CP v2

Tag: Viešieji pirkimai

  • PGE Dystrybucja po UOKiK baudų: tikrina, kaip kainų kartelio byla pakeis sutartis su rangovais

    PGE grupės valdoma PGE Dystrybucja pranešė inicijuojanti teisinę analizę, kaip Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos UOKiK sprendimas gali paveikti jau pasirašytas sutartis ir vykdomus pirkimus. Bendrovė teigia, kad įvertinusi situaciją nuspręs, kokių veiksmų imtis.

    UOKiK vadovas skyrė sankcijas įmonėms, dalyvavusioms PGE Dystrybucja konkursuose ir, tarnybos vertinimu, neteisėtai derinusioms siūlomas paslaugų kainas. Sprendime nurodoma, kad susitarimai galėjo paveikti 11 konkursų baigtį.

    Kas nustatyta kartelio byloje

    UOKiK teigimu, dalis rangovų, pretendavusių į darbus elektros tinklų infrastruktūroje, derino pasiūlymų sąlygas ir elgesį konkursuose. Formali atranka turėjo vykti per elektroninį aukcioną, tačiau, pasak tarnybos, laimėtojas esą būdavo numatomas iš anksto.

    Byloje minimi pirkimai apėmė tinklo elementų statybą ar rekonstrukciją, įskaitant vidutinės įtampos infrastruktūros darbus ir nuotoliniu būdu valdomų tinklo įrenginių projektus. Tokie projektai paprastai yra jautrūs kainai, nes darbų apimtys didelės, o užsakovui svarbu užtikrinti tiekimo patikimumą ir terminus.

    Bendra paskirtų baudų suma siekia apie 3 150 000 eurų. Tarnyba pabrėžė, kad sprendimas dar nėra galutinis, o nubaustos bendrovės turi teisę jį apskųsti teismui.

    PGE planuojami veiksmai

    PGE grupė nurodė, kad UOKiK sprendimas susijęs su 2017 metais vykdytais pirkimais. Pasak bendrovės, šiuo metu svarbiausia įvertinti galimą poveikį tiek anksčiau sudarytoms sutartims, tiek dabar vykdomoms pirkimų procedūroms.

    „PGE Dystrybucja atliks teisinę analizę, kaip UOKiK sprendimas veikia sudarytas sutartis ir vykdomus pirkimus, o pagal išvadas bus priimti atitinkami sprendimai“, – teigė PGE grupė.

    Bendrovė taip pat akcentavo, kad pirkimai, jos teigimu, vykdomi laikantis skaidrumo ir konkurencijos principų. PGE pabrėžė, kad rangovai privalo teikti savarankiškai parengtus pasiūlymus, o galimus pažeidimus tiria tam įgaliotos institucijos.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Viešųjų ir didelių įmonių pirkimų karteliai paprastai laikomi vienu žalingiausių konkurencijos pažeidimų, nes gali dirbtinai kelti kainas ir riboti realią konkurenciją. Elektros tinklų projektų atveju tai ypač aktualu dėl ilgalaikių investicijų ir nuolatinio poreikio modernizuoti infrastruktūrą.

    Teisinė analizė, kurią skelbia atliekanti PGE Dystrybucja, paprastai apima rizikos vertinimą dėl sutarčių vykdymo, galimų pretenzijų, tiekėjų patikimumo kriterijų ir pirkimų procedūrų korekcijų. Galutiniai sprendimai dažnai priklauso nuo to, ar teismas paliks galioti konkurencijos institucijos išvadas.

  • Europos Komisija siūlo Made in Europe principą: kas laimės ir kodėl mažos šalys nerimsta

    Europos Komisija siūlo Made in Europe principą: kas laimės ir kodėl mažos šalys nerimsta

    Siūlymas, galintis keisti žaidimo taisykles

    Europos Komisijos vykdomasis vicepirmininkas ir už pramonę atsakingas komisaras Stéphane’as Séjourné paragino ES bendrojoje rinkoje įtvirtinti vadinamąją Europos pirmenybę. Idėja paprasta: kai naudojami viešieji pinigai, pirmenybė turėtų atitekti Europoje pagamintiems komponentams ir produkcijai.

    Šis kursas pristatomas kaip atsakas į aštrėjančią konkurenciją su Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis, kur, ES politikų teigimu, valstybės aktyviau remia strategines pramonės šakas. Briuselis siekia, kad viešieji pirkimai ir parama labiau stiprintų Europos gamybą ir darbo vietas.

    Ką reikštų „Made in Europe“ praktikoje?

    Diskusijose svarstoma, kad viešuosiuose pirkimuose daugiau balų gautų pasiūlymai, kurių tiekimo grandinėse yra Europoje pagamintų dalių. Kartu keliama mintis, jog įmonės, gaunančios valstybės pagalbą ar laiminčios didelius konkursus, turėtų reikšmingą gamybos dalį vykdyti ES.

    Komisaras taip pat sieja šį principą su tiesioginėmis užsienio investicijomis, akcentuodamas, kad strateginiuose sektoriuose Europa turi saugoti technologijas ir pajėgumus. Tai ypač aktualu baterijų, puslaidininkių, gynybos, atsinaujinančios energetikos ir kritinių žaliavų grandinėms.

