CP v2

Tag: Viena

  • „Prix Versailles“ įvardijo gražiausius 2026 metų Europos restoranus: į penketuką pateko 5 vietos

    „Prix Versailles“ įvardijo gražiausius 2026 metų Europos restoranus: į penketuką pateko 5 vietos

    Kas pateko į 2026 metų sąrašą?

    Architektūros ir dizaino apdovanojimai „Prix Versailles“ paskelbė 2026 metų gražiausių pasaulio restoranų sąrašą, kuriame iš viso įvertinta 16 vietų. Penkios jų yra Europoje – nuo Vienos iki Monako, o atrankoje vertinta ne tik virtuvė, bet ir interjeras, atmosfera bei erdvės ryšys su aplinka.

    Apdovanojimų organizatoriai pabrėžia, kad šiuolaikiniame turizme vis dažniau laimi patirtys: vakarienė tampa kelionės tikslu, o restoranų dizainas – tokia pat svarbi priežastis apsilankyti kaip ir meniu. Todėl komisija ieško vietų, kur architektūra, svetingumas ir gastronomija veikia kaip vienas pasakojimas.

    „Nesvarbu, ar tai saugomas pastatas, ar naujas miesto akcentas, šių 16 vietų dekoras suderintas su aplinka ir meniu“, – sakė „Prix Versailles“ generalinis sekretorius Jérôme Gouadain.

    Penki gražiausi Europoje

    Į Europos penketuką pateko Le Fou Vienoje – baras ir restoranas, įsikūręs boutique viešbutyje The Leo Grand. Kūrinys, gimęs įkūrėjo Alexanderio Schracko ir interjero dizainerės Theresos Obermoser tandeme, apjungia šilkines sienas, aksomą, natūralų akmenį ir sendinto metalo detales, kuriančias prabangą be demonstratyvumo.

    Šveicarijos Gstaade įvertintas Monti, veikiantis viešbutyje The Alpina Gstaad. Kūrėjai sąmoningai vengė kalnų kurortams būdingų klišių: sienoms ir luboms panaudota vietinė, apie 200 metų senumo mediena, o šiuolaikinę estetiką sustiprina faktūrų gausa, terasa su vaizdais į ledynus ir dalies patiekalų ruošimas prie stalo.

    Helsinkyje į sąrašą pateko Finlandia Bistro, įkurtas ikoniniuose Finlandia Hall rūmuose. Dizaino studija Fyra atnaujino erdves taip, kad modernistinio pastato istorija būtų išsaugota: originalūs Alvaro Aalto sprendimai čia dera su specialiai sukurtais naujais baldais, todėl vieta atrodo ne kaip muziejus, o kaip gyvas miesto kultūros tąsa.

    Londonui atstovauja Carbone – pirmasis šio Niujorko vardo Europoje padalinys, įsikūręs Meiferyje. Erdvėje išryškinta penktojo–šeštojo dešimtmečių vakarienių klubų estetika: aksominiai suolai, poliruota mediena, mozaikos, šiuolaikinis menas ir įspūdingi laiptai kuria klasikinės prabangos ir šurmulio derinį.

    Penketuką užbaigia Marlow Monake, naujajame Mareterra rajone. Menininko ir architekto Hugo Toro sumanymas – restoranas kaip fiktyvaus britų personažo namai, įkvėpti istorinės britų keliautojų traukos Žydrojo Kranto kryptimi; virtuvėje britiški klasikiniai patiekalai interpretuojami su Viduržemio jūros įtaka.

    Kodėl apdovanojimai svarbūs keliautojams?

    „Prix Versailles“ paprastai vertina, kaip architektūra ir dizainas prisideda prie viešųjų erdvių kokybės, o restoranų kategorijoje akcentuojama „visuma“ – nuo apšvietimo ir medžiagų iki to, kaip judama erdvėje. Tokie sąrašai tampa orientyru keliautojams, kurie planuodami maršrutus vis dažniau įtraukia ne tik muziejus ar gamtos objektus, bet ir išskirtines gastronomines patirtis.

    2026 metų sąraše greta Europos restoranų įvertintos vietos Dubajuje, Honkonge, Pekine, Indijoje, Egipte, Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose. Tai rodo tendenciją, kad aukštos klasės restoranų dizainas vis dažniau siekia būti ne fonu, o pagrindine patirties dalimi, kurią lankytojai prisimena lygiai taip pat kaip ir patiekalus.

  • Vienos koncertų išpuolio planas prieš Taylor Swift: 21 metų austras nuteistas 15 metų kalėjimo

    Vienos koncertų išpuolio planas prieš Taylor Swift: 21 metų austras nuteistas 15 metų kalėjimo

    Austrijoje teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę 21 metų Austrijos piliečiui, prisipažinusiam planavus išpuolį prieš Taylor Swift koncertą Vienoje. Byloje teismas konstatavo, kad planas buvo susijęs su dainininkės gastrolių Eras Tour pasirodymu, kuris turėjo įvykti 2024 metų rugpjūtį.

