CP v2

Tag: Viešieji pirkimai

  • Lenkijoje stringa didelės investicijos: aplinkosaugos sprendimų laukimas trunka iki dvejų metų

    Lenkijoje planuojamos ir jau vykdomos kelių bei geležinkelių investicijos vis dažniau atsiremia į vieną kritinę kliūtį – užsitęsusį aplinkosauginių sprendimų išdavimą. Seimo infrastruktūros komisijos nariai ragina skubiai stiprinti Regionines aplinkos apsaugos direkcijas, kurios dėl darbuotojų trūkumo nebespėja su augančiais srautais.

    Pagal parlamento komisijoje aptartą informaciją, vidutinis laikas, reikalingas gauti sprendimą dėl poveikio aplinkai sąlygų kelių ar geležinkelių projektams, priartėjo prie dvejų metų. Rangovai kaltina institucijas lėtu tempu, o patys pareigūnai tvirtina, kad dabartiniai pajėgumai yra per maži tokiam bylų kiekiui.

    Seime – raginimas skubinti sprendimus

    Infrastruktūros komisija priėmė kreipimąsi dėl skubaus Regioninių aplinkos apsaugos direkcijų stiprinimo – tiek papildomais etatais, tiek finansavimu. Sprendimas nebuvo vienbalsis: dalis opozicijos parlamentaro teigė nespėję susipažinti su tekstu ir siūlė balsavimą atidėti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad problema nėra nauja, o delsimas jau dabar tiesiogiai veikia investicijų grafiką. Pasak komisijos narių, institucijų „butelio kakleliai“ tampa sistemine rizika, ypač kai valstybė skelbia apie didelės apimties infrastruktūros projektus.

    50 bylų vienam specialistui

    Generalinė aplinkos apsaugos direkcija, gindama regionines institucijas nuo priekaištų, nurodo darbo krūvius, kurie kai kuriose vaivadijose pasiekia itin aukštą lygį. Skaičiuojama, kad vienam specialistui per metus gali tekti apie 50 aplinkosauginių procedūrų, o tai reiškia maždaug vieną bylą per savaitę.

    Tuo pat metu administracinės procedūros reikalauja gerokai daugiau laiko: sudėtingesnėms byloms dažnai taikomi ilgesni nagrinėjimo terminai, be to, procesą prailgina visuomenės įtraukimas, prašymai papildyti dokumentus ir laukimas, kol investuotojai pateiks patikslinimus.

    Institucijų vadovybė su Finansų ministerija jau buvo sutarusi dėl nuoseklaus pajėgumų didinimo: per penkerius metus numatyta sukurti 193 naujas pareigybes. Pirmajame etape atsirado 43 etatai, tačiau kitas žingsnis užstrigo – planuoti dar 46 etatai laiku nebuvo patvirtinti.

    Rangovai prašo stiprinti administraciją

    Įdomu tai, kad vis garsiau apie problemą kalba ne tik valstybinės institucijos, bet ir rangovai, kurie tiesiogiai patiria vėlavimo pasekmes. Jų argumentas paprastas: viešųjų investicijų apimtys auga, tačiau administracinės grandys, nuo kurių priklauso leidimai ir procedūros, negauna proporcingo pastiprinimo.

    Rangovų atstovai pabrėžia, kad valstybė negali tikėtis, jog tos pačios komandos apdoros kelis kartus didesnį projektų srautą be papildomų žmonių ir adekvataus apmokėjimo. Jų vertinimu, investicijos į aplinkosaugos administraciją yra tiesioginė investicija į ekonomikos plėtrą, nes mažina prastovas, brangstančius terminus ir riziką konkursams.

    Kol kas diskusijų kryptis aiški: jei Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos nebus sustiprintos, didieji kelių ir geležinkelių projektai gali ilgam įstrigti planavimo stadijoje. Tai reikštų ne tik lėtesnį infrastruktūros atnaujinimą, bet ir didesnę išlaidų riziką dėl užsitęsusių procedūrų bei vėluojančių darbų pradžios.

  • ES automobilių pramonėje – skilimas: „Pagaminta Europoje“ taisyklė gali kainuoti 350 000 darbo vietų

    ES automobilių pramonėje – skilimas: „Pagaminta Europoje“ taisyklė gali kainuoti 350 000 darbo vietų

    Kas vyksta Briuselyje?

