Tag: Viešieji pirkimai

  • Jungtinė Karalystė pratęsė „Palantir“ NHS sutartį iki 2029-ųjų, naują konkursą žada 2027 metais

    Jungtinė Karalystė pratęsė „Palantir“ NHS sutartį iki 2029-ųjų, naują konkursą žada 2027 metais

    Jungtinės Karalystės vyriausybė patvirtino planuojanti 2029 metais nutraukti „Palantir“ sutartį, pagal kurią bendrovė Nacionalinei sveikatos tarnybai (NHS) teikia duomenų platformą.

    Vis dėlto sutartis nebus nutraukta nedelsiant – nors dalis parlamentarų ir kampanijų organizatorių būtent to ragino. Vietoje to „Palantir“ suteikta dvejų metų „atodanga“, pratęsiant bendradarbiavimą iki 2029-ųjų.

    Sveikatos ministras Jamesas Frithas parlamentarams sakė, kad naujo kontrakto pirkimo procedūros bus pradėtos 2027 metų antroje pusėje, o pats procesas turėtų užtrukti apie 18 mėnesių.

    Anot ministro, dabartinis pratęsimas turėtų būti vertinamas kaip pereinamasis sprendimas – „tiltas, o ne galutinė stotelė“ – siekiant laiko parengti kitą modelį, mažinant priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Naujam pirkimui žadami aiškesni standartai

    Vyriausybė teigia, kad naujajame pirkime bus siekiama atkurti visuomenės pasitikėjimą ir atverti daugiau galimybių Jungtinės Karalystės „suvereniems pajėgumams“.

    J. Fritho teigimu, būsimo konkurso sąlygose ketinama iš anksto įtvirtinti suderinamumo, atsparumo ir patikimų bendrų standartų reikalavimus. Kartu pabrėžiama, kad varžytis galės ir ne Jungtinės Karalystės įmonės.

    Ministras akcentavo tikslą suteikti sveikatos ir socialinės priežiūros sistemai daugiau pasirinkimo, didesnį atsparumą ir mažesnę priklausomybę nuo vieno tiekėjo, kartu siekiant geresnės vertės mokesčių mokėtojams ilguoju laikotarpiu.

    Kodėl „Palantir“ sulaukė kritikos

    „Palantir“ kontraktas NHS sistemoje sulaukė didelio dėmesio dėl visuomenininkų, sveikatos sektoriaus atstovų ir parlamentarų keliamų klausimų – tiek apie bendrovės įkūrėjų viešai išsakytas pažiūras, tiek apie riziką „įstrigti“ pas vieną technologijų tiekėją.

    Per pastaruosius metus du parlamento komitetai buvo paraginę nutraukti sutartį su „Palantir“.

    J. Frithas teigė, kad būsimas požiūris apims investicijas į strategines technologijas, pokyčius, kaip perkamos naujos technologijos, ir atvirų standartų vystymą, kad ateityje būtų išvengta per didelės priklausomybės nuo vienos technologijos.

    „Palantir“: tai geros žinios pacientams

    „Palantir“ atstovas pareiškė, kad paskelbtas sprendimas esą yra „geros žinios pacientams ir NHS“, o bendrovė didžiuojasi savo atliktu darbu.

    Įmonė nurodė, kad per artimiausius dvejus metus ketina dar labiau paspartinti paramą NHS ir gilinti investicijas Jungtinėje Karalystėje.

    Ministras neatsakė, ar „Palantir“ galės dalyvauti būsimame konkurse, kai 2029 metais būtų sprendžiama dėl naujo kontrakto.

  • Lenkijos gynybos viceministrė: dronų „pirkimas į sandėlį“ nereikalingas dėl sparčios technologijų kaitos

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigia, kad „pirkti dronus į sandėlį“ nėra prasmės, nes per trumpą laiką mūšio lauke atsiranda naujų tipų ir sprendimų. Pasak jos, atsargos tokiu atveju greitai prarastų vertę.

    Kaip skelbia WNP.pl, pareigūnė šią poziciją pristatė konferencijoje, kur buvo aptartos Valstybės pirkimų politikos 2026–2029 metams prielaidos. Gynybos sektoriaus užsakymai Lenkijai įvardijami tarp svarbiausių prioritetų.

