CP v2

Tag: Vilkaviškio rajono savivaldybė

  • Vilkaviškio rajono savivaldybei įteiktas nacionalinis apdovanojimas: kuo išsiskyrė šeimas telkianti kultūra

    Vilkaviškio rajono savivaldybei įteiktas nacionalinis apdovanojimas: kuo išsiskyrė šeimas telkianti kultūra

    Seime surengtame apdovanojimų renginyje Šeimai draugiškiausia savivaldybė pagerbtos šalies savivaldybės, kurios savo sprendimais ir nuosekliu darbu prisideda prie šeimų gerovės. Iniciatyva skirta įvertinti praktikas, stiprinančias bendruomeniškumą, šeimos vertybes ir saugią aplinką kasdieniam gyvenimui.

    Apdovanojimus organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Savivaldybės buvo kviečiamos pretenduoti į dešimt nominacijų, apimančių skirtingas viešosios politikos sritis.

    Įvertinimas už kultūrą šeimai

    Vilkaviškio rajono savivaldybei skirta Kultūros ministerijos įsteigta nominacija Auginanti kultūra: savivaldybė šeimai. Šis įvertinimas siejamas su požiūriu į šeimą kaip bendruomenės pamatą ir su kultūrine veikla, kuri ne tik suburia, bet ir padeda palaikyti ryšius tarp skirtingų kartų.

    Renginyje savivaldybei atstovavo vicemerė Daiva Riklienė ir Savivaldybės tarybos narė Lijana Jančauskienė. Pasak organizatorių, tokie apdovanojimai skirti ne vien simboliškai padėkai, bet ir savivaldybių motyvacijai dalintis veikiančiais sprendimais bei perimti gerąją patirtį.

    Kas lemia šeimai draugišką aplinką?

    Įteikiant apdovanojimą akcentuota, kad kultūra kuriama ne tik didžiuosiuose renginiuose ar scenose, bet ir kasdienėje bendruomenių veikloje. Vertinant Vilkaviškio rajoną, išskirtas bendras skirtingų grandžių darbas, kai kultūrinės iniciatyvos pasiekia ne vien miesto centrą, bet ir mažesnes bendruomenes.

    Prie tokios aplinkos kūrimo prisideda nevyriausybinės organizacijos, muziejai, kultūros darbuotojai, bibliotekos, bendruomenių lyderiai ir įvairios įstaigos. Praktikoje tai reiškia daugiau veiklų šeimoms, didesnį įtraukimą ir galimybes skirtingo amžiaus žmonėms prasmingai leisti laiką kartu.

    „Šis įvertinimas mums yra ne tik didelė garbė, bet ir stiprus įpareigojimas dar atsakingiau dirbti žmonių ir šeimų labui. Vilkaviškio rajone kultūrą suprantame kaip bendrystę, pagarbą žmogui ir rūpestį vieni kitais“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

    Jos teigimu, savivaldybėje siekiama kurti aplinką, kurioje šeimos jaustųsi matomos ir svarbios, o kultūra suprantama plačiau nei renginių kalendorius. Tikimasi, kad apdovanojimai taps tęstine tradicija, skatinančia savivaldybes nuosekliai investuoti į šeimų gerovę ir tarpusavio pasitikėjimą bendruomenėse.

  • Vištyčio seniūnijos 2025 metų ataskaita: kas padaryta keliuose, apšvietime ir viešose erdvėse

    Vištyčio seniūnijos 2025 metų ataskaita: kas padaryta keliuose, apšvietime ir viešose erdvėse

    Vištyčio seniūnijoje įvyko išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurios metu pristatyta 2025 metų veiklos ataskaita ir aptarti gyventojams aktualiausi darbai. Susitikimas tapo proga ne tik įvardyti padarytus darbus, bet ir išgirsti, kur bendruomenė mato didžiausius prioritetus artimiausiu metu.

    Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, administracijos direktorius Vitas Gavėnas, Tarybos narys Bronislavas Polita, seniūnijos darbuotojai, seniūnaičiai ir bendruomenių atstovai. Savivaldybės atstovų dalyvavimas leido gyventojams tiesiogiai užduoti klausimus ir tikslintis dėl planuojamų sprendimų.

    Pagrindiniai darbai seniūnijoje

    Vištyčio seniūnas Anatolijus Lesnickas pristatė, kokie darbai per metus buvo atlikti seniūnijos teritorijoje ir kokios iniciatyvos įgyvendintos. Pasak seniūnijos, didžiausias dėmesys skirtas kelių ir gatvių priežiūrai, viešųjų erdvių tvarkymui, apšvietimo atnaujinimui bei gyvenamosios aplinkos gerinimui.

