria responsible for producing short-chain fatty acids. These beneficial compounds help nourish the cells lining the colon, support intestinal barrier integrity and help regulate inflammation,” says Oswald.

    Even if you can only daydream about a midday nap, there are steps you can take to get not just enough sleep, but better-quality sleep, too. Aim for at least seven to nine hours of sleep per night and establish a consistent sleep schedule. Reserve one hour before bed for a nighttime routine. Incorporating rituals like dimming the lights, avoiding screens, stretching or deep breathing can be helpful for winding down at night and prepping your brain and body for rest.

    Meal Plan to Try

    Our Expert Take

    When you are looking to support your gut health, sometimes it may be worth looking beyond the food that is on your plate. Adopting principles of the Mediterranean lifestyle is something that is often overlooked, but could offer potential gut-health benefits. Habits like sharing meals with others, savoring rather than rushing your meals, engaging in mindful movement and prioritizing rest are habits that work synergistically with the Mediterranean diet to improve your gut health.

    Was this page helpful?


    Sources

    EatingWell is committed to using high-quality, reputable sources—including peer-reviewed studies—to support the facts in our articles. Read about our editorial policies and standards to learn more about how we fact check our content for accuracy.
    1. Ibeas-Pérez MV, Aguí-Ruiz B, Arias-Sánchez S, Martín-Monzón I. Mediterranean diet and gut microbiota: impact on memory and other cognitive functions: a systematic review. Front Mol Neurosci. 2026;19:1749308. doi:10.3389/fnmol.2026.1749308

    2. Guasch-Ferré M, Willett WC. The Mediterranean diet and health: a comprehensive overview. J Intern Med. 2021;290(3):549-566. doi:10.1111/joim.13333

    3. Chey WD, Keefer L, Whelan K, Gibson PR. Behavioral and diet therapies in integrated care for patients with irritable bowel syndrome. Gastroenterology. 2021;160(1):47-62. doi:10.1053/j.gastro.2020.06.099

    4. Ahmed F, Alhodieb FS, Alsanie SA, Rasheed M, Ndagire CT. Relationship between stress, diet, and gut microbiota: a cross-sectional study. Nutr Metab (Lond). 2025;22(1):122. doi:10.1186/s12986-025-01014-y

    5. Snuggs S, Harvey K. Family mealtimes: a systematic umbrella review of characteristics, correlates, outcomes and interventions. Nutrients. 2023;15(13):2841. doi:10.3390/nu15132841

    6. Sidossis A, Tambalis KD, Itsiopoulos C, et al. Effects of traditional mediterranean physical activity on physical and mental health: a systematic review. Am J Lifestyle Med. Published online April 15, 2026. doi:10.1177/15598276261441548

    7. Xu L, Li W, Ling L, et al. A sedentary lifestyle changes the composition and predicted functions of the gut bacterial and fungal microbiota of subjects from the same company. Curr Microbiol. 2023;80(12):368. doi:10.1007/s00284-023-03480-0

    8. National Heart, Lung, and Blood Institute. What are Sleep Deprivation and Deficiency?

    9. Ellis L, Barata BC, Conduit R, et al. Rest unassured: a systematic review on the impacts of daytime napping in the Mediterranean on health outcomes, quality of life, and lifespan. Am J Lifestyle Med. Published online September 11, 2026. doi:10.1177/15598276261481759

    10. Wu J, Zhang B, Zhou S, et al. Associations between gut microbiota and sleep: a two-sample, bidirectional Mendelian randomization study. Front Microbiol. 2023;14:1236847. doi:10.3389/fmicb.2023.1236847

  • 5 svarbiausi Viduržemio jūros dietos produktai, siejami su mažesniu uždegimu

    Lėtinis uždegimas organizme siejamas su rimtomis sveikatos problemomis – nuo širdies ligų iki 2 tipo diabeto ar kai kurių onkologinių susirgimų. Nors trumpalaikis (ūmus) uždegimas yra natūrali organizmo apsauginė reakcija, ilgai trunkantis gali tapti žalingas.

    Gera žinia ta, kad gyvenimo būdas, įskaitant mitybą, gali turėti įtakos uždegiminiams procesams. Vienas dažniausiai minimų mitybos modelių šioje srityje – Viduržemio jūros dieta, kurios pagrindas yra tradiciniai Viduržemio jūros regiono šalių valgymo įpročiai.

