Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Pilaitė atskleidė tikrąjį veidą: ką apie rajoną sako 84 proc. gyventojų ir tyrėjai

    Pilaitė atskleidė tikrąjį veidą: ką apie rajoną sako 84 proc. gyventojų ir tyrėjai

    Pilaitė – sparčiai augantis Vilniaus rajonas

    Pilaitė išlieka viena dinamiškiausiai besikeičiančių Vilniaus seniūnijų: čia sparčiai daugėja gyventojų, plečiasi gyvenamieji kvartalai, o gamtinės teritorijos išlieka svarbia kasdienybės dalimi. Tyrime rajonas dažniausiai apibūdintas trimis žodžiais: tvarkinga, dinamiška ir žalia.

    Gyventojų nuostatos palankios: 84 proc. apklaustųjų Pilaitę vertina teigiamai, o daugiau nei trys ketvirtadaliai teigia norintys čia gyventi dar bent penkerius metus arba neribotą laiką. Tokie rodikliai rodo, kad gyvenamosios aplinkos kokybė daugeliui atitinka lūkesčius.

    Kas Pilaitę daro patrauklią?

    Tyrimo duomenimis, tvarkingumą su Pilaitė sieja 83 proc. respondentų, dinamiškumą – 78 proc., o žalumą – 75 proc. Nors želdynai sudaro apie 26 proc. seniūnijos ploto ir pagal šį rodiklį ji nėra tarp žaliausių mieste, gamtos artumas gyventojams išlieka viena svarbiausių vertybių.

    Rajono tapatybę stiprina ir aiškiai atpažįstamos vietos: gyventojai dažniausiai mini Salotės ir Gilužio ežerus, Pilaitės mišką, Pilaitės prospektą, Pilaitės malūną bei Šv. Juozapo bažnyčią. Tokie orientyrai kuria vietos charakterį ir bendrą miesto dalies įvaizdį.

    Jauniausia seniūnija ir įvairus būstas

    Pilaitėje gyvena daugiau nei 29,6 tūkst. žmonių, o vidutinis gyventojų amžius siekia apie 36 metus, todėl ji laikoma jauniausia Vilniaus seniūnija. Jaunesnė gyventojų struktūra dažnai reiškia ir didesnį poreikį švietimo, vaikų priežiūros, aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrai.

    Būsto pasiūla čia įvairi: 42 proc. gyventojų gyvena trijų kambarių butuose, 31 proc. – vieno ar dviejų kambarių būstuose, 14 proc. – individualiuose namuose, 11 proc. – kotedžuose. Dauguma – 72 proc. – savo būstą yra įsigiję, o 8 proc. jį nuomojasi.

    Kasdienybė rajone ir pagrindiniai trūkumai

    Dalis kasdienių poreikių sprendžiama vietoje: 84 proc. gyventojų maistą perka Pilaitėje, 61 proc. čia renkasi pasivaikščiojimus, 38 proc. sportuoja, 39 proc. naudojasi grožio paslaugomis. Tai rodo, kad rajonas tampa vis labiau savarankiškas, tačiau ne visos paslaugos auga tuo pačiu tempu.

    Gydymo paslaugomis savo rajone naudojasi 29 proc. gyventojų, o 46 proc. jų dažniau ieško kitose miesto dalyse. Panaši tendencija matoma ir su maitinimo įstaigomis: 60 proc. respondentų kavines ir restoranus dažniau lanko ne Pilaitėje, o kitur Vilniuje.

    Susisiekimas ir 15 minučių miesto realybė

    Susisiekimas išlieka jautriausia tema: 52 proc. gyventojų kelionė į darbą trunka ilgiau nei pusvalandį, o 35 proc. – nuo 15 iki 30 minučių. Dažniausiai pasirenkamas automobilis – 58 proc., viešuoju transportu dažnai naudojasi 40 proc. apklaustųjų.

    Vertinant pasiekiamumą per 15 minučių, geriausiai įvertintas kasdienių paslaugų prieinamumas – 4,4 balo iš 5 ir daugiau nei Vilniaus vidurkis. Tačiau silpniau vertinamos darbo, švietimo ir pramogų galimybės, o kultūrinių veiklų pasiūla įvertinta tik 1,6 balo iš 5.