    Nuosprendis paskelbtas Žemutinės Austrijos žemės teisme Wiener Neustadt mieste, esančiame į pietus nuo Vienos. Dėl Austrijoje taikomų privatumo taisyklių kaltinamasis viešai įvardijamas tik vardu ir pavardės raide.

    Kaip buvo planuotas išpuolis

    Teismo duomenimis, kaltinamasis svarstė ataką įvykdyti peiliais arba savadarbiais sprogmenimis, siekdamas nužudyti žmones viename iš Taylor Swift koncertų. Nors planas buvo sužlugdytas dar iki renginių, Austrijos institucijos tuomet nusprendė atšaukti tris dainininkės pasirodymus Vienos Ernst Happel stadione.

    Byloje taip pat nurodyta, kad kaltinamasis palaikė ryšius su „Islamo valstybės“ nariais ir buvo prisiekęs ištikimybę šiai teroristinei grupuotei. Teismas tai vertino kaip radikalizacijos ir pasirengimo smurtui požymius, didinančius grėsmės realumą.

    Prisipažinimas ir psichiatrų išvada

    Prieš paskelbiant nuosprendį kaltinamasis teisme pareiškė apgailestaujantis. Jo paskutinėje kalboje nuskambėjo atsiprašymas, tačiau tai nepakeitė teismo vertinimo dėl veiksmų pavojingumo ir kaltės apimties.

    Gynyba teigė, kad jaunas vyras nebuvo ideologinis lyderis ar „smegenys“, o jo įsitraukimas esą neturėjo strateginio masto. Vis dėlto teismo posėdyje apklaustas psichiatras nurodė, kad kaltinamasis nerodė psichikos ligos požymių ir radikalizacijai nebuvo nustatyta psichiatrinio paaiškinimo.

    Kita linija toje pačioje byloje

    To paties proceso metu teismas nagrinėjo ir atskirą epizodą: kaltinamasis, kaip teigiama, kartu su dviem mokyklos draugais planavo atskirus išpuolius 2024 metų pradžioje Vidurio Rytų miestuose. Teisme skelbta, kad kaltinamasis ir vienas bendrininkas buvo nuvykę atitinkamai į Dubajų ir Stambulą, tačiau galiausiai planų neįvykdė.

    Kitas kaltinamasis, taip pat įvardijamas tik vardu ir pavardės raide, šioje byloje nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Austrijos pareigūnai pastaraisiais metais pabrėžia, kad dideli renginiai ir masinės susibūrimo vietos išlieka vieni jautriausių taikinių, todėl rizikų vertinimas ir prevencija tampa esmine saugumo politikos dalimi.

  • Eurovizija 2026: Bulgarija išplėšė pergalę finale Vienoje, Izraelis liko antras po žiūrovų balsų

    Eurovizija 2026: Bulgarija išplėšė pergalę finale Vienoje, Izraelis liko antras po žiūrovų balsų

    2026 metų „Eurovizijos“ dainų konkursą laimėjo Bulgarija: Vienoje vykusiame finale nugalėjo dainininkė Dara su energingu kūriniu „Bangaranga“. Iki paskutinės akimirkos intrigos netrūko, o galutinę rikiuotę nulėmė žiūrovų balsavimas, po kurio Izraelis nusileido į antrą vietą.

    Bulgarijos pasirodymas sulaukė palankaus vertinimo ir nacionalinių komisijų, ir publikos: organizatoriai bei apžvalgininkai akcentavo itin tiksliai sustyguotą choreografiją ir „Eurovizijai“ būdingą, užkrečiantį priedainį. Ši pergalė Bulgarijai tapo pirmąja konkurso istorijoje, todėl šalyje ji sutinkama kaip reikšmingas popkultūros laimėjimas.

    Kaip pasiskirstė lyderiai

    Izraelio atstovas Noam Bettan su daina „Michelle“ iki žiūrovų balsų paskelbimo atrodė esantis labai arti pergalės. Vis dėlto paskutinė balsavimo dalis situaciją apvertė, o Izraelis liko antras, nors arenoje reakcijos buvo audringos ir nevienareikšmės.

    Trečią vietą iškovojo Rumunija: Alexandra Căpitănescu finale pristatė roko kūrinį „Choke Me“. Tarp ryškiai finišavusių dalyvių minimi ir Australijos žvaigždė Delta Goodrem bei Italijos atlikėjas Sal Da Vinci, o lažybų rinkose favoritu laikytas Suomijos duetas šįkart liko už geriausiųjų penketuko ribų.

    „Pop ir politika“ Vienoje

    2026 metų konkursą lydėjo sustiprintos saugumo priemonės ir protestai dėl Izraelio dalyvavimo bei karo Gazos Ruože konteksto. Prie arenos ir mieste vyko demonstracijos, o dalis šalių pasirinko boikotuoti renginį, taip dar kartą primindamos, kad „Eurovizija“ dažnai tampa ne tik muzikos, bet ir visuomeninių nuotaikų barometru.