    Kaip rašo „EatingWell“, yra nemažai mokslinių duomenų, jog ši dieta siejama su mažesniais uždegimo žymenų rodikliais. Be bendro mitybos modelio, dėmesio sulaukia ir konkretūs produktai, dažnai esantys šios dietos pagrindu.

    Toliau – penki Viduržemio jūros dietai būdingi produktai, kurie įvairiuose šaltiniuose minimi kaip galintys prisidėti prie mažesnio uždegimo, bei keli praktiški patarimai, kaip juos įtraukti į kasdienį valgiaraštį.

    Alyvuogių aliejus, lašiša ir ankštiniai

    Pirmasis produktas – aukščiausios kokybės pirmo spaudimo alyvuogių aliejus. Jis laikomas vienu Viduržemio jūros dietos pagrindų, o jo sudėtyje esantys polifenoliai ir mononesočiosios riebalų rūgštys siejami su palankiu poveikiu uždegiminiams procesams.

    Alyvuogių aliejų paprasta naudoti kasdien: tinka kepimui ar daržovių troškinimui, taip pat salotų padažams. Rekomenduojama rinktis būtent pirmo spaudimo variantą ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, kad ilgiau išliktų kokybiškas.

    Antrasis produktas – lašiša. Ji dažnai išskiriama dėl omega-3 riebalų rūgščių (EPA ir DHA), kurios dalyvauja organizmo reakcijose, susijusiose su uždegimo reguliavimu.

    Lašiša neretai kainuoja brangiau, tačiau paprasti receptai gali padėti išlaikyti bendrą patiekalo kainą mažesnę – pavyzdžiui, kepta lašiša su citrina, žolelėmis, daržovėmis ir pilno grūdo garnyru.

    Trečioji grupė – pupelės ir lęšiai. Ankštiniai dažnai naudojami sriubose, troškiniuose ar salotose, o jų sudėtyje esanti ląsteliena, augaliniai baltymai ir polifenoliai minimi kaip derinys, galintis būti svarbus žarnyno mikrobiotai ir uždegimo reguliavimui.

    Praktinis patarimas – dažnai į meniu įtraukti ankštinių porciją, pavyzdžiui, į salotas dėti avinžirnių, į daržovių sriubą – baltųjų pupelių, o virtus lęšius sumaišyti su alyvuogių aliejumi ir žolelėmis. Patogus pasirinkimas ir konservuotos pupelės – jei įmanoma, verta rinktis be pridėtinės druskos arba prieš vartojant nuskalauti.

    Graikiniai riešutai ir uogos

    Ketvirtasis produktas – graikiniai riešutai. Jie taip pat išsiskiria ląstelienos, polifenolių ir augalinės kilmės omega-3 (ALA) deriniu. Minimas ir tyrimas, kuriame vyresnio amžiaus žmonėms graikinių riešutų vartojimas buvo siejamas su mažesniais kai kuriais uždegimo žymenimis, nors pabrėžiama, kad ne visuose tyrimuose rezultatai būna vienodi.

    Porcija paprastai nėra didelė – apie saujelę. Riešutais galima pagardinti košes, salotas, įmaišyti į padažus ar valgyti su vaisiais kaip užkandį.

    Penktoji kategorija – uogos: mėlynės, braškės, avietės, gervuogės. Jos vertinamos dėl polifenolių, įskaitant antocianinus, kurie suteikia ryškią spalvą, ir siejamos su antioksidacinėmis bei priešuždegiminėmis savybėmis.

    Uogas galima rinktis šviežias arba šaldytas (be pridėtinio cukraus): dėti į kokteilius, maišyti su natūraliu jogurtu, berti ant košės ar naudoti kaip desertų dalį.

    Viduržemio jūros dieta – ne tik lėkštėje

    Svarbu tai, kad Viduržemio jūros „dieta“ dažnai apibūdinama kaip platesnis gyvenimo būdas, o ne vien produktų sąrašas. Prie palankesnės savijautos gali prisidėti ir įpročiai, tokie kaip reguliarus judėjimas, kokybiškas miegas, valgymas be nuolatinių trikdžių ir bendravimas valgant.

