CP v2

Tag: Viktoras Orbanas

  • Rašytoja Kati Marton grįžo į Budapeštą po konfliktų su Orbáno valdžia: kas ją sugrąžino

    Rašytoja Kati Marton grįžo į Budapeštą po konfliktų su Orbáno valdžia: kas ją sugrąžino

    Amerikiečių ir vengrų kilmės žurnalistė bei rašytoja Kati Marton po kelerių metų pertraukos sugrįžo į Budapeštą. Apsisprendimą lėmė ne politiniai pokyčiai, o kultūrinė premjera: pagal jos romaną sukurta monodrama pirmą kartą parodyta Centriniame Europos universitete.

    Spektaklis paremtas knyga Enemies of the People: My Family’s Journey to America, kurioje Marton pasakoja apie savo šeimos istoriją komunistinėje Vengrijoje. Pagrindinį vaidmenį scenoje atlieka aktorė Erika Marozsán, o pastatymą režisavo János Mohácsi.

    Kūrinio ašis – rašytojos tėvų likimas: abu dirbo žurnalistais ir iš tuometinės Vengrijos teikė informaciją JAV naujienų agentūroms. Marton teigia, kad rinkdama medžiagą šeimos istorijai ji aptiko, jog jų auklė iš tiesų buvo informatorė, kuri apie šeimą rašė slaptoms struktūroms.

    Autorė prisimena, kad tėvams patekus į kalėjimą ji su seserimi kurį laiką gyveno pas senelius, vėliau buvo perduotos laikiniems globėjams Budapešto pakraštyje. Pasak Marton, to meto atmosfera buvo persmelkta baimės: žmonės vengė kalbėti apie dingusius, o buvę šeimos bičiuliai nedrįso lankyti dviejų mažų mergaičių.

    Marton pasakoja, kad valdžia taikė ir psichologinio spaudimo metodus, siekdama palaužti vadinamuosius režimo priešus. Kalėjimo pareigūnai tėvams kartojo, esą jų vaikai palikti be suaugusiųjų priežiūros, o tokia sąmoningai kuriama nežinia, pasak rašytojos, tapdavo žiaurios prievartos dalimi.

    Nutylėta šeimos praeitis

    Dar vienas šeimos istorijos sluoksnis, atsiskleidęs vėliau, susijęs su Holokaustu. Marton teigia, kad jos žydų kilmės seneliai buvo nužudyti Aušvice, tačiau namuose apie tai nebuvo kalbama, o ji pati augo kaip katalikė ir tik po dešimtmečių sužinojo tikrąją šeimos kilmę.

    „Komunistai mano tėvus vadino liaudies priešais, nes jie buvo pasiturintys. Kai pradėjau atkurti šeimos istoriją ir perskaičiau tūkstančius sekimo ataskaitų puslapių, supratau, kad archyve jie turėjo vieną storiausių bylų. Būtent tai tapo mano knygos pagrindu, o spektaklis pagal ją ir atvedė mane į Budapeštą“, – sakė Kati Marton.

    Rašytoja pridūrė, kad etiketė liaudies priešas ją lydėjo ne tik kalbant apie komunistinį laikotarpį. Pasak jos, tam tikru metu panašus požiūris į ją buvo susiformavęs ir Viktoro Orbáno valdymo metais, dėl ko ji kurį laiką sąmoningai vengė viešų vizitų Vengrijoje.

    Kultūra kaip sugrįžimo priežastis

    Budapešto premjera išsiskyrė tuo, kad ji sutapo su autorės sugrįžimu į miestą po ilgesnės pauzės. Marton pabrėžia, jog į Budapeštą ją sugrąžino noras matyti, kaip asmeninė istorija persikelia į sceną, ir galimybė apie praeitį kalbėti viešai, o ne vien archyvų dokumentuose.

    Spektaklis, paremtas knyga, jau buvo rodomas ir Jungtinėse Valstijose, o autorė yra pelniusi „Peabody“ apdovanojimą už žurnalistinę veiklą. Kati Marton taip pat žinoma dėl knygų apie iš nacių persekiojimo pasitraukusius žydus ir biografinio pasakojimo apie buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

  • Vengrijoje sulaikyti du Orbáno eros ministrai: Magyaro antikorupcinė kampanija pereina į naują etapą

    Vengrijoje sulaikyti du Orbáno eros ministrai: Magyaro antikorupcinė kampanija pereina į naują etapą

    Vengrijos prokurorai 2026 metų rugsėjo 29 dieną sulaikė du buvusius ministrus, parlamentui panaikinus jų teisinę neliečiamybę. Abu politikai įtariami korupcija ir piktnaudžiavimu tarnyba, o patys kaltę neigia.

    Šis žingsnis tapo ryškiu signalu, kad ministro pirmininko Péterio Magyaro pradėta kampanija prieš ankstesnės Viktoro Orbáno valdžios laikotarpio piktnaudžiavimus įgauna pagreitį. Premjero aplinkoje ji įvardijama kaip sistemingas bandymas grąžinti atsakomybę už galimą valstybės užvaldymą.

