Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilniaus taryboje – protestas: opozicija paliko posėdį, įspėja apie ribojamas narių teises

    Vilniaus miesto savivaldybės taryboje kilo politinė įtampa: opozicinės frakcijos demonstratyviai paliko posėdžių salę, protestuodamos prieš valdančiosios daugumos sprendimą tęsti Tarybos veiklos reglamento pakeitimų svarstymą. Opozicija teigia, kad numatomi pokyčiai gali apriboti diskusijas posėdžių metu ir susiaurinti tarybos narių teises.

    Konfliktas įsiplieskė dar tvirtinant posėdžio darbotvarkę, kai buvo siūloma iš jos išbraukti klausimą dėl reglamento pataisų. Šį siūlymą palaikė dauguma politinių jėgų, tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tam nepritarė, o klausimas darbotvarkėje liko.

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas atsisakė klausimą išbraukti ir po balsavimo reglamento pakeitimai toliau buvo svarstomi. Opozicija tvirtina, kad tokie pakeitimai nėra vien procedūrinis darbo pagreitinimas, o sprendimai, galintys reikšmingai pakeisti posėdžių eigą ir viešos diskusijos apimtį.

    Pasak opozicijos, viena iš siūlomų naujovių leistų Tarybos daugumai nuspręsti nepristatyti sprendimo projekto posėdyje net ir tada, kai dalis tarybos narių tam prieštarauja. Tokia praktika, opozicijos vertinimu, sumažintų galimybes viešai išgirsti argumentus, motyvus ir alternatyvas prieš priimant sprendimus.

    Taip pat kritikuojamas siūlymas, kad, jeigu pagrindinis komitetas projektui jau pritarė, pranešėjas galėtų nebūti kviečiamas pristatyti komitetų svarstymo rezultatų, pateiktų pasiūlymų ir informacijos apie tai, kaip į juos atsižvelgta. Opozicija pabrėžia, kad būtent šioje dalyje dažnai išryškėja esminės sprendimų pasekmės ir kompromisai.

    Trečiuoju aspektu įvardijamas siūlomas pokytis, kuriuo būtų siaurinama pagrindinio komiteto pareiga apibendrinti kitų komitetų išvadas. Pagal aptariamą modelį, ši procedūra būtų privaloma tik tais atvejais, kai Taryba pasirenka svarstymą dviem stadijomis, o tai, opozicijos nuomone, gali sumažinti kitų komitetų įtaką ir informacijos sklaidą posėdyje.

    Savivaldybės administracijos aiškinamuosiuose argumentuose akcentuojama, kad dabartinės procedūros kartais trukdo sklandžiam ir efektyviam darbui bei užima daug tarybos narių laiko. Opozicija atsako, kad demokratinės procedūros nėra laiko švaistymas, o vieša diskusija yra esminė savivaldos dalis.

    Opozicijos atstovai pabrėžia, kad tarybos posėdis nėra vien balsavimo mygtukų spaudimas, o viešas sprendimų priėmimo procesas, kurį stebi miesto gyventojai. Jų teigimu, vilniečiai turi teisę girdėti, kas siūloma, kokias pastabas pateikė komitetai ir tarybos nariai, į ką atsižvelgta ir kodėl pasirenkamas vienas ar kitas sprendimas.

    Tarybai priėjus prie darbotvarkės klausimo dėl reglamento pakeitimų, opozicinės frakcijos paliko posėdžių salę ir į posėdį nebegrįžo. Protestu siekta atkreipti dėmesį į tai, kad, opozicijos vertinimu, siūlomi pakeitimai mažintų viešos politinės diskusijos apimtį ir apsunkintų opozicijos pareigą kelti klausimus bei gauti atsakymus posėdžio metu.

    Opozicija ragina valdančiąją daugumą grįžti prie reglamento pakeitimų svarstymo tik tuomet, kai bus rastas sprendimas, kuris ne siaurintų, o užtikrintų tarybos narių teisę gauti informaciją, išgirsti sprendimų pristatymą ir viešai juos aptarti. Politinėms pusėms nesutariant, tikėtina, kad reglamento pataisos ir toliau išliks vienu aštresnių klausimų Vilniaus savivaldos darbotvarkėje.

