CP v2

Tag: Viešoji tvarka

  • Tokijo Šibujoje – baudos už šiukšlinimą vietoje: kiek kainuos ir kaip bus patruliuojama

    Tokijo Šibujoje – baudos už šiukšlinimą vietoje: kiek kainuos ir kaip bus patruliuojama

    Tokijo Šibujoje, viename lankomiausių Japonijos turistinių rajonų, pradėtos taikyti baudos už šiukšlinimą, kurias pareigūnai gali skirti vietoje. Tokiu sprendimu savivaldybė siekia pažaboti augantį šiukšlių kiekį gatvėse ir suvaldyti su masiniu turizmu siejamas problemas.

    Pagal naują tvarką už numestą šiukšlę gali būti skiriama 2 000 Japonijos jenų bauda, tai yra apie 11 eurų. Bauda gali būti apmokama grynaisiais, banko kortele arba per QR kodą, todėl atsiskaityti galima čia pat.

    Kas keičiasi Šibujoje?

    Vietos valdžia praneša, kad didesnės turistų minios pastaraisiais metais atnešė ne tik pajamas, bet ir daugiau netvarkos, triukšmo bei viešo alkoholio vartojimo gatvėse. Japonijos visuomeninis transliuotojas NHK yra skelbęs apie išaugusį žmonių, įskaitant turistus, girtavimą ir šiukšlinimą Šibujoje.

    Įgyvendinant naująją priemonę rajone planuojama dislokuoti iki 50 pareigūnų, kurie patruliuos ir fiksuos pažeidimus. Kartu startuoja ir informacinė kampanija, raginanti nemesti šiukšlių ir primenanti, kad pažeidimas kainuoja pinigus.

    Kodėl šiukšliadėžių Japonijoje mažai?

    Atvykę turistai dažnai pastebi, kad Japonijoje viešųjų šiukšliadėžių yra palyginti nedaug, ypač judriausiose vietose. Tai siejama ir su saugumo politika: po teroristinių incidentų ankstesniais dešimtmečiais dalis šiukšliadėžių buvo pašalintos, siekiant sumažinti riziką viešose erdvėse.

    Japonijos valdžios apklausose keliautojai šią problemą taip pat įvardija kaip vieną didžiausių nepatogumų, todėl vietos savivaldybės ieško sprendimų, kaip palaikyti švarą neapsunkinant infrastruktūros. Kai kuriose Tokijo vietose papildomų reikalavimų sulaukia ir maisto bei gėrimų verslai, pavyzdžiui, dėl atliekų dėžių įrengimo.

    Rekordinis turizmas ir „overtourism“ spaudimas

    Turistų srautai į Japoniją pastaraisiais metais smarkiai augo, o tai ypač jaučiama Tokijuje ir kituose populiariuose taškuose. 2025 metais Japonija, remiantis tarptautinėje žiniasklaidoje cituojamais duomenimis, sulaukė rekordinio 42,7 mln. užsienio turistų skaičiaus.

    Kartu su augimu didėja ir spaudimas miestams: perpildytos gatvės, triukšmas, viešosios tvarkos pažeidimai ir atliekos tampa kasdieniu iššūkiu. Dėl to Japonija ieško balansą kuriančių priemonių, įskaitant mokesčių korekcijas keliautojams ir įvairius srautų valdymo sprendimus, kad populiariausiose vietose būtų mažiau spūsčių.

    Šibujos sprendimas dėl baudų – vienas iš signalų, kad sostinė griežčiau reaguos į elgesį viešose erdvėse. Turistams tai reiškia paprastą taisyklę: net ir nedidelis nusižengimas, pavyzdžiui, numestas puodelis ar įpakavimas, gali baigtis realia bauda.