    Sulaikymai po neliečiamybės panaikinimo

    Parlamente daugumą turinti Magyaro vadovaujama Tisza partija tą patį pirmadienio rytą pritarė neliečiamybės panaikinimui dviem buvusiems ministrams. Po šio sprendimo prokurorai pritaikė sulaikymą vykdomuose ikiteisminiuose tyrimuose.

    Vienas buvęs ministras įtariamas gavęs apie 30 000 000 eurų kyšių, susijusių su autobusų viešaisiais pirkimais. Kitas tiriamas dėl maždaug 46 000 000 eurų kultūros lėšų skyrimo, kurį pareigūnai sieja su galimu netiesioginiu politinių kampanijų finansavimu.

    Magyaro pažadas spartinti tyrimus

    Péteris Magyaras, kurio politinė jėga laimėjo rinkimus, ankstesnę valdžią viešai kaltino sukūrus sistemą, leidusią nukreipti viešąsias lėšas su politika susijusiems verslo interesams. Jo rinkimų retorikoje atsakomybės tema buvo viena kertinių, žadant, kad už galimus nusikaltimus teks atsakyti ir aukščiausio lygio pareigūnams.

    „Uždarome dešimtmečius, kai Vengrija galėjo būti laikoma įkaitė organizuotų politinių ir ekonominių nusikalstamų grupių“, – parlamente sakė Péteris Magyaras.

    Po sulaikymų premjeras socialiniuose tinkluose teigė, kad visuomenė pirmą kartą aiškiai pamato lygybę prieš įstatymą. Jis taip pat pabrėžė, kad pradėti veiksmai bus tęsiami sparčiau.

    Opozicijos perspėjimai ir politinės įtampos

    Viktoro Orbáno vadovaujama Fidesz sulaikymus vadina politiškai motyvuotu susidorojimu ir teigia, kad tai esą yra kerštas už pralaimėtus rinkimus. Partijos atstovai viešai gynė sulaikytus buvusius ministrus ir akcentavo, kad toks kursas gali didinti visuomenės susipriešinimą.

    „Savivalė kasdien ieško naujų aukų. Šiandien jie, rytoj tu“, – socialiniuose tinkluose rašė Viktoras Orbánas.

    Įtampos fone parlamentas panaikino neliečiamybę ir pačiam Péteriui Magyarui, prokuratūrai prašant leidimo tęsti tyrimą dėl anksčiau įvykusio incidento. Premjeras kritikavo, kad šis tyrimas vykdomas greta didelės apimties korupcijos bylų, tačiau pareiškė esantis pasirengęs atsakyti teisine tvarka.

    Artimiausi mėnesiai Vengrijoje gali tapti lemiami, nes korupcijos tyrimai jau palietė aukšto rango buvusius pareigūnus, o politinė konkurencija tarp Tisza ir Fidesz persikelia į teismų bei prokuratūros veiksmų vertinimą. Kartu didėja ir tarptautinis dėmesys, ar tyrimai bus vykdomi skaidriai, laikantis teisinės valstybės principų.

  • Vengrija skuba taisyti vaikų apsaugos įstatymą: po ES teismo sprendimo – posūkis dėl LGBT

    Vengrija skuba taisyti vaikų apsaugos įstatymą: po ES teismo sprendimo – posūkis dėl LGBT

    Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras pranešė, kad jo Vyriausybė teiks pataisas vadinamajam vaikų apsaugos įstatymui, kuris jau ne vienerius metus kelia konfliktą su Briuseliu. Sprendimas paskelbtas po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šį teisės aktą įvertino kaip diskriminacinį.

    Įstatymas buvo priimtas 2021 metais, tuometinei Viktoro Orbáno Vyriausybei jį siejant su nepilnamečių apsauga nuo seksualinio išnaudojimo. Vėliau jis buvo papildytas nuostatomis, kurios praktiškai apribojo informacijos apie homoseksualumą ir lytinę tapatybę pateikimą nepilnamečiams, o tai sulaukė aštrios žmogaus teisių organizacijų kritikos.

    Praktikoje tai reiškė, kad dalis knygų, spaudos leidinių ar filmų buvo šalinami iš prekybos ar transliavimo grafikų, o turinio platintojams kilo papildomų ribojimų rizika. Europos Komisija dėl šių nuostatų pradėjo pažeidimo procedūrą, argumentuodama, kad jos nesuderinamos su ES teise ir pagrindinėmis teisėmis.

    Ką pasakė ES Teisingumo Teismas

    Šių metų balandį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Vengrijos teisės aktas pažeidžia ES teisę. Teismas nurodė, kad tokios nuostatos stigmatizuoja LGBTIQ asmenis, pažeidžia jų žmogaus orumą ir gali didinti socialinę atskirtį.

    Šis sprendimas sustiprino spaudimą Vengrijai peržiūrėti reguliavimą, nes ginčas su ES institucijomis jau buvo virtęs ne tik politiniu, bet ir finansiniu klausimu. Vengrija siekia atkurti pasitikėjimą dėl teisės viršenybės ir žmogaus teisių standartų, nuo kurių priklauso ir dalies ES lėšų prieinamumas.