    Europos Sąjungoje bręsta aštri automobilių sektoriaus priešprieša dėl vadinamosios „Pagaminta Europoje“ krypties, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo kiniškos gamybos ir sustiprinti vietinę elektrinių automobilių grandinę.

    Diskusijų centre – Europos Komisijos svarstomas pramonės skatinimo paketas, kuris viešųjų pirkimų ir valstybės paramos schemose prioritetą teiktų automobiliams, pagamintiems daugiausia iš Europoje pagamintų komponentų.

    70 proc. riba supriešino sektorių

    Pagal svarstomą modelį elektriniams automobiliams būtų taikoma 70 proc. vietinės kilmės turinio riba. Tai reikštų, kad didžioji dalis pagrindinių dalių ir komponentų turėtų būti pagaminti Europoje, jei gamintojai norėtų lengviau pretenduoti į viešųjų pirkimų užsakymus ar paramą.

    Europos automobilių tiekėjų asociacija CLEPA teigia, kad toks slenkstis realistiškas, nes Europoje pagamintuose įkraunamuose hibriduose ir baterijiniuose elektromobiliuose vietinių komponentų dalis jau dabar dažnai siekia apie 80–90 proc.

    Ką siūlo gamintojai ir kodėl kyla ginčas?

    Gamintojus vienijanti asociacija ACEA ragina keisti skaičiavimo logiką ir vertinti ne atskirų komponentų kilmę, o galutinio automobilio vertę, įtraukiant tyrimus, vystymą, inžineriją ir dizainą. Šalininkų teigimu, automobilis nėra vien dalių suma, o didelę vertę sukuria ir aukštos kvalifikacijos darbas.

    „Automobilis yra gerokai daugiau nei jo dalių suma. Jo vertė slypi ir tyrimuose, pažangioje inžinerijoje bei aukštos kvalifikacijos darbo jėgoje“, – teigiama ACEA pozicijoje.

    CLEPA atkerta, kad toks metodas realiai „atskiestų“ reikalavimą dėl Europoje pagamintų dalių, nes dalį vietinio turinio sudarytų ne fizinė gamyba, o sukurta pridėtinė vertė. Asociacijos skaičiavimais, taip galutiniame rezultate pakaktų maždaug 50 proc. ES pagamintų dalių, o likusi dalis būtų „užpildoma“ kitomis veiklomis.

    „Riba, kuri ignoruoja, kur iš tiesų pagaminamos dalys, yra etiketė, kuri ignoruoja Europos darbuotoją“, – sakė CLEPA generalinis sekretorius Benjaminas Kriegeris.

    Tiekėjų pusė perspėja, kad pernelyg lanksti metodika gali paskatinti didesnį komponentų importą iš mažesnių kaštų šalių, o didžiausias konkurencinis spaudimas šiuo metu ateina iš Kinijos. CLEPA teigimu, blogiausiu scenarijumi tai galėtų reikšti iki 350 000 darbo vietų praradimą tiekimo grandinėje.

    Kodėl tai svarbu visai Europai?

    Automobilių pramonė yra viena didžiausių Europos ekonomikos šakų, o perėjimas prie elektromobilių jau dabar keičia darbo rinką: mažėja vidaus degimo varikliams skirtų komponentų paklausa, o sparčiai auga baterijų, galios elektronikos ir programinės įrangos svarba.

    Briuselis siekia, kad žalioji transformacija nevirstų deindustrializacija, kai gamyba ir tiekimas persikelia už ES ribų. Tačiau ginčas parodo esminę įtampą: kaip apginti darbo vietas ir gamybą Europoje, kartu išlaikant konkurencingumą bei neapsunkinant gamintojų naujais reikalavimais.

    Šiuo metu pasiūlymas derinamas tarp ES valstybių ir Europos Parlamento, todėl galutinė vietinio turinio taisyklių forma dar gali keistis. Sprendimas nulems, ar parama ir viešieji pirkimai labiau skatins komponentų gamybą Europoje, ar didesnį dėmesį skirs bendrai sukurtai vertei, įskaitant tyrimus ir vystymą.

