CP v2

Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Upės gatvės 9 rekonstrukcija Vilniuje: nukirs 4 medžius, atsodins 35 naujus želdinius

    Kas planuojama Upės gatvėje

    Vilniuje, Upės gatvės 9 sklype, vykdant universalinės parduotuvės su priestatu rekonstravimo projektą numatoma pašalinti keturis želdinius. Nurodoma, kad bus šalinamos trys dygiųjų eglių ir vienas daugiakamienis uosialapis klevas.

    Tokie darbai paprastai atliekami tada, kai želdiniai patenka į planuojamų statybos darbų, inžinerinių tinklų ar privažiavimų zoną, o jų išsaugojimas tampa techniškai neįmanomas. Miestuose taip pat vertinama medžių būklė ir rizikos veiksniai, tačiau šiame pranešime akcentuojama būtent projekto įgyvendinimo priežastis.

    Kokia kompensacija numatyta

    Pašalinti želdiniai bus kompensuojami naujais sodiniais. Numatyta atsodinti 15 medžių, kurių kamieno skersmuo sieks 16–18 centimetrų, taip pat 20 krūmų.

    Iš viso tai sudaro 35 naujus želdinius, todėl kompensacija apima ne tik vienas prie vieno principą, bet ir didesnį bendrą želdinių kiekį. Toks sprendimas dažnai taikomas siekiant atkurti želdynų funkciją miesto aplinkoje ir užtikrinti vizualinę bei ekologinę naudą po statybų.

    Kodėl želdinių klausimas svarbus

    Vilniuje želdiniai laikomi svarbia miesto infrastruktūros dalimi, nes jie mažina karščio salų efektą, sugeria dalį taršos, slopina triukšmą ir gerina mikroklimatą. Dėl to medžių šalinimas, net ir nedidelės apimties, dažnai sulaukia gyventojų dėmesio, ypač tankiai užstatomose teritorijose.

    Kompensaciniai želdiniai gali sušvelninti poveikį, tačiau reali nauda priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis nauji medžiai bus pasodinti, kaip bus užtikrinta jų priežiūra ir prigijimas. Praktikoje svarbu ne tik pasodinti, bet ir pasirūpinti laistymu bei apsauga pirmuosius sezonus po sodinimo.

  • Vilnius ieško NVŠ programų vertinimo ekspertų: kas gali kandidatuoti ir koks atlygis siūlomas

    Vilniaus miesto savivaldybė atnaujina neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programų paraiškų vertinimo ekspertų grupę ir kviečia teikti kandidatūras. Savivaldybė pabrėžia siekį stiprinti kokybišką neformalųjį vaikų ir jaunimo ugdymą, todėl ieškoma įvairių sričių profesionalų, galinčių objektyviai įvertinti programas.

    Ekspertų darbas apmokamas viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tvarka, o už vienos NVŠ programos vertinimą numatytas 15 eurų atlygis. Galutinis atsiskaitymas, kaip nurodoma kvietime, turėtų įvykti ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

    Kas gali tapti ekspertu?

    Kandidatai turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę nei 2 metų profesinės, mokslinės ar ekspertinio vertinimo patirties. Patirtis gali būti sukaupta keliose srityse, susijusiose su neformaliuoju švietimu, darbu su jaunimu, pilietiniu ugdymu, kūrybiškumo ir visuomeniškumo skatinimu.

    Taip pat reikalaujama būti susipažinus su NVŠ koncepcija ir atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Prieš pradedant darbą pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas, kuris aktualus vertinant paraiškose pateikiamą informaciją ir užtikrinant interesų apsaugą.

    Kam dalyvauti negalima?

    Ekspertais negali būti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nariai, taip pat Jaunimo reikalų tarybos prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nariai. Tarp apribojimų minimi ir Savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriui pavaldžių įstaigų bei jaunimo organizacijas administruojančių įstaigų nariai.

    Šie ribojimai taikomi siekiant išvengti interesų konflikto ir užtikrinti, kad NVŠ programų vertinimas būtų nepriklausomas. Savivaldybė praktikoje remiasi skaidrumo principais, kurie svarbūs tiek viešajame sektoriuje, tiek skirstant lėšas neformaliajam ugdymui.

    Numatomi vertinimo terminai

    NVŠ programų vertinimas planuojamas dviem etapais. Pirmasis etapas numatomas nuo 2026 metų birželio 10 dienos iki liepos 15 dienos, antrasis nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 15 dienos, nurodant, kad terminai yra preliminarūs.