    Ataskaitoje akcentuota, kad tęsti kelių greideriavimo darbai ir gerinta žvyro kelių būklė, o pėsčiųjų infrastruktūroje įgyvendinti konkretūs remonto sprendimai. Tarp paminėtų darbų išskirtas sutvarkytas šaligatvio ruožas tarp Taikos ir Sodų gatvių, kuris gyventojams svarbus kasdieniam judėjimui.

    Dėmesys viešosioms erdvėms ir patogumams

    Per metus vykdyti viešųjų erdvių, poilsio teritorijų ir kapinių priežiūros darbai, tvarkyti gėlynai. Tokie darbai dažnai nėra matuojami vien didelėmis investicijomis, tačiau daro tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei ir miestelio tvarkos pojūčiui.

    Taip pat įgyvendintas projektas Paprūsės 500 metų sukakčiai įamžinti, kurio rezultatas – miestelyje pastatytas skulptūrinis suolas. Seniūnija pabrėžė ir praktinius sprendimus gyventojų bei svečių patogumui: Ežero gatvėje įrengtas viešasis tualetas.

    Ką kėlė gyventojai?

    Susitikimo pabaigoje savivaldybės vadovai atsakė į gyventojų klausimus ir aptarė, kaip seniūnijoje vykdomi projektai siejasi su platesniais savivaldybės planais. Gyventojams svarbiausios temos tradiciškai susijusios su kelių būkle, apšvietimu, viešųjų erdvių priežiūra ir darbų prioritetų nustatymu.

    Savivaldybės atstovai pabrėžė bendrystės ir susitelkimo svarbą, o seniūnija akcentavo tęstinį tikslą gerinti gyvenamąją aplinką bei didinti Vištyčio patrauklumą. Tokios sueigos laikomos vienu pagrindinių būdų suderinti gyventojų lūkesčius, seniūnijos galimybes ir savivaldybės planavimą.

  • Vilkaviškio rajono atstovai Kauno rajone: bendruomeninių organizacijų mokymuose ieško naujų sprendimų

    Vilkaviškio rajono atstovai Kauno rajone: bendruomeninių organizacijų mokymuose ieško naujų sprendimų

    Kauno rajone vykstančiuose Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos mokymuose dalyvauja Vilkaviškio rajono savivaldybės Bendruomeninių organizacijų tarybos nariai ir tarybos sekretorė. Tokie susitikimai skirti stiprinti vietos bendruomenių vaidmenį savivaldoje ir gerinti bendradarbiavimą tarp gyventojų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių.

    Mokymuose Vilkaviškio rajonui atstovauja Ramūnas Žemaitis, Rimvydas Palubinskas, Asta Ivanauskienė, taip pat Bendruomeninių organizacijų tarybos sekretorė Vilma Galinaitienė. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomeninės organizacijos vis dažniau tampa svarbiu partneriu sprendžiant kasdienius vietos klausimus, nuo aplinkos tvarkymo iki socialinių iniciatyvų.

    Mokymų programoje daug dėmesio skiriama pilietinio įsitraukimo stiprinimui, lyderystei ir gyventojų įtraukimui į bendruomeninę veiklą. Aptariama, kaip kurti atviresnį dialogą su skirtingomis grupėmis, įtraukti jaunimą, senjorus bei naujus gyventojus, o sprendimus priimti remiantis aiškiais bendruomenės poreikiais.

    Taip pat nagrinėjami bendradarbiavimo modeliai, kurie padeda sklandžiau derinti iniciatyvas su savivaldybės institucijomis ir kitais partneriais. Praktinėse diskusijose dalijamasi gerąja patirtimi, aptariami dažniausi iššūkiai, tokie kaip narių pritraukimas, veiklų tęstinumas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas.

    Pasak organizatorių, mokymų tikslas yra ne tik suteikti žinių, bet ir paskatinti savivaldybių tarybų narius imtis konkrečių veiksmų savo rajonuose. Tikimasi, kad grįžę dalyviai pritaikys aptartus sprendimus stiprindami bendruomeninių organizacijų veiklą ir didindami gyventojų įsitraukimą į vietos iniciatyvas.

