CP v2

Tag: Viešojo ir privataus sektorių partnerystė

  • „Via Lietuva“ atskleidė planus: 60 mln. eurų Zarasų aplinkkeliui ir svarbaus kelio rekonstrukcija

    „Via Lietuva“ atskleidė planus: 60 mln. eurų Zarasų aplinkkeliui ir svarbaus kelio rekonstrukcija

    Zarasų aplinkkelis: startavo partnerio paieška

    Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ 2026 metų trečiojo ketvirčio apžvalgoje pranešė apie du Zarasų rajonui svarbius kelių infrastruktūros projektus: planuojamą Zarasų aplinkkelį ir vykdomą kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas rekonstrukciją.

    Pasak bendrovės, Zarasų aplinkkeliui jau paskelbta privataus partnerio atranka. Projektu siekiama nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto centro, mažinti spūstis, triukšmą ir oro taršą, kartu gerinant eismo saugą.

    Numatoma nutiesti 9,34 kilometro ilgio dviejų eismo juostų magistralinį kelią. Tokie aplinkkeliai paprastai sumažina sunkiasvorio transporto srautus gyvenvietėse ir sutrumpina kelionės laiką tiems, kurie miestą kerta tranzitu.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad projekto investicijų vertė siekia apie 60 mln. eurų. Aplinkkelį planuojama įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, kai dalį rizikų ir įsipareigojimų perima privatus rangovas.

    Pagal planuojamą modelį privatus partneris būtų atsakingas už projektavimą, statybą, priežiūrą ir periodinį atnaujinimą. Numatyta 25 metų sutartis, iš kurių pirmuosius trejus metus vyktų projektavimas ir statyba, o vėliau būtų užtikrinama ilgalaikė priežiūra.

    Kelias Dusetos–Degučiai–Dūkštas: darbai jau vyksta

    Kartu „Via Lietuva“ informuoja apie vykdomą krašto kelio Nr. 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas atnaujinimą. Zarasų rajone rekonstruojami du šio kelio ruožai: nuo 6,04 iki 11,65 kilometro ir nuo 11,65 iki 16,30 kilometro.

    Bendrai tai sudaro daugiau kaip 10 kilometrų, o projektui, bendrovės teigimu, skirta daugiau kaip 9 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų. Šios lėšos dažniausiai nukreipiamos į susisiekimo infrastruktūrą, kuri gerina regionų pasiekiamumą ir eismo saugą.

    Darbų metu planuojama išplatinti ir atnaujinti kelio dangą, sutvarkyti sankryžas bei nuovažas. Taip pat numatyta modernizuoti lietaus vandens nuvedimo sprendinius, kad danga būtų atsparesnė sezoniniams pažeidimams.

    „Via Lietuva“ pažymi, kad projekte suplanuotos ir eismo saugą gerinančios priemonės. Praktikoje tai dažniausiai reiškia aiškesnį ženklinimą, saugesnes sankryžų geometrijas ir sprendimus, mažinančius pavojingų manevrų riziką.

    „Šie projektai svarbūs tiek regiono gyventojams, tiek tranzitiniam eismui, nes mažina apkrovas mieste ir kelia kelio kokybės bei saugos standartą“, – sakė „Via Lietuva“ atstovai.

  • „Budimex“ stiprina pozicijas Čekijoje: svarbus D35 aplinkkelio kontraktas, o didysis dar laukia

    Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“ plečia užsakymų portfelį Čekijoje – kartu su vietos partnere Firesta-Fišer pateikė pasiūlymą dėl Úlibic gyvenvietės aplinkkelio projekto greitkelyje D35. Tai būtų jau antras „Budimex“ autostrados kategorijos kontraktas šioje rinkoje ir penktas projektas apskritai Čekijoje.

    Pasiūlymo vertė siekia apie 42 000 000 eurų (be PVM). Darbų pradžia numatoma iki 2026 metų pabaigos, o užbaigimas planuojamas 2029 metais.