  • Naujoji Vilnia: pastatui suteiks naują adresą – štai ką privalo žinoti gyventojai

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė, kad Naujosios Vilnios seniūnijoje esančiam pastatui bus suteiktas naujas adresas. Pastatui, kurio unikalus numeris 1096-1023-5019, numatoma priskirti Darželio g. 9A adresą.

    Sprendimas priimtas Naujosios Vilnios seniūno įsakymu, vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta numerių pastatams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarka. Tokie sprendimai dažniausiai daromi siekiant suvienodinti adresų logiką, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti tikslesnę apskaitą registruose.

    Adresų suteikimas ar keitimas praktikoje aktualus ne tik dokumentuose. Nuo teisingai įregistruoto adreso priklauso pašto ir siuntų pristatymas, greitosios pagalbos, ugniagesių bei policijos ekipažų navigacija, taip pat duomenų tikslumas valstybės registruose ir žemėlapių sistemose.

    Gyventojams ar pastato valdytojams svarbu įsivertinti, ar pasikeitus adresui neprireiks atnaujinti dalies kontaktinių ir nuosavybės duomenų, pavyzdžiui, korespondencijos pristatymo informacijos ar sutarčių rekvizitų. Paprastai pokyčiai įsigalioja po to, kai adresas įregistruojamas atsakinguose registruose ir tampa matomas oficialiose sistemose.

    Adresų administravimo tvarka numato, kad pastatų numeriai ir adresai suteikiami pagal nustatytas taisykles, atsižvelgiant į gatvių pavadinimus, teritorijų planavimo dokumentus ir registrų duomenų suderinamumą. Tai leidžia savivaldybėms palaikyti aiškią adresų struktūrą, kuri ypač svarbi sparčiai besikeičiančiose miesto teritorijose.

  • Pilaitėje kyla naujas darželis 320 vaikų: meras prašo gyventojų sugalvoti jo vardą

    Pilaitėje kyla naujas darželis 320 vaikų: meras prašo gyventojų sugalvoti jo vardą

    Pilaitėje, Pajautos gatvėje, statomam naujam darželiui pradedama ieškoti pavadinimo. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Pilaitės seniūnijos gyventojus teikti idėjas, o vėliau balsuoti už labiausiai patikusį variantą.

    Gyventojų įtraukimas į pavadinimo parinkimą, savivaldybės teigimu, turėtų padėti naujai ugdymo įstaigai įgyti rajono tapatybę. Siūlymus galima pateikti užpildžius specialią formą ir patvirtinus tapatybę SMS žinute, o tai gyventojui papildomai nekainuoja.

    „Norime, kad darželis turėtų rajono savitumą atspindintį vardą, tad kviečiu pilaitiškius pačius jį išrinkti“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Planuojama, kad moderniame 16 ugdymo grupių darželyje galės ugdytis 320 vaikų. Projekte numatytas vidinis kiemelis su terasa, universali sporto ir aktų salė, taip pat vaikams skirtas baseinas.

    Lauko erdvėse planuojamos žaidimų zonos, sporto aikštelės ir edukacinis daržas. Savivaldybė pabrėžia, kad pastatas projektuojamas taip, jog būtų patogus ir vaikams, ir darbuotojams, o U formos tūris apjuostų uždaresnį vidinį kiemą.

    „Jūsų pasiūlymai gali tapti gražia naujos ugdymo įstaigos istorijos pradžia“, – sakė Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.

    Darželio statybas planuojama užbaigti iki 2027 metų pavasario. Savivaldybė nurodo, kad siūlyti galima kelis pavadinimų variantus, tačiau pasiūlymą pateikti ir balsuoti leidžiama po vieną kartą.