    Nors vienas produktas savaime problemų neišsprendžia, mitybos modelis, kuriame dominuoja daržovės, ankštiniai, žuvis, riešutai, uogos ir kokybiški riebalai, dažnai minimas kaip palankus pasirinkimas siekiant mažinti lėtinio uždegimo rizikos veiksnius.

  • 20 minučių Viduržemio jūros dietos vakarienė: daržovių sriuba, kurią patogu užsišaldyti

    Greita, soti ir šildanti vakarienė rudenį nebūtinai reiškia ilgas valandas prie puodų – šiai daržovių sriubai užtenka maždaug 20 minučių.

    Kaip rašoma „EatingWell“, tai vadinamoji „Harvest“ daržovių sriuba, pritaikyta Viduržemio jūros dietos principams: joje daug daržovių, ankštinių ir naudojamas alyvuogių aliejus.

    Didžiausias šio patiekalo privalumas – paprastas pasiruošimas. Dalį darbo „padaro“ konservuotos pupelės ir šaldytos daržovės, todėl nereikia ilgai pjaustyti ar ieškoti egzotiškų ingredientų.

    Sriuba tinka ir tiems vakarams, kai norisi pasigaminti iš anksto: ją galima laikyti šaldytuve iki keturių dienų arba užšaldyti net trims mėnesiams.

    Kaip greitai pasigaminti

    Gaminimas prasideda nuo didesnio puodo: įpilkite šiek tiek alyvuogių aliejaus ir ant vidutinės–didelės kaitros apkepkite smulkintą svogūną, kol jis lengvai paruduos.

    Tuomet sudėkite likusius ingredientus: nuplautas cannellini (baltąsias) pupeles, pomidorus, šaldytas saldžiąsias bulves, šaldytą žiedinį kopūstą, sultinį, žaliąsias pupeles, čiobrelį, česnako miltelius, druską ir pipirus.

    Puodą uždenkite ir užvirkite iki lengvo burbuliavimo. Maždaug po 5 minučių patikrinkite, ar saldžiosios bulvės ir žaliosios pupelės jau minkštos – kai suminkštėja, nukelkite nuo ugnies ir patiekite.

    Ką galima keisti pagal turimus produktus

    Jei namuose neturite cannellini pupelių, jas galima pakeisti kitomis baltosiomis pupelėmis – sriubos logika nesikeičia, nes pagrindą sudaro ankštiniai ir daržovės.

    Žiedinį kopūstą taip pat galima keisti kitomis kryžmažiedėmis daržovėmis, pavyzdžiui, brokoliais ar kopūstais.

    Kadangi sriuba gana lengva, ją patogu derinti su gabalėliu batono, šiltu sumuštiniu ar nedidele salotų porcija.

    Kuo ši sriuba išsiskiria

    Receptas skirtas tiems, kam sriuba paprastai asocijuojasi su ilgu troškinimu ar kruopščiu daržovių ruošimu. Čia viskas sutrumpinama iki kelių pagrindinių veiksmų, o skonis kuriamas žolelėmis, prieskoniais ir svogūninėmis daržovėmis.

    Akcentuojama ir maistinė vertė: sriuba gausi skaidulų, nes joje daug pupelių ir daržovių. Tai padeda ilgiau jaustis sotiems, o pats patiekalas atitinka Viduržemio jūros dietai būdingą kryptį.

    Dar vienas pliusas – patogus „atsargų“ variantas: išvirę didesnį puodą, dalį galite suvalgyti iškart, o likutį laikyti šaldytuve arba užšaldyti vakarams, kai gaminti nesinori.

  • Vyšnių sultys kaip vakaro gėrimas: kodėl jos tinka laikantis Viduržemio jūros dietos

    Laikantis Viduržemio jūros dietos, vėlyvą vakarą neretai kyla klausimas ne tik ką užkąsti, bet ir ką išgerti. Mitybos specialistai ir kai kurie tyrimai kaip vieną iš tinkamų pasirinkimų mini rūgščiųjų vyšnių sultis.

    Kaip rašo „EatingWell“, šios sultys vertinamos dėl kelių priežasčių: jose yra augalinės kilmės polifenolių, o renkantis 100 proc. nesaldintas sultis išvengiama pridėtinio cukraus. Be to, tai gėrimas be kofeino ir alkoholio.