    Vyriausybės planas: griežčiau vaikams, be diskriminacijos

    P. Magyaras nacionaliniam radijui pareiškė, kad pataisos turėtų išlaikyti tikslą riboti nepilnamečių prieigą prie smurtinio ir seksualinio turinio, tačiau kartu panaikinti diskriminacines nuostatas seksualinių mažumų atžvilgiu. Jo teigimu, siekiama, kad vaikų apsauga nebūtų naudojama kaip pagrindas riboti tam tikrų visuomenės grupių teises.

    „Yra didelė tikimybė, kad įstatymo pataisos, kartu su stipresne vaikų apsauga, leis Vengrijai išvengti baudos“, – sakė P. Magyaras.

    Europos Komisija, komentuodama planuojamas pataisas, nurodė, kad kol kas per anksti vertinti jų turinį, tačiau patvirtino palaikanti glaudų dialogą su Vengrijos institucijomis. Pataisos, kaip skelbiama, turėtų būti pateiktos parlamentui artimiausiu metu.

    ES pinigai ir spaudimas iš Briuselio

    Šis žingsnis Vengrijoje vertinamas ir platesniame kontekste, susijusiame su ES finansavimu. P. Magyaras teigia, kad tikslas yra atverti kelią papildomoms ES lėšoms, įskaitant paramą švietimui, kuri, jo teigimu, galėtų siekti apie 500 000 000 eurų.

    Vengrijos santykius su ES jau anksčiau komplikavo ir kitos bylos. Pavyzdžiui, atskiroje byloje dėl migracijos sistemos ES teismas Vengrijai buvo pritaikęs milijono eurų per dieną baudą, kuri, viešai skelbta, jau virto maždaug 1 000 000 000 eurų našta.

    Savaitgalį P. Magyaras taip pat pranešė apie ketinimus švelninti įvaikinimo ribojimus tos pačios lyties poroms, kurie ankstesnės valdžios laikotarpiu buvo faktiškai užkirsti. Šie pokyčiai rodo platesnę kryptį, kuria naujoji Vyriausybė siekia normalizuoti santykius su ES ir sumažinti ilgai trunkančių politinių konfliktų kainą.

    Kol kas lieka neaišku, kaip greitai pataisos bus priimtos ir ar jos visiškai atitiks ES teismo sprendimo logiką. Tačiau pats signalas apie atsitraukimą nuo diskriminacinių nuostatų jau vertinamas kaip reikšmingas posūkis Vengrijos vidaus politikoje ir jos santykiuose su Briuseliu.

  • Rašytoja Kati Marton grįžo į Budapeštą po Orbáno kritikos: jos šeimos istorija virto spektakliu

    Rašytoja Kati Marton grįžo į Budapeštą po Orbáno kritikos: jos šeimos istorija virto spektakliu

    Spektaklio premjera Budapešte

    JAV ir Vengrijos kilmės žurnalistės bei rašytojos Kati Marton romanas apie šeimos istoriją persikėlė į sceną: Budapešte pristatytas monospektaklis, sukurtas pagal knygą Enemies of the People: My Family’s Journey to America.

    Premjera įvyko Centrinio Europos universiteto (CEU) pastate Budapešte. Pagrindinį vaidmenį atlieka vengrų aktorė Erika Marozsán.

    Ką pasakoja šeimos istorija?

    Kūrinio siužetas seka Kati Marton tėvų likimą. Abu jie buvo žurnalistai, dirbę su JAV naujienų agentūromis ir rašę iš komunistinės Vengrijos, kol tapo režimo taikiniu.

    Rinkdama medžiagą knygai autorė aptiko, kad šeimos auklė iš tiesų buvo informatorė, teikusi ataskaitas apie jų kasdienį gyvenimą. Marton teigimu, tokia kontrolė buvo sąmoningai naudojama kaip psichologinio spaudimo priemonė žmonėms, laikytiems valstybės priešais.

    „Komunistai mano tėvus vadino liaudies priešais, nes jie buvo pasiturintys. Kai pradėjau dėlioti šeimos istoriją, archyvuose radau tūkstančius puslapių stebėsenos ataskaitų, o kiekviename lape jie vadinami liaudies priešais. Kurį laiką taip mane vadino ir Orbáno valdžia“, – sakė Kati Marton.

    Po tėvų įkalinimo Kati ir jos sesuo Juli kurį laiką gyveno pas senelius, vėliau atsidūrė laikinoje globoje Budapešto pakraštyje. Autorė prisimena, kad aplinkui tvyrojo baimė, o žmonės vengė kalbėti net apie dingusius ar suimtus, įskaitant ir jos tėvus.

    Ilgai nutylėta šeimos kilmė

    Šeimos dramą papildo ir Holokausto patirtys: Marton teigia, kad jos žydų kilmės seneliai buvo nužudyti Aušvice, tačiau šeimoje apie tai ilgus metus nekalbėta. Rašytoja pasakoja, jog užaugo kaip katalikė ir tik po daugelio dešimtmečių sužinojo tikrąją šeimos istorijos dalį.

    Spektaklį režisavo János Mohácsi, o pastatymas jau buvo rodomas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pačiai autorei sugrįžimas į Budapeštą tapo simboliškas, nes pastaraisiais metais ji į Vengriją vykti vengė dėl konfliktų su Viktoro Orbáno valdžia.