  • „Washington Post“: Baltieji rūmai skyrė apie 465 mln. eurų pokylių salei be konkurso

    „Washington Post“ skelbia, kad Donaldo Trumpo administracija skyrė sutartį dėl didelės pokylių salės statybos prie Baltųjų rūmų, apeidama įprastą viešųjų pirkimų konkursą. Pasak leidinio, bendra sandorio vertė siekia apie 465 mln. eurų.

    Anot laikraščio, remtasi konfidencialios sutarties tekstu, su kuriuo buvo leista susipažinti žurnalistams. Dokumentuose teigiama, kad Baltieji rūmai projektui pasirinko bendrovę „Clark Construction“, pasitelkdami padalinį, kuris paprastai rūpinasi kasdieniais pastato remonto darbais, baldų pirkimais ir mažesnės apimties užsakymais.

    Šis sprendimas svarbus todėl, kad toks padalinys, kaip rašo „Washington Post“, netaiko standartinių procedūrų, būdingų dideliems statybų projektams, įskaitant konkurso skelbimą. Baltieji rūmai tvirtina, kad veikė pagal galiojančias taisykles ir teisės aktus.

    Leidinys pažymi, kad „Clark Construction“ yra viena didžiausių bendrovių, vykdančių JAV valdžios užsakymus statybų srityje. Pasak dokumentų, kuriais remiasi „Washington Post“, įmonės pelnas iš šio projekto gali siekti apie 60 mln. eurų.

    Tuo pat metu dėmesį patraukė ir vieši Donaldo Trumpo pasisakymai apie projekto finansavimą. „Washington Post“ primena, kad interviu jis yra tvirtinęs, jog rangovas esą siūlė pokylių salę pastatyti nemokamai, tačiau sutarties duomenys rodo kitokią finansinę logiką.

    Anksčiau Donaldas Trumpas buvo minėjęs, kad statybos galėtų kainuoti apie 186 mln. eurų, tačiau dabartiniai skaičiavimai, pasak laikraščio, yra maždaug tris kartus didesni. Leidinio teigimu, nors viešai buvo kalbėta apie privačių rėmėjų indėlį, maždaug pusę visos sumos turėtų padengti mokesčių mokėtojai.

    „Washington Post“ šį atvejį pristato kaip dar vieną situaciją, kai Baltieji rūmai rangovus renkasi ne konkurso būdu. Anot laikraščio, anksčiau panašiai buvo parinktos įmonės Lafayette parko prie Baltųjų rūmų atnaujinimui ir kitam projektui, susijusiam su Reflecting Pool remonto darbais prie Linkolno memorialo.

  • Local content Lenkijoje: kodėl pirkimai turi prasidėti dar prieš konkursą ir ką tai keičia Ukrainai

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie local content principą, kai viešuosiuose ir didelių bendrovių pirkimuose sąmoningai stiprinamos vietos tiekimo grandinės. Ukraine Recovery Conference Gdanske metu energetikos, gynybos ir finansavimo sektorių atstovai pabrėžė, kad čia esmė ne vienkartinis sandoris, o ekonomikos atsparumas.

    Diskusijų dalyviai akcentavo, kad local content neturi likti tik gražiai skambančia formuluote pirkimo dokumentuose. Tikrasis poveikis atsiranda tada, kai vietos tiekėjų įtraukimas planuojamas dar investicijos pradžioje: nuo techninių reikalavimų, darbų skaidymo ir tiekėjų pasirengimo iki ilgalaikio aptarnavimo.

    Sprendimai dar prieš konkursą

    Agentūros Rozwoju Przemysłu vadovybės atstovė Ilona Deręgowska konferencijoje teigė, kad vien pasirašytas gerosios praktikos kodeksas neišspręs problemos, jei nesikeis projektų planavimo logika. Pasak jos, local content turi atsirasti ne pirkimo pabaigoje, o pačioje pradžioje, kai formuojama projekto struktūra ir rizikų valdymas.

    Jos minėtas praktinis kelias yra pirkimų skaidymas į mažesnes dalis, kad realią galimybę dalyvauti gautų ir mažesnės įmonės. Dideliuose infrastruktūros projektuose dažnai kliūtimi tampa finansinės garantijos ir apyvartinių lėšų poreikis, todėl iš anksto parengtos sąlygos gali lemti, ar vietos verslas apskritai pateks į grandinę.

    „Didžiausia kliūtis slypi požiūryje, kurį reikia taikyti praktikoje“, – sakė Ilona Deręgowska.

