Tag: Viktoras Orbanas

  • Advokatas: dėl ukrainiečių grynųjų ir aukso konvojaus Vengrijoje turėjo būti sulaikytas ir Orbánas

    Advokatas: dėl ukrainiečių grynųjų ir aukso konvojaus Vengrijoje turėjo būti sulaikytas ir Orbánas

    Vengrijoje tęsiantis tyrimui dėl pavasarį sustabdyto ukrainiečių konvojaus, vežusio grynuosius pinigus ir auksą, advokatas Lóránt Horváth teigia, kad su operacija siejami pareigūnai turėjo būti sulaikyti. Pasak jo, įtariamųjų ratas gali būti platesnis, nei iki šiol viešai pripažįstama.

    Incidentas įvyko kovo pradžioje, kai du mikroautobusai su vertybėmis, skirtomis Ukrainos valstybinio banko Oschadbank būstinei Kyjive, išvyko iš Vienos. Netrukus po to, netoli Vengrijos sostinės, transporto priemonės buvo sustabdytos, įgula sulaikyta, apklausta ir išsiųsta iš šalies, o pinigai bei auksas konfiskuoti.

    Antradienį Vengrijos prokurorai apklausė buvusį kovos su terorizmu padalinio TEK vadovą János Hajdu, kuris įtariamas davęs nurodymus, nulėmusius, advokatų vertinimu, neteisėtą ukrainiečių sulaikymą. Po apklausos jis nebuvo suimtas.

    Horváth, atstovaujantis ir Oschadbank, ir septyniems sulaikytiems ukrainiečiams, tvirtina, kad tyrime taikomi standartai nėra vienodi. Jo teigimu, jei pareigūnai turėjo prieigą prie sprendimų grandinės ir galėjo daryti įtaką įrodymams, sulaikymas būtų buvęs logiškas procesinis žingsnis.

    Nutekintame prokuratūros dokumente, kurį paviešino Vengrijos naujienų portalas 444.hu, minimi keturi sprendimų priėmimo grandinėje esą dalyvavę asmenys: Viktoras Orbánas, buvęs valstybės sekretorius Örs Farkas, buvęs mokesčių administratoriaus NAV viceprezidentas Tamás Demeter ir buvęs TEK vadovas János Hajdu. Dokumento paviešinimas sustiprino viešas diskusijas, ar tyrimas iš tiesų pasieks aukščiausią politinį lygmenį.

    „Svarbu buvo sulaikyti ne tik János Hajdu, bet ir įtarti bei sulaikyti kitus tris asmenis, įskaitant Viktorą Orbáną“, – sakė Lóránt Horváth.

    Advokatas argumentuoja, kad asmenys, turintys įtaką institucijoms ir ryšius valstybės aparate, teoriškai gali veikti liudytojus, naikinti dokumentus ar koordinuoti gynybos versijas. Dėl to, jo vertinimu, prokuratūra privalėjo imtis griežtesnių priemonių, jei įtarimai pagrįsti.

    Kokie įtarimai ir kas toliau

    Horváth teigimu, Hajdu byloje minimi įtarimai dėl neteisėto sulaikymo, kankinimo ir piktavališkų veiksmų, o už tokias veikas Vengrijos teisėje gali grėsti kelių metų laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat neatmeta, kad tyrime vėliau galėtų atsirasti ir sunkesni kvalifikavimai, jei paaiškėtų platesnis veiksmų planavimas ar koordinavimas.

    Po apklausos Hajdu politinėje erdvėje vėl atsidūrė dėmesio centre: jis buvo paskirtas saugumo vadovu partijoje Fidesz. Vis dėlto, pasikeitus valdžiai ir po parlamento rinkimų, jį atleido naujasis premjeras Péter Magyar.

    „Dabar tikimės, kad János Hajdu greičiausiai neduos parodymų, kurie apkaltintų jo dabartinį ar buvusį vadovą. Manau, toks prokuratūros žingsnis stiprina teoriją, kad siekiama Viktorą Orbáną patraukti nuo šios bylos“, – sakė Lóránt Horváth.

    Politinis fonas ir prokuratūros vaidmuo

    Vengrijos žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad nurodymai dėl reido galėjo ateiti iš premjero biuro, tačiau prokurorai yra neigę politinį įsikišimą. Pats Orbánas birželį spaudos konferencijoje atmetė klausimus apie asmeninį vaidmenį ir tikino, kad viskas vyko teisėtai.