    Kati Marton – Peabody apdovanojimo laureatė ir bestselerių autorė. Tarp jos žinomiausių knygų minimos The Great Escape – Nine Jews Who Fled Hitler and Changed the World bei biografinis pasakojimas apie buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

  • Vengrijos Tisza meta iššūkį Orbánui: prezidentu siūlo Fidesz kadaise nušalintą teisėją

    Vengrijos Tisza meta iššūkį Orbánui: prezidentu siūlo Fidesz kadaise nušalintą teisėją

    Kas yra Andrásas Baka?

    Vengrijos parlamente konstitucinę daugumą turinti Tisza partija šeštadienį nusprendė kandidatu į prezidentus teikti tarptautiniu mastu žinomą teisės ekspertą Andrásą Baką. Balsavimas dėl naujo šalies vadovo numatytas antradienį.

    A. Baka karjerą pradėjo Vengrijos mokslų akademijos Teisės studijų institute, vėliau ėjo Viešojo administravimo kolegijos generalinio direktoriaus pareigas. Didžiausias jo tarptautinis etapas siejamas su darbu Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre, kur jis dirbo 1991–2008 metais.

    Grįžęs į Vengriją 2009 metais A. Baka buvo išrinktas Aukščiausiojo Teismo pirmininku. 2010 metais į valdžią atėjusi Viktoro Orbáno vadovaujama politinė stovykla, pertvarkydama teismų sistemą ir pervadindama Aukščiausiąjį Teismą į Kuriją, faktiškai nutraukė jo kadenciją ir paskyrė naują vadovą.

    EŽTT sprendimas ir teisės viršenybės fonas

    Vėliau A. Baka kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir laimėjo bylą prieš Vengrijos valstybę. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir saviraiškos laisvė.

    Pastaraisiais metais jis nuosekliai pasisakė dėl teisės viršenybės klausimų tiek Vengrijoje, tiek tarptautinėse diskusijose. Dėl atviros kritikos Orbáno politinei sistemai jo galimybės būti visus vienijančiu prezidentu gali tapti politinių ginčų objektu.

    Vengrijos prezidento vaidmuo daugiausia yra ceremoninis, o reali vykdomoji galia sutelkta Vyriausybės rankose. Vis dėlto prezidentas turi konstitucinių instrumentų, pavyzdžiui, gali grąžinti įstatymus pakartotiniam svarstymui ar kreiptis į Konstitucinį Teismą.

    Kaip keitėsi prezidentai Vengrijoje

    Tisza lyderis Péteras Magyaras dar prieš rinkimus buvo užsiminęs, kad gavus konstitucinę daugumą bus siekiama pakeisti dalį Fidesz paskirtų aukštų pareigūnų. Jo teigimu, dalis jų tapo politiškai lojalūs ir po rinkimų galėtų trukdyti naujos valdžios darbui.

    Per Fidesz valdymo laikotarpį prezidento institucija dažnai buvo vertinama kaip politiškai artima Vyriausybei. Iš ankstesnių prezidentų du kadencijos terminus iki galo išėjo tik Jánosas Áderis, ilgą laiką buvęs ryškus Fidesz politikas.

    László Sólyomas, iškeltas Fidesz dar opozicijoje, antrai kadencijai nebuvo perrinktas, o jo įpėdinis Pális Schmittas pasitraukė dėl plagiato skandalo. Vėliau prezidento pareigas ėjo Katalin Novák, kuri atsistatydino kilus rezonansui dėl malonės sprendimo byloje, susijusioje su seksualiniu smurtu prieš vaikus.

    Po jos prezidentu tapęs Tamásas Sulyokas ilgai poste neišbuvo: jo kadencijos pabaiga buvo įtvirtinta konstitucijos pataisa. Ši politinė turbulencija sustiprino diskusijas, ar prezidento institucija Vengrijoje iš tiesų veikia kaip nepriklausomas konstitucinis stabdis.

    Tisza planai ir politinės rizikos

    Tisza yra pranešusi, kad per šią parlamento kadenciją sieks naujos konstitucijos, taip pat svarstys galimybę prezidentą rinkti tiesiogiai. Tokie siūlymai Vengrijoje vertinami kaip potencialiai keičiantys politinę pusiausvyrą, nes tiesiogiai išrinktas prezidentas paprastai įgyja stipresnį politinį mandatą.

    Vis dėlto partija jau patyrė ir pirmą rimtesnį komunikacinį suklupimą, kai buvo pažadėta visuomenės konsultacija dėl kandidato, tačiau netrukus paskelbta apie šachmatų legendos Judit Polgár kandidatūrą. Kilus kritikai dėl skaidrumo, ji pasiūlymo atsisakė, o apklausos fiksavo pastebimą Tisza palaikymo smuktelėjimą.

    Galiausiai partija rinkosi iš trijų pavardžių ir apsistojo ties A. Baka. Kiti svarstyti kandidatai buvo istorikas Ignácas Romsicsas ir nepriklausomas teisininkas Botondas Fülöpas, viešai rašantis slapyvardžiu Vidéki Prókátor ir siejamas su informacijos paviešinimu, prisidėjusiu prie K. Novák pasitraukimo.