  • Telšių rajone primena sklypų priežiūros terminus: žolę privalu šienauti 3 kartus per metus

    Telšių rajono savivaldybė, prasidėjus intensyviam žolės augimui, primena gyventojams ir juridiniams asmenims pareigą prižiūrėti jiems priskirtas teritorijas. Pasak savivaldybės, dalis sklypų savininkų savo valdas tvarko nuolat, tačiau kasmet pasitaiko ir atvejų, kai sklypai apleidžiami ar net pamirštami.

    Prievolė šienauti ir tvarkyti aplinką nustatyta Telšių rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose 2011 metais rugsėjo 29 dieną. Taisyklės buvo papildytos 2023 metais kovo 30 dieną, sukonkretinant kai kuriuos reikalavimus dėl priežiūros periodiškumo ir tvarkos.

    Trys šienavimai per sezoną

    Pagal taisykles priskirtose teritorijose privalu rūpintis sklypo estetiniu vaizdu ir prižiūrėti taip, kad tai nekeltų nepatogumų tretiesiems asmenims. Įpareigojama rinkti šiukšles, valyti sąnašas, tvarkyti želdinius, taip pat surinkti nukritusias šakas ir lapus, o kompostuoti tik tam skirtose vietose.

    Žalieji plotai, įskaitant pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas ir griovius, turi būti šienaujami pagal poreikį, bet per metus ne rečiau kaip 3 kartus. Nustatyti ir konkretūs terminai: pirmą kartą nušienauti iki gegužės 31 dienos, antrą kartą iki liepos 15 dienos, trečią kartą iki rugsėjo 1 dienos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad šienavimo metu nemulčiuota žolė turi būti sugrėbta ir išvežta per 3 dienas po nupjovimo. Šis reikalavimas siejamas ne tik su tvarka ir estetika, bet ir su higiena bei saugumu, nes palikta žolė gali trukdyti pėsčiųjų ar eismo matomumui, sudaryti prielaidas plisti kenkėjams.

    Ko negalima daryti bendro naudojimo teritorijose

    Taisyklės taip pat draudžia bendrojo naudojimo teritorijose sandėliuoti malkas ar kitą medieną, teršti statybinėmis atliekomis, gruntu ar kitais teršalais. Savivaldybė primena, kad malkas ir kitas medžiagas reikia laikyti priskirtose teritorijose, o ne šaligatviuose, pakelėse ar kitose visiems skirtose erdvėse.

    Tvarkymo reikalavimai taikomi tiek privačių sklypų savininkams, tiek įmonėms ar kitoms organizacijoms, kurios teisėtai valdo žemės sklypus ar joms priskirtas teritorijas. Savivaldybė akcentuoja, kad pareiga tvarkytis yra ne vien formalumas, nes nuo to priklauso viešųjų erdvių tvarka, kaimynystės kokybė ir bendras rajono vaizdas.

    Atsakomybė ir kur pranešti

    Už taisyklių pažeidimus numatyta atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį. Jis numato įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 600 eurų, o piktybiškai vengiant tvarkytis gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės.

    Apie pastebėtus tvarkymo ir švaros pažeidimus gyventojai raginami informuoti seniūniją pagal gyvenamąją vietą arba savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyrių telefonu +370 646 06279. Savivaldybė primena, kad operatyvūs pranešimai padeda greičiau spręsti problemas ir užkirsti kelią pasikartojantiems pažeidimams.

  • Palanga ruošiasi vasarai: viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai visą gegužę mokėsi

    Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnyba, artėjant 2026 metų vasaros sezonui, visą gegužę skyrė darbuotojų mokymams. Tarnyba teigia, kad pagrindinis tikslas – sustiprinti profesines kompetencijas ir praktinius įgūdžius, kurie reikalingi kasdienėje veikloje, užtikrinant viešąją tvarką kurorte.

    Didžiausias dėmesys šįkart buvo skirtas viešojo administravimo principams ir administracinei teisenai. Mokymus vedė teisėsaugos institucijų ir tarptautinės viešosios teisės specialistė, ilgametė Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnė bei lektorė Rasa Bekėžienė.