    „Turime kartą ir visiems laikams sukurti tikrą Europos pirmenybę strategiškiausiuose sektoriuose“, – rašė Stéphane’as Séjourné.

    Valstybės narės nesutaria: atvirumas ar apsauga?

    Siūlymas išryškino seną įtampą ES viduje: kaip suderinti bendrosios rinkos atvirumą ir norą apsaugoti pramonę geopolitinių sukrėtimų laikotarpiu. Dalis valstybių baiminasi, kad griežtesnės kilmės taisyklės labiausiai pasitarnautų didžiosioms ekonomikoms, turinčioms didesnius gamybos pajėgumus.

    Diskusijų ašis turėtų išryškėti ES lyderių susitikime Belgijoje vasario 12 dieną, kur numatyta aptarti konkurencingumo darbotvarkę. Tarp pagrindinių nesutarimų temų išlieka ir reguliavimo supaprastinimas bei tai, kaip finansuoti didesnes investicijas.

    Vokietija ir Italija dažniau akcentuoja administracinės naštos mažinimą ir taisyklių supaprastinimą, o Prancūzija ragina plačiau investuoti inovacijoms ir pramonei, svarstant ir bendro skolinimosi idėją. Mažesnės šalys tuo pat metu primena, kad protekcionizmo rizika gali slopinti inovacijas ir branginti viešuosius pirkimus.

    „Ataskaitos, kurios nebuvo iki galo įgyvendintos, jau spėjo pasenti, nes pasaulis keičiasi sparčiau nei tikėtasi“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Platesnis kontekstas: konkurencingumo krizė ir energetikos kainos

    Diskusijos dėl Europos pirmenybės vyksta tuo metu, kai ES pramonė susiduria su lėtesniu augimu, aukštomis energijos kainomis ir geopolitinėmis rizikomis tiekimo grandinėse. Pastaraisiais metais Europa ieško balanso tarp žaliojo kurso tikslų, pramonės išlaikymo ir investicijų į naujas technologijas, įskaitant DI.

    Politikos kryptį stipriai veikia ir „strateginės autonomijos“ idėja, kuri reiškia siekį kritinėse srityse mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Šalininkai teigia, kad be aktyvesnės pramonės politikos ES rizikuoja prarasti technologinę lyderystę, o skeptikai įspėja dėl atsakomųjų priemonių ir prekybos konfliktų.

    Artimiausiais mėnesiais tikimasi konkretesnių pasiūlymų, kaip Europos pirmenybės principą suderinti su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis ir bendrosios rinkos logika. Nuo šių sprendimų priklausys, ar „Made in Europe“ taps realiu viešųjų pirkimų standartu, ar liks politiniu šūkiu.

  • ES planuoja prioritetą gaminiams iš Europos: Briuselyje verda įnirtingas lobizmas

    ES planuoja prioritetą gaminiams iš Europos: Briuselyje verda įnirtingas lobizmas

    Europos Komisijos planas viešuosiuose pirkimuose labiau remti Europoje pagamintus produktus sukėlė intensyvų spaudimą Briuselyje. Pagal svarstomą kryptį, vadinamą europiniu prioritetu, viešosios sutartys ir paramos schemos dažniau atitektų gamintojams, kurių grandinė reikšmingai susieta su Europa.

    Idėja grindžiama siekiu stiprinti Europos pramonės konkurencingumą JAV ir Kinijos atžvilgiu, mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo grandinių ir didinti ekonominį atsparumą. Tačiau kritikai perspėja, kad pernelyg griežtos taisyklės gali virsti protekcionizmu ir išprovokuoti atsakomąsias priemones.

    Komisijoje rengiamas Pramonės greitintuvo aktas, kuris turėtų apibrėžti, ką praktikoje reiškia pagaminta Europoje. Europos Sąjungos pareigūnų teigimu, dokumento pristatymas gali vėl nusikelti, nors jis buvo numatytas pateikti vasario 26 dieną.

    Kokiems sektoriams taikytų ribas?

    Į viešumą patekęs projekto variantas numato strateginius sektorius, kuriuose būtų taikomas europinis prioritetas. Tarp jų minimi chemijos pramonė, automobilių sektorius, dirbtinis intelektas ir kosmoso pramonė.

    Projekte taip pat įrašyti kilmės slenksčiai, kurie lemtų, ar produktas laikomas pakankamai europietišku. Pavyzdžiui, elektrinėms transporto priemonėms svarstomas 70 proc. kilmės kriterijus, aliuminiui – 25 proc., o plastikams, naudojamiems langams ir durims, – 30 proc.

    Tokios ribos reikštų, kad viešųjų pirkimų konkursuose svarbus taptų ne tik galutinis surinkimas, bet ir tiekimo grandinės dalis, sukurta Europoje. Dėl to ypač jautrus tampa klausimas, kaip būtų vertinamos komponentų kilmės šalys ir tarptautinių koncernų gamybinės grandinės.

