CP v2

Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Liepkalnio g. 8 sklypui siūloma keisti paskirtį: vietoje namų teritorijos – daugiabučiai ir bendrabučiai

    Kas planuojama sklype Liepkalnio gatvėje

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas dėl žemės sklypo Liepkalnio g. 8 (kadastro Nr. 0101/0072:347) pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo. Šiuo metu sklypas priskiriamas kitai paskirčiai ir yra numatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama paskirtis išliktų kita, tačiau būtų pakeistas naudojimo būdas. Siūloma nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, kuris paprastai reiškia galimybę vystyti intensyvesnį užstatymą nei individualių namų kvartaluose.

    Viešinimas ir kaip pateikti pastabas

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų gegužės 11 dienos iki 2026 metų gegužės 22 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pastabas galima pateikti raštu savivaldybei (Konstitucijos pr. 3, Vilnius) arba elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat nurodoma galimybė pasiūlymus teikti per teritorijų planavimo procesams skirtą valstybinę informacinę sistemą, kuri naudojama sprendiniams viešinti ir pastaboms registruoti.

    Ką praktiškai reiškia paskirties ir būdo keitimas

    Žemės naudojimo būdo pakeitimas iš vienbučių ir dvibučių teritorijų į daugiabučių ir bendrabučių teritorijas dažniausiai siejamas su didesniu gyventojų ir automobilių srautu, didesniu užstatymo intensyvumu bei kitokiais infrastruktūros poreikiais. Tokie pokyčiai aktualūs ne tik sklypo savininkui ar vystytojui, bet ir aplinkiniams gyventojams, kuriems svarbūs susisiekimo, parkavimo ir viešųjų erdvių klausimai.

    Viešinimo laikotarpis yra ta stadija, kai galima įvertinti, ar siūlomas sprendimas dera su teritorijos urbanistine logika ir ar neatsiranda rizikų dėl triukšmo, eismo apkrovų ar kaimynystės pobūdžio pokyčių. Praktikoje būtent šiame etape dažniausiai išryškėja, ar reikalingi papildomi sprendiniai dėl infrastruktūros.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktus: telefonu +370 5 211 2868 ir elektroniniu paštu valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt. Viešinimo terminai ir kontaktai pateikti tam, kad pasiūlymai būtų gauti laiku ir galėtų būti įvertinti priimant sprendimus.

  • VRK perskaičiavo tarybų mandatų skaičių 2027 metų rinkimams: kur jų mažės, o kur daugės

    Artėjant 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kiek savivaldybių tarybų narių bus renkama kiekvienoje savivaldybėje. Skaičius apskaičiuotas pagal Rinkimų kodekso nuostatas ir Gyventojų registro 2026 metų sausio 1 dienos duomenis.

    VRK pabrėžia, kad tarybų narių skaičius tiesiogiai siejamas su savivaldybės gyventojų skaičiumi, todėl jis gali kisti dėl demografinių pokyčių. Dėl to 2027 metų rinkimuose dalyje savivaldybių tarybų sudėtis bus kitokia nei 2023 metais.

    Pokyčiai trijose savivaldybėse

    VRK nurodo, kad lyginant su 2023 metais, pokyčiai numatomi trijose savivaldybėse. Akmenės rajono ir Kalvarijos savivaldybių tarybose bus renkami po keturis tarybos narius mažiau.

    Tuo metu Palangos savivaldybėje tarybos narių skaičius didės keturiais. Tokie pasikeitimai dažniausiai atspindi gyventojų skaičiaus augimą arba mažėjimą, o kartu ir savivaldybės priskyrimą kitai dydžio kategorijai, nuo kurios priklauso mandatų skaičius.

    Kur taryba didžiausia ir mažiausia

    Daugiausia savivaldybės tarybos narių, kaip ir iki šiol, bus renkama Vilniaus miesto savivaldybėje. VRK duomenimis, sostinėje bus renkamas 51 tarybos narys, nes savivaldybėje gyvena daugiau kaip 500 000 gyventojų.

    Mažiausia taryba bus Birštono savivaldybėje, kur bus renkama 15 savivaldybės tarybos narių. Tokia minimali tarybos sudėtis taikoma mažiausioms savivaldybėms pagal gyventojų skaičių.