    Energetikos grupių požiūris

    PGE atstovė Katarzyna Rozenfeld pabrėžė, kad local content turi tapti ne siauro specialistų rato tema. PGE šiais metais patvirtino local content strategiją ir siekia, kad kiekvienoje grupės įmonėje būtų atsakingas asmuo, o tiekėjai apie planuojamus pirkimus sužinotų iš anksto, dar prieš oficialias procedūras.

    Anot jos, be skaidresnių planų ir dialogo su rinka local content rizikuoja likti tik valstybės valdomų bendrovių projektu. Tai reiškia, kad nauda ekonomikai būtų ribota, nes didelė vietos verslo dalis veikia už didžiųjų konkursų radaro ir įsijungia tik per subrangą.

    „Pagrindinė užduotis yra, kad ši koncepcija taptų visos šalies, o ne vien valstybės įmonių koncepcija“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.

    Enea vadovas Grzegorz Kinelski konferencijoje akcentavo, kad bandyti užtikrinti vietos dalį vien konkurso etape dažnai jau yra per vėlu. Dideli energetikos projektai ruošiami metų metus, o realią vertę sukuria ne tik pagrindinis rangovas, bet ir gilesni grandinės sluoksniai, kurie tiekia medžiagas, paslaugas ir komponentus.

    Tauron vadovas Grzegorz Lot local content susiejo su ilgalaikiu konkurencingumu ir regionų transformacija. Jo teigimu, vienkartinis pirkimas nekuria tvarios naudos, o partnerystė su tiekėjais gali padėti auginti kompetencijas, kurios vėliau praverčia ir eksportuojant paslaugas ar technologijas.

    „Man local content yra ilgalaikės vertės kūrimas akcininkams, regionui, šaliai ir įmonei, tai konkurencinio pranašumo statyba“, – sakė Grzegorz Lot.

    Gynyba ir suverenumo klausimas

    Polska Grupa Zbrojeniowa vadovas Adam Leszkiewicz pabrėžė, kad gynybos pramonėje local content yra glaudžiai susijęs su technologinių gebėjimų ir gamybos pajėgumų išlaikymu šalies viduje. Jo vertinimu, krizės ir karas Ukrainoje parodė, kad šie sprendimai tampa ne tik ekonomikos, bet ir valstybės saugumo dalimi.

    Jis priminė, kad dideli užsakymai paprastai pasklinda per platų tinklą ir pasiekia tūkstančius įmonių kaip subrangovus ar komponentų tiekėjus. Tokiu būdu vietos dalis pasireiškia ne vien tuo, kas pasirašo pagrindinę sutartį, bet tuo, kiek realios gamybos ir kompetencijų lieka šalies viduje.

    „Turime prisiminti žodį suverenumas, suprantamas gamybos, technologijų ir kompetencijų prasme“, – sakė Adam Leszkiewicz.

    Kitas debatos kampas buvo institucinė pusė. Totalizator Sportowy vadovė Beata Stelmach atkreipė dėmesį, kad vietos vertė kuriama ne tik per infrastruktūrą ar pramonę, bet ir per institucijas, kurios geba mobilizuoti lėšas, užtikrinti pasitikėjimą ir finansuoti visuomenei svarbius tikslus, ypač kai vartotojai persikelia į skaitmeninę erdvę.

    Konferencijos dalyviai sutarė, kad Ukrainos atstatymo projektai bus prioritetizuojami pačios Ukrainos, todėl Lenkijos įmonėms vien geografinio artumo nepakaks. Norint tapti patikimais partneriais, reikės pasirengimo dirbti tarptautinėse grandinėse, turėti pajėgumus, sertifikacijas, aptarnavimo infrastruktūrą ir aiškią ilgalaikę strategiją.

  • Telšių Antikorupcijos komisija renkasi į posėdį: skundai dėl lėšų ir konkursų, numatyta transliacija

    Birželio 9 dieną 10.00 valandą vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos posėdis. Jis rengiamas Telšių rajono savivaldybės Baltojoje posėdžių salėje, Žemaitės gatvėje 14, Telšiuose.

    Posėdis vyks mišriu būdu, taip pat numatyta tiesioginė transliacija. Savivaldybė skelbia, kad darbotvarkėje suplanuoti klausimai susiję su gautais skundais, komisijos atliekamais tyrimais ir vidiniais organizaciniais sprendimais.