    Diskusijas kaitino ir ankstesnių metų ginčai dėl viešo balsavimo kampanijų bei galimos politinės įtakos. Dėl to organizatoriai šiam sezonui ėmėsi korekcijų: ribojo maksimalų balsų skaičių vienam mokėjimo būdui ir sustiprino komisijų vaidmenį pusfinaliuose, siekdami mažinti manipuliacijų riziką.

    Ką reiškia Bulgarijos pergalė

    Dara Bulgarijoje žinoma kaip viena ryškiausių šiuolaikinės popscenos atlikėjų ir televizinių projektų veidas, tačiau prieš finalą ji nebuvo laikoma neginčijama favorite. Tokie netikėtumai – įprasta konkurso dalis: „Eurovizijoje“ neretai sužiba ne didžiausios pasaulinės žvaigždės, o atlikėjai, kuriuos į priekį iškelia gerai „suklijuotas“ sceninis pasakojimas ir plačiai suprantama emocija.

    Pagal konkurso tradiciją, nugalėtoja šalis įgyja pirmumo teisę rengti kitų metų konkursą, tad 2027-ųjų „Eurovizijos“ organizavimas turėtų atitekti Bulgarijai. Tai reikštų ne tik didžiulį televizijos projektą, bet ir apčiuopiamą turizmo bei miesto infrastruktūros išbandymą, su kuriuo pastaraisiais metais susiduria vis daugiau konkurso šeimininkų.

  • „Eurovizija 2026“: Izraelio atstovas Noam Bettan – antras, boikotai ir EBU taisyklės kelia klausimų

    „Eurovizija 2026“: Izraelio atstovas Noam Bettan – antras, boikotai ir EBU taisyklės kelia klausimų

    Finalas Vienoje – su įtampa

    „Eurovizijos 2026“ finale Vienoje Izraelio atstovas Noam Bettan užėmė antrąją vietą, tačiau konkursą lydėjo politinė įtampa dėl karo Gazos Ruože. Prie arenos rinkosi protestuotojai, o salėje atlikėjas sulaukė ir ovacijų, ir nušvilpimų.

    Austrijos pareigūnai pranešė sustiprinę saugumą visos savaitės metu, į pagalbą pasitelkiant policijos pajėgas iš skirtingų šalies regionų. Nors dalis gatvių prie Wiener Stadthalle buvo paliktos atviros, demonstracijų eigą policija stebėjo atidžiai.

    Boikotas ir EBU sprendimai

    Šių metų konkursui iš anksto didžiausią dėmesį traukė Izraelio dalyvavimas: kelios šalys paskelbė pasitraukiančios iš konkurso, protestuodamos prieš Izraelio įtraukimą. Tai tapo vienu didžiausių politinių boikotų konkurso istorijoje ir papildomai pakurstė diskusijas, kiek „Eurovizija“ gali likti apolitiška.

    Europos transliuotojų sąjunga (EBU) dar 2025 metų pabaigoje paskelbė, kad Izraelis bus paliktas konkurse, nepaisant dalies transliuotojų ir visuomenės spaudimo. EBU taip pat atnaujino taisykles, siekdama sumažinti išorinių kampanijų įtaką balsavimui, uždrausdama transliuotojams ir dalyviams įsitraukti į trečiųjų šalių, įskaitant vyriausybes, reklaminę veiklą.

    Reakcijos: nuo sveikinimų iki ultimatumų

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai pasveikino Noam Bettan ir dėkojo už pasirodymą, pabrėždamas, kad atlikėjas esą atlaikė kritikos bangą. Izraeliui tai jau antri metai iš eilės, kai šalis konkurse užima antrąją vietą.

    „Visa tauta tau dėkinga ir didžiuojasi“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Kritikos konkursui netrūko ir iš transliuotojų pusės. Belgijos transliuotojas VRT pranešė svarstantis nedalyvauti kitų metų konkurse, jei nebus aiškiau apibrėžta, kaip EBU sprendžia šalių dalyvavimo ir vertybinių principų klausimus.

    „Šiandienos situacijoje tikimybė, kad kitais metais siųsime atlikėją, yra nedidelė“, – sakė VRT atstovė Yasmine Van der Borght.

    2026 metų konkursą laimėjo Bulgarija su daina „Bangaranga“, o Noam Bettan liko antras su kūriniu „Michelle“. Rezultatai vėl iškėlė klausimą, ar EBU priimami taisyklių pakeitimai pakankami, kad konkursas išliktų skaidrus ir kuo mažiau priklausomas nuo geopolitinių konfliktų šešėlio.

  • Kur žiūrėti Eurovizijos 2026 finalą gyvai: nuo Vienos iki Bergeno ir Londono

    Kur žiūrėti Eurovizijos 2026 finalą gyvai: nuo Vienos iki Bergeno ir Londono

    Eurovizija vis dažniau žiūrima kartu

    Eurovizijos 2026 didysis finalas daugeliui tampa ne televizijos vakaru namuose, o proga susitikti su draugais ir žiūrėti transliaciją viešose erdvėse. Europoje daugėja teminių peržiūrų baruose, kino salėse, koncertų vietose ir net arenose.