    Sobkowiak-Czarnecka akcentavo, kad, atsižvelgiant į saugumo grėsmes ir itin sparčią technologijų raidą, būtina maksimaliai trumpinti pirkimų procesus. Ji kėlė klausimą, kokia prasmė užsakymams, jei tiekėjas parenkamas per penkerius metus, kai poreikiai keičiasi „čia ir dabar“.

    Pasak viceministrės, kartu svarbu užtikrinti atsakomybės apsaugą tiems, kurie vykdo pirkimus, kai jie atliekami ne pagal įprastas viešųjų pirkimų taisykles. Tokių sprendimų tikslas – greičiau aprūpinti kariuomenę reikalingomis priemonėmis.

    Kodėl dronų nekaupia dideliais kiekiais

    Pareigūnė pabrėžė, kad dronai yra aiškus pavyzdys, kaip greitai kinta technologijos šiuolaikiniame kare. Jos teigimu, jei šiandien nupirktos didelės atsargos, po kelių mėnesių kariuomenei gali reikėti jau visai kitokio tipo sistemų.

    „Jeigu kažkas manęs klausia, kodėl neperkame tonų dronų, atsakau: kam man juos sandėliuoti, jeigu po dviejų mėnesių mūšio lauke turėsiu kitą dronų tipą? Toks pirkimas į atsargas tiesiog nereikalingas“, – sakė ji.

    Sobkowiak-Czarnecka taip pat priminė, kad 2025 metų rugsėjį Lenkijos gynybos ministerija priėmė sprendimą (Nr. 123), susijusį su dronų ir antidronų sistemomis. Šis sprendimas numato galimybę supaprastinti užsakymų kelią, jei sistema sėkmingai praeina bandymus ir gauna teigiamas kariuomenės rekomendacijas bei ministro pritarimą.

    Tokiu atveju, anot jos, kariuomenė gali teikti užsakymą aplenkdama Viešųjų pirkimų įstatymo procedūras. Viceministrė tai pavadino „gigantišku sutrumpinimu“.

    Išlaidos dronams sparčiai auga

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra priminęs, kad 2023 metais sistemoms be įgulos buvo skiriama apie 100 mln. zlotų per metus. Tuo metu 2026 metais dronams ir antidronų sistemoms numatyta 26 mlrd. zlotų.

    Tekste taip pat nurodoma, kad 2027 metų sausį pirmasis MQ-9B „SkyGuardian“ turėtų pasiekti 12-ąją bepilocių orlaivių bazę Miroslaviece. Šis aparatas įvardijamas kaip didžiausias ir brangiausias bepilotis Lenkijos kariuomenės arsenale.

    Trijų tokių orlaivių tiekimo sutartį, kurios vertė – 310 mln. JAV dolerių, Lenkijos gynybos ministerija pasirašė 2024 metų gruodį. MQ-9B turėtų pakeisti senesnius MQ-9A „Reaper“, kuriuos kariuomenė naudoja pagal lizingo schemą nuo 2023 metų vasario ir kurie dislokuoti Miroslaviece.

  • Odesa, milijardai grivinų per konkursus ir Prezidento biuras: kur dabar Юрій Іванющенко

    Buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Jurijus Ivanjuščenka, pravarde „Jura Jenakijevskis“, pastaraisiais metais minimas kaip vienas labiausiai prieštaringai vertintų iš šalies pasitraukusių politikų. Publikacijoje dėmesys telkiamas į tai, kaip jam sekasi šiandien ir kokie ryšiai siejami su Odesa, didelės vertės viešaisiais pirkimais bei Prezidento biuru.

    Apie tai rašo Ukrainos informacinis-analitinis portalas „Komentari“. Tekste pabrėžiama, kad, nepaisant anksčiau jam priskirtos kriminalinės reputacijos, pats Ivanjuščenka esą jaučiasi komfortiškai.

    Publikacijoje primenama, jog Jurijus Ivanjuščenka buvo siejamas su Ukrainos „Regionų partija“, o jo pravardė viešojoje erdvėje esą atspindėjo jam priskiriamą kriminalinę praeitį. Taip pat minimi kriminaliniai persekiojimai, kuriuos jis yra patyręs.

    Tekste pažymima ir tai, kad neseniai jam buvo pritaikytos Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) sankcijos. Vis dėlto autorių teigimu, jo padėtį gali stiprinti ryšiai ir tikėtinos pajamos, siejamos su milijardinės vertės konkursais.