  • Vilniečių tekstilė įgaus antrą gyvenimą: dalį atiduos „Grindos“ prieglaudai guoliams

    Vilniečių tekstilė įgaus antrą gyvenimą: dalį atiduos „Grindos“ prieglaudai guoliams

    Vilniuje dalis į tekstilės konteinerius surenkamų atliekų nuo šiol bus nukreipiama į „Grindos“ gyvūnų globos namus. Ten audiniai, patalynė, pagalvės ar antklodės bus naudojami keturkojų guoliams ir kasdienei priežiūrai, taip mažinant naujų priemonių poreikį.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra ne vien surinkti tekstilę, bet ir kuo didesnę jos dalį panaudoti pakartotinai. Tokios iniciatyvos žiedinės ekonomikos principus perkelia į praktinius sprendimus, kai atliekos virsta realia pagalba.

    „Daiktas, kuris vienam tapo nebereikalingas, kitam gali būti labai naudingas. Norime, kad tekstilė kuo rečiau taptų atlieka ir kuo dažniau įgytų antrą paskirtį“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Eglė Bernotavičienė.

    Per 2024 metus vilniečiai į tekstilės konteinerius išmetė daugiau nei 3,6 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Mieste veikia beveik 350 konteinerių, o surinkta tekstilė po išvežimo papildomai rūšiuojama rankomis pagal būklę ir galimas panaudojimo kryptis.

    Paslaugą Vilniuje teikianti bendrovė „Ecoservice“ nurodo, kad didžiausia vertė slypi būtent pakartotiniame naudojime. Įmonės teigimu, apie 75 proc. surinktos tekstilės dar tinka panaudoti pakartotinai, dar apie 5 proc. gali būti perdirbama į kitus gaminius, pavyzdžiui, industrines šluostes.

    Likusi dalis, kuri dažniausiai būna smarkiai užteršta, šlapia, supelijusi ar netinkamos sudėties perdirbimui, paprastai nebeturi racionalių panaudojimo galimybių. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai akcentuoja, kad kokybė surinkimo vietoje lemia, kiek tekstilės bus išgelbėta nuo tapimo atlieka.

    „Mums tekstilė reikalinga nuolat, todėl galimybė ją gauti tvariau ir nuosekliau yra svarbi kasdienėje gyvūnų priežiūroje“, – sakė „Grindos“ gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė.

    Pirmuoju perdavimu globos namams jau atiduota 75 kilogramai tekstilės gaminių, o tolesni kiekiai priklausys nuo surenkamos tekstilės apimties ir būklės. Savivaldybė neatmeta, kad ateityje bendradarbiavimas galėtų plėstis ir į iniciatyvą būtų įtrauktos kitos gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos.

    Kaip teisingai išmesti tekstilę

    Į tekstilės konteinerius galima mesti tiek dar tinkamus dėvėti, tiek nebetinkamus gaminius: drabužius, avalynę, namų tekstilę, užuolaidas, patalynę ar minkštus žaislus. Kad geros būklės daiktai nesusigadintų, rekomenduojama juos apsaugoti nuo drėgmės ir purvo.

    Praktikoje tai reiškia paprastą taisyklę: naudojimui dar tinkamą tekstilę ir sugadintą, suplyšusią ar suteptą tekstilę verta supakuoti atskirai į tvirtai užrištus maišus. Toks rūšiavimas konteineryje padeda išsaugoti pakartotiniam naudojimui tinkamus daiktus ir sumažina užterštumo riziką visai surinktai partijai.

    Kodėl pakartotinis naudojimas svarbus

    Tekstilės vartojimas Europoje išlieka augantis, o kartu didėja ir atliekų srautai, kuriuos suvaldyti sudėtinga. Perdirbimą riboja mišrūs audiniai, užterštumas ir technologijų bei pajėgumų trūkumas, todėl greičiausias poveikis paprastai pasiekiamas pailginant gaminių naudojimo laiką.

    Kai dalis tekstilės panaudojama iš naujo vietoje, mažėja atliekų tvarkymo kaštai ir aplinkosauginis pėdsakas, o socialinė nauda atsiranda čia pat. Šiuo atveju ji pasireiškia geresnėmis sąlygomis gyvūnams ir mažesne finansine našta prieglaudai kasdieniams pirkiniams.