    Norintys dalyvauti kviečiami pateikti patvirtinimą dėl dalyvavimo iki 2026 metų birželio 10 dienos imtinai. Savivaldybė informuos tik atrinktus kandidatus, todėl kandidatams rekomenduojama aiškiai pagrįsti savo patirtį ir kompetencijas NVŠ srityje.

    Patvirtinimą dėl dalyvavimo galima siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus vyresniajai specialistei Evelinai Petrovskajai, laiško temoje nurodant, kad kreipiamasi dėl neformalaus vaikų švietimo ekspertų darbo grupės.

  • Socialinė kortelė Vilniuje: kas gali gauti paramą ir kada 2026 metais bus pervedami pinigai

    Vilniuje pagal projektą „Materialinio nepritekliaus mažinimas Lietuvoje“ nepasiturintiems gyventojams skiriama parama socialine kortele. Ji suteikia galimybę patiems pasirinkti, kur ir kokias būtiniausias prekes įsigyti iš dalyvaujančių prekybos tinklų.

    Socialine kortele Vilniaus mieste galima atsiskaityti prekybos tinkluose „IKI“, „Rimi“, „Maxima“, „Lidl“, taip pat „Grūstė“ ir „Aibė“. Vienai šeimai išduodama viena kortelė, o apie atsiėmimo laiką ir vietą gyventojai informuojami trumpąja sms žinute.

    Kiek laiko galioja parama?

    Teisę į paramą gavusiems asmenims ji paprastai skiriama vieneriems metams, iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Jei pasikeičia pajamos ar materialinė padėtis, apie tai reikia pranešti ne vėliau kaip per vieną mėnesį, nes tai gali turėti įtakos teisei gauti paramą.

    Dėl kortelės atsiėmimo gyventojai kreipiasi į labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“. Kortelė skirta tam, kad žmogus galėtų planuoti pirkinius pagal realius poreikius, o ne gautų iš anksto sukomplektuotą krepšelį.

    Ką galima pirkti, o ko ne?

    Kortele galima įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių, pavyzdžiui, asmens higienos, buities, namų švaros priemonių, kūdikių prekių, drabužių ar avalynės. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, nes leidžia lanksčiau reaguoti į skirtingus namų ūkių poreikius.

    Tačiau yra aiškių ribojimų: kortele negalima pirkti alkoholinių gėrimų, tabako, loterijos bilietų. Taip pat ja negalima apmokėti trečiųjų šalių paslaugų, pavyzdžiui, sąskaitų, ar įsigyti telefono papildymo kortelių.

    Kas gali gauti socialinę kortelę?

    Vilniaus miesto gyventojai gali pretenduoti į paramą, jei vidutinės mėnesinės pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 349,50 euro per mėnesį, kai 1 VRP siekia 233 eurus. Vertinant pajamas, atsižvelgiama į namų ūkio sudėtį ir gaunamų pajamų šaltinius.

    Išimtiniais atvejais parama gali būti skiriama ir tada, kai pajamos viršija 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP, tai yra 582,50 euro per mėnesį, pateikus tai pagrindžiančius dokumentus. Tokios situacijos dažniausiai siejamos su negalia, vienišu vaikų auginimu, daugiavaikėmis šeimomis ar staigiu finansinės padėties pablogėjimu dėl ligos ar kitų aplinkybių.

    Kai kuriais atvejais parama gali būti skiriama ir nevertinant pajamų, pavyzdžiui, po gaisro ar stichinės nelaimės, jei dėl jos kreipiamasi per nustatytą laiką. Taip pat numatytos sąlygos šeimoms, netekusioms maitintojo, kai kreipiamasi per ribotą mėnesių skaičių.

    Paramą gali gauti ir dalis užsieniečių, susijusių su prieglobsčio procedūromis Lietuvoje, kai taikomos teisės aktuose numatytos sąlygos. Kiekvienu atveju sprendimas priimamas įvertinus pateiktus duomenis ir dokumentus.

    „Socialinė kortelė leidžia žmonėms patiems pasirinkti, kas jiems svarbiausia, ir sumažina stigmos jausmą“, – teigiama programos įgyvendinimo aprašuose.

    Kaip pateikti prašymą ir kada pervedami pinigai?

    Prašymą dėl socialinės kortelės gyventojai gali pateikti keliais būdais: elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą, kreipdamiesi į seniūnijų gyventojus aptarnaujančius socialinius darbuotojus sutartu laiku, pateikdami dokumentus nuotoliniu būdu su kvalifikuotu elektroniniu parašu arba atvykę į savivaldybės klientų aptarnavimo centrą.