    Viduržemio jūros dieta laikoma viena sveikiausių mitybos krypčių – joje daug vaisių, daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų, žuvies ir sveikųjų riebalų. Todėl gėrimo pasirinkimas vakare dažnai sukasi apie tai, kas neapsunkina organizmo ir neblogina miego.

    Rūgščiosios vyšnios išsiskiria ir tuo, kad sultyse natūraliai gali būti melatonino, taip pat minimi tokie miego kokybei svarbūs elementai kaip triptofanas bei magnis. Vis dėlto pabrėžiama, kad didesnių tyrimų dar reikia, jog potenciali nauda būtų patvirtinta tvirčiau.

    Kuo išsiskiria rūgščiųjų vyšnių sultys

    Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad rūgščiųjų vyšnių sultyse yra antocianinų – polifenolių, siejamų su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Šie junginiai dažnai minimi kalbant apie augalinį maistą, būdingą Viduržemio jūros dietai.

    Kitas praktinis argumentas – tai gėrimas, kuriame nėra kofeino, todėl jis gali būti tinkamesnis vakare nei kava, juodoji arbata ar kai kurie energiniai gėrimai. Taip pat primenama, kad alkoholis, nors kartais laikomas „migdančiu“, gali trikdyti miegą ir lemti dažnesnį prabudimą.

    Dar viena priežastis – galimybė pakeisti saldintus gėrimus. Viduržemio jūros dieta rekomenduoja riboti produktus ir gėrimus su pridėtiniu cukrumi, o renkantis 100 proc. nesaldintas rūgščiųjų vyšnių sultis jo išvengiama.

    Kaip jas gerti vakare

    Specialistai siūlo kelis paprastus būdus, kaip rūgščiųjų vyšnių sultis pritaikyti vakarui. Vienas populiariausių – sumaišyti su gazuotu vandeniu ir ledukais, pridedant šiek tiek citrinos ar žaliosios mėtos.

    Taip pat siūloma nedidelį kiekį sulčių įmaišyti į glotnutį su natūraliu jogurtu, šaldytomis uogomis ir špinatais. Akcentuojama, kad sulčių dalį verta laikyti saikingą, o saldumą „atiduoti“ vaisiams, kurie kartu suteikia ir skaidulų.

    Dar vienas variantas – šiltas gėrimas: švelniai pašildytos sultys, praskiestos vandeniu, pagardintos cinamonu ar apelsino žievele. Kai kam tinka ir nedidelis sulčių „šlakelis“ į žolelių arbatą, pavyzdžiui, ramunėlių.

    Į ką atkreipti dėmesį renkantis

    Renkantis parduotuvėje, patariama ieškoti 100 proc. rūgščiųjų vyšnių sulčių be pridėtinių saldiklių ar kitų papildomų ingredientų. Kai kurie produktai gali būti saldinti arba maišyti su kitomis sultimis.

    Nors šios sultys minimos kaip galintis tikti vakaro pasirinkimas, jų poveikis miegui nėra garantuotas ir gali skirtis tarp žmonių. Jei miego problemos kartojasi, verta ieškoti priežasčių plačiau – nuo kofeino vartojimo iki vakaro įpročių.

  • 8 kasdieniai įpročiai po 60-ies, siejami su geresne smegenų sveikata ir ilgaamžiškumu

    Ilgesnis gyvenimas pats savaime nėra tikslas – daugeliui svarbiau išlikti savarankiškiems, judriems ir išsaugoti aštrų protą. Specialistai pabrėžia, kad tam didžiausią įtaką daro kasdieniai pasirinkimai, o ne „stebuklingi“ papildai ar brangūs sprendimai.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje aptariami įpročiai, ypač aktualūs sulaukus 60-ies. Dėmesys siūlomas ne vien gyvenimo trukmei, bet ir vadinamajai sveiko gyvenimo trukmei – metams, kuriuos žmogus praleidžia geros savijautos.

    Tarp svarbiausių krypčių išskiriama mityba, fizinis aktyvumas, miegas ir socialiniai ryšiai. Kai kurie šių įpročių siejami su mažesne demencijos rizika ar geresniais kognityviniais rodikliais, tačiau pabrėžiama, kad tai dažniausiai yra sąsajos, o ne tiesioginis priežasties ir pasekmės įrodymas.