    Kokie akcentai išskiriami publikacijoje

    Vienas pagrindinių straipsnio akcentų – Odesa ir galimos sąsajos su didelės vertės viešaisiais pirkimais. Publikacijoje teigiama, kad būtent ryšiai ir tikėtini uždarbiai iš konkursų galėjo prisidėti prie to, jog buvęs politikas išlaiko patogią padėtį.

    Kitas pabrėžiamas aspektas – minima Prezidento biuro kryptis. Nors tekste nepateikiama detalių apie konkrečius sprendimus ar dokumentus, šis motyvas įvardijamas kaip reikšmingas, vertinant Ivanjuščenkos įtakos ir ryšių temą.

    Publikacijos autoriai Ivanjuščenką pateikia kaip itin demonizuotą personažą ankstesnėje Ukrainos politinėje realybėje, tačiau kartu kelia mintį, kad net ir po teisinių procesų bei sankcijų viešojoje erdvėje lieka klausimų dėl jo dabartinių galimybių ir kontaktų.

  • Ukrainos atstatymas kainuos šimtus mlrd. dolerių: Lenkija nori vietos prie stalo

    Ukrainos atstatymas gali kainuoti šimtus milijardų JAV dolerių, o Lenkijos verslas siekia kuo anksčiau įsitraukti į būsimus projektus. Didžiausios galimybės įvardijamos energetikos, žemės ūkio ir maisto pramonės srityse, taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms.

    Apie tai skelbiama po Varšuvoje vykusios „Rebuild Ukraine“ konferencijos, kurioje Ukrainos ekonomikos ir aplinkos ministras Oleksandras Krawčenka teigė, kad viešasis sektorius vienas tokio masto darbų nepatemps. Todėl, jo teigimu, būtinas privataus kapitalo įsitraukimas.

    Ministras pabrėžė, kad Ukrainai tai gali tapti didžiausiu investiciniu projektu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Pasak jo, jau dabar matomas investuotojų pasirengimas įgyvendinti projektus, kurių bendra vertė siekia beveik 100 mlrd. dolerių.

    Lenkijos pusė taip pat signalizuoja norą aktyviai dalyvauti šiame procese: anot Varšuvoje kalbėjusio valstybės sekretoriaus Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministerijoje Jaceko Karnowskio, dvišalį bendradarbiavimą remia dešimtys skirtingų instrumentų, įskaitant ir ES paramos mechanizmus.

    Sektoriai, kuriuose Lenkija mato šansus

    Diskusijose akcentuota, kad Ukrainos rinka ypač patraukli Lenkijos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kaip viena priežasčių įvardyta tai, kad mažiau prisotintoje rinkoje konkurencija gali būti mažesnė nei Vakarų Europoje, o paklausa – didelė.

    Perspektyviausi sektoriai, kuriuos mini verslo atstovai, – žemės ūkis, maisto pramonė ir energetika. Taip pat pabrėžta Ukrainos verslo specialistų, dirbančių Lenkijoje, reikšmė – jie gali tapti svarbiais partneriais įmonėms, svarstančioms apie plėtrą į Ukrainą.

    Energetikoje konkretūs planai jau skamba viešai: konferencijoje minėta, kad Lenkijos bendrovė „E-HUB Energy“ deklaravo norą prisidėti prie Ukrainos energetikos infrastruktūros plėtros. Taip pat užsiminta apie vykstančias Lenkijos ir Ukrainos derybas kuro sektoriuje.

    Kas trukdo investicijoms: siena, biurokratija ir viešieji pirkimai

    Nors galimybės vertinamos kaip didelės, verslo atstovai įvardija ir konkrečias kliūtis. Tarp jų – neišspręstos problemos pasienyje, administraciniai barjerai bei ribotas priėjimas prie Ukrainos viešųjų pirkimų.

    Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmų atstovas Jacekas Piechota atkreipė dėmesį, kad Ukraina naudoja viešųjų pirkimų sistemą „Prozorro“, tačiau Lenkijos įmonėms nepalanku tai, jog projekto dokumentacija turi būti parengta ukrainiečių kalba.

    Jo teigimu, investicinį klimatą lemia ne tik naujų investuotojų pritraukimas, bet ir dėmesys toms įmonėms, kurios jau dirba Ukrainoje. Būtent jos, anot jo, gali tapti geriausiais rinkos „ambasadoriais“ – arba atvirkščiai, atbaidyti kitus, jei susidurs su per didele rizika ir sunkumais.