    Dažniausiai prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir duomenis apie pajamas per pastaruosius 3 mėnesius iki kreipimosi, o pasikeitus aplinkybėms – ir papildomus teisę į paramą patvirtinančius dokumentus. Jei dalies informacijos neįmanoma gauti iš informacinių sistemų, dokumentus tenka pateikti pačiam pareiškėjui.

    2026 metais vienam asmeniui numatyta 25 eurų suma per ketvirtį, o lėšos į korteles pervedamos 4 kartus per metus. Preliminarūs pervedimų terminai: kovo 20 dieną, birželio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną ir gruodžio 15 dieną.

    Gyventojams svarbu nepamiršti, kad į kortelę pervestas lėšas būtina panaudoti iki kitų metų kovo 14 dienos. Nepanaudotos sumos vėliau anuliuojamos ir grąžinamos į bendrą projekto sąskaitą.

    Be socialinės kortelės, dalis vilniečių gali gauti ir maisto donacijų, surinktų iš prekybos vietų, gamintojų ar paramos akcijų. Nurodoma, kad vienam paramos gavėjui per ketvirtį skiriama ne mažiau kaip 5 kilogramai maisto donacijų, o jų kiekis gali priklausyti nuo šeimos narių skaičiaus.

  • Vilnius žengia dar vieną istorinės atminties žingsnį: Taikos progimnazijai siūlomas Leonido Donskio vardas

    Vilnius žengia dar vieną istorinės atminties žingsnį: Taikos progimnazijai siūlomas Leonido Donskio vardas

    Vilniaus Taikos progimnazijos bendruomenė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su iniciatyva mokyklą pervadinti Leonido Donskio progimnazija. Taip siekiama įamžinti 2016 metais mirusio filosofo, visuomenininko ir žmogaus teisių gynėjo Leonido Donskio atminimą.

    Pasak savivaldybės, pavadinimo keitimas būtų siejamas ne tik su simboliniu įamžinimu, bet ir su mokyklos krypties stiprinimu. Mokyklos bendruomenė akcentuoja humanistinio ugdymo idėjas, pilietiškumą ir kritinį mąstymą kaip prioritetus, kuriuos esą aiškiai įkūnijo L. Donskio vieša laikysena ir tekstai.

    „Nėra kitos tokios pastarojo laiko asmenybės Lietuvoje, kurios minties gylis veiktų kaip vaistas. Jo tekstai dabar labai reikalingi apsidairius aplinkui“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Taikos progimnazija veikia Justiniškėse ir buvo įsteigta 2001 metais reorganizavus Mykolo Biržiškos gimnaziją. Mokykloje mokosi 1–8 klasių mokiniai, o iki šiol jos tapatybė buvo siejama su nuostata gyventi taikoje su savimi, kitu žmogumi ir pasauliu.

    Mokyklos vadovybė nurodo, kad baigiantis strateginiam laikotarpiui bendruomenė jaučia „išaugusi“ esamą pavadinimą ir ieško aiškesnės vertybinės ašies. Kartu pabrėžiama ir istorinės atminties aspektas: sovietmečiu „taikos“ sąvoka buvo plačiai naudota propagandoje, todėl pavadinimo keitimas kai kam simboliškai siejasi ir su desovietizacijos logika.

    „Norime kurti humanitarinę kryptį turinčią mokyklą su gilesniu turiniu ir aiškia vertybine ašimi. Siekiame, kad mūsų mokykloje augtų tolerantiškas, komunikuojantis, kritiškai mąstantis ir dialogą gebantis kurti žmogus“, – teigė progimnazijos direktorė Vaida Abramonienė.

    L. Donskis buvo vienas plačiausiai tarptautinėje erdvėje žinomų Lietuvos filosofų ir akademikų, aktyviai pasisakęs demokratijos, pilietinių laisvių ir tolerancijos temomis. Jis taip pat ėjo europarlamentaro pareigas, o jo viešosios eseistikos ir politinės minties darbai dažnai cituojami diskusijose apie nacionalizmą, žmogaus teises ir demokratinių institucijų atsparumą.

    Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija iniciatyvai jau pritarė. Galutinis sprendimas dėl progimnazijos pavadinimo būtų priimamas Vilniaus miesto taryboje, numatant balsavimą vasaros pabaigoje.

