Tag: Viešieji pirkimai

  • Lodzėje sustojęs PKP PLK geležinkelio tunelis: baigiama inventorizacija, ruošiamasi naujam konkursui

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė baigianti vieną svarbiausių etapų, reikalingų saugiai atnaujinti Lodzėje sustojusio skersmens tunelio kasimą. Darbai sustabdyti nuo 2024 metų rugsėjo, kai po kasimo skydu TBM, jam judant po 1 Maja alėja, įvyko avarija ir sugriuvo dalis virš tunelio buvusio pastato.

    Po incidento bendrovė nutraukė sutartį su ankstesniu rangovu ir ėmėsi parengiamųjų veiksmų, kurie turi užtikrinti, kad tunelio kasimas būtų atnaujintas be papildomos rizikos gyventojams ir miesto infrastruktūrai. Pasak PKP PLK atstovų, dabar pagrindinis tikslas yra kuo greičiau, bet pirmiausia saugiai sugrįžti prie darbų.

    Inventorizacija ir atsiskaitymas

    Vienas kertinių žingsnių prieš skelbiant naują konkursą yra atliktų darbų inventorizacija. Ji reikalinga tam, kad būtų galima tiksliai įvertinti, kas jau padaryta, kas liko užbaigti, ir parengti pagrindą galutiniam atsiskaitymui su buvusiu rangovu.

    PKP PLK nurodo, kad didžioji inventorizacijos dalis jau įvykdyta, apimant tiek atliktus darbus, tiek likusius iki projekto pabaigos. Galutinio protokolo perdavimas, pagal dabartinius planus, turi įvykti iki gegužės pabaigos.

    Sprendimai dėl pastatų virš trasos

    Kartu vyksta formalios ir teisinės procedūros dėl pastatų, esančių virš TBM skydo ir jo maršruto zonoje. Kalbama apie keturis pastatus Lodzėje, kuriems gali būti taikomi perėmimo ir kompensacijų mechanizmai.

    PKP PLK aiškina, kad sprendimai dėl galimo pastatų griovimo bus priimami tik pasirinkus naują rangovą ir atlikus papildomas analizes. Bendrovė pabrėžia, jog kritiškiausias momentas yra TBM skydo pajudinimas po ilgos prastovos, nes grunto sąlygos gali būti pasikeitusios, o tai didina riziką antžeminiams statiniams.

    Du konkursai ir projekto mastas

    PKP PLK planuoja, kad rangovo parinkimo procedūra turėtų startuoti metų trečio ir ketvirto ketvirčių sandūroje. Iki tol taip pat numatyta atlikti techninės būklės vertinimus pastatų, esančių arčiausiai TBM ir numatomoje tunelio trasoje.

    Be rangos tunelio kasimui, numatomas ir atskiras konkursas tunelių įrangai, geležinkelio infrastruktūrai, techninėms instaliacijoms bei darbams stotelėse Lodzė Koziny ir Lodzė Polesie, taip pat antžemine infrastruktūra. PKP PLK teigia palaikanti ryšį su gyventojais ir miesto valdžia, o su subrangovais, kurie negavo apmokėjimo iš buvusio rangovo, žada atsiskaityti pagal taikomas procedūras.

    Planuojamas skersmens tunelis turi būti apie 7,5 kilometro ilgio ir sujungti stotį Fabryczna su Kaliskos ir Žabieneco kryptimis. Sutartis dėl projekto pasirašyta 2017 metais, realūs statybos darbai ir kasimas pradėti 2019 metų rugpjūtį, o po avarijos apie 250 gyventojų buvo priversti laikinai išsikelti ir iki šiol negali grįžti į savo būstus.

  • PKP PLK atnaujino 2026 metų planą: daugiau geležinkelio konkursų ir milijardiniai projektai

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė atnaujinusi 2026 metais planuojamų pirkimų ir investicijų grafiką. Į dokumentą įtraukti tiek nuo metų pradžios jau paskelbti konkursai, tiek procedūros, kurias bendrovė ketina pradėti vėlesniais 2026 metų mėnesiais.