    Mokymų metu aptarti teisės taikymo klausimai, administracinių procedūrų logika ir praktinės situacijos, su kuriomis tarnybos darbuotojai susiduria dirbdami viešosiose erdvėse. Tokios temos ypač aktualios prieš sezoną, kai išauga žmonių srautai, o sprendimus dažnai tenka priimti greitai ir aiškiai dokumentuojant veiksmus.

    Be teisinių mokymų, vyko pirmosios medicininės pagalbos mokymai, kuriuos vedė Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Agnė Leonavičiūtė. Tarnyba pabrėžia, kad kurorte dažniau pasitaiko situacijų, kai pirmieji į įvykio vietą atvykstantys darbuotojai turi mokėti suteikti pradinę pagalbą iki atvykstant medikams.

    Taip pat surengti darbuotojų saugos ir saugumo mokymai su praktiniais užsiėmimais, kuriuos vedė darbo saugos ir sveikatos specialistas Tomas Ruikis, UAB „Tutum opus“ vadovas. Jų metu atnaujintos žinios apie saugų darbo organizavimą, veiksmus ekstremalių situacijų metu ir atsakomybę už saugios darbo aplinkos užtikrinimą.

    Tarnybos vertinimu, tokie mokymai prieš vasarą padeda vienodinti praktiką, mažinti klaidų riziką ir gerinti paslaugų kokybę gyventojams bei poilsiautojams. Kurortui ruošiantis didžiausiam metų intensyvumui, sustiprintos darbuotojų kompetencijos turėtų prisidėti prie sklandesnio viešosios tvarkos užtikrinimo Palangos mieste.

  • Turizmo sezonui artėjant Zarasų rajone: sklypus šienauti būtina, kitaip gresia baudos

    Turizmo sezonui artėjant Zarasų rajone: sklypus šienauti būtina, kitaip gresia baudos

    Artėjant šiltajam metų laikui ir suaktyvėjus turizmo srautams, Zarasų rajono savivaldybė primena gyventojams ir sklypų savininkams apie pareigą prižiūrėti teritorijas gyvenamosiose vietovėse. Savivaldybė teigia sulaukianti pranešimų dėl nešienaujamų ir netvarkomų sklypų, kurie blogina aplinkos vaizdą ir kelia nepatogumų kaimynams.

    Pagal Zarasų rajono savivaldybės tarybos patvirtintas teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles, gyvenamosiose vietovėse žolė turi būti šienaujama pagal poreikį nuo gegužės 1 dienos iki spalio 1 dienos. Reikalaujama užtikrinti, kad žolės aukštis neviršytų 15 centimetrų, nepriklausomai nuo žemės sklypo paskirties.

    Patikrinimai ir gyventojų skundai

    Savivaldybė nurodo, kad Bendrojo ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai vykdo prevencinius patikrinimus ir reaguoja į gyventojų pranešimus. Praktikoje pirmiausia sklypo savininkas ar naudotojas informuojamas apie pareigą susitvarkyti, o teritorijai nušienauti paprastai nustatomas konkretus terminas.

    Jei reikalavimas per nustatytą laiką neįvykdomas, gali būti pradedama administracinė teisena ir surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Savivaldybė pabrėžia, kad toks procesas dažniausiai taikomas tada, kai įspėjimai ir raginimai neduoda rezultato.

    Kokios baudos gresia?

    Už savivaldybės patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, remiantis Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsniu, gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Pakartotinis pažeidimas užtraukia didesnę atsakomybę – baudą nuo 140 iki 600 eurų.

    Savivaldybė taip pat primena, kad neprižiūrėta teritorija dažnai tampa ne tik estetiniu, bet ir praktiniu rūpesčiu: aukšta žolė gali apsunkinti prieigą prie sklypo, didinti kenkėjų plitimo riziką, o šalia gyvenantiems žmonėms kelti papildomų nepatogumų.