  • Nemokamas kinas Vilniaus senjorams: 9 filmai, 12 seansų ir aiški taisyklė, kaip patekti

    Nemokamas kinas Vilniaus senjorams: 9 filmai, 12 seansų ir aiški taisyklė, kaip patekti

    Vilniuje startuoja tradicine tapusi Senjorų kino savaitė, kurios metu vyresnio amžiaus žiūrovai galės nemokamai pamatyti 9 skirtingus filmus. Per savaitę suplanuota 12 seansų, o programoje – nuo dokumentikos ir dramų iki komedijų bei nuotykių kino.

    Senjorus į peržiūras šiemet kviečia kino centras „Skalvija“, „Forum Cinemas Vingis“, „VUE kinas“, taip pat Naujosios Vilnios ir Grigiškių kultūros centrai. Renginį inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybė, siekianti didinti kultūros prieinamumą vyresnio amžiaus žmonėms.

    Kino centro „Skalvija“ direktorė Vilma Levickaitė pabrėžia, kad programą stengiamasi sudaryti taip, jog ji būtų ne tik pramoginė, bet ir prasminga. Tokiuose renginiuose dažnai akcentuojama pagarbi kūrėjų laikysena žiūrovo atžvilgiu ir galimybė po seanso pasikalbėti apie matytas temas.

    „Vyresnio amžiaus žmonėms svarbu, kad filmas pasižymėtų pagarbiu požiūriu į žiūrovą“, – sakė Vilma Levickaitė.

    Gilesnių potyrių ieškantiems žiūrovams rekomenduojami filmai „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, „Smėlis tavo plaukuose“, „Irena“, „Malagos gatvė“ ir „Malonė“. Pasak programos sudarytojų, šie darbai dažniau kelia klausimus apie gyvenimo pasirinkimus, atmintį, atsakomybę ir santykį su savimi.

    „Brandesniam žiūrovui tai klausimai, kuriuos užduoda ir patys sau: ką palieku po savęs ir ar dar spėsiu ką nors pakeisti“, – sakė „Kino pavasario“ programos sudarytojas Karolis Žukas.

    Diskusijoms po peržiūrų senjorus ir šiemet kviečia festivalio „Nepatogus kinas“ komanda, programai pasiūliusi filmą „Didžioji patriotų kelionė“. Jo tema siejama su dezinformacija, propagandos poveikiu ir bandymu rasti bendrą kalbą, kai visuomenėje daugėja susiskaldymo.

    „Kai keisčiausios sąmokslo teorijos susipina su propaganda, žmonės ima gyventi kitoje realybėje, o filmas tampa bandymu surasti atspirties tašką pokalbiui“, – sakė festivalio „Nepatogus kinas“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

    Programoje numatytos ir dvi filmo „Protas ir jausmai“ peržiūros: viena „Skalvijoje“, kita „Forum Cinemas Vingis“. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad tai proga premjerinę savaitę pamatyti naują Džeinės Ostin kūrinio ekranizaciją.

    Dalis seansų gali pareikalauti daugiau dėmesio dėl trukmės ar sudėtingesnės temos, todėl žiūrovams patariama rinktis pagal asmeninius poreikius. Kartu primenama, kad vietų skaičius salėse ribotas, o dalis erdvių pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms.

    Norint nemokamai patekti į seansą, senjorams kino centro kasoje būtina pateikti amžių patvirtinantį dokumentą. Pateikus neįgaliojo pažymėjimą, senjorą lydintis asmuo į seansą taip pat įleidžiamas nemokamai.

  • Justiniškėse kyla naujas miškelis: 600 medžių ir krūmų kurs žalią barjerą nuo triukšmo

    Justiniškėse kyla naujas miškelis: 600 medžių ir krūmų kurs žalią barjerą nuo triukšmo

    Vilniuje, ties Justiniškių gatve, planuojama įrengti biologinės įvairovės miškelį, kuriame bus pasodinta 270 medžių ir 312 krūmų. Ilgainiui tankus želdynų masyvas turėtų tapti prieglobsčiu paukščiams, vabzdžiams ir smulkiesiems gyvūnams, o gyventojams suteikti daugiau pavėsio.