    Toks žiūrėjimas „kartu“ pastaraisiais metais stiprėja dėl kelių priežasčių: renginys išlieka masiškai aptarinėjamas socialiniuose tinkluose, o gyvos peržiūros suteikia festivalio atmosferą. Organizatoriai ir miestai taip pat aktyviai kuria viešas zonas, kurios pritraukia turistus ir vietinius.

    Paklausa auga, ypač didmiesčiuose

    Didžiojoje Britanijoje bendrų peržiūrų vietų paklausa šiemet pastebimai išaugo, o tai labiausiai jautėsi Londone, Mančesteryje ir Birmingame. Rinkos duomenis kaupianti „Tagvenue“ skelbė, kad užklausų dėl tokių vietų prieš finalą padaugėjo 73 proc., palyginti su praėjusiais metais.

    Pasak „Tagvenue“ vadovo Arturo Stepaniako, Eurovizija vis labiau virsta socialiniu įvykiu, kurį žmonės nori išgyventi kartu. Ši tendencija matoma ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir daugelyje žemyninės Europos miestų.

    „Eurovizija tampa daugiau nei TV transliacija, tai socialinis renginys, kurį žmonės nori patirti kartu“, – sakė Arturas Stepaniakas.

    Kur ieškoti ryškiausios atmosferos?

    Viena, kaip Eurovizijos 2026 šeimininkė, natūraliai yra pagrindinis traukos taškas. Čia įprastai daugiausia dėmesio sulaukia oficialios viešo stebėjimo erdvės, tokios kaip Eurovizijos miestelis Rathausplatz aikštėje, kur žiūrovai gali tikėtis didelių ekranų, maisto zonų ir papildomų pasirodymų.

    Norvegijos Bergenas, anksčiau priėmęs konkursą 1986 metais, išlaiko stiprią Eurovizijos tradiciją ir žiūrėjimo kultūrą. Mieste finalo vakarą populiarėja teminiai vakarėliai baruose ir scenos meno erdvėse, o pats miestas tampa patraukliu pasirinkimu ir dėl turizmo, ir dėl bendruomeniškumo.

    Londonas siūlo vieną plačiausių peržiūrų pasirinkimų Europoje: nuo didelių viešų transliacijų iki klubinių renginių ar jaukių peržiūrų baruose. Dalis vietų orientuojasi į didelį šou elementą, kitos siūlo ramesnę atmosferą, bet su kokybišku garsu ir dideliu ekranu.

    Švedijos Malmė, anksčiau konkursą rengusi ne kartą, finalo vakarą dažnai suburia žiūrovus į viešas peržiūras ir miesto renginius. Dėl kompaktiško centro ir trumpo atstumo tarp erdvių žmonės neretai spėja aplankyti kelias vietas per vieną vakarą.

    Portugalijos Porto taip pat stiprina Eurovizijos peržiūrų sceną, siūlydamas teminius vakarus kavinėse ir klubuose, kur transliacija derinama su žaidimais, prognozėmis ir vakarėlio programa. Tokie renginiai pritraukia ir tarptautinę auditoriją, ypač studentus ir keliautojus.

    Ką verta įvertinti renkantis peržiūrą

    Planuojant finalo vakarą, svarbiausia įvertinti vietos formatą: ar tai oficiali vieša erdvė su didele minia, ar rezervuojama salė su sėdimomis vietomis, ar klubinis renginys, kuriame muzika ir šou gali užgožti pačią transliaciją. Prieš vykstant pravartu pasitikslinti, ar reikalingi bilietai, ar taikomi įėjimo mokesčiai.

    Dar vienas praktinis kriterijus yra garsas ir ekrano matomumas, ypač jei vieta žada didelį lankytojų srautą. Populiariausiose lokacijose vietos dažnai išgraibstomos iš anksto, todėl rezervacija ar ankstyvas atvykimas gali nulemti, ar finalą pamatysite patogiai.

  • Eurovizija 2026: paaiškėjo visi finalininkai, bet konkursą temdo boikotas ir protestai Vienoje

    Eurovizija 2026: paaiškėjo visi finalininkai, bet konkursą temdo boikotas ir protestai Vienoje

    Finalo sudėtis jau aiški

    Eurovizijos 2026 finalo rikiuotė baigta: po antrojo pusfinalio paaiškėjo dar dešimt šalių, kurios šeštadienį lips į didžiąją sceną Vienoje. Iš viso finale varžysis 25 pasirodymai, o balsavimą tradiciškai lems žiūrovai ir nacionalinės žiuri.

    Antrajame pusfinalyje kelialapį į finalą iškovojo Danijos atstovas Søren Torpegaard Lund su daina „Før Vi Går Hjem“, Australijos atlikėja Delta Goodrem su kūriniu „Eclipse“ ir Bulgarijos dainininkė Dara, konkurse pristatanti „Bangaranga“.

