CP v2

Tag: Vietos veiklos grupės

  • Zarasų taryboje – pareiškimų audra ir sprendimai: nuo kompensacijų iki priedangų ir echoskopo

    Zarasų taryboje – pareiškimų audra ir sprendimai: nuo kompensacijų iki priedangų ir echoskopo

    Rugsėjo 24 dieną įvyko 45-asis Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių, nedalyvavo Daiva Kelečienė, o prieš darbotvarkės klausimus posėdį iškart užkūrė vieši politiniai pareiškimai ir atsakymai.

    Posėdyje svarstyta devynių klausimų darbotvarkė, apėmusi socialinę paramą, švietimo finansavimą, sveikatos paslaugų infrastruktūrą ir civilinę saugą. Dalies klausimų kontekstas – augantys gyventojų lūkesčiai dėl paslaugų kokybės ir aiškios atsakomybės už sprendimus.

    Politinių pareiškimų virtinė

    Tarybos narys Gintaris Petrėnas paskelbė pasitraukiantis iš Lietuvos regionų partijos. Jis teigė, kad sprendimą lėmė skirtingas požiūris į tarpusavio pagarbą ir atsakomybę, o darbus ketina tęsti su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

    „Mano įsipareigojimai rinkėjams nesikeičia, keičiasi tik politinė komanda, su kuria dirbsiu“, – sakė Gintaris Petrėnas.

    Tarybos narys Vytautas Eidėjus pristatė pareiškimą dėl Zarasų miesto vietos veiklos grupės veiklos. Jis kalbėjo apie įgyvendinamą miesto vietos plėtros strategiją, socialinės įtraukties ir socialinio verslo projektus bei išsakė VVG atstovų pretenzijas tarybos nariui Ramūnui Keršiui dėl elgesio asociacijos susirinkimuose.

    V. Eidėjus taip pat kritikavo tarybos Kontrolės komiteto sprendimą nekviesti Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro vadovės į posėdį aptarti įstaigos veiklos. Jis pranešė ketinantis kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl R. Keršio pasisakymų socialiniame tinkle, kai šis eina tarybos Etikos komisijos pirmininko pareigas.

    Į šiuos pareiškimus reagavo Kontrolės komiteto pirmininkas Nikolajus Gusevas, atmesdamas politinio šališkumo kaltinimus. Jis akcentavo, kad komiteto vertinimai turi remtis dokumentais, audito išvadomis ir visų pusių argumentais, o ne interpretacijomis.

    R. Keršys paaiškino, jog domisi Zarasų miesto VVG veikla siekdamas atsakymų dėl susirinkimų organizavimo, sprendimų priėmimo ir lėšų naudojimo. Jis taip pat perskaitė pareiškimą dėl tikslinėse atostogose esančios vicemerės Aurelijos Trimonytės, keldamas klausimų dėl galimų darbo organizavimo ir saugos reikalavimų pažeidimų naikinant Sosnovskio barščius Raudinės kaime.

    „Viešumas būtinas, kai kalbame apie saugą ir atsakomybę už darbus savivaldybėje“, – sakė Ramūnas Keršys.

    Po pareiškimų pasisakiusi savivaldybės kontrolierė Irma Maldauskienė paragino tarybos narius tiksliai remtis Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitomis. Ji nurodė nesutinkanti su V. Eidėjaus pateiktu Sveikatos centro audito išvadų aiškinimu ir pabrėžė, kad ataskaitoje nebuvo nagrinėtas pacientų eilių klausimas.

    „Ataskaitose pateiktas išvadas reikia atskirti nuo politinių pasisakymų, kad gyventojai nebūtų klaidinami“, – sakė Irma Maldauskienė.

    Kompensacijos, biudžetas ir švietimas

    Patvirtinus darbotvarkę taryba atnaujino vidutines kietojo ir kitokio kuro kainas, pagal kurias nepasiturintiems gyventojams apskaičiuojamos būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, kai faktinės kuro sąnaudos kas mėnesį nenustatomos. Tokie sprendimai savivaldybėse paprastai peržiūrimi prieš šildymo sezoną, kai kainos rinkoje gali svyruoti, o paramos poreikis auga.

    Taryba taip pat pakeitė savivaldybės strateginį veiklos planą ir biudžetą. Pajamos ir asignavimai padidinti 162 000 eurų tikslinėmis valstybės biudžeto lėšomis, be to, atlikti su mokyklų tinklo pertvarka susiję asignavimų perskirstymai.