    Bendras mandatų skaičius ir rinkimų datos rėžiai

    2027 metais bendras renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius Lietuvoje sumažės iki 1 494. 2023 metais buvo renkami 1 498 savivaldybių tarybų nariai.

    VRK primena, kad savivaldybių merai neturi savivaldybės tarybos nario mandato, todėl į bendrą tarybų narių skaičių jie neįtraukiami. Kartu su tarybomis rinkėjai rinks ir 60 savivaldybių merų.

    Pagal teisės aktų numatytą tvarką, savivaldybių tarybų ir merų rinkimai rengiami visose savivaldybėse vienu metu. Skaičiuojant pagal įgaliojimų pabaigos terminus, 2027 metais rinkimai turėtų vykti laikotarpyje nuo vasario 11 dienos iki kovo 11 dienos, o tikslią datą nustatys Seimas.

    VRK taip pat yra nustačiusi, kiek parašų reikės surinkti kandidatų sąrašui ar kandidatui į merus kelti, taip pat kokie galės būti mažiausi ir didžiausi kandidatų skaičiai politinių partijų, politinių komitetų ar koalicijų sąrašuose. Šie reikalavimai svarbūs planuojant kampanijos startą ir vertinant, kiek realiai laiko liks parašams surinkti iki kandidatų registravimo pabaigos.

  • Žirmūnuose ir Šnipiškėse tvarkomi želdiniai: kur ir kodėl bus šalinami keli krūmai bei medžiai

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad artimiausiu metu Žirmūnuose ir Šnipiškėse bus tvarkomi želdiniai keliose vietose. Darbai apima pavojingų, pasvirusių ar džiūstančių želdinių šalinimą, kai jie trukdo pėstiesiems arba kelia riziką infrastruktūrai.

    Rinktinės gatvėje, ties 47 numeriu, numatyta pašalinti dvi alyvas. Savivaldybės teigimu, jos yra pasvirusios ir užgožusios šaligatvį, todėl gali apsunkinti saugų judėjimą pėsčiųjų zonoje.

    Kalvarijų gatvėje, ties 152 numeriu, planuojama šalinti paprastąjį kadagį. Nurodoma, kad želdinys yra pasviręs ir atsirėmęs į laiptinės stogelį, todėl gali kelti papildomą apkrovą konstrukcijoms ir riziką praeiviams.

    Šeškinės gatvėje, ties 29 numeriu, numatyta pašalinti džiūstantį, avarinės būklės šermukšnį. Tokie medžiai dėl susilpnėjusios kamieno ar šakų struktūros gali lūžti per stipresnį vėją ar gausesnį snygį, todėl jų būklė vertinama kaip pavojinga.

    Želdinių tvarkymas mieste paprastai atliekamas atsižvelgiant į želdinio būklę, jo keliamą grėsmę žmonių saugumui ir poveikį aplinkinei infrastruktūrai. Savivaldybė primena, kad tokie darbai dažniausiai derinami su specialistų vertinimais, o prireikus vėliau organizuojami ir atsodinimai ar kitos kompensacinės priemonės pagal galiojančią tvarką.

  • Vilnius keičia sklypo Gamyklos g. 16 naudojimo būdą: numatoma pramonės ir sandėliavimo teritorija

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo procedūrą dėl valstybinės žemės sklypo Gamyklos g. 16, Vilniuje (kadastro Nr. 0101/0159:258) naudojimo būdo keitimo. Savivaldybė, būdama šio sklypo patikėtinė, inicijuoja pakeitimą į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją.

    Toks sprendimas paprastai reiškia, kad teritorija ateityje galėtų būti pritaikyta gamybos, logistikos ar sandėliavimo veikloms, jeigu būtų įgyvendinti kiti privalomi planavimo ir leidimų etapai. Gyventojams ir suinteresuotoms pusėms svarbu įsivertinti, kaip galimas naudojimo būdo pasikeitimas gali paveikti aplinką, susisiekimą ir kaimynystę.

    Skelbimas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metų gegužės 6 dienos iki 2026 metų gegužės 19 dienos. Per šį laiką suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus dėl planuojamo pakeitimo.