  • Nuo 2027 metų – naujas reikalavimas mokyklų vadovams: Savivaldybėje pristatytos MRU studijos

    Nuo 2027 metų – naujas reikalavimas mokyklų vadovams: Savivaldybėje pristatytos MRU studijos

    Kas pristatyta Vilkaviškyje?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengtame susitikime Mykolo Romerio universiteto atstovai pristatė studijų kryptis ir galimybes, aktualias švietimo įstaigų vadovams bei ketinantiems jais tapti. Dėmesys skirtas pedagogikos ir vadybos studijoms, taip pat konkrečiai Švietimo vadovų magistrantūros programai.

    Renginyje dalyvavo savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė ir rajono švietimo įstaigų vadovai. Pasak organizatorių, tikslas buvo aiškiai įvardyti artėjančius reikalavimus ir pasiūlyti realius kelius jiems pasirengti.

    Kodėl tai svarbu iki 2027 metų?

    Susitikime akcentuota, kad nuo 2027 metų rugsėjo 1 dienos ugdymo įstaigų vadovams numatomas reikalavimas turėti magistro laipsnį. Dėl to švietimo bendruomenė raginama iš anksto planuoti studijas, kad pokyčiai netaptų kliūtimi nei vadovų karjerai, nei įstaigų stabilumui.

    Universiteto atstovai pabrėžė, kad vadovų kompetencijos švietime apima ne tik administravimą, bet ir strateginį planavimą, komandos valdymą, kokybės užtikrinimą bei pokyčių įgyvendinimą. Būtent šios sritys dažniausiai keliamos kaip prioritetinės, kai švietimo sistema patiria reformų ir finansavimo bei personalo iššūkių.

    Ką akcentavo MRU atstovai ir praktikė?

    MRU Sūduvos akademijos dekanė dr. Raimonda Bogužaitė pristatė studijų programų naujoves ir galimus studijų kelius regiono švietimo specialistams. MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto prodekanas prof. dr. Linas Selmistraitis aptarė vadybos krypties studijų galimybes, kurios aktualios tiek esamiems, tiek būsimiems vadovams.

    Apie Švietimo vadovų magistrantūros studijų programą kalbėjo ir ją studijuojanti Trakų rajono Lentvario pradinės mokyklos direktorė Živilė Barkauskaitė. Praktinis požiūris, anot dalyvių, padėjo geriau suprasti, kaip studijos dera su vadovo darbu ir kokių kompetencijų jos suteikia kasdienėms situacijoms mokykloje.

    „Nuolat kintanti švietimo sistema kelia naujus reikalavimus vadovams, todėl svarbu sudaryti galimybes rajono švietimo bendruomenei laiku pasirengti pokyčiams ir stiprinti profesines kompetencijas“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad iš anksto suplanuotas pasirengimas gali sumažinti riziką, jog artėjant pokyčiams pritrūks kvalifikuotų kandidatų į vadovų pozicijas. Savivaldybėms tai taip pat reiškia poreikį laiku įvertinti, kiek vadovų ir potencialių kandidatų turėtų atitikti atnaujintus kvalifikacinius reikalavimus.

  • Vilkaviškyje vieši garbės pilietis Heinrich Hollekamp: su meru aptarė socialinę partnerystę

    Vilkaviškyje vieši garbės pilietis Heinrich Hollekamp: su meru aptarė socialinę partnerystę

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė krašto garbės pilietis Heinrich Hollekamp. Kartu atvyko Raudonojo Kryžiaus bei Ahaus miesto atstovai iš Vokietijos.

    Svečius priėmė Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, tarybos posėdžių sekretorė Enrika Kartavičienė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyriaus savanoriai.

    Susitikime daugiausia dėmesio skirta bendradarbiavimui socialinėje srityje, savanorystės vaidmeniui ir bendruomeniškumo stiprinimui. Aptarta, kaip tarptautiniai ryšiai gali prisidėti prie pagalbos žmonėms organizavimo ir vietos iniciatyvų tęstinumo.

    Taip pat prisiminti ilgus metus trunkantys Vilkaviškio rajono ir Ahaus miesto bendruomenių ryšiai. Savivaldybės vadovai svečiams dėkojo už nuoseklų dėmesį kraštui, palaikymą ir prasmingas veiklas, kurios telkia žmones.

    Pasak savivaldybės atstovų, tokie vizitai primena, kad reali partnerystė remiasi ne vien oficialiais susitarimais, bet ir asmeniniais ryšiais, pasitikėjimu bei bendru noru padėti vieni kitiems.