    Į finalą taip pat pateko Čekijos atstovas Daniel Žižka, Ukrainos grupė Leléka, Albanijos atlikėja Alis, Maltos atstovas Aidan, Kipro dainininkė Antigoni, Rumunijos atstovė Alexandra Căpitănescu ir Norvegijos atlikėjas Jonas Lovv.

    Tuo metu penki pasirodymai kelionę baigė pusfinalyje: į finalą nepateko Azerbaidžanas, Liuksemburgas, Armėnija, Šveicarija ir Latvija. Konkurso organizatoriai skelbia, kad iškritusių šalių likimą nulėmė bendras komisijų ir žiūrovų balsavimas.

    Kas finale jau turėjo vietą

    Pirmasis pusfinalis dar anksčiau užpildė dalį finalo vietų, o tarp į kitą etapą patekusių buvo ir ryškesniais favoritais laikomi dalyviai. Į finalą po pirmojo pusfinalio prasibrovė Suomijos duetas Pete Parkkonen ir Linda Lampenius, Graikijos reperis Akylas, Serbijos goth metalo grupė Lavina, Moldovos atlikėjas Satoshi ir Izraelio atstovas Noam Bettan.

    Be pusfinalių į finalą automatiškai patenka Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija, nes šios šalys yra vienos didžiausių konkurso finansuotojų. Vietą finale užsitikrina ir šeimininkė Austrija, nes būtent ji laimėjo pernai ir šiemet rengia konkursą Vienoje.

    Boikotas ir protestai keičia atmosferą

    Šių metų Euroviziją temdo politinė įtampa: Ispanija, Airija, Nyderlandai, Slovėnija ir Islandija paskelbė boikotuojančios konkursą dėl Izraelio dalyvavimo. Organizatoriams tai reiškia mažiau dalyvių ir papildomą spaudimą dėl renginio reputacijos bei auditorijos.

    Izraelio atstovo pasirodymą pusfinalyje lydėjo protestai, o transliuotojas ORF pranešė nekeisiantis arenos garso takelio taip, kad būtų nuslopintas žiūrovų nepasitenkinimas. Skirtingai nei kai kuriais ankstesniais metais, šįkart arenoje leidžiama neštis Palestinos vėliavas, todėl renginys dar labiau atsiduria visuomenės diskusijų centre.

    Eurovizija išlieka vienu didžiausių pasaulio muzikinių televizijos įvykių: organizatoriai nurodo, kad pernai konkursą visame pasaulyje stebėjo apie 166 000 000 žiūrovų. Vis dėlto dalyvių skaičius šiemet yra mažiausias nuo 2003 metų, nors Bulgarija, Moldova ir Rumunija sugrįžo po pertraukų, kurias lėmė finansinės ar kūrybinės priežastys.

    Tuo pat metu Eurovizijos prekės ženklas plečiasi: organizatoriai tęsia planus dėl Azijos regiono konkurso, kurio pirmasis renginys numatomas Bankoke lapkritį. Tai signalizuoja, kad nepaisant kritikos ir politinių ginčų, renginys ieško naujų auditorijų ir formatų už Europos ribų.

  • Jubiliejinis „Mnozil Brass“ šou Palangoje: vienintelis pasirodymas Baltijos šalyse šiemet

    Gegužės 23 d., šeštadienį, 19 val. pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind 2026“ kviečia į išskirtinį gala koncertą Palangos koncertų salėje, kuriame pasirodys pasaulinio garso austrų varinių pučiamųjų ansamblis „Mnozil Brass“. Kolektyvas į Lietuvą atvyksta su jubiliejine programa, skirta 30 metų kūrybinės veiklos sukakčiai.

    Virtuoziškas muzikavimas, teatro elementai, improvizacija ir išskirtinis austrų humoras – būtent tuo garsėja „Mnozil Brass“, jau daugiau nei tris dešimtmečius stebinantis publiką didžiausiose pasaulio koncertų salėse. Ansamblio koncertuose klasikinė muzika, džiazas, popmuzika, opera ir pučiamųjų tradicijos susilieja į nenuspėjamą, energingą ir itin profesionalų muzikinį reginį.

    „Mnozil Brass“ istorija prasidėjo 1990-ųjų pradžioje Vienoje, nedidelėje užeigoje „Mnozil“, esančioje priešais muzikos akademiją. Čia reguliariai rinkdavosi septyni jauni pučiamųjų muzikantai, kurie, grodami be natų ir nevaržydami savo fantazijos, netrukus tapo tikra sensacija. Jų pasirodymai išsiskyrė ne tik humoru ir artistiškumu, bet ir nepriekaištingu muzikiniu meistriškumu.