    Kaimynystė gera, bendruomeniškumui dar trūksta impulso

    Kaimynų santykiai dažniausiai apibūdinami palankiai: 82 proc. gyventojų juos laiko mandagiais arba draugiškais, o 10 proc. su kaimynais bendrauja artimai. Vis dėlto bendruomeninis aktyvumas nėra tolygus – nemaža dalis į veiklas įsitraukia retai.

    Tyrime nurodoma, kad 45 proc. gyventojų bendruomeninėse veiklose dalyvauja retai, o 33 proc. – niekada. Dažniausiai pasirenkami kultūriniai renginiai, kuriuose dalyvauja 47 proc., bei talkos ir aplinkos tvarkymo iniciatyvos – 36 proc. respondentų.

    Augimo tempas kuria naujus iššūkius

    Pilaitės plėtra kelia klausimą, ar infrastruktūra spėja paskui gyventojų poreikius. Tyrime akcentuojamas švietimo įstaigų, kultūrinių erdvių, patogesnio susisiekimo ir labiau išvystytų viešųjų erdvių poreikis, ypač atsižvelgiant į rajono demografinį profilį.

    Kartu pabrėžiamas ir potencialas: Pilaitė gali toliau stiprėti kaip moderni ir tvari miesto dalis, jei plėtra bus derinama su gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimu. Didesnė vietoje pasiekiamų paslaugų pasiūla, dviračių infrastruktūra ir aktyvesnės bendruomenės iniciatyvos galėtų ryškiau formuoti rajono identitetą.

    Tyrimas – pirmas bandymas apibrėžti seniūnijų tapatybę

    Pilaitės portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu. Analizėje naudoti gyventojų apklausų duomenys, 2021 metais vykusio surašymo informacija, „Tvarkau miestą“ duomenys, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analizė.

    Šis darbas pristatomas kaip pirmas sistemingas bandymas giliau įvertinti kiekvienos seniūnijos charakterį ir gyvenimo sąlygas. Tokie tyrimai dažnai tampa pagrindu diskusijoms apie miesto planavimą, paslaugų plėtrą ir viešųjų investicijų prioritetus.

  • Vilniuje pradedamas Džiaugsmo g. 33 sklypo dalijimas: du alternatyvūs projektai ir kas bus tvirtinama

    Ką planuoja daryti savivaldybė

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė pradedanti rengti 2 610 kv. m ploto žemės sklypo Džiaugsmo g. 33 (kadastro Nr. 0101/0074:885) formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektu siekiama atidalyti sklypą ir suformuoti atskirus žemės sklypus, taip pat nustatyti galimus teritorijos naudojimo būdus.

    Kaip nurodoma, planuojama nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdus. Tokie sprendiniai paprastai dar nereiškia automatinės teisės statyti, nes vėlesniuose etapuose vertinami ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, detaliojo planavimo, projektavimo ir leidimų procedūros.

    Kodėl rengiami du variantai

    Savivaldybė pabrėžia, kad valią dėl projekto rengimo pareiškė keli sklypo bendraturčiai, todėl šiuo metu pradedami rengti du alternatyvūs Džiaugsmo g. 33 sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai. Kiekvienam jų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje atverta atskira paslauga.

    Institucija atkreipia dėmesį, kad galutiniam tvirtinimui bus pasirinktas tas projektas, kuris atitiks Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad lemiami tampa ne tik iniciatorių siūlymai, bet ir procedūrinis atitikimas, suderinimai bei privalomi pritarimai.

    Kas privalo pritarti ir ką tai keičia

    Pagal taikomas taisykles, parengtam projektui paprastai turi raštiškai pritarti iniciatoriai, privačios žemės sklypo savininkai arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, jei konkrečiu atveju nenumatyta išimtis. Jei visų pritarimų nėra, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos priežiūrą vykdančiam padaliniui.

    Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad projektas atitinka reikalavimus, gali būti pateikta išvada dėl tikslingumo tvirtinti, tačiau su esmine sąlyga. Projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visus privalomus raštiškus pritarimus arba kai įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatys, kad sklypas turi būti formuojamas ar pertvarkomas pagal konkretų projektą.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai, savivaldybės teigimu, bus atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima stebėti paslaugų būsenas ir gauti rezultatų dokumentus. Nurodomi paslaugų registracijos numeriai: ZSFP-115107 ir ZSFP-218950.

  • Vilniuje prie Girių g. 6B formuoja 794 kv. m valstybinės žemės plotą: kas gali jį įsigyti

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja apie planuojamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, susijusį su laisvu valstybinės žemės plotu, įsiterpusiu tarp sklypo Girių g. 6B ir sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0162:238. Projektas rengiamas gavus sklypo Girių g. 6B savininko prašymą.

    Numatoma suformuoti apie 794 kv. m įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį sujungti su besiribojančiu sklypu. Savivaldybė aiškina, kad šioje vietoje laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro sklypo, todėl pasirenkamas prijungimo sprendimas.

    Skelbiama, kad procedūros vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS sistemą, kurioje registruojami su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai. Nurodytas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS sistemoje – ZSFP-219269.

    Kas ribojasi su planuojamu plotu

    Planuojamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas ribojasi su kitos paskirties žemės sklypu Girių g. 6B (kadastro Nr. 0101/0162:1581), kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taip pat jis ribojasi su privačiu žemės ūkio paskirties sklypu (kadastro Nr. 0101/0162:238).

    Tokiais atvejais svarbiausia aplinkybė yra sklypų paskirtis ir teritorijų planavimo dokumentuose numatytas naudojimas. Būtent nuo to priklauso, ar įsiterpęs valstybinės žemės plotas gali būti parduodamas be aukciono ir kam ta teisė gali būti taikoma.

    Kodėl vieni gali, o kiti – ne

    Savivaldybė remiasi Vyriausybės 1999 metais kovo 9 dieną nutarimu Nr. 260 patvirtintomis taisyklėmis, kurios apibrėžia įsiterpusios valstybinės žemės pardavimą ir nuomą. Jose numatyta, kad įsiterpęs žemės plotas tam tikrose teritorijose gali būti parduodamas be aukciono besiribojančių privačių sklypų savininkams, jei plotas neviršija nustatytų ribų.

    Gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo zonose toks įsiterpęs plotas paprastai negali viršyti 0,04 ha, o kitose kitos paskirties teritorijose riba gali siekti 0,5 ha. Kadangi nagrinėjamas plotas yra apie 794 kv. m, jis patenka į dydžio ribas, taikomas gyvenamųjų teritorijų atvejams.

    Svarbi detalė ta, kad formuojamas sklypas priskiriamas kitos paskirties laisvai valstybinei žemei, o besiribojantis privatus sklypas, kurio kadastro Nr. 0101/0162:238, yra žemės ūkio paskirties. Savivaldybė nurodo, kad galimybė papildomai prisijungti kitos paskirties įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie žemės ūkio paskirties sklypo taisyklėse nėra numatyta.

    Dėl to privataus žemės ūkio paskirties sklypo savininkas, nors ir ribojasi su planuojamu plotu, neturi galimybės šio suformuoto sklypo įsigyti. Savivaldybė pabrėžia, kad šis pranešimas laikytinas informacinio pobūdžio.

    Daugiau informacijos teikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyryje. Savivaldybė nurodo, kad gyventojams aktualiausia sekti projekto eigą per ŽPDRIS ir pasitikslinti, kaip konkrečiu atveju taikomos paskirties, naudojimo būdo ir įsiterpusio ploto sąvokos.

  • Vilnius sulaukė 340 paraiškų: kam atiteko pirmosios miesto stipendijos kūrėjams?

    Vilnius sulaukė 340 paraiškų: kam atiteko pirmosios miesto stipendijos kūrėjams?

    Vilnius pirmą kartą paskirstė miesto stipendijas kultūros ir meno kūrėjams. Konkursui buvo numatyta 50 000 eurų, o susidomėjimas gerokai viršijo lūkesčius: gauta beveik 340 paraiškų. Po vertinimo finansavimas skirtas 19 kūrėjų.