  • Vengrija stabdo valstybinį transliuotoją: po valdžios pasikeitimo žadama pertvarka ir atleidimai

    Vengrija stabdo valstybinį transliuotoją: po valdžios pasikeitimo žadama pertvarka ir atleidimai

    Vengrijoje antradienį popiet nutrauktos nacionalinės televizijos ir radijo transliacijos, kai į valstybės transliuotoją buvo paskirta laikinoji vadovybė. Eteryje žiūrovai išvydo juodą ekraną su atsiprašymo tekstu ir pažadu pertvarkyti sistemą.

    Laikinasis valdymas įvestas po politinio lūžio šalyje: balandį ministru pirmininku tapęs Péteris Magyaras perėmė valdžią po 16 metų Vengrijai vadovavusio Viktoro Orbáno pasitraukimo. Naujoji valdžia dar prieš rinkimus žadėjo nutraukti, jos teigimu, propagandinę viešųjų kanalų kryptį.

    „Istorinė diena. Šiandien viešosiose medijų platformose baigėsi propagandos transliavimas“, – sakė Péteris Magyaras.

    Vengrijos žiniasklaida skelbia, kad pirmadienį paskirta pereinamojo laikotarpio komanda nedelsdama atleido dalį vadovų ir žurnalistų. Pranešta, jog kai kurie darbuotojai buvo išlydėti iš pastato saugos tarnybos.

    Transliuotojo kanaluose tuo metu rodytas atsiprašymas skelbė, kad viešoji žiniasklaida „negali meluoti“, o ateityje bus siekiama nepriklausomo ir patikimo modelio. Konkretaus grafiko, kada transliacijos bus atnaujintos ir kaip atrodys nauja struktūra, tą pačią dieną viešai nepateikta.

    Ilgalaikė kritika dėl šališkumo

    Valstybinis transliuotojas MTVA ne vienus metus sulaukdavo kaltinimų dėl šališkos informacijos atrankos ir valdžiai palankaus naratyvo dominavimo. Opozicija ir tarptautinės organizacijos kritiką dažniausiai siejo su tuo, kaip viešoji žiniasklaida nušvietė politines kampanijas ir valdžios sprendimus.

    Po balandžio rinkimų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misija vertinime nurodė, kad MTVA informacinės laidos buvo sistemingai iškreiptos. Pasak stebėtojų, naujienų programos atvirai ir neproporcingai palaikė valdžios partijų pasakojimą, o opozicijos balsai buvo marginalizuojami arba pateikiami neigiamame kontekste.

    ESBO taip pat pabrėžė, kad kampanijos metu politiniams veikėjams nebuvo užtikrintos lygios galimybės pasiekti auditoriją. Vertinime teigta, kad opozicijos politikams naujienose beveik nebuvo suteikiama galimybė pasisakyti, o jei pasisakymai pasirodydavo, juos esą lydėdavo redakciniai komentarai, menkinantys jų patikimumą.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Viešosios žiniasklaidos nepriklausomumas yra vienas pagrindinių demokratijos kokybės rodiklių, dėl kurio Europos institucijos pastaraisiais metais dažnai vertino situaciją Vengrijoje. Dėl šios priežasties staigus transliacijų sustabdymas ir masiniai atleidimai sulaukia ne tik vidaus, bet ir tarptautinio dėmesio.

    Kita vertus, žiniasklaidos pertvarkos sėkmė priklausys nuo to, ar pereinamasis laikotarpis bus skaidrus, o naujas valdymo modelis turės aiškias nepriklausomumo garantijas. Artimiausiomis savaitėmis spręsis, ar pažadas atkurti pasitikėjimą viešąja žiniasklaida virs realiais pokyčiais, ar taps dar vienu politinių įtakų perskirstymu.

  • Vengrijos parlamentas jau kitą savaitę gali balsuoti dėl prezidento nušalinimo: ką tai reikštų

    Vengrijos parlamentas jau kitą savaitę gali balsuoti dėl prezidento nušalinimo: ką tai reikštų

    Kodėl kilo konfliktas?

    Vengrijoje bręsta itin aštri politinė konfrontacija: premjeras Péter Magyar pateikė konstitucijos pataisą, kuri numatytų prezidento Tamáso Sulyoko mandato nutraukimą. Opozicinė „Fidesz“ į tai sureagavo kviesdama į protestą ir teigdama, kad šalis stumiama į „tironiją“.

    Pataisa buvo pateikta šeštadienį, o Vengrijos parlamento šaltiniai nurodo, kad balsavimas galėtų įvykti jau kitą savaitę, nors oficialaus patvirtinimo dėl datos kol kas nėra. Situaciją stebi ir Europos Komisija, vertinanti, kaip vyksta konstitucinio keitimo procedūros.

    Ką numato konstitucijos pataisa?

    Pateiktame tekste nurodoma, kad dabartinio prezidento įgaliojimai baigtųsi kitą dieną po to, kai įsigaliotų atitinkama Pagrindinio įstatymo pataisa. Tokia formuluotė reikštų greitą ir teisiškai aiškiai apibrėžtą mandato nutraukimą be įprasto politinio proceso, siejamo su apkaltos procedūromis.