    Sodinimo darbai numatyti spalio ir lapkričio mėnesiais, o teritorija bus paruošta taip, kad augalai galėtų įsitvirtinti. Savivaldybė pabrėžia, kad ankstesni panašūs bandymai mieste ne visuomet buvo sėkmingi, todėl šį kartą daugiau dėmesio skiriama vietos sąlygoms ir priežiūrai.

    „Miškelio sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl daugiau dėmesio skiriame sodinukų įsitvirtinimui: parinkti tinkami augalai, paruoštas dirvožemis ir numatytas teritorijos aptvėrimas“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji ekologė Vaiva Marozienė.

    Šis želdynas nuo įprastų miesto želdinių skirsis sodinimo principu: jauni medeliai ir krūmai bus sodinami tankiai, pramaišiui, maždaug metro atstumu. Tokia schema imituoja natūralesnį atžėlimą, skatina augalų konkurenciją ir padeda formuotis įvairiarūšei, atsparesnei ekosistemai.

    Miškelyje planuojama sodinti dešimties rūšių medžius, tarp jų ąžuolus, klevus, egles, bukus, pušis, karpotuosius beržus, miškines obelis, vienpiestes gudobeles, kaukazines slyvas ir paprastuosius šermukšnius. Taip pat numatyti keturių rūšių krūmai: gervuogės, kalniniai serbentai, geltonžiedės sedulos ir juodavaisės aronijos.

    Didžiausias dėmesys bus skiriamas pirmiesiems trejiems augimo sezonams, kai augalams svarbiausia įsitvirtinti dirvoje ir išvystyti šaknų sistemą. Per šį laiką formuojasi ir dirvožemio mikroorganizmų bei grybų bendrijos, nuo kurių priklauso želdinių gyvybingumas bei atsparumas sausroms.

    Siekiant apsaugoti sodinukus nuo mindžiojimo, teritorija bus atskirta natūralia žabtvore, o sodinimo plotas mulčiuojamas, kad dirva lėčiau išdžiūtų ir mažiau želėtų piktžolės. Tokie sprendimai ypač svarbūs mieste, kur augalams tenka atlaikyti ne tik karščio bangas, bet ir intensyvų pėsčiųjų srautą.

    Darbus atliks Vilniaus miesto savivaldybės rangovė UAB „Stebulė“ pagal VšĮ Vilniaus miesto parkai parengtas schemas. Savivaldybė tikisi, kad užaugęs miškelis taps ir žaliuoju barjeru nuo gatvės sklindančio triukšmo bei dulkių, o vasarą padės mažinti karščio salos efektą tankiau užstatytoje teritorijoje.

    Vilniuje biologinė įvairovė skatinama ne vien miškeliuose: mieste įrengiamos ir biologinės įvairovės pievos, kurios šienaujamos rečiau, kad augalai galėtų natūraliai subrandinti sėklas. Tokiose vietose gerėja sąlygos apdulkintojams, o gyventojai dažniau mato natūralesnį miesto želdinimą, orientuotą ne tik į estetiką, bet ir į ekosistemų naudą.

  • Vilnius patvirtino Šv. Stepono g. 20 sklypo dalių planą: ką turi žinoti pastatų savininkai

    Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino valstybinės žemės sklypo Šv. Stepono gatvėje 20, Vilniuje, dalių planą. Sprendimas aktualus šiame sklype esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ar jų dalių savininkams.

    Savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais spalio 14 dieną įsakymu patvirtintas mažosios bendrijos „Žemės matavimų biuras“ parengtas planas. Jame išskirtos statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys ir nustatyti jų plotai.

    Toks planas paprastai reikalingas aiškiai apibrėžti, kokia žemės dalis priskiriama konkrečių pastatų naudojimui, privažiavimui, inžinerinių tinklų priežiūrai ar kitiems eksploatavimo poreikiams. Tai svarbu ir kasdieniam turto valdymui, ir sprendžiant klausimus dėl naudojimosi teritorija.