    Siūlymas: institucija, kuri koordinuotų Ukrainos atstatymą

    Verslo bendruomenė kelia ir koordinavimo klausimą. Business Centre Club vadovas Jacekas Goliszewskis paragino sukurti instituciją, kuri koordinuotų veiksmus, susijusius su Ukrainos atstatymu, kad šalys turėtų aiškesnius „instrumentus“ dalyvauti procese.

    Kaip viena idėjų paminėta speciali Europos Sąjungos agentūra, kuri būtų atsakinga už pokario Ukrainos atstatymo koordinavimą, o jos būstinė galėtų būti, pavyzdžiui, Liubline ar Žešuve. Tokia struktūra, iniciatorių teigimu, galėtų padėti verslui lengviau orientuotis projektuose ir sumažinti dalį administracinių kliūčių.

  • Lenkija keičia viešųjų pirkimų taisykles: nebelemia vien mažiausia kaina, daugiau šansų MVĮ

    Lenkija ruošiasi keisti viešųjų pirkimų žaidimo taisykles: laimėtoją turėtų lemti ne vien mažiausia kaina, o ir kokybė, inovatyvumas, tiekimo saugumas bei ekonominė nauda.

    Apie tai Varšuvoje kalbėjo Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis, pristatydamas Valstybės pirkimų politikos 2026–2029 metams įgyvendinimo kryptį.

    Pasak jo, viešieji užsakymai turi tapti ne tik pirkimo mechanizmu, bet ir įrankiu, padedančiu stiprinti šalies ekonomiką, skatinti investicijas bei didinti atsparumą krizėms.

    Ministras taip pat akcentavo tikslą didinti mikro, mažų ir vidutinių įmonių dalį viešųjų pirkimų rinkoje, mažinant kliūtis, kurios neretai mažesnius tiekėjus eliminuoja dar starto pozicijoje.

    Daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms

    Tarp prioritetų įvardyta būtinybė plačiau atverti kelią vietos verslui, ypač mažesnėms įmonėms. Vienas iš siūlomų sprendimų – dažniau skaidyti pirkimus į dalis, kad konkursuose galėtų realiai dalyvauti daugiau tiekėjų.

    Taip pat dėmesys skiriamas finansinėms sąlygoms: aptariama galimybė dažniau taikyti avansus ir dalinius mokėjimus, kad viešuosius kontraktus vykdančioms bendrovėms būtų lengviau užtikrinti apyvartines lėšas.

    Kalbėta ir apie geresnį ryšį tarp perkančiųjų organizacijų ir rangovų, kad konkursų sąlygos būtų labiau pritaikytos realioms rinkos galimybėms, o ne formaliai „užprogramuotų“ laimėtojus.

    Viešieji pirkimai – ne tik pigiausias pasiūlymas

    Naujas požiūris numato, kad perkant prekes ir paslaugas daugiau reikšmės turėtų įgyti ne tik kaina, bet ir ilgalaikiai sprendimo privalumai: patikimumas, ilgaamžiškumas, tiekimo grandinių saugumas.

    Lenkijos valdžia nori, kad viešosios lėšos aktyviau prisidėtų prie ekonomikos konkurencingumo ir vietos įmonių augimo, o pirkimai būtų vertinami per platesnę – o ne vien biudžetinę – prizmę.

    Politikoje minimas ir siekis didinti šalies įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose (vadinamasis local content). Pabrėžiama, kad tikslas nėra automatiškai teikti pirmenybę vietos bendrovėms, o veikiau šalinti barjerus, trukdančius joms konkuruoti lygiomis sąlygomis.

    Saugumas ir profesionalumas – dar du akcentai

    Kitas prioritetas – valstybės atsparumo stiprinimas, įskaitant strateginių poreikių užtikrinimą ir gebėjimą reaguoti į krizes. Čia svarbiu kriterijumi laikomas tiekimo patikimumas ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Trečiasis ramstis – viešųjų pirkimų profesionalizavimas. Ministro teigimu, net ir geriausios taisyklės neveiks, jei institucijoms trūks kompetencijų pirkimus parengti ir prižiūrėti.

    Tarp priemonių minimos skaitmenizacijos ir naujų technologijų galimybės, kurios galėtų supaprastinti procedūras ir padidinti prieinamumą prie informacijos apie viešuosius užsakymus.

