CP v2

Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilniaus daugiabučiai be administratoriaus: savivaldybė skubiai sprendžia, kas prižiūrės namus

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo procedūras dėl laikinojo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo daugiabučiams A. P. Kavoliuko gatvėje 3 ir R. Jankausko gatvėje 13. Tokia priemonė paprastai taikoma tada, kai namas neturi galiojančio administratoriaus arba gyventojai per nustatytą laiką jo nepasirenka.

    Laikinasis administratorius reikalingas tam, kad nebūtų sustabdytas kasdienis namo ūkio valdymas: būtų organizuojamas avarinių gedimų šalinimas, užtikrinama inžinerinių sistemų priežiūra ir planuojami būtini remonto darbai. Praktikoje tai reiškia, kad namas turi turėti atsakingą subjektą, galintį priimti operatyvius sprendimus ir vykdyti privalomas priežiūros funkcijas.

    A. P. Kavoliuko gatvės 3 pastatui savivaldybės dokumentuose nurodomi keli unikalūs numeriai, siejami su pastato dalimis ir patalpomis. R. Jankausko gatvės 13 atveju taip pat pateikiami konkretūs unikalūs numeriai, kurie leidžia tiksliai identifikuoti objektus registruose ir administravimo sprendimą pritaikyti konkrečiam namui.

    Kodėl skiriamas laikinas administratorius?

    Laikinasis administratorius dažniausiai skiriamas siekiant užtikrinti nepertraukiamą pastato priežiūrą, kai pasikeičia ankstesnis administratorius, sutartys pasibaigia, kyla ginčai arba gyventojai nesurenka pakankamai balsų sprendimui priimti. Savivaldybės tikslas tokiu atveju yra apsaugoti gyventojų interesą, kad bendrojo naudojimo objektai nebūtų palikti be atsakingos priežiūros.

    Administravimo laikotarpiu paprastai tvarkoma techninė dokumentacija, organizuojami privalomieji patikrinimai, planuojami darbai ir užtikrinamas atsiskaitymų už bendrąsias paslaugas administravimas. Taip pat sprendžiami klausimai, susiję su kaupiamosiomis lėšomis ir būtiniausiais darbais, jei jie reikalingi saugai ar pastato būklei užtikrinti.

    Ką turėtų žinoti gyventojai?

    Gyventojams svarbu sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie parinkimo procedūrą, terminus ir sprendimo priėmimą, nes laikinasis administravimas nėra nuolatinis modelis. Įprastai laikinas administratorius veikia iki tol, kol savininkai priima sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo arba pasikeičia teisinės ir faktinės aplinkybės, leidžiančios skirti nuolatinį administratorių.

    Jei namo gyventojai turi klausimų dėl teikiamų paslaugų apimties, darbų prioritetų ar mokėjimų, praktikoje rekomenduojama kreiptis į paskirtą administratorių raštu ir prašyti aiškiai pagrįsti planuojamus veiksmus bei sąmatas. Kilus nesutarimams, gyventojai taip pat gali inicijuoti susirinkimą ir spręsti dėl administravimo modelio ateityje.

  • Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje pradėtas Lietuvos paralimpinio komiteto edukacinis projektas „Aš galiu“, skirtas mokyklų bendruomenėms ir įtraukiajam fiziniam ugdymui. Projekto tikslas – supažindinti mokinius ir pedagogus su paralimpiniu sportu bei parodyti praktinius būdus, kaip į bendras veiklas įtraukti skirtingą negalią turinčius vaikus.

    Projekto atidarymo renginys surengtas Vilniuje, Žemynos gatvėje įsikūrusioje „NBA Basketball School“. Iniciatyva Vilniuje startuoja bendradarbiaujant Lietuvos paralimpiniam komitetui, Vilniaus miesto savivaldybei ir partneriams, tarp jų – „Bitė Lietuva“ bei TV3.

    Apklausa: iššūkių daug, žinių trūksta

    Prieš projekto pradžią atlikta apklausa parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų įtraukus fizinis ugdymas vis dar išlieka iššūkiu. 34 proc. respondentų nurodė, kad jų ugdymo įstaigoje mokiniai su negalia nedalyvauja fizinio ugdymo pamokose kartu su kitais mokiniais.

    Dar 26 proc. teigė, kad vaikų, kurie nedalyvauja bendrose pamokose, fizinis aktyvumas apskritai nėra užtikrinamas. Apklausos duomenimis, tik 16 proc. respondentų tvirtino turintys pakankamai žinių apie skirtingą negalią turinčių mokinių įtraukimą į fizinio ugdymo veiklas.