    Skundai ir tyrimai darbotvarkėje

    Vienas klausimų susijęs su skundu dėl galimai neteisėto Europos Sąjungos lėšų panaudojimo, pranešėjo persekiojimo ir sisteminio teisėsaugos neveikimo. Taip pat bus nagrinėjamas skundas dėl galimai neskaidrios ir nesąžiningos tarpininkavimo veiklos bei pažeidžiamo asmens interesų pažeidimo.

    Komisija ketina išklausyti ir tyrimo dėl savivaldybės įmonės „Telšių kultūros centras“ organizuoto konkurso skaidrumo išvadas. Atskiru klausimu numatytas tyrimas dėl VšĮ „Telšių krepšinio centras“ ir VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ skiriamų Telšių rajono savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumo.

    Darbotvarkėje taip pat pateikta informacija dėl galimai neteisėtos veiklos savivaldybės būste. Posėdyje planuojama aptarti ir Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo skyrimo klausimą, taip pat numatyta skiltis kitiems klausimams.

    Ką reiškia vieša transliacija?

    Viešas posėdžio transliavimas leidžia gyventojams realiu laiku stebėti, kaip svarstomi skundai, kokius paaiškinimus teikia pranešėjai ir komisijos nariai, kokie sprendimai priimami dėl tolesnių veiksmų. Tokia praktika paprastai prisideda prie didesnio procedūrų skaidrumo ir aiškesnės atskaitomybės.

    Antikorupcijos komisijų darbas savivaldybėse dažniausiai apima informacijos rinkimą, situacijų vertinimą ir rekomendacijų teikimą, kai kyla abejonių dėl viešojo sektoriaus veiklos skaidrumo ar interesų konflikto rizikų. Šiame posėdyje svarstomų klausimų pobūdis rodo dėmesį tiek biudžeto lėšų panaudojimui, tiek viešųjų konkursų skaidrumui.

  • EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    Birželio 5 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje lankėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų delegacija, rengianti naują ekonominę apžvalgą Lietuvai. Savivaldybė vizitą išnaudojo pristatyti savo viešojo valdymo praktiką ir įgyvendinamus projektus.

    Savivaldybėje susirinkusius mero vardu pasveikino vicemeras Algis Vaitkevičius, pabrėžęs, kad tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti pasiekimus, bet ir konstruktyviai įsivertinti tobulintinas sritis. Pasak jo, EBPO dėmesys yra galimybė parodyti, kaip savivaldos lygmeniu sprendžiami praktiniai gyventojams svarbūs klausimai.

    Susitikime savivaldybės administracijoje aptarti viešojo administravimo procesai, viešieji pirkimai, investicijų pritraukimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos. Tokios temos EBPO apžvalgose paprastai siejamos su šalies konkurencingumu, paslaugų kokybe ir viešųjų finansų tvarumu, todėl savivaldybių patirtis čia tampa reikšminga bendrame Lietuvos vertinime.

    „EBPO vizitas Vilniaus rajone yra reikšmingas įvertinimas mūsų savivaldybės darbui. Tai proga parodyti, kad esame aktyvūs viešojo sektoriaus sprendimų kūrėjai, gebantys įgyvendinti projektus, spręsti iššūkius ir diegti pažangius sprendimus“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Nemenčinėje pristatyti konkretūs pavyzdžiai

    Po susitikimo delegacija, lydima mero patarėjos Vidos Montvydaite, vyko į Nemenčinę, kur susipažino su keliais savivaldybėje įgyvendintais ir vykdomais projektais. Tokia praktika leidžia ekspertams įvertinti ne tik planus, bet ir realų paslaugų organizavimą vietoje.

    Svečiai apsilankė Nemenčinės poliklinikoje ir jos padaliniuose, tarp jų Medicininės reabilitacijos centre bei Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Įstaigos vadovas Rimgaudas Vincevičius pristatė paslaugų spektrą ir veiklos organizavimą, taip pat aptarti finansiniai aspektai, susiję su veiklos finansavimu ir darbuotojų darbo užmokesčio formavimo principais.