    Šiemet miestas išdalijo 14 individualių stipendijų ir 5 pradedančiojo kūrėjo stipendijas. Savivaldybė pabrėžia, kad nauja programa turi papildyti jau veikiančias konkursines priemones ir suteikti kūrėjams daugiau stabilumo planuojant darbus.

    „Didelis susidomėjimas ir originalių idėjų gausa dar kartą patvirtina, kad to reikėjo ir Vilnius yra turtingas kuriančių žmonių“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Po administracinės patikros ekspertams perduota vertinti 301 paraiška. Iš jų 232 teiktos individualioms stipendijoms, o 69 skirtos pradedančiųjų kūrėjų kategorijai. Tarp pradedančiųjų daugiausia paraiškų pateikė vizualiųjų menų, tarpdisciplininio meno ir scenos menų atstovai.

    Stipendijos dydis siekia 500 eurų per mėnesį. Individualios stipendijos gali būti skiriamos iki 8 mėnesių, o pradedančiojo kūrėjo stipendijos iki 6 mėnesių, tad bendra vieno gavėjo suma gali sudaryti iki 4 000 arba iki 3 000 eurų.

    Lėšos gali būti naudojamos ne tik pačiai kūrybai, bet ir įgyvendinimui: įrangos nuomai, leidybai, techniniams sprendimams, kelionėms, viešinimui, filmavimui, fotografavimui, skaitmeninimui ir kitoms kūrybinės veiklos išlaidoms. Savivaldybė akcentuoja, kad tai leidžia finansuoti ir parengiamuosius etapus, kurie dažnai tampa didžiausia našta kuriant.

    Programa skirta kūrėjams, dirbantiems vizualiųjų ir taikomųjų menų, muzikos, scenos menų, kino, literatūros, tarpdisciplininio meno, atminties institucijų bei etninės kultūros srityse. Pretenduoti galėjo pilnamečiai kūrėjai, gyvenantys ir dirbantys Vilniuje.

    Pradedančiojo kūrėjo stipendija orientuota į karjeros pradžią: ją gali gauti tie, kurie per pastaruosius penkerius metus įgijo aukštąjį išsilavinimą arba profesionalią kūrybinę veiklą vykdo ne ilgiau nei penkerius metus. Tokia kryptis atitinka pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją savivaldybėms labiau remti ankstyvą kūrėjų etapą, kai pajamos dar nepastovios.

    Paraiškos vertintos pagal kultūrinę ir meninę vertę, aktualumą miestui, ankstesnės kūrybinės veiklos rezultatus, idėjos pagrįstumą, taip pat finansų planavimo, viešinimo ir prieinamumo didinimo aspektus. Savivaldybė teigia, kad šie kriterijai skirti užtikrinti ne tik idėjų kokybę, bet ir realų jų įgyvendinimą bei poveikį auditorijoms.

  • Žirmūnuose verda aistros: dėl naujo tako prie 56–60 namų siūlo šalinti dalį gėlynų ir krūmų

    Prie daugiabučių Žirmūnų gatvėje 56, 56A, 58 ir 60 planuojami želdinių tvarkymo darbai, kurie apimtų dalies gėlynų ir krūmų šalinimą. Šie pokyčiai siejami su numatytu kiemų atnaujinimu ir naujo pėsčiųjų tako įrengimu šalia gyvenamųjų namų.

    Žirmūnų seniūnija informuoja, kad prieš priimant sprendimus buvo atlikta gyventojų apklausa. Jos rezultatai parodė, jog 80 proc. apklaustųjų pritaria naujo tako įrengimui, net jei tam tektų atsisakyti dalies esamų gėlynų ir krūmų.

    Tvarkant teritoriją žadama išsaugoti brandžius medžius, o darbų metu didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad nebūtų pažeistos jų šaknys ir kamienai. Taip pat numatyta įvertinti alternatyvas, kurios leistų išlaikyti daugiau žalumos ir kartu užtikrinti patogų judėjimą.