    Atnaujintas planas suskirstytas į dvi pagrindines dalis: statybos rangos darbus ir projektavimo dokumentacijos parengimą. PKP PLK akcentuoja, kad šis žingsnis rodo pasirengimą išlaikyti didelį investicijų tempą ir nuosekliai didinti geležinkelio sistemos pajėgumą.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, didžiausios vertės projektai, vertinant pagal preliminarias sąmatas, turėtų koncentruotis pirmoje metų pusėje. Finansavimas būtų derinamas iš nacionalinių šaltinių ir Europos Sąjungos paramos, todėl konkursų grafikas tampa svarbus ir rangovams, ir rinkai.

    Tarp 2026 metais planuojamų itin didelės vertės investicijų PKP PLK nurodė kelis projektus, kurių numatoma vertė viršija maždaug 230 000 000 eurų. Minimi naujų atkarpų statybos ir darbai linijoje Pilava–Lukovas, kurie turėtų pagerinti susisiekimą ir padidinti pralaidumą intensyviai naudojamuose maršrutuose.

    Į kitą grupę patenka projektai, kurių vertė siekia nuo maždaug 23 000 000 iki 230 000 000 eurų. Joje numatoma modernizuoti ir elektrifikuoti Piotrkuvas Trybunalskis–Belchatovas ruožą, taip pat vykdyti darbus keliuose regioniniuose koridoriuose, atnaujinti stotis ir įrengti naujas stoteles, kad būtų patogesnis vietinis susisiekimas.

    Geležinkelių ekspertas, fondo ProKolej vadovas dr. Jakubas Majewskis anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad investicijų logika keičiasi: vis daugiau dėmesio skiriama vidaus susisiekimui, o ne vien kelionės laikui tarp didmiesčių trumpinti.

    „Europos Sąjungos lėšas privalome pirmiausia skirti pagrindiniams tarptautiniams koridoriams, o biudžeto pinigus galime leisti mažesnės apimties, bet labai aiškų efektą vidaus maršrutuose duodantiems projektams“, – sakė dr. Jakubas Majewskis.

    Pasak jo, geležinkelis Lenkijoje įžengia į naują etapą: spartėjant srautams ir augant keleivių skaičiui, reikia ne tik greitesnių reisų, bet ir daugiau pralaidumo, kad infrastruktūra atlaikytų dažnesnį eismą. Tai reiškia, kad konkursų apimtys gali augti ne tik dėl naujų linijų, bet ir dėl mazgų, stočių bei signalizacijos modernizavimo.

    PKP PLK yra 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė, valdanti nacionalinę geležinkelių infrastruktūrą. Ji atsakinga už linijų priežiūrą, eismo valdymo koordinavimą ir tvarkaraščių planavimą visos šalies mastu, o valdomo tinklo ilgis siekia apie 18 800 kilometrų.

  • Kas yra lenkiška įmonė šiandien: pasas nebe svarbiausias, vis daugiau lemia kapitalo ir vertės kūrimas

    Kas šiandien laikytina lenkiška įmone, vis dažniau apibrėžia ne savininko pilietybė, o tai, kur kuriama ilgalaikė ekonominė vertė ir kur lieka pelnas. Tokią mintį Europos ekonomikos kongrese išsakė „Deloitte“ partnerė Joanna Świerzyńska, pabrėžusi vadinamąją ekonominę kapitalo tautybę.

    Diskusijoje „Lenkiška įmonė – tai kokia?“ sutarta, kad užsienio kapitalas ir toliau yra svarbi Lenkijos ūkio dalis. Vis dėlto dalis verslo atstovų akcentavo, kad norint „kito civilizacinio žingsnio“ vis labiau reikia stiprinti vietinį kapitalą ir skatinti lenkiškų įmonių plėtrą už šalies ribų.