  • Lenkija žada daugiau viešųjų pirkimų palikti vietos įmonėms: pavyzdžiu rodo Prancūziją

    Lenkijos vyriausybė patvirtino naują Valstybės pirkimų politiką 2026–2029 metams ir aiškiai deklaruoja tikslą labiau remti vietos verslą, ypač smulkias ir vidutines įmones (SVV), dalyvaujančias viešuosiuose pirkimuose.

    Pristatydamas dokumentą, plėtros ir technologijų viceministras Michałas Jarosas pabrėžė, kad net turėdama europinių ribojimų Prancūzija sugeba pasiekti, jog 92 proc. viešųjų užsakymų laimi prancūzų bendrovės. Anot jo, tokios krypties siekiama ir Lenkijoje.

    Naujos politikos gairėse išskiriami du pagrindiniai ramsčiai: didesnė pagalba įmonėms konkuruojant dėl valstybės užsakymų ir valstybės atsparumo stiprinimas krizių metu, kai sutrinka tiekimo grandinės ar išauga priklausomybė nuo trečiųjų šalių.

    Viešųjų pirkimų rinka Lenkijoje yra milžiniška: nurodoma, kad 2025 metais jos vertė siekė apie 595 mlrd. zlotų, o per tą laikotarpį suteikta 187,8 tūkst. užsakymų taikant Viešųjų pirkimų įstatymą.

    Pagalba SVV ir daugiau praktinių įrankių

    Lenkijos plėtros ir technologijų ministerija žada verslą remti informacinėmis priemonėmis – nuo skaitmeninių įrankių iki dirbtinio intelekto panaudojimo bei praktinių patarimų, kaip dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

    Pasak viceministro, šių priemonių tikslas – viešuosius pirkimus panaudoti kaip instrumentą strateginiams ekonomikos plėtros planams įgyvendinti, kartu išlaikant skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principus.

    Atskirai akcentuojama SVV reikšmė ekonomikai: būtent ši įmonių grupė įvardijama kaip vienas svarbiausių Lenkijos ūkio pamatų, todėl ketinama nuosekliai didinti jų galimybes laimėti konkursus.

    „Local content“ ir valstybės atsparumas krizėms

    Antrasis svarbus krypties pokytis – didesnis dėmesys vietos turiniui („local content“) ir tiekimo saugumui. Tai siejama su pastarųjų metų patirtimis, kai tiekimo grandinės buvo trūkinėjusios, o globalios priklausomybės tapo rizikos šaltiniu.

    M. Jarosas pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose norima matyti ir tokias įmones, kurios gali suteikti saugumo garantijas, įskaitant kibernetinę erdvę.

    Kartu pripažįstama, kad naujos politikos poveikis gali būti lėtas: viceministras atkreipė dėmesį, jog ilgalaikių rezultatų gali tekti laukti net metų metus ar dar ilgiau, tačiau kryptis vertinama kaip būtina.

    Dokumentas pirmiausia skirtas valstybės administracijai, kuri savo pirkimų strategijose turės įtraukti numatytus prioritetus. Tačiau gairės ir rekomendacijos adresuojamos ne tik centrinei valdžiai – jos aktualios ir savivaldybių sektoriui, kuris taip pat vykdo reikšmingą viešųjų pirkimų dalį.

  • Lenkijos statybų sektorių smukdo skolos: įmonių įsiskolinimai jau viršija 6 mlrd. zlotų

    Lenkijos statybų sektoriuje problemos gilėja – augantis įsiskolinimas ir stringantys atsiskaitymai verčia vis daugiau įmonių stabdyti veiklą bei palikti statybų aikšteles.

    Skelbiama, kad statybos bendrovių pradelstos skolos jau perkopė 6 mlrd. zlotų, o su įsipareigojimų vykdymu sunkumų turi daugiau kaip 51 tūkst. įmonių. Apie tai, remiantis BIG InfoMonitor ir BIK duomenimis, praneša Gazeta.pl.

    Per metus sektoriaus skola, nurodoma, išaugo 409 mln. zlotų – tai sudaro 7 proc. Augimas fiksuojamas ir mėnesiniu tempu: vidutiniškai įsiskolinimai didėja po 34 mln. zlotų.

    Prie finansinių problemų prisideda keli veiksniai: naujų užsakymų trūkumas, labai žemos sutarčių kainos bei vėluojantys mokėjimai už jau atliktus darbus. Dėl to dalis įmonių renkasi laikinai stabdyti veiklą.