    Didžioji dalis apklaustųjų pripažino, kad jų žinių nepakanka: 56 proc. nurodė turintys tik pagrindinių žinių, o 28 proc. – kad žinių trūksta. Taip 84 proc. respondentų savo pasirengimą įtraukiajam fiziniam ugdymui įvertino kaip nepakankamą.

    „I’mPOSSIBLE“ turinys bus pritaikytas mokykloms

    Projektą „Aš galiu“ sudaro ir tarptautinė paralimpinio švietimo programa „I’mPOSSIBLE“, kurios metodinė medžiaga bus pritaikoma Lietuvos mokykloms. Pedagogams planuojama pasiūlyti pamokų planus, užduotis ir vaizdinę medžiagą apie paralimpinio sporto šakas, orientuotą į 6–18 metų vaikus.

    Numatoma, kad šalia metodinės medžiagos mokykloms bus rengiamos ir praktinės veiklos, padedančios spręsti kasdienius įtraukios pamokos iššūkius. Taip pat planuojamos trumpos paralimpinės sporto dienos, kurios, kaip skelbiama, vyks maždaug kas 5–6 savaites pasirinktose mokyklose.

    „Vilniuje turime ambiciją į sporto veiklas įtraukti kuo daugiau žmonių, nepaisant amžiaus, socioekonominės padėties, lyties ar negalios“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Mitalas.

    „Projektu siekiama keisti stereotipus apie žmones su negalia, didinti supratimą apie lygias galimybes ir skatinti įtrauktį, todėl orientuojamės ne tik į vaikus, bet ir į mokytojus bei kitus ugdymo specialistus“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Apklausa parodė ir aiškų poreikį pokyčiui: 80 proc. respondentų mano, kad bendros fizinio ugdymo pamokos gali prisidėti prie geresnės mokinių su negalia įtraukties į mokyklos bendruomenę. 85 proc. nurodė norintys daugiau sužinoti apie paralimpinį sportą ir jo integravimą į pamokas.

    Ekspertai pabrėžia, kad įtrauktis sporte mokyklose dažnai priklauso ne vien nuo noro, bet ir nuo praktinių priemonių: pritaikytų užduočių, aiškių rekomendacijų, saugumo užtikrinimo, bendradarbiavimo su mokinio padėjėjais ir šeima. Dėl to tokie projektai dažniausiai orientuojasi į ilgalaikį pedagogų kompetencijų stiprinimą, o ne vien į vienkartinius renginius.

    Projekto organizatoriai tikisi, kad per paralimpinio sporto pavyzdžius ir praktines patirtis mokiniai geriau supras įvairovę ir pagarbą, o mokykloms bus paprasčiau sukurti aplinką, kurioje visi vaikai galėtų dalyvauti bendrose veiklose. Ši kryptis atitinka bendrą švietimo sistemos siekį stiprinti įtrauktį ir užtikrinti, kad fizinis aktyvumas būtų prieinamas kiekvienam mokiniui.

  • Gyvūnų globos diena Vingio parke: ką privalo žinoti kiekvienas šuns šeimininkas

    Spalio 3 dieną Vilniaus Vingio parke vyks Gyvūnų globos dienai skirtas renginys, kviečiantis gyventojus susitikti, sužinoti aktualias augintinių laikymo taisykles ir prisidėti prie atsakingesnės gyvūnų gerovės mieste.

    Renginyje dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupė ir Vilniaus gyvūnų globos namų komanda. Gyventojai bus kviečiami užsukti į savivaldybės palapinę, sudalyvauti užduotyse ir laimėti prizų.

    Organizatoriai primena, kad mieste daugėjant erdvių, kur šunys gali laisviau išsilakstyti, atsakomybė dėl saugumo nemažėja. Pavadėlis vertinamas kaip ryšys ir kontrolės priemonė situacijose, kai net ir ramus šuo gali sureaguoti netikėtai.

    Dažna frazė „jis juk nepiktas“ praktikoje galioja tik iki pirmo nenumatyto dirgiklio, pavyzdžiui, staiga pribėgusio kito šuns, vaiko ar dviratininko. Todėl viešose vietose svarbu laikytis taisyklių ir atsižvelgti į aplinkinių saugumą, net jei augintinis atrodo puikiai dresuotas.