    Šiandien „Mnozil Brass“ kasmet surengia daugiau nei šimtą koncertų visame pasaulyje ir užpildo tokias garsias erdves kaip Londono „Royal Albert Hall“, Vienos „Burgtheater“, KKL koncertų salė Liucernoje bei operos teatrai Miunchene, Štutgarte ar Vysbadene. Pasirodymas Palangoje – vienintelis Baltijos šalyse šiemet.

    Per tris dešimtmečius buvę studentai tapo savo srities autoritetais ir pedagogais, tačiau jų meilė pučiamųjų muzikai išliko tokia pati stipri kaip ir pirmosiomis dienomis mažoje Vienos užeigoje. Jubiliejinė programa – tai ne tik koncertas, bet ir šventė, kupina muzikos, humoro, netikėtų sceninių situacijų ir neblėstančios kūrybinės energijos.

    Festivalio publika Palangoje turės galimybę išgirsti visus septynis legendinio ansamblio narius: Thomas Gansch (trimitas), Robert Rother (trimitas), Roman Rindberger (trimitas), Leonhard Paul (trombonas, bosinis trimitas), Gerhard Füßl (trombonas), Zoltan Kiss (trombonas) ir Wilfried Brandstötter (tūba).

    Festivalį „Amber Wind 2026“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.

    Daugiau apie MNOZIL BRASS: http://www.mnozilbrass.at

    Daugiau apie festivalį AMBER WIND 2026: https://orkestras.pro/events/amber-wind-2026/

  • Eurovizijos pusfinalis Vienoje: į finalą žengė Lietuva, favoritė Suomija ir Izraelis

    Eurovizijos pusfinalis Vienoje: į finalą žengė Lietuva, favoritė Suomija ir Izraelis

    Pirmasis pusfinalis: kas pateko?

    Pirmojoje 2026 metų Eurovizijos dainų konkurso pusfinalio laidoje Vienoje dėl vietos finale varžėsi 15 šalių, o žiūrovų ir komisijų balsai atrinko 10. Tarp į finalą patekusiųjų – Lietuva, taip pat lažybų rinkose viena iš favoričių laikoma Suomija ir daug diskusijų sulaukęs Izraelis.

    Scenoje netrūko Eurovizijai būdingų elementų: ryškios choreografijos, pirotechnikos ir vizualinių sprendimų, išnaudojančių trijų minučių pasirodymo formatą iki maksimumo. Dalis pasirodymų rėmėsi aiškia „kabliuko“ strategija, kuri dažnai tampa lemiamu faktoriumi pusfinaliuose.

    Suomija kelialapį į finalą iškovojo su daina „Liekinheitin“, kurios pavadinimas į lietuvių kalbą dažniausiai verčiamas kaip Liepsnosvaidis. Kūrinys sujungė pop vokalą ir ryškų smuiko motyvą, o sceninis sprendimas akcentavo ugnies temą.

    Kartu į finalą taip pat pateko Graikija, Serbija, Moldova, Kroatija, Belgija, Lenkija ir Švedija. Pusfinalyje netikėtumu tapo Belgijos sėkmė, mat dalis prognozių šiai šaliai buvo mažiau palankios.

    Kas liko už borto?

    Po pirmojo pusfinalio iš konkurso pasitraukė Estija, Sakartvelas, Juodkalnija, Portugalija ir San Marinas. Nors vakaras turėjo svečių pasirodymų ir ryškių sceninių momentų, to nepakako, kad šios šalys surinktų pakankamai balsų.

    San Marino pasirodymas sulaukė papildomo dėmesio dėl svečio, muzikos gerbėjams gerai žinomo Boy George pasirodymo. Vis dėlto Eurovizijos pusfinaliuose vien „vardo“ efekto dažnai neužtenka, jei daina ir sceninis pateikimas neperžengia bendro vakaro triukšmo.

    Politinis fonas ir balsavimo pokyčiai

    2026 metais Eurovizija mini 70-ąjį konkursą, tačiau jubiliejus vyksta įtemptame fone. Europos transliuotojų sąjunga primena, kad konkursas formaliai yra nepolitinis, tačiau praktikoje Eurovizija dažnai atspindi platesnes Europos nuotaikas ir konfliktus.

    Šiemet konkursą temdo penkių šalių sprendimas nedalyvauti protestuojant prieš Izraelio įtraukimą. Skelbiama, kad dalis atlikėjų ir aktyvistų Eurovizijos savaitę planuoja demonstracijas, o tai organizatoriams kelia papildomų saugumo ir reputacijos iššūkių.

    Izraelio atstovas Noam Bettan, atlikęs baladę „Michelle“, arenoje sulaukė ir palaikymo, ir protesto šūksnių. Nepaisant prieštaringos atmosferos, jis buvo išrinktas tarp keliaujančiųjų į finalą.

    „Jie jau pasiekė ribą pagal tai, ką dabartinis formatas gali atlaikyti“, – sakė Kopenhagos universiteto žiniasklaidos tyrėjas Jonathan Hendrickx.