    Kuriose srityse skolos didžiausios

    Didžiausia įsiskolinimų dalis tenka įmonėms, dirbančioms geležinkelių infrastruktūros ir metro statybose – jos sudaro 11,4 proc. visų sektoriaus pradelstų skolų. Kelių ir greitkelių statybos bendrovių dalis siekia 7,75 proc.

    Tuo metu sparčiausiai, nurodoma, auga įmonių, statančių pastatus, skolos – įskaitant gyvenamuosius projektus. Jų pradelsti įsipareigojimai pasiekė 132,6 mln. zlotų, o metinis augimas sudaro 11,2 proc.

    Finansinę įtampą didina ir tai, kad dalis įmonių užsakymus laimi siūlydamos itin žemas kainas – kartais iš esmės „po savikaina“. Tai leidžia trumpuoju laikotarpiu išlaikyti darbų apimtis, bet ilgainiui silpnina viso sektoriaus stabilumą.

    Vėluojantys mokėjimai smogia subrangovams

    Viena opiausių problemų – uždelsti atsiskaitymai už atliktus darbus. BIG InfoMonitor vyriausiasis analitikas Waldemaras Rogowskis atkreipia dėmesį, kad subrangovai, dirbantys savivaldybių ir infrastruktūros projektuose, dažnai laukia apmokėjimo ilgiau nei tie, kurie dirba su privačiais užsakovais.

    Vėlavimai grandinine reakcija persiduoda per visą rinką: nuo generalinių rangovų iki subrangovų ir statybinių medžiagų tiekėjų. Tai reiškia, kad net ir turint darbo, įmonėms gali pritrūkti apyvartinių lėšų kasdienėms išlaidoms.

    Minima ir kita priežastis – užsitęsiantys viešieji pirkimai, biudžetų ribojimai bei ne visuomet veiksmingi viešųjų sutarčių indeksavimo (valorizacijos) mechanizmai.

    Ar dėl krizės pigs būstas?

    Tekste pažymima, kad pirmieji atsigavimo ženklai labiau matomi infrastruktūros statybose, tačiau gerokai sudėtingesnė padėtis išlieka pastatų statybos segmente.

    Kartu akcentuojama, kad statybų įmonių problemos nebūtinai reikš būsto kainų kritimą. Didesni NT vystytojai paprastai turi tvirtesnę finansinę padėtį, o sudėtingesnėmis sąlygomis linkę riboti naujų projektų pradžią.

  • Zarasų politikų posėdis sukėlė klausimų: ką spręs tarybos kontrolės komitetas?

    Zarasų rajono savivaldybėje surengtas tarybos Kontrolės komiteto posėdis, kurio darbotvarkėje paprastai atsiduria jautriausi savivaldybės administravimo klausimai. Tokie posėdžiai svarbūs tuo, kad juose vertinama, ar savivaldybės sprendimai įgyvendinami skaidriai ir laikantis teisės aktų.

    Kontrolės komitetas savivaldybėse atlieka parlamentinės kontrolės funkciją: svarsto savivaldybės kontrolieriaus išvadas, vertina audito rekomendacijų įgyvendinimą ir inicijuoja aiškinimąsi, kai kyla rizikų dėl biudžeto lėšų naudojimo. Praktikoje tai gali apimti viešuosius pirkimus, savivaldybės įmonių veiklą, turto valdymą ir paslaugų kokybę gyventojams.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms keliami vis aukštesni viešumo standartai, todėl didėja ir visuomenės lūkesčiai, kad komitetų darbas būtų aiškiai suprantamas gyventojams. Dėl to vis dažniau posėdžių medžiaga viešinama vaizdo įrašais, o sprendimų motyvai ir išvados tiksliau suformuluojami protokoluose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad komitetų efektyvumas priklauso ne tik nuo politinės valios, bet ir nuo to, kaip greitai administracija reaguoja į pastabas bei audito rekomendacijas. Kai rekomendacijos įgyvendinamos laiku, mažėja finansinių klaidų rizika ir lengviau užtikrinti, kad biudžeto lėšos būtų nukreiptos ten, kur jų labiausiai reikia.

    Gyventojams tokie posėdžiai aktualūs ir dėl kasdienių pasekmių: nuo kelių priežiūros, švietimo ir kultūros įstaigų finansavimo iki socialinių paslaugų organizavimo. Tarybos komitetų sprendimai patys savaime dažnai nebūna galutiniai, tačiau jie daro tiesioginę įtaką tam, kokie klausimai vėliau keliauja į tarybos posėdžius ir kokių atsakymų privalo pateikti savivaldybės administracija.

