Viešų renginių saugumas Lietuvoje remiasi paprastu principu: pirminė atsakomybė už dalyvių ir žiūrovų saugumą tenka renginio organizatoriui, o policija įsitraukia tada, kai to objektyviai reikia viešajai tvarkai ir rizikoms valdyti. Praktikoje tai reiškia, kad koncertų, sporto varžybų ar miesto švenčių saugumo planą pirmiausia parengia ir įgyvendina organizatorius, pasitelkdamas apsaugos tarnybas, savanorius, medikus ir kitus resursus.
Policijos funkcijos renginiuose apibrėžtos skirtinguose teisės aktuose, tačiau jų taikymo apimtis nevienoda. Susirinkimų įstatymas nustato policijos pareigą užtikrinti viešąją tvarką susirinkimuose, bet šis reguliavimas neapima didelės dalies pramoginių ar sporto renginių, todėl vien šiuo pagrindu policijos dalyvavimas dažnai nėra automatiškai privalomas.
Kas už ką atsako renginyje
Organizatorius privalo įvertinti rizikas ir numatyti konkrečias priemones: patekimo kontrolę, srautų valdymą, apsaugą, draudžiamų daiktų prevenciją, aiškią komunikaciją dalyviams ir veiksmų planą incidentams. Taip pat būtina užtikrinti medicininį pasirengimą, ypač kai prognozuojami dideli srautai, didesnė trauma rizika ar renginys vyksta sudėtingoje aplinkoje.
Viešąją tvarką renginių metu gali padėti užtikrinti privačios apsaugos tarnybos pagal asmens ir turto apsaugą reglamentuojančias nuostatas. Dėl to policijos pasitelkimas vien „bendram saugumui“ ne visada laikomas racionaliu, jei organizatorius turi realias galimybes saugumą užtikrinti savo pajėgomis.
Policijos vaidmuo labiau siejamas su viešosios tvarkos palaikymu ir greitu reagavimu į nusikalstamas veikas ar rimtus incidentus. Tipinės rizikos, dėl kurių policijos dalyvavimas gali būti būtinas, apima smurto grėsmę, neapykantos kurstymo tikimybę, masinių neramumų scenarijus, reikšmingas transporto spūstis ar situacijas, kai vien organizatoriaus priemonės būtų nepakankamos.
Leidimai ir rizikų vertinimas savivaldybėse
Renginiams viešosiose vietose leidimus išduoda savivaldybės, o prašymuose organizatoriai paprastai turi aiškiai nurodyti, kokiomis priemonėmis bus užtikrintas saugumas ir ar planuojami eismo ribojimai. Praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, tačiau bendra kryptis ta pati: leidimo sąlygose turi atsispindėti realus saugumo planas, o ne vien bendro pobūdžio pažadai.
Eismo ribojimas ne visais atvejais reiškia, kad privaloma policijos pagalba. Tam gali būti taikomi laikini kelio ženklai, atitvarai, nukreipimo sprendimai ir renginyje dirbančių asmenų pagalba, tačiau tokios priemonės turi būti suplanuotos iš anksto ir suderintos taip, kad nekeltų papildomų pavojų eismo dalyviams.
Policija daugelyje savivaldybių dalyvauja leidimų išdavimo ir rizikų vertinimo procese, teikdama rekomendacijas organizatoriams. Tai padeda iš anksto identifikuoti silpnąsias vietas, pavyzdžiui, per siaurus įėjimus, prastai suvaldytus srautus, netinkamai parinktą teritorijos aptvėrimą ar nepakankamą reagavimo planą ekstremaliai situacijai.
Kaip sprendžiama dėl policijos pajėgų
Policija kiekvienu atveju atlieka renginio rizikos vertinimą pagal nustatytą tvarką ir priskiria renginį rizikos lygiui, dažniausiai skirstomam į kelias kategorijas. Vertinant atsižvelgiama į dalyvių skaičių, vietą, laiką, ankstesnių renginių patirtį, galimus konfliktus, transporto situaciją bei poreikį skubiai reaguoti.
Jei vertinimas rodo, kad policijos pajėgos būtinos, jos planuojamos taip, kad užtikrintų viešąją tvarką renginio prieigose ir kritinėse vietose, kur kyla didžiausia rizika. Kartu pabrėžiama, kad policija vykdo daug aukšto prioriteto funkcijų, todėl pajėgų paskirstymas grindžiamas objektyviu poreikiu, o ne vien organizatorių lūkesčiu perkelti atsakomybę valstybei.
Organizatoriams tai signalas, kad saugumo planas turi būti ne formalus, o paremtas realiais sprendimais ir aiškia atsakomybių schema. Kuo tiksliau aprašytos priemonės, personalo vaidmenys ir reakcijos procedūros, tuo sklandesnis būna derinimas, o renginys turi daugiau šansų vykti saugiai ir be incidentų.