    Be prezidento klausimo, pataisa apimtų ir platesnius pakeitimus: numatoma įvesti 70 metų pensinį amžių Konstitucinio Teismo teisėjams, dėl ko pareigas netektų keturi konstituciniai teisėjai. Taip pat siūloma riboti parlamento narių kadencijas iki 12 metų.

    Prezidento ir partijų pozicijos

    Prezidentas T. Sulyok viešai pareiškė neketinantis atsistatydinti ir pateiktą iniciatyvą pavadino grėsme demokratijai. Jo teigimu, esminis klausimas yra tai, ar politinė dauguma nepaneigs tarptautiniu mastu pripažįstamų teisinės valstybės principų ir realios atstovaujamosios demokratijos.

    „Klausimas yra, ar ši jėga nušluos tarptautiniu mastu pripažįstamus ir reikalaujamus teisinės valstybės principus bei tikrą atstovaujamąją demokratiją“, – sakė Tamásas Sulyokas.

    P. Magyar aiškina, kad prezidentas esą tinkamai nevykdė konstitucinių pareigų ir ankstesnės valdžios laikotarpiu neapgynė opozicijos šalininkų. Premjeras rinkimų kampanijos metu ne kartą žadėjo inicijuoti prezidento pakeitimą, o birželio mėnesį teigė, kad V. Orbánas nuvylė Vengrijos žmones, o jo paskirtas prezidentas – Vengrijos Respubliką.

    „Fidesz“ argumentuoja, kad prezidentas buvo išrinktas pagal galiojančią konstituciją, todėl jo nušalinimas pataisa atrodytų kaip personalizuotas teisėkūros sprendimas. Partija tvirtina, kad taip atveriamas kelias valdžios savivalei, ir kviečia į demonstraciją palaikyti prezidentą.

    „Tisza“ partija peržengia visas ribas – žmogiškas, moralines ir teisines. Vengrijos rinkėjai tam nesuteikė įgaliojimų“, – sakė Viktoras Orbánas.

    Esminė praktinė aplinkybė – valdančioji Tisza partija parlamente turi konstitucinę daugumą, todėl pataisos priėmimas laikomas tikėtinu. Tokiais atvejais pagrindinis politinis ginčas dažniausiai persikelia iš aritmetikos į legitimumo ir procedūrų lauką: ar pakeitimai neprieštarauja konstitucinės valdžios pusiausvyrai ir ar nėra skirti konkretiems asmenims.

    Į Vengriją praėjusią savaitę buvo atvykusi Europos Tarybos Venecijos komisijos delegacija, kuri susitiko tiek su prezidentu, tiek su valdžios atstovais. Komisija specializuojasi konstitucinės teisės klausimuose ir dažnai vertina, ar siūlomos reformos atitinka demokratijos bei teisinės valstybės standartus, tačiau šios misijos išvados dar nepaskelbtos.

    Tuo pat metu Europos Komisija pranešė stebinti konstitucijos pataisos procesą. Tokia formuluotė paprastai reiškia, kad Briuselis vertins ne tik pataisų turinį, bet ir tai, ar nepažeidžiami ES teisinės valstybės principai, ypač jei keitimai galėtų turėti poveikį teismų nepriklausomumui ar valdžių atskyrimui.

  • Advokatas: dėl ukrainiečių grynųjų ir aukso konvojaus Vengrijoje turėjo būti sulaikytas ir Orbánas

    Advokatas: dėl ukrainiečių grynųjų ir aukso konvojaus Vengrijoje turėjo būti sulaikytas ir Orbánas

    Vengrijoje tęsiantis tyrimui dėl pavasarį sustabdyto ukrainiečių konvojaus, vežusio grynuosius pinigus ir auksą, advokatas Lóránt Horváth teigia, kad su operacija siejami pareigūnai turėjo būti sulaikyti. Pasak jo, įtariamųjų ratas gali būti platesnis, nei iki šiol viešai pripažįstama.

    Incidentas įvyko kovo pradžioje, kai du mikroautobusai su vertybėmis, skirtomis Ukrainos valstybinio banko Oschadbank būstinei Kyjive, išvyko iš Vienos. Netrukus po to, netoli Vengrijos sostinės, transporto priemonės buvo sustabdytos, įgula sulaikyta, apklausta ir išsiųsta iš šalies, o pinigai bei auksas konfiskuoti.

    Antradienį Vengrijos prokurorai apklausė buvusį kovos su terorizmu padalinio TEK vadovą János Hajdu, kuris įtariamas davęs nurodymus, nulėmusius, advokatų vertinimu, neteisėtą ukrainiečių sulaikymą. Po apklausos jis nebuvo suimtas.

    Horváth, atstovaujantis ir Oschadbank, ir septyniems sulaikytiems ukrainiečiams, tvirtina, kad tyrime taikomi standartai nėra vienodi. Jo teigimu, jei pareigūnai turėjo prieigą prie sprendimų grandinės ir galėjo daryti įtaką įrodymams, sulaikymas būtų buvęs logiškas procesinis žingsnis.

    Nutekintame prokuratūros dokumente, kurį paviešino Vengrijos naujienų portalas 444.hu, minimi keturi sprendimų priėmimo grandinėje esą dalyvavę asmenys: Viktoras Orbánas, buvęs valstybės sekretorius Örs Farkas, buvęs mokesčių administratoriaus NAV viceprezidentas Tamás Demeter ir buvęs TEK vadovas János Hajdu. Dokumento paviešinimas sustiprino viešas diskusijas, ar tyrimas iš tiesų pasieks aukščiausią politinį lygmenį.