    Savivaldybė primena, kad sprendimas gali būti skundžiamas jame nurodyta tvarka. Taip pat prašoma raštu informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, jeigu pasinaudojama teise sprendimą skųsti.

    Kodėl tai svarbu savininkams?

    Patvirtinus sklypo dalių planą, aiškiau apibrėžiamos žemės naudojimo ribos ir poreikiai pastatų eksploatavimui. Praktikoje tai gali sumažinti neaiškumus tarp sklype esančių pastatų savininkų dėl teritorijos naudojimo ir palengvinti sprendimų priėmimą.

    Tokie sprendimai taip pat dažnai tampa reikšmingi planuojant turto tvarkymo, rekonstrukcijos ar kitus projektus, kai svarbus aiškus žemės naudojimo pagrindas. Savininkams rekomenduojama įsivertinti, ar patvirtintos dalys atitinka faktinį naudojimą ir teisėtus poreikius.

  • Pašilaičiuose sodins beveik 1 000 krūmų: kas rytoj vyks Medeinos gatvėje ir ką būtina žinoti

    Pašilaičiuose sodins beveik 1 000 krūmų: kas rytoj vyks Medeinos gatvėje ir ką būtina žinoti

    Pašilaičiuose, Medeinos gatvėje, rytoj 10 valandą rengiama šio rudens želdinimo talka, į kurią kviečiami visi norintys prisidėti prie žalesnės rajono aplinkos. Organizatoriai skelbia, kad per talką planuojama pasodinti beveik 1 000 krūmų, o vieta pasirinkta neatsitiktinai – čia tęsiami sprendimai, skirti saugesnei ir patogesnei gatvės erdvei.

    Želdinimas vyks teritorijoje, kur įgyvendinamas tarptautinis mobilumo projektas „Gatvės visiems“. Šio projekto esmė – gatves pritaikyti įvairiems eismo dalyviams ir mažinti rizikas, todėl kartu su želdinimu diegiami ir eismo saugumą stiprinantys sprendimai, pavyzdžiui, aiškiau atskirtos eismo zonos ar geriau pastebimi ženklinimo elementai.

    Į talką atvykusių gyventojų lauks specialistų patarimai, kaip taisyklingai sodinti ir prižiūrėti augalus, kad jie prigytų ir ilgainiui kurtų tankesnę žaliąją juostą. Taip pat pabrėžiama, kad moksleiviams dalyvavimas gali būti įskaitomas kaip socialinės-pilietinės veiklos valandos.

    Dalyvių prašoma atsinešti pirštines ir kastuvą, tačiau neturintiems įrankių jie bus suteikti vietoje. Po talkos numatytas neformalus bendruomenės laikas: dalyvių lauks karštas maistas ir gėrimai, taip pat veiklos šeimoms.

    Medeinos gatvėje pokyčiai jau matomi ir iš ankstesnių etapų: čia įrengta žalioji erdvė, o dalyje vietų, kur anksčiau būdavo paliekami automobiliai, suformuota poilsio zona ir pasodinti augalai. Tokie sprendimai, taikomi kartu su eismo organizavimo priemonėmis, padeda kurti aiškesnę ir tvarkingesnę viešąją erdvę, o želdiniai prisideda prie šešėlio, dulkių mažinimo ir mikroklimato gerinimo.

    Šį rudenį Vilniuje numatoma pasodinti beveik 1 000 medžių, apie 23 000 krūmų ir daugiau kaip 32 000 žolinių augalų. Savivaldybė nurodo, kad dalis želdinių bus sodinami kartu su gatvių tvarkymo darbais, o kitur prie želdinimo bus kviečiami prisidėti ir patys gyventojai.

    Planuojama, kad bendruomeninės sodinimo talkos Pašilaičiuose tęsis ir lapkritį. Gyventojai bus kviečiami prisidėti ir kitose rajono vietose, tarp jų – J. Baltrušaičio ir Žemynos gatvėse.