    Kapitalo „nutekėjimas“ ir augimo riba

    NDI grupės viceprezidentas ir finansų direktorius Szymonas Reptowskis priminė, kad šiandieninė situacija skiriasi nuo 1990-ųjų, kai Lenkijai ypač reikėjo užsienio kapitalo ir vadybinės patirties. Jo teigimu, dabar klausimas tampa ne „ar“ užsienio kapitalas naudingas, o kaip užtikrinti, kad šalyje daugiau pelno būtų reinvestuojama ir mažiau išmokama užsienio savininkams.

    Reptowskis nurodė, kad vien 2025 metais iš Lenkijos dėl kapitalo nuosavybės išmokų galėjo būti iškeliauta apie 33 000 000 000 eurų. Jis lygino Lenkijos padėtį su Japonija, kuri dėl didelių savo korporacijų uždirbamų pajamų užsienyje turi teigiamus kapitalo srautus.

    Pasak jo, kapitalo „tautybė“ svarbi ne tik dėl ekonominės grąžos, bet ir dėl atsparumo: visuomenei senstant mažės darbingo amžiaus gyventojų, todėl produktyvumas, investicijos ir technologinis atsinaujinimas taps dar svarbesni. Šiame kontekste vietinio kapitalo stiprinimas pristatomas kaip viena iš priemonių prisitaikyti prie demografinių pokyčių.

    Ar įmonės „tautybę“ nusako pasas?

    ZPUE stebėtojų tarybos pirmininkas Michałas Wypychewiczius teigė, kad kapitalas nėra abstrakcija ir visada turi konkrečių žmonių, turinčių savo pilietybę, kilmę ir interesus. Jo nuomone, tai reiškia, kad diskusija apie kapitalo tautybę yra reali, o ne teorinė.

    „Kaip lenkiškos įmonės savininkas manau, kad kapitalas turi tautybę, nes tai yra konkrečių žmonių pinigai“, – sakė Michałas Wypychewiczius.

    „Deloitte“ atstovė Joanna Świerzyńska su tuo iš dalies sutiko, tačiau pabrėžė, kad kapitalo kilmė nebūtinai sutampa su įmonės „tautybe“ praktine prasme. Ji teigė, kad vertinant, ar įmonė yra „vietinė“, svarbiau, kur ji kuria tvarią vertę ekonomikoje, kur vykdo veiklą, investuoja, samdo darbuotojus ir moka mokesčius.

    „Velux“ vadovas Lenkijai ir Baltijos šalims Przemysławas Pokorskis teigė, kad pats ginčas dėl kapitalo tautybės neretai užgožia svarbesnius klausimus. Anot jo, esminis kriterijus turėtų būti tai, kaip įmonė elgiasi rinkoje: ar ji siekia vien trumpalaikio pelno, ar turi aiškų įsipareigojimą vietos bendruomenėms.

    „IKEA Retail Poland“ vadovė Marina Dubakina akcentavo vartotojų perspektyvą: žmonėms svarbu, ką įmonė atneša vietos rinkai. Jos teigimu, įtaką šalies gerovei labiausiai apibrėžia pridėtinė vertė, kurią įmonė kuria per darbuotojus, tiekėjus, investicijas ir sprendimus, daromus vietoje.

    Local content: tarp politikos ir praktikos

    Reikšminga diskusijos dalis buvo skirta local content politikai, kurią Lenkijos valdžia pristato kaip kryptį stiprinti vietos tiekėjų ir gamintojų dalį, ypač viešuosiuose pirkimuose. Tai siejama su platesnėmis Europos tendencijomis, kai dėl geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių sutrikimų vis dažniau kalbama apie strateginį atsparumą ir vietos pramonės stiprinimą.

    Pokorskio vertinimu, local content sąvoka Lenkijoje kartais „fetišizuojama“, nes diskusija pernelyg supaprastinama iki priešpriešos „lenkiška gerai, nelankiška blogai“. Jis perspėjo, kad tokia logika veda ne į racionalią ekonominę politiką, o į nacionalizmą, kuris gali pakenkti konkurencijai ir investicijų klimatui.