    Projektas trumpas, bet sudėtingas

    Nors naujai statomas D35 ruožas sudarys apie 1,6 kilometro, projektas apima gerokai platesnį darbų paketą. Numatyta perplanuoti ir pertvarkyti daugiau kaip 2 kilometrus kelio I/16, įrengti naują skirtingų lygių sankryžą, turbininę žiedinę sankryžą bei daugybę inžinerinių sprendimų.

    Pagal pateiktą informaciją, projekte numatoma apie 80 inžinerinių statinių, taip pat keli tiltai ir pralaidos. Triukšmui mažinti suplanuotos keturios triukšmo slopinimo sienelės, kurių bendras ilgis siektų apie 1,5 kilometro, be to, reikėtų pertvarkyti vietinius kelius ir inžinerinius tinklus.

    „Nors pats autostrados ruožas yra palyginti trumpas, techniniu požiūriu tai didelė ir sudėtinga investicija. Ruošiantis itin svarbi tiksli etapų koordinacija, kad eismo trikdžiai būtų kuo mažesni“, – sakė „Budimex“ regiono direktorius Čekijoje Petr Hrančík.

    Ką keis aplinkkelis ir kodėl svarbus D35

    Aplinkkelio tikslas – nukreipti tranzitinį srautą nuo Úlibic ir padidinti eismo saugą bei pralaidumą svarbiame susisiekimo mazge netoli Jičíno. Projektas turėtų susieti dabar statomą D35 atkarpą Úlibice–Hořice ir užtikrinti patogesnį ryšį su keliu I/16 Nová Paka kryptimi.

    D35 Čekijoje laikomas strateginiu maršrutu, turinčiu mažinti apkrovas pagrindiniame D1 koridoriuje ir sustiprinti šalies rytų–vakarų susisiekimą. Dėl to valstybė pastaraisiais metais spartina šio greitkelio plėtrą ir skelbia vis daugiau konkursų tiek statybai, tiek susijusiai infrastruktūrai.

    Didžiausias projektas dar priešakyje

    Be šio aplinkkelio, „Budimex“ dalyvauja ir didesnės apimties D35 projekte, kuris numatytas kaip viešojo ir privataus sektorių partnerystė. Pagal skelbiamą informaciją, konsorciumas, kuriame dalyvauja „Budimex“, siekia teisės ne tik pastatyti, bet ir finansuoti, eksploatuoti bei valdyti apie 35 kilometrų D35 atkarpą, taip pat prižiūrėti ir eksploatuoti dar 17 kilometrų gretimų ruožų.

    Šis modelis reiškia, kad rangovas ir partneriai prisiima didesnę atsakomybę už viso gyvavimo ciklo rezultatą – nuo statybų kokybės iki ilgalaikės priežiūros. Tokie projektai paprastai vertinami kaip lūžio taškas rangovams, nes užtikrina ilgalaikius srautus ir sustiprina pozicijas vietos rinkoje.

    „Budimex“ Čekijoje jau vykdo ir kitus infrastruktūros darbus, įskaitant kelių projektus bei potvynių rizikos mažinimo objektus. Bendrovė teigia stiprinanti vietos komandą ir ryšius su Čekijos partneriais, nes šią rinką vertina kaip strategiškai svarbią ilgalaikėje perspektyvoje.

  • „Via Lietuva“ merams siunčia signalą: 2027 metais tiltams ir keliams atranka jau prasidėjo

    Valstybės valdoma kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ kartu su savivaldybėmis aptarė šių metų kelių darbų eigą, 2026 metų planus ir tai, kaip bus dėliojami 2027 metų prioritetai. Į partnerių dienos susitikimą atvyko beveik 50 iš 60 savivaldybių merų arba jų deleguotų atstovų.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pristatė svarbiausias kryptis ir akcentavo savivaldybių vaidmenį planuojant bei įgyvendinant projektus. Dalis klausimų susiję ne tik su darbų apimtimis, bet ir su gyventojams jautriais eismo ribojimais, apylankomis ir informavimo tvarka.

    „Savivaldybės yra vienos pagrindinių mūsų partnerių, todėl svarbu ir pristatyti planus, ir išgirsti, kokie klausimai kyla vietoje“, – sakė Dovilė Sujetaitė.