    Vienas svarstomų sprendimų yra specialių grotelių ar kitų apsauginių įrenginių įrengimas medžių polajuose, kad šalia šaknų zonos būtų galima judėti nekenkiant medžiams. Tokie sprendimai miestų teritorijose taikomi siekiant suderinti infrastruktūros atnaujinimą ir ilgalaikę želdinių apsaugą.

    Praktikoje kiemų tvarkymo projektai dažnai kelia diskusijų, nes gyventojams svarbūs ir patogūs takai, ir išsaugota žalioji aplinka. Galutinis darbų sprendinys paprastai priklauso nuo vietos situacijos, techninių galimybių bei to, kaip pavyksta subalansuoti gyventojų poreikius su želdinių apsaugos reikalavimais.

  • Vilniuje startavo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija: ką keis eismui ir želdiniams iki 2027 metų

    Vilniuje prasidėjo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija atkarpoje tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų. Tai yra trečiojo Neries krantinių atnaujinimo etapo dalis, kurio tikslas – patogesnis judėjimas pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui.

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad darbai turėtų būti užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Projektas apima ne tik važiuojamąją dalį, bet ir ryšius su Neries krantine, kur numatomos naujos poilsio ir rekreacinės erdvės.

    Kas keisis A. Goštauto gatvėje

    Neries pusėje planuojama įrengti dvipusį raudono asfalto dviračių taką, kuris bus sujungtas su esamomis miesto dviračių trasomis. Taip pat bus atnaujinti šaligatviai ir pėsčiųjų jungtys su krantine, kad judėjimas būtų vientisesnis ir saugesnis.

    Ties sankryžomis numatomi pandusai, laiptai, perėjos ir saugumo salelės, o viešojo transporto stotelės bus atnaujintos. Bus gerinamas apšvietimas ir kiti gatvės infrastruktūros elementai, kurie tiesiogiai veikia eismo saugą bei komfortą.

    Keičiant pėsčiųjų perėjų sprendinius, dalis jų bus atitraukta nuo sankryžų, taip siekiant sumažinti konfliktines situacijas. Taip pat planuojama ilginti viešojo transporto stotelės įvažą, kad sustoję autobusai ar troleibusai mažiau trikdytų bendrą eismą.

    Želdiniai: kiek medžių bus šalinama

    Šiame rangos etape numatoma pašalinti 8 medžius – 2 kaštonus ir 6 liepas. Nurodoma, kad dalis jų yra blogos būklės, vienas medis yra nudžiūvęs, o kitų būklė įvertinta kaip patenkinama, tačiau jie patenka į projektinių sprendinių zoną.

    Taip pat pažymima, kad vėlesniuose rangos etapuose dėl prastos būklės arba suplanuotų infrastruktūros sprendinių gali tekti pašalinti dar 11 medžių. Savivaldybės teigimu, lygiagrečiai numatomas želdinių atkūrimas ir papildomas atsodinimas visoje tvarkomoje teritorijoje.

    Rekreacija prie Neries ir sprendiniai medžiams išsaugoti

    Atnaujinant krantinę tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų numatoma įrengti suoliukus, poilsio vietas, naujus želdinius ir sutvarkyti šlaito erdves. Skelbiama, kad bendrai planuojama pasodinti apie 700 įvairių rūšių ir dydžių medžių bei krūmynų, taip pat įrengti apie 3 800 kv. m krūmų plotų.

    Siekiant labiau apsaugoti esamus želdinius, maždaug 200 metrų atkarpoje prie Žaliojo tilto dviračių taką planuojama įrengti ant polių. Toks sprendimas turėtų padėti išsaugoti apie 20 medžių ir jų šaknų sistemas, sumažinant poveikį šlaito augmenijai.

    Be A. Goštauto gatvės, Neries krantinių atnaujinimas palies ir dalį gretimų gatvių, kad pėsčiųjų ir dviračių maršrutai būtų nuoseklūs. Minimos J. Tumo–Vaižganto, Vasario 16-osios, A. Vienuolio, A. Jakšto, Vilniaus ir Žygimantų gatvės, kur kai kuriose atkarpose planuojami kapitalinio remonto darbai.