    Delegacija taip pat lankėsi bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“, kur įmonės vadovas Leonard Pavliun pristatė teikiamas paslaugas ir jų finansinius aspektus. Vizito metu aptarti vykdomi atsinaujinančios energijos projektai bei įmonės planai, kurie savivaldybėms dažnai tampa svarbia priemone mažinant sąnaudas ir didinant energetinį savarankiškumą.

    Nemenčinės Gedimino gimnazijoje svečiai susipažino su ugdymo aplinka ir tvarumo iniciatyvomis. Savivaldybė pabrėžė, kad mokykloje naudojamas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas, siekiant tvaresnio mokinių pavėžėjimo.

    Kuo svarbus EBPO vizitas?

    EBPO rengiamos ekonominės apžvalgos yra vienas iš tarptautinių vertinimų, kuriuose nagrinėjami valstybės viešosios politikos sprendimai, produktyvumas, investicijų aplinka ir viešojo sektoriaus efektyvumas. Savivaldybių praktika tokiose diskusijose svarbi todėl, kad būtent vietos lygmeniu gyventojai dažniausiai tiesiogiai patiria viešųjų paslaugų kokybę.

    Pasak savivaldybės, vizitas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi, įvardinti iššūkius ir pristatyti sprendimus, kurie jau veikia praktikoje. Tikimasi, kad tokie susitikimai padeda geriau įvertinti, kokių priemonių Lietuvai reikia stiprinant savivaldą, gerinant viešąjį administravimą ir didinant investicinį patrauklumą.

  • Panevėžys griežtina mokinių maitinimo priežiūrą: po VPT vertinimo peržiūrės sutartis mokyklose

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvyko savivaldybės administracijos, Švietimo skyriaus, ugdymo įstaigų vadovų ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovų susitikimas. Jame aptartos VPT atliktų mokinių maitinimo paslaugų sutarčių vertinimo išvados ir rekomendacijos.

    Savivaldybė praneša, kad tikslas yra ne formali kontrolė, o kasdienė paslaugos kokybė, kurią realiai pajunta mokiniai ir jų tėvai. Po susitikimo numatyta peržiūrėti esamas maitinimo paslaugų priežiūros procedūras ir sustiprinti kontrolės priemones mokyklose.

    „Vaikų maitinimas mokykloje yra paslauga, kuri tiesiogiai susijusi su mokinių gerove ir tėvų pasitikėjimu ugdymo sistema. Todėl turime būti tikri, kad visi tiekėjų prisiimti įsipareigojimai yra vykdomi“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Šileika.

    VPT jau ne vienerius metus vertina, kaip savivaldybėse vykdomos ugdymo įstaigų sudarytos maitinimo paslaugų sutartys. Naujausiuose vertinimuose, kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, dėmesys atkreiptas į atvejus, kai ne visi tiekėjų pasiūlymuose numatyti įsipareigojimai buvo įgyvendinti visa apimtimi, o priežiūra galėjo būti nuoseklesnė.

    Pasak VPT atstovų, vertinant sutartis skirtingose savivaldybėse dažniausiai fiksuojami neatitikimai, susiję su ekonominio naudingumo kriterijų įgyvendinimu, nepakankamai pagrįstais duomenimis ar neįdiegtais sprendimais, numatytais tiekėjų pasiūlymuose. Susitikime pristatytos rekomendacijos, kaip užtikrinti veiksmingesnę tiekėjų įsipareigojimų kontrolę per visą sutarties laikotarpį.

    Panevėžys skelbia, kad didesnis dėmesys bus skiriamas tiekėjų teikiamų duomenų pagrįstumui, sutarčių vykdymo stebėsenai ir operatyviam reagavimui į nustatytus neatitikimus. Savivaldybės teigimu, siekiama, kad mokiniai kasdien gautų kokybišką maitinimą, o viešosios lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai.

  • Telšių rajonas skelbia gimnazijos remonto konkursą: pasiūlymų laukia iki birželio 10 dienos

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos pastato vidaus remonto darbams. Pirkimas vykdomas per Viešųjų pirkimų informacinę sistemą, o konkurso numeris – 8204848.

    Pagal skelbime pateiktą informaciją, tiekėjų pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas nustatytas 2026 metų birželio 10 dieną 08:00 vietos laiku. Po šio termino pateikti dokumentai, kaip įprasta viešuosiuose pirkimuose, gali būti nebepriimami.