    Ragina nelaukti įspėjimų

    Pasak savivaldybės, praėjusiais metais dėl neprižiūrimų teritorijų buvo gauta gyventojų skundų, sklypų savininkams siųsti raginimai, o daliai pažeidėjų surašyti protokolai. Šiemet, įsibėgėjant sezonui, gyventojai raginami nelaukti nei kaimynų skundų, nei oficialių įspėjimų.

    Savivaldybė akcentuoja, kad tvarkingi sklypai prisideda prie bendros gyvenamosios aplinkos kokybės ir Zarasų krašto, kaip turistams patrauklios vietovės, įvaizdžio. Kartu tai laikoma ir pagarba kaimynystėje gyvenantiems žmonėms bei atvykstantiems svečiams.

    „Tvarkinga aplinka – tai ne tik estetikos klausimas, bet ir bendruomeniškumo ženklas“, – teigia Zarasų rajono savivaldybės administracija.

  • Palanga primena triukšmingų darbų tvarką: kada galima gręžti, o savaitgaliais – draudžiama

    Palangos miesto savivaldybė gyventojams ir rangovams primena, kad statybų, rekonstrukcijos, remonto darbai ir kita triukšmą kelianti veikla gali būti vykdoma tik nustatytu laiku. Šie ribojimai taikomi visoms veikloms, kurios gali trikdyti poilsį, darbą, sveikatą ar miego kokybę.

    Šiltuoju metų laiku, nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos, triukšmingi darbai darbo dienomis leidžiami nuo 9 iki 19 valandos. Tuo laikotarpiu siekiama užtikrinti, kad ankstyvais rytais ir vakarais gyventojai galėtų ilsėtis, o kurortinėje teritorijoje būtų mažinamas bendras triukšmo fonas.

    Nuo rugsėjo 16 dienos iki gegužės 14 dienos darbo dienomis triukšmingi darbai gali būti vykdomi nuo 8 iki 20 valandos. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad leistinos valandos skiriasi pagal sezoną, todėl planuojant darbus svarbu įsivertinti konkrečią datą.

    Savaitgaliais ir švenčių dienomis triukšmingi statybų, remonto ar rekonstrukcijos darbai yra draudžiami. Išimtis taikoma tik avarijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbams, kai delsti negalima dėl saugumo ar būtinos infrastruktūros veikimo.

    Planuojant statybos, remonto ar montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, apie juos savivaldybę reikia informuoti iš anksto. Nurodoma, kad tai turi būti padaryta ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios, pateikiant informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį, trukmę per parą ir triukšmo mažinimo priemones.

    Savivaldybė ragina gyventojus ir rangovus laikytis triukšmo prevencijos reikalavimų bei planuoti darbus taip, kad būtų kuo mažiau trikdoma aplinkinių ramybė. Praktikoje tai dažniausiai reiškia triukšmingiausius etapus numatyti dienos metu, o jei įmanoma, rinktis mažiau triukšmingas technologijas ir informuoti kaimynus apie darbų laiką.

  • Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Neringoje įvyko kasmetinis kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių bei už viešąjį saugumą atsakingų institucijų susitikimas, skirtas pasirengti 2026 metų vasaros sezonui. Jame aptarta, kaip intensyviausiu turistiniu laikotarpiu bus užtikrinama viešoji tvarka ir gyventojų bei poilsiautojų saugumas.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų savivaldybių atstovai. Druskininkų savivaldybei atstovavo vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasitarimo dalyviai vertino praėjusio sezono pamokas ir situacijas, kurios dažniausiai kelia riziką kurortuose: dideli žmonių srautai renginiuose, eismo intensyvėjimas, incidentai prie vandens telkinių, taip pat gaisrų prevencijos ir greito reagavimo klausimai. Akcentuota, kad saugumo planavimas turi prasidėti dar iki sezono, kad tarnybų ir savivaldybių veiksmai būtų suderinti.