    Susitikime aptartos programos, kurios apima magistralinių kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimą, žvyrkelių asfaltavimą, kelių ruožų gyvenvietėse remontą, pėsčiųjų perėjų bei pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą ir atnaujinimą. Taip pat kalbėta apie dangų plyšių taisymą, dulkėtumo mažinimo priemones ir kitus priežiūros darbus.

    Daugiau lankstumo tiltų finansavimui

    Vienas reikšmingesnių pokyčių savivaldybėms yra susijęs su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo pakeitimais. Numatoma, kad 9 proc. programos lėšų krepšelio galės būti lanksčiai skiriama vietinės reikšmės tiltų ir viadukų kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar statybai.

    Šis sprendimas aktualus dėl to, kad tiltų būklė daugelyje savivaldybių yra tapusi vienu didžiausių infrastruktūros iššūkių: objektai sensta, auga sunkiojo transporto srautai, o apribojimai dažnai tiesiogiai veikia kasdienius maršrutus ir vietos verslą. Dėl to 2027 metų finansuojamų objektų atranka pradėta jau dabar, į sąrašus įtraukiant ir tiltus bei viadukus.

    Viceministrė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ragino savivaldybes iki rugsėjo pabaigos teikti prašymus dėl 2027 metais numatomo finansavimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl dokumentų parengimo, projektavimo ir prioritetų savivaldybėse turi būti priimami nelaukiant paskutinės minutės.

    „Visi šiandien atvykome ne tik pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, bet ir pasidalyti idėjomis, ką galime padaryti dar geriau“, – sakė Audrius Klišonis.

    Ko savivaldybės prašo dažniausiai

    „Via Lietuva“ teigia sistemingai stiprinanti ryšį su savivaldybėmis, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o informacija apie planuojamus darbus pasiektų gyventojus anksčiau. Nurodoma, kad 2025–2026 metais bendrovės atstovai aplankė 50 savivaldybių, surengė beveik 100 nuotolinių susitikimų ir aptarė daugiau kaip 600 klausimų.

    Savivaldybių lūkestis, kuris kartojasi dažniausiai, yra aiškumas dėl terminų ir poveikio vietos gyvenimui: kada prasidės darbai, kiek užtruks ribojimai, ar bus suderinti sprendiniai su viešuoju transportu ir mokyklų maršrutais. Daug diskusijų kelia per gyvenvietes einantys valstybinės reikšmės keliai, perduodamų kelių klausimai, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra bei žvyrkelių asfaltavimas.

    „Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra kuriama tam, kad tarnautų žmonėms, verslui ir regionams, todėl turime greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti, kad savivaldybės būtų įtrauktos anksčiau“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Projektų mastas ir nauji modeliai

    „Via Lietuva“ skelbia, kad jos portfelyje yra daugiau kaip 430 projektų skirtingose įgyvendinimo stadijose. Tarp minimų krypčių yra tarptautinio koridoriaus „Via Baltica“ plėtra, sprendiniai A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožuose, taip pat Kaunas–Prienai–Alytus ir Jonavos pietrytinis aplinkkelis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tiltams ir viadukams: nurodoma, kad vienu metu vykdomi 93 šių objektų projektai. Tuo pat metu tęsiami automagistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys remonto darbai, o paprastojo remonto apimtys šiemet siekia daugiau kaip 105 kilometrus.

    Renginyje aptarta ir viešojo ir privataus sektorių partnerystė kaip būdas spartinti didesnės vertės projektus, kai vien valstybės finansavimo nepakanka. Skelbiama, kad 2027–2033 metais planuojama programa galėtų būti orientuota į kelius, aplinkkelius, tiltus ir viadukus, o 13 savivaldybių jau yra išreiškusios susidomėjimą bendra tiltų ir viadukų programa.

    „Via Lietuva“ primena, kad yra atsakinga už daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, taip pat daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų. Bendrovė pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu prioritetu išliks saugumas, kritinės būklės objektų tvarkymas ir geresnis planavimo suderinimas su savivalda.