    „Svarbu buvo sulaikyti ne tik János Hajdu, bet ir įtarti bei sulaikyti kitus tris asmenis, įskaitant Viktorą Orbáną“, – sakė Lóránt Horváth.

    Advokatas argumentuoja, kad asmenys, turintys įtaką institucijoms ir ryšius valstybės aparate, teoriškai gali veikti liudytojus, naikinti dokumentus ar koordinuoti gynybos versijas. Dėl to, jo vertinimu, prokuratūra privalėjo imtis griežtesnių priemonių, jei įtarimai pagrįsti.

    Kokie įtarimai ir kas toliau

    Horváth teigimu, Hajdu byloje minimi įtarimai dėl neteisėto sulaikymo, kankinimo ir piktavališkų veiksmų, o už tokias veikas Vengrijos teisėje gali grėsti kelių metų laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat neatmeta, kad tyrime vėliau galėtų atsirasti ir sunkesni kvalifikavimai, jei paaiškėtų platesnis veiksmų planavimas ar koordinavimas.

    Po apklausos Hajdu politinėje erdvėje vėl atsidūrė dėmesio centre: jis buvo paskirtas saugumo vadovu partijoje Fidesz. Vis dėlto, pasikeitus valdžiai ir po parlamento rinkimų, jį atleido naujasis premjeras Péter Magyar.

    „Dabar tikimės, kad János Hajdu greičiausiai neduos parodymų, kurie apkaltintų jo dabartinį ar buvusį vadovą. Manau, toks prokuratūros žingsnis stiprina teoriją, kad siekiama Viktorą Orbáną patraukti nuo šios bylos“, – sakė Lóránt Horváth.

    Politinis fonas ir prokuratūros vaidmuo

    Vengrijos žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad nurodymai dėl reido galėjo ateiti iš premjero biuro, tačiau prokurorai yra neigę politinį įsikišimą. Pats Orbánas birželį spaudos konferencijoje atmetė klausimus apie asmeninį vaidmenį ir tikino, kad viskas vyko teisėtai.

    Reidas vyko aktyvios rinkimų kampanijos metu, kai Fidesz komunikacijoje Ukraina dažnai buvo vaizduojama kaip grėsmė. Horváth teigia, kad dėl tokio konteksto ši byla neapsiriboja vien teisėsaugos veiksmais, o sprendimai galėjo turėti ir politinę motyvaciją.

    Advokatas taip pat kelia klausimą dėl prokuratūros nepriklausomumo, nes tyrimą prižiūrintis vyriausiasis prokuroras Gábor Bálint Nagy buvo paskirtas ankstesnės valdžios laikotarpiu. Péter Magyar vadovaujama Vyriausybė ne kartą ragino jį atsistatydinti, o diskusijos dėl institucijų atsparumo politinei įtakai Vengrijoje toliau intensyvėja.

  • NIS pardavimas stringa po Orbano pralaimėjimo: rusai ir Vučičius persigalvojo dėl „MOL“ plano

    NIS pardavimas stringa po Orbano pralaimėjimo: rusai ir Vučičius persigalvojo dėl „MOL“ plano

    Sandoris, kuris gali neįvykti

    Serbijos naftos bendrovės NIS perėmimas, kuris pastaraisiais mėnesiais atrodė kaip realiausias scenarijus, ėmė strigti. Rinkos dalyviai ir analitikai teigia, kad Vengrijos energetikos grupė „MOL“ vis dar laikoma labiausiai tikėtinu pirkėju, tačiau Belgradas ir rusų akcininkai šiuo metu neberodo tokio paties noro užbaigti pardavimą.

    Situacijos lūžiu įvardijami politiniai signalai po Viktoro Orbano, laikomo Maskvos ir Belgrado sąjungininku, pralaimėjimo. Po šių įvykių, vertinant viešus pareiškimus ir derybų toną, požiūris į NIS kontrolės perdavimą vengrų koncernui tapo atsargesnis.

    Serbija: vyksta intensyvios derybos

    Serbijos energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Djedović Handanović pranešė, kad vyksta intensyvios derybos tiek tarp rusų daugumos akcininko ir „MOL“, tiek tarp Serbijos ir „MOL“. Tai rodo, kad Belgradas siekia išlaikyti įtaką sprendimui, kuris yra strategiškai svarbus šalies degalų rinkai ir energetiniam saugumui.

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, „MOL“ buvo pasirašiusi įpareigojančio pobūdžio susitarimą su rusų pusės bendrovėmis dėl jų turimų akcijų įsigijimo. Kartu „MOL“ derėjosi su JAE energetikos grupe dėl mažumos paketo, o galutinis terminas naujai nuosavybės struktūrai įtvirtinti buvo siejamas su gegužės 22 diena.