    Pasiūlymus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu. Kartu nurodoma galimybė teikti pasiūlymus teritorijų planavimo informacinėje sistemoje, kuri naudojama su teritorijų planavimu susijusioms procedūroms ir derinimams.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį ir atsakingo asmens elektroninio pašto adresą. Viešinimo laikotarpiu pateikti argumentuoti pasiūlymai yra įprasta procedūros dalis, padedanti įvertinti suinteresuotų šalių interesus prieš priimant tolesnius sprendimus.

  • Vilniuje viešinamas prašymas keisti sklypo 0101/0049:1213 naudojimo paskirtį: pastabas priima iki gegužės 18 dienos

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0049:1213, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Tokie prašymai viešinami tam, kad suinteresuoti gyventojai ir organizacijos galėtų susipažinti su pateiktais dokumentais ir pateikti savo siūlymus.

    Šiuo metu sklypui nurodyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas įrašytas kaip nenustatytas. Savivaldybės pateiktoje informacijoje pageidaujama paskirtis ir būdas nėra konkretizuoti, todėl viešinimo laikotarpiu įprastai akcentuojama galimybė išsiaiškinti prašymo turinį dokumentuose ir teikti pastabas.

    Kur ir kada teikti pasiūlymus?

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų gegužės 5 dienos iki 2026 metų gegužės 18 dienos. Šiuo laikotarpiu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, nurodant argumentus ir, jei įmanoma, remiantis konkrečiais teritorijų planavimo ar aplinkosaugos aspektais.

    Pasiūlymai priimami savivaldybėje Konstitucijos prospekte 3 Vilniuje, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Savivaldybė taip pat nurodo, kad pastabas galima teikti ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Kodėl tokie sprendimai viešinami?

    Žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo keitimas gali turėti įtakos gretimų teritorijų vystymui, planuojamai statybai, susisiekimo sprendiniams, triukšmo ir taršos lygiui bei bendram kvartalo charakteriui. Dėl to viešinimas laikomas viena iš priemonių užtikrinti skaidrumą ir sudaryti galimybę visuomenei laiku reaguoti į planuojamus pokyčius.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį +370 5 211 2464 ir elektroninio pašto adresą giedre.avuliene@vilnius.lt. Norint pateikti pagrįstas pastabas, svarbu susipažinti su prašymo medžiaga ir tiksliai įvardyti, kokie sprendiniai kelia klausimų ar rizikų.

  • Vilnelės pakrantėje tvarkomi avariniai medžiai: kur ir kodėl šią savaitę vyks darbai Vilniuje

    Kur vyks darbai?

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad šią savaitę planuojami medžių tvarkymo darbai Vilnelės dešiniajame krante, ties Vilnios taku. Darbų zona apima atkarpą nuo Paupio tilto iki Paupio–Užupio tilto.

    Ši vieta yra intensyviai lankoma pėsčiųjų, todėl savivaldybė akcentuoja saugumo aspektą ir prašo gyventojų bei miesto svečių būti atidesniems, ypač prasilenkiant siauresnėse tako vietose.

    Kokie medžiai bus šalinami?

    Skelbiama, kad bus tvarkomi išvirtę, išdžiūvę bei bebrų pažeisti medžiai, kurie gali kelti pavojų praeiviams ir infrastruktūrai. Tokie želdiniai ypač rizikingi po vėjuotų orų ir gausesnių kritulių, kai šlaituose susilpnėja grunto laikymas.

    Savivaldybės vertinimu, pagrindinis darbų tikslas yra sumažinti tikimybę, kad šakos ar medžiai nuvirs ant tako, šlaito papėdėje esančių vietų ar į upės vagą, taip sukeliant pavojų žmonėms.

    Kodėl dalis medienos bus palikta vietoje?

    Pranešime nurodoma, kad ten, kur nėra galimybės saugiai išgabenti medienos ir šakų dėl stataus šlaito ar sunkiai prieinamų vietų, jos bus tvarkingai sukrautos ir paliktos. Tokia praktika taikoma siekiant nekelti papildomos rizikos darbuotojams ir nenaudoti sunkiosios technikos ten, kur tai galėtų pažeisti šlaitą.

    Palikta negyva mediena gali tapti buveine ir maisto šaltiniu įvairiems organizmams, todėl toks sprendimas dažnai derina saugumo poreikius ir gamtai palankesnį tvarkymą. Savivaldybė pabrėžia, kad šakos ir rąstai bus sudėti tvarkingai, o ne palikti atsitiktinai išmėtyti.