  • Vilnius suteiks naujus adresus sklypams su pastatais: kur Verkių ir Naujamiesčio seniūnijose keisis numeracija

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad žemės sklypams su pastatais Verkių ir Naujamiesčio seniūnijose bus suteikti nauji adresai. Sprendimai priimti seniūnų įsakymais, vadovaujantis galiojančia adresų formavimo ir numerių suteikimo tvarka.

    Savivaldybė pabrėžia, kad adresų suteikimas taikomas sklypams, kuriuose pagal naudojimo paskirtį ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba. Tokia procedūra leidžia tikslinti adresų apskaitą ir užtikrina vienodą duomenų tvarkymą miesto teritorijoje.

    Verkių seniūnijoje naujas adresas suteikiamas žemės sklypui su pastatais J. Tallat-Kelpšos gatvėje 30. Naujamiesčio seniūnijoje adresas suteikiamas Lukiškių skersgatvyje 6A.

    Adresų suteikimas svarbus ne tik savivaldybės registrams, bet ir gyventojams bei paslaugų teikėjams: nuo korespondencijos pristatymo iki tikslaus vietos nustatymo navigacijos sistemose. Atnaujinti duomenys taip pat reikalingi įvairioms procedūroms, kai nurodomas oficialus objekto adresas.

    Jei keičiasi su sklypu ar pastatu susiję dokumentai, gyventojams ar savininkams įprastai aktualu pasitikrinti, ar adresas atnaujintas oficialiuose registruose ir ar dėl to nereikia patikslinti sutartinių ar kontaktinių duomenų. Kilus klausimams dėl konkretaus objekto, paprastai rekomenduojama kreiptis į atitinkamą seniūniją arba savivaldybės administraciją.

  • Alytaus jaunimo reikalų taryba po vizito Vilniuje: ką parsiveža ir kaip keisis jaunimo politika mieste

    Alytaus miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybos atstovai kartu su Vilniaus ir Panevėžio jaunimo reikalų tarybomis apsilankė Vilniaus miesto savivaldybėje. Bendras vizitas buvo skirtas pasidalyti praktika, palyginti sprendimus ir aptarti, kaip skirtingos savivaldybės sprendžia panašius jaunimo įsitraukimo, paslaugų prieinamumo ir užimtumo klausimus.

    Pasirinkti būtent šie trys miestai, nes nors jų patirtys ir stiprybės skiriasi, jie susiduria su panašiais iššūkiais ir yra panašiame raidos etape. Alytaus savivaldybė pabrėžia, kad kai kuriose pozicijose nacionaliniuose Jaunimo reikalų agentūros jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimuose Alytus yra greta Vilniaus, todėl praktinių sprendimų palyginimas tampa ypač naudingas.

    Kas dalyvavo ir ką pamatė

    Vizite dalyvavo Alytaus jaunimo reikalų tarybos narės Raimonda Remeikienė, Teresė Draugelienė, Rosita Lekvaičiūtė, Urtė Bernatavičiūtė, tarybos pirmininkas Martynas Astikas ir jaunimo reikalų koordinatorė Dalia Kavolynienė. Susitikimuose daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybės planuoja jaunimo politikos priemones ir kaip matuoja jų poveikį.

    Delegacija lankėsi Vilniaus jaunimo politikos centre, kuris atsakingas už jaunimo politikos įgyvendinimą, tyrimų ir mokymų organizavimą bei jaunimo erdvių koordinavimą. Alytaus atstovams pristatyta, kaip Vilniuje derinami duomenimis grįsti sprendimai, partnerystės su nevyriausybiniu sektoriumi ir jaunimui skirtų paslaugų kokybės gerinimas.

    Taip pat apsilankyta Sostinės vaikų ir jaunimo centre „Hobiverse“, kur pristatytos vaikų ir jaunimo užimtumo galimybės, teikiamos paslaugos bei atviros erdvės. Savivaldybės atstovų teigimu, tokios vietos svarbios ne tik užimtumui, bet ir prevencijai, nes suteikia saugią aplinką bendruomenei kurtis ir jaunimui įsitraukti.

    Kokios pamokos svarbiausios Alytui

    Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje vykusio susitikimo metu trijų miestų tarybų atstovai pristatė savo veiklas, aptarė aktualius jaunimo politikos klausimus ir pasidalijo įgyvendintomis iniciatyvomis. Pagrindinė vizito vertė, anot dalyvių, buvo galimybė palyginti, kaip skirtingos savivaldybės organizuoja paslaugas ir kokiomis priemonėmis pasiekia mažiau įsitraukiantį jaunimą.