    Reidas vyko aktyvios rinkimų kampanijos metu, kai Fidesz komunikacijoje Ukraina dažnai buvo vaizduojama kaip grėsmė. Horváth teigia, kad dėl tokio konteksto ši byla neapsiriboja vien teisėsaugos veiksmais, o sprendimai galėjo turėti ir politinę motyvaciją.

    Advokatas taip pat kelia klausimą dėl prokuratūros nepriklausomumo, nes tyrimą prižiūrintis vyriausiasis prokuroras Gábor Bálint Nagy buvo paskirtas ankstesnės valdžios laikotarpiu. Péter Magyar vadovaujama Vyriausybė ne kartą ragino jį atsistatydinti, o diskusijos dėl institucijų atsparumo politinei įtakai Vengrijoje toliau intensyvėja.

  • NIS pardavimas stringa po Orbano pralaimėjimo: rusai ir Vučičius persigalvojo dėl „MOL“ plano

    NIS pardavimas stringa po Orbano pralaimėjimo: rusai ir Vučičius persigalvojo dėl „MOL“ plano

    Sandoris, kuris gali neįvykti

    Serbijos naftos bendrovės NIS perėmimas, kuris pastaraisiais mėnesiais atrodė kaip realiausias scenarijus, ėmė strigti. Rinkos dalyviai ir analitikai teigia, kad Vengrijos energetikos grupė „MOL“ vis dar laikoma labiausiai tikėtinu pirkėju, tačiau Belgradas ir rusų akcininkai šiuo metu neberodo tokio paties noro užbaigti pardavimą.

    Situacijos lūžiu įvardijami politiniai signalai po Viktoro Orbano, laikomo Maskvos ir Belgrado sąjungininku, pralaimėjimo. Po šių įvykių, vertinant viešus pareiškimus ir derybų toną, požiūris į NIS kontrolės perdavimą vengrų koncernui tapo atsargesnis.

    Serbija: vyksta intensyvios derybos

    Serbijos energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Djedović Handanović pranešė, kad vyksta intensyvios derybos tiek tarp rusų daugumos akcininko ir „MOL“, tiek tarp Serbijos ir „MOL“. Tai rodo, kad Belgradas siekia išlaikyti įtaką sprendimui, kuris yra strategiškai svarbus šalies degalų rinkai ir energetiniam saugumui.

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, „MOL“ buvo pasirašiusi įpareigojančio pobūdžio susitarimą su rusų pusės bendrovėmis dėl jų turimų akcijų įsigijimo. Kartu „MOL“ derėjosi su JAE energetikos grupe dėl mažumos paketo, o galutinis terminas naujai nuosavybės struktūrai įtvirtinti buvo siejamas su gegužės 22 diena.

    Sankcijų spaudimas ir nuosavybės klausimas

    NIS atsidūrė JAV sankcijų sąraše 2025 metais, aiškinant, kad taip siekiama riboti lėšų srautus, kurie gali prisidėti prie karo prieš Ukrainą finansavimo. JAV pozicija aiški: rusų kontroliuojami subjektai turėtų pasitraukti iš bendrovės, o nuosavybės pakeitimas vertinamas kaip vienas iš galimų kelių sumažinti sankcijų riziką.

    NIS nuo 2008 metų kontrolę iš esmės išlaikė su „Gazprom“ susijusios struktūros, o Serbijos valstybė turi reikšmingą, tačiau mažumos, paketą. Pastaraisiais metais akcininkų struktūra buvo koreguojama, tačiau bendrovė ir toliau buvo siejama su rusiško kapitalo dominavimu, o tai komplikuoja jos veiklą tarptautinių apribojimų sąlygomis.

    Viešai skelbta, kad vėlesniu laikotarpiu dalis akcijų buvo perleista kitai su „Gazprom“ susijusiai valdymo grandžiai, todėl formalūs savininkai kito, bet kontrolės klausimas liko politiškai jautrus. Dėl to rinkoje stiprėja nuomonė, kad be aiškaus rusiškos dalies pasitraukimo ilgalaikis NIS stabilumas ir finansavimas iš išorės gali būti apsunkinti.

    Analitikų vertinimu, alternatyvų, kurios ilgainiui išspręstų NIS sankcijų ir kapitalo kilmės dilemą, nėra daug. Būtent todėl „MOL“ scenarijus vis dar laikomas logiškiausiu, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo Belgrado politinės valios, rusų akcininkų pasirinkimų ir to, kiek spaudimo išlaikys sankcijų režimas.

  • Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po pokalbio telefonu Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico esą patikino remsiąs Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare. Pasak Zelenskio, lyderiai taip pat apsikeitė kvietimais susitikti Kyjive ir Bratislavoje.

    Ši žinia išsiskiria Slovakijos politiniame kontekste: R. Fico pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžė atsargesnę laikyseną Ukrainos atžvilgiu ir kai kuriais klausimais derino pozicijas su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbánu. Vis dėlto Slovakijos retorika Briuselyje ne kartą skyrėsi nuo Budapešto, kuris dažniau ėmėsi blokuojančios taktikos.

    Kas buvo pasakyta po skambučio?

    V. Zelenskis savo pareiškime akcentavo, kad Ukrainai svarbu išlaikyti stiprius santykius su Slovakija ir girdėti aiškų palaikymą dėl narystės ES. Jis taip pat teigė, jog Slovakija esą pasirengusi dalintis stojimo į ES patirtimi, kuri Ukrainai aktuali dėl reformų ir derybų proceso.

    „Mums svarbūs tvirti mūsų šalių santykiai, ir abu esame tam įsipareigoję. Buvo svarbu išgirsti, kad Slovakija remia Ukrainos narystę ES ir yra pasirengusi dalintis savo stojimo patirtimi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tuo metu R. Fico viešame komentare detaliau neatskleidė, ar ir kaip buvo aptarta Ukrainos narystė ES. Jis tik pabrėžė, kad, nepaisant nuomonių skirtumų kai kuriais klausimais, Slovakija esą suinteresuota stabilia ir demokratiška Ukraina bei draugiškais dvišaliais ryšiais.

    Susitikimas gali įvykti netrukus

    Slovakijos premjeras yra užsiminęs, kad susitikimas su V. Zelenskiu galėtų įvykti artimiausiu metu Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo metu Jerevane. Jei susitikimas įvyktų, jis būtų svarbus signalas apie bandymą atnaujinti dialogą po įtemptesnių mėnesių regione.

    Kvietimų apsikeitimas taip pat rodo, kad abi pusės ieško tiesioginio politinio kanalo, o ne vien apsiribojimo pareiškimais per tarptautinius formatus. Tokie vizitai, jei būtų suderinti, paprastai tampa proga aptarti ne tik politines deklaracijas, bet ir praktinius klausimus, nuo pasienio logistikos iki energetikos.

    Kodėl tai svarbu Ukrainos keliui į ES?

    Ukrainos narystės ES procesas priklauso ne tik nuo Kyjivo reformų tempo, bet ir nuo vieningo politinio palaikymo tarp valstybių narių. Kiekvienas aiškesnis signalas iš šalių, kurios anksčiau siuntė prieštaringus pranešimus, Ukrainai yra reikšmingas dėl derybų atmosferos ir sprendimų priėmimo ES Taryboje.

    R. Fico pastaruoju metu siekė balansuoti tarp įsipareigojimų Vakarų partneriams ir vidaus auditorijos, kurioje yra prorusiškų nuotaikų. Tai dažnai reiškia atsargią, bet ne visiškai priešišką politiką Ukrainos atžvilgiu, o konkrečiais atvejais sprendimai būna labiau pragmatiniai nei ideologiniai.

    Anksčiau Slovakija buvo atsidūrusi ginčų epicentre dėl energetikos ir tiekimo grandinių regione, o diskusijose skambėjo ir griežtesnių priemonių Ukrainos atžvilgiu. Dėl to bet koks pareiškimas apie paramą Ukrainos narystei ES, net jei jis ateina per Kyjivo interpretaciją, Briuselyje bus vertinamas kaip svarbus indikatorius, kur link juda Slovakijos pozicija.

  • Vengrijoje Ukraina tapo „toksine“ tema: kaip Orbano politika keičia nuotaikas ir rizikas Europoje

    Vengrijoje žodis Ukraina vis dažniau tampa politiškai užtaisyta sąvoka, o viešojoje erdvėje jis neretai pristatomas per nepasitikėjimo ir baimės prizmę. Tokią nuotaiką, anot pašnekovų, sustiprino ministro pirmininko Viktoro Orbano retorika ir ilgalaikė komunikacijos strategija, kuri Ukrainą sieja su grėsmėmis Vengrijos saugumui ir interesams.