    Projektą parengė UAB „URBAN LINE“, UAB „Realprojektas“ ir MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Techninį projektą koordinavo Vilniaus vystymo kompanija, o įgyvendinimą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

  • Vilniuje atsiranda nauji pavadinimai: Ugnijos skveras, Bendruomenės parkas ir gatvių ribų pokyčiai

    Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas numato naujų viešųjų erdvių pavadinimus ir techninius gatvių ribų patikslinimus skirtingose sostinės seniūnijose. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant aiškesnės adresų sistemos, patogesnio orientavimosi ir tikslesnių duomenų registruose.

    Projekte siūloma bevardžiam skverui Pašilaičių seniūnijoje suteikti Ugnijos pavadinimą. Taip pat numatoma bevardžiam parkui Antakalnio seniūnijoje suteikti Bendruomenės pavadinimą, atsižvelgiant į pateiktus teritorijų planus.

    Be naujų pavadinimų, dokumente numatyti ir administraciniai pakeitimai Naujojoje Vilnioje. Planuojama patikslinti Tolimosios Sodų 3-iosios ir Tolimosios Sodų 4-osios gatvių ašines linijas, kad gatvių ribos atitiktų patvirtintus planus ir faktinę situaciją vietoje.

    Sprendimo projektas remiasi Vietos savivaldos įstatyme nustatytomis savivaldybės funkcijomis, taip pat vidaus reikalų ministro patvirtinta objektų pavadinimų suteikimo ir apskaitos tvarka. Dokumente nurodoma, kad siūlymai svarstyti gavus savivaldybės Istorinės atminties komisijos posėdžio protokole užfiksuotas išvadas.

    Jei sprendimas būtų priimtas, Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius per 5 darbo dienas nuo įsigaliojimo turėtų pateikti sprendimo su priedais kopiją Adresų registro tvarkymo įstaigai. Praktikoje tai reiškia, kad atnaujinti pavadinimai ir patikslintos ribos turi atsirasti oficialiuose registruose, o vėliau būti naudojami adresavimui, žemėlapiams ir savivaldybės paslaugoms.

  • Vilniaus barai gauna „Čia – saugiau“ ženklą: ką jis reiškia lankytojams ir kas prisijungė?

    Vilniaus barai gauna „Čia – saugiau“ ženklą: ką jis reiškia lankytojams ir kas prisijungė?

    Vilniuje pradėtas diegti „Čia – saugiau“ ženklinimas, skirtas padėti lankytojams atpažinti naktinio gyvenimo vietas, kurios nuosekliai taiko aiškias saugumo priemones. Ženklas įteikiamas toms erdvėms, kurios prisijungė prie saugumo memorandumo ir realiai įgyvendina jo nuostatas.

    Šis ženklinimas atsirado kaip kitas memorandumo etapas, siekiant, kad prevencinės priemonės būtų matomos ne tik dokumentuose, bet ir kasdienėje veikloje. Šiemet prie memorandumo prisijungė dar 16 vietų, o bendras pasirašiusiųjų skaičius išaugo iki 42.

    Ženklas nėra garantija

    „Čia – saugiau“ nėra pažadas, kad incidentų nebus, tačiau tai signalas, kad vieta yra pasirengusi rizikas mažinti ir reaguoti, kai prireikia pagalbos. Praktikoje tai reiškia darbuotojų mokymus, aiškias incidentų valdymo procedūras ir lankytojų saugumui skirtas priemones.

    Vertinant vietas, akcentuojama ne vien formali narystė, o tai, ar komanda iš tiesų stiprina kompetencijas ir laikosi sutartų principų. Dėmesys skiriamas ir žalos mažinimui, ir seksualinio priekabiavimo bei smurto prevencijai, taip pat gebėjimui atpažinti rizikingas situacijas.

    „Naktinis gyvenimas yra svarbi Vilniaus kultūros ir miesto tapatybės dalis, todėl mums svarbu ne tik jo gyvybingumas, bet ir tai, kaip jame jaučiasi žmonės. Ženklas leidžia pamatyti, kad konkreti vieta saugumą vertina rimtai ir investuoja į jį kasdieniame darbe“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    „Saugumas nėra būsena, kurią galima kartą pasiekti ir pažymėti varnele. Tai nuolatinis procesas, todėl ženklas nereiškia, kad vietoje negali nutikti nieko blogo. Jis reiškia, kad vieta į saugumą žiūri atsakingai ir tam yra pasirengusi praktiškai“, – sakė Vilniaus naktinio biuro direktorė Laura Vaišnorė.