    Pagal rugsėjo 1 dienos duomenis patikslintas mokinių ir klasių skaičius 2026–2027 mokslo metams. Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje numatyti trys ketvirtųjų klasių komplektai vietoj keturių, o diskusijoje akcentuota, kaip mažėjantis mokinių skaičius veikia ugdymo kokybę ir klasių komplektavimą.

    Posėdyje aptartas ir mokinio padėjėjų poreikis, kuris pastaraisiais metais tampa viena jautriausių švietimo sistemos vietų dėl įtraukiojo ugdymo plėtros. Rajono mokyklose šiuo metu yra 29,5 mokinio padėjėjo etato, o mokyklų vadovai nurodė, kad papildomai reikėtų bent 8,5 etato.

    Taryba pritarė Zarasų sporto centro neformaliojo švietimo programų pakeitimams pagal esamą jų paklausą. Taip pat nustatytas 10 eurų mokestis už naują suaugusiųjų fizinio aktyvumo programą „Step“.

    Sveikatos įranga ir civilinė sauga

    Taryba nusprendė Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centrui dešimčiai metų pagal patikėjimo sutartį perduoti projekto lėšomis įsigytą ultragarsinės diagnostikos sistemą. Svarstant šį klausimą, dėl darbo Sveikatos centre nusišalino tarybos nariai Valdas Guobys ir Violeta Barisevičienė.

    Taryba taip pat įgaliojo savivaldybės administraciją vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą rajone. Ši funkcija susijusi su eismo saugumu ir kontrolės procedūromis, kurios gyventojams dažniausiai matomos per patikrinimus ir pažeidimų administravimą.

    Atsakydamas į tarybos nario paklausimą, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys pristatė priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių būklę. Jo teigimu, rajone yra 46 priedangos ir 21 kolektyvinės apsaugos statinys, o dalyje jų pritaikymo ir aprūpinimo darbai jau atlikti, kitur dar tęsiami.

    Šiuo metu perkama 15 generatorių, o aštuoniose priedangose planuojama įrengti nuotolinio atrakinimo galimybę. Diskusijoje paliestos ir per rugpjūčio mėnesio audrą išryškėjusios ryšio problemos, apsunkinusios pagalbos organizavimą, todėl savivaldybė įsigijo du palydovinius telefonus, tačiau jie dar neveikia, kol neparinktas operatorius.

    Kitas tarybos posėdis planuojamas spalio 29 dieną, o komitetų posėdžiai – spalio 26 dieną.

  • Vilkaviškio rajone dalijami LEADER pinigai: trys kvietimai verslui ir bendruomenėms

    Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė paskelbė naują kvietimų etapą teikti vietos projektus pagal 2023–2029 metų vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 5 dienos iki 2026 metų lapkričio 5 dienos 23.59 valandos.

    Šis kvietimas skirtas kaimo vietovių plėtrai ir LEADER priemonės galimybėms išnaudoti, kai sprendimai gimsta vietos lygmeniu, o finansavimas nukreipiamas į realius bendruomenių ir smulkiojo verslo poreikius. Praktikoje tai dažniausiai reiškia investicijas į paslaugas, darbo vietas, bendruomeninę infrastruktūrą ar veiklų įvairovę.

    Kokie kvietimai paskelbti?

    Paskelbtas kvietimas Nr. 16 pagal priemonę Žemės ūkio verslas. Juo siekiama skatinti ūkinę veiklą kaimo vietovėse, sudarant galimybes modernizuoti veiklas, kurti didesnę pridėtinę vertę ir stiprinti vietos tiekimo grandines.

    Taip pat paskelbtas kvietimas Nr. 17 pagal priemonę Bendruomeninio verslo kūrimas ir plėtra. Ši kryptis aktuali bendruomenėms, socialinėms iniciatyvoms ir partnerystėms, kurios planuoja teikti paslaugas vietos gyventojams ar kurti tvarius pajamų šaltinius.

    Trečiasis kvietimas Nr. 18 skirtas Bendruomeniškumo skatinimui. Tokie projektai paprastai apima veiklas, kurios stiprina socialinius ryšius, savanorystę, vietos tapatybę, taip pat investicijas, reikalingas bendruomenės veikloms organizuoti.

    Kur ir kaip teikti paraiškas?