  • Gražiškių seniūnijos metų ataskaita: sutvarkyti keliai, viešosios erdvės ir 2026 metų darbų planas

    Gražiškių seniūnijos metų ataskaita: sutvarkyti keliai, viešosios erdvės ir 2026 metų darbų planas

    Gražiškių seniūnijoje surengta išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurioje pristatyta 2025 metų veiklos ataskaita ir aptarti artimiausių metų prioritetai. Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas, seniūnijos darbuotojai, seniūnaičiai ir bendruomenių atstovai.

    Seniūnė Ramutė Didvalienė apžvelgė per metus įgyvendintus darbus, daugiausia dėmesio skiriant kasdieniams gyventojų poreikiams: aplinkos tvarkymui, viešųjų erdvių priežiūrai ir kelių infrastruktūrai. Anot seniūnijos, būtent šios sritys dažniausiai lemia, kaip greitai ir praktiškai gyventojai pajunta pokytį savo gyvenamojoje vietovėje.

    Per ataskaitinį laikotarpį darbai daugiausia koncentravosi į vietinės reikšmės kelių būklės gerinimą. Seniūnija nurodė, kad atnaujinta 1 kilometro Vygrelių kaimo kelio žvyro danga, taip pat vykdyti kelių greideriavimo darbai bei asfalto dangos išdaužų remontas Gražiškių miestelyje ir Duonelaičių gyvenvietėje.

    Pažymėta ir bendradarbiavimo su ūkininkais reikšmė, kai vietinės reikšmės kelių būklė gerinama sutelkiant turimus resursus ir techniką. Tokia praktika, pasak seniūnijos atstovų, leidžia greičiau reaguoti į problemiškiausias atkarpas, ypač po intensyvesnių kritulių ar pavasarinių polaidžių.

    Nemaža dalis darbų buvo susiję su viešųjų erdvių tvarkymu ir priežiūra. Prižiūrėtos kapinės ir poilsiavietės, tvarkyti gėlynai, vykdyta viešųjų darbų programa, taip pat pašalinta nelegali atliekų aikštelė prie gaisrinės.

    Gyvenvietės erdvėse atsirado ir daugiau vizualinio identiteto elementų: miestelio aplinką papuošė senosios Gražiškių nuotraukos. Seniūnijoje akcentuota, kad tokie sprendimai ne tik gražina viešąsias vietas, bet ir stiprina vietos bendruomenės ryšį su krašto istorija.

    Kas numatyta 2026 metais

    Ateities planuose įvardyti konkretūs infrastruktūros ir aplinkotvarkos darbai. 2026 metais planuojama Vygrelių kaime pastatyti atminimo suolelį, skirtą B. Gajausko atminimui, taip pat atnaujinti Gražiškių civilinių kapinių tvorą.

    Taip pat numatoma tęsti einamuosius kelių priežiūros darbus: remontuoti asfalto išdaužas Gražiškių miestelyje ir Duonelaičių gyvenvietėje bei atnaujinti Kapų gatvės žvyro dangą. Seniūnija pabrėžia, kad nuoseklus dangų priežiūros grafikas leidžia mažinti didesnių pažeidimų riziką ir ilgainiui išvengti brangesnių remonto darbų.

    Į planus įtraukti ir viešųjų erdvių gerinimo projektai: numatyta tęsti parko prie tvenkinio tvarkymo darbus bei įrengti sūpynes. Tokie sprendimai, seniūnijos vertinimu, prisideda prie gyvenimo kokybės, didina rekreacinių vietų patrauklumą ir skatina aktyvesnį laisvalaikį vietoje.

    Susitikimo pabaigoje savivaldybės vadovai atsakė į gyventojams rūpimus klausimus ir aptarė seniūnijai aktualiausias temas. Sutarta, kad artimiausiu metu prioritetas išliks praktiniams infrastruktūros ir aplinkos priežiūros sprendimams, kuriuos gyventojai gali įvertinti kasdien.

  • Mėgėjų teatrui „Gluosnė“ – „Aukso paukštė“: kuo išskirtinis Vilkaviškio kolektyvo įvertinimas

    Mėgėjų teatrui „Gluosnė“ – „Aukso paukštė“: kuo išskirtinis Vilkaviškio kolektyvo įvertinimas

    Vilkaviškio kultūros centre įteiktas vienas svarbiausių šalies mėgėjų meno įvertinimų – „Aukso paukštė“. Šiemet apdovanojimas atiteko Vilkaviškio kultūros centro mėgėjų teatrui „Gluosnė“, veikiančiam kaip nuosekliai auganti ir aktyvi regiono kultūros jėga.