    Vidaus remonto darbų pirkimai savivaldybėse dažniausiai apima patalpų atnaujinimą, inžinerinių sprendimų pritaikymą ir kitus darbus, reikalingus mokymosi aplinkai gerinti. Tiksli apimtis, techniniai reikalavimai, kvalifikacijos sąlygos ir vertinimo kriterijai pateikiami pirkimo dokumentuose, kurie skelbiami VPIS.

    Telšių rajono savivaldybė taip pat nurodo, kad tiekėjai, norintys operatyviai gauti pranešimus apie naujai skelbiamus pirkimus, gali pateikti savo kontaktus savivaldybei elektroniniu paštu. Tokia praktika leidžia verslui greičiau sekti aktualius konkursus ir nepraleisti terminų.

    Pirkimo sąlygos, dokumentai ir visa aktuali informacija skelbiama VPIS prie pirkimo numerio 8204848. Tiekėjams prieš teikiant pasiūlymą rekomenduojama įvertinti terminus, darbų apimtį bei reikalaujamus dokumentus, kad paraiška atitiktų formalius konkurso kriterijus.

  • Telšių savivaldybė skelbia „Vilties“ centro maitinimo paslaugų pirkimą: terminas iki birželio 15 dienos

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą, susijusį su Telšių centro „Viltis“ maitinimo paslaugomis. Pirkimas registruotas pirkimo numeriu 8 211 209.

    Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymų arba prašymų dalyvauti priėmimo terminas baigiasi 2026 metų birželio 15 dieną. Vietos laiku pasiūlymai priimami iki 14:00.

    Tokio tipo pirkimuose tiekėjai paprastai varžosi dėl paslaugos kokybės užtikrinimo ir kainos, todėl konkurencija gali turėti tiesioginę įtaką galutiniam paslaugų lygiui įstaigoje. Maitinimo paslaugų pirkimuose svarbūs ne tik finansiniai kriterijai, bet ir higienos, produktų atsekamumo, alergijų valdymo bei pristatymo patikimumo reikalavimai.

    Telšių rajono savivaldybės administracija taip pat kviečia tiekėjus, norinčius nepraleisti būsimų pirkimų, pateikti savo kontaktus elektroniniu paštu. Savivaldybė žada apie naujus pirkimus informuoti elektroniniais laiškais.

    Detali pirkimo dokumentacija, reikalavimai tiekėjams ir pateikimo tvarka skelbiami viešųjų pirkimų sistemoje, kur tiekėjai gali rasti aktualius terminus ir technines sąlygas. Prieš teikiant pasiūlymą įmonėms įprastai rekomenduojama įvertinti pajėgumus, rizikas ir numatomas paslaugos apimtis.

  • Telšių savivaldybė perka medienos granules šildymui: pasiūlymų laukiama iki birželio 11 dienos 14:00

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą kurui šildymui – medienos granulėms. Pirkimas registruotas Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo numeris 8 217 109.

    Tiekėjai pasiūlymus ar prašymus dalyvauti pirkime gali teikti iki 2026 metų birželio 11 dienos 14:00 vietos laiku. Savivaldybė ragina suinteresuotas įmones nelaukti paskutinės dienos ir dokumentus parengti iš anksto.

    Viešieji pirkimai šildymo kurui paprastai planuojami iš anksto, nes savivaldybėms svarbu užsitikrinti stabilų tiekimą šaltuoju sezonu ir suvaldyti biudžeto rizikas. Medienos granulės dažnai pasirenkamos dėl palyginti automatizuoto katilinių darbo ir galimybės tiksliau prognozuoti sunaudojimą.

    Konkurencinga tiekėjų konkurencija tokio tipo pirkimuose paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: granulėms keliamų kokybės reikalavimų, pristatymo grafiko ir sandėliavimo sąlygų. Tiekėjams taip pat aktualu įvertinti, ar sutartyje numatytas kiekis bus fiksuotas, ar galimas pagal faktinį poreikį kintantis užsakymas.

    Norintys nepraleisti Telšių rajono savivaldybės administracijos skelbiamų pirkimų tiekėjai kviečiami pateikti savo kontaktus savivaldybei, kad apie naujus pirkimus būtų informuojama elektroniniu laišku. Detalios pirkimo sąlygos, reikalavimai ir dokumentai skelbiami Viešųjų pirkimų portale.