  • Vilniaus senamiestyje atvėrė Trakų gatvę: sutvarkė šimtamečius tinklus, aišku, kas laukia toliau

    Vilniaus senamiestyje atvėrė Trakų gatvę: sutvarkė šimtamečius tinklus, aišku, kas laukia toliau

    Vilniaus senamiestyje užbaigtas antrasis Trakų gatvės kapitalinio remonto etapas – darbai vyko atkarpoje tarp Pranciškonų ir Kėdainių gatvių. Čia atnaujinti vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema ir sutvarkyta gatvės danga.

    Ši Trakų gatvės dalis svarbi ne tik gyventojams ir miesto svečiams, bet ir visai sostinės infrastruktūrai, nes po ja driekiasi strategiškai reikšmingi tinklai. Savivaldybės teigimu, kai kurios komunikacijos buvo paklotos dar XX amžiaus pradžioje ir buvo eksploatuojamos daugiau nei šimtą metų.

    „Trakų gatvės remontas – svarbi investicija į miesto ateitį. Siekiame, kad senamiesčio širdis būtų ne tik graži, bet ir pritaikyta sklandžiam miesto gyvenimui bei darniam judumui“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Tvarkant gatvę, darbai derinti taip, kad ateityje nereikėtų iš naujo ardyti dangos dėl avarinių remontų. Miesto infrastruktūros specialistai pabrėžia, kad toks principas ypač svarbus tankiai užstatytose istorinėse teritorijose, kur bet koks kasimas reiškia didesnius eismo ribojimus ir nepatogumus vietos verslui.

    Per antrąjį etapą atkurta 2 232 kv. m granito danga, taip pat paplatinti šaligatviai. Papildomai nutiesta 353 metrai naujų paviršinių nuotekų tinklų, kurie turėtų padėti efektyviau surinkti lietaus vandenį ir mažinti vandens kaupimosi riziką intensyvių liūčių metu.

    „Tvarkydami Trakų gatvę siekiame išsaugoti istorinį senamiesčio vaizdą ir kartu užtikrinti patogų judėjimą. Atkurta granito danga ir įrengti paviršinių nuotekų tinklai prisidės prie patogesnės aplinkos“, – sakė savivaldybės įmonės „Grinda“ vadovas Jonas Davidavičius.

    Prieš dangos atkūrimą buvo pakeisti vandentiekio tinklai ir padidintas jų pralaidumas, taip pat atnaujinta istorinę vertę turinti nuotekų tinklų dalis. Įrengus naują paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, tikimasi didesnio visos teritorijos atsparumo staigiems krituliams, kurie pastaraisiais metais miestuose tampa vis dažnesniu iššūkiu.

    „Atnaujinta Trakų gatvės inžinerinė infrastruktūra užtikrins patikimesnį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pačioje sostinės širdyje“, – sakė „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas.

    Užbaigus antrąjį etapą, panaikinti su darbais susiję eismo ribojimai ir eismas grįžo į įprastą tvarką. Vilniaus gatvės atkarpoje tarp Trakų ir Klaipėdos gatvių eismas vėl vyksta viena kryptimi link Klaipėdos gatvės, o Trakų gatvėje išlieka vienpusis eismas nuo Pylimo gatvės link Vokiečių gatvės.

    Trečiojo etapo darbus planuojama pradėti 2027 metais antrąjį ketvirtį. Baigiamajame etape numatyta sutvarkyti likusią maždaug 50 metrų ilgio atkarpą nuo Kėdainių iki Pylimo gatvės, o iš viso per tris etapus Trakų gatvėje planuojama rekonstruoti apie 755 metrus vandentiekio tinklų ir 180 metrų nuotekų tinklų.

  • Žvėryno šaltinių slėniui ruošiamas lūžis: vilniečius kviečia spręsti, kas keisis ir kas liks

    Žvėryno šaltinių slėniui ruošiamas lūžis: vilniečius kviečia spręsti, kas keisis ir kas liks

    Vilniuje pradedamas Žvėryno šaltinių slėnio ateities planavimas, į kurį kviečiami įsitraukti gyventojai, bendruomenių atstovai ir įvairių sričių ekspertai. Tikslas – sukurti aiškią teritorijos viziją, suderinant geresnį prieinamumą su gamtinės vertės išsaugojimu.