    Tuo metu Wypychewiczius argumentavo, kad local content gali veikti kaip švietimo ir vartotojų pasirinkimų kryptis, skatinanti sąmoningiau rinktis vietos prekes ir paslaugas. Jis pabrėžė, kad kai kuriose rinkose nėra formalių barjerų, tačiau vietos vartotojai natūraliai prioritetą teikia saviems gamintojams.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad Lenkijoje turi būti vietos ir vietinėms, ir užsienio kapitalo įmonėms, jei jos kuria vertę šalyje. Tarp svarbiausių kriterijų įvardyta mokesčių mokėjimas, darbo vietų kūrimas, investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei ilgalaikis įsipareigojimas vietos rinkai.

    Tokios gairės rodo, kad „įmonės tautybė“ vis dažniau suprantama kaip ekonominės integracijos ir atsakomybės klausimas. Kitaip tariant, svarbiau ne tai, iš kur atėjo kapitalas, o tai, kiek tvariai jis dirba šalies ekonomikai ir kiek ilgalaikės naudos palieka vietoje.

  • CPK anuliavo Port Polska generalinio inžinieriaus atranką: sprendimą žada pakartoti birželį

    Lenkijos bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) pranešė anuliavusi sprendimą dėl generalinio inžinieriaus parinkimo strateginiam Port Polska projektui. Kaip teigiama, sprendimas priimtas po išsamios rangovų skundų, pateiktų Krajowej Izba Odwoławcza, analizės.

    CPK nurodo, kad artimiausiu metu dalyviai bus kviečiami pateikti papildomus paaiškinimus ir patikslinti dokumentus. Po to užsakovas žada iš naujo įvertinti gautus pasiūlymus, o pakartotinį pasirinkimą planuoja atlikti birželį.

    „Tai yra sąmoningo ir atsakingo pirkimo proceso valdymo išraiška. Paprašysime papildomų paaiškinimų, o gavę juos dar kartą įvertinsime pasiūlymus“, – sakė CPK atstovai.

    Bendrovė pabrėžia, kad šis sprendimas, jų teigimu, neturėtų pakeisti pagrindinio projekto grafiko ir krypčių. CPK tikina siekianti užtikrinti proceso skaidrumą, aukščiausius konkurencingumo standartus ir sklandų strateginių infrastruktūros investicijų įgyvendinimą.

    Anksčiau CPK buvo informavusi, kad konkursą laimėjo konsorciumas, kurio lyderė yra „Hill International“. Jo pasiūlymo vertė siekė beveik 370 000 000 eurų, tačiau dėl procedūrinių ginčų sprendimas dabar grąžintas į vertinimo etapą.

    Pasiūlymai šiame pirkime buvo vertinami pagal kainą, kuriai skirta 50 proc. balų, ir kokybinius kriterijus. Likusi dalis buvo skiriama už personalo patirtį, paslaugų teikimo metodiką ir projekto organizavimo planą.

    CPK skelbė, kad konkurse dalyvavo penki Lenkijos ir tarptautiniai konsorciumai, o pasiūlymų vertės ryškiai skyrėsi. Be „Hill International“ konsorciumo, pasiūlymus teikė ir kitos grupės, kurių kainos siekė maždaug nuo 410 000 000 iki 800 000 000 eurų.

    Port Polska programa numato centrinio oro uosto statybas tarp Varšuvos ir Lodzės, taip pat susijusių transporto jungčių plėtrą. Pagal iki šiol viešintą grafiką statybų pradžia numatoma 2026 metais, sertifikavimo procedūros turėtų vykti 2031 metais, o oro uosto atidarymas planuojamas 2032 metais.

  • S19 „Via Carpatia“ atkarpa liko be rangovo: GDDKiA ir „Mostostal Warszawa“ nutraukė sutartis

    Lenkijoje stringa greitkelio S19 „Via Carpatia“ statybos: valstybinė kelių direkcija GDDKiA pranešė nutraukusi sutartį su „Mostostal Warszawa“ dėl Domaradz–Krosno (Iskrzynia) atkarpos. Pasak direkcijos, sprendimas priimtas dėl vėlavimų ir rangovo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų.