    Šiaurės ir Baltijos šalių įspėjimai

    Šiaurės ir Baltijos valstybės kelia riziką, kad griežtas režimas gali atbaidyti investicijas ir susiaurinti prieigą prie pažangiausių technologijų, kurios dažnai kuriamos už Europos Sąjungos ribų. Jų argumentas paprastas: pramonė konkurencinga tik tada, kai turi galimybę greitai įsidiegti geriausias pasaulio inovacijas.

    Kita įtampa kyla Europos Komisijos viduje, nes už prekybą atsakingi padaliniai tradiciškai gina atviros rinkos principą. Būtent todėl dokumente vis dažniau svarstomas kompromisas, leidžiantis europinį prioritetą taikyti lanksčiau ir atverti jį bendraminčiams partneriams.

    Komisija taip pat vertina, ar sistema galėtų būti siejama su abipusiškumu, kai prie europinių konkursų priartinami tie, kurie suteikia panašias galimybes Europos įmonėms savo viešuosiuose pirkimuose. Tokia logika padėtų išvengti kaltinimų, kad Europa vienašališkai užveria duris.

    Jungtinės Karalystės nerimas

    Jungtinė Karalystė yra tarp partnerių, kurie skeptiškai vertina galimą Europos posūkį į protekcionizmą. Londono argumentas remiasi glaudžiais ekonominiais ryšiais, ypač automobilių pramonėje ir tiekimo grandinėse, kurios peržengia sienas.

    „Dabar ne tas metas ardyti tai, kas jau veikia“, – sakė vienas britų pareigūnas.

    Britų pusė pabrėžia, kad Europos Sąjunga išlieka didžiausia Jungtinės Karalystės automobilių eksporto rinka, o dalis Europos gamintojų automobilius gamina Jungtinėje Karalystėje. Taip pat akcentuojama, kad Londono kapitalo rinkos galėtų prisidėti prie investicijų pritraukimo, jei Europos Sąjunga nepasirinktų uždarumo.

    Tuo metu Prancūzija, ilgą laiką rėmusi pagaminta Europoje kryptį, teigia, kad idėja jau įgijo pakankamą politinį svorį ir diskusija persikėlė į įgyvendinimo detales. Už pramonę atsakingas Europos Sąjungos pareigūnas Stéphane’as Séjourné akcentuoja, kad tai reikštų reikšmingą Europos ekonominės doktrinos pokytį.

    Komisija siekia pateikti pasiūlymą iki Europos Vadovų Tarybos diskusijų dėl konkurencingumo, tačiau skirtingos valstybių narių ir partnerių pozicijos didina tikimybę, kad galutinis tekstas bus švelnesnis, nei norėtų griežčiausi šios idėjos šalininkai.

  • 2027-ieji artėja: savivaldybėms perduodama žemės reforma – NŽT įvardijo svarbiausias klaidas

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybėms bus perduota svarbi žemės reformos dalis – žemėtvarkos projektų organizavimas. Artėjant pokyčiui, Nacionalinė žemės tarnyba surengė savivaldybių atstovams praktinį seminarą apie tai, kaip planuoti darbus ir išvengti klaidų rengiant projektus.

    Seminare daugiausia dėmesio skirta ne teorijai, o visam procesui nuo starto iki įgyvendinimo: kaip priimami sprendimai, kaip parengiami sprendiniai, kaip jie viešinami ir derinami, kaip atliekama kontrolė bei užtikrinamas realus projektų įgyvendinimas vietovėje.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    Pagal numatomą tvarką savivaldybės tvirtins žemės reformos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir projektų parengimo terminus. Šiuos sprendimus priims savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės taip pat tvirtins su institucijomis suderintus ir NŽT patikrintus projektus.

    Keisis ir darbų pirkimo organizavimas. Jei iki šiol projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų konkursus organizuodavo NŽT, nuo 2027 metų tai Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka darys savivaldybių administracijos, todėl didesnė atsakomybė teks vietos lygmens planavimui ir kompetencijoms.

    Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos pradėti, bet dar nebaigti rengti ar nepatvirtinti projektai bus užbaigiami pagal iki tos dienos galiojusią tvarką. Projektas laikomas pradėtu, kai priimamas NŽT įsakymas dėl teritorijos patvirtinimo žemėtvarkos projektui rengti.

    Nuo sprendinių iki realių darbų

    NŽT atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms neužteks tik patvirtinti projektą dokumentuose. Ne mažiau svarbus etapas bus įgyvendinimas: sklypų ženklinimas vietovėje, kadastriniai matavimai, kadastro duomenų bylų parengimas ir duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą.

    Ypač svarbus terminas siejamas su valstybinės žemės sklypų nuoma ar pardavimu: jei reikalingi veiksmai neatliekami per 6 mėnesius, asmenys gali netekti galimybės pirkti arba nuomotis žemės ūkio paskirties žemę. Dėl to savivaldybėms teks užtikrinti, kad procesai judėtų laiku ir būtų aiškiai prižiūrimi.