    Gyventojams rekomenduojama planuojant pasivaikščiojimus Vilnios taku įsivertinti, kad darbų metu kai kuriose vietose gali būti laikinų nepatogumų. Pastebėjus aiškiai pavojingai pasvirusius ar įtrūkusius medžius pakrantėje, verta informuoti atsakingas miesto tarnybas.

  • Vilnius baigė 2025 metų jaunimo tyrimus: ką rodo duomenys ir kur reikės keisti politiką?

    Du tyrimai, skirti sprendimams

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus jaunimo politikos centru 2025 metais įgyvendino du tyrimus, kuriais siekta sustiprinti įrodymais grįstą jaunimo politiką. Jie apėmė jaunimo politikos kokybės vertinimą ir jaunimo situacijos mieste analizę.

    Abiejų tyrimų tikslas buvo ne tik aprašyti padėtį, bet ir suteikti pagrindą konkretiems sprendimams: kaip geriau planuoti paslaugas, kur nukreipti finansavimą ir kaip tikslinti priemones skirtingoms jaunų žmonių grupėms.

    Jaunimo politikos kokybės vertinimas

    Jaunimo politikos kokybės vertinimo tyrimas orientuotas į tai, kaip Vilniuje formuojama ir įgyvendinama jaunimo politika, ir kur jos grandys veikia efektyviausiai. Tyrimą atliko Mykolo Romerio universiteto tyrėjai, remdamiesi nacionaliniu lygmeniu patvirtinta ir Vilniui pritaikyta metodika.

    Duomenys rinkti kokybiniais metodais: pusiau struktūruotais interviu ir fokus grupėmis su jaunimo politiką formuojančiais bei įgyvendinančiais dalyviais. Tokia prieiga leidžia ne tik fiksuoti problemas, bet ir suprasti jų priežastis, pavyzdžiui, koordinavimo spragas ar informacijos perdavimo trūkumus.

    Įgyvendinimas vyko 2025 metais nuo gegužės iki gruodžio: parengtas tyrimo dizainas, atlikta esamų duomenų analizė, įvykdytas empirinis etapas ir parengta ataskaita. Tyrimo pagrindu suformuluotos rekomendacijos, nukreiptos į kokybės, efektyvumo ir praktinio įgyvendinimo stiprinimą.

    Jaunimo situacijos identifikavimas

    Antrasis tyrimas buvo skirtas jaunimo situacijos identifikavimui, siekiant visapusiškai įvertinti jaunų žmonių padėtį Vilniuje ir sprendimus grįsti duomenimis. Tyrimas atliktas remiantis Jaunimo reikalų agentūros parengta metodika.

    Šiuo atveju akcentuota antrinių duomenų analizė ir kiekybinio tyrimo rezultatų interpretavimas, kuriuos surinko nepriklausoma tyrimų organizacija. Tokia struktūra leidžia palyginti Vilniaus rodiklius platesniame kontekste ir aiškiau matyti, kur miestas išsiskiria, o kur atsilieka.

    Tyrimas taip pat vyko 2025 metais nuo gegužės iki gruodžio: išgryninti poreikiai, adaptuota metodika, surinkti ir išanalizuoti antriniai duomenys, įvertinti kiekybiniai rezultatai ir parengta ataskaita. Išvados ir rekomendacijos numatytos kaip praktinis pagrindas tobulinti priemones, kurios atliepia skirtingus jaunimo poreikius.

    Vilniaus savivaldybė nurodo, kad tyrimų rezultatai turėtų tapti atspirties tašku planuojant tolesnius sprendimus ir vertinant, ar jaunimo politika pasiekia tuos, kam ji labiausiai reikalinga. Toks duomenimis grįstas modelis vis dažniau tampa standartu savivaldybėms, siekiančioms aiškiai pamatuojamo poveikio.

  • Vilniuje atidaromas Šv. Florijono skveras: šventėje vilniečiai kartu kurs ugniagesių tematikos sieną

    Vilniuje atidaromas Šv. Florijono skveras: šventėje vilniečiai kartu kurs ugniagesių tematikos sieną

    Vilniuje gegužės 4 dieną 17 valandą planuojama Šv. Florijono skvero atidarymo šventė Naujamiestyje. Atnaujinta erdvė dedikuota ugniagesių temai, o renginio metu numatytas ir gyvas kūrybinis procesas.