    Vis dėlto bendra žinutė paprasta: net ir nedideli pokyčiai, daromi nuosekliai, gali padėti išlaikyti geresnę savijautą vyresniame amžiuje – nuo tvirtesnių raumenų iki stabilesnės kasdienės rutinos.

    Mitybos įpročiai, kuriuos siūlo stiprinti

    Viena dažniausiai minimų rekomendacijų – dažniau rinktis lapines daržoves. Špinatai, lapiniai kopūstai ar rukola siejami su smegenų sveikatai svarbiomis maistinėmis medžiagomis, o į kasdienį racioną juos siūloma įtraukti paprastai: į kokteilius, kiaušinienę, sriubas ar sumuštinius.

    Taip pat akcentuojamos ankštinės daržovės – pupelės, lęšiai, avinžirniai. Jos įvardijamos kaip nebrangus ir sotus augalinių baltymų bei skaidulų šaltinis, galintis dažniau pakeisti dalį mėsos patiekaluose.

    Dar vienas dažnai aptariamas pasirinkimas – alyvuogių aliejus vietoje sviesto ar kitų kietųjų riebalų. Publikacijoje minimas tyrimas, kuriame didesnis alyvuogių aliejaus vartojimas buvo siejamas su mažesne demencijos sukelto mirtingumo rizika.

    Uogos išskiriamos kaip vaisiai, ypač dažnai aptariami su smegenų sveikata siejamose mitybos kryptyse. Straipsnyje nurodoma, kad reguliarus mėlynių vartojimas kai kuriuose tyrimuose siejamas su geresne epizodine ir su kalba susijusia atmintimi vyresniame amžiuje.

    Užkandžiams siūloma dažniau rinktis riešutus, o ne traškučius ar kitus sūrius užkandžius. Aptariami tyrimai, kuriuose riešutų vartojimas vyresniame amžiuje siejamas su mažesne demencijos, silpnumo ar ankstyvos mirties rizika, o atskirame tyrime minimas ir žemės riešutų sviesto vartojimas, sietas su fizinės funkcijos rodiklių pagerėjimu.

    Judėjimas, ryšiai ir miegas – kasdieniai „ramščiai“

    Fizinis aktyvumas įvardijamas kaip vienas svarbiausių sveiko senėjimo elementų. Kaip paprastas startas minimas ėjimas – siūloma pradėti nuo realiai įgyvendinamų pasivaikščiojimų ir didinti krūvį palaipsniui.

    Publikacijoje aptariama metaanalizė, kurioje daugiau žingsnių per dieną siejosi su mažesne mirtingumo rizika, o ryšys, pasak autorių, apie 60 metų ir vyresniems žmonėms mažėjo ties maždaug 6 000–8 000 žingsnių riba. Taip pat minimas tyrimas, kuriame apie 9 800 žingsnių siejosi su mažesne demencijos rizika, bet nauda buvo matoma ir esant mažesniam žingsnių skaičiui.

    Greta ėjimo pabrėžiama ir jėgos treniruočių svarba: jos siejamos su geresne pusiausvyra, eisena ir gebėjimu lengviau atlikti kasdienius judesius, pavyzdžiui, atsistoti nuo kėdės.

    Ne mažiau dėmesio skiriama socialiniams ryšiams. Minima didelės apimties metaanalizė, kurioje socialinė izoliacija ir vienatvė buvo siejamos su didesne bet kokios priežasties mirtingumo rizika, todėl siūloma sąmoningai planuoti bendras veiklas – pasivaikščiojimus, klubus, savanorystę ar užsiėmimus.

    Galiausiai, akcentuojamas reguliarus miegas: svarbu ne tik trukmė, bet ir pastovus ritmas. Straipsnyje minimas tyrimas, kuriame taisyklingesni miego įpročiai siejosi su mažesniu mirtingumu, o kitame – trumpas miegas vidutiniame amžiuje buvo siejamas su didesne vėlesne demencijos rizika.