    Ne mažiau svarbi ir švara: nesurinktos šuns išmatos nėra vien estetikos klausimas. Jose gali būti bakterijų ir parazitų kiaušinėlių, kurie kelia riziką kitiems gyvūnams, ypač tiems, kurie mėgsta uostinėti ar laižyti žolę.

    Tokie renginiai tampa proga priminti kasdienius įpročius, kurie realiai mažina konfliktus viešose erdvėse ir didina gyvūnų gerovę. Savivaldybė ragina į pasivaikščiojimus visada pasiimti pavadėlį ir maišelių, o kilus klausimams pasitarti su renginyje dirbsiančiais specialistais.

  • Vilniaus savivaldybę purto skundai dėl mobingo: opozicija klausia, kodėl meras tyli

    Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriuje jau kelerius metus tvyro įtampa, o darbuotojų kaita kelia klausimų dėl vadovavimo ir darbo organizavimo. Savivaldybės tarybos narys Jaroslav Kaminski paviešino atvirą kreipimąsi į Vilniaus merą, prašydamas aiškios reakcijos į darbuotojų skundus.

    Pasak jo, per maždaug trejus metus iš skyriaus pasitraukė 8 darbuotojos, kai įprastai komandoje dirba apie 8–9 žmones. Toks mastas, anot autoriaus, savivaldybėje yra išskirtinis ir, jo teigimu, siejamas su vadovo bendravimo stiliumi bei psichologinės įtampos atmosfera.

    Skundų esmė ir minimi faktai

    Kreipimesi nurodoma, kad buvo teikti kolektyviniai skundai dėl galimo sistemingo psichologinio smurto ir netinkamo elgesio darbe. Tarp minimų elgesio formų įvardijamas pakeltas balsas, žeminanti kritika, demonstratyvus ignoravimas, emocinę įtampą keliantys gestai ir ribojimai, kurie esą paveikė darbuotojų savijautą.

    Taip pat teigiama, kad dalis darbuotojų dėl patiriamo streso kreipėsi į medikus, o sveikatos sutrikimai esą buvo fiksuojami dokumentuose. Kreipimesi minima, kad informacija apie situaciją buvo teikiama savivaldybės administracijai, profesinei sąjungai, o dėl galimų pažeidimų kreiptasi ir į Valstybinę darbo inspekciją.

    „Klausimas yra ne vien tai, ar atliktos formalios procedūros, bet ar jos realiai apsaugojo darbuotojus ir pakeitė situaciją“, – sakė Jaroslav Kaminski.

    Ką darbdavys privalo užtikrinti

    Lietuvoje smurtas ir priekabiavimas darbe yra laikomi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimu, o darbdaviui tenka pareiga imtis prevencijos ir reaguoti į pranešimus. Praktikoje tai reiškia ne tik dokumentus ar mokymus, bet ir veiksmingą rizikų valdymą, objektyvų tyrimą, nukentėjusiųjų apsaugą ir sprendimus, kurie mažina pasikartojimo tikimybę.

    Kreipimesi kritikuojama, kad darbuotojoms esą buvo siūlomas bendras susitikimas su asmeniu, dėl kurio elgesio jos skundėsi, o tyrimo išvadų ir planuojamų priemonių pristatymas darbuotojoms, autoriaus teigimu, buvo nepakankamas. Taip pat keliama abejonė, ar vien psichologo konsultacijų pasiūlymas gali būti laikomas adekvačia reakcija į ilgalaikius konfliktus.

    Politinė dimensija ir ko laukiama toliau

    Tekste pabrėžiama, kad kreipimasis, autoriaus teigimu, nėra rinkiminė žinutė, o bandymas atkreipti dėmesį į darbuotojų psichologinį saugumą. Opozicija kelia klausimą, ar meras ir administracijos vadovybė ėmėsi pakankamų veiksmų, kai skundai kartojosi, o darbuotojų kaita išliko didelė.

    Situacijos sprendimas priklausys nuo to, ar bus pateikti aiškūs atsakymai dėl tyrimų rezultatų, priimtų valdymo sprendimų ir realių priemonių, kurios užtikrintų saugią darbo aplinką. Tuo pačiu tai gali tapti platesniu testu savivaldybei, kaip ji praktiškai įgyvendina smurto ir priekabiavimo prevenciją, kai skundai pasiekia aukščiausią vadovybės lygį.