    GDDKiA atstovė Joanna Rarus nurodė, kad įmonė neatsiliepė į raginimą nedelsiant grįžti į statybvietę ir vykdyti darbus pagal sutartį. Direkcijos teigimu, darbų tempas neatitiko nei grafiko, nei sutartyje numatytų tarpinių tikslų.

    „Rangovas neįvykdė raginimo nedelsiant pradėti ir vykdyti darbus pagal sutartį“, – sakė Joanna Rarus.

    Savo ruožtu „Mostostal Warszawa“ paskelbė, kad gavo GDDKiA pareiškimą dėl pasitraukimo iš sutarties dėl rangovo kaltės, tačiau šį dokumentą laiko neturinčiu teisinės galios. Bendrovė tvirtina, jog sutartis turėjo baigtis anksčiau, nes ji pati buvo pasitraukusi iš projekto, nurodydama užsakovo atsakomybę.

    „Mostostal Warszawa“ argumentuoja, kad statybą apsunkino nenumatytos grunto sąlygos ir būtinybė perprojektuoti dalį inžinerinių statinių po Regioninio aplinkos apsaugos direktoriaus sprendimų. Bendrovės teigimu, dėl pakeitimų kai kuriuos objektus reikėjo pailginti daugiau nei 700 metrų, o papildomi darbai būtų kainavę apie 127 000 000 eurų.

    Tuo metu visos sutarties vertė, kaip nurodė pati bendrovė, viršijo 230 000 000 eurų. Tokios sumos rodo, kad ginčas tarp užsakovo ir rangovo gali persikelti į ilgą finansinių pretenzijų nagrinėjimą, o tai dažnai stabdo infrastruktūros projektus net ir nutraukus sutartį.

    GDDKiA nesutinka su teiginiu, kad darbams sutrukdė netikėtos geologinės sąlygos: direkcija sako, jog rangovo pateikti tyrimai šių aplinkybių nepatvirtino vienareikšmiškai. Taip pat akcentuojama, kad ginčas kilo ir dėl siūlytų projekto korekcijų, kuriomis, direkcijos vertinimu, buvo siekta trumpinti inžinerinius objektus sąnaudų optimizavimui.

    Direkcija pabrėžia, kad vėlavimai buvo nuolatiniai, o kritiniai terminai nebuvo pasiekti. Skelbiama, kad sprendimas dėl leidimo įgyvendinti kelių investiciją buvo gautas 471 diena vėliau nei planuota, o darbų pažanga siekė 13 proc., nors buvo praėję 96 proc. projekto įgyvendinimui numatyto laiko.

    GDDKiA praneša, kad dar šiais metais planuoja skelbti naują konkursą likusiems darbams užbaigti. Iki tol numatoma inventorizuoti statybvietę, atlikti apsaugos darbus ir pradėti abipusių finansinių reikalavimų procedūras.

    Domaradz–Iskrzynia atkarpos sutartis pasirašyta 2022 metais lapkričio 7 dieną, o pirminis projekto užbaigimo terminas buvo numatytas 2026 metais birželio 7 dieną. S19 yra „Via Carpatia“ koridoriaus dalis, kuris Lenkijoje turėtų siekti apie 700 kilometrų ir jungti kelis šalies regionus, todėl kiekvienas sustojęs ruožas daro įtaką viso maršruto vientisumui.

  • Telšių savivaldybė perka pastatų ir patalpų draudimą: pasiūlymų terminas – gegužės 22 dieną

    first image

    Pavadinimas: Kultūros paskirties pastatų, administracinės paskirties pastatų ir gyvenamosios paskirties patalpų draudimas bei administracinės (..) ir gyvenamosios paskirties patalpų civilinės atsakomybės draudimas

    Pirkimo numeris: 7830253

    Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas:

    Data:  2026-05-22

    Vietos laikas: 10:00

    Skelbimas apie pirkimą: https://viesiejipirkimai.lt/epps/cft/prepareViewCfTWS.do?resourceId=7830253    

    Kad nepraleistų Savivaldybės vykdomų pirkimų, kviečiame tiekėjus atsiųsti savo kontaktus el. paštu [email protected]. Apie kiekvieną naują pirkimą informuosime Jus elektroniniu laišku.