    Sankcijų spaudimas ir nuosavybės klausimas

    NIS atsidūrė JAV sankcijų sąraše 2025 metais, aiškinant, kad taip siekiama riboti lėšų srautus, kurie gali prisidėti prie karo prieš Ukrainą finansavimo. JAV pozicija aiški: rusų kontroliuojami subjektai turėtų pasitraukti iš bendrovės, o nuosavybės pakeitimas vertinamas kaip vienas iš galimų kelių sumažinti sankcijų riziką.

    NIS nuo 2008 metų kontrolę iš esmės išlaikė su „Gazprom“ susijusios struktūros, o Serbijos valstybė turi reikšmingą, tačiau mažumos, paketą. Pastaraisiais metais akcininkų struktūra buvo koreguojama, tačiau bendrovė ir toliau buvo siejama su rusiško kapitalo dominavimu, o tai komplikuoja jos veiklą tarptautinių apribojimų sąlygomis.

    Viešai skelbta, kad vėlesniu laikotarpiu dalis akcijų buvo perleista kitai su „Gazprom“ susijusiai valdymo grandžiai, todėl formalūs savininkai kito, bet kontrolės klausimas liko politiškai jautrus. Dėl to rinkoje stiprėja nuomonė, kad be aiškaus rusiškos dalies pasitraukimo ilgalaikis NIS stabilumas ir finansavimas iš išorės gali būti apsunkinti.

    Analitikų vertinimu, alternatyvų, kurios ilgainiui išspręstų NIS sankcijų ir kapitalo kilmės dilemą, nėra daug. Būtent todėl „MOL“ scenarijus vis dar laikomas logiškiausiu, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo Belgrado politinės valios, rusų akcininkų pasirinkimų ir to, kiek spaudimo išlaikys sankcijų režimas.

  • Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po pokalbio telefonu Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico esą patikino remsiąs Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare. Pasak Zelenskio, lyderiai taip pat apsikeitė kvietimais susitikti Kyjive ir Bratislavoje.

    Ši žinia išsiskiria Slovakijos politiniame kontekste: R. Fico pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžė atsargesnę laikyseną Ukrainos atžvilgiu ir kai kuriais klausimais derino pozicijas su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbánu. Vis dėlto Slovakijos retorika Briuselyje ne kartą skyrėsi nuo Budapešto, kuris dažniau ėmėsi blokuojančios taktikos.

    Kas buvo pasakyta po skambučio?

    V. Zelenskis savo pareiškime akcentavo, kad Ukrainai svarbu išlaikyti stiprius santykius su Slovakija ir girdėti aiškų palaikymą dėl narystės ES. Jis taip pat teigė, jog Slovakija esą pasirengusi dalintis stojimo į ES patirtimi, kuri Ukrainai aktuali dėl reformų ir derybų proceso.

    „Mums svarbūs tvirti mūsų šalių santykiai, ir abu esame tam įsipareigoję. Buvo svarbu išgirsti, kad Slovakija remia Ukrainos narystę ES ir yra pasirengusi dalintis savo stojimo patirtimi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tuo metu R. Fico viešame komentare detaliau neatskleidė, ar ir kaip buvo aptarta Ukrainos narystė ES. Jis tik pabrėžė, kad, nepaisant nuomonių skirtumų kai kuriais klausimais, Slovakija esą suinteresuota stabilia ir demokratiška Ukraina bei draugiškais dvišaliais ryšiais.

    Susitikimas gali įvykti netrukus

    Slovakijos premjeras yra užsiminęs, kad susitikimas su V. Zelenskiu galėtų įvykti artimiausiu metu Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo metu Jerevane. Jei susitikimas įvyktų, jis būtų svarbus signalas apie bandymą atnaujinti dialogą po įtemptesnių mėnesių regione.

    Kvietimų apsikeitimas taip pat rodo, kad abi pusės ieško tiesioginio politinio kanalo, o ne vien apsiribojimo pareiškimais per tarptautinius formatus. Tokie vizitai, jei būtų suderinti, paprastai tampa proga aptarti ne tik politines deklaracijas, bet ir praktinius klausimus, nuo pasienio logistikos iki energetikos.

    Kodėl tai svarbu Ukrainos keliui į ES?

    Ukrainos narystės ES procesas priklauso ne tik nuo Kyjivo reformų tempo, bet ir nuo vieningo politinio palaikymo tarp valstybių narių. Kiekvienas aiškesnis signalas iš šalių, kurios anksčiau siuntė prieštaringus pranešimus, Ukrainai yra reikšmingas dėl derybų atmosferos ir sprendimų priėmimo ES Taryboje.

    R. Fico pastaruoju metu siekė balansuoti tarp įsipareigojimų Vakarų partneriams ir vidaus auditorijos, kurioje yra prorusiškų nuotaikų. Tai dažnai reiškia atsargią, bet ne visiškai priešišką politiką Ukrainos atžvilgiu, o konkrečiais atvejais sprendimai būna labiau pragmatiniai nei ideologiniai.

    Anksčiau Slovakija buvo atsidūrusi ginčų epicentre dėl energetikos ir tiekimo grandinių regione, o diskusijose skambėjo ir griežtesnių priemonių Ukrainos atžvilgiu. Dėl to bet koks pareiškimas apie paramą Ukrainos narystei ES, net jei jis ateina per Kyjivo interpretaciją, Briuselyje bus vertinamas kaip svarbus indikatorius, kur link juda Slovakijos pozicija.