    Interviu rinkinyje keli pašnekovai akcentuoja, kad tema sąmoningai „užnuodyta“, tačiau kartu pabrėžia, jog ją įmanoma „atnuodyti“ aiškesniu dialogu ir faktais. Esminė mintis kartojama keliose citatose: problemos tarp Ukrainos ir vengrų mažumos nebuvo sisteminės, o eskalacija dažniausiai sutapdavo su politiniu poreikiu Budapešte.

    Mažumos klausimas ir politinė dinamika

    Diskusijose apie Vengrijos ir Ukrainos santykius dažnai minimas Užkarpatės regionas ir ten gyvenanti vengrų bendruomenė. Pašnekovų teigimu, mažumų klausimai neretai išnaudojami kaip instrumentas vidaus politikai ir spaudimui tarptautiniuose formatuose, ypač kai sprendžiami sankcijų, paramos Ukrainai ar Europos Sąjungos vienybės klausimai.

    Praktiškai tai reiškia, kad net ir lokalūs švietimo ar kalbos politikos ginčai išpučiami iki geopolitinio konflikto lygmens. Tokia taktika kuria ilgalaikę kainą: visuomenėje įsitvirtina nuostata, jog Ukraina yra problema, o ne valstybė, ginanti savo teritoriją ir siekianti integracijos į Europos erdvę.

    „Dėl Orbano žodis Ukraina Vengrijoje tapo toksiškas. Bet tai galima ištaisyti“, – sakė vienas interviu pašnekovų.

    Karo rizikos: nuo dronų iki branduolinės saugos

    Interviu rinkinyje greta politikos temų ryškėja ir karo realybės: akcentuojama, kad tradicinis mūšio laukas keičiasi, o didelę užduočių dalį perima antžeminiai ir oro dronai. Pašnekovai mini ir naują taktiką, kai smogiamieji dronai gali skraidyti virš miesto, laukti „susirinkimo“ ir tik tuomet veikti grupėmis, taip apsunkindami gynybą.

    Minima ir branduolinė rizika, susijusi su Černobylio infrastruktūra: jei būtų pažeistos apsauginės konstrukcijos, į orą galėtų pakilti radioaktyvios dulkės, o vėjas debesis nuneštų nenuspėjama kryptimi. Tokie scenarijai yra viena priežasčių, kodėl tarptautinės institucijos pabrėžia branduolinės saugos svarbą net ir toli nuo aktyviausių fronto ruožų.

    „Jei raketa sugriautų priedangą, dulkės pakiltų į orą ir susiformuotų debesis, kurį vėjas gali nunešti bet kuria kryptimi“, – sakė pašnekovas.

    Europa, saugumo garantijos ir ilgo karo logika

    Kituose pasisakymuose keliama platesnė mintis: agresija prieš Europos Sąjungą neturėtų būti vertinama kaip atskiras karas, nes tai būtų to paties konflikto tąsa. Pašnekovai svarsto, ar Rusija gali pereiti nuo šantažo prie atviresnio spaudimo, kartu pabrėždami, kad sprendimai priklauso nuo Kremliaus vadovybės motyvų ir rizikos tolerancijos.

    Diskutuojama ir apie saugumo architektūrą: išsakoma skeptiška nuomonė, kad vien formalios deklaracijos nebūtinai atgraso, jei joms trūksta realių pajėgumų ir politinės valios. Todėl vis dažniau minimos dvi kryptys: paramos Ukrainai tęstinumas ir praktiniai dvišaliai ar daugiašaliai saugumo susitarimai, kurie apima ginkluotės tiekimą, mokymus, žvalgybinę informaciją ir pramoninį bendradarbiavimą.

    „Tradicinio mūšio lauko jau nėra, beveik visas užduotis atlieka antžeminiai ir oro dronai“, – sakė vienas pašnekovų.

    Interviu fragmentai taip pat primena, kad karo pasekmės apima ne vien frontą: kalbama apie energetikos infrastruktūros niokojimą, ilgalaikį spaudimą miestams ir socialines problemas. Keli pašnekovai pabrėžia, jog civilinė apsauga, vaikų evakuacija iš pavojingų teritorijų ir kova su informacinėmis manipuliacijomis tampa tokia pat svarbia atsparumo dalimi kaip ir gynybos linijos.

    „Išvežti vaikus iš priefrontės teritorijų reiškia suteikti jiems galimybę išgyventi“, – sakė pašnekovas.