Austrija pastarosiomis dienomis išsiuntė tris Rusijos diplomatus, įtariamus šnipinėjimu prisidengiant diplomatiniu statusu. Po šio sprendimo Vienoje vėl sugrįžo diskusija apie įspūdingas antenų ir palydovinių lėkščių sistemas ant kai kurių Rusijos diplomatinių pastatų stogų.
Austrijos užsienio reikalų ministrė Beate Meinl-Reisinger pareiškė, kad valstybė griežtina požiūrį į žvalgybinę veiklą ir tai laiko nacionalinio saugumo klausimu. Jos viešuose komentaruose nuskambėjo ir terminas antenų miškas, apibūdinantis didelę ryšio įrangos koncentraciją ant Rusijos atstovybės objektų.
„Aiškiai pasakėme Rusijos pusei, kad diplomatiniu imunitetu prisidengęs šnipinėjimas yra nepriimtinas“, – sakė Beate Meinl-Reisinger.
Ryšio įranga ant ambasadų stogų savaime nėra išskirtinė, nes diplomatinėms atstovybėms būtini saugūs kanalai bendrauti su savo sostinėmis. Vis dėlto dėmesį traukia atvejai, kai įrangos kiekis, konfiguracijos ar orientacijos, pasak stebėtojų, labiau primena elektroninės žvalgybos infrastruktūrą nei vien tik įprastą diplomatinį ryšį.
Pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių diplomatinės atstovybės gali naudoti užkoduotas ryšio priemones. Tačiau radijo siųstuvų įrengimas ir eksploatavimas paprastai siejamas su priimančiosios valstybės sutikimu, todėl praktikoje tai tampa jautria ir politizuota sritimi.
Kas kelia didžiausią įtarimą?
Tyrėjai ir tiriamosios žurnalistikos atstovai, stebintys objektus Vienoje, teigia fiksuojantys palydovinių lėkščių judėjimą ir reguliarius perorientavimus. Tokie pokyčiai, anot analitikų, gali būti neįprasti sistemoms, kurios naudojamos vien tik stabiliam diplomatiniam ryšiui su centru palaikyti.
Austrų tiriamosios žurnalistikos atstovas Erichas Möchelis, dirbantis kartu su technologų ir elektronikos inžinierių grupe, teigia, kad dalis antenų krypčių esą labiau sutampa su komercinių palydovų maršrutais, kuriais keliauja tarptautinis ryšio srautas. Tai, jo vertinimu, gali rodyti platesnius duomenų rinkimo interesus.
„Gali būti, kad ieškoma konkretaus signalo ar kanalo, o tam lėkštė periodiškai perstatoma ir vėliau grąžinama į įprastą padėtį“, – sakė Erichas Möchelis.
Stebėtojai taip pat mini neįprastas lengvų medžiagų konstrukcijas ant stogų, kurios gali priminti radomus, tai yra antenas dengiančius gaubtus. Tokie sprendimai paprastai naudojami apsaugoti įrangą nuo oro sąlygų ir mažinti galimybes iš šalies nustatyti tikslią antenų kryptį.
Diplomatiniai stogai ir signalų žvalgyba
Įtarimai dėl signalų žvalgybos infrastruktūros ant diplomatinių pastatų Europoje nėra naujiena. Ankstesni vieši tyrimai ir nutekinti dokumentai įvairiose šalyse yra rodę, kad diplomatinės atstovybės kartais tampa patogia priedanga techninėms žvalgybos priemonėms, ypač miestuose, kuriuose sutelkta daug tarptautinių institucijų.
Buvę žvalgybos pareigūnai ir analitikai viešuose komentaruose ne kartą yra akcentavę, kad tokia įranga teoriškai gali būti naudojama perimti radijo ryšį, mikrobangų linijas, palydovinį ryšį, o tam tikrais atvejais ir rinkti mobiliojo ryšio identifikatorius bei metaduomenis. Praktiniai pajėgumai priklauso nuo techninių parametrų ir vietos aplinkos, todėl vien antenos buvimas dar nėra įrodymas.
Viena dažnai minima kaip miestas, kuriame šnipinėjimo rizika tradiciškai didesnė dėl gausaus tarptautinių organizacijų ir diplomatų skaičiaus. Čia įsikūrusios Jungtinės Tautos, Tarptautinė atominės energijos agentūra ir kitos struktūros, todėl signalų žvalgyba šiame kontekste vertinama kaip potencialiai ypač vertinga.
Austrijos sprendimas išsiųsti tris Rusijos diplomatus signalizuoja griežtesnį kursą, tačiau platesnė diskusija rodo ir kitą realybę: elektroninė žvalgyba šiandien vis dažniau siejama ne su vienkartinėmis operacijomis, o su ilgalaike infrastruktūra, kurią sudėtinga įvertinti vien tik iš viešai matomų stogo įrenginių.