    Kūrybines dirbtuves organizuoja Vilniaus vystymo kompanija, o susitikimas numatytas 2026 metais spalio 20 dieną 18.00 valandą Kompozitorių namuose Vilniuje. Organizatoriai žada, kad dirbtuvių metu bus renkamos idėjos, kurios vėliau virs teritorijos koncepcija ir bus pristatytos viešai.

    Šaltinių slėnis prie Neries išsiskiria tuo, kad tai reta gamtinė erdvė beveik miesto centre, kur reljefas, šlaitai ir vandens versmės kuria savitą mikroaplinką. Tokios vietos miestuose dažnai patiria didžiausią spaudimą dėl intensyvaus naudojimo, todėl planuojant svarbiausia iš anksto susitarti, kokia apsauga ir kokie pokyčiai čia priimtini.

    Kas planuojama teritorijoje

    Pagal pristatomą kryptį didžiausias dėmesys būtų skiriamas saugumui ir patogiam pasiekiamumui: svarstoma atnaujinti laiptus, sutvarkyti takus, peržiūrėti želdinių būklę ir aiškiau suvaldyti lankytojų srautus. Taip pat akcentuojama, kad pokyčiai turi būti minimalūs ir nekeičiantys natūralaus šlaito charakterio.

    Vienas aptariamų sprendimų – pažintinis maršrutas, kuris paaiškintų šaltinių kilmę ir vietos raidą, o kartu nukreiptų žmones taip, kad jautrios vietos nebūtų mindomos. Taip pat minima nedidelė poilsio ar apžvalgos erdvė, kuri būtų integruojama taip, kad nekurtų perteklinės infrastruktūros.

    Viešojoje komunikacijoje akcentuojamas minimalaus poveikio principas, kai infrastruktūra tarnauja gamtai ir lankytojams, o ne ją nustelbia. Miestuose tai tampa vis svarbesne kryptimi, nes po pandemijos išaugęs lankymasis žaliosiose erdvėse didina poreikį tvarkyti srautus neaukojant biologinės įvairovės.

    Kodėl kviečiama bendruomenė

    Organizatoriai teigia, kad ši vieta iki šiol labiau žinoma Žvėryno gyventojams, o platesnei auditorijai dažnai lieka nepastebima dėl sudėtingesnio privažiavimo ir aiškios struktūros stokos. Būtent todėl į planavimą įtraukiami ir vietos žmonės, geriausiai matantys, kaip teritorija keičiasi skirtingais metų laikais.

    „Norime, kad daugiau žmonių atrastų šį slėnį, tačiau labai svarbu išsaugoti natūralų, gamtišką charakterį. Mūsų tikslas – ne pakeisti šią vietą, o jautriai atskleisti jos vertybes“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vasarą, ruošiantis projektui, buvo surengta pažintinė ekskursija su „Neakivaizdinio Vilniaus“ komanda, kurioje dėmesys skirtas požeminio vandens reiškiniams ir vietos pasakojimams. Organizatoriai tai vertina kaip signalą, kad visuomenei įdomu ne tik sutvarkytos erdvės, bet ir aiškiai papasakota istorija.

    „Vietos gyventojų dalyvavimas mums ypač svarbus, nes jie čia vaikšto, leidžia laiką ir mato šią vietą visais metų laikais. Tik drauge rasime geriausius sprendimus“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos architektė, projekto vadovė Lolita Vileikienė.

    Kūrybinėse dirbtuvėse surinktos įžvalgos taps pagrindu koncepcijai, pagal kurią būtų sprendžiama, kur reikalingi takai, kur geriau palikti natūralias zonas, kaip pateikti informaciją ir kokių priemonių reikia, kad lankymas būtų saugus. Gyventojai kviečiami dalyvauti atvykstant į susitikimą numatytu laiku Kompozitorių namuose Vilniuje.