    Europos transliuotojų sąjunga, reaguodama į ankstesniais metais viešai aptartus įtarimus dėl koordinuoto balsavimo ir agresyvios rinkodaros, sugriežtino taisykles. Vienas iš pokyčių – sumažintas leistinų balsų skaičius vienam žmogui iki 10 ir sustiprintos apsaugos nuo įtartinos arba koordinuotos balsavimo veiklos.

    Antrasis pusfinalis vyks ketvirtadienį, po jo paaiškės likę finalininkai. Didžiojo penketo šalys Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija finale dalyvauja automatiškai kaip vienos pagrindinių konkurso finansuotojų, o Austrija finale turi vietą ir kaip šeimininkė.

  • Antennų miškas ant Rusijos pastatų Vienoje: ekspertai įtaria ryšių perėmimą ir šnipinėjimą

    Antennų miškas ant Rusijos pastatų Vienoje: ekspertai įtaria ryšių perėmimą ir šnipinėjimą

    Austrija pastarosiomis dienomis išsiuntė tris Rusijos diplomatus, įtariamus šnipinėjimu prisidengiant diplomatiniu statusu. Po šio sprendimo Vienoje vėl sugrįžo diskusija apie įspūdingas antenų ir palydovinių lėkščių sistemas ant kai kurių Rusijos diplomatinių pastatų stogų.

    Austrijos užsienio reikalų ministrė Beate Meinl-Reisinger pareiškė, kad valstybė griežtina požiūrį į žvalgybinę veiklą ir tai laiko nacionalinio saugumo klausimu. Jos viešuose komentaruose nuskambėjo ir terminas antenų miškas, apibūdinantis didelę ryšio įrangos koncentraciją ant Rusijos atstovybės objektų.

    „Aiškiai pasakėme Rusijos pusei, kad diplomatiniu imunitetu prisidengęs šnipinėjimas yra nepriimtinas“, – sakė Beate Meinl-Reisinger.

    Ryšio įranga ant ambasadų stogų savaime nėra išskirtinė, nes diplomatinėms atstovybėms būtini saugūs kanalai bendrauti su savo sostinėmis. Vis dėlto dėmesį traukia atvejai, kai įrangos kiekis, konfiguracijos ar orientacijos, pasak stebėtojų, labiau primena elektroninės žvalgybos infrastruktūrą nei vien tik įprastą diplomatinį ryšį.

    Pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių diplomatinės atstovybės gali naudoti užkoduotas ryšio priemones. Tačiau radijo siųstuvų įrengimas ir eksploatavimas paprastai siejamas su priimančiosios valstybės sutikimu, todėl praktikoje tai tampa jautria ir politizuota sritimi.

    Kas kelia didžiausią įtarimą?

    Tyrėjai ir tiriamosios žurnalistikos atstovai, stebintys objektus Vienoje, teigia fiksuojantys palydovinių lėkščių judėjimą ir reguliarius perorientavimus. Tokie pokyčiai, anot analitikų, gali būti neįprasti sistemoms, kurios naudojamos vien tik stabiliam diplomatiniam ryšiui su centru palaikyti.

    Austrų tiriamosios žurnalistikos atstovas Erichas Möchelis, dirbantis kartu su technologų ir elektronikos inžinierių grupe, teigia, kad dalis antenų krypčių esą labiau sutampa su komercinių palydovų maršrutais, kuriais keliauja tarptautinis ryšio srautas. Tai, jo vertinimu, gali rodyti platesnius duomenų rinkimo interesus.

    „Gali būti, kad ieškoma konkretaus signalo ar kanalo, o tam lėkštė periodiškai perstatoma ir vėliau grąžinama į įprastą padėtį“, – sakė Erichas Möchelis.

    Stebėtojai taip pat mini neįprastas lengvų medžiagų konstrukcijas ant stogų, kurios gali priminti radomus, tai yra antenas dengiančius gaubtus. Tokie sprendimai paprastai naudojami apsaugoti įrangą nuo oro sąlygų ir mažinti galimybes iš šalies nustatyti tikslią antenų kryptį.

    Diplomatiniai stogai ir signalų žvalgyba

    Įtarimai dėl signalų žvalgybos infrastruktūros ant diplomatinių pastatų Europoje nėra naujiena. Ankstesni vieši tyrimai ir nutekinti dokumentai įvairiose šalyse yra rodę, kad diplomatinės atstovybės kartais tampa patogia priedanga techninėms žvalgybos priemonėms, ypač miestuose, kuriuose sutelkta daug tarptautinių institucijų.

    Buvę žvalgybos pareigūnai ir analitikai viešuose komentaruose ne kartą yra akcentavę, kad tokia įranga teoriškai gali būti naudojama perimti radijo ryšį, mikrobangų linijas, palydovinį ryšį, o tam tikrais atvejais ir rinkti mobiliojo ryšio identifikatorius bei metaduomenis. Praktiniai pajėgumai priklauso nuo techninių parametrų ir vietos aplinkos, todėl vien antenos buvimas dar nėra įrodymas.