    Vietos projektų paraiškos teikiamos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos tik elektroniniu būdu per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS. Paraiškas būtina pateikti naudojantis sistemos pranešimų funkcija ir prisijungiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Kitu būdu pateiktos paraiškos nebus priimamos, todėl pareiškėjams rekomenduojama iš anksto pasirūpinti prisijungimais ir dokumentų parengimu. Kvietimo dokumentacija skelbiama Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.

    Konsultacijos pareiškėjams

    Dėl kvietimų sąlygų ir projektų įgyvendinimo konsultacijas teikia Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės biuras J. Basanavičiaus a. 7, 33 kab., Vilkaviškyje. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis: pirmadienį–ketvirtadienį nuo 8.00 iki 17.00 valandos, penktadienį nuo 8.00 iki 15.45 valandos.

    Pareiškėjams patariama dar prieš teikiant paraišką įsivertinti projekto idėjos tinkamumą konkrečiai priemonei, suplanuoti biudžetą ir terminus bei pasiruošti įrodymus, pagrindžiančius projekto naudą vietos bendruomenei. Tai padeda išvengti dažniausių klaidų, dėl kurių paraiškos atmetamos arba užtrunka vertinimas.

  • Kaip Degučių bendruomenė „Samanis“ parsivežė idėjų iš Panevėžio rajono: kas nustebino labiausiai

    Kaip Degučių bendruomenė „Samanis“ parsivežė idėjų iš Panevėžio rajono: kas nustebino labiausiai

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ įgyvendino Zarasų rajono savivaldybės iš dalies finansuotą projektą, skirtą mokomajam vizitui po Panevėžio rajono kaimo bendruomenes. Išvykos tikslas buvo praktiškai susipažinti su veikiančiais bendruomenių modeliais, socialinėmis iniciatyvomis ir vietos verslumo pavyzdžiais.

    Toks formatas vis dažniau pasirenkamas savivaldybių remiamuose bendruomeniniuose projektuose, nes leidžia ne tik išgirsti apie gerąją patirtį, bet ir ją „pasimatuoti“ vietoje. Bendruomenės taip paprasčiau įvertina, kas realiai veikia, o kas lieka tik idėja popieriuje.

    Rugpjūčio 8 dieną „Samanio“ nariai aplankė keturias Panevėžio rajono bendruomenes: Upytės, Bernatonių, Pažagienių ir Staniūnų. Kelionė tapo proga pamatyti, kaip skirtingose vietovėse telkiami žmonės, kuriamos paslaugos ir stiprinamas vietos identitetas.

    Upytėje bendruomenę pasitiko Upytės tradicinių amatų centro amatininkė Audronė Virbalienė. Pokalbiuose daug dėmesio skirta tam, kaip į veiklas įtraukti jaunimą ir kartu išlaikyti tradicijas gyvas, o ne vien „parodines“ šventėms.

    „Bendruomenės stiprybė prasideda nuo paprasto noro būti kartu ir daryti dalykus ne dėl ataskaitų, o dėl žmonių“, – sakė Audronė Virbalienė.

    Susitikimo metu dalyviai susipažino su linininkystės tradicijų pristatymu, apžiūrėjo Panevėžio krašto liaudies muzikos instrumentų ekspoziciją ir išbandė edukacines veiklas. Tokios patirtys, anot dalyvių, padeda rasti patrauklias formas veikloms, kuriose vietos atranda ir vaikai, ir vyresni gyventojai.

    Bernatoniuose keliautojai užsuko į bendruomenės įkurtą Savijautos gerinimo centrą, kurį pristatė bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė. Čia aptarta, kaip bendruomenės iniciatyvos gali papildyti viešųjų paslaugų tinklą, ypač ten, kur gyventojams trūksta kasdienių užimtumo ar socialinio ryšio galimybių.

    „Svarbiausia rasti tokią veiklą, kuri žmonėms būtų reikalinga kasdien, o ne tik per renginius“, – sakė Stasė Jodinskienė.

    Pažagieniuose „Samanio“ nariai susitiko su Panevėžio rajono kaimo bendruomene „Pažagieniai“, vadovaujama pirmininkės Elenos Stanienės. Vizito metu kalbėta apie bendruomenių bendradarbiavimą, projektų tęstinumą ir tai, kaip mažos iniciatyvos gali virsti vietos produkto ar paslaugos idėjomis.