    Alytui šis vizitas ypač reikšmingas dėl šiuo metu rengiamo jaunimo politikos strateginio planavimo. Praktiniai pavyzdžiai, kaip veikia jaunimo erdvių koordinavimas, mokymų ir tyrimų organizavimas bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas, gali padėti greičiau pasirinkti veiksmingiausias priemones ir aiškiau nusistatyti prioritetus.

    Tikimasi, kad užmegzti ryšiai taps pagrindu nuolatiniam bendradarbiavimui tarp Alytaus, Vilniaus ir Panevėžio. Savivaldybė akcentuoja, jog reguliari patirties sklaida ir bendri sprendimų paieškos formatai padeda ne tik taupyti resursus, bet ir greičiau diegti pasiteisinusias priemones, kurios realiai pagerina jaunimo kasdienybę.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Vilniuje siūloma keisti sklypo 0101/0007:2342 paskirtį: ką reiškia perėjimas į gyvenamąją teritoriją

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0007:2342, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Tokie prašymai yra viešinami, kad su jais galėtų susipažinti gyventojai ir suinteresuotos šalys.

    Šiuo metu sklypui nurodyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra kita, o konkretus naudojimo būdas nėra nustatytas. Tai reiškia, kad iki šiol sklypo panaudojimas pagal naudojimo būdą nebuvo aiškiai priskirtas konkrečiai kategorijai.

    Prašyme numatoma palikti tą pačią pagrindinę paskirtį kita, tačiau nustatyti naudojimo būdą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Praktikoje toks sprendimas dažniausiai atveria kelią planuoti ir vystyti individualių namų ar dvibučių statybą, jei kiti reikalavimai leidžia.

    Prašymas viešinamas 2026 metais nuo birželio 2 dienos iki birželio 15 dienos, iš viso 10 darbo dienų. Per šį laikotarpį visuomenė gali susipažinti su pateiktais dokumentais ir įvertinti, ar planuojamas pakeitimas gali turėti įtakos aplinkai, kaimynystei ar infrastruktūros poreikiui.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris +370 5 211 2464 ir elektroninis paštas giedre.avuliene@vilnius.lt.

  • Grigiškėse planuojamas sklypo Afindevičių g. 8 naudojimo keitimas: nuo daugiabučių į namų valdas

    Kas siūloma keisti?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo Afindevičių g. 8, Grigiškėse (kadastro Nr. 7937/0002:0378), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Tokie pakeitimai teritorijų planavimo praktikoje paprastai reiškia kitokią leistiną plėtrą ir skirtingus statybos parametrus.

    Šiuo metu sklypui nurodoma paskirtis ir naudojimo būdas: kita; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Prašyme prašoma nustatyti kitą naudojimo kryptį: kita; vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

    Kuo skiriasi šie naudojimo būdai?

    Perėjimas nuo daugiabučių ir bendrabučių teritorijų prie vienbučių ir dvibučių teritorijų dažniausiai keičia galimą užstatymo intensyvumą bei teritorijos vystymo logiką. Paprastai tai reiškia, kad vietoje didesnio tankio gyvenamosios statybos būtų orientuojamasi į mažesnio mastelio individualius namus.

    Tokio tipo sprendimai gali turėti įtakos ir aplinkiniams gyventojams, nes skiriasi planuojami srautai, automobilių parkavimo poreikis bei inžinerinės infrastruktūros apkrovos. Galutinis suderinimas priklauso nuo teisės aktų reikalavimų, konkrečių teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės vertinimo.

    Viešinimo terminas ir kaip teikti pasiūlymus

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų birželio 12 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu.

    Pasiūlymai priimami adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat numatyta galimybė teikti pastabas per teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefonas +370 5 211 2868 ir el. paštas valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt. Savivaldybė primena, kad pasiūlymai vertinami pagal nustatytas procedūras, o sprendimas priimamas įvertinus visumą aplinkybių.

  • Žvėryne šalinami pavojingi medžiai: kur Vilniuje laikinai keisis aplinka ir darbų eiga

    Kur vyks želdinių tvarkymas

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad Žvėryno seniūnijos teritorijoje vykdomi želdinių tvarkymo darbai. Numatyta pašalinti dalį nudžiūvusių ar prastos būklės medžių, o kai kuriems atlikti avarinį genėjimą.

    Tokie darbai paprastai planuojami tuomet, kai medžiai kelia riziką praeiviams, transportui ar šalia esantiems pastatams. Didžiausias dėmesys skiriamas nudžiūvusiems kamienams, pažeistoms lajoms ir medžiams, kurių būklė įvertinta kaip pavojinga.