    Vienu pagrindinių akcentų taps menininko Dariaus Janonio iniciatyva: iki šiol buvusi tuščia siena šventės metu virs ugniagesių tematikos meno kūriniu. Organizatoriai kviečia prisidėti ir vilniečius, kad piešinys taptų bendruomenės įsitraukimo ženklu.

    Skvere įrengti nauji pasivaikščiojimo takai, vaikų žaidimų aikštelės, sporto zona ir mažosios architektūros elementai. Vaikų erdvės pritaikytos ugniagesių tematikai, o dalis informacijos apie priešgaisrinę saugą pateikiama ir Brailio raštu.

    „Šv. Florijono skverą kūrėme kaip gyvybingą bendruomenės traukos tašką, skirtą tiek poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo programoje numatyta gaisrinės technikos ekspozicija, ugniagesių gelbėtojų pasirodymai, ugnies gesinimo simuliacija ir praktiniai mokymai, kaip naudotis gesintuvu. Tokie užsiėmimai vis dažniau įtraukiami į miesto renginius, nes civilinės saugos įgūdžiai vertinami kaip kasdienė, o ne tik ekstremalių situacijų tema.

    Mažųjų lauks vaikiška trasa, pasirodymai ir įvairios pramogos, o paaugliams bei suaugusiesiems žadamos sportinės varžybos. Skvero pristatymas orientuotas į šeimas, tačiau kartu siekia parodyti, kaip viešosios erdvės gali veikti ir kaip edukacijos vietos.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad idėja buvo derinama prie vietos gyventojų poreikių ir to, ką jie nori matyti kasdienėje aplinkoje. Anksčiau menkai naudojama teritorija, kuri dažnai atlikdavo tik tranzitinę ar šunų vedžiojimo funkciją, dabar transformuota į teminę poilsio ir veiklų erdvę.

    Šventės partneriais įvardijama Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, o renginyje taip pat numatytos vaišės ir rėmėjų veiklos. Organizatoriai akcentuoja, kad atidarymas kvies ne tik apžiūrėti atnaujintą skverą, bet ir patirti, kaip kuriamas naujas miesto akcentas realiu laiku.

  • Vilnius pradeda jaunimo politikos strategiją 2027–2029 metams: kviečia ekspertus ir organizacijas prisidėti

    Vilniaus jaunimo politikos centras pradeda rengti Vilniaus miesto jaunimo politikos strategiją 2027–2029 metams ir kviečia prisidėti akademinę bendruomenę, tyrėjus, ekspertus bei su jaunimu dirbančias organizacijas. Strategija bus rengiama remiantis duomenimis ir praktinėmis įžvalgomis, kad numatomos priemonės atlieptų realius jaunų žmonių poreikius.

    Kaip atspirties taškas bus naudojama šiuo metu galiojanti Vilniaus miesto jaunimo politikos strategija, patvirtinta 2023 metais. Naujojo dokumento rengėjai pabrėžia, kad etapų planas gali būti tikslinamas pagal įsitraukusių partnerių pasiūlymus ir paties proceso eigą.

    Ko sieks nauja strategija?

    Numatoma, kad strategijoje dėmesys bus skiriamas jaunų žmonių užimtumui, savanorystei, savarankiškumo ugdymui ir įsitraukimui į visuomenės gyvenimą. Taip pat akcentuojamos sritys, kurios pastaraisiais metais savivaldybėms tapo ypač aktualios: psichikos sveikata, kūrybiškumo skatinimas, verslumo gebėjimai ir patrauklios sąlygos jaunimui gyventi mieste.

    Strategija bus kuriama pasitelkiant fokus grupių diskusijas ir remiantis jau atliktų tyrimų rezultatais. Vilniaus jaunimo politikos centras nurodo, kad bus naudojamos jaunimo politikos kokybės vertinimo ir jaunimo situacijos identifikavimo įžvalgos, jų išvados ir rekomendacijos.

    Kaip bus įtraukti partneriai?