    „Druskininkai yra visus metus gyvas kurortas – čia nuolat vyksta renginiai, atvyksta poilsiautojai, vyksta aktyvus kultūrinis ir sporto gyvenimas. Todėl saugumo klausimai mums aktualūs ne tik vasaros sezono metu, bet ištisus metus“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasak jo, tokie susitikimai leidžia pasidalinti praktika ir iš anksto susitarti dėl konkrečių veiksmų, kai turistų srautai tampa didžiausi. Tai ypač svarbu kurortams, kuriuose vienu metu sutelkiama daug lankytojų, o viešosios tvarkos incidentai, eismo įvykiai ar nelaimės gamtoje reikalauja operatyvaus kelių institucijų darbo.

    Diskusijose daug dėmesio skirta prevencijai, kuri kurortuose dažnai duoda didžiausią efektą: matomam pareigūnų patruliavimui, saugaus eismo priemonėms, aiškesniam informavimui renginių metu ir rizikingose vietose. Taip pat aptartas tarpinstitucinis koordinavimas, kai į vieną planą suvedami policijos, ugniagesių gelbėtojų, sienos apsaugos ir savivaldybių veiksmai.

    Kurortų atstovai pabrėžė, kad 2026 metų vasarai svarbi ne tik reagavimo parengtis, bet ir nuoseklus darbas su vietos bendruomene bei verslais, kurie sezono metu tiesiogiai prisideda prie tvarkos ir saugios aplinkos. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų leis efektyviau paskirstyti pajėgas ir sumažinti incidentų riziką piko savaitgaliais.

  • Marijampolė klausia gyventojų: ar leisti „Unigames“ tęsti lošimus Kauno skg. 6-2?

    Marijampolė klausia gyventojų: ar leisti „Unigames“ tęsti lošimus Kauno skg. 6-2?

    Marijampolės miesto seniūnija pradėjo gyventojų apklausą dėl UAB „Unigames“ lošimų organizavimo veiklos tęstinumo adresu Kauno skg. 6-2, Marijampolėje. Savivaldybė siekia įvertinti, ar bendruomenė pritaria, kad ši veikla nurodytoje vietoje būtų tęsiama.

    Apklausoje gyventojų prašoma pasirinkti vieną iš dviejų pozicijų: pritarti arba nepritarti „Unigames“ prašymui. Seniūnija pabrėžia, kad gyventojų nuomonė bus reikšminga priimant sprendimus, susijusius su viešuoju interesu ir gyvenamosios aplinkos kokybe.

    Kas bus vertinama?

    Apklausos metu vertinamas galimas lošimų vietos poveikis viešajai tvarkai, kriminogeninei situacijai ir bendrai gyventojų saugumo savijautai. Taip pat atsižvelgiama į tai, kaip tokia veikla gali paveikti švietimo ir kultūros aplinką bei visuomenės sveikatą.

    Tokio pobūdžio vertinimai savivaldybėms aktualūs todėl, kad lošimų vietos dažnai kelia diskusijų dėl triukšmo, žmonių srautų, galimų konfliktų rizikos ir socialinių pasekmių. Praktikoje bendruomenės nuomonė ypač svarbi ten, kur šalia yra gyvenamieji namai ar vietos, į kurias kasdien atvyksta nepilnamečiai.

    Kas gali dalyvauti apklausoje?

    Balsuoti gali tik Marijampolės miesto seniūnijos teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, kuriems yra ne mažiau kaip 18 metų. Seniūnija nurodo, kad kiekvienas gyventojas apklausoje gali dalyvauti tik vieną kartą.

    Apklausa vyksta iki gegužės 22 dienos 15.45 valandos. Savivaldybė primena, kad apklausa organizuojama vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo nuostatomis ir Marijampolės savivaldybės tarybos 2022 metais spalio 31 dieną patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame nustatyti vertinimo kriterijai ir prašymų nagrinėjimo procedūros.