  • Telšių r. savivaldybė ieško gelbėjimo paslaugų paplūdimyje: paskelbtas viešasis pirkimas

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą, kuriuo ieškoma gelbėjimo paslaugų teikėjo paplūdimyje. Savivaldybė kviečia tiekėjus teikti pasiūlymus pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje nurodytas sąlygas.

    Skelbime nurodoma, kad pirkimo pavadinimas yra gelbėjimo paslaugų teikimo paplūdimyje pirkimas, o pirkimo numeris – 7 875 860. Tokie pirkimai paprastai skelbiami prieš vasaros sezoną, kai savivaldybėms aktualu užtikrinti poilsiautojų saugumą prie vandens.

    Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas – 2026-05-25, vietos laiku 09:00. Tiekėjams rekomenduojama neatidėlioti dokumentų pateikimo, nes viešųjų pirkimų procedūrose dažnai taikomi griežti reikalavimai dėl formos, terminų ir pateikiamų kvalifikacijos įrodymų.

    Telšių rajono savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti pranešimus apie naujus pirkimus, pateikti savo kontaktus elektroniniu paštu. Tokia praktika leidžia įmonėms greičiau pastebėti skelbimus ir pasirengti konkursams, ypač kai paslaugos yra sezoninės ir planavimas vyksta iš anksto.

    Visa detali informacija apie sąlygas, reikalavimus ir pasiūlymų teikimo tvarką skelbiama oficialiame viešųjų pirkimų skelbime. Būtent ten tiekėjai gali rasti technines specifikacijas, dokumentų sąrašą ir kitus privalomus pateikti duomenis.

  • Druskininkų savivaldybė perka 8 butus būsto fondui: kokių 1–2 kambarių būstų ieško ir iki kada

    Druskininkų savivaldybės administracija pradėjo būstų pirkimą savivaldybės būsto fondui papildyti. Skelbiama, kad planuojama įsigyti iš viso 8 gyvenamosios paskirties butus Druskininkų savivaldybės teritorijoje.

    Pagal paskelbtą informaciją, savivaldybė ieško keturių vieno kambario ir keturių dviejų kambarių butų. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, todėl potencialūs pardavėjai kviečiami teikti pasiūlymus ir derėtis dėl sąlygų.

    Tokie pirkimai dažniausiai siejami su savivaldybių pareiga užtikrinti socialinio būsto prieinamumą ir turėti būstų rezervą įvairioms socialinėms reikmėms. Praktikoje savivaldybės būsto fondas naudojamas socialiniam būstui, laikino apgyvendinimo sprendimams ar kitoms įstatymuose numatytoms savivaldybės funkcijoms.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų gegužės 28 dienos 08.30 valandos. Juos galima pateikti Druskininkų savivaldybės administracijai adresu Vilniaus al. 18, Druskininkuose, taip pat elektroniniu paštu, nurodytu savivaldybės skelbime.

    Dėl pirkimo sąlygų ir dokumentų pildymo galima kreiptis į Druskininkų savivaldybės administracijos Turto ir žemės valdymo skyriaus vyriausiąją specialistę Ingą Kelmelienę. Savivaldybė nurodo, kad išsamesnės pirkimo sąlygos, reikalingi dokumentai ir pasiūlymo forma pateikti pirkimo dokumentuose.

  • Kas toliau su Lodzės skersiniu tuneliu: PKP PLK žada tęsti darbus, naujas rangovas – rudenį

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK skelbia, kad skersinio tunelio Lodzėje statybos bus tęsiamos, nors darbai sustabdyti nuo 2024 metų rugsėjo. Tuomet, tunelio gręžimo mašinai (TBM) judant po 1 Maja alėja, virš tunelio dalinai sugriuvo pastato dalis, o projektas įstrigo dėl saugumo rizikų.