  • Vilniaus rajoną drebinančio skandalo epicentre – „Vilniaus rajono autobusų parkas“: opozicija kelia ultimatumą

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyko augant įtampai dėl viešojoje erdvėje aptarinėjamų galimų pažeidimų savivaldybės įmonėje „Vilniaus rajono autobusų parkas“. Opozicijos atstovai teigia, kad per kelerius metus įmonės finansinė padėtis smarkiai suprastėjo, todėl būtini skubūs kontrolės ir skaidrumo sprendimai.

    Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad įmonė anksčiau turėjo apie 500 000 eurų sąskaitos likutį, o dabar kalbama apie maždaug 1 500 000 eurų skolą. Tai reikštų beveik 2 000 000 eurų neigiamą pokytį, kuris, tarybos narių vertinimu, kelia klausimų dėl valdymo kokybės ir savivaldybės lėšų naudojimo.

    Kas kelia daugiausia klausimų

    Opozicija viešai įvardija galimai nepagrįstas išlaidas, tarp jų naujų lengvųjų automobilių įsigijimą vadovų poreikiams ir dideles sumas teisinėms paslaugoms. Anot jų, abejonių kelia ir tai, kad savivaldybė turi savo teisininkus, o įmonės veikla nėra tokia, kad reikėtų itin brangių vienkartinių paslaugų.

    Taip pat keliami klausimai dėl pirkimų, susijusių su autobusų plovimu, technine priežiūra ir remontu, kai dalis darbų esą perduota išoriniams rangovams, nors įmonė turi tam reikalingą infrastruktūrą. Kritikai tvirtina, kad faktinis paslaugų suteikimas galėjo neatitikti apmokėtų sąskaitų apimties, todėl būtina patikrinti dokumentus ir sutartis.

    Opozicija buriasi į frakciją

    Spalio 30 dieną Vilniaus rajono savivaldybės taryboje įkurta nauja opozicinė frakcija „STOP KORUPCIJAI“, kurią sudaro devyni tarybos nariai. Frakcija skelbia sieksianti perimti iniciatyvą savivaldybės kontrolės srityje ir kelti klausimus dėl audito, atskaitomybės bei sprendimų pagrįstumo.

    Pagal Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą tarybos darbo logiką didesnė opozicinė frakcija turi daugiau galimybių pretenduoti į Kontrolės komiteto ir Antikorupcijos komisijos vadovavimą. Opozicija tai laiko galimybe užtikrinti aktyvesnę priežiūrą, kai viešojoje erdvėje pasirodo informacija apie galimus piktnaudžiavimo atvejus.

    Ko reikalaujama dabar

    Frakcijos atstovai ragina inicijuoti nepriklausomą įmonės veiklos ir pirkimų vertinimą, taip pat aiškiai atkurti priežiūros mechanizmus, įskaitant valdybos vaidmenį ir atsakomybes. Jie pabrėžia, kad be sisteminės kontrolės rizika viešiesiems finansams išlieka, o galimų pažeidimų išaiškinimas ateityje gali tapti sudėtingesnis.

    Viešai taip pat skelbiama, kad dėl situacijos įmonėje domisi teisėsauga, tačiau konkrečios procesinės detalės šiame etape nėra viešinamos. Savivaldybės taryboje tikimasi, kad artimiausiu metu bus pateikti aiškesni atsakymai dėl finansinių sprendimų, pirkimų logikos ir atsakomybės grandinės.

    Naujos frakcijos seniūne paskirta Renata Sobieska, pavaduotoju – Robert Rackiewicz. Frakcijoje taip pat dirba Stanislav Adamaitis, Viktor Bojarovič, Miroslava Klim, Ana Miliuškevič, Marija Rekst, Zbignev Sinkevič ir Zigmont Ždanovič.

    Taip pat pranešama, kad pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su LLRA-KŠS frakcija, numatant bendrus posėdžius ir veiksmų derinimą. Opozicija tvirtina, kad pagrindinis tikslas – užtikrinti, jog savivaldybės lėšos būtų naudojamos skaidriai, o galimi pažeidimai neliktų be politinio ir institucinės kontrolės atsako.