    Apimtys didelės, klaidos brangios

    NŽT duomenimis, Lietuvoje yra 1 290 kadastro vietovių, o skirtingose savivaldybėse jų skaičius svyruoja nuo 8 iki 37. Tai reiškia, kad kai kur žemėtvarkos projektų apimtis bus epizodinė, o kitur taps nuolatine didelės apimties administracine užduotimi.

    Vien 2025 metais NŽT patvirtino 1 041 žemės reformos žemėtvarkos projektą. Iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos buvo patvirtinti dar 459 projektai, o pradėtų rengti projektų skaičius siekė 820, todėl perdavimo laikotarpis sutaps su intensyviu darbų tempu.

    Seminare pabrėžta, kad sklandžiam perėjimui lemiami bus nuoseklus planavimas, terminų kontrolė, kokybiškas duomenų tvarkymas ir kasdienis bendradarbiavimas su projektų rengėjais, institucijomis bei pareiškėjais. NŽT akcentavo, kad savivaldybės turės aktyviai vykdyti užsakytų darbų kontrolę ir laiku atnaujinti laisvos žemės fondo duomenis.

    Pasak NŽT, tikslas iki 2027 metų yra ne tik formaliai perduoti funkciją, bet ir užtikrinti, kad savivaldybės startuotų pasirengusios praktiškai: suprastų projektų rengimo logiką, viešinimo ir derinimo reikalavimus bei gebėtų valdyti rangovus ir terminus.

  • Europos policija stabdo „Oxygen Forensics“ naudojimą: po tyrimo keliose šalyse pradedamos peržiūros

    Europos policija stabdo „Oxygen Forensics“ naudojimą: po tyrimo keliose šalyse pradedamos peržiūros

    Kelių Europos valstybių teisėsaugos institucijos pranešė stabdančios arba peržiūrinčios darbą su skaitmeninės kriminalistikos bendrove „Oxygen Forensics“ po žiniasklaidos tyrimo ir JAV teisėsaugos įtarimų dėl galimų nuslėptų ryšių su Rusija. Programinė įranga naudojama iš mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių išgautiems duomenims nuskaityti bei analizuoti ikiteisminiuose tyrimuose.

    Rumunijos Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas pradėjo procedūras nutraukti sutartinius įsipareigojimus dėl šio produkto. Institucija nurodė, kad sprendimas priimtas reaguojant į viešai pasirodžiusią informaciją apie programinės įrangos gamintoją, o vidiniai patikrinimai kol kas neparodė požymių, jog anksčiau apdoroti duomenys būtų buvę kompromituoti.

    Kas paskatino sprendimus?

    Viešojoje erdvėje suaktyvėję klausimai kilo po to, kai JAV prokurorai viešai teigė, jog bendrovės kontrolė galėjo būti slepiama, o technologijų kūrimas ir valdymas tęsiamas Rusijoje ir po plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Kartu pabrėžiama, kad patys kaltinimai nereiškia automatinės išvados, jog įrankiuose būtinai buvo kenkėjiško kodo ar jog jis naudotas neleistinai pasiekti klientų sistemas.

    Latvijoje policija paskelbė laikinai sustabdžiusi programos naudojimą, kol įvertins rizikas ir nuspręs dėl tolimesnio taikymo. Jungtinėje Karalystėje Londono Metropoliteno policija taip pat pristabdė naudojimą ir pradėjo išsamų vidinį vertinimą, o nacionalinio lygmens policijos vadovų struktūros paragino kitas pajėgas atlikti analogiškas patikras.

    Ką tai reiškia skaitmeninei kriminalistikai?

    Skaitmeninės kriminalistikos priemonės yra itin jautri grandis, nes jos dažnai dirba su konfiskuotais įrenginiais, asmens duomenimis, tyrimų medžiaga ir kartais įslaptinta informacija. Dėl to viešieji pirkimai ir technologijų pasirinkimas vis dažniau vertinami ne vien per kainos ar funkcionalumo prizmę, bet ir per tiekimo grandinės saugumo, kilmės šalies, valdymo struktūros bei kibernetinių rizikų filtrą.

    Praktikoje tokios peržiūros dažniausiai apima programinės įrangos diegimo architektūrą, atnaujinimų kanalus, licencijavimo modelį, techninės priežiūros prieigas ir tai, ar įrankiai buvo naudojami izoliuotoje aplinkoje. Kai kurios institucijos pabrėžia, kad tokie sprendimai mažina riziką, jog jautrūs duomenys galėtų būti netiesiogiai paveikti per trečiųjų šalių tiekėjus.

    Politinis spaudimas ir tolesni veiksmai

    Situacija sulaukė ir politinių reakcijų Europos Sąjungos lygmeniu, raginant vyriausybes įvertinti, ar nėra sisteminės rizikos, kai jautrioms užduotims naudojamos priemonės, dėl kurių kyla klausimų dėl nuosavybės ar kontrolės skaidrumo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad vieno tiekėjo atvejis gali tapti precedentu griežtesnėms viešųjų pirkimų ir saugumo patikrų taisyklėms.