  • 5 dietologų rekomenduojami pusryčių dribsniai, tinkantys laikantis Viduržemio jūros dietos

    Viduržemio jūros dieta dažnai siejama su kuo mažiau perdirbtu maistu, todėl pusryčių dribsniai kai kam atrodo „ne iš šio sąrašo“. Vis dėlto dietologai pabrėžia: tinkamai pasirinkti dribsniai gali puikiai įsilieti į šį mitybos modelį.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje dietologai išskyrė penkis variantus, labiausiai atitinkančius Viduržemio jūros dietos principus. Esminiai kriterijai – pilno grūdo pagrindas, daugiau skaidulų, mažai pridėtinio cukraus, o dar geriau – riešutai ir sėklos sudėtyje.

    Viduržemio jūros dieta akcentuoja daržoves, ankštinius, žuvį, vaisius, riešutus ir pilno grūdo produktus. Todėl dribsniai nėra atmetami vien dėl to, kad supakuoti – svarbiausia, kas yra sudėtyje ir kaip juos valgote.

    Dietologai taip pat primena, kad dribsnių dubenėlis tampa gerokai subalansuotesnis, kai prie jo pridedama vaisių, natūralaus jogurto ar riešutų – taip padidėja baltymų ir gerųjų riebalų kiekis, o sotumas trunka ilgiau.

    Į ką atkreipti dėmesį renkantis dribsnius

    Pirmiausia verta ieškoti dribsnių, kurių pagrindą sudaro pilno grūdo ingredientai. Net ir perdirbimo metu dalis produktų išlaiko skaidulas, kurios yra vienas svarbiausių Viduržemio jūros dietos akcentų.

    Kitas dažnai minimas kriterijus – kuo mažiau pridėtinio cukraus. Renkantis kasdieniams pusryčiams, pranašumą turi dribsniai, kuriuose saldumas gaunamas iš džiovintų vaisių arba jo išvis beveik nėra.

    Dietologai taip pat pataria atkreipti dėmesį į sudėtyje esančius riešutus ir sėklas – jie suteikia nesočiųjų riebalų. Tokie riebalai laikomi svarbia širdžiai palankios mitybos dalimi.

    Penki dietologų įvardyti pasirinkimai

    Į rekomenduojamų dribsnių sąrašą pateko „Bob’s Red Mill Old Country Style Muesli“ – tai miuslis su pilno grūdo dribsniais, džiovintais vaisiais, riešutais ir sėklomis. Nurodoma, kad ketvirtadalio puodelio porcija suteikia po 4 gramus skaidulų ir baltymų, o pridėtinio cukraus nėra.

    Dar vienas variantas – „Post Shredded Wheat Original Spoon Size Cereal“. Pabrėžiama, kad 1 ir 1/3 puodelio porcija turi 8 gramus skaidulų, iš jų 7 gramai – netirpios skaidulos, siejamos su reguliaria žarnyno veikla. Taip pat minima, kad ši porcija suteikia 7 gramus baltymų ir neturi nei pridėtinio cukraus, nei natrio.

    Į sąrašą įtraukti ir „Original Cheerios“. Dietologai išskiria, kad 1 ir 1/2 puodelio porcija suteikia 4 gramus skaidulų ir turi tik 1 gramą pridėtinio cukraus. Taip pat nurodoma, kad šie dribsniai yra praturtinti geležimi – beveik 70 proc. dienos normos vienoje porcijoje.

    Ketvirtas pasirinkimas – „Food for Life Ezekiel 4:9 Sprouted Whole Grain Cereal“, kuriame yra miežių, lęšių, sojų pupelių ir speltos. Pusės puodelio porcija, kaip teigiama, turi 6 gramus skaidulų, 8 gramus augalinių baltymų ir 1 gramą pridėtinio cukraus; taip pat minimos linų sėmenys kaip omega-3 riebalų rūgšties ALA šaltinis.

    Penktas rekomenduojamas variantas – „Post Grape-Nuts Cereal“. Jį siūloma naudoti, pavyzdžiui, sluoksniuojant su natūraliu graikiško stiliaus jogurtu, uogomis ir graikiniais riešutais. Pusės puodelio porcija, pasak publikacijos, suteikia 7 gramus skaidulų ir 6 gramus baltymų, be pridėtinio cukraus.