    Praktinė dalis buvo skirta kūrybinėms veikloms ir vietos gaminių pristatymui: dalyviai dekoravo sausainius, ragavo produkcijos, susipažino su liofilizuotų vaisių gamybos kryptimi. Tokie pavyzdžiai vis dažniau siejami su trumpųjų maisto grandinių ir smulkaus perdirbimo plėtra regionuose.

    Paskutinė kelionės stotelė tapo Staniūnų dvaro sodyba, kurioje dalyvius pasitiko grafaitė Sofija. Čia akcentuota kultūros paveldo įveiklinimo kryptis, kai istorinis objektas tampa ne tik lankytina vieta, bet ir edukacijų, vietos turizmo bei bendruomeninių susitikimų erdve.

    Meninės edukacinės programos „Skanios dvaro istorijos“ metu dalyviai susipažino su skirtingų laikotarpių virtuvės tradicijomis, ragavo patiekalų interpretacijas ir dalyvavo programos veiklose. „Samanio“ atstovai pabrėžė, kad tokios patirtys leidžia aiškiau suprasti, kaip istorija gali tapti gyva paslauga, o ne vien pasakojimu.

    Grįžusi bendruomenė akcentavo, kad išvyka padėjo įvertinti savo veiklas iš naujo ir išsigryninti, kokių sprendimų labiausiai reikia vietoje. Didžiausia vertė įvardyta ryšiai, galimos bendros iniciatyvos ir supratimas, kad idėjos lengviau gimsta matant realius pavyzdžius.

    „Išvykome pasisemti patirties, o grįžome su supratimu, kad bendruomeniškumas neturi ribų, jei žmonės pasitiki vieni kitais ir nebijo bandyti“, – teigė Degučių kaimo bendruomenės „Samanis“ atstovai.

    Bendruomenė padėkojo Zarasų rajono savivaldybei už dalinį projekto finansavimą pagal nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo programą. Taip pat padėkota Panevėžio rajono vietos veiklos grupės projektų vadovei Redai Majauskienei ir kolegei už kelionės idėją bei lydėjimą.

    „Samanis“ dėkojo Upytės tradicinių amatų centrui, Bernatonių ir bendruomenei „Pažagieniai“ už priėmimą ir pasidalytą patirtį, o Staniūnų dvaro šeimininkams – už galimybę susipažinti su paveldo išsaugojimo ir pritaikymo pavyzdžiu.

  • Molėtų rajone paskirstyta parama NVO: kuriems bendruomenių ir kultūros projektams atiteko lėšos

    Molėtų rajono savivaldybė paskelbė, kad 2026 metų gegužės 7 dieną administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B6-254 paskirstytos lėšos nevyriausybinių organizacijų (NVO) projektams. Finansavimas skirtas bendruomenių iniciatyvoms, kultūros veikloms, organizacijų stiprinimui ir vietos renginiams.

    Didžiausios vienkartinės sumos siekia 2 270 eurų, o dalis projektų finansuojami 800–900 eurų dydžio parama. Tarp jų – Žaliųjų klubo Gojus projektas Jorė XXX (1 500 eurų), Balninkų bendruomenės centro 25-mečio iniciatyva (900 eurų) bei keli organizacijų kompetencijų stiprinimo projektai, kuriems skirta po 800 eurų.

    Ryškus dėmesys tenka tradicijų puoselėjimui ir kultūrai: remiamos siuvinėjimo stovyklos, kūrybiniai seminarai, romansų vakaras, taip pat parodų projektai Videniškiuose ir Rytų Aukštaitijoje. Lėšos skirtos ir viešosioms įstaigoms, tarp jų „Giedra galerija“, taip pat visuomeninei organizacijai „Legendos“.

    Finansavimas numatytas ir bendruomeniniams renginiams bei aktyviam laisvalaikiui: šeimų šventei Suginčiuose, sporto šventei Skudutiškyje, Arnionių Žvejo dienai, jaunimo pilietiškumo iniciatyvai, taip pat tradicinei Inturkės kraštiečių šventei Žolinė. Kai kurie projektai orientuoti į aplinkos puoselėjimą ir vietos identiteto stiprinimą, pavyzdžiui, Kuolakasių bendruomenės iniciatyva „Mūsų aplinka – mūsų veidas“.