    Kol kas skirtingos šalys renkasi nevienodą taktiką: vienos sustabdo naudojimą nedelsiant, kitos pradeda etapines peržiūras ir prašo papildomos informacijos iš tiekėjų bei platintojų. Tikėtina, kad artimiausiu metu daugės ir alternatyvų paieškų, ypač ten, kur tokie įrankiai yra kritiškai svarbūs kasdienei tyrimų praktikai.

  • Pigios importo prekės spaudžia Europą: kaip ES stabdo dempingą ir svetimas subsidijas?

    Pigios importo prekės spaudžia Europą: kaip ES stabdo dempingą ir svetimas subsidijas?

    Kodėl pigumas kelia riziką?

    Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje brango ne tik būstas, bet ir daugelis kasdienių prekių, todėl pirkėjai vis dažniau ieško pigiausio pasiūlymo. Vis dėlto itin žemos importo kainos gali reikšti ne efektyvumą, o dempingą ar valstybės subsidijas, kurios iškreipia konkurenciją.

    Eurostato duomenimis, nuo 2010 metų vidutinės būsto kainos ES pakilo apie 48 proc., o nuomos kainos augo apie 22 proc. Spaudimas kainoms persikelia ir į verslą, nes Europos gamintojai tuo pat metu susiduria su didesniais darbo, žaliavų ir aplinkosaugos kaštais.

    Kaip veikia ES gynybos priemonės?

    ES taiko vadinamąsias prekybos apsaugos priemones, kurios skirtos apsaugoti įmones bendrojoje rinkoje nuo importo, parduodamo dirbtinai mažomis kainomis. Dažniausiai tai antidempingo ir antisubsidijų tyrimai, po kurių gali būti nustatomi papildomi muitai.

    Dempingas paprastai siejamas su situacijomis, kai prekės eksportuojamos pigiau nei jų įprasta kaina kilmės rinkoje arba net žemiau savikainos. Tokia taktika gali greitai išstumti vietos gamintojus, ypač mažas ir vidutines įmones, kurios neturi finansinės pagalvės ilgam kainų karui.

    Subsidijos iš už ES ribų

    Nuo 2023 metais pradėto taikyti Užsienio subsidijų reglamento tikslas yra apriboti atvejus, kai už ES ribų valstybės finansuojamos įmonės įgyja nesąžiningą pranašumą. Reglamentas leidžia vertinti, ar tokia parama nedaro poveikio, pavyzdžiui, viešiesiems pirkimams ar įmonių įsigijimams Europoje.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad valstybės parama gali veikti kaip neribotas finansavimo šaltinis, leidžiantis staigiai didinti gamybos apimtis ir siūlyti kainas, kurių rinkos sąlygomis nebūtų įmanoma išlaikyti. Tokiais atvejais ES institucijos gali reikalauti įsipareigojimų arba taikyti korekcines priemones.

    Keramika, plienas ir dviračiai

    Konkurencinis spaudimas jaučiamas ne vienoje šakoje: nuo plieno ir chemijos iki tekstilės, maisto ar žemės ūkio. Pavyzdžiu dažnai įvardijama Italijos Emilijos-Romanijos regiono keramikos pramonė, kuriai svarbios ir energijos kainos, ir importo srautai.

    Keramikos gamyboje didelę sąnaudų dalį sudaro energija, nes krosnys turi veikti itin aukštoje temperatūroje. Energetikos sukrėtimai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą padidino kaštus, o tai dar labiau paaštrina konkurenciją su šalimis, kuriose energija, darbo jėga ar aplinkosaugos reikalavimai yra pigesni.

    ES praktikoje pasitaiko ir sėkmingų atvejų: įvedus antidempingo muitus kai kuriems importuojamiems gaminiams, vietos gamintojai teigia pajutę aiškesnį atokvėpį. Tokia logika taikoma ir elektrinių dviračių segmente, kur papildomos priemonės buvo siejamos su staigiu importo augimu ir kainų spaudimu.

    Ką tai reiškia verslui ir pirkėjams?

    ES siekia suderinti du tikslus: išlaikyti atvirą prekybą ir kartu apsaugoti bendrąją rinką nuo nesąžiningų praktikų. Tai reiškia, kad priemonės paprastai taikomos tik atlikus tyrimus ir nustačius žalą Europos pramonei.

    Pirkėjams tai gali pasireikšti dvejopai: dalies prekių kainos gali kilti, jei įvedami papildomi muitai, tačiau ilgainiui išsaugoma konkurencija ir gamyba Europoje. Verslui tai signalas, kad vien kaina ne visada yra vienintelis kriterijus, o kokybės, saugos ir tvarumo standartai tampa vis svarbesni.

  • Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Europos Sąjungoje įsibėgėja diskusija, ką iš tiesų turėtų reikšti žyma pagaminta Europoje. Prancūzija, Vokietija ir Ispanija išsiskyrė nuomonėmis, kai Europos Komisija rengia taisykles, kurios viešuosiuose pirkimuose suteiktų prioritetą Europoje pagamintiems produktams.