    Rengimo procese ketinama telkti nevyriausybines organizacijas, su jaunimu dirbančius specialistus, universitetų atstovus ir kitus suinteresuotus partnerius. Iš potencialių bendradarbių laukiama informacijos, ar jie matytų galimybę įsitraukti į strategijos rengimą ir kokia forma tai galėtų vykti.

    Taip pat prašoma įvardyti, kokios bendradarbiavimo formos būtų aktualiausios, kokios galimos įgyvendinimo sąlygos ir preliminarūs kaštai. Atskirai keliama galimybė prisidėti ir prie tolesnio strategijos įgyvendinimo 2027 metais, kad dokumentas neliktų vien planavimo priemone.

    Kur kreiptis norint prisidėti?

    Dėl bendradarbiavimo kviečiama kreiptis į Rusnę Satkauskaitę. Nurodomi kontaktai: el. paštas mokymai@vjpc.lt, telefonas +370 640 23510, adresas Vilniaus g. 22-3, LT-01402, Vilnius.

    Vilniaus jaunimo politikos centras pabrėžia, kad platesnis įsitraukimas gali padėti parengti kokybišką, duomenimis grįstą ir jaunų žmonių kasdienybę realiai atliepiančią strategiją. Tikimasi, kad partnerystės leis tiksliau identifikuoti prioritetus ir pasirinkti priemones, kurios duotų apčiuopiamą rezultatą mieste.

  • „Vilniaus dienos 2026“ startuoja: atverta dalyvių registracija, aiškėja pagrindinės festivalio erdvės

    Prasidėjo paraiškų teikimas

    Festivalio „Vilniaus dienos 2026“ organizatoriai paskelbė dalyvių registracijos pradžią ir kviečia prisijungti prie kitų metų miesto šventės programos. Paraiškas kviečiami teikti kūrėjai, atlikėjai, verslai, amatininkai, ūkininkai bei įvairios organizacijos.

    Organizatorių teigimu, registracija vyksta iki gegužės 31 dienos, o paraiškos teikiamos oficialioje festivalio interneto svetainėje. Atrankos ir programos sudarymo eiga turėtų paaiškėti artėjant renginio datai, kai bus dėliojamas galutinis veiklų ir pasirodymų žemėlapis.

    Rugsėjį – trys dienos renginių

    „Vilniaus dienos“ numatytos rugsėjo 4–6 dienomis, o renginiai bus nemokami ir atviri visiems. Šventė kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių vilniečių ir miesto svečių, todėl dalyvių įvairovė tampa vienu svarbiausių programos kokybės kriterijų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad festivalio idėja apima plačią kūrybinių veiklų amplitudę: nuo muzikos ir scenos menų iki literatūros, dizaino, gastronomijos bei sporto iniciatyvų. Dėl tokio formato programa paprastai išsiplečia į daugybę skirtingų patirčių, orientuotų į įvairias auditorijas.

    Kur vyks šventė?

    Šventės renginiai tradiciškai planuojami pagrindinėse Vilniaus miesto erdvėse: Katedros aikštėje, Gedimino prospekte, Vinco Kudirkos aikštėje, Lukiškių aikštėje, Baltojo tilto prieigose ir Neries krantinėje. Kelias dienas šios vietos tampa atvira susitikimų, kultūros ir bendruomeninių iniciatyvų platforma.

    Organizatoriai akcentuoja, kad centrinės miesto erdvės leidžia sukurti lengvai pasiekiamą programą ir natūraliai paskirstyti srautus, kai vienu metu vyksta keli renginiai. Toks išdėstymas taip pat sudaro sąlygas įtraukti skirtingas veiklas, derinant sceninius pasirodymus, muges ir bendruomeninius projektus.

    „Kviečiame ne tik dalyvauti, bet ir aktyviai kurti festivalio turinį, formuojantį Vilniaus kultūrinį pulsą. Dabar yra geriausias metas tapti šio pokyčio dalimi ir kartu sukurti įsimintiną miesto šventę“, – sako festivalio organizatoriai.

    Taip pat pranešama, kad registracija į Vilniaus sporto festivalį ir į Knygų aikštę bus skelbiama atskirai nuo birželio 1 dienos. Festivalį organizuoja Vilniaus kultūros centras ir Vilniaus miesto savivaldybė, o papildoma informacija teikiama elektroniniu paštu.