    „Aukso paukštė“ laikoma aukščiausiu mėgėjų meno kolektyvų apdovanojimu Lietuvoje, todėl jis žymi ne vien simbolinę padėką, bet ir profesionaliai įvertintą ilgalaikį rezultatą. Tokie apdovanojimai paprastai skiriami už pastovų meninį lygį, reikšmingą repertuarą, aktyvią sklaidą ir bendruomenės telkimą.

    Įvertintas ilgametis darbas

    Apdovanojimas teatrui ir jo vadovei Daivai Kasulaitienei skirtas už ilgametį kūrybinį darbą, aktyvią meninę veiklą ir indėlį puoselėjant mėgėjų teatrą regione. Kultūros lauke tai reiškia ne tik pastatymus, bet ir nuolatinį darbą su aktoriais mėgėjais, jaunų žmonių įtraukimą, edukaciją bei repertuaro atsinaujinimą.

    Regionų mėgėjų teatrai Lietuvoje dažnai atlieka ir socialinę funkciją: kuria bendruomeniškumą, suteikia prasmingų veiklų vietos gyventojams ir palaiko kultūrinį gyvenimą už didžiųjų miestų ribų. Dėl to nacionalinis įvertinimas tampa svarbiu signalu, kad tokia veikla matoma ir vertinama.

    Sveikinimai ir žinutė bendruomenei

    Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas. Savivaldybės atstovų dalyvavimas pabrėžė, kad apdovanojimas suvokiamas kaip visos bendruomenės pasiekimas, o ne vien kolektyvo sėkmė.

    „Šis apdovanojimas – tai ne tik teatro „Gluosnė“ įvertinimas. Tai įrodymas, kad atkaklus darbas, meilė scenai ir atsidavimas kultūrai kuria stiprią bendruomenę bei garsina Vilkaviškio kraštą visoje Lietuvoje. Didžiuojamės jumis“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

    Žiūrovams – naujausias spektaklis

    Šventinės dienos programą papildė ir teatro „Gluosnė“ naujausias darbas – Daivos Čepauskaitės „Pupos“, režisuotas Daivos Kasulaitienės. Tokia tradicija, kai apdovanojimą lydi spektaklis, leidžia apčiuopiamai parodyti, už ką teikiamas įvertinimas: už gyvą sceną, publiką ir aktualų kūrybinį pulsą.

    „Aukso paukštės“ įteikimas „Gluosnei“ tampa reikšmingu impulsu ne tik kolektyvui, bet ir visam regiono kultūros tinklui. Praktikoje tai gali reikšti didesnį matomumą, lengvesnį kelią į festivalius ir gastroles bei dar tvirtesnę vietos žiūrovų paramą.

  • Vilkaviškio savivaldybė paskirstė 2026 metų Šeimos stiprinimo programos lėšas: kas gavo paramą

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskirstė finansavimą 2026 metų Šeimos stiprinimo programos priemonių projektams. Paraiškas galėjo teikti viešosios ir biudžetinės įstaigos, visuomeninės organizacijos bei kiti juridiniai asmenys.

    Finansavimas skirtas vadovaujantis savivaldybėje patvirtinta projektų finansavimo tvarka, kuri numato paraiškų pateikimo, vertinimo ir lėšų skyrimo procedūras. Sprendimas dėl lėšų paskirstymo įformintas savivaldybės mero potvarkiu.

    Kam skirta parama?

    2026 metais finansavimas paskirtas dviem projektams, kurių kiekvienas gavo po 2 500 eurų. Bendra paskirstyta suma siekia 5 000 eurų.

    Sūdavos kaimo bendruomenės projektui Nuotykių ir atradimų vasara skirta 2 500 eurų. VšĮ „Kur link“ projektui Pozityvaus bendravimo marškinėliai šeimai taip pat skirta 2 500 eurų.

    Ką tai reiškia bendruomenei?

    Savivaldybės finansuojami šeimos stiprinimo projektai paprastai orientuojami į bendruomeninių veiklų plėtrą, tarpusavio ryšių stiprinimą ir tėvystės kompetencijų ugdymą. Tokios iniciatyvos dažniausiai įgyvendinamos per užsiėmimus, edukacines veiklas ar bendrus renginius šeimoms.