    Kaip dribsnius paversti Viduržemio jūros stiliaus pusryčiais

    Dietologai siūlo paprastą taisyklę: dribsniai gali būti pagrindas, o ne vienintelis patiekalo komponentas. Prie jų verta pridėti vaisių ar uogų, natūralaus jogurto, riešutų, sėklų – taip pusryčiai atitinka principą valgyti daugiau augalinio maisto įvairovės.

    Kaip pavyzdžiai minimi „Cheerios“ su natūraliu graikiško stiliaus jogurtu, braškėmis ir moliūgų sėklomis – braškės suteikia vitamino C, kuris padeda įsisavinti geležį iš praturtintų dribsnių. Tuo metu „Grape-Nuts“ siūloma sluoksniuoti su avietėmis ir riešutais.

    Jei norisi minkštesnės tekstūros, rekomenduojama kai kuriuos dribsnius ar miuslį pamirkyti iš vakaro jogurte su šlakeliu pieno – taip gaunamas patiekalas, primenantis naktines avižas, tačiau su įvairesne tekstūra.

  • Sviestas ar alyvuogių aliejus: tyrimai rodo, kuris pasirinkimas palankesnis širdžiai

    Sviestas ar alyvuogių aliejus: tyrimai rodo, kuris pasirinkimas palankesnis širdžiai

    Sviestas daugeliui tebėra kasdienis pasirinkimas – jis keliauja ant sumuštinių, į kepinius ir įvairius patiekalus. Vis dažniau keliama dilema, ar dėl širdies sveikatos verta jį dažniau keisti alyvuogių aliejumi.

    Skirtumą pirmiausia lemia riebalų sudėtis. Svieste gausu sočiųjų riebalų rūgščių, o jų perteklius mityboje gali didinti MTL (LDL) cholesterolio kiekį kraujyje.

    Padidėjęs LDL siejamas su aterosklerozės vystymusi ir didesne infarkto bei insulto rizika. Tuo tarpu alyvuogių aliejuje dominuoja mononesotieji riebalai, kurie, sočiuosius pakeitus jais, gali palankiau veikti lipidų profilį, ypač LDL rodiklį.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad sviestas automatiškai tampa „draudžiamu“ produktu. Daug svarbiau – kiek jo vartojama ir koks yra bendras mitybos kontekstas.

    Ką rodo didelės apimties analizė

    2025 metais žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbtoje analizėje, apėmusioje daugiau nei 221 tūkst. suaugusiųjų, didesnis sviesto vartojimas buvo siejamas su didesne ankstyvos mirties rizika, o didesnis augalinių aliejų vartojimas – su mažesne rizika.

    Tyrėjai taip pat įvertino, kad 10 gramų sviesto per dieną pakeitus tokiu pat kiekiu augalinių aliejų, tai buvo susiję su maždaug 17 proc. mažesne mirties rizika.

    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tai buvo stebimasis tyrimas. Tokie rezultatai rodo ryšį, bet savaime neįrodo tiesioginio priežasties ir pasekmės mechanizmo.

    PREDIMED ir Viduržemio jūros dietos nauda

    Riebalų pasirinkimo svarbą išryškina ir PREDIMED tyrimas. Jame nustatyta, kad Viduržemio jūros dieta, papildyta ypač tyru alyvuogių aliejumi (extra virgin) arba riešutais, buvo susijusi su retesniais rimtais širdies ir kraujagyslių įvykiais.

    Šie duomenys dera su bendra rekomendacijų kryptimi: dažniau rinktis augalinius riebalus, o sočiuosius riebalus vartoti saikingai.

    Vien LDL skaičiaus neužtenka

    Nors LDL cholesterolis yra reikšmingas aterosklerozės rizikos veiksnys, vien jo rodiklis neleidžia tiksliai įvertinti bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

    Vertinant riziką atsižvelgiama ir į amžių, kraujospūdį, rūkymą, cukrinį diabetą, inkstų ligas bei šeiminę širdies ligų istoriją. Dėl to du žmonės su panašiu LDL lygiu gali turėti labai skirtingą tikimybę patirti infarktą ar insultą.

    Taip pat nėra vienos universalios „teisingos“ LDL vertės visiems – tikslai priklauso nuo individualios rizikos.