    Numatoma, kad siūlomas Pramonės spartinimo aktas labiausiai paliestų automobilių, plieno ir žaliųjų technologijų sektorius. Briuselis siekia stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir atsparumą tiekimo grandinėse, ypač augant konkurencijai su Kinijos gamintojais.

    Skirtingos sostinių vizijos

    Prancūzija pasisako už griežtą modelį, kuriame europinė pirmenybė būtų taikoma iš esmės tik ES pagamintoms prekėms. Paryžiaus tikslas yra aiški riba, kuri viešuosius pinigus nukreiptų į ES gamybą ir darbo vietas.

    Vokietija siūlo atviresnį principą, kurį apibūdina kaip pagaminta su Europa. Berlynas argumentuoja, kad kilmės taisyklės turėtų apimti ir ES prekybos partnerius, jei šie suteikia Europos įmonėms lygiavertę prieigą prie savo viešųjų pirkimų.

    „Mūsų požiūriu, principas turi būti pagaminta su Europa, o ne vien tik pagaminta Europoje“, – sakė Vokietijos ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche.

    Vokietijos siūlomas modelis galėtų apimti ir Europos ekonominės erdvės valstybes, tokias kaip Norvegija, taip pat Šveicariją. Tarp minimų krypčių yra ir glaudesnis bendradarbiavimas su Kanada, kuri Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatymuose įvardyta kaip ypač artima partnerė.

    Ispanijos kompromisas ir „trys lygiai“

    Ispanija pateikė tarpinį variantą, kuriuo bandoma suartinti Prancūzijos ir Vokietijos pozicijas. Madridas siūlo europinę pirmenybę skirstyti į tris grupes, kad būtų išlaikyta ES pramonės apsauga, bet kartu palikta erdvės strateginiam bendradarbiavimui.

    Pirmasis lygis būtų ES 27 valstybės narės. Antrajame atsidurtų Europos ekonominės erdvės šalys ir patikimi partneriai, užtikrinantys abipusiškumą viešuosiuose pirkimuose, o trečiasis apimtų valstybes, su kuriomis ES turi laisvosios prekybos sutartis ar muitų sąjungą, taip pat PPO viešųjų pirkimų susitarimo dalyves.

    „Siūlome aiškiai stiprinti ES 27 gamybinius pajėgumus, tačiau kartu apibrėžiame atvirą strateginę autonomiją bendradarbiaujant su partneriais“, – sakė Ispanijos pramonės ministras Jordi Hereu i Boher.

    Pagal kompromisinę logiką, trečiajame lygyje galėtų atsirasti ir tokios trečiosios šalys, kurios gamina ES ekonominiam saugumui kritiškus komponentus. Tokia išimtis būtų grindžiama tuo, kad šiuo metu ES gali trūkti pakankamų gamybos pajėgumų arba alternatyvių tiekimo šaltinių.

    Kas toliau ir kodėl tai svarbu?

    Kol kas aiškios pozicijos dar nėra suformulavusi Italija, kuri kalba apie pirmenybę Europai, bet atvirą strateginiams partneriams. ES Tarybai pirmininkaujanti Airija tikisi iki metų pabaigos pasiekti kompromisą tarp valstybių narių, kad naujos taisyklės galėtų judėti toliau.

    Ši diskusija praktiškai nulems, kaip ateityje ES leis viešuosius pinigus infrastruktūrai, transportui ir energetikos transformacijai. Kuo griežtesnė bus pagaminta Europoje sąvoka, tuo didesnė apsauga Europos gamintojams, tačiau tuo pačiu gali kilti daugiau trinties su partneriais ir sudėtingėti tarptautinės tiekimo grandinės.

  • „Arlen“ pusmečio rezultatai nuvylė: pajamos krito, nuostolis išaugino spaudimą akcijų kainai

    Varšuvos biržoje listinguojama Lenkijos uniformų ir apsauginės aprangos gamintoja „Arlen“ paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus, kurie investuotojų nesužavėjo. Po pranešimo bendrovės akcijos smuko daugiau nei 10 proc., pasiekdamos žemiausią lygį nuo 2026 metų liepos.

    Grupė per pirmąjį pusmetį patyrė 6,9 mln. zlotų grynąjį konsoliduotą nuostolį, tenkantį patronuojančios įmonės akcininkams, kai prieš metus fiksavo 18,8 mln. zlotų pelną. Veiklos rezultatas taip pat apsivertė į minusą: veiklos nuostolis siekė 3,1 mln. zlotų, o prieš metus veiklos pelnas buvo 25,4 mln. zlotų.

    Pajamos iš sutarčių su klientais sumažėjo iki 67,1 mln. zlotų, palyginti su 179,3 mln. zlotų prieš metus. Bendrovė aiškina, kad pagrindinė priežastis yra laiku neišspręsti viešųjų pirkimų konkursai Lenkijoje, dėl kurių vėlavo sutarčių pasirašymas ir realios pristatymų apimtys.

    Vėluojantys konkursai perkelia pajamas

    „Arlen“ teigia, kad dėl procedūrų užsitęsimo reikšminga dalis jau laimėtų užsakymų į vykdymo grafiką persikelia į vėlesnius 2026 metų ketvirčius. Tokia dinamika uniformų ir techninės aprangos sektoriuje nėra reta, nes didelė pajamų dalis priklauso nuo viešųjų pirkimų kalendoriaus ir pristatymų etapų.