    PKP PLK nurodo, kad po sutarties nutraukimo su ankstesniu rangovu dabar atliekama jau įvykdytų darbų inventorizacija ir parengiamieji veiksmai, reikalingi saugiam gręžimo atnaujinimui. Galutinis inventorizacijos protokolas, pagal esamą planą, turėtų būti parengtas iki gegužės pabaigos.

    Inventorizacija ir sprendimai dėl pastatų

    Inventorizacija turi tapti pagrindu galutiniam atsiskaitymui su buvusiu vykdytoju ir aiškiai įvardyti, kurie darbai atlikti, o kurie dar liko iki tunelio užbaigimo. PKP PLK pabrėžia, kad ši stadija yra kritiška tam, kad konkursas naujam rangovui būtų parengtas tiksliai ir be papildomų teisinių ar techninių ginčų.

    Lygiagrečiai vyksta teisinės procedūros dėl keturių gyvenamųjų namų, esančių virš TBM zonos. Kalbama apie pastatus adresais Próchnika 44 ir 1 Maja alėja 19, 21 bei 23, kurių perėmimas iš savininkų siejamas su saugumo užtikrinimu ir galimu tolesnių sprendimų įgyvendinimu.

    PKP PLK teigimu, perėmimas savaime nereiškia, kad pastatai bus griaunami, nes tam reikėtų atskiro administracinio leidimo. Ar griauti bus būtina, galutinai turėtų įvertinti naujas rangovas, atlikęs papildomas analizes ir įvertinęs rizikas, susijusias su ilgu TBM prastovos laikotarpiu.

    Naujas rangovas ir antrasis konkursas

    Ruošiantis atnaujinti projektą, šių metų kovą PKP PLK į techninį dialogą pakvietė penkias tunelių statybos srityje besispecializuojančias bendroves. Šios konsultacijos skirtos patikslinti techninius sprendinius ir sumažinti neapibrėžtumą, kad konkursas būtų parengtas kuo saugiau ir praktiškiau.

    Pagal dabartinį grafiką, pirkimo procedūra dėl rangovo, kuris užbaigs tunelio gręžimą, turėtų startuoti ties trečiojo ir ketvirtojo metų ketvirčių riba. Iki tol planuojama atlikti papildomus pastatų techninės būklės vertinimus tiek arti TBM zonos, tiek numatomoje tolimesnėje tunelio trasoje.

    Be rangovo parinkimo tunelio gręžimui, PKP PLK ruošia ir atskirą konkursą tunelio infrastruktūrai įrengti. Jis apimtų geležinkelio sistemas, technines instaliacijas, stočių Łódź Koziny ir Łódź Polesie įrengimą bei antžeminę infrastruktūrą, reikalingą visam koridoriui veikti.

    Vėlavimas, iškeldinti gyventojai ir projekto reikšmė

    Lodzės skersinis tunelis numatytas kaip maždaug 7,5 kilometro ilgio jungtis, kuri sujungtų stotį Łódź Fabryczna su kryptimis į Łódź Kaliska ir Żabieniec. Sutartis dėl projekto pasirašyta 2017 metais, o pagrindiniai darbai ir gręžimas pradėti 2019 metų rugpjūtį.

    Projektas ne kartą koreguotas, o planuoti terminai keitėsi dėl techninių ir organizacinių priežasčių, taip pat dėl papildomų sprendimų trasoje. Vėliausias viešai nurodytas grafikas buvo siejamas su gręžimo pabaiga 2026 metų birželį, tačiau po 2024 metų rugsėjo įvykio faktinis vėlavimas jau vertinamas bent kelerių metų mastu.