    Konkrečios vietos ir planuojami darbai

    Kęstučio gatvėje numatyta šalinti kelis skirtingos būklės medžius: ties Kęstučio g. 1 prie įvažiavimo šalinamas sausas 40 cm skersmens klevas. Kęstučio g. 4 planuojama pašalinti du prastos būklės kaštonus, kurių skersmuo siekia 43 ir 38 cm.

    Kęstučio g. 9 bus šalinami žuvę uosiai, kurių skersmuo 9 ir 11 cm. Kęstučio g. 7 ir Liubarto g. sankirtoje numatytas prastos būklės 39 cm skersmens klevo šalinimas.

    Liubarto g. 25 planuojama pašalinti sausą 42 cm skersmens klevą, o 51 cm skersmens klevui atlikti avarinį genėjimą. Kęstučio g. 31 numatytas prastos būklės 36 cm skersmens liepos šalinimas.

    Moniuškos g. 27 bus šalinamas prastos būklės 64 cm skersmens klevas. Kęstučio g. 47 ir Bebrų g. sankirtoje planuojama pašalinti sausą 29 cm skersmens liepą, o Vytauto g. 35 numatyta šalinti išdžiūvusią 31 cm skersmens liepą.

    Kas bus toliau ir ko tikėtis gyventojams

    Savivaldybė nurodo, kad Kraštovaizdžio architektūros poskyris įvertins galimybes šiose vietose atsodinti naujus medžius. Sprendimai dėl atsodinimo paprastai priklauso nuo požeminių tinklų, šaligatvių pločio, eismo saugumo ir augavietės sąlygų.

    Gyventojai darbų metu gali susidurti su laikinais nepatogumais: triukšmu, aptvertomis šaligatvių atkarpomis ar trumpam ribojamu privažiavimu. Tokiais atvejais rekomenduojama vadovautis laikinais ženklais ir rangovų nurodymais, o automobilių nepalikti darbo zonoje.

  • A. J. Povilaičio gatvėje dėl šaligatvio rekonstrukcijos bus tvarkomi želdiniai: kas keisis kieme

    Kas planuojama A. J. Povilaičio gatvėje

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad A. J. Povilaičio gatvėje, ties 14 numeriu pažymėtu daugiabučiu, vykdant šaligatvio rekonstrukciją numatomi želdinių tvarkymo darbai. Pasak savivaldybės, darbai būtini tam, kad būtų įgyvendinti projektiniai sprendiniai ir įrengtas naujas šaligatvio bortas.

    Savivaldybė nurodo, kad dalis esamų želdinių patenka į planuojamos infrastruktūros zoną, todėl jų išsaugoti šioje vietoje nepavyks. Situacija vertinama kaip techninė, susijusi su ribota erdve tarp važiuojamosios dalies, šaligatvio ir kiemo apželdinimo.

    Kokie medžiai ir krūmai bus tvarkomi

    Pagal pateiktą informaciją numatyta pašalinti trijų kamienų obelį, kurios kamienų skersmenys siekia 15, 14 ir 15 centimetrų. Savivaldybė teigia, kad obels kamienai patenka į projektuojamo šaligatvio borto vietą.

    Taip pat planuojama pašalinti dalį aronijos kamienų, tačiau tik tiek, kiek reikia borto įrengimo darbams atlikti. Papildomai prie daugiabučio numatyti ir krūmų genėjimo darbai, kurie, kaip įprasta tokiais atvejais, turėtų pagerinti augalų būklę ir sumažinti jų konfliktą su infrastruktūra.

    Kodėl želdinių nepavyksta išsaugoti

    Savivaldybė aiškina, kad kitoje planuojamo šaligatvio pusėje jau yra įrengta žalioji salelė, todėl perstumti šaligatvio taip, kad medis būtų paliktas vietoje, nėra techninės galimybės. Tokiose situacijose sprendimai dažniausiai remiasi saugaus praėjimo užtikrinimu ir nustatytų šaligatvio parametrų laikymusi.

    Praktikoje šaligatvio rekonstrukcijos projektuose paprastai siekiama subalansuoti pėsčiųjų patogumą, privažiavimus ir esamus želdinius, tačiau tankiai užstatytuose kiemuose pasirinkimo laisvė būna ribota. Dėl to dalis želdinių tvarkymo darbų dažnai tampa neatsiejama infrastruktūros atnaujinimo dalimi.