    Papildomai rezultatams neigiamai atsiliepė pasibaigusi ilgalaikė sutartis Europos Sąjungoje, kurios įgyvendinimas generavo didesnius pardavimus ankstesniu laikotarpiu. Bendrovė nurodo, kad dalis 2025 metų pirmojo pusmečio pardavimų buvo susiję su trejų metų sutarties finalizavimu, todėl palyginamoji bazė tapo itin aukšta.

    Pranešime bendrovė taip pat mini, kad naujas konkursas dėl analogiško asortimento jau buvo laimėtas, o pirmosios pristatymo partijos pradėtos vykdyti dar ataskaitiniu laikotarpiu. Tikimasi, kad didesnė šių sutarčių dalis atsispindės antrojoje metų pusėje.

    Didžiausias smūgis viename segmente

    Ryškiausiai smuko apsauginės aprangos ir kuprinių segmentas: pajamos šiame segmente sumažėjo beveik 69 proc. per metus. Segmentas uždirbo 16,3 mln. zlotų grynąjį nuostolį, kai prieš metus fiksuotas 6,6 mln. zlotų pelnas.

    Bendrovė prognozuoja, kad didžioji dalis reikšmingų sutarčių pajamų turėtų būti realizuota 2026 metų antrąjį pusmetį. Rinkos dalyviai tokius pažadus paprastai vertina atsargiai, nes rezultatų pagerėjimas priklauso ne tik nuo užsakymų portfelio, bet ir nuo gamybos bei logistikos grafiko, priėmimo procedūrų ir pirkėjų atsiskaitymų.

    „Arlen“ gamina specializuotą apsauginę ir techninę aprangą bei kitas tekstilės priemones uniformuotoms tarnyboms, skirtas apsaugai nuo atmosferos poveikio, taip pat reprezentacinę ir signalinę aprangą. Į pagrindinę Varšuvos vertybinių popierių biržos rinką bendrovė įžengė 2025 metų birželį.

  • Raseinių ligoninė grąžino savo virtuvę: ką tai keičia pacientams ir kodėl skundų nebegirdėti

    Virtuvė grįžo po dešimtmečio

    Raseinių ligoninėje po maždaug dešimtmečio pertraukos vėl veikia savas maisto gamybos blokas. Įstaigos vadovybė sako, kad sprendimas priimtas ne dėl įvaizdžio, o dėl praktikos: taip paprasčiau užtikrinti kokybę, temperatūrą ir reagavimą į pacientų poreikius.

    Ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas teigia, kad anksčiau maitinimą patikėjus išorės tiekėjams nuolat kartojosi tie patys iššūkiai. Administracijai tekdavo spręsti dėl porcijų, patiekalų įvairovės ir skundų, o pokyčiai, pasak jų, būdavo trumpalaikiai.

    Ką duoda maistas gydymo procese

    Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad tinkama mityba ligoninėje nėra tik komforto klausimas. Pakankamas baltymų ir energijos kiekis, skysčių balansas bei individualiai pritaikyti racionai gali turėti įtakos paciento atsistatymui, ypač po operacijų ar sergant lėtinėmis ligomis.

    Raseinių ligoninės dietistė Laima Mikūnienė sako, kad meniu derinamas prie paciento būklės, o skonis negali būti svarbesnis už medicinines indikacijas. Tačiau ji pripažįsta, kad patiekalo kvapas, pateikimas ir įvairovė dažnai lemia, ar žmogus išvis suvalgys tai, kas jam skirta.

    „Maistas prisideda prie gydymo proceso. Jeigu žmogus nevalgys, vien vaistų neužteks“, – sako L. Mikūnienė.

    Nuo šiol daugiau kontrolės ir greitesnė reakcija

    Ligoninė nurodo, kad gaminant vietoje lengviau suvaldyti higienos procesus ir sumažinti kryžminės taršos rizikas, nes aiškiai atskiriamos sandėliavimo, daržovių apdorojimo ir karštos virtuvės zonos. Taip pat paprasčiau operatyviai koreguoti patiekalus, kai reikia kitokios dietos ar porcijos.

    Pasak įstaigos, pacientai maitinami penkis kartus per dieną, o virtuvė dirba pamainomis. Ligoninė teigia, kad nauja įranga leidžia dažniau taikyti garinimą ir kitus tausojančius būdus, kad būtų mažiau papildomų riebalų ir paprasčiau išlaikyti stabilų patiekalų sultingumą.

    Šefas konsultuoja, bet ribas brėžia dietistas

    Atnaujintos virtuvės startą ligoninė pažymėjo kartu su virtuvės profesionalais, o maisto technologiniais klausimais konsultuoja šefas Vilmantas Pivoriūnas ir „Pilnom burnom“ komanda. Ligoninėje pabrėžiama, kad tikslas nėra pacientams kurti restoraninius patiekalus, o subalansuoti skonį, kad maistas būtų valgomas ir atitiktų reikalavimus.