    Viena dažnai minima kaip miestas, kuriame šnipinėjimo rizika tradiciškai didesnė dėl gausaus tarptautinių organizacijų ir diplomatų skaičiaus. Čia įsikūrusios Jungtinės Tautos, Tarptautinė atominės energijos agentūra ir kitos struktūros, todėl signalų žvalgyba šiame kontekste vertinama kaip potencialiai ypač vertinga.

    Austrijos sprendimas išsiųsti tris Rusijos diplomatus signalizuoja griežtesnį kursą, tačiau platesnė diskusija rodo ir kitą realybę: elektroninė žvalgyba šiandien vis dažniau siejama ne su vienkartinėmis operacijomis, o su ilgalaike infrastruktūra, kurią sudėtinga įvertinti vien tik iš viešai matomų stogo įrenginių.

  • „Eurovizija“ Vienoje startuoja su įtampa: kada pusfinaliai, kur žiūrėti ir kas laikomi favoritais

    „Eurovizija“ Vienoje startuoja su įtampa: kada pusfinaliai, kur žiūrėti ir kas laikomi favoritais

    70-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas šią savaitę persikelia į Vieną: pusfinaliai vyks gegužės 12 dieną ir gegužės 14 dieną, o didysis finalas numatytas gegužės 16 dieną. Organizatoriai tikisi pilnų arenų ir didelio žiūrovų aktyvumo, nes parduota apie 95 000 bilietų į devynis šou.

    Vis dėlto muzikinę šventę temdo politinė įtampa dėl Izraelio dalyvavimo ir karo Gazos Ruože, tapusi pagrindine šių metų konkurso ašimi. Dalis transliuotojų ir atlikėjų viešai kėlė klausimus dėl konkurso vertybinės krypties ir Europos transliuotojų sąjungos sprendimų.

    Boikotai ir balsavimo pokyčiai

    Šiemet konkursą boikotuoja kelios šalys, tarp jų Airija, Ispanija, Nyderlandai, Slovėnija ir Islandija, todėl šiose rinkose renginys nebus transliuojamas nacionaliniu eteriu. Ispanijos sprendimas ypač juntamas, nes ji priskiriama vadinamajam Didžiajam penketui, kuris finalui kvalifikuojasi automatiškai dėl didesnio finansinio indėlio.

    Įtampą dar labiau sustiprino kaltinimai, kad su Izraeliu siejama valstybinė institucija galėjo vykdyti apmokėtą internetinę kampaniją, skirtą didinti balsų skaičių. Reaguodama į diskusijas, Europos transliuotojų sąjunga sumažino leidžiamų balsų skaičių vienam asmeniui nuo 20 iki 10 ir uždraudė trečiųjų šalių, įskaitant valdžios institucijas, aktyvią reklaminę agitaciją.

    Kada pusfinaliai ir kur žiūrėti

    Du tiesioginiai pusfinaliai vyks gegužės 12 dieną ir gegužės 14 dieną. Pirmajame pasirodys 17 šalių, antrajame – 18, o po 10 geriausių iš kiekvieno pusfinalio pateks į didįjį finalą.

    Transliacijas rodys dalyvaujančių šalių nacionaliniai transliuotojai, o daugelyje regionų renginį galima stebėti nemokamai per „Youtube“. Balsuoti dalyvaujančiose šalyse įprastai leidžiama telefonu ar trumpąja žinute pagal transliacijos metu pateikiamas instrukcijas, taip pat balsavimas vyksta oficialioje konkurso balsavimo platformoje.

    Kas pasirodys pusfinaliuose ir kas laikomi favoritais

    Pirmajame pusfinalyje vietos finale sieks Moldova, Estija, Švedija, Izraelis, Kroatija, Vokietija, Graikija, Belgija, Portugalija, Lietuva, Gruzija, San Marinas, Italija, Lenkija, Suomija, Serbija ir Juodkalnija. Antrajame pusfinalyje pasirodys Bulgarija, Austrija, Azerbaidžanas, Latvija, Rumunija, Danija, Liuksemburgas, Australija, Čekija, Ukraina, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Armėnija, Albanija, Šveicarija, Malta, Kipras ir Norvegija.

    Pagal lažybų bendrovių sudaromus reitingus, pirmajame pusfinalyje ryškiausiai vertinama Suomija, tarp pagrindinių pretendentų taip pat minima Graikija ir Švedija. Antrajame pusfinalyje aukštai vertinama Australija, konkurencingomis laikomos Danija ir Ukraina, o kova dėl likusių kelialapių į finalą, sprendžiant iš prognozių, gali būti itin atkakli.

    Kaip įprasta, savaitę lydės generalinės repeticijos, vadinamieji žiuri šou ir šeimos šou, kurie padeda suderinti transliacijos režisūrą, garsą ir scenografiją. Būtent žiuri peržiūros laikomos kritiškai svarbiomis, nes jų balsai tradiciškai sudaro reikšmingą galutinio rezultato dalį.