    Kas gauna pirmuosius ženklus?

    Pirmieji „Čia – saugiau“ ženklai įteikti 15 sostinės pasilinksminimo vietų. Tarp jų yra „Elastica“, „Gringo“, „InVino“, „Kernagis bar“, „Loftas“, „Lukiškių kalėjimas 2.0“, „Nomads“, „Pianoman“, „Portobello“, „Sparta“, „Utopija“ ir „Gallery 1986“.

    Taip pat į sąrašą pateko „Mello“, „Plus plus plus“ ir „The Bubbles. Champaneria“. Tikimasi, kad ženklinimas lankytojams taps paprastu orientyru, padedančiu greičiau suprasti, kur saugumo klausimai yra nuolat prižiūrimi.

    Memorandumas plečiasi

    Papildomo pasirašymo metu prie saugumo memorandumo prisijungė dar 17 vietų, tarp jų „Anna Mesha butas“, „Bitc“, „Bukowski baras“, „Devyni nulis“, „Kablys“, „Peronas“, „San Diego“, „Tamsta Club“, „The Usual“ ir „Who Hit John“.

    Prisijungusiųjų sąraše taip pat nurodomos „Draugų vardai“, „Estradà“, „Kostmosas“, „Smagus raugas“, „Vanagai“, „Vijokliai“ ir „Youngs Club“. Miesto teigimu, memorandumą pasirašiusios vietos gali gauti konsultacijas, metodinę pagalbą ir pirmenybę mokymuose.

    Tokios iniciatyvos Europoje vis dažniau siejamos su platesnėmis saugaus naktinio gyvenimo tendencijomis, kai akcentuojama atsakingo aptarnavimo kultūra, priekabiavimo prevencija ir greita pagalba lankytojams. Vilniuje siekiama, kad saugumo praktikos taptų įprastu paslaugos kokybės standartu, o ne pavienėmis iniciatyvomis.

  • Vilniuje siūloma pakeisti sklypo Juodasis kel. 45 paskirtį: gyventojai turi 10 darbo dienų

    Kas planuojama sklype?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad gautas prašymas pakeisti (nustatyti) žemės sklypo Juodasis kel. 45 (kadastro Nr. 0101/0075:2162) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir arba naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas siejamas su gyvenamosiomis teritorijomis, konkrečiau, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

    Prašyme siūloma sklypo naudojimą keisti į komercinės paskirties objektų teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai reiškia galimybę planuoti su prekyba, paslaugomis ar biurais susijusius objektus, jei tam vėliau būtų gauti reikalingi leidimai.

    Viešinimas iki rugsėjo 2 dienos

    Savivaldybė nurodo, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugpjūčio 20 dienos iki 2026 metų rugsėjo 2 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus dėl planuojamo sprendimo.

    Pasiūlymai priimami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu. Savivaldybė taip pat numato galimybę teikti pastabas per Teritorijų planavimo informacinę sistemą.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 5 211 2868 arba elektroniniu paštu. Savivaldybė primena, kad viešinimo etapas yra skirtas įvertinti suinteresuotų asmenų argumentus ir galimą poveikį aplinkai bei kaimynystei.

    Praktikoje komercinės paskirties siūlymai dažniausiai kelia klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, parkavimo ir suderinamumo su esamu užstatymu, todėl gyventojų pastabos šiame etape gali turėti reikšmės tolesniems sprendimams.

  • „Augalyn Fest“ keliasi į Katedros aikštę: nemokamas festivalis su koncertais ir diskusijomis

    „Augalyn Fest“ keliasi į Katedros aikštę: nemokamas festivalis su koncertais ir diskusijomis

    Rugpjūčio 23 dieną Vilniaus Katedros aikštėje pirmą kartą vyks „Augalyn Fest“ – nemokamas renginys, išaugęs iš ketverius metus organizuoto „Augalyn pikniko“. Organizatoriai „Augalyn“ festivalį rengia kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, žadėdami dieną, kurioje susitiks muzika, maistas, pokalbiai ir veiklos šeimoms.