    Šefas pasakoja, kad kartais užtenka minimalių korekcijų, jog patiekalas taptų patrauklesnis, nekeičiant jo esmės. Ligoninė pabrėžia, kad sūrumo ir saldumo ribos išlieka griežtai kontroliuojamos, o sprendimai priimami dirbant kartu su dietistu.

    „Minimalios pastangos, jokių nereikalingų priedų. Viskas natūralu, tinkamai sukombinuota“, – sako V. Pivoriūnas.

    Pacientų vertinimas paprastas: tuščios lėkštės

    Chirurgijos skyriaus vyr. slaugytoja Vita Mingėlienė sako, kad pirmieji pacientų atsiliepimai yra geri, o realiausiu rodikliu tampa tai, kas lieka lėkštėse po valgio. Jos teigimu, žmonės pastebi ir įvairovę, ir pateikimą, o artimiesiems sumažėja poreikis vežti papildomą maistą.

    Pacientė Sonata, ligoninėje gydoma penktą dieną, pasakoja, kad prieš atvykdama girdėjo stereotipų apie ligoninės maistą. Tačiau jos įspūdis kitoks: maistas, anot pacientės, įvairus ir nereikalavo atsivežti savo produktų.

    „Girdėjau gandų, kad ligoninėse būna neskanu, bet čia viskas tiko ir patiko. Kaskart duoda vis ką nors naujo“, – sako Sonata.

    Vietos produktai ir trumpesnės grandinės

    Raseinių ligoninė nurodo, kad vienas artimiausių tikslų yra kuo labiau remtis trumpomis maisto tiekimo grandinėmis ir dalį produktų pirkti iš vietos ūkininkų. Tokia kryptis pastaraisiais metais dažnai minima viešajame sektoriuje dėl šviežumo, tiekimo patikimumo ir sezoniškumo.

    Įstaiga pripažįsta, kad savas maitinimas nebūtinai reiškia mažesnę kainą, ypač augant maisto produktų kainoms. Vis dėlto ligoninė pabrėžia, kad pacientų pasitenkinimas, greitesnė reakcija į skundus ir aiškesnė kokybės kontrolė šiuo atveju yra svarbesni už vien tik finansinį palyginimą.

  • Kas nutiko Zarasuose? Kontrolės komiteto posėdis virto viešu signalu dėl skaidrumo

    Rugsėjo 22 dieną vyko Zarasų rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdis, transliuotas per „Youtube“. Tokie posėdžiai paprastai nagrinėja savivaldybės vidaus kontrolę, audito išvadas ir tai, kaip laikomasi teisės aktų bei procedūrų.

    Kontrolės komitetas savivaldybėse yra vienas svarbiausių mechanizmų, padedančių tarybai vykdyti priežiūros funkciją. Jo dėmesio centre dažniausiai atsiduria savivaldybės įstaigų veiklos rezultatai, lėšų naudojimo pagrįstumas, viešųjų pirkimų procesai ir kontrolės priemonių veiksmingumas.

    Nors transliacijos įrašas leidžia gyventojams stebėti posėdžio eigą, vien vaizdo įrašas ne visada suteikia pakankamai konteksto. Praktikoje didžiausia vertė atsiranda tada, kai kartu viešinami darbotvarkės klausimai, sprendimų projektai, priedai ir aiškūs nutarimai, kad gyventojai galėtų suprasti, kas konkrečiai nutarta ir kokie terminai nustatyti.

    Viešumas tampa nauju standartu

    Lietuvoje savivaldos institucijų posėdžių viešinimas pastaraisiais metais įsitvirtino kaip įprasta praktika, ypač kai visuomenė jautriai reaguoja į lėšų panaudojimą ir sprendimų priėmimo skaidrumą. Transliacijos ir įrašai didina atskaitomybę, nes tarybos narių klausimai ir administracijos atsakymai lieka viešai patikrinami.

    Gyventojams toks formatas svarbus ir dėl praktinių priežasčių: ne visi gali atvykti į posėdžius darbo metu, o įrašas leidžia susipažinti su diskusijomis patogiu laiku. Savivaldybėms tai taip pat yra būdas mažinti įtampą dėl gandų, nes faktinė informacija tampa prieinama be tarpininkų.

    Ką verta patikrinti po posėdžio?

    Po tokio posėdžio gyventojams ir bendruomenėms svarbiausia atkreipti dėmesį, ar paskelbti sprendimai ir jų įgyvendinimo terminai. Ne mažiau reikšminga, ar protokoluose aiškiai įvardyti atsakingi vykdytojai ir kokie veiksmai numatyti, jei nustatomi trūkumai.

    Jei posėdyje svarstyti auditai ar patikrinimų išvados, papildomą aiškumą suteikia viešinami dokumentai ir suvestinės: kokios rizikos įvardytos, kokios rekomendacijos teikiamos ir ar jos bus įgyvendintos. Tokia informacija dažnai turi tiesioginę reikšmę paslaugų kokybei ir savivaldybės biudžeto disciplinai.