  • Marijampolė renka gyventojų nuomonę dėl „Unigames“ lošimų: balsuoti galima iki gegužės 15 dienos

    Marijampolė renka gyventojų nuomonę dėl „Unigames“ lošimų: balsuoti galima iki gegužės 15 dienos

    Marijampolės miesto seniūnija pradėjo gyventojų apklausą dėl bendrovės „Unigames“ prašymo tęsti lošimų organizavimo veiklą Kauno skg. 6-2, Marijampolėje. Savivaldybė siekia įvertinti vietos bendruomenės požiūrį prieš priimant sprendimus dėl tokios veiklos tęstinumo.

    Apklausoje gyventojų prašoma įvertinti, kaip lošimų organizavimo vieta galėtų paveikti viešąją tvarką, švietimo ir kultūros aplinką, visuomenės sveikatą, gyvenamosios aplinkos kokybę bei kriminogeninę situaciją. Šie kriterijai dažniausiai tampa pagrindu diskusijoms, kai lošimų vietos veikia netoli gyvenamųjų kvartalų ar jautrių objektų.

    Gyventojai gali pasirinkti vieną iš dviejų pozicijų: pritarti „Unigames“ prašymui tęsti veiklą arba jam nepritarti. Savivaldybė pabrėžia, kad apklausos rezultatai svarbūs vertinant viešąjį interesą ir sprendžiant, ar veikla konkrečiu adresu yra suderinama su bendruomenės lūkesčiais.

    Dalyvauti apklausoje gali tik Marijampolės miesto seniūnijos teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, sulaukę 18 metų. Taip pat nurodoma, kad kiekvienas gyventojas balsuoti gali tik vieną kartą.

    Apklausa organizuojama vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo nuostatomis ir Marijampolės savivaldybės tarybos patvirtinta lošimų organizavimo vietos poveikio vertinimo tvarka. Balsuoti galima iki gegužės 15 dienos 15.45 valandos, balsavimas vyksta savivaldybės interneto svetainėje.

  • Renginių saugumas: kada privalo įsitraukti policija, o už ką atsako organizatoriai ir apsauga

    Renginių saugumas: kada privalo įsitraukti policija, o už ką atsako organizatoriai ir apsauga

    Viešų renginių saugumas Lietuvoje remiasi paprastu principu: pirminė atsakomybė už dalyvių ir žiūrovų saugumą tenka renginio organizatoriui, o policija įsitraukia tada, kai to objektyviai reikia viešajai tvarkai ir rizikoms valdyti. Praktikoje tai reiškia, kad koncertų, sporto varžybų ar miesto švenčių saugumo planą pirmiausia parengia ir įgyvendina organizatorius, pasitelkdamas apsaugos tarnybas, savanorius, medikus ir kitus resursus.

    Policijos funkcijos renginiuose apibrėžtos skirtinguose teisės aktuose, tačiau jų taikymo apimtis nevienoda. Susirinkimų įstatymas nustato policijos pareigą užtikrinti viešąją tvarką susirinkimuose, bet šis reguliavimas neapima didelės dalies pramoginių ar sporto renginių, todėl vien šiuo pagrindu policijos dalyvavimas dažnai nėra automatiškai privalomas.

    Kas už ką atsako renginyje

    Organizatorius privalo įvertinti rizikas ir numatyti konkrečias priemones: patekimo kontrolę, srautų valdymą, apsaugą, draudžiamų daiktų prevenciją, aiškią komunikaciją dalyviams ir veiksmų planą incidentams. Taip pat būtina užtikrinti medicininį pasirengimą, ypač kai prognozuojami dideli srautai, didesnė trauma rizika ar renginys vyksta sudėtingoje aplinkoje.

    Viešąją tvarką renginių metu gali padėti užtikrinti privačios apsaugos tarnybos pagal asmens ir turto apsaugą reglamentuojančias nuostatas. Dėl to policijos pasitelkimas vien „bendram saugumui“ ne visada laikomas racionaliu, jei organizatorius turi realias galimybes saugumą užtikrinti savo pajėgomis.