    Potvarkyje įtvirtintas lėšų paskirstymas reiškia, kad atrinktų projektų vykdytojai gali pradėti planuoti veiklas ir atsiskaitymą pagal nustatytas taisykles. Konkretūs projektų įgyvendinimo terminai ir sąlygos paprastai apibrėžiami finansavimo dokumentuose.

  • Buhalterių diena Vilkaviškyje: meras padėkojo finansų ir apskaitos specialistams už tylų darbą

    Buhalterių diena Vilkaviškyje: meras padėkojo finansų ir apskaitos specialistams už tylų darbą

    Kasmet antrąjį gegužės penktadienį minima Buhalterių diena – profesinė šventė, skirta pagerbti apskaitos, finansų ir audito specialistus. Nors jų darbas dažnai vyksta už kadro, nuo tikslumo ir atidumo priklauso biudžetų vykdymas, atsiskaitymai ir viešųjų lėšų kontrolė.

    Šia proga Vilkaviškio rajono savivaldybėje susitiko savivaldybės administracijos ir įvairių rajono įstaigų finansų, apskaitos bei audito darbuotojai. Susitikime aptartos profesinės kasdienybės realijos ir pasidžiaugta komandos indėliu užtikrinant sklandžią įstaigų veiklą.

    Susirinkusiuosius pasveikino savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Vilija Tautvydienė. Jie pabrėžė, kad tvarkinga apskaita yra ne tik formalumas, bet ir pasitikėjimo institucijomis pagrindas, ypač kai didėja atsakomybė dėl viešųjų pirkimų, atsiskaitymų ir atskaitomybės.

    „Jūsų darbas dažnai lieka nepastebėtas, tačiau būtent nuo jūsų tikslumo, sąžiningumo ir atsakomybės priklauso tvarka, stabilumas bei pasitikėjimas. Linkiu, kad profesinėje kasdienybėje netrūktų pagarbos, supratimo ir pasididžiavimo savo darbu“, – sakė A. Neiberka.

    Pastaraisiais metais buhalterio darbas sparčiai keičiasi: vis plačiau taikomos skaitmeninės apskaitos sistemos, griežtėja duomenų apsaugos reikalavimai, daugėja automatizuotų procesų. Vis dėlto galutinė atsakomybė už skaičių pagrįstumą ir sprendimų kokybę dažnai tenka žmogui, todėl profesinis budrumas ir patirtis išlieka ypač svarbūs.

  • Visos 183 Vilkaviškio rajono kapinės jau sistemoje CEMETY: ką gyventojai gali sutvarkyti internetu

    Vilkaviškio rajono savivaldybė praneša, kad visos 183 rajono kapinės jau pasiekiamos skaitmeninėje platformoje „CEMETY“. Joje gyventojai gali rasti kapinių ir kapaviečių duomenis bei patogiau pasitikrinti informaciją apie artimųjų palaidojimo vietas.

    Projektu siekiama supaprastinti kapinių administravimą ir sumažinti būtinybę gyventojams vykti į savivaldybę ar kapinių prižiūrėtojus vien dėl informacijos ar dokumentų. Skaitmeninės duomenų bazės atvėrimas visuomenei taip pat leidžia greičiau tikslinti įrašus, jei pastebimi netikslumai.

    Paslaugos persikelia į elektroninę erdvę

    Gyventojų patogumui dalį su laidojimu ir kapinių administravimu susijusių paslaugų nuo šiol galima užsisakyti elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus. Tai reiškia, kad prašymai ir jų nagrinėjimas gali vykti nuotoliniu būdu, o dokumentų pateikimas tampa paprastesnis.

    Per elektroninę sistemą galima kreiptis dėl leidimo laidoti, prašyti pažymos apie palaidojimo vietą ir laiką, taip pat teikti prašymus, susijusius su ekshumavimu ir palaikų perkėlimu. Taip pat numatytos paslaugos dėl leidimų įrengti, pertvarkyti ar remontuoti kapavietę.

    Kapavietės priežiūra ir duomenų tikslinimas

    Sistemoje numatyta galimybė registruoti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį arba atnaujinti jo duomenis. Praktikoje tai padeda aiškiau apibrėžti, kas rūpinasi kapaviete ir su kuo prireikus galima susisiekti.

    Dar viena svarbi funkcija yra kapavietės identifikavimas, kuris aktualus tiek artimiesiems, tiek kapinių administratoriams. Savivaldybė kviečia gyventojus aktyviai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis ir platformoje pasitikrinti, ar artimųjų kapaviečių duomenys yra tikslūs.