    Festivalis suplanuotas nuo 12 iki 19 valandos, o programa orientuota į miesto centre patogiai pasiekiamas patirtis: koncertus, diskusijas ir edukacines veiklas. Organizatoriai skelbia, kad renginys nemokamas, kaip ir dauguma veiklų vietoje.

    Koncertai ir scenos programa

    Renginyje numatyti keli pasirodymai, tarp jų „Golden Parazyth“, „Baltasis Kiras“, Nika Ganga ir „Strings Of Earth Orchestra“. Greta koncertų žadami DJ pasirodymai, poilsio erdvės ir zona maisto furgonėliams.

    Organizatoriai tikisi, kad pasirinkta vieta leis pritraukti ir tuos, kurie į teminius maisto renginius paprastai neužsuka. Katedros aikštė šalia Valdovų rūmų – viena intensyviausių miesto viešųjų erdvių, todėl festivalis akivaizdžiai taikosi į platesnę auditoriją.

    „Pikniką rengėme ketverius metus ir kasmet matėme, kad žmonėms įdomu susitikti, paragauti, sužinoti ir atrasti kažką naujo. Šiemet norėjosi visa tai išauginti į didesnį renginį ir pirmą kartą pakviesti žmones susitikti pačiame miesto centre“, – sakė „Augalyn“ vadovė Meda Šermukšnė.

    Diskusijos apie mitybos pokyčius

    Programoje numatytos trys diskusijos, kurios mitybą nagrinės iš skirtingų perspektyvų: nuo kasdienio tempo įtakos pasirinkimams iki vaikų mitybos įpročių ir lietuviškų augalinių tradicijų. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija maistą aptarti ne vien per receptus, bet ir per sveikatos raštingumą, vartojimo įpročius bei maisto aplinką.

    Pirmoji diskusija skirta šiuolaikinio valgymo paradoksui, kai greitas, stipriai perdirbtas maistas konkuruoja su lėtesniu, namuose gaminamu ir įvairesniu. Pokalbyje dalyvaus dr. Tomas Vaičiūnas, Arnas Raulinaitis, Akvilė Petniūnaitė ir Vaidas Lukoševičius.

    Antroji diskusija dėmesį sutelks į vaikų mitybą ir tai, kodėl ankstyvas smalsumas skoniams neretai virsta siauru pasirinkimu. Organizatoriai akcentuoja, kad viešojo maitinimo vietose vaikams dažnai siūlomas ribotas meniu, todėl tėvams ir ugdymo įstaigoms tenka didesnė atsakomybė formuojant įpročius.

    Trečioji diskusija kvies atsigręžti į vietos kulinarinę istoriją ir priminti Lietuvoje anksčiau vartotus augalus, kurie šiandien daugeliui nebeįprasti. Joje dalyvaus Anželika Laužikienė, Vaida Alijeva ir Viktorija Gorbatenko.

    Veiklos šeimoms ir edukacijos

    Be scenos programos organizatoriai žada kūrybines dirbtuves, veiklas vaikams, edukacijas apie laukinius valgomuosius augalus ir įvairias praktines patirtis. Taip pat planuojamos erdvės desertams, augaliniam maistui, knygų kūrimui bei kitoms kūrybinėms iniciatyvoms.

    Festivalį lydės ir „Augalinis savaitgalis“ – iniciatyva, prie kurios kviečiami prisijungti Vilniaus restoranai ir kavinės, siūlydami augalinius patiekalus. Organizatoriai pabrėžia, kad renginio idėja – ne pamokslauti, o skatinti smalsumą ir atradimą.

    „Norime, kad festivalis būtų ne apie tai, kaip reikia gyventi ar maitintis. Labiau apie smalsumą – paragauti, atrasti naują produktą, sužinoti, ką valgė mūsų protėviai, pasikalbėti apie vaikų mitybą ar tiesiog gerai praleisti vasaros dieną mieste“, – sakė M. Šermukšnė.