    Policijos vaidmuo labiau siejamas su viešosios tvarkos palaikymu ir greitu reagavimu į nusikalstamas veikas ar rimtus incidentus. Tipinės rizikos, dėl kurių policijos dalyvavimas gali būti būtinas, apima smurto grėsmę, neapykantos kurstymo tikimybę, masinių neramumų scenarijus, reikšmingas transporto spūstis ar situacijas, kai vien organizatoriaus priemonės būtų nepakankamos.

    Leidimai ir rizikų vertinimas savivaldybėse

    Renginiams viešosiose vietose leidimus išduoda savivaldybės, o prašymuose organizatoriai paprastai turi aiškiai nurodyti, kokiomis priemonėmis bus užtikrintas saugumas ir ar planuojami eismo ribojimai. Praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, tačiau bendra kryptis ta pati: leidimo sąlygose turi atsispindėti realus saugumo planas, o ne vien bendro pobūdžio pažadai.

    Eismo ribojimas ne visais atvejais reiškia, kad privaloma policijos pagalba. Tam gali būti taikomi laikini kelio ženklai, atitvarai, nukreipimo sprendimai ir renginyje dirbančių asmenų pagalba, tačiau tokios priemonės turi būti suplanuotos iš anksto ir suderintos taip, kad nekeltų papildomų pavojų eismo dalyviams.

    Policija daugelyje savivaldybių dalyvauja leidimų išdavimo ir rizikų vertinimo procese, teikdama rekomendacijas organizatoriams. Tai padeda iš anksto identifikuoti silpnąsias vietas, pavyzdžiui, per siaurus įėjimus, prastai suvaldytus srautus, netinkamai parinktą teritorijos aptvėrimą ar nepakankamą reagavimo planą ekstremaliai situacijai.

    Kaip sprendžiama dėl policijos pajėgų

    Policija kiekvienu atveju atlieka renginio rizikos vertinimą pagal nustatytą tvarką ir priskiria renginį rizikos lygiui, dažniausiai skirstomam į kelias kategorijas. Vertinant atsižvelgiama į dalyvių skaičių, vietą, laiką, ankstesnių renginių patirtį, galimus konfliktus, transporto situaciją bei poreikį skubiai reaguoti.

    Jei vertinimas rodo, kad policijos pajėgos būtinos, jos planuojamos taip, kad užtikrintų viešąją tvarką renginio prieigose ir kritinėse vietose, kur kyla didžiausia rizika. Kartu pabrėžiama, kad policija vykdo daug aukšto prioriteto funkcijų, todėl pajėgų paskirstymas grindžiamas objektyviu poreikiu, o ne vien organizatorių lūkesčiu perkelti atsakomybę valstybei.

    Organizatoriams tai signalas, kad saugumo planas turi būti ne formalus, o paremtas realiais sprendimais ir aiškia atsakomybių schema. Kuo tiksliau aprašytos priemonės, personalo vaidmenys ir reakcijos procedūros, tuo sklandesnis būna derinimas, o renginys turi daugiau šansų vykti saugiai ir be incidentų.

  • Tauragėje atnaujintas Sąveikos planas: kaip savivaldybė ir kariuomenė veiks mobilizacijos ar karo atveju

    Tauragėje atnaujintas Sąveikos planas: kaip savivaldybė ir kariuomenė veiks mobilizacijos ar karo atveju

    Siekiant užtikrinti sklandžią kariuomenės ir civilinės valdžios sąveiką, savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė ir Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Klaipėdos regioninės karo komendantūros Tauragės rajono savivaldybės karo komendantūros komendanto pavaduotojas Vidmantas Žilakauskas šiandien, vasario 26 d., pasirašė atnaujintą Sąveikos planą.

    Šis planas reglamentuoja visuomenės apsaugos organizavimą, viešosios tvarkos užtikrinimą bei bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis mobilizacijos ar karo atveju. Toks veikimo modelis leidžia gerokai greičiau koordinuoti veiksmus realių krizių metu ir stiprina savivaldybių pasirengimą kritinėms situacijoms.