    Dalį paramos sudaro ir organizacijų veiklos tęstinumui būtinos išlaidos, įskaitant patalpų išlaikymą, administracinius kaštus ar pastatų draudimą. Savivaldybės sprendimai rodo, kad greta renginių ir edukacijų finansuojami ir baziniai pajėgumai, padedantys NVO planuoti veiklas visus metus.

    Paramą gavo įvairios Molėtų rajono bendruomenės ir asociacijos, tarp jų Dapkūniškių, Videniškių, Alantos, Bekupės, Luokesos, Žaugėdų, Arnionių, Skudutiškio, Suginčių, Ambraziškių ir Dubingių iniciatyvos, taip pat rajono mastu veikiančios draugijos bei vietos veiklos grupės. Įsakyme pateikiami konkrečių projektų pavadinimai ir kiekvienam jų skirta suma eurais.

    Tokio pobūdžio NVO rėmimas savivaldybėse dažniausiai siejamas su praktiniais vietos poreikiais: gyventojų įtrauktimi, kultūros prieinamumu, bendruomenių atsparumu ir savanorystės stiprinimu. Nedidelės, bet tikslingos sumos dažnai leidžia įgyvendinti renginius, mokymus ar infrastruktūros smulkius pagerinimus, kurie tiesiogiai matomi vietos žmonėms.

    Sprendimas dėl lėšų paskirstymo įforminamas administracijos direktoriaus įsakymu, todėl projektų vykdytojams svarbu laikytis numatytų sąlygų, atsiskaitymo tvarkos ir terminų. Savivaldybės praktikoje tai padeda užtikrinti skaidrumą, o gyventojams – aiškiau matyti, kokioms iniciatyvoms skiriami viešieji pinigai.

  • Telšių rajono bendruomenėms – kvietimas teikti paraiškas: projektams skirs nuo 300 iki 2 500 eurų

    Telšių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą rajono teritorijoje registruotoms bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms teikti paraiškas projektų finansavimui iš savivaldybės biudžeto. Paraiškas galima teikti iki gegužės 31 dienos.

    Finansavimas bus skiriamas pagal Lėšų projektams finansuoti paskirstymo tvarkos aprašą, kurį Telšių rajono savivaldybės taryba patvirtino 2024 metais vasario 29 dieną sprendimu Nr. T1-42. Dokumente nustatyta, kas gali kreiptis, kokie prioritetai taikomi ir kokių išlaidų finansavimas galimas.

    Kam skiriamas finansavimas?

    Pagal savivaldybės pateikiamą informaciją, projektai turi atitikti du pagrindinius bendruomenių projektų prioritetus. Pirmasis – dalinis prisidėjimas prie kaimo bendruomenių projektų, kurie jau yra gavę finansavimą iš fondų ar programų.

    Antrasis prioritetas – bendruomeniškumo ir bendradarbiavimo skatinimas. Tai reiškia, kad paraiškose tikėtina bus vertinamas ne tik konkretaus renginio ar veiklos rezultatas, bet ir nauda platesnei bendruomenei bei partnerystė su kitomis organizacijomis.

    Kokios sumos numatytos?

    Vienam projektui įgyvendinti savivaldybė numato aiškias finansavimo ribas. Minimali skiriama suma yra 300 eurų, o maksimali – 2 500 eurų.

    Savivaldybė taip pat nurodo, kad rengiant projekto sąmatą tam tikrais atvejais galima numatyti papildomas su veikla susijusias išlaidas, o atskirai gali būti teikiami prašymai kompensuoti tvarkos apraše numatytas išlaidas. Tokios galimybės priklauso nuo konkrečių tvarkos aprašo punktų ir pareiškėjo situacijos.

    Ką svarbu pasitikrinti prieš teikiant?

    Prieš teikiant paraišką, pareiškėjams svarbu įsivertinti, ar organizacija atitinka keliamus reikalavimus, ar projektas aiškiai atliepia nustatytus prioritetus, o biudžetas pagrįstas ir realistiškas. Praktikoje dažniausiai daugiausia klausimų kyla dėl tinkamų išlaidų, projekto partnerių bei planuojamų rezultatų apibrėžimo.

    Detali informacija apie paraiškų teikimo tvarką, taip pat reikalingi dokumentai ir formos pateikiami Telšių rajono savivaldybės interneto svetainės skiltyse, susijusiose su strateginiu planavimu ir investicijomis bei projektų finansavimu iš savivaldybės biudžeto.