  • Naujos gimnazijos vardas kaitina aistras: 180 idėjų atsijojo iki 10, spręs Verkių gyventojai

    Vilniuje statomai naujai gimnazijai ieškomas pavadinimas sulaukė didelio gyventojų aktyvumo: per pirmąjį etapą pateikta daugiau kaip 180 siūlymų. Atrankos metu sutampantys ar jau egzistuojantys pavadinimai buvo pašalinti, o galutiniam balsavimui palikta 10 dažniausiai pasikartojusių variantų.

    Tarp finalininkų atsirado ir pavadinimai, paremti žmonių vardais, ir bendriniai, labiau atspindintys vietos identitetą. Savivaldybė nurodo, kad siūlymuose ryškėja kelios kryptys: vietos istorija, gamta, ryšys su Vilniumi, aplinkiniai rajonai, bendruomenės vertybės bei ateities mokyklos vizija.

    Balsuoti už labiausiai tinkantį pavadinimą gali Verkių seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai. Balsas atiduodamas vieną kartą, o patvirtinimas trumposios žinutės būdu gyventojui nekainuoja.

    Gyventojų išrinktas variantas dar nebus galutinis: jį svarstys Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisija. Galutinį sprendimą dėl gimnazijos pavadinimo priims Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

    Nauja gimnazija statoma Mykolo Marcinkevičiaus gatvėje, Jeruzalės rajone, Verkių seniūnijoje. Skelbiama, kad mokykla duris planuoja atverti 2027 metų pabaigoje ir joje galės mokytis iki 480 mokinių, o sporto bei lauko erdvės būtų pritaikytos ir aplinkinių rajonų gyventojams.

  • Vilniaus senjorams – net 4 nemokamos treniruotės per savaitę: kur ir kada vyks užsiėmimai?

    Vilniaus senjorams – net 4 nemokamos treniruotės per savaitę: kur ir kada vyks užsiėmimai?

    Vilniuje prasideda ketvirtasis nemokamų mankštų senjorams sezonas, kurį tęsia Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Active Vilnius“. Vyresnio amžiaus vilniečiai kviečiami sportuoti su profesionaliais treneriais keturis kartus per savaitę dviejose miesto vietose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad per pirmuosius tris sezonus fiksuota daugiau nei 25 000 senjorų apsilankymų. Toks skaičius rodo, kad reguliarios ir lengvai pasiekiamos fizinio aktyvumo veiklos tampa svarbia kasdienės savijautos ir socialinio gyvenimo dalimi.

    „Siekiame, kad Vilniaus senjorai turėtų kuo daugiau galimybių būti fiziškai aktyvūs, rūpintis savo savijauta ir prasmingai leisti laiką kartu“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Kur vyks mankštos?

    Užsiėmimai vyks Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose Žirmūnų gatvėje ir „NBA Basketball School“ arenoje Pašilaičiuose. Mankštos pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms, todėl tinka tiek aktyviai sportuojantiems, tiek norintiems pradėti judėti nuo paprastesnių pratimų.

    Žirmūnuose, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose Žirmūnų g. 1E, užsiėmimai vyks pirmadieniais 10.00 valandą ir trečiadieniais 10.00 valandą. Pašilaičiuose, „NBA Basketball School“ arenoje Žemynos g. 41, mankštos numatytos antradieniais 8.00 valandą ir ketvirtadieniais 9.30 valandą.

    Ką svarbu žinoti dalyviams?

    Išankstinė registracija nereikalinga, tačiau rekomenduojama atvykti keliomis minutėmis anksčiau. Dalyviams patariama vilkėti patogią sportinę aprangą, turėti vandens, o jei yra galimybė, atsinešti sportinį kilimėlį.

    Tokios iniciatyvos atliepia visuomenės sveikatos rekomendacijas vyresniame amžiuje palaikyti reguliarią fizinę veiklą, kuri siejama su geresne pusiausvyra, raumenų jėga, judrumu ir mažesne griuvimų rizika. Be to, grupiniai užsiėmimai senjorams dažnai padeda mažinti socialinę atskirtį, nes suteikia progą reguliariai susitikti ir bendrauti.

    Užsiėmimai yra nemokami, o projektą administruojanti VšĮ „Active Vilnius“ prižiūri ir koordinuoja sporto infrastruktūrą visame mieste, įskaitant sporto aikštynus, aikšteles bei kitus viešus aktyvaus laisvalaikio objektus.