  • Vilniaus rajoną purto įtarimai: susikūrė „STOP KORUPCIJAI“ ir taikosi perimti kontrolę

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame svarstyta daugiau nei trys dešimtys klausimų, vyko augant viešam rezonansui dėl galimų pažeidimų savivaldybės valdomoje transporto įmonėje. Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje skelbiama informacija kelia klausimų dėl lėšų naudojimo ir savivaldybės priežiūros.

    Pasak viešai skelbtų duomenų, įmonės finansinė padėtis per kelerius metus smarkiai pablogėjo: nuo maždaug 500 000 eurų perteklinio balanso iki apie 1 500 000 eurų skolos. Tai reikštų beveik 2 000 000 eurų neigiamą pokytį, kurio priežastys, opozicijos teigimu, turi būti aiškiai įvardytos.

    Įtarimai dėl išlaidų ir pirkimų

    Viešojoje erdvėje minimi galimai abejotini pirkimai ir išlaidos, tarp jų ir kelių lengvųjų automobilių įsigijimas administracijos poreikiams. Taip pat keliami klausimai dėl teisinių paslaugų kaštų, nors savivaldybė turi savo teisininkų padalinį, o įmonėje, kaip teigiama, nėra didelio teisinių ginčų krūvio.

    Opozicijos atstovai taip pat kelia abejonių dėl atskirai perkamos autobusų plovimo, techninės priežiūros ir remonto paslaugų apimties bei pagrįstumo, jei įmonė turi nuosavą techninę bazę. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad dalis rangovų galėjo būti susiję su kitais regionais, o darbų kokybė, sprendžiant iš gyventojų pastebėjimų, ne visada atitiko lūkesčius.

    Prokuratūra ir politinė atsakomybė

    Nurodoma, kad situacija sulaukė teisėsaugos dėmesio, o įtarimų šešėlis metamas ir savivaldybės vadovybei bei politinio pasitikėjimo komandai. Viešai primenama, jog prieš kelerius metus buvo pakeistas įmonės vadovas, o šis sprendimas dabar vertinamas kaip vienas iš lūžio taškų, po kurio finansiniai rodikliai galėjo blogėti.

    Opozicija kritikuoja ir savivaldybės reakciją į situaciją, teigdama, kad vietoje skubaus audito buvo priimti sprendimai, galėję susilpninti kasdienę įmonės veiklos priežiūrą. Savivaldybių įmonėms tai ypač jautru, nes jos dažnai finansuojamos dotacijomis, todėl visuomenės pasitikėjimą lemia skaidri kontrolė ir aiškūs atsiskaitymo mechanizmai.

    Susikūrė „STOP KORUPCIJAI“ frakcija

    Šiame kontekste Vilniaus rajono savivaldybės taryboje paskelbta apie naujos opozicinės frakcijos „STOP KORUPCIJAI“ įkūrimą. Skelbiama, kad frakciją sudaro devyni nariai, ir ji tapo didesnė už iki šiol veikusią opozicinę liberalų ir konservatorių frakciją.

    Pagal savivaldos veiklos principus didesnė opozicinė frakcija paprastai įgyja daugiau galimybių pretenduoti į kontrolės ir antikorupcinių struktūrų vadovavimą, todėl frakcijos kūrėjai tai įvardija kaip bandymą sustiprinti parlamentinę priežiūrą savivaldybėje. Jie tikina sieksiantys, kad galimi pažeidimai nebūtų nutylėti, o sprendimai dėl biudžeto lėšų būtų vertinami viešai ir argumentuotai.

    Pranešime teigiama, kad frakcijos pirmininke išrinkta Renata Sobieska, pavaduotoju paskirtas Robert Rackiewicz, o frakcijoje taip pat dirba Stanisław Adomajtis, Wiktor Bojarowicz, Mirosława Klim, Anna Miluszkiewicz, Maria Rekść, Zbigniew Sinkiewicz ir Zygmunt Żdanowicz. Taip pat skelbiama, kad pasiektas susitarimas dėl glaudaus bendradarbiavimo su AWPL-ZChR frakcija ir bendrų posėdžių.

    Viešojo sektoriaus skaidrumo ekspertai ne kartą pabrėžė, kad savivaldybių įmonėse didžiausios rizikos kyla, kai susilpnėja nepriklausoma priežiūra, o pirkimų ir paslaugų sutartys nėra pakankamai pagrįstos. Todėl artimiausiu metu esminiai klausimai bus audito apimtis, realių paslaugų suteikimo patikrinimas ir aiškus atsakymas, kas konkrečiai lėmė finansinės padėties pablogėjimą.