    Po incidento apie 250 gyventojų buvo apgyvendinti viešbučiuose ar nuomojamuose butuose ir iki šiol negali grįžti į savo būstus. PKP PLK deklaruoja palaikanti ryšį su gyventojais, Lodzės savivaldybe ir vietos atstovais, taip pat siekianti atsiskaityti su subrangovais, kurie iš buvusio rangovo nebuvo gavę apmokėjimų.

    „Užtikriname, kad investicija bus tęsiama, o visi dabartiniai veiksmai turi vieną tikslą: kuo greičiau ir visiškai saugiai atnaujinti tunelio gręžimą“, – sakė PKP PLK atstovas Rafałas Wilgusiakas.

  • Birštono savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: koeficientas 1,5 ir atsakomybė už projektus

    Skelbiamas konkursas Birštone

    Birštono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms eiti. Pareigybė yra dirbanti pagal darbo sutartį, o pareiginės algos koeficientas nurodytas 1,5.

    Ieškomas specialistas būtų atsakingas už savivaldybei svarbių statybos, rekonstravimo ir remonto darbų planavimą bei įgyvendinimą. Praktikoje tai reiškia darbą su investiciniais projektais, objektais ir procesais, kurie tiesiogiai veikia infrastruktūros būklę ir viešųjų paslaugų kokybę.

    Ką apimtų darbas

    Pagal skelbimą, darbuotojas dalyvautų rengiant statybos, rekonstravimo ir remonto planus, finansuojamus iš savivaldybės biudžeto ar kitų teisėtų šaltinių. Taip pat jam būtų pavedama vykdyti užsakovo funkcijas, organizuoti darbus, kontroliuoti atliktų darbų aktus ir finansavimo procesą.

    Reikšminga darbo dalis susijusi su viešaisiais pirkimais: konkursų sąlygų rengimu, procedūrų organizavimu, sutarčių su rangovais projektų parengimu ir jų vykdymo kontrole. Kartu numatyta organizuoti užbaigtų objektų priėmimą eksploatuoti ir dokumentų sutvarkymą.

    Skelbime pabrėžiamos ir funkcijos, aktualios daugiabučių namų atnaujinimui bei energinio efektyvumo programoms: dalyvavimas modernizavimo procesuose, konsultacijos, duomenų teikimas projektams. Taip pat numatyta spręsti bendrojo naudojimo objektų administratorių parinkimo ir priežiūros klausimus.

    Reikalavimai kandidatui ir atranka

    Į pareigas pretenduojantis asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą technologijos mokslų srityje: statybos inžinerijos, transporto inžinerijos arba statybų technologijos krypties. Taip pat nurodyta, kad reikalinga ne mažesnė kaip 3 metų darbo patirtis ir projektų vadybos pagrindų išmanymas.

    Kandidatas turi būti susipažinęs su teisės aktais, susijusiais su vietos savivalda, viešuoju administravimu, daugiabučių administravimu, statybos ir projektavimo darbais bei darbo sauga. Papildomai nurodoma, kad reikia gebėti taikyti teisės aktus rengiant savivaldybės lygmens dokumentus ir sklandžiai dirbti su „MS Word“, „MS Excel“, „MS Outlook“.

    Pretendentų atranka numatyta testo žodžiu forma, tai yra pokalbis. Kandidatai turi pateikti prašymą dalyvauti konkurse, tapatybės ir išsilavinimo dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymą, profesinę patirtį pagrindžiantį dokumentą, užpildytą anketą ir nepriekaištingos reputacijos deklaraciją.

    Dokumentai priimami elektroniniu būdu per VATIS prašymų teikimo modulį. Skelbime nurodyta, kad dokumentai teikiami iki 2026 metais gegužės 22 dieną imtinai.

    Dėl papildomos informacijos apie pareigybę siūloma kreiptis į Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėją Lauryną Laukevičių, o dėl atrankos procedūrų – į Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyresniąją specialistę Vilmą Pugačiauskaitę. Savivaldybė pažymi, kad dokumentų priėmimo terminas tam tikrais atvejais gali būti pratęstas pagal galiojančią konkursų organizavimo tvarką.