  • Vilniuje pjaus avarinės būklės medžius: įvardijo gatves, kuriose laukia pokyčiai

    Vilniaus savivaldybė informuoja, kad Naujamiestyje ir Žvėryne artimiausiu metu bus tvarkomi nudžiūvę arba avarinės būklės želdiniai. Pasak savivaldybės, sprendimai priimami tik įvertinus medžių būklę ir galimas grėsmes gyventojų saugumui.

    Paribio gatvėje, ties 30 numeriu, planuojama nupjauti arti daugiabučio augančią eglę. Nurodoma, kad vėjo metu medis stipriai siūbuoja, šakos daužosi į pastatą, o šaknys gali daryti žalą namo konstrukcijoms.

    Žvėryne, Birutės gatvėje ties 16 numeriu, bus šalinamos dvi žuvusios liepos. Savivaldybė pabrėžia, kad nudžiūvę medžiai kelia didesnę riziką lūžti, ypač per stipresnį vėją ar audras.

    Naujamiestyje darbai numatyti Tumo-Vaižganto gatvėje ties Vašingtono skveru, prie viešojo transporto stotelės, kur bus šalinama sausa liepa. Savanorių prospekto 1 skvere planuojama pašalinti išdžiūvusį klevą.

    Taip pat darbai vyks A. Vivulskio gatvėje ties 11 ir 20 numeriais, kur bus pašalintos dvi išdžiūvusios liepos, ir Dariaus ir Girėno gatvėje ties 2 numeriu, kur planuojama šalinti vieną sausą liepą. Gyventojų prašoma būti atidiems šalia darbų vietų, o už laikinus nepatogumus atsiprašoma.

    Pasak savivaldybės, mieste medžiai nešalinami be rimtos priežasties: kiekvienas atvejis prieš priimant sprendimą apžiūrimas specialistų. Praktikoje dažniausios priežastys, dėl kurių medis pripažįstamas avariniu, yra kamieno ar šaknų pažeidimai, puvinys, didelės sausų šakų sankaupos, taip pat pavojingas pasvirimas į pastatus, šaligatvius ar važiuojamąją dalį.

  • Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Naujas tiltas per Nerį artėja prie finišo

    Vilniuje statomas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį pasiekė vieną svarbiausių etapų: baigta montuoti pagrindinė medinė perdangos konstrukcija. Savivaldybė skelbia, kad likusius darbus siekiama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    Tiltas sujungs A. Goštauto ir Upės gatves ir taps nauja jungtimi tarp Neries krantų. Projektas pristatomas kaip reikšmingas postūmis darniam judumui sostinėje, ypač pėstiesiems, dviratininkams ir mikrojudumo priemonių naudotojams.

    Gyventojai kviečiami parinkti vardą

    Artėjant statybų pabaigai Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pasiūlyti naujo tilto pavadinimą. Vardą gali teikti visi norintys, o pasiūlymus priima specialiai tam skirta savivaldybės inicijuota platforma.

    Viešojoje erdvėje idėjų dėl pavadinimo jau būta ir anksčiau: svarstyta apie architektų siūlytą Alberto vardą, siejamą su A. Goštauto gatve. Taip pat buvo keliama iniciatyva tiltui suteikti moterišką vardą ir įamžinti mokslininkę Mariją Gimbutienę.

    „Šis tiltas ypatingas dėl kelių priežasčių: tai pirmasis naujai statomas tiltas Vilniuje po daugiau nei dviejų dešimtmečių ir vienas iš nedaugelio, skirtų pėstiesiems bei dviratininkams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kaip vyks atranka ir kokie reikalavimai?

    Vardų pasiūlymų laukiama iki spalio 16 dienos. Gyventojai gali pateikti vieną ar kelis variantus ir, jei nori, trumpai paaiškinti pasirinkimo motyvus.

    Skelbiama, kad pavadinimas turi būti lietuvių kalba, ne ilgesnis nei du žodžiai ir atitikti bendrinės kalbos bei moralės normas. Taip pat pabrėžiama, kad netiks necenzūriniai ar dviprasmiški variantai, o registruotų pavadinimų dubliavimas be sutikimo negalimas.

    Pasibaigus teikimo terminui, dažniausiai siūlytus variantus planuoja vertinti savivaldybės Istorinės atminties komisija. Galutinį pavadinimą turės patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

    Kodėl šis tiltas svarbus miestui

    Tiltą statanti UAB „Tilsta“ per vasarą surinko ir sumontavo apie 180 skirtingų matmenų medinių detalių. Įspūdingiausi elementai siekė iki 39 metrų, o sunkiausias montuotas medinis elementas svėrė apie 20 tonų.