    Širdies ligų prevencijoje svarbi ne tik mityba: reikšmę turi ir fizinis aktyvumas, svorio kontrolė bei kitų rizikos veiksnių stebėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę.

    Kai kuriems žmonėms net ir koregavus mitybą bei įvedus reguliarų judėjimą gali nepavykti pasiekti tikslinių cholesterolio rodiklių – tuomet prireikia medikamentinio gydymo, dažniausiai statinų.

    Taigi sviesto keitimas alyvuogių aliejumi gali būti vienas iš širdžiai palankesnių žingsnių, bet geriausią naudą duoda kompleksinis požiūris: mityba, judėjimas ir rizikos veiksnių kontrolė.

  • 80-metis neurologas Ronas Petersenas įvardijo 5 įpročius, kurie padeda ilgiau išlaikyti aštrų protą

    Daugelis atminties prastėjimą ir demenciją linkę laikyti neišvengiama senėjimo dalimi, tačiau 80-metis neurologas Ronas Petersenas sako, kad gyvenimo būdas gali turėti didelę reikšmę smegenų sveikatai. Specialistas įvardijo penkis įpročius, kurių laikosi pats, siekdamas kuo ilgiau išlaikyti aiškų protą.

    Kaip rašoma portale „Komentarai“, R. Petersenas pabrėžia, kad nė vienas patarimas negarantuoja apsaugos nuo demencijos, tačiau šie kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti prie geresnės kognityvinės būklės vyresniame amžiuje.

    Pirmuoju įpročiu neurologas laiko fizinį aktyvumą. Jis treniruojasi tris–keturis kartus per savaitę: eina sparčiu žingsniu, naudojasi bėgimo takeliu, žaidžia golfą ir atlieka jėgos pratimus.

    R. Peterseno orientyras – apie 150 minučių aerobinio krūvio per savaitę. Jis akcentuoja, kad pradėti galima nuo mažų žingsnių, o svarbiausia – tiesiog daugiau judėti kasdien.

    Judėjimas ir protinė veikla

    Anot neurologo, fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik širdžiai ar raumenims – jis siejamas ir su smegenų veikla. Todėl į rutiną verta įtraukti tokias veiklas, kurias realiai pavyks išlaikyti ilgą laiką.

    Antras įprotis – duoti smegenims darbo. R. Petersenas ragina neapsiriboti vien sudoku ar kryžiažodžiais: smegenis stimuliuoja ir skaitymas, paskaitos, naujų dalykų mokymasis bei idėjų aptarimas.

    Jo teigimu, esminė sąlyga – rinktis tai, kas pačiam įdomu. Taip didėja tikimybė, kad protinė veikla taps ne epizodiniu užsiėmimu, o pastovia kasdienybės dalimi.

    Mityba, miegas ir bendravimas

    Trečias įprotis susijęs su mityba: neurologas renkasi širdžiai palankų maistą, pirmenybę teikdamas Viduržemio jūros racionui ir MIND dietai. Jose daug daržovių, vaisių, riešutų, ankštinių ir žuvies.

    R. Petersenas nurodo, kad raudonos mėsos valgo maždaug kartą per dvi savaites. Pasak jo, toks mitybos modelis gali būti naudingas tiek širdžiai, tiek smegenims.

    Ketvirtas įprotis – kokybiškas miegas. Miegas padeda įtvirtinti prisiminimus ir siejamas su procesais, kurie padeda „apsivalyti“ smegenims, todėl neurologas ragina stebėti miego kokybę.

    Jis pataria vakare vengti kofeino ir atkreipti dėmesį į galimą miego apnėją. Jei žmogų nuolat kamuoja dieninis mieguistumas, tai – priežastis pasitarti su gydytoju.

    Penkta R. Peterseno įvardyta sritis – socialiniai ryšiai. Jis pabrėžia bendravimo svarbą ir pasakoja, kad reguliariai leidžia laiką su vaikais bei anūkais.

    Vienatvė, anot neurologo, siejama su didesne demencijos rizika, todėl svarbu nepamiršti susitikimų su artimaisiais ir draugais bei vengti izoliacijos. Šie įpročiai, kaip akcentuoja pats specialistas, nėra garantas, bet gali tapti prasminga investicija į kognityvinę sveikatą.