    Artimiausiu metu numatyta įrengti plieninę pakloto plokštę, turėklus ir apšvietimą, taip pat sutvarkyti prieigas, takus bei krantinės infrastruktūrą. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą tarp centro ir vakarinių rajonų.

    Šiandien pėstiesiems ir dviratininkams patogiausios jungtys per Nerį ne visada atitinka srautus ir saugumo poreikius. Dėl to naujas tiltas vertinamas kaip būdas sumažinti konfliktus su intensyviu automobilių eismu ir sudaryti geresnes sąlygas dvikrypčiam mikromobilumo judėjimui.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: ką reiškia prašymas dėl kadastro Nr. 0101/0159:1609?

    Vilniaus miesto savivaldybė paviešino gautą prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0159:1609, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie pakeitimai gali lemti, kokia veikla sklype bus galima ateityje, todėl procedūra viešinama ir gyventojai gali teikti pasiūlymus.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Paprastai tai reiškia griežtesnius leistinos veiklos rėmus ir ribotas galimybes vystyti infrastruktūrinius objektus be paskirties keitimo.

    Ko prašoma ir kas keistųsi

    Prašyme nurodyta pageidaujama nauja pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Praktikoje toks pakeitimas dažniausiai siejamas su galimybe planuoti ir įrengti susisiekimo infrastruktūrą ar inžinerinius tinklus, pavyzdžiui, kelių, privažiavimų, aikštelių, tinklų ar jų aptarnavimo sprendinius.

    Pažymima, kad vien paskirties ar būdo pakeitimas savaime nereiškia automatinės statybų pradžios. Tolimesni veiksmai paprastai priklauso nuo teritorijų planavimo sprendinių, projektavimo, derinimų ir teisės aktuose numatytų procedūrų.

    Viešinimo terminas ir pasiūlymai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų spalio 14 dienos. Šiuo laikotarpiu suinteresuoti gyventojai ir organizacijos gali susipažinti su pateiktais dokumentais bei teikti argumentuotus pasiūlymus.

    Pasiūlymus nurodoma teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu, taip pat per teritorijų planavimo informacinę sistemą. Tokia tvarka taikoma siekiant užtikrinti skaidrumą ir suteikti galimybę visuomenei įsitraukti į sprendimus, galinčius paveikti aplinkinę teritoriją, susisiekimą ir inžinerinę infrastruktūrą.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas savivaldybės kontaktinis telefono numeris ir atsakingo darbuotojo elektroninio pašto adresas. Savivaldybė taip pat primena, kad pasiūlymai turi būti teikiami per viešinimo laikotarpį, nes vėliau jų nagrinėjimo galimybės gali būti ribotos.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: žadama daugiabučių teritorija, gyventojai kviečiami reaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė paviešino informaciją apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0026:0184, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie prašymai yra viešinami, kad suinteresuoti asmenys galėtų susipažinti su planais ir pateikti argumentuotus pasiūlymus.

    Šiuo metu sklypo esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis įvardyta kaip kita, o naudojimo būdas nurodytas kaip nenustatytas. Prašyme siekiama nustatyti, kad sklypas būtų naudojamas kaip daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

    Jei sklypo naudojimo būdas būtų pakeistas, tai galėtų atverti kelią intensyvesnei plėtrai, didesniam užstatymo tankiui ir naujų gyvenamųjų projektų planavimui. Praktikoje tokie sprendimai dažnai reiškia ir papildomus klausimus dėl transporto srautų, parkavimo, želdynų, triukšmo bei socialinės infrastruktūros poreikio.

    Prašymo viešinimas numatytas 10 darbo dienų laikotarpiui nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų spalio 14 dienos. Per šį laiką gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali įvertinti informaciją ir pateikti savo pastabas.

    Pasiūlymus viešinimo laikotarpiu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu. Taip pat nurodoma, kad pasiūlymus galima pateikti per teritorijų planavimo informacinę sistemą, skirtą teritorijų planavimo procesų priežiūrai.

    Gyventojams, svarstantiems teikti pasiūlymus, svarbu aiškiai suformuluoti argumentus ir pagrįsti juos realiu poveikiu aplinkai bei kasdieniam gyvenimui. Savivaldybės praktikoje dažniausiai vertinamos pastabos dėl susisiekimo sprendimų, eismo saugos, infrastruktūros pajėgumų ir planuojamos plėtros